projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1998 m. Protokolo dėl sunkiųjų metalų pakeitimų ratifikavimo“ projektas (toliau – projektas) parengtas, siekiant ratifikuoti ir įgyvendinti 2012 m. gruodžio 13 d. 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos (toliau – Konvencija) vykdomosios institucijos (toliau – vykdomoji institucija) 31-os sesijos metu priimtus 1998 m. Protokolo dėl sunkiųjų metalų pakeitimus (toliau – Protokolas). Įsigaliojus pakeitimams, Protokolo pakeitimus ratifikavusios šalys (toliau – Šalys), siekdamos toliau gerinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą, bus įsipareigojusios taikyti atnaujintas išmetamų teršalų ribines vertes, kurias taikant tikimasi mažinti dėl antropogeninės veiklos išmetamų į aplinkos orą sunkiųjų metalų (ypač kadmio (Cd), gyvsidabrio (Hg) ir švino (Pb)) kiekį. Protokolo pakeitimai Šalių bendru sutarimu priimtas Sprendimais 2012/5, 2012/6 ir 2012/7. Pagal Protokolo 13 straipsnį Šalys turi ratifikuoti Sprendimą 2012/5, kuriuo iš dalies pakeistas Protokolo tekstas ir jo priedai. 2016 m. balandžio 21 d. Europos Taryba sprendimu (ES) 2016/768 priėmė Protokolo pakeitimus (toliau – Tarybos sprendimas dėl Protokolo pakeitimų priėmimo) Europos Sąjungos (toliau – ES) vardu. Pakeistame Protokole nustatytos griežtesnės iš tam tikrų stambių stacionarių šaltinių (pvz., 50 MWth ir didesnės šiluminės galios kurą deginantys įrenginiai, stiklo, cemento, chloro ir šarmų pramonė, atliekų deginimas ir kiti) išmetamų teršalų kiekio ribinės vertės. Didžioji dalis Protokolo pakeitimų jau yra įgyvendinta ES teisėje priėmus 2010 m. lapkričio 24 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (toliau – TIPK direktyva) ir pagal ją priimtais Komisijos įgyvendinimo sprendimais, kuriais patvirtintos geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) išvados įvairiems pramonės sektoriams (pvz., stiklo gamybai, geležies ir plieno gamybai, cemento, kalkių ir magnio oksido gamybai, chloro ir šarmų pramonei). Dalis Protokolo pakeitimų perkelti į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB bei kuria panaikinama Direktyva 2001/81/EB (toliau – oro taršos limitų direktyva), kurios nuostatos (tarp jų ir nacionalinės išmetamų teršalų kiekių apskaitos vykdymas ir ataskaitų teikimas ES institucijoms) privalės būti perkeltos į nacionalinius teisės aktus, turės būti parengtas ir patvirtintas oro taršos valdymą nacionaliniu lygiu reglamentuojantis dokumentas, į kurį prireikus bus įtrauktos protokolų reguliuojamų sunkiųjų metalų išmetamo kiekio mažinimo priemonės. Po pastarosios direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę Lietuvos Respublika privalės paruošti oro taršos valdymą nacionaliniu lygiu reglamentuojantį dokumentą siekiant įgyvendinti direktyvoje nurodytų teršalų kiekio mažinimo, palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu, 2020 ir
protokolais, tarp jų ir protokolu dėl sunkiųjų metalų. Pažymėtina, kad oro taršos limitų direktyva įgyvendins ES, kaip Šalies, pareigą teikti išmetamų teršalų kiekio ataskaitas Konvencijos sekretoriatui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamentas (direktorius Vitalijus Auglys, tel. 8 7066 3651, Aplinkos oro skyriaus vedėja Elena Auglienė, tel. 8 7066 3497. Pagrindinis rengėjas Aplinkos oro skyriaus vyriausiais specialistas Paulius Žvirblis, tel. 8 7066 3507). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Europos ekonominės bendrijos vardu Konvencija pasirašyta
Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. potvarkiu Nr. 737p „Dėl prisijungimo prie 1979 m. konvencijos „Dėl tolimų atmosferos teršalų pernašų“ buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos prisijungimas prie Konvencijos. Prisijungimas prie Protokolo ES vardu patvirtintas 2001 m. balandžio 4 d. Tarybos sprendimu 2001/379/EB. Protokolas įsigaliojo 2003 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas Protokolą ratifikavo 2004 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. IX-2435 „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl sunkiųjų metalų ratifikavimo“. Protokolas perkeltas į ES teisę atskirais teisės aktais ir priemonėmis: oro kokybės normos ir stebėsena reglamentuojama 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore ir 2015 m. rugpjūčio 28 d.
Komisijos direktyva (ES) 2015/1480, kuria iš dalies keičiami keli Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB ir 2008/50/EB priedai, kuriuose nustatytos aplinkos oro kokybės vertinimo pamatinių metodų taikymo, duomenų patvirtinimo ir mėginių ėmimo vietų išdėstymo taisyklės (toliau – SM direktyva); TIPK direktyva įgyvendina Protokolo reikalavimus taikyti GPGB konkrečioms taršos šaltinių kategorijoms ir laikytis išmetamų teršalų, tarp jų ir išmetamų iš atliekų deginimo įrenginių, ribinių verčių; Pb kiekio benzine apribojimai pateikti 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/30/EB, iš dalies keičiančioje Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatančioje šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinančioje Direktyvą 93/12/EEB (toliau – degalų kokybės direktyva 2009/30/EB);
Hg kiekio normos baterijose ir akumuliatoriuose nustatytos 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (toliau – akumuliatorių ir baterijų direktyva 2006/66/EB). Protokole pateiktos rekomenduojamos gaminių valdymo priemonės reglamentuojamos, be kita ko, šiais ES teisės aktais: 2010 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1103/2010, kuriuo, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB, nustatomos nešiojamų antrinių (perkraunamų) ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių talpos ženklinimo taisyklės; 2011 m. birželio 8 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (toliau – elektros ir elektroninės įrangos direktyva 2011/65/ES); 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) XVII priedo 18a įrašu; 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (toliau – elektros ir elektroninės įrangos atliekų direktyva 2012/19/ES). Protokolą įgyvendinantys minėti ES teisės aktai perkelti į šiuos Lietuvos Respublikos teisės aktus:
1Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo,
pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528. Perkeltos TIPK direktyvos nuostatos, susijusios su Protokolo reikalavimu taikyti GPGB konkretiems pramonės sektoriams. 2. Specialieji reikalavimai dideliems kurą deginantiems įrenginiams, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 486. Perkeltos TIPK direktyvos nuostatos, susijusios su Protokole nustatytų ribinių verčių taikymu dideliems kurą deginantiems įrenginiams (nuo 50 MW nominalios šiluminės galios). 3. Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699. Perkeltos TIPK direktyvos nuostatos, susijusios su Protokole nustatytų ribinių verčių taikymu atliekų deginimo įrenginiams. 4.
skystojo kuro privalomieji kokybės rodikliai, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742. Perkeltos degalų kokybės direktyvos 2009/30/EB nuostatos, susijusios su Protokole nustatytomis gaminių kontrolės priemonėmis dėl benzino sudėtyje esančio Pb ribojimo. 5. Baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 625. Perkeltos akumuliatorių ir baterijų direktyvos 2006/66/EB nuostatos, susijusios su Protokole rekomenduojamomis gaminių valdymo priemonėmis, tarp kurių siūloma Šalims sudaryti gaminių, turinčių savo sudėtyje Protokolu ribojamų sunkiųjų metalų, atliekų tvarkymo programas. 6. Baterijų ir akumuliatorių tiekimo rinkai reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 4-117/D3-196. Perkeltos akumuliatorių ir baterijų direktyvos 2006/66/EB nuostatos, susijusios su Protokole rekomenduojamomis gaminių valdymo priemonėmis, tarp kurių siūloma teikti informaciją apie gaminiuose esančius Protokolu ribojamus sunkiuosius metalus. 7. Lietuvos higienos norma HN 36:2009 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-510. Perkeltos elektros ir elektroninės įrangos direktyvos 2011/65/ES nuostatos, susijusios su Protokole rekomenduojamomis gaminių valdymo priemonėmis. 8. Tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo ribojimo elektros ir elektroninėje įrangoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-459.
4-459. Perkeltos elektros ir elektroninės įrangos direktyvos 2011/65/ES nuostatos, susijusios su Protokole rekomenduojamomis gaminių valdymo priemonėmis. 9. Valstybinės atliekų prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio
įrangos atliekų direktyvos 2012/19/ES nuostatos, susijusios su Protokolo rekomendacija rengti ir įgyvendinti sunkiųjų metalų turinčių atliekų surinkimo, perdirbimo ar šalinimo programas. 10. Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinos vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-153/V-246. Perkeltos SM direktyvoje nustatytos siektinos vertės ir jų įsigaliojimo terminas. 11. Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. D1-289. Perkeltos SM direktyvos nuostatos, susijusios su aplinkos oro užterštumo sunkiaisiais metalais vertinimu. 12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. D1-85 „Dėl į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos ir ataskaitų pagal Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją ir jos protokolus rengimo ir teikimo“. Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – Agentūra) pavesta vykdyti Konvencija ir jos protokolais reguliuojamų į atmosferą išmetamų teršalų apskaitą, rengti išmetamų teršalų kiekio prognozes ir teikti ataskaitas Konvencijos sekretoriatui jo nustatyta tvarka ir terminais, o Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamentui – teikti Konvencijos sekretoriatui jo nustatyta tvarka ir terminais ataskaitas dėl Konvencijos ir jos protokolų nuostatų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje. 13.
Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“. Įtraukti taršos mažinimo tikslai, susiję ir su į aplinkos orą išmetamų sunkiųjų metalų kiekio mažinimu. Strategijoje teigiama, kad turi būti užtikrinta veiklos, kurią vykdant į aplinkos orą išmetami aplinkai ir žmonių sveikatai ypač pavojingi sunkieji metalai ir viršijamos ar gali būti viršijamos jų normos aplinkos ore, sričių darni plėtra, daugiausia dėmesio skiriant taršos mažinimui kelių transporto ir šilumos energijos gamybos sektoriuose, įskaitant ir šilumos gamybą namų ūkiuose, nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų, jų dalių arba šių augalų ar jų dalių atliekų bei kitų atliekų deginimo lauke kontrolės sugriežtinimui, energijos vartojimo efektyvumo didinimui, kuris sudarys sąlygas mažėti energijos gamybai sunaudojamam kuro kiekiui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme įtvirtintais pagrindais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-357 patvirtinto Aplinkosaugos reikalavimų kremavimo įmonėms aprašo, kuriame nustatyta į aplinkos orą išmetamo Hg norma (ribinė vertė) ir reikalavimai technologinio proceso monitoringui ir išmetamo Hg ir kitų teršalų kiekio monitoringui, taikymas prisideda prie Protokolo nuostatų įgyvendinimo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. ES lygmenyje Protokolo reikalavimai, susiję su informacijos teikimu Konvencijos vykdomajai institucijai, galutinai įgyvendinti patvirtinus oro taršos limitų direktyvą, nustatančią tam tikrų į atmosferą išmetamų teršalų (sunkiųjų metalų nėra) kiekių sumažinimo, palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu, 2020 ir 2030 m. tikslus ir reikalavimus rengti ir teikti metines nacionalines išmetamų teršalų (tarp jų yra šie sunkieji metalai: Pb, Cd ir Hg) kiekių apskaitos ataskaitas.
Iš esmės Lietuvos Respublikai Protokolo pakeitimų ratifikavimas neturės papildomos įtakos, kadangi pakeitimų nuostatos, kurios yra įtvirtintos ES teisės aktuose, jau yra perkeltos į nacionalinius teisės aktus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Pakeistame protokole nustatyta, kad ateityje naujiems privalomų taikyti Protokolo priedų (II, IV, V ir VI) pakeitimams vykdomoji institucija galės taikyti naują pakeitimų priėmimo tvarką. Pagal šią tvarką priimti priedų pakeitimai Šalims įsigalios po vienerių metų po to, kai Komisijos vykdomasis sekretorius visoms Šalims praneš apie pakeitimus, t. y. pakeitimų nereikės Šalims ratifikuoti; taip pat nustatyta, kad Šalys, deponuojant Protokolo šių pakeitimų ratifikavimo dokumentus, gali nurodyti, kad nesutinka taikyti naują Protokolo priedų priėmimo tvarką. Svarbu pažymėti, kad Šalis, deponuojant Protokolo šių pakeitimų ratifikavimo dokumentus nenurodžiusi, kad nesutinka taikyti naują Protokolų priedų priėmimo tvarką, gavusi Komisijos vykdomojo sekretoriato pranešimą apie pakeitimus, bet tuo metu neturėdama priemonių (galimybių) juos įgyvendinti, galės raštu pranešti depozitarui, kad negali priimti pakeitimo. Tokiu atveju tai Šaliai priedo pakeitimai įsigaliotų tik tada, kai ji depozitarui deponuos savo dokumentą, kuris patvirtina pakeitimų priėmimo Šalyje faktą.
Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos sprendime dėl Protokolo pakeitimų priėmimo nepareikštas prieštaravimas taikyti naują Protokolo pakeitimų ratifikavimo tvarką, Lietuvos Respublika, siekdama suderinti veiksmus su ES, taipogi sutinka būti saistoma šia tvarka ir nemato būtinybės į įstatymo projektą įtraukti pareiškimo dėl naujos tvarkos netaikymo. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas neigiamos įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Atsižvelgiant į tai, kad Protokolo pakeitimų nuostatos jau įgyvendinamos įgyvendinant ES reikalavimus perkeliančius nacionalinius teisės aktus, tiesiogiai taikomus ES teisės aktus ir kitus nacionalinius teisės aktus, įstatymas verslo sąlygoms ir plėtrai papildomo poveikio neturės. Paminėtina, kad ES siekiant visiškai įgyvendinti pakeisto Protokolo nuostatas, 2016 m. gruodžio 14 d. buvo patvirtinta oro taršos limitų direktyva, kurios nuostatos (tarp jų ir nacionalinės išmetamų teršalų (tarp jų ir sunkiųjų metalų) kiekio apskaitos vykdymas ir ataskaitų teikimas) privalės būti perkeltos į nacionalinius teisės aktus, turės būti parengtas ir patvirtintas oro taršos valdymą nacionaliniu lygiu reglamentuojantis dokumentas, į kurį prireikus bus įtrauktos Protokolu reguliuojamų sunkiųjų metalų išmetamo kiekio mažinimo priemonės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus projektą parengti naujų teisės aktų, pakeisti galiojančių ar pripažinti juos netekusiais galios nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Nauji terminai nenustatomi. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės priimti. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metų gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: sunkieji metalai, ratifikavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamu projektu siekiamų tikslų, vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomuose ratifikuoti 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos (toliau – Konvencija) 1998 metų Protokolo dėl sunkiųjų metalų (toliau
Protokolo pakeitimai įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo dienos, kai du trečdaliai Šalių deponavo pakeitimo priėmimo dokumentus). Ši Protokolo pakeitimų tvarka galiotų ir Lietuvai, atsižvelgiant į tai, kad teikiamame ratifikavimo įstatyme nesiūloma nustatyti, jog Lietuva nesutinka taikyti naujosios Protokolo priedų pakeitimų tvarkos. Tai iš esmės reiškia, kad priėmus teikiamą įstatymą, nurodytųjų Protokolo priedų pakeitimai nebebūtų ratifikuojami. Pažymėtina, kad šiuo metu siūlomus ratifikuoti Konvencijos Protokolo pakeitimus yra ratifikavusios penkios Europos Sąjungos valstybės narės. 2. Projekto 1 straipsnio pavadinime, atsižvelgiant į ratifikuojamo dokumento pavadinimą žodis
„pakeitimo“ keistinas žodžiu „pakeitimų“, o 1 straipsnio tekste vietoj žodžių
ir skaičių „Sprendime 2012/5“ – „Sprendimo 2012/5 priede“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el.p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL 1979 METŲ TOLIMŲ TARPVALSTYBINIŲ ORO TERŠALŲ PERNAŠŲ KONVENCIJOS 1998 METŲ PROTOKOLO DĖL SUNKIŲJŲ METALŲ PAKEITIMŲ RATIFIKAVIMO 2017-04-24 Nr. XIIIP-459 (2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el.p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, Aplinkos oro skyriaus vyr. specialistas Paulius Žvirblis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomuose ratifikuoti 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos (toliau – Konvencija) 1998 metų Protokolo dėl sunkiųjų metalų (toliau – Protokolas) pakeitimuose yra nustatoma nauja Protokolo II, IV, V ir VI priedų pakeitimų tvarka, pagal kurią priimti Protokolo priedų pakeitimai Šalims įsigaliotų po vienerių metų po to, kai Komisijos vykdomasis sekretorius visoms Šalims praneš apie kurio nors priedo pakeitimą (pagal šiuo metu galiojančią tvarką Protokolo pakeitimai įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo dienos, kai du trečdaliai Šalių deponavo pakeitimo priėmimo dokumentus).
Ši Protokolo pakeitimų tvarka galiotų ir Lietuvai, atsižvelgiant į tai, kad teikiamame ratifikavimo įstatyme nesiūloma nustatyti, jog Lietuva nesutinka taikyti naujosios Protokolo priedų pakeitimų tvarkos. Tai iš esmės reiškia, kad priėmus teikiamą įstatymą, nurodytųjų Protokolo priedų pakeitimai nebebūtų ratifikuojami. Pažymėtina, kad šiuo metu siūlomus ratifikuoti Konvencijos Protokolo pakeitimus yra ratifikavusios penkios Europos Sąjungos valstybės narės. Nepritarti Šalys, pasirinkusios taikyti naują Protokolo priedų priėmimo tvarką, t.y. kurios ratifikuodamos šiuos Protokolo pakeitimus nenurodo, kad nesutinka taikyti naujosios Protokolo priedų pakeitimų tvarkos, ateityje gavusios JT Europos Ekonominės Komisijos Vykdomojo sekretoriaus pranešimą apie naujus Protokolo priedų pakeitimus, bet jų negalinčios priimti (įgyvendinti), turės teisę raštu per metus nuo dienos, kai tokie pakeitimai buvo priimti, pranešti depozitarui, kad pakeitimų negali priimti. Tokiu atveju tai Šaliai Protokolo priedo pakeitimai įsigaliotų tik tada, kai ji depozitarui deponuos savo dokumentą, kuris patvirtina Protokolo priedų pakeitimų priėmimo (ratifikavimo) Šalyje faktą.
Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos Tarybos sprendime dėl Protokolo pakeitimų priėmimo ES lygiu nepareikštas prieštaravimas taikyti naują Protokolo priedų pakeitimų ratifikavimo tvarką, tikslinga taikyti naują tvarką ir Lietuvoje, siekiant suderinti veiksmus su ES, t. y. siūloma pritarti pateiktam svarstyti projektui. 2. Projekto 1 straipsnio pavadinime, atsižvelgiant į ratifikuojamo dokumento pavadinimą žodis „pakeitimo“ keistinas žodžiu „pakeitimų“, o 1 straipsnio tekste vietoj žodžių ir skaičių „Sprendime 2012/5“ – „Sprendimo
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui pritarti įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kęstutis Bacvinka. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja Rasa Matusevičiūtė
Užsienio reikalų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstatymo
2017-04-21
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Rūta Miliūtė, Žygimantas Pavilionis, Mindaugas Puidokas, Dovilė Šakalienė. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Inga Milašiūtė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Martynas Norbutas, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus vedėja Liucija Schulte-Ebbert. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Nekvestionuojant teikiamu projektu siekiamų tikslų, vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomuose ratifikuoti 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos (toliau – Konvencija) 1998 metų Protokolo dėl sunkiųjų metalų (toliau – Protokolas) pakeitimuose yra nustatoma nauja Protokolo II, IV, V ir VI priedų pakeitimų tvarka, pagal kurią priimti Protokolo priedų pakeitimai Šalims įsigaliotų po vienerių metų po to, kai Komisijos vykdomasis sekretorius visoms Šalims praneš apie kurio nors priedo pakeitimą (pagal šiuo metu galiojančią tvarką Protokolo pakeitimai įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo dienos, kai du trečdaliai Šalių deponavo pakeitimo priėmimo dokumentus). Ši Protokolo pakeitimų tvarka galiotų ir Lietuvai, atsižvelgiant į tai, kad teikiamame ratifikavimo įstatyme nesiūloma nustatyti, jog Lietuva nesutinka taikyti naujosios Protokolo priedų pakeitimų tvarkos. Tai iš esmės reiškia, kad priėmus teikiamą įstatymą, nurodytųjų Protokolo priedų pakeitimai nebebūtų ratifikuojami. Pažymėtina, kad šiuo metu siūlomus ratifikuoti Konvencijos Protokolo pakeitimus yra ratifikavusios penkios Europos Sąjungos valstybės narės. Nepritarti Šalys, pasirinkusios taikyti naują Protokolo priedų priėmimo tvarką, t.y. kurios ratifikuodamos šiuos Protokolo pakeitimus nenurodo, kad nesutinka taikyti naujosios Protokolo priedų pakeitimų tvarkos, ateityje gavusios JT Europos Ekonominės Komisijos Vykdomojo sekretoriaus pranešimą apie naujus Protokolo priedų pakeitimus, bet jų negalinčios priimti (įgyvendinti), turės teisę raštu per metus nuo dienos, kai tokie pakeitimai buvo priimti, pranešti depozitarui, kad pakeitimų negali priimti.
Tokiu atveju tai Šaliai Protokolo priedo pakeitimai įsigaliotų tik tada, kai ji depozitarui deponuos savo dokumentą, kuris patvirtina Protokolo priedų pakeitimų priėmimo (ratifikavimo) Šalyje faktą. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos Tarybos sprendime dėl Protokolo pakeitimų priėmimo ES lygiu nepareikštas prieštaravimas taikyti naują Protokolo priedų pakeitimų ratifikavimo tvarką, tikslinga taikyti naują tvarką ir Lietuvoje, siekiant suderinti veiksmus su ES. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Projekto 1 straipsnio pavadinime,
atsižvelgiant į ratifikuojamo dokumento pavadinimą žodis „pakeitimo“ keistinas žodžiu „pakeitimų“, o 1 straipsnio tekste vietoj žodžių ir skaičių
„Sprendime 2012/5“ – „Sprendimo 2012/5 priede“. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas, 2017-04-05
įstatymo projektui. Pritarti
komiteto patobulintam Įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 8.
paskirti pranešėjai: Rūta Miliūtė, Aušrinė Armonaitė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-459(2). Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė