Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
1Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį:
,,1. Visuomenės vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti naikintinus vaistinius preparatus., vitaminus ir maisto papildus. Vaistinės privalo sudaryti sąlygas nemokamai priimti ir naudotus švirkštus, juos saugiai surenkant į tam specialiai skirtas dėžes. Priimtus naikintinus vaistinius preparatus, vitaminus, maisto papildus ir naudotus švirkštus iš visuomenės vaistinių surenka ir kitą jų tvarkymo veiklą vykdo atliekų tvarkytojas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Naikintinų vaistinių preparatų, vitaminų, maisto papildų ir naudotų švirkštų priėmimo iš gyventojų tvarką ir apmokėjimą už jų tvarkymą nustato Vyriausybė.“
2Pakeisti 42 straipsnio 3 dalį:
3Už priimtų iš gyventojų naikintinų vaistinių preparatų,
vitaminų, maisto papildų, naudotų švirkštų ir veterinarinių vaistų tvarkymą apmokama iš atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už šio įstatymo įgyvendinimą, valstybės biudžete patvirtintų bendrųjų asignavimų. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m.
birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 42 straipsnis reglamentuoja farmacinių atliekų priėmimą iš gyventojų ir apmokėjimą už šių atliekų tvarkymą. Numatoma, kad visuomenės vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti naikintinus vaistinius preparatus. Sąvoka ,,vaistas“ arba ,,vaistinis preparatas“ apima vaistinę medžiagą arba jų derinį, pagamintus ir teikiamus vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas (Įstatymo 50 p.). Taigi ši sąvoka neapima nei vitaminų, nei maisto papildų ir atitinkamai iš gyventojų nemokamai priimami tik vaistiniai preparatai. Tiesa, kai kurie vitaminai gali būti priskiriami vaistų grupei, tačiau nepriskirti jai išmetami kaip ir maisto papildai – į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Visų piliulių, kapsulių ir tablečių sudėtyje yra cheminių junginių, kurie daro daugiau žalos, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Didelę grėsmę seni vaistai kelia vaikams (jei juos surastų), taip pat konteineriuose besikuičiantiems benamiams. Negana to, į nuotekų sistemą patekę vaistai tirpsta ir gali patekti į aplinką, užteršti dirvožemį ir gruntinį vandenį. Valstybinės ligonių kasos duomenimis,
tai akivaizdi didėjimo tendencija, tačiau šie skaičiai rodo tik dalį vaistų, kuriuos gyventojai atiduoda į vaistines. Kokia dalis jų išmetama į šiukšliadėžes, neaišku. Panaudotų švirkštų surinkimas taip pat nėra aiškiai reglamentuotas.
Nors jie laikomi pavojingomis medicininėmis atliekomis, kadangi tai nėra vaistiniai preparatai, vaistinės Lietuvoje jų nepriima. Gydymo įstaigos panaudotus švirkštus privalo surinkti ir atiduoti medicininių atliekų surinkėjams sunaikinti, tačiau gyventojų veikla šiuo klausimu nėra reglamentuota. Susiduriama su situacija, kai panaudotų švirkštų išmesti į plastiko ar bendrųjų atliekų konteinerį negalima, bet jų nenori priimti nei vaistinės, nei sveikatos priežiūros centrai. Į buitines atliekas išmetamos ir adatos, ir švirkštai. Benamiai, linkę konteineriuose ieškoti atliekų, gali įsidurti, o nešvarios adatos dūris gali sukelti infekciją. Išlieka galimybė apsikrėsti ŽIV, hepatito virusais. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose teigiama, kad užkertant kelią infekuotam užkratui plisti, labai svarbu sudaryti sąlygas medicinines atliekas tinkamai perdirbti arba sunaikinti. Netinkamai išmetami ir nerūšiuojami švirkštai nebus perdirbami, to rezultate – terš aplinką ir prieštaraus Žiedinės ekonomikos modeliui. Šiuo Įstatymo projektu tikimasi, kad aiškesnis ir platesnis spektras atliekų, kurias priima vaistinės, reglamentavimas ne tik apsaugos gyventojus nuo su senais vaistais ir švirkštais susijusių apsinuodijimų, susirgimų ar užsikrėtimų įvairiomis ligomis, bet ir turės teigiamos įtakos aplinkosaugai ir Žiedinės ekonomikos įgyvendinimui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai;
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatymo 42 straipsnis numato farmacinių atliekų priėmimą iš gyventojų ir apmokėjimą už šių atliekų tvarkymą. 1 dalyje numatyta, kad ,,visuomenės vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti naikintinus vaistinius preparatus.
Priimtus naikintinus vaistinius preparatus iš visuomenės vaistinių surenka ir kitą jų tvarkymo veiklą vykdo atliekų tvarkytojas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Naikintinų vaistinių preparatų priėmimo iš gyventojų tvarką ir apmokėjimą už jų tvarkymą nustato Vyriausybė.“ Taigi nemokamai iš gyventojų priimami tik vaistiniai preparatai. Atitinkamai, 42 straipsnio 3 dalis numato apmokėjimą tik už priimtų iš gyventojų naikintinų vaistinių preparatų ir veterinarinių vaistų tvarkymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti iš gyventojų nemokamai priimti ne tik vaistinius preparatus, bet ir vitaminus bei maisto papildus. Projektu taip pat siūloma vaistinėms sudaryti sąlygas nemokamai priimti ir naudotus švirkštus, juos saugiai surenkant į tam specialiai skirtas dėžes. Naujas teisinis reguliavimas apsaugos gyventojus nuo rizikos susižeisti, apsikrėsti ar kitaip susirgti dėl senų vaistų ir švirkštų, turės teigiamos įtakos aplinkosaugai ir Žiedinės ekonomikos įgyvendinimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai poveikis nenumatomas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki 2020 m. birželio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Vaistinės“, „naikintini vaistiniai preparatai“, ,,vitaminai“,
„papildai“, „naudoti švirkštai“, ,,atliekų tvarkytojas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti keičiamo Farmacijos įstatymo 42 straipsnį, nustatant, kad visuomenės vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti ne tik naikintinus vaistinius preparatus, tačiau ir vitaminus, maisto papildus bei naudotus švirkštus. Vertindami projekto nuostatas, pažymime, kad siūlomas reguliavimas iš esmės nebederėtų su bendruoju principu, kad visuomeninės vaistinės dalyvauja būtent farmacinių atliekų, t.y. jų vykdomos farmacinės veiklos galutinių, naikintinų produktų, tvarkyme. Pažymime, kad maisto papildai – tai maisto produktai, skirti papildyti įprastą maisto racioną ir kurie vieni arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruoti maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltiniai. Kitaip tariant, maisto papildas – ne vaistas. Tuo tarpu tik kai kurie vitaminai gali būti priskiriami vaistų grupei, o kiti traktuojami labiau kaip maisto papildai. Svarstytina, ar pagrįsta visuomeninėms vaistinėms, atsižvelgiant į galimus siūlomų atliekų tvarkymo kaštus ir tam būtinas įgyvendinti organizacines priemones, nustatyti pareigą priimti iš gyventojų visus vitaminus ar maisto papildus, kurie iš esmės gali būti ir nesusiję su visuomeninių vaistinių vykdoma farmacine veikla. Be to, siūlytina atsisakyti įstatymo projekte pernelyg smulkaus reglamentavimo, kuris praktikoje gali būti ne pats tikslingiausias (pvz., nuostatos „juos saugiai surenkant į tam specialiai skirtas dėžes“). 2.
į tai, kad įstatymo įgyvendinimui galimai reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų (žymiai padidėjus atliekų tvarkytojo iš vaistinių surenkamų atliekų kiekiui, kiltų ir šių atliekų tvarkymo kaštai, apmokami valstybės biudžeto asignavimų lėšomis), dėl projekto turėtų būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
visas keičiamo įstatymo 42 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija, nes keičiama daugiau nei pusė šio straipsnio struktūrinių dalių;
„ir ją išdėstyti taip“ (jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą);
ir projekto lyginamasis variantas turiu būti suderinti tarpusavyje;
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]