Projektas lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai
Projekto XIIIP-4599(2) lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 56 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos
pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai Vadovaujantis LR Konstitucijos 56 straipsniu, į LR Seimą kandidatuoti gali asmenys, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni nei 25 metų, pagal Lietuvoje galiojantį Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą, kandidatuoti į Europos Parlamentą gali asmenys, sulaukę 21 metų amžiaus, o vadovaujantis LR Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu kandidatų į savivaldybės taryba gali būti asmuo sulaukęs 18 metų. Šiuo metu su 25 metų amžiaus riba, t. y. didžiausia kandidatams į nacionalinius parlamentus taikoma riba, taikoma tik 4 Europos Sąjungos valstybėse: Italijoje, Graikijoje ir Kipre ir Lietuvoje. Šios kadencijos LR Seimo narių amžiaus vidurkis yra apie 50 metų. Šiuo metu Nacionaliniame parlamente dirba tik 2 Seimo nariai iki 29 m. amžiaus. Nacionalinis parlamentas, siekdamas užtikrinti tinkamą visų demografinių grupių atstovavimą, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu jaunimas iki 25 metų savo tiesioginio atstovo LR Seime neturi. Galiojančio amžiaus cenzo kandidatuojant į LR Seimą sumažinimas paskatintų kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams LR Seimo darbotvarkėje. Įstatymo projekto tikslas sumažinti LR Konstitucijos 56 str. įtvirtintą 25 metų dalyvavimo LR Seimo rinkimuose amžiaus cenzą iki 21 metų, to rezultatas būtų sumažintas, net Europos Sąjungos lygiu, neproporcingai didelis amžiaus cenzo skirtumas tarp savivaldybių tarybų ir nacionalinio parlamento rinkimų bei padidintas visų visuomenės grupių tame tarpe ir jaunimo atstovavimas nacionaliniu lygiu. 2.
atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konsultuodamasi su Lietuvos liberalaus jaunimo organizacija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad į Seimo narius gali kandidatuoti asmuo sulaukęs 25 m. Seimo rinkimų įstatyme taip pat yra numatyta, kad į Seimo narius renkamas asmuo rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų. Šiame įstatyme tokio turinio nuostata negali būti pakeista, kol nėra pakeista Konstitucija. 4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu, siūloma pakeisti Konstitucijos 56 str. pirmoje dalyje nustatyta 25 metų amžiaus ribą į 21 metų riba, t. y. kad Seimo nariais gali būti renkami asmenys rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, reikės keisti LR Seimo rinkimų įstatymą. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nesiūloma naujų sąvokų, nekeičiamos dabar galiojančios sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą - „rinkimai“ . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai
2020-03-19
Vilnius Įvertinę nutarimo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu projektu siūlomas Konstitucijos pakeitimas įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d., kaip numatyta projekto 2 straipsnyje, nuo šios datos būtų sudarytos prielaidos, nutrūkus vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto 2020–2024 metų kadencijos Seimo nario įgaliojimams, naujuose rinkimuose į atsiradusią laisvą Seimo nario vietą kandidatuoti asmenims nuo 21 metų amžiaus, t. y. dėl Seimo nario mandato varžytis ir jį įgyti skirtingomis sąlygomis nei 2020 m. vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Tai galėtų kelti abejonių lygios piliečių pasyviosios rinkimų teisės užtikrinimo požiūriu. Be to, nors pagal galiojančią Konstituciją pasyviąją rinkimų teisę turėtų asmenys nuo
nario įgaliojimams atsilaisvinusią Seimo nario vietą galėtų užimti tik ne jaunesnis kaip 25 metų kandidatas, dalyvavęs 2020 m. Seimo rinkimuose būdamas įrašytas į politinės partijos (ar jų koalicijos) sąrašą, o jaunesni asmenys nuo 21 metų, tuose rinkimuose nedalyvavę, negalėtų būti įrašyti į tokius pagal rinkimų rezultatus sudarytus sąrašus ir tapti Seimo nariais. Atsižvelgdami į visa tai, siūlytume nustatyti tokią projekte numatyto Konstitucijos pakeitimo įsigaliojimo datą arba įgyvendinimo tvarką, kad naujas kandidato į Seimo narius amžiaus cenzas būtų taikomas nuo 2024–2028 metų kadencijos Seimo rinkimų politinės kampanijos. 2. Jei atsižvelgiant į 1 pastabą būtų pasirinkta numatyti kitą, vėlesnę, projektu siūlomo Konstitucijos pakeitimo įsigaliojimo datą, o įgyvendinimo tvarkos nenustatyti, projekto 2 straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai „ir įgyvendinimas“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 56 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-4599 2021-06-16
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meile Čeputienė. Seimo narys Edmundas Pupinis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnieji patarėjai Viktorija Staugaitytė ir Pranas Žukauskas, Seimo nario Emanuelio Zingerio patarėjas, padėjėjas Simonas Klimanskis, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2020-03-192 Įvertinę nutarimo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu projektu siūlomas Konstitucijos pakeitimas įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d., kaip numatyta projekto 2 straipsnyje, nuo šios datos būtų sudarytos prielaidos, nutrūkus vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto 2020–2024 metų kadencijos Seimo nario įgaliojimams, naujuose rinkimuose į atsiradusią laisvą Seimo nario vietą kandidatuoti asmenims nuo 21 metų amžiaus, t. y. dėl Seimo nario mandato varžytis ir jį įgyti skirtingomis sąlygomis nei 2020 m. vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Tai galėtų kelti abejonių lygios piliečių pasyviosios rinkimų teisės užtikrinimo požiūriu. Be to, nors pagal galiojančią Konstituciją pasyviąją rinkimų teisę turėtų asmenys nuo 21 metų amžiaus, nutrūkus daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimams atsilaisvinusią Seimo nario vietą galėtų užimti tik ne jaunesnis kaip 25 metų kandidatas, dalyvavęs
koalicijos) sąrašą, o jaunesni asmenys nuo 21 metų, tuose rinkimuose nedalyvavę, negalėtų būti įrašyti į tokius pagal rinkimų rezultatus sudarytus sąrašus ir tapti Seimo nariais. Atsižvelgdami į visa tai, siūlytume nustatyti tokią projekte numatyto Konstitucijos pakeitimo įsigaliojimo datą arba įgyvendinimo tvarką, kad naujas kandidato į Seimo narius amžiaus cenzas būtų taikomas nuo 2024–2028 metų kadencijos Seimo rinkimų politinės kampanijos.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad projekte siūloma įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo data jau yra praėjusi, pastabos argumentus ir siūlymus tikslinga vertinti esamos laiko situacijos kontekste:
1) Dėl siūlymo tikslinti įsigaliojimo datą (TD pastabos pabaiga): Šiuo atveju, turint omenyje tai, kad projekto iniciatorių siūlytas nustatyti įstatymo įsigaliojimo terminas (2021-01-01) jau yra praėjęs, pritarus TD siūlymui nustatyti tokią datą, kad naujasis kandidato į Seimo narius amžiaus cenzas būtų taikomas nuo 2024–2028 m. kadencijos Seimo rinkimų politinės kampanijos, manytina, kad būtų pakeistas projekto turinys, siūlomo reguliavimo apimtis ir, tuo pačiu, projekto iniciatorių (ne mažesnė kaip 1/4 visų SN grupė) valia. Tai būtų aktualu pirmalaikių Seimo rinkimų atveju. Atsižvelgiant į KT 2014 m. sausio 24 d. nutarime suformuluotą oficialiąją konstitucinę doktriną (plačiau žr. prie Komiteto argumentų Seimo narių pasiūlymui), Komitetas nėra subjektas, galintis keisti pateikto Konstitucijos pakeitimo įstatymo projekto turinį, reguliavimo apimtį. Tačiau manytina, kad šią problemą galima spręsti ir nepakeičiant projekto turinio, siūlomo reguliavimo apimties. Atsižvelgiant į tai, kad siūlytas nustatyti įstatymo įsigaliojimo terminas jau yra praėjęs, tikslingiausia būtų projekto 2 str. apskritai atsisakyti. Tokiu atveju jei projekte nebus nustatytų nei vėlesnės įstatymo įsigaliojimo, nei jo taikymo pradžios datų, vadinasi, jeigu teikiamas įstatymas būtų priimtas šios kadencijos Seime, jis įsigaliotų ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jo priėmimo (Konstitucijos 149 straipsnio trečioji dalis).
Tai reiškia, kad nuo tos dienos turės būti taikoma atitinkama Konstitucijos pataisa (visos jos nuostatos) (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Tačiau, turint omenyje tai, kad nėra parengti lydintieji teisės aktų projektai, jei pataisa būtų priimta, turėtų būti skubiai sprendžiamas Konstitucijos pataisos įgyvendinimo klausimas. 2) Dėl priimto įstatymo pasekmių nutrūkus vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto 2020-2024 m. kadencijos Seimo nario įgaliojimams (pirma TD pastabos dalis):
Atsižvelgiant į tai, kad minėtu atveju būtų sudarytos prielaidos į atsilaisvinusią Seimo nario vietą kandidatuoti asmenims jau nuo 21 m. amžiaus, TD kelia abejonę lygios piliečių pasyviosios rinkimų teisės užtikrinimo požiūriu. Dėl tokios pastabos diskutuotina, nes siūlomu reguliavimu kandidatams būtų sudarytos kiek kitokios galimybės kandidatuoti nei tos pačios kadencijos kandidatams, kandidatavus jiems iki įstatymo įsigaliojimo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjui pakeitus reguliavimą į atsilaisvinusią vietą visi kandidatai galėtų dalyvauti vienodomis galimybėmis (amžiaus cenzo prasme), manytina, kad piliečių pasyvioji rinkimų teisė vis tik neturėtų būti pažeista.
3) Dėl priimto įstatymo pasekmių nutrūkus daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto 2020-2024 m. kadencijos Seimo nario įgaliojimams (antra TD pastabos dalis): Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjui pakeitus reguliavimą būtų sudarytos prielaidos į atsilaisvinusią Seimo nario vietą kandidatuoti asmenims jau nuo 21 m., o minėtu atveju (t. y. daugiamandatėje rinkimų apygardoje) atsilaisvinusią Seimo nario vietą galėtų užimti tik ne jaunesnis kaip 25 m. kandidatas, dalyvavęs 2020 m. rinkimuose būdamas politinės partijos (jų koalicijos) sąraše, TD iškelta abejonė diskutuotina. Šiuo atveju, priešingai nei vienmandatės rinkimų apygardos atveju į atsilaisvinusią vietą negalėtų kandidatuoti asmenys nuo 21 m., o tai galėtų kelti abejonę dėl pasyviosios rinkimų teisės užtikrinimo. Tačiau, šiuo atveju lygios galimybės būtų ta prasme, kad nesiskirtų į atsilaisvinusią Seimo nario vietą galintiems kandidatuoti Seimo nariams nustatytas amžiaus cenzas nuo to, koks jis buvo nustatytas kandidatams į 2020-2024 m. Seimo rinkimus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-192 Jei atsižvelgiant į 1 pastabą būtų pasirinkta numatyti kitą, vėlesnę, projektu siūlomo Konstitucijos pakeitimo įsigaliojimo datą, o įgyvendinimo tvarkos nenustatyti, projekto 2 straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai „ir įgyvendinimas“. Atsižvelgti Atsižvelgiant į tai, kad pastaboje nurodytame straipsnyje siūloma nustatyti data jau yra praėjusi, pastaba nebeaktuali. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
organizacijų taryba Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (toliau – LiJOT) – didžiausia nevyriausybinė jaunimo organizacija Lietuvoje, vienijanti 70 nacionalinių jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų bei savivaldybių jaunimo organizacijų tarybų, siekdama užtikrinti vienodai kryptingą visų demografinių grupių atstovavimą Lietuvos nacionaliniame parlamente, skatina LR Seimo frakcijas tęsti konstruktyvų darbą mažinant LR Konstitucijoje numatytą ir galiojantį amžiaus cenzą norint kandidatuoti į LR Seimą iki 21 metų. Remiantis LR Konstitucijos 56 straipsniu, į LR Seimą kandidatuoti gali asmenys, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni nei 25 metų. Europos Sąjungos mastu, Lietuvoje yra neproporcingai didelis amžiaus cenzo skirtumas kandidatuojant į nacionalinį parlamentą ir savivaldybių tarybas (amžiaus cenzas nuo 18 m.), Europos parlamentą (amžiaus cenzas nuo 21 m.), einant LR Ministro pirmininko ar ministro pareigas (amžiaus cenzas nuo 18 m.). Remiantis užsienio praktika
LR Konstitucijos pakeitimas, suteikiantis galimybę į LR Seimą kandidatuoti asmenims rinkimų dieną sulaukusiems 21 metų amžių, sukurs didelę pridėtinę vertę, didindamas jauno žmogaus įsitraukimą į politinius procesus valstybėje bei LR Seimo dėmesį jaunimo politikos klausimams. Svarbu paminėti, kad jaunimo įsitraukimas į demokratinius procesus tendencingai auga. Lyginant su 2012-ųjų metų LR Seimo rinkimais, 2016 metų LR Seimo rinkimuose jaunų žmonių (18-29 m.) aktyvumas kilo beveik 20 procentinių punktų (2012 – 18%; 2016 – 37,8%). Tai iliustruoja aktyviai didėjantį jaunimo susidomėjimą, vykdoma nacionaline ir tarptautine politika. Praėjusių savivaldybių tarybų rinkimai tik patvirtina jaunimo įsitraukimą į politinius procesus – LR vyriausiosios rinkiminės komisijos duomenimis, 2018 metais, sumažinus amžiaus cenzą kandidatuojant į savivaldybių tarybas nuo 20 iki 18 metų, net 102 18-19 metų amžiaus kandidatai dalyvavo rinkimuose. 2020 m. kovo 10 dieną, 39 LR Seimo narių grupė pateikė LR Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4599, numatantį „Pakeisti 56 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“, siekiant paskatinti „kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams LR Seimo darbotvarkėje.“ Remiantis 2020 m. kovo 19 d.
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento pateikta išvada „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIIP-4599 atitikties Europos sąjungos teisei” bei LR Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4599 pateikto 2020 m. rugpjūčio 26 d.”, LiJOT skatina:
Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. 2. LR Seimą pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2020-03-27 Įvertinę Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP4599 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Majauskas, Rūta Miliūtė 2020-06-301 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas siekiant nustatyti, jog Seimo nariu galėtų būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra 18 metų. Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių patirtis rodo, jog bendrijos šalyse dominuoja praktika į nacionalinius parlamentus leisti būti išrinktiems asmenims, kurie rinkimų dieną yra sulaukę būtent 18 metų amžiaus. Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus (toliau – Tyrimų skyrius) 2018 m. sausio 29 d. atliktoje analitinėje apžvalgoje „Aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė nacionaliniuose (parlamento) ir vietos savivaldos rinkimuose“ pateikti duomenys rodo, jog daugiau kaip pusėje (16) ES valstybių kandidatuoti parlamento rinkimuose leidžiama pilnametystės sulaukusiems asmenims (Vokietijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Danijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Švedijoje ir kt.). Tyrimų skyriaus teigimu, ekspertų ir praktikų diskusijose neretai pabrėžiama, jog skirtumas tarp įgyjamų aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisių neturėtų būti didelis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Lietuvoje aktyvioji rinkimų teisė (rinkti į parlamentą) įgyjama nuo 18 m., todėl pritarus šioms pataisoms, pasyvioji ir aktyvioji rinkimų teisės išsilygintų. Leidimas kandidatuoti į Seimą nuo 18 metų dar labiau paskatintų jaunus žmones įsitraukti į valstybės valdymą ir politinius procesus. Lietuvos jaunimo domėjimosi politika rodikliai yra pavojingai žemi – tiek pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, tiek pagal Europos socialinio tyrimo apklausų rezultatus matyti, jog jaunoji lietuvių karta politika domisi vidutiniškai mažiau nei tokio paties amžiaus gyventojai kitose Europos šalyse. Amžiaus cenzo mažinimas iki 18 metų rinkimuose į Seimą būtų signalas jauniems žmonėms, jog valstybė jais pasitiki ir skatina prisidėti prie šalies kūrimo nacionaliniu mastu jau nuo pilnametystės.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekte 1 straipsniu keičiamą Konstitucijos 56 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 18 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“:
Nepritarti Komitetas nėra subjektas, galintis tobulinti pateiktą Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą: Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarime suformuluotą oficialiąją konstitucinę doktriną, projektu siūlomų Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo pataisų tobulinimas atsižvelgiant į pateiktą pasiūlymą Komitete yra negalimas. Atitinkamos Konstitucijos pataisos galėtų būti svarstomos tik tuomet, jei Seime būtų įregistruota nauja Konstitucijos keitimo iniciatyva. Konstitucinis Teismas 2014 m. sausio 24 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos keitimo įstatymo projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją, kurį pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį gali pateikti tik ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų:
„Pagal Konstituciją svarstant Seime Konstitucijos 147 straipsnio 1
dalyje numatytų subjektų pateiktus Konstitucijos keitimo įstatymų projektus gali būti daromi tik neesminiai, t. y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes“. 2.
Respublikos Vyriausybė 2020-08-26 * Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. SV-S-1659 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties, suredaguotam ir patikslintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP4599 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė