Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Finansų rinkos dalyviai, privalantys mokėti įmokas finansų
rinkos priežiūros išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 1 priede. Finansų rinkos dalyviai, privalantys mokėti įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Kiekvienų metų įmokų dydžius nustato Lietuvos bankas. Įmokų už finansų rinkos priežiūrą dydžius Lietuvos bankas nustato pasikonsultavęs su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais. Nustatant įmokų dydį, atsižvelgiama į Lietuvos banko atliekamas funkcijas ir planuojamas patiriamas patirti išlaidas, susijusias su atitinkamais finansų rinkos dalyviais, taip pat į šių finansų rinkos dalyvių veiklos mastą, formą, o prižiūrimų finansų rinkos dalyvių atveju – ir į jų prisiimamą riziką. Finansų rinkos dalyviai, vykdantys daugiau negu vieno šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veiklą, įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti arba pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti privalo mokėti už kiekvieną vykdomą veiklą, išskyrus atvejus, kai priežiūros institucijos išduodama licencija ar veiklos leidimas finansų rinkos dalyviui suteikia teisę vykdyti daugiau negu vieno šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veiklą arba finansų rinkos dalyvio vykdoma šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veikla jau atsispindi jo mokamų įmokų bazėje. Išsamią prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų apskaičiavimo metodiką ir mokėjimo tvarką bei įmokų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti mokėjimo tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai.“
Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo
Eil. Nr. Rinkos dalyviai
įstaigos; kitose negu Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Vidutinis metinis turtas 0,017 proc. 2. Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Vidutinis metinis turtas 0,0057 proc. 3. Vartojimo kredito davėjai, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje Vidutinė metinė likusi grąžinti išmokėtų vartojimo kreditų suma 0,0125 proc. 4. Elektroninių pinigų įstaigos; kitose negu Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Metinės su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusios pajamos
ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Metinės su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusios pajamos
ne mažiau nei 2000 Eur
įstaigos Metinės su mokėjimo paslaugų teikimu susijusios pajamos
mažiau nei 2000 Eur
ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų mokėjimo įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Metinės su mokėjimo paslaugų teikimu susijusios pajamos 0,65 0,3 proc., bet ne mažiau nei 2000 Eur 8.
Draudimo ir perdraudimo įmonės; kitose negu Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų draudimo ir perdraudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Draudimo ir perdraudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikoje sudarytas sutartis 0,26 proc. 9. Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų draudimo ir perdraudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Draudimo ir perdraudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikoje sudarytas sutartis 0,13 proc. 10. Finansų maklerio įmonės Metinės pajamos 0,3 proc. 11. Kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų finansų maklerio įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Metinės pajamos 0,15 proc. 12. Valdymo įmonės, investicinės bendrovės, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, ir šių subjektų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Valdomų neprofesionaliesiems investuotojams skirtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondų grynųjų aktyvų vertė 0,05 proc. Valdomų informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė 0,02 proc. 13. Reguliuojamos rinkos operatoriai
15. Emitentai, kurių nuosavybės vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje ir kurių priežiūrą atlieka Lietuvos bankas
16. Emitentai, kurių ne nuosavybės vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje ir kurių priežiūrą atlieka Lietuvos bankas
brokerių įmonės
18.
Finansų patarėjo įmonės
filialus Lietuvos Respublikoje Vidutinė metinė likusi grąžinti išmokėtų kreditų suma 0,0125 proc. 22. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriai
filialas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos bankas iki 2020 m. gegužės 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Julius Sabatauskas Rasa Budbergytė
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Pagrindinė priežastis, paskatinusi parengti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 21(1) straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) –siekis pašalinti šiuo metu matomą proporcingumo ir teisingumo trūkumą, apskaičiuojant elektroninių pinigų įstaigų bei mokėjimo įstaigų Lietuvos bankui mokamą priežiūros mokestį. Praktika rodo, jog iš
įstaigų, priežiūros mokestį šiemet mokės tik apie pusė jų. Iš 49 elektroninių pinigų įstaigų 2019 m. priežiūros mokestį mokės 25, o iš 46 mokėjimo įstaigų – 29. Sumokamos priežiūros mokesčio dalies pasiskirstymas tarp licencijas turinčių subjektų dar aiškiau parodo esamos jo apskaičiavimo tvarkos trūkumus. Iš elektroninių pinigų įstaigų mokėtino 167,8 tūkst. eurų priežiūros mokesčio net 139,5 tūkst. eurų (83 proc.) sumokės tik 5 iš 49 įstaigų. Iš 72,5 tūkst. eurų priežiūros mokesčio, kuriuos turi sumokėti mokėjimo įstaigos, 39,9 tūkst. eurų (arba 55 proc.) sumokės tik 5 iš 46 mokėjimo įstaigų. 41 licenciją turinti įstaiga (arba 43 proc. visų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų) priežiūros mokesčio iš viso nemoka. Tačiau šių įstaigų priežiūra vis tiek turi būti vykdoma, analizuojamos jų veiklos ataskaitos, tikrinamas atitikimas nustatytiems veiklos reikalavimams bei normatyvams. Tad šiuo metu galiojanti priežiūros mokesčio apskaičiavimo tvarka, pagal kurią už priežiūrą sumoka tik dalis elektroninių pinigų ir mokėjimų rinkos dalyvių, prieštarauja teisingumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principams. Šią probleminę situaciją nulėmė keletas veiksnių.
Visų pirma, 2018 m. birželį buvo priimtos ir įsigaliojo Lietuvos banko įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 priedo pataisos, keičiančios įmokos už Lietuvos banko vykdomą priežiūrą bazę. Anksčiau galiojusi įmokų bazė „Neapmokėtų elektroninių pinigų metinis vidurkis ir mokėjimo paslaugų metinė apyvarta“, taikyta elektroninių pinigų įstaigoms, buvo pakeista į „Metinės su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusios pajamos“, o mokėjimo įstaigoms taikyta įmokos bazė „Mokėjimo paslaugų metinė apyvarta“ buvo pakeista į „Metinės su mokėjimo paslaugų teikimu susijusios pajamos“. Atitinkamai pakeitus įmokos bazę, buvo pakeistas ir Įstatyme nustatytas maksimalus įmokų dydis, kuris šiuo metu yra 0,65 proc. nuo minėtųjų pajamų. Antra, naujų technologijų plėtros kontekste bei sėkmingai įgyvendinant prioritetinę
„Fintech“ įmonių pritraukimo į Lietuvą politiką, elektroninių pinigų bei
mokėjimo paslaugų rinka šalyje ženkliai išsiplėtė. Lietuvos banko duomenimis, palyginti su 2016 m., jų skaičius Lietuvoje padvigubėjo.[1] Pavyzdžiui, pagal licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų skaičių kontinentinėje Europoje 2018 m. Lietuva buvo pirmoje vietoje. Be to, per 2019 m., iki rugpjūčio 1 d., Lietuvos bankas jau išdavė apie 10 naujų kiekvienos srities licencijų bei gavo dar beveik 40 prašymų dėl elektroninių pinigų ir 6 prašymus dėl mokėjimo įstaigų licencijų.[2] Tad numatomas ir tolesnis šių sektorių augimas. Šiame kontekste ženkliai išsiplėtė Lietuvos banko prižiūrimų įstaigų spektras ir kartu išaugo šios veiklos kaštai. Tad, kartu su minėtuoju mokesčio apskaičiavimo pakeitimu, Lietuvos bankas atsisakė ir ankstesniais metais vienam rinkos dalyviui taikytų įmokų „lubų“. Tačiau, pagal galiojančią tvarką, priežiūros mokestį susiejant tik su iš veiklos gaunamomis pajamomis, naujai įsisteigusios įstaigos, kurių veikla dar nepasiekė pakankamos apimties, už priežiūrą nieko nesumoka.
Tad susidaro minėtoji situacija, kai keletas rinkos dalyvių yra priversti finansuoti visų naujai įsisteigusių mokėjimo ir elektroninių įstaigų priežiūrą. Abiejų šių veiksnių dėka, palyginus su 2018 metais sumokėtu priežiūros mokesčiu, daliai elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigų 2019 metais mokama priežiūros mokesčio suma padidėjo net 10 – 17 kartų. Šioje situacijoje nukenčia ne tik taip neproporcingai apmokestintos įmonės, bet ir jų paslaugų vartotojai. Pažymėtina, kad kredito įstaigoms (bankams ir kredito unijoms), Lietuvoje siaurinant savo padalinių tinklą, vis daugiau asmenų naudojasi elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų teikiamomis paslaugomis. Šios įstaigos yra fiziškai prieinamose, patogiose vietose (parduotuvėse, pašto skyriuose) arba sudaro sąlygas reikiamas finansines operacijas patogiai atlikti internetu. Kadangi daugiausiai priežiūros mokesčio sumoka būtent tos įstaigos, kurių paslaugomis daugiausiai naudojasi vartotojai, tai neišvengiamai jiems didina ir šių paslaugų kainas. Tad Įstatymo projektu siūloma elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms įvesti 2000 EUR priežiūros mokesčio „grindis“, kurios užtikrintų, kad prie priežiūros finansavimo prisidėtų visi licencijuoti subjektai. Kadangi iš šių minimalių įmokų būtų padengta didelė šiuo metu sumokamų priežiūros kaštų dalis[3], kartu siūloma proporcingai iki 0,3 proc. sumažinti maksimalų įmokos dydį, skaičiuojamą nuo iš licencijuojamos veiklos gaunamų pajamų. Tokiu būdu visi rinkos dalyviai, gavę licencijas, prisidėtų prie Lietuvos banko patiriamų priežiūros kaštų kompensavimo, tuo pačiu proporcingai didesnį priežiūros mokestį ir toliau mokėtų didesnes pajamas gaunančios įstaigos.
Įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti labiau subalansuotą elektroninių pinigų įstaigų bei mokėjimo įstaigų mokamo mokesčio už Lietuvos banko vykdomą priežiūrą apskaičiavimo tvarką. Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti šiuos uždavinius: · Įtvirtinti, kad elektroninių pinigų įstaigų bei mokėjimo įstaigų maksimalus priežiūros mokestis būtų 0,3 proc. nuo metinių iš licencijuojamos veiklos gaunamų pajamų, tačiau ne mažesnis nei 2000 EUR. · Patikslinti, kad šių įmokų dydį Lietuvos bankas apskaičiuoja atsižvelgiamas į planuojamas patirti išlaidas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą rengė Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Rasa Budbergytė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Įstatymo 21(1) straipsnio 2 dalis numato, jog kiekvienų metų įmokų už finansų rinkos priežiūrą dydžius Lietuvos bankas nustato atsižvelgiamas į atliekamas funkcijas ir patiriamas išlaidas, susijusias su atitinkamais finansų rinkos dalyviais, taip pat į šių finansų rinkos dalyvių veiklos mastą, formą, o prižiūrimų finansų rinkos dalyvių atveju – ir į jų prisiimamą riziką. Šio straipsnio 5 dalis taip pat numato, kad, jeigu finansų rinkos dalyviui priskaičiuotų įmokų už finansų rinkos priežiūrą dydis sudaro mažiau negu 50 EUR, jis nuo įmokos atleidžiamas.
Mokėjimo įstaigų bei elektroninių pinigų įstaigų mokamų šių įmokų bazė bei maksimalūs dydžiai yra įtvirtinti Įstatymo 1 priede: · Elektroninių pinigų įstaigų bei jų filialų įmokų bazę sudaro metinės su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusios pajamos, o maksimalus įmokos dydis – 0,65 proc. šių pajamų. · Mokėjimo įstaigų bei jų filialų įmokų bazę sudaro metinės su mokėjimo paslaugų teikimu susijusios pajamos, o maksimalus įmokos dydis – 0,65 proc. šių pajamų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma patikslinti 21(1) straipsnio 2 dalį nustatant, jog Lietuvos bankas, skaičiuodamas priežiūros mokesčio kaštus, remiasi planuojamomis patirti išlaidomis. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma keisti Įstatymo 1 priedą ir nustatyti, kad: · elektroninių pinigų įstaigoms bei jų filialams maksimalaus įmokų dydis yra 0,3 proc. nuo metinių su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusių pajamų, bet ne mažiau nei 2000 EUR. · mokėjimo įstaigoms bei jų filialams maksimalaus įmokų dydis yra 0,3 proc. nuo metinių su mokėjimo paslaugų teikimu susijusių pajamų, bet ne mažiau nei 2000 EUR. Šie Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai leis užtikrinti labiau subalansuotą mokėjimo bei elektroninių pinigų įstaigų priežiūros finansavimą. Priėmus šias pataisas visi rinkos dalyviai bus įpareigoti prisidėti padengiant šiuos kaštus, tačiau proporcingai didesnę sumą ir toliau sumokės daugiau pajamų iš šios veiklos gaunančios įstaigos. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių. Bus užtikrintas proporcingesnis ir teisingesnis Lietuvos banko vykdomos priežiūros finansavimas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymų projektus pagerės verslo sąlygos ir jo plėtra, kadangi bus užtikrinta labiau subalansuota elektroninių pinigų įstaigų bei mokėjimo įstaigų mokamo mokesčio už Lietuvos banko vykdomą priežiūrą apskaičiavimo tvarka. Bus atsisakyta šiuo metu matomo neproporcingo dalies rinkos apmokestinimo. Priėmus siūlomas pataisas priežiūros kaštus dengs visi šių rinkų dalyviai, tačiau proporcingai didesnę sumą ir toliau sumokės daugiau pajamų iš šios veiklos gaunančios įstaigos. Šis balansas sudarys sąlygas elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigoms plėsti veiklą, į rinką toliau ateiti naujiems dalyviams bei lygiomis sąlygomis konkuruoti tarpusavyje. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą, kurio projektas teikiamas, turės būti peržiūrėti Lietuvos banko teisės aktai, įgyvendinantys šiuo metu galiojančias Lietuvos banko įstatymo nuostatas dėl mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų mokamo mokesčio už Lietuvos banko vykdomą priežiūrą apskaičiavimo. Šių teisės aktų pakeitimus turės priimti Lietuvos banko valdyba. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Lietuvos bankas“, „elektroninių pinigų įstaiga“, „mokėjimo įstaiga“, „rinkos priežiūra“, „finansų rinka“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai Julius Sabatauskas Rasa Budbergytė [1] Lietuvos bankas, „R. Merkevičiūtė: skatindamas finansinių technologijų plėtrą, Lietuvos bankas atidžiai vertina su jomis susijusias rizikas“, 2019 06 12. Prieiga internete: www.lb.lt/lt/naujienos/r-merkeviciute-skatindamas-finansiniu-technologiju-pletra-lietuvos-bankas-atidziai-vertina-su-jomis-susijusias-rizikas [2] Lietuvos bankas,
„Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos: dalyvių skaičius ir pajamos auga,
priežiūra stiprėja“, 2019 08 01. Prieiga internete: https://www.lb.lt/lt/naujienos/elektroniniu-pinigu-ir-mokejimo-istaigos-dalyviu-skaicius-ir-pajamos-auga-prieziura-stipreja. [3] Vertinant pagal 2018 m. duomenis (išduotų licencijų skaičių, įstaigų pajamas bei sumokėtą priežiūros mokestį), įvedus siūlomas įmokų „grindis“, papildomai būtų surinkta virš 124 tūkstančių EUR priežiūros mokesčio.
NR. I-678
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atsižvelgiant į tai,
kad Vyriausybė pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkto nuostatas tvarko krašto reikalus, o Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlieka finansų rinkos priežiūrą, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto nuostatų nereikėtų gauti minėtų institucijų išvadų. 2. Projekto 3 straipsniu siūloma nustatyti, jog šis įstatymas įsigaliotų 2020 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į teisės aktų priėmimo procedūras, svarstytina, ar įstatymo įsigaliojimo data yra reali. 3. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo“ nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
„21(1)“ keistini skaičiais „21¹“;
žodžio „įsigaliojimas“ įrašytina formuluotė „ir įgyvendinimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]