Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Žmogaus teisių ir laisvių apsauga vykdant kriminalinę žvalgybą
1Kriminalinės žvalgybos metu negali būti pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. Atskiri šių teisių ir laisvių ribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik
įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. 2. Kriminalinė žvalgyba vykdoma neatsižvelgiant į asmenų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras. 3. Draudžiama taikyti kriminalinę žvalgybą Respublikos Prezidentui. 4. Kriminalinės žvalgybos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. 5. Tais atvejais, kai yra pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, kriminalinės žvalgybos subjektai teisės aktų nustatyta tvarka privalo nedelsiant informuoti apie šį pažeidimą nukentėjusius asmenis, kurių teisės ir laisvės buvo pažeistos, atkurti pažeistas teises bei laisves ir atlyginti dėl to atsiradusią žalą. 6. Asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet atsirado teisinės neigiamos pasekmės, pareikalavus, turi būti pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinkti duomenys, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatytus duomenis.
Asmuo turi teisę Generalinei prokuratūrai pateikti prašymą suteikti informaciją apie jo atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant) bei surinktus asmens duomenis. 7. Jeigu asmuo prašomos informacijos nėra gavęs pagal šio straipsnio 10 dalį, Generalinės prokuratūros prokuroro sprendimas dėl pateikto prašymo yra priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo asmens prašymo gavimo dienos. Generalinė prokuratūra turi pareigą asmeniui suteikti šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka prašomą informaciją, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją. 8. Jei nagrinėjant asmens prašymą nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas yra vykdomas, bet pagal nustatytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad gauta informacija pasitvirtins arba pagal nustatytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai gali būti įgyvendinti, taikomos šio straipsnio 9 ir 10 dalys.“ 7. 9.
žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius paaiškėja, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba, kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimu informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas ir nutraukiamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. o Visa surinkta informacija, kuri sudaro asmens (įskaitant asmenis, kurių atžvilgiu kriminalinė žvalgyba nebuvo vykdyta, bet jų asmens duomenys tvarkomi) duomenis, įskaitant informacijos apie asmenį rinkimo būdus ir priemones bei informacijos rinkimo laikotarpį, sunaikinama per 3 mėnesius po skundų dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų (neveikimo) ir sprendimų, pagrindinių kriminalinės žvalgybos institucijų vadovų ar prokurorų sprendimų (sprendimų nepriėmimo) arba teismų sprendimų padavimo termino pabaigos. Apie informacijos sunaikinimą asmuo (įskaitant asmenį, kurio atžvilgiu kriminalinė žvalgyba nebuvo vykdyta, bet jų asmens duomenys buvo ar yra tvarkomi) informuojamas per 15 kalendorinių dienų po informacijos sunaikinimo dienos. Jeigu pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nebuvo panaudota šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 mėnesius turi būti sunaikinama. Prieš 1 mėnesį 30 kalendorinių dienų iki minėtos sankcionuotais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais surinktos informacijos sunaikinimo apie tai pranešama kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus sankcionavusiam pareigūnui ir prokurorui, rengusiam motyvuotą teikimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų sankcionavimo.
Kita nepanaudota informacija, kuri nėra asmens duomenys, esanti nutrauktose kriminalinio tyrimo bylose ar (ir) informacinėse sistemose, saugoma teisės aktų, kurie reglamentuoja kriminalinės žvalgybos tyrimo bylų ir duomenų, esančių informacinėse sistemose, saugojimą, naudojimą ir naikinimą, nustatyta tvarka. Surinktos informacijos naikinimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinė institucija. 8. 10. Jeigu įgyvendinant kriminalinės žvalgybos kontrolę nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos metu buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, apie tai informuojamas kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas. gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, kKriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimo sustabdymo priėmimo privalo informuoja asmenį apie tai, kad asmens jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba arba apie kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, nurodo asmens duomenų vykdymo laikotarpį, surinktus asmens duomenis bei įvardina kriminalinės žvalgybos metu naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant) išskyrus atvejus, kai pateikus tokią informaciją gali būti padaryta žala nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams ar atskleista kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybė.
Jeigu tuo metu pateikta tokia informacija gali padaryti žalos nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams, ji tuoj pat turi būti pateikta baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą. Nepateikiama šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodyta informacija. Kita informacija ar jos dalis gali būti nepateikiama ta apimtimi, kuria visiškas arba dalinis informacijos atskleidimas padarytų žalą nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams. Išnykus galimybei pakenkti kriminalinės žvalgybos tyrimams, informacija pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos vadovo sprendimu turi būti pateikiama asmeniui per 15 kalendorinių dienų, nuo dienos, kai turėjo būti nustatyta, jog išnyko galimybė pakenkti kriminalinės žvalgybos tyrimams prašomos informacijos pateikimu. 9. 11.
11. Asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, gali apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, o šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais
vadovas arba prokuroras asmenų skundus išnagrinėja per 30 kalendorinių dienų. Asmuo, nesutinkantis su Visi kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo arba prokuroro sprendimaiu (sprendimo nepateikimas) (įskaitant šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą), gali skundžiami per 230 darbo kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos, o jei sprendimas nubuvo pateiktas, tai per 30 kalendorinių dienų nuo termino pateikti sprendimą pabaigos paduoti skundą apygardos teismuio pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui. Dėl svarbių priežasčių, šį terminą teismas gali pratęsti iki
išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Skundo negali nagrinėti tas teisėjas, kuris sankcionavo kriminalinės žvalgybos subjekto veiksmus.
Skundą nagrinėjantis teismas turi pareigą iš kriminalinės žvalgybos subjektų, pagrindinių kriminalinės žvalgybos institucijų ir prokurorų išreikalauti ir ištirti visą reikalingą medžiagą ir informaciją, kuri patvirtintų arba paneigtų kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų ar pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos vadovo arba prokuroro sprendimų, įskaitant kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo pagrįstumą, informacijos visišką ar dalinį (ne)pateikimą asmenims, (ne)teisėtumą, o kriminalinės žvalgybos subjektai, pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos ir prokurorai, privalo šią informaciją, įskaitant įslaptintą informaciją, teismui suteikti. Apygardos teismo sprendimai gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 kalendorinių dienų nuo skundžiamo sprendimo įteikimo dienos. Dėl svarbių priežasčių, šį terminą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teisėjas gali pratęsti 15 kalendorinių dienų pagal motyvuotą prašymą. 12. Teikiant teismui skundą dėl pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos vadovo ar prokuroro sprendimų arba teikiant apeliacinį skundą ir šiuos skundus nagrinėjant pagal šio straipsnio 11 dalyje numatytą tvarką, asmenį gali atstovauti jo pasirinktas advokatas. Šis advokatas turi teisę susipažinti su visa informacija, įskaitant įslaptintą informaciją. Advokatas atstovauja asmens interesams pagrindinėje kriminalinės žvalgybos institucijoje, prokuratūroje bei teisme ir turi teisę iš jų gauti informaciją, dalyvauti teismo atliekamame įrodymų tyrime, teikti prašymus, paaiškinimus ir skundus (įskaitant apeliacinį skundą). 13. Atlygį pasirinktam advokatui apmoka pats asmuo, kurio interesus šis advokatas gina pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį, sudarytą Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nustatyta tvarka.
Teismui sprendimu pripažinus, kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus neteisėtais, asmens patirtas išlaidas, įskaitant išlaidas už teisnių paslaugų teikimą, asmeniui atlygina kriminalinės žvalgybos pagrindinė institucija, kuriai priklausantis kriminalinės žvalgybos subjektas atliko neteisėtus veiksmus.“
1Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
kriminalinės žvalgybos subjektų galbūt atliktų neteisėtų veiksmų, prokuroras gali privalo išreikalauti iš kriminalinės žvalgybos subjekto pateikti visusą dokumentus ir informaciją, susijusią su nagrinėjamu skundu, išskyrus duomenis, galinčius atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių asmens tapatybę. Tirdamas asmenų skundus, prokuroras privalo patikrinti kriminalinės žvalgybos taikymo teisėtumą ir pagrįstumą. Šie dokumentai ir informacija duomenys gali turi būti pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu generaliniam prokurorui arba jo įgaliotam prokurorui jų motyvuotu prašymu. 3. straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymu nustatytos Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 6 - 10 dalys yra taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo ir iki šio įstatymo įsigaliojimo surinktai, gautai ar bet kokiu kitu būdu pradėtai tvarkyti informacijai apie asmens atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant) bei suriktus asmens duomenis. 2. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. birželio 1 d. 3. Šiuo įstatymu yra įgyvendinama 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Simonas Gentvilas Valerijus Simulik Gintaras Vaičekauskas Vida Ačienė Algirdas Butkevičius (atšaukė parašą 2020-03-05) Viktorija Čmilytė-Nielsen (pasirašė 2020-03-10) Jonas Liesys (pasirašė 2020-03-10) Julius Sabatauskas (pasirašė 2020-03-10) Dovilė Šakalienė (pasirašė 2020-03-10) Eugenijus Gentvilas (pasirašė 2020-03-10)
Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 1 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
teisinius kriminalinės žvalgybos pagrindus ir principus, kriminalinės žvalgybos principus ir uždavinius, kriminalinės žvalgybos subjektų teises ir pareigas, kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimą, asmenų dalyvavimą kriminalinėje žvalgyboje, kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą, taip pat kriminalinės žvalgybos finansavimą, koordinavimą ir kontrolę. 2. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą. 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Žmogaus teisių ir laisvių apsauga vykdant kriminalinę žvalgybą
būti pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. Atskiri šių teisių ir laisvių ribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. 2. Kriminalinė žvalgyba vykdoma neatsižvelgiant į asmenų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras. 3. Draudžiama taikyti kriminalinę žvalgybą Respublikos Prezidentui. 4. Kriminalinės žvalgybos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. 5. Tais atvejais, kai yra pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, kriminalinės žvalgybos subjektai teisės aktų nustatyta tvarka privalo atkurti pažeistas teises bei laisves ir atlyginti dėl to atsiradusią žalą. 6.
taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet atsirado teisinės neigiamos pasekmės, pareikalavus, turi būti pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinkti duomenys, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatytus duomenis. Jeigu gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimo sustabdymo priėmimo informuoja asmenį apie tai, kad jo atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba arba apie kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, nurodo asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, surinktus asmens duomenis bei įvardina kriminalinės žvalgybos metu naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant). Nepateikiama šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodyta informacija. Kita informacija ar jos dalis gali būti nepateikiama ta apimtimi, kuria visiškas arba dalinis informacijos atskleidimas padarytų žalą nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams. Nutraukus ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą, kuriam informacijos atskleidimas galėjo pakenkti, per 15 kalendorinių dienų nuo dienos, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pabaigtas arba nutrauktas, šioje dalyje nurodyta informacija kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu turi būti pateikiama asmeniui. 7. Kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama.
Jeigu pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nebuvo panaudota šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 mėnesius turi būti sunaikinama. Prieš 1 mėnesį iki minėtos sankcionuotais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais surinktos informacijos sunaikinimo apie tai pranešama kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus sankcionavusiam pareigūnui ir prokurorui, rengusiam motyvuotą teikimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų sankcionavimo. Kita nepanaudota informacija, esanti nutrauktose kriminalinio tyrimo bylose ar (ir) informacinėse sistemose, saugoma teisės aktų, kurie reglamentuoja kriminalinės žvalgybos tyrimo bylų ir duomenų, esančių informacinėse sistemose, saugojimą, naudojimą ir naikinimą, nustatyta tvarka. Surinktos informacijos naikinimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinė institucija. Asmuo turi teisę Generalinei prokuratūrai pateikti prašymą suteikti informaciją apie jo atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant) bei surinktus asmens duomenis.
Šioje dalyje nurodyta teise vieną kartą per metus pasinaudoti gali tik asmenys, kurie atitinka visas šias sąlygas:
1) jiems nėra pareikšti įtarimai ar kaltinimai nusikaltimų padarymu;
2) jie nėra nuteisti ir atliekantys bausmę;
3) jie nėra laikomi turinčiais teistumą už nusikaltimų padarymą. 8. Jeigu įgyvendinant kriminalinės žvalgybos kontrolę nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos metu buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, apie tai informuojamas kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas. Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas privalo informuoti asmenį apie jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus, išskyrus atvejus, kai pateikus tokią informaciją gali būti padaryta žala nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams ar atskleista kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybė. Jeigu tuo metu pateikta tokia informacija gali padaryti žalos nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams, ji tuoj pat turi būti pateikta baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą. Jeigu asmuo prašomos informacijos nėra gavęs pagal šio straipsnio
prašymo yra priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo asmens prašymo gavimo dienos. Generalinė prokuratūra privalo asmeniui suteikti šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka prašomą informaciją, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją. Kita informacija ar jos dalis gali būti nepateikiama ta apimtimi, kuria visiškas arba dalinis informacijos atskleidimas padarytų žalą nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams.
Nutraukus ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą, kuriam informacijos atskleidimas galėjo pakenkti, per 15 kalendorinių dienų nuo dienos, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pabaigtas arba nutrauktas, šioje dalyje nurodyta informacija to subjekto, kurio sprendimu nutrauktas ar pabaigtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, sprendimu turi būti pateikiama asmeniui. 9. Asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, gali apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, o šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais
Asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, gali apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, o šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais
svarbių priežasčių. Sprendimą dėl minėto termino pratęsimo ir atnaujinimo priima subjektas (kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas ar prokuroras), kuriam turi būti teikiamas skundas. Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas arba prokuroras asmenų skundus išnagrinėja per
arba prokuroro sprendimai (sprendimo nepateikimas) (įskaitant šio straipsnio 8 dalyje nurodytą sprendimą), gali būti skundžiami per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos, o, jei sprendimas nebuvo pateiktas, tai per 30 kalendorinių dienų nuo termino pateikti sprendimą pabaigos apygardos teismui. Šį terminą teismas pagal motyvuotą prašymą sprendimu gali pratęsti iki 10 kalendorinių dienų arba atnaujinti, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Skundo negali nagrinėti tas teisėjas, kuris sankcionavo kriminalinės žvalgybos subjekto veiksmus ar dalyvavo vykdant kriminalinę žvalgybą skundą pateikusio asmens atžvilgiu arba yra kiti jo nušalinimo pagrindai.
Skundą nagrinėjantis teismas privalo patikrinti kriminalinės žvalgybos taikymo teisėtumą ir pagrįstumą bei iš kriminalinės žvalgybos subjektų, kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų ir prokurorų išreikalauti ir ištirti visą kriminalinės žvalgybos informaciją, surinktą skundą padavusio asmens atžvilgiu, taip pat kriminalinės žvalgybos informaciją, surinktą kitų asmenų atžvilgiu, jei ji reikalinga išsamiam skundo išnagrinėjimui, o kriminalinės žvalgybos subjektai, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos ir prokurorai privalo teismui pateikti šią informaciją, įskaitant įslaptintą informaciją. Apygardos teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 kalendorinių dienų nuo skundžiamo apygardos teismo sprendimo įteikimo dienos. Šį terminą Lietuvos apeliacinis teismas pagal asmens motyvuotą prašymą gali pratęsti 15 kalendorinių dienų arba atnaujinti, jei terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas skundą išnagrinėja ir priima sprendimą per 30 dienų. Šioje dalyje nurodyti skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą pateikęs asmuo prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka arba teismas pripažįsta, kad yra būtinas žodinis skundo nagrinėjimas. 11.
institucijos vadovo ar prokuroro sprendimų arba teikiant skundą dėl apygardos teismo sprendimo ir šiuos skundus nagrinėjant pagal šio straipsnio 10 dalyje numatytą tvarką, asmeniui gali atstovauti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį asmuo įgaliojo atstovauti savo interesams, o juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas. Advokato padėjėjui taikomi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme numatyti apribojimai. Advokatas turi teisę susipažinti su visa apie jo atstovaujamą asmenį surinkta kriminalinės žvalgybos informacija, įskaitant įslaptintą informaciją. Advokatas negali susipažinti su šio Įstatymo
sužinotą įslaptintą informaciją atstovaujamajam ir kitiems asmenims tol, kol institucijos ar teismas nenusprendžia, kad ši informacija gali būti atskleista. Atstovas atstovauja asmens interesams kriminalinės žvalgybos pagrindinėje institucijoje, prokuratūroje bei teisme ir turi teisę iš jų gauti informaciją, dalyvauti teismo atliekamame įrodymų tyrime, teikti prašymus, paaiškinimus, skundus (įskaitant skundą dėl apygardos teismo sprendimo), teikti replikas kiekvienu skundo nagrinėjimo klausimu, pasakyti baigiamąją kalbą (jei procesas vyksta žodžiu) bei reikšti nušalinimus teisėjui. 12. Advokatas negali gauti įslaptintos informacijos pagal šio straipsnio 11 dalį, jei jis yra atstovaujamo asmens šeimos narys, giminaitis, taip, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, arba advokatą ir atstovaujamąjį asmenį sieja dalykiniai ar kitokie santykiai, išskyrus advokato ir kliento santykius pagal šį Įstatymą, kurie sudaro pagrindą manyti, kad advokatas yra suinteresuotas tiesiogiai ar netiesiogiai atskleisti įslaptintą informaciją. 13.
13Teisėjas turi nedelsiant nusišalinti, jei:
1) jis skundą dėl kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos ar prokuroro sprendimo padavusio asmens atžvilgiu sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmus ar dalyvavo kriminalinės žvalgybos veiksmuose to asmens atžvilgiu;
2) jis arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi;
šališkumu. 14. Jei egzistuoja teisėjo nusišalinimo pagrindai ir teisėjas nenusišalina, asmuo, kuris pats ar per atstovą teikia skundą, jo atstovas, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos ar prokuratūros atstovas turi teisę pareikšti nušalinimą teisėjui iki sprendimo paskelbimo dienos. Pareiškimą dėl apygardos ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo nušalinimo išnagrinėja atitinkamai apygardos ar Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas per 3 darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo dienos. Nušalinimą pareiškęs asmuo per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo atsisakyti nušalinti teisėją gavimo ar termino išspręsti nusišalinimo klausimą pabaigos, jei nusišalinimo klausimas nebuvo išspręstas, gali pateikti skundą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, kuris skundą išnagrinėja per 3 darbo dienas. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko sprendimas atsisakyti nušalinti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją nuo skundo nagrinėjimo ir sprendimas netenkinti skundo dėl apygardos teismo pirmininko sprendimo atsisakyti nušalinti apygardos teismo teisėją neskundžiami. 15. Teismui sprendimu pripažinus kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus neteisėtais, asmens patirtas išlaidas, įskaitant išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai, atlygina kriminalinės žvalgybos pagrindinė institucija, kuriai priklausantis kriminalinės žvalgybos subjektas atliko neteisėtus veiksmus. 16.
kriminalinės žvalgybos metu paaiškėja, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimu informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas nedelsiant sustabdomas ir nutraukiamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Visa surinkta informacija, kuri sudaro asmens duomenis, įskaitant asmens duomenis asmenų, kurių atžvilgiu kriminalinė žvalgyba nebuvo vykdyta, bet jų asmens duomenys tvarkomi, taip pat duomenys apie informacijos apie asmenį rinkimo būdus ir priemones bei informacijos rinkimo laikotarpį sunaikinami per 3 mėnesius po skundų dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų (neveikimo) ir sprendimų, kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovų ar prokurorų sprendimų (sprendimų nepriėmimo) arba teismų sprendimų padavimo termino pabaigos. Apie informacijos sunaikinimą asmuo (įskaitant asmenį, kurio atžvilgiu kriminalinė žvalgyba nebuvo vykdyta, bet jų asmens duomenys buvo ar yra tvarkomi) informuojamas per 15 kalendorinių dienų po informacijos sunaikinimo dienos. Ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų iki minėtos sankcionuotais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais surinktos informacijos sunaikinimo apie tai pranešama kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus sankcionavusiam pareigūnui ir prokurorui, rengusiam motyvuotą teikimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų sankcionavimo. Kita nepanaudota informacija, kurioje nėra asmens duomenų, esanti nutrauktose kriminalinio tyrimo bylose ar (ir) informacinėse sistemose, saugoma teisės aktų, kurie reglamentuoja kriminalinės žvalgybos tyrimo bylų ir duomenų, esančių informacinėse sistemose, saugojimą, naudojimą ir naikinimą, nustatyta tvarka.
Kriminalinės žvalgybos subjektų ir kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos surinktos informacijos naikinimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinė institucija.“
Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tirdamas asmenų skundus ir kai yra pagrindas dėl
kriminalinės žvalgybos subjektų galbūt atliktų neteisėtų veiksmų, prokuroras gali privalo išreikalauti iš kriminalinės žvalgybos subjekto pateikti visą kriminalinės žvalgybos informaciją, surinktą skundą padavusio asmens atžvilgiu, taip pat kriminalinės žvalgybos informaciją, surinktą kitų asmenų atžvilgiu, jei ji reikalinga išsamiam skundo išnagrinėjimui, išskyrus duomenis, galinčius atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių asmens tapatybę. Tirdamas asmenų skundus, prokuroras privalo patikrinti kriminalinės žvalgybos taikymo teisėtumą ir pagrįstumą. Šie dokumentai ir informacija duomenys gali turi būti pateikti skundą nagrinėjančiam prokurorui kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu generaliniam prokurorui arba jo įgaliotam prokurorui jų motyvuotu prašymu.“ Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo priedas
(ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR. 4 straipsnis.
Šiuo įstatymu nustatytos Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 6 – 9, 16 dalys yra taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo surinktai, gautai ar bet kokiu kitu būdu pradėtai tvarkyti informacijai apie asmens atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant) bei surinktus asmens duomenis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narai: Raimundas Lopata Simonas Gentvilas
KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS Įstatymo nr. XI-2234 5 iR 22 straipsnio 2 dalies PAKEITIMO ĮSTATYMO IR Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymO Nr. VIII-1443 10 straipsniO pakeitimo
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo (toliau - SESV) 288 str., direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu. 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva) 63 str. 1 d. nustatyta, valstybių narių pareiga ne vėliau kaip 2018-05-06 priimti ir paskelbti įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi Direktyvos, tuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose padarant nuorodą į Direktyvą. 2000 m. Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Komisija paskelbė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), kuriai Lisabonos sutartyje, įsigaliojusioje 2009 m. gruodžio 1 d., suteikta tokia pati teisinė galia kaip ir Sutartims. Tačiau atlikta asmens duomenų tvarkymo ir asmens teisės į kriminalinėje žvalgyboje teisinio reguliavimo ir jo nulemtos teisės aktų taikymo praktikos analizę ir vertinimą, buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje Direktyva nėra tinkamai įgyvendinta bei pažeidžiama Chartija.
Ši analizė pagrindžia teikiamo Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau
Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau - VTPĮ) papildymo įstatymo projekto (toliau – VTPĮ projektas) būtinybę. Minėta analizė ir vertinimas pateikiami žemiau. Vadovaujantis Direktyvos 1 straipsnio 1 dalimi, ši Direktyva taikoma asmens duomenų tvarkymui kriminalinėje žvalgyboje. Todėl Direktyva turėjo būti perkelta į KŽĮ. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, teisės akte, kuriuo derinamos ir įgyvendinamos Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų nuostatos, turi būti nurodyti ES teisės aktai. Tačiau KŽĮ jokios nuorodos į bet kokį ES teisės aktą nėra. Tai parodo, jog Direktyvos perkėlimas į KŽĮ nebuvo svarstomas. Taigi KŽĮ yra nesuderinta su Direktyva. Tai patvirtina žemiau nurodytos aplinkybės. 1.1.Dėl KŽĮ įtvirtintos sąlygos, kuri prieštarauja ES teisei Direktyvos 14 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė gauti patvirtinimą ar jo duomenys tvarkomi, tvarkymo tikslą, pagrindą ir kitą informaciją, įskaitant duomenų kilmę. Ši teisė pagal Direktyvos 15 straipsnį ir Chartijos 52 straipsnio 2 dalį, gali būti ribojama tik jei: ribojimas nustatytas įstatyme; nekeičiama teisės esmė; laikomasi proporcingumo ir būtinumo principų; ir siekiama: netrukdyti atlikti oficialius arba teisinius nagrinėjamus, tyrimus, procedūras; nepakenkti nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui, baudžiamajam persekiojimui, bausmių vykdymui; užtikrinti visuomenės saugumą; užtikrinti nacionalinį saugumą; apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves.
Tačiau po Direktyvos įgyvendinimo termino pabaigos, KŽĮ 5 straipsnio 6 dalyje liko taisyklė, pagal kurią asmeniui institucija, vykdanti kriminalinę žvalgybą, gali suteikti informaciją apie duomenų tvarkymo faktą, tikslą, pagrindą, duomenų kilmę ir kitą informaciją tik su sąlyga, kad instituciją kontroliuojantis prokuroras nustatys, jog asmens teisės buvo pažeistos. Ši sąlyga pažeidžia Direktyvos 15 str. ir Chartijos 52 str. 1 d., nes šios teisės normos nenumato, kad tokia sąlyga galėtų riboti Direktyvos 14 str. įtvirtintą teisę. Taip pat atsižvelgiant į Direktyvos preambulės 43 p., Direktyvos 14 str. suteikiamos teisės esmė - pačiam patikrinti jo asmens duomenų tvarkymo teisėtumą. Taigi KŽĮ nustatyta sąlyga pažeidžia Direktyvos 15 str. ir Chartijos 52 str. 1 d., nes viršija ribojančių sąlygų ribas ir iš pagrindų paneigia Direktyvos 14 str. suteikiamos teisės esmę. 1.2. Dėl KŽĮ ir VTPĮ neatitikimo Direktyva siekiamam rezultatui Iš Direktyvos preambulės 1, 4, 7, 15 ir 43 p. matyti, kad Direktyvos siektinas rezultatas (tikslas) yra užtikrinti veiksmingą aukšto lygio teisės į privatų gyvenimą ir teisės į tesėtą asmens duomenų tvarkymą apsaugą bei užtikrinti asmens teisės pačiam prižiūrėti (iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą apie duomenų tvarkymą, jo tikslą, pagrindą, duomenų kilmę ir kt.) ir kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą (reikalauti ištaisyti netikslius duomenis arba ištrinti duomenis, kurie tvarkomi neteisėtai) veiksmingą įgyvendinimą.
ES suteiktų teisių apribojimus įtvirtinančiose teisės normose, turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų nustatomi reikalavimai, kad asmenims būtų suteikta pakankamai garantijų, leidžiančių veiksmingai apsaugoti asmenų teises nuo piktnaudžiavimo pavojų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ETT) 2016-12-21 sprendimas sujungtose bylose Nr. C-203/15 ir C-698/15). Pagal VTPĮ, visa kriminalinės žvalgybos informacija yra įslaptinama. Todėl apie tai ar duomenys teisėtai renkami ir tvarkomi KŽĮ pagrindais žino tik šiuos duomenys tvarkantys kriminalinės žvalgybos subjektai (toliau - Subjektai). Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nors KŽĮ 9 - 12 str., Subjektų taikomi informacijos rinkimo būdai ir priemonės sankcionuojami teismo, bet tai neužtikrina duomenų tvarkymo ir Direktyvos 14 str. įtvirtintos teisės ribojimo teisėtumo, nes sankcionavimo procese dalyvaujantiems teismui ir prokurorui Subjektai gali pateikti tik duomenis, bet ne įrodymus. Todėl Subjektai gali pateikti tik prielaidomis paremtą ar net selektyviai atrinktą informaciją ir teismas realiai neturi galimybių patikrinti ar jam pateikta informacija yra tikra - dėl klaidos ar piktnaudžiavimo sąmoningai arba vienpusiškai atrinkta.
Dėl to gali būti sankcionuojami slapti informacijos rinkimo būdai ir priemonės (atliekamas asmens duomenų tvarkymas) be pagrindo, teismui apie tai net nežinant. Tokius atvejus patvirtina ir nacionalinė teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-26 nuosprendis byloje Nr. 1A-32-495/2018). Šią problemą patvirtina ir Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkas, kalbėdamas apie tai 2019-07-04 vykusiame pasaulio lietuvių teisininkų kongrese[1]. Taip pat viena iš kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų yra Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), kuri pagal Lietuvos Respublikos korupcijos ir prevencijos įstatymą (toliau – KPĮ), paprašyta ar savo iniciatyva renka ir teikia informaciją apie visus Lietuvos teisėjus, įskaitant ir tuos, kurie sankcionuoja STT atliekamus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Ši informacija nulemia teisėjo karjerą. Tai kelia pagrįstas abejones dėl teisėjo priklausomumo ir šališkumo sprendžiant STT veiksmų sankcionavimo klausimą. Be kita ko, STT pagal KPĮ, gali įtakoti pasirinktų teisėjų karjerą ne tik vieša, bet ir slapta informacija, dar labiau sustiprina abejones dėl nešališko ir nepriklausomo teisėjo parinkimo, sprendžiant klausimą dėl sankcijos sekti/klausytis suteikimo, nes gali būti kreipiamasi į teisėją, kuris yra paveikiamas dėl jau surinktų slaptų duomenų, grasinant juos panaudoti prieš jį. Svarbu tai, kad slapta informacija niekam, išskyrus STT, nėra žinoma, todėl ji gali būti panaudota prieš sankcijos klausimą sprendžiantį teisėją ir nutylima, kol teisėjas palankiai spręs sankcionavimo klausimus. Pagal KŽĮ, kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą koordinuoja ir jų veiklos teisėtumą turėtų kontroliuoti prokurorai.
Tačiau: 1) pagal KŽĮ, sankcionavimo procese prokuroras kriminalinės žvalgybos subjektų kontrolę turėtų atlikti teikdamas teikimą Subjekto veiksmus sankcionuojančiam teismui. Teikimas surašomas pagal Subjekto pateikiamus duomenis, bet ne įrodymus. Todėl Subjektai prokurorui gali pateikti tik prielaidomis paremtą ar net selektyviai atrinktą informaciją ir prokuroras realiai negali patikrinti ar jam pateikta informacija yra tikra - dėl klaidos ar piktnaudžiavimo sąmoningai arba vienpusiškai atrinkta. Dėl to teikimai teismui dėl Subjektų veiksmų sankcionavimo gali būti teikiami teismui be realaus faktinio pagrindo; 2) Generalinis prokuroras įsakymu nustatyto Subjektų veiksmų eigos ir rezultatų kontrolės tvarką. Ši tvarka nustatyta Generalinio prokuroro Įsakymu, kuris atskleidžia tai, kad nuo kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo iki ikiteisminio tyrimo (baudžiamojo proceso pradžios) prokuroras nekontroliuoja minėtų veiksmų, o jei ikiteisminio tyrimo (baudžiamojo proceso) kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas nenusprendžia pradėti, tai prokuroras po Subjektų veiksmų sankcionavimo šių veiksmų nekontroliuoja ir nekontroliuos - niekada nesužinos kaip ir kokie asmens duomenys buvo renkami ir tvarkomi; 3) Pagal KŽĮ, prokuroras turėtų atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmų kontrolę tirdamas asmenų skundus ir išreikalaudamas visą tam reikalingą informaciją iš kriminalinės žvalgybos subjektų, bet tik jei yra pagrindas manyti, jog buvo pažeistos asmens teises. Kadangi, kaip jau minėta, kriminalinės žvalgybos subjektai neteikia asmenims jokios informacijos, jie negali gauti ir pateikti jokių įrodymų apie galimą pažeidimą, todėl prokuroro galimybės sužinoti apie pažeidimus yra tik deklaratyvios.
Taigi asmenys negali sužinoti nepagrįstos intervencijos į jų privatų gyvenimą fakto ir apsiginti savo privatumo, o kriminalinės žvalgybos subjektai realiai nepatiria jokios prokuroro kontrolės, kurią inicijuoja asmenys. Be kita ko, jei prokuroras dėl klaidos ar piktnaudžiavimo netinkamai kontroliavo Subjektų veiksmus, tai jis nesuinteresuotas atskleisti savo paties padarytus pažeidimus, o teisinis reglamentavimas sudaro visas sąlygas nuslėpti bet kokią informaciją, nebent tokia informacija atsitiktinai (pvz., atskleidus per klaidą) taptų žinoma asmeniui. KŽĮ 9 straipsnis suteikia kriminalinės žvalgybos subjektams teisę 24 valandas rinkti informaciją be teismo sankcijos (be jokios kontrolės). Nors po to privaloma kreiptis į teismą patvirtinti veiksmus, tačiau tuo atveju, jeigu veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, apie tai asmuo ir prokuroras nesužinotų, nes pagal KŽĮ 9 straipsnį, sankcionavimo procese be kriminalinės žvalgybos subjektų dalyvauja tik teismas, kuris pagal KŽĮ, apie pažeidimą neprivalo ir negali niekam pranešti, o kriminalinės žvalgybos subjektas apie savo padarytus pažeidimus nėra suinteresuoti pranešti. Be to, kriminalinės žvalgybos subjektai, nors ir negavę teismo sankcijos, teise slapta rinkti informaciją 24 val. gali naudotis pakartotinai prieš tą patį asmenį neribotai (pvz., prisidengdami konspiracijos pagrindais kreipdamiesi į skirtingus teismus, tokiu būdu skirtingiems teisėjams sudarydami įspūdį, kad dėl slapto informacijos rinkimo būdų ir priemonių atitinkamo asmens atžvilgiu sankcijos kreipiamasi pirmą kartą).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, akivaizdu, jog asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo kriminalinėje žvalgyboje teisminė ir institucinė kontrolė neužtikrina veiksmingos aukšto lygio teisės į privatų gyvenimą apsaugos, teisės į tesėtą asmens duomenų tvarkymą garantijos bei veiksmingos apsaugos nuo valstybės institucijų piktnaudžiavimo pavojų. Chartija, Direktyva ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika įpareigoja valstybes nares savo vidaus reglamentavimu užtikrinti teisėtą duomenų tvarkymą, tuo pačiu teisę į privatų gyvenimą, užkertant duomenų valdytojų piktnaudžiavimo galimybes arba suteikiant teisę asmeniui pačiam kontroliuoti jo duomenų tvarkymo teisėtumą. Tačiau pagal Lietuvos nacionalinį reglamentavimą ir jo nulemtą institucijų, įskaitant teismus, praktiką, institucijos, vykdančios kriminalinę žvalgybą, asmenims neteikia jokios Direktyvos 14 str. nurodytos informacijos, o šių institucijų vykdomo duomenų tvarkymo institucinė ir teisminė kontrolę neužtikrina apsaugos nuo piktnaudžiavimo tvarkant asmens duomenis. Be to, iš žemiau šiame aiškinamajame rašte išdėstytų argumentų akivaizdžiai matyti, kad pagal Lietuvos nacionalinį reglamentavimą ir jo nulemtą teismų praktiką, institucijų, vykdančių kriminalinę žvalgybą, priimamų sprendimų neteikti Direktyvos 14 str. nurodytos informacijos faktinis pagrindas teisminiame procese nėra tikrinamas. Todėl Lietuvos nacionalinis teisinis reguliavimas visiškai neužtikrina Chartijos 7, 8 str. bei Direktyvos 4 str. 1 d. d p., 16 str. 1, 2 d. įgyvendinimo ir neatitinka Direktyva siekiamo rezultato.
1.3.Dėl Chartijos 47 straipsnio pažeidimų Pažymėtina, kad Chartijos 47 str. įtvirtinta teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Ji atitinka Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau - EŽTK) 6 str. 1 d. garantuojamą teisę bei jos esmę ir taikymo sritį pagal EŽTK, taip pat suprantama taip, kaip aiškinama Europos Žmogau Teisių Teismo (toliau – EŽTT) (2010-12-22 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ETT) sprendimas byloje C279/09; 2012-05-15 ES Bendrojo teismo sprendimas byloje T-184/11 P). EŽTK įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą turinys apima teismo pareigą visapusiškai ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, kurios leistų nepriklausomam ir nešališkam teismui kiekvienu atveju priimti teisingą ir argumentuotą sprendimą (EŽTT 1992-10-12 sprendimas byloje Boddaert prieš Belgiją (peticijos Nr. 12919/87)). EŽTK 6 str. 1 d. įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui, nes teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie pagrįsti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. EŽTT 2001-09-27 sprendimą Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, p.30). Tačiau nacionaliniams teismams nagrinėjant asmenų skundus dėl Subjektų atsisakymo suteikti informaciją apie kriminalinės žvalgybos, jos veiksmų, būdų ir priemonių sankcionavimo ir taikymo asmenų atžvilgiu faktą, dėl įdingo nacionalinio reglamentavimo, neišreikalauja jokios informacija, jos netiria ir netikrina, nes minėta informacija yra įslaptinta.
Todėl negali būti patikrintas informacijos įslaptinimo ir atsisakymo ją pateikti asmeniui faktinis pagrįstumas, vien dėl to, kad prašoma informacija pagal savo pobūdį patenka nors į vieną iš VTPĮ įtvirtintų informacijos rūšių, kurias būtų galima įslaptinti, tik jei jų turinys sudarytų įslaptinimo pagrindą, nors nėra žinoma ar toks pagrindas realiai egzistuoja. Dėl to teismai nemotyvuoja savo sprendimų aplinkybėmis, kurios galėtų pagrįsti ar paneigti informacijos įslaptinimo ir atsisakymo ją pateikti asmeniui faktinį pagrįstumą (pvz., LVAT 2018-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. EA-52-1062/2018; Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2019-06-12 nutartis Nr. PK-906). Pastarosios aplinkybės ir tai, kad asmuo, kreipdamasis į teismą dėl institucijos atsisakymo suteikti jam informaciją apie asmens duomenų tvarkymo faktą, tikslą, pagrindą, duomenų kilmę ir kt., neturi jokių praktinių galimybių pagrįsti teisės gauti minėtą informaciją pažeidimo, daro teisės į teismą įgyvendinimą praktiškai neįmanomą arba pernelyg sudėtingą, sukuria šalių procesinį nelygiateisiškumą bei pažeidžia rungimosi principą. Taip pat, Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra jokių procesinių taisyklių, kuriomis būtų suderinta slaptos informacijos apsauga ir asmens teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir ją garantuojančių lygiateisiškumo bei rungimosi principų įgyvendinimas teismo proceso metu (pvz. asmens atstovas, kuris galėtų susipažinti su įslaptinta informaciją, galėtų teikti dėl jos paaiškinimus ir kitaip ginti asmens teises bei interesus). Vadovaujantis vieninga ETT praktika, visa tai prieštarauja Chartijos 47 str.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad EŽTK 6 str. neįpareigoja valstybių steigti apeliacinės ar kasacinės instancijos teismų. Tačiau jei tokie teismai valstybėse narėse yra, tuose procesuose taip pat turi būti taikomos EŽTK 6 str. garantijos, susijusios inter alia su veiksminga asmens teise kreiptis į teismą dėl savo civilinių teisių ir pareigų (EŽTT Didžiosios kolegijos 2009-02-18 sprendimo byloje Andrejeva prieš Latviją, peticijos Nr. 55707/00, 97 p.). Šio išaiškinimo ES ir jos valstybėms narėms privalu laikytis, nes kaip jau minėta, Chartijos 47 str. aiškinamas taip, kaip suprantamas EŽTT. Pagal KŽĮ, teismų, kurie tikrina ar institucijos, vykdančios kriminalinę žvalgybą, nepažeidė asmenų teisių, įskaitant Direktyvos 14 str., sprendimų apskundimo galimybės nenumato, nors Lietuvoje įsteigtas apeliacinis teismas. Todėl Lietuvos nacionalinėje teisėje yra nepagrįstai ribojama teisė į apeliaciją, kuri yra Chartijos 47 str. dalis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, KŽĮ ir VTPĮ nustatytas reguliavimas ir sisteminis taikymas neatitinka Chartijos 47 straipsnio. 1.4.Dėl vieno langelio principo įgyvendinimo Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi vieno langelio principu, kuris reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusį asmenį. Prokuratūra yra viešojo administravimo subjektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr.
AS-822-349-13), todėl jai taikomas vieno langelio principas. Šiame kontekste pažymėtina, kad prokurorai pagal KŽĮ 22 straipsnio 1 dalį, turėtų kontroliuoti kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą. Taigi prokuroras, kontroliuodamas ir koordinuodamas kriminalinės žvalgybos veiksmus, turi turėti informaciją apie duomenų subjektą, o Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) šią informaciją gali gauti iš kriminalinę žvalgybą kontroliuojančio ir koordinuojančio prokuroro ir turi galimybę ją pateikti duomenų subjektui. Atsižvelgiant į tai, vieno langelio principas bus įgyvendintas tada, kai Generalinė prokuratūra priims sprendimus dėl duomenų subjektų prašymų pagal Direktyvos 14 straipsnį. KŽĮ Projekto ir VTPĮ projekto tikslai: 1) tinkamai įgyvendinti Direktyvą bei suderinti nacionalinį reglamentavimą su Chartijos 7, 8, 47 bei 52 straipsniais Kriminalinės žvalgybos srityje; 2) įgyvendinti vieno langelio principą kriminalinėje žvalgyboje. KŽĮ Projekto ir VTPĮ projekto tikslai bus įgyvendinti tik įvykdžius šiuos uždavinius: 1) reikia panaikinti KŽĮ 5 straipsnio 6 dalyje esančią taisyklę, pagal kurią asmeniui institucija, vykdanti kriminalinę žvalgybą, gali suteikti informaciją apie duomenų tvarkymo faktą, tikslą, pagrindą, duomenų kilmę ir kitą informaciją tik su sąlyga, kad prokuroras nustatys, jog asmens teisės buvo pažeistos; 2) būtina nustatyti kriminalinėje žvalgyboje dalyvaujančių institucijų pareigą asmenims pateikti informaciją apie tai, kad asmens atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba, nurodyti jos vykdymo laikotarpį, įvardinti jos metu naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, bei pateikti surinktus asmens duomenys.
Ši pareiga turėtų būti vykdoma pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos iniciatyva ar Generalinės prokuratūros pagal asmens prašymą, kai nustatoma, kad asmens atžvilgiu kriminalinė žvalgyba buvo vykdyta ar nustatoma, kad apie asmenį, kurio atžvilgiu vykdyta kriminalinė žvalgyba, gauta informacija nepasitvirtino ar nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti. Įgyvendinus šį uždavinį, asmenims atsiras galimybė sužinoti apie jų duomenų tvarkymą, kai surinkta informacija nepasitvirtino, ir leis patiems asmenims įvertinti tokio tvarkymo teisėtumą, eliminuojant institucijų galimybę neatskleisti asmens duomenų tvarkymo fakto, kuris negali būti valstybės ar tarnybos paslaptimi, bei suteikiant realią galimybę gauti įrodymus apie jo teisių pažeidimą ir apginti savo teises; 3) reikia nustatyti tokius kriminalinės žvalgybos metu surinktų asmens duomenų naikinimo terminus ir tokią tvarką, kuri sudarytų asmeniui galimybes patikrinti jo asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir apginti savo teises, jei jos buvo pažeistos; 4) būtina sukurti teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų Chartijos 47 straipsnio įgyvendinimą.
Tai būtų pasiekta jei: a) būtų nustatyta teismo, tiriančio skundus dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų, įskaitant ir Direktyvos 14 straipsnyje įtvirtintos teisės apribojimo ar asmens duomenų tvarkymo teisėtumo klausimus, pareiga išreikalauti visą reikalingą informaciją ir įrodymus, kurie paneigtų arba patvirtintų kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų (ne)teisėtumą, nepaisant to ar ta informacija įslaptinta ar ne; b) būtų nustatytos teisinės priemonės, kuriomis būtų suderinta valstybės ir tarnybos paslapties apsauga ir asmens teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir ją garantuojančių lygiateisiškumo, rungimosi principų bei teisės būti išklausytu įgyvendinimas (pvz. asmens atstovas, kuris galėtų susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija, galėtų teikti dėl jos paaiškinimus ir kitaip ginti asmens teises bei interesus, bet negalėtų šios informacijos atskleisti asmeniui, kol teismas nepripažintų, kad ją galima atskleisti); c) būtų nustatyta apeliacinio skundo dėl teismo, kuris nagrinėja asmens skundą dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų, sprendimo pateikimo galimybė ir tvarka; 5) reikia nustatyti prokuroro, tiriančio skundus dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų, įskaitant ir Direktyvos 14 straipsnyje įtvirtintos teisės apribojimo ar asmens duomenų tvarkymo teisėtumo klausimus, pareiga išreikalauti visą reikalingą informaciją ir įrodymus, kurie paneigtų arba patvirtintų kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų (ne)teisėtumą, nepaisant to ar ta informacija įslaptinta ar ne; 6) būtina nustatyti, kad kai paaiškėja, jog apie asmenį surinkta informacija nepasitvirtino ar kriminalinės žvalgybos tikslai bus nepasiekti, kriminalinės žvalgybos informacija apie vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, faktą apie praeityje taikytas kriminalinės žvalgybos priemones ir būdus bei surinktą informaciją turi būti išslaptinama; 7) reikia nustatyti, kad pagal prašymą, Generalinė prokuratūra turi pateikti informaciją asmenims apie tai, jog asmens atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinės žvalgyba, nurodyti jos vykdymo laikotarpį, įvardinti jos metu naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, bei pateikti surinktus asmens duomenys.
Tai būtų pasiekta jei: a) būtų nustatyta teismo, tiriančio skundus dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų, įskaitant ir Direktyvos 14 straipsnyje įtvirtintos teisės apribojimo ar asmens duomenų tvarkymo teisėtumo klausimus, pareiga išreikalauti visą reikalingą informaciją ir įrodymus, kurie paneigtų arba patvirtintų kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų (ne)teisėtumą, nepaisant to ar ta informacija įslaptinta ar ne; b) būtų nustatytos teisinės priemonės, kuriomis būtų suderinta valstybės ir tarnybos paslapties apsauga ir asmens teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir ją garantuojančių lygiateisiškumo, rungimosi principų bei teisės būti išklausytu įgyvendinimas (pvz. asmens atstovas, kuris galėtų susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija, galėtų teikti dėl jos paaiškinimus ir kitaip ginti asmens teises bei interesus, bet negalėtų šios informacijos atskleisti asmeniui, kol teismas nepripažintų, kad ją galima atskleisti); c) būtų nustatyta apeliacinio skundo dėl teismo, kuris nagrinėja asmens skundą dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų, sprendimo pateikimo galimybė ir tvarka; 5) reikia nustatyti prokuroro, tiriančio skundus dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų, įskaitant ir Direktyvos 14 straipsnyje įtvirtintos teisės apribojimo ar asmens duomenų tvarkymo teisėtumo klausimus, pareiga išreikalauti visą reikalingą informaciją ir įrodymus, kurie paneigtų arba patvirtintų kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų (ne)teisėtumą, nepaisant to ar ta informacija įslaptinta ar ne; 6) būtina nustatyti, kad kai paaiškėja, jog apie asmenį surinkta informacija nepasitvirtino ar kriminalinės žvalgybos tikslai bus nepasiekti, kriminalinės žvalgybos informacija apie vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, faktą apie praeityje taikytas kriminalinės žvalgybos priemones ir būdus bei surinktą informaciją turi būti išslaptinama; 7) reikia nustatyti, kad pagal prašymą, Generalinė prokuratūra turi pateikti informaciją asmenims apie tai, jog asmens atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinės žvalgyba, nurodyti jos vykdymo laikotarpį, įvardinti jos metu naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, bei pateikti surinktus asmens duomenys. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Simonas Gentvilas. Įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su Lietuvos advokatūra. 3. . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Atsižvelgiant į KŽĮ 5 straipsnio 6 – 9 dalis ir 22 straipsnio 2 dalį, dabar galiojantis reguliavimas: 1) numato, kad asmuo apie jo atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą gali būti informuotas tik jei pačios institucijos nustato, kad asmens teisės buvo pažeistos (kilo neigiamos teisinės pasekmės); 2) nustato išimtinę teisę tik kriminalinėje žvalgyboje dalyvaujančioms institucijoms nustatyti ar asmens teisės buvo pažeistos; 3) nenumato pareigos kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms savo iniciatyva pranešti apie asmens duomenų tvarkymą kriminalinėje žvalgyboje, jei surinkti duomenys nepasitvirtina ar paaiškėja, kad nebus pasiekti kriminalinės žvalgybos tikslai, nepaisant to ar kriminalinėje žvalgyboje dalyvaujančios institucijos nustato asmens teisių pažeidimą ar ne; 4) nenustato teismo ar prokuroro besąlyginės pareigos išreikalauti visą reikšmingą informaciją ir įrodymus, kurie patvirtintų arba paneigtų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, kai tiriamas asmens skundas dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų, įskaitant duomenų tvarkymą ir atsisakymą suteikti informaciją; 5) nenustato teismo sprendimo dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų apskundimo apeliacine tvarka galimybės; 6) nenumato jokių priemonių, kuriomis būtų užtikrinti rungimosi ir lygiateisiškumo principai bei teisė būti išklausytam, nes teismo procese, kuriame nagrinėjamas kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumo klausimas, tiriant įslaptintą informaciją, su kuria nėra galimybės susipažinti, jos įvertinti ir dėl jos savo teismui pareikšti poziciją teismui.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Atsižvelgiant į KŽĮ 5 straipsnio 6 – 9 dalis ir 22 straipsnio 2 dalį, dabar galiojantis reguliavimas: 1) numato, kad asmuo apie jo atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą gali būti informuotas tik jei pačios institucijos nustato, kad asmens teisės buvo pažeistos (kilo neigiamos teisinės pasekmės); 2) nustato išimtinę teisę tik kriminalinėje žvalgyboje dalyvaujančioms institucijoms nustatyti ar asmens teisės buvo pažeistos; 3) nenumato pareigos kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms savo iniciatyva pranešti apie asmens duomenų tvarkymą kriminalinėje žvalgyboje, jei surinkti duomenys nepasitvirtina ar paaiškėja, kad nebus pasiekti kriminalinės žvalgybos tikslai, nepaisant to ar kriminalinėje žvalgyboje dalyvaujančios institucijos nustato asmens teisių pažeidimą ar ne; 4) nenustato teismo ar prokuroro besąlyginės pareigos išreikalauti visą reikšmingą informaciją ir įrodymus, kurie patvirtintų arba paneigtų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, kai tiriamas asmens skundas dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų, įskaitant duomenų tvarkymą ir atsisakymą suteikti informaciją; 5) nenustato teismo sprendimo dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų apskundimo apeliacine tvarka galimybės; 6) nenumato jokių priemonių, kuriomis būtų užtikrinti rungimosi ir lygiateisiškumo principai bei teisė būti išklausytam, nes teismo procese, kuriame nagrinėjamas kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumo klausimas, tiriant įslaptintą informaciją, su kuria nėra galimybės susipažinti, jos įvertinti ir dėl jos savo teismui pareikšti poziciją teismui. Taip pat VTPĮ 10 straipsnis nenumato informacijos, kuri duomenų subjektui turėtų būti suteikta pagal Direktyvos 14 straipsnį, išslaptinimo pareigos, kai surinkta informacija apie asmenį nepasitvirtina ar paaiškėja, kad nebus pasiekti kriminalinės žvalgybos tikslai. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: KŽĮ projektu siūloma pakeisti KŽĮ 5 straipsnio 6 dalį, numatant, kad asmuo turi teisę Generalinei prokuratūrai pateikti prašymą suteikti informaciją apie jo atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant) bei suriktus asmens duomenis. Pagal KŽĮ projekte siūlomą 5 straipsnio 7 dalies redakciją, jeigu asmuo prašomos informacijos nėra gavęs, Generalinės Prokuratūros prokuroro sprendimas dėl pateikto prašymo yra pateikiamas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Pagal KŽĮ projekte siūlomas 5 straipsnio 7 ir 8 dalies redakcijas, asmeniui turi būti suteikiama prašoma informacija. Pagal KŽĮ projektu siūlomas KŽĮ 5 straipsnio 8 – 10 dalių redakcijas, jei paaiškėja, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimu informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas nedelsiant sustabdomas ir nutraukiamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Tokiu atveju kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimo sustabdymo priėmimo informuoja asmenį apie tai, kad jo atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba arba apie kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, nurodo asmens duomenų vykdymo laikotarpį, surinktus asmens duomenis bei įvardina kriminalinės žvalgybos metu naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant). Toks reguliavimas nepažeis valstybės ar tarnybos paslapties, nes būtų nepateikiama šio KŽĮ 19 straipsnio 7 dalyje nurodyta informacija.
Taip pat pažymėtina, kad pagal KŽĮ projekto siūlomą KŽĮ 5 straipsnio 9 dalies redakciją, kai kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimu informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas sustabdomas ir nutraukiamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, visa surinkta informacija, kuri sudaro asmens (įskaitant asmenis, kurių atžvilgiu kriminalinė žvalgyba nebuvo vykdyta, bet jų asmens duomenys tvarkomi) duomenis, įskaitant informacijos apie asmenį rinkimo būdus ir priemones bei informacijos rinkimo laikotarpį, sunaikinama per 3 mėnesius skundų dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų (neveikimo) ir sprendimų, pagrindinių kriminalinės žvalgybos institucijų vadovų ar prokurorų sprendimų (sprendimų nepriėmimo) arba teismų sprendimų padavimo termino pabaigos. Apie informacijos sunaikinimą asmuo (įskaitant asmenį, kurio atžvilgiu kriminalinė žvalgyba nebuvo vykdyta, bet jų asmens duomenys tvarkomi) informuojamas per 15 kalendorinių dienų po informacijos sunaikinimo dienos. VTPĮ projektu siūloma papildyti VTPĮ 10 straipsnio 1 dalį 3 punktu, pagal kurį išslaptinama kriminalinės žvalgybos informacija, kai jos rinkimas sustabdomas ir kriminalinės žvalgybos tyrimas nutraukiamas. Dėl aukščiau išdėstytų pakeitimų asmeniui atsiras iki šiol neegzistavusi galimybė pačiam įvertinti duomenų tvarkymo teisėtumą. Tik tokiu būdu bus išvengta duomenų tvarkymo pažeidimų nepaaiškėjimo. Taip pat minėtais pakeitimais būtų nustatytas sprendimo priėmimas, nuo kurio būtų skaičiuojamas terminas pateikti ir sunaikinti surinktus asmens duomenis. Be to, būtų nustatytas laikotarpis, per kurį duomenys negali būti naikinami, kad skundo dėl kriminalinės žvalgybos subjekto veiksmų atveju būtų galimybė ištirti reikšmingas aplinkybes patvirtinančius duomenis.
Pagal KŽĮ projektu siūlomą KŽĮ 5 straipsnio 11 dalies redakciją, asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, gali apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, o šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais – prokurorui. Skundas dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų galėtų būti paduotas per 90 kalendorinių dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus dienos. Pagrindinės kriminalinės žvalgybos vadovas arba prokuroras asmenų skundus išnagrinėtų per 30 kalendorinių darbo dienų. Visi kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo arba prokuroro sprendimai (sprendimo nepateikimas) (įskaitant šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą), būtų skundžiami per 30 kalendorinių nuo sprendimo gavimo dienos, o jei sprendimas nubuvo pateiktas, tai per 30 kalendorinių dienų nuo termino pateikti sprendimą pabaigos apygardos teismui. Skundo negalės nagrinėti tas teisėjas, kuris sankcionavo kriminalinės žvalgybos subjekto veiksmus. Skundą nagrinėjantis teismas turės pareigą iš kriminalinės žvalgybos subjektų, pagrindinių kriminalinės žvalgybos institucijų ir prokurorų išreikalauti visą reikalingą medžiagą ir informaciją. Apygardos teismo sprendimai būtų skundžiami Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 kalendorinių dienų nuo jo įteikimo dienos. KŽĮ projektu siūloma pakeisti KŽĮ 22 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad tirdamas asmenų skundus, prokuroras privalo išreikalauti kriminalinės žvalgybos subjekto pateikti visus dokumentus ir informaciją, susijusią su nagrinėjamu skundu, išskyrus duomenis, galinčius atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių asmens tapatybę.
Šie dokumentai ir informacija turėtų būti pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu generaliniam prokurorui arba jo įgaliotam prokurorui jų prašymu. Išdėstyti pakeitimai apibrėžia kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų, pagrindinių kriminalinės žvalgybos institucijų vadovų, prokurorų bei teismų sprendimų, įskaitant ir atsisakymo suteikti informaciją ar sprendimų nepateikimą, apskundimo terminus, jų pratęsimą bei sprendimų priėmimo terminą. Tokiu būdu atsiras teisinis aiškumas ir apibrėžtumas. Be to, projekto pakeitimai garantuos tai, kad visais atvejais teismo ar prokuroro priimami sprendimai dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų bus paremti ne deklaratyviais teiginiais, o egzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis, taip užtikrinant teisingų ir faktinėmis aplinkybėmis motyvuotų sprendimų priėmimą. Taip pat, bus sudaryta galimybė apeliacine tvarka apskųsti teismo sprendimą dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų. Pagal KŽĮ projektu siūlomą KŽĮ 5 straipsnio 12 dalies redakciją, teismui teikiant skundą dėl pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos vadovo ar prokuroro sprendimų arba teikiant apeliacinį skundą ir šiuos skundus nagrinėjant pagal KŽĮ 5 straipsnio 11 dalyje numatytą tvarką, asmenį galės atstovauti advokatas, kuris turės teisę susipažinti su visa informacija, įskaitant įslaptintą informaciją. Advokatas atstovaus asmens interesus pagrindinėje kriminalinės žvalgybos institucijoje, prokuratūroje ir teisme bei turės teisę dalyvauti teismo atliekamame įrodymų tyrime, teikti prašymus, paaiškinimus, nuomonę, argumentus ir skundus (įskaitant apeliacinį skundą).
Pagal KŽĮ projektu siūlomą KŽĮ 5 straipsnio 13 dalies redakciją, atlygį pasirinktam advokatui apmokėtų pats asmuo, kurio interesus šis advokatas gins pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį, sudarytą Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nustatyta tvarka. Teismui sprendimu pripažinus, kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus neteisėtais, asmens patirtas išlaidas, įskaitant išlaidas už teisnių paslaugų teikimą, asmeniui atlygintų kriminalinės žvalgybos pagrindinė institucija, kuriai priklausantis kriminalinės žvalgybos subjektas atliko neteisėtus veiksmus. Išdėstytais pakeitimas būtų užtikrinti rungimosi ir lygiateisiškumo principai bei teisė būti išklausytam, nes asmenį atstovaujantis advokatas galėtų susipažinti su informacija ir duomenimis, juos įvertinti, bei pateikti poziciją dėl jų. Pažymėtina, kad valstybės ir tarnybos paslaptis liktų išsaugota, nes advokatas jos negalėtų atskleisti atstovaujamam asmeniui, tol kol nebūtų pripažinta, kad ši informacija gali būti atskleista. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Projektas neturės įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai. Priėmus projektą, padidės kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų veiklos skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas šiomis institucijomis.
Priėmus siūlomus pakeitimus bus sumažinta galimybė daryti nusikaltimus, kurie gali būti padaryti neteisėtai renkant asmens duomenis, be galimybės apie tai išaiškėti. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą, nereikės pakeisti kitų galiojančių teisės aktų jų pakeisti ar panaikinti. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektuose nėra įtvirtinamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti: Projektams įgyvendinti naujų lydimųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Teikiamo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13.
13Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su Lietuvos advokatūra. Seimo nariai:
Simonas Gentvilas Valerijus Simulik Gintaras Vaičekauskas Vida Ačienė Algirdas Butkevičius (atšaukė parašą 2020-03-05) Viktorija Čmilytė-Nielsen (pasirašė 2020-03-10) Jonas Liesys (pasirašė 2020-03-10) Julius Sabatauskas (pasirašė 2020-03-10) Dovilė Šakalienė (pasirašė 2020-03-10) Eugenijus Gentvilas (pasirašė 2020-03-10) [1] https://www.youtube.com/watch?v=owVxMzG1qYc (pasisakyta šiuo įrašo laiku – nuo 1 val. 15 min. 35 sek. iki 1 val. 17 min. 12 sek.)
ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2234 5 STRAIPSNIO IR 22 STRAIPSNIO 2 DALIES PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatyme (toliau – KŽĮ) numatyti atitinkamos valstybės institucijoms pareigą informuoti asmenis apie jų atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą arba kitokį asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, nurodyti asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, surinktus asmens duomenis bei kriminalinės žvalgybos metu naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones. Pastebėtina, jog projekte numatomas teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų tinkamą minėtos pareigos įvykdymą, yra ganėtinai detalus. Tuo tarpu atitinkamos pareigos įgyvendinimą reguliuojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos (kai asmuo informuojamas apie jo atžvilgiu taikytas neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones baudžiamojo proceso metu) yra ganėtinai lakoniškos. Antai BPK 161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Asmeniui, kuriam buvo taikoma bent viena šiame skyriuje numatyta priemonė jam nežinant, baigus tokią priemonę taikyti turi būti pranešta apie ją. Pranešti būtina iškart, kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei“.
Nepaisant to, kad formaliai BPK yra įtvirtinta pareiga informuoti asmenis apie jų atžvilgiu taikytas neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones, tačiau teisės doktrinoje kalbant apie BPK 161 straipsnio 1 dalies praktinį įgyvendinimą pažymima, kad „Jei pranešimas apie įtarimą nebuvo įteiktas, tai prievartos priemonių taikymą patyręs asmuo taip pat gali nesužinoti, kad jo atžvilgiu buvo atliekami kokie nors veiksmai. <...> tokiu atveju, kai įtarimai niekam nebuvo pareikšti, galimybė sužinoti apie taikytas priemones priklauso nuo pareigūnų sąžiningumo ar noro apie jas informuoti. <...> Pavyzdžių apie šios priemonės taikymą nebuvimas konkrečiosiose bylose leidžia abejoti, ar BPK 161 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė teisinėje praktikoje iš viso yra taikoma“[1]. Manytina, kad kriminalinė žvalgyba turi daug panašumų su ikiteisminio tyrimo metu taikomomis neviešo pobūdžio procesinėmis prievartos priemonėmis, todėl diskutuotina, ar kartu su teikiamu KŽĮ projektu nereikėtų svarstyti ir atitinkamų BPK pataisų, kurios garantuotų tinkamą aptartos informavimo pareigos įgyvendinimą nutraukto baudžiamojo proceso atveju, kai asmeniui nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. 2. Keičiant įstatymo straipsnio dalis įstatymo projekto pavadinime nurodomas tik keičiamo straipsnio numeris, todėl šio įstatymo projekto pavadinimas turėtų būti atitinkamai koreguojamas. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamoje KŽĮ 5 straipsnio 5 dalyje vartojama formuluotė
„Tais atvejais, kai yra pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, kriminalinės
žvalgybos subjektai privalo nedelsiant informuoti apie šį pažeidimą nukentėjusius asmenis, kurių teisės ir laisvės buvo pažeistos“ diskutuotina keliais aspektais. 3.1.
gali būti suprantama taip, kad kriminalinės žvalgybos subjektai asmenis privalėtų informuoti nedelsiant iškart, kai tik toks pažeidimo faktas taptų žinomas, t. y. paties kriminalinės žvalgybos veiksmo atlikimo metu. Abejotina, ar konkretų veiksmą atliekantys pareigūnai to veiksmo atlikimo metu visais atvejais galėtų tinkamai įvertinti, ar žmogaus teisės ir laisvės buvo pažeistos, taip pat abejotina ir dėl to, ar informavimas nesukeltų pavojaus patiems kriminalinę žvalgybą atliekantiems pareigūnams dėl jų tapatybės atskleidimo ir pan. 3.2. Atkreiptinas dėmesys į kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų panaudojimo baudžiamajame procese galimybes nustačius, kad atliekant atskirus kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo pažeistos žmogaus teisės. Šiuo atveju būtina vadovautis įrodymų leistinumo doktrina, kurioje pažymima, kad „Įrodymais nepripažįstami <...> duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės“[2]. KŽĮ kontekste tai reiškia, kad įrodymu negalėtų būti pripažinti tik to konkretaus kriminalinės žvalgybos veiksmo metu gauti duomenys, kurių gavimo proceso metu buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. Vien tai, kad atliekant tam tikrą kriminalinės žvalgybos veiksmą buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, nereiškia, jog absoliučiai visi iki tol surinkti kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys savaime taptų niekiniais. Netgi jei duomenys būtų gauti „žmogaus teises ar laisves pažeidusių“ kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautų duomenų pagrindu, tokiu atveju vėlesnius duomenis vis tiek būtų galima naudoti įrodinėjimo procese, kadangi Lietuvoje nėra vadovaujamasi „užnuodyto medžio vaisių“ doktrina[3].
Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas atliekant atskirus kriminalinės žvalgybos veiksmus nebūtinai lemtų tolimesnio baudžiamojo proceso negalimumą, manytina, kad projekte numatoma besąlyginė pareiga nedelsiant informuoti asmenis apie žmogaus teisių pažeidimus yra nepagrįsta. Pastebėtina, jog informavimas galimai užkirstų kelią veiksmingai (efektyviai) tolesnei kriminalinės žvalgybos bei baudžiamojo proceso eigai ir leistų asmenims atitinkamai koreguoti savo elgesį, slėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kt. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 41 punkte numatyta, kad „bendrosios nuostatos tekste pateikiamos anksčiau nei specialiosios“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pakeisti KŽĮ 5 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir dalių eiliškumą. Manytina, kad eilės tvarka turėtų būti tokia:
pateikimas, kai gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti (KŽĮ 5 straipsnio 10 dalis);
pateikti kriminalinės žvalgybos informaciją, kai ji nebuvo pateikta, ir tokio prašymo nagrinėjimas (KŽĮ 5 straipsnio 6, 7, 8 dalys);
pateikimas ir nagrinėjimas (KŽĮ 5 straipsnio 11, 12, 13 dalys)
padavimo terminams (KŽĮ 5 straipsnio 9 dalis). 5. KŽĮ 5 straipsnio 7 dalyje prieš žodžius „Generalinės prokuratūros prokuroro“ reikėtų įrašyti žodžius „generalinio prokuroro įgalioto“. 6.
kriminalinę žvalgybą teiktų kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas, o jeigu asmuo pats norėtų gauti tokią informaciją, tuomet pagal KŽĮ 5 straipsnio 6 dalį jam reikėtų kreiptis jau ne į kriminalinės žvalgybos instituciją, bet į Generalinę prokuratūrą. Svarstytina, ar įstatyme įtvirtinus skirtingus informacijos teikimo subjektus asmenims, norintiems gauti tokią informaciją, nebūtų sukurta neproporcinga administracinė našta. 7. Projektu siūloma KŽĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad „Jei nagrinėjant asmens prašymą nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas yra vykdomas, bet pagal nustatytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad gauta informacija pasitvirtins arba pagal nustatytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai gali būti įgyvendinti, taikomos šio straipsnio 9 ir 10 dalys“. Šis pasiūlymas kritikuotinas dėl kelių priežasčių. 7.1. Iš įstatymo projekto nėra aišku, kaip būtų įgyvendinamos KŽĮ 5 straipsnio 8 dalies nuostatos, kadangi KŽĮ 5 straipsnio 7 ir 9 dalyse numatyti skirtingi prašymus nagrinėjantys ir sprendimus dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo nutraukimo priimantys subjektai (Generalinės prokuratūros prokuroras ir kriminalinės žvalgybos subjektas). 7.2. Taip pat abejotina dėl to, ar projektu siūloma nuostata turėtų kokią nors reikšmingą pridėtinę vertę, kadangi KŽĮ 5 straipsnio 8 dalies formuluotė „nėra pagrindo manyti, kad gauta informacija pasitvirtins arba pagal nustatytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai gali būti įgyvendinti“ yra itin abstrakti ir suteikianti itin didelę vertinimo laisvę prašymą nagrinėjančiam Generalinės prokuratūros prokurorui. 8. Projektu keičiamoje KŽĮ 5 straipsnio 10 dalyje vartojama formuluotė „nurodo asmens duomenų vykdymo laikotarpį“ tikslintina, vietoje žodžio „vykdymo“ įrašant „tvarkymo“. 9.
reikalavimą informuoti asmenis apie jų atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą
„<...> per 15 kalendorinių dienų, nuo dienos, kai turėjo būti
nustatyta, jog išnyko galimybė pakenkti kriminalinės žvalgybos tyrimams prašomos informacijos pateikimu“, kadangi neaišku, kaip reikėtų nustatyti, kad tam tikrą dieną galimybė pakenkti kriminalinės žvalgybos tyrimui jau buvo išnykusi. 10. Diskutuotina, ar KŽĮ 5 straipsnio 10 dalyje numatoma informavimo pareiga nėra suformuluota per plačiai, t. y., ar KŽĮ 5 straipsnio 10 dalyje nurodytos informacijos (kriminalinės žvalgybos vykdymo arba kitokio asmens duomenų tvarkymo faktas vykdant kriminalinę žvalgybą, asmens duomenų tvarkymo laikotarpis, surinkti asmens duomenys bei kriminalinės žvalgybos metu naudotų kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės (jų nedetalizuojant)) pateikimas asmenims, be kita ko, nesąlygotų ir galiojančios redakcijos KŽĮ 19 straipsnio 7 dalyje numatytų duomenų tiesioginio ar netiesioginio atskleidimo. 11. Iš sisteminės projektu keičiamų KŽĮ 5 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatų analizės nėra aišku, pagal kokį teisminį procesą reglamentuojantį įstatymą vyktų skundų nagrinėjimas dėl pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos vadovo ar prokuroro sprendimų. 12. KŽĮ 5 straipsnio 11 dalyje siūloma reglamentuoti skundų padavimo terminų pratęsimo klausimus. Svarstytina, ar kartu nereikėtų reglamentuoti ir atitinkamų terminų atnaujinimo teisinių santykių. 13. KŽĮ 5 straipsnio 11 dalies formuluotė „<...> informaciją, kuri patvirtintų arba paneigtų kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų ar pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos vadovo arba prokuroro sprendimų, įskaitant kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo pagrįstumą, informacijos visišką ar dalinį (ne)pateikimą asmenims, (ne)teisėtumą“ turėtų būti tikslintina, kadangi jai trūksta teisinio aiškumo. 14.
14Projektu keičiamoje KŽĮ 5 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti,
kad „Teikiant teismui skundą dėl pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos vadovo ar prokuroro sprendimų arba teikiant apeliacinį skundą ir šiuos skundus nagrinėjant <...> asmenį gali atstovauti jo pasirinktas advokatas“, kritikuotina dėl kelių priežasčių. 14.1. Kituose procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose asmenų, galinčių būti atstovais (gynėjais), sąrašas yra gerokai platesnis. Pavyzdžiui:
pavedimu advokato padėjėjas. Be to, BPK 55 straipsnyje įtvirtinta, kad įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, taip pat juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas;
straipsnyje numatyta, kad įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), taip pat kiti subjektai, tokie kaip profesinės sąjungos ir pan.;
asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą teisme, sąrašas ganėtinai panašus į esantį ABTĮ (advokatai, advokatų padėjėjai, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) ir kt.). Kalbant apie teikiamą įstatymo projektą, manytina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo, kuris pateisintų draudimą ne advokatams (advokatų padėjėjams, asmenims, turintiems aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir pan.) būti atstovais nagrinėjant skundus KŽĮ numatytais atvejais.
Dėl to siūlytina atsižvelgti į nurodytas procesinių teisės aktų nuostatas ir atitinkamai praplėsti asmenų, galinčių būti atstovais, sąrašą
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau
reglamentuojantį įstatymą vyktų skundų nagrinėjimas dėl pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos vadovo ar prokuroro sprendimų. Jeigu KŽĮ būtų pateikta nuoroda į atitinkamą procesą reglamentuojantį įstatymą, tuomet netektų prasmės procesinių teisių (o tuo pačiu – ir kitų procesinių taisyklių) vardijimas pačiame KŽĮ. 16. KŽĮ 5 straipsnio 12 dalyje numatoma taisyklė „<...> advokatas turi teisę susipažinti su visa informacija, įskaitant įslaptintą informaciją“ diskutuotina keliais aspektais. 16.1. Nėra aišku, apie kokią konkrečiai įslaptintą informaciją kalbama, kadangi kartu teikiamame Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIIIP-4568 numatoma, kad įslaptinta informacija būtų išslaptinama, kai „kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimas sustabdomas ir kriminalinės žvalgybos tyrimas nutraukiamas“. 16.2. Jeigu kalbama ir apie tokią įslaptintą informaciją, su kuria asmuo, kurio atžvilgiu buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba ar kitaip tvarkomi asmens duomenys, neturėtų teisės susipažinti, tuomet atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – VTPĮ) 15 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad „Atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurių medžiagoje yra įslaptintos informacijos, įtariamasis, kaltinamasis, įtariamojo ar kaltinamojo gynėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su bylos medžiagoje esančia įslaptinta informacija, išskyrus nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę padedančius nustatyti duomenis“. Kaip matyti, baudžiamojo proceso metu įtariamojo (kaltinamojo) ir jo gynėjo teisės susipažinti su įslaptinta informacija apimtis yra vienoda, todėl, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo sistemiškumą, siūlytina ir projektu keičiamame KŽĮ laikytis principinės nuostatos dėl šios teisės apimties suvienodinimo. 16.3. Kartu turėtų būti priimti ir atitinkami VTPĮ pakeitimai, kurie reglamentuotų teisės susipažinti su įslaptinta informacija KŽĮ numatytais atvejais įgyvendinimo pagrindus. 16.4. Taip pat atkreiptinas dėmesys į šios išvados 10 pastabą dėl informacijos pateikimo, kuri aktuali ir sprendžiant, su kokia informacija ir kokia apimtimi asmens atstovas (advokatas) turėtų turėti galimybę susipažinti. 16.5. Bet kokiu atveju, įstatymo projekte turėtų būti numatyta, kad advokatui neleidžiama susipažinti su KŽĮ 19 straipsnio 7 dalyje nurodyta informacija. 17. KŽĮ 5 straipsnio 13 dalies formuluotė „Atlygį pasirinktam advokatui apmoka pats asmuo“ kritikuotina dėl kelių priežasčių. 17.1.
ir valstybės paskirti advokatai VGTPĮ nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai asmenis atstovauja valstybės paskirti advokatai, atstovavimo išlaidų apmokėjimo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis VGTPĮ nuostatomis priklausomai nuo asmens turto ir pajamų lygio. Tuo tarpu iš minėtos formuluotės susidaro įspūdis, kad asmuo visais atvejais advokatui turėtų sumokėti visą atlygį nepriklausomai nuo to, ar jį atstovavo jo pasirinktas, ar valstybės paskirtas advokatas. 17.2. Pažymėtina, jog remiantis Civilinio kodekso 6.50 straipsniu „Prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai“. Tai reiškia, kad advokatui atlygį už teisinio atstovavimo paslaugas gali sumokėti ir ne pats atstovaujamasis. Be to, teisinės paslaugos gali būti teikiamos ir neatlygintinai („pro bono“). 18. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 1R-72 „Dėl nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 10 punktu, Direktyva (ES) 2016/680 turėtų būti nurodyta ir KŽĮ priede. 19. Projekto 3 straipsnio pavadinime vietoje žodžio „įsigaliojimas“ turėtų būti žodis „taikymas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] GODA, G. Vertybiniai prioritetai baudžiamajame procese. Monografija. Vilnius: Registrų centras, 2014, p. 52-53. [2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis. Teismų praktika. Vilnius, 2007, Nr. 27. [3] Plačiau apie „užnuodyto medžio vaisių“ doktriną žr.: GODA, G., KAZLAUSKAS, M., KUCONIS, P. Baudžiamojo proceso teisė. Vadovėlis. Vilnius:
Registrų centras, 2011, p. 168-169.
NR. XI-2234 1, 5 ir 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir keičiamo įstatymo) 5 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimo sustabdymo priėmimo informuoja asmenį apie tai, kad jo atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba arba apie kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, nurodo asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, surinktus asmens duomenis bei įvardina kriminalinės žvalgybos metu naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant). Nepateikiama šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodyta informacija. Kita informacija ar jos dalis gali būti nepateikiama ta apimtimi, kuria visiškas arba dalinis informacijos atskleidimas padarytų žalą nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams“. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog „Detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų taikymo taktiką, taip pat kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę bei detalią informaciją apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį, neteikiami“.
Nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog „KŽĮ projekto siūloma teisės į <...> informaciją ir KŽĮ 19 straipsnio 7 dalies analizė rodo, jog apie jokią detalią informaciją KŽĮ projekto 5 straipsnio 6 ir 7 dalyse nėra kalbama. Taigi KŽĮ projektu siūlomas reguliavimas nepažeis KŽĮ 19 straipsnio 7 dalies ir su ja yra suderintas“, tačiau įvertinus projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies tarpusavio santykį su keičiamo įstatymo 19 straipsnio 7 dalimi kyla abejonių, ar iš tiesų visais atvejais atskleidus projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatomą informaciją būtų įmanoma apsaugoti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodytų duomenų slaptumą. Taip pat pastebėtina, jog keičiamo įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje kalbama tik apie „detalių“ duomenų neteikimą, kas suponuoja, jog „nedetalūs“ duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų taikymo taktiką, kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę bei šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį turėtų būti teikiami kiekvienu atveju, kai paaiškėja, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti. Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas būtų suderinamas su kriminalinės žvalgybos kaip neviešo pobūdžio veiklos esme. 2.
prokuratūrai pateikti prašymą suteikti informaciją apie jų atžvilgiu vykdytą kriminalinės žvalgybos faktą, kitokį jų asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant) bei surinktus asmens duomenis tik tuo atveju, jeigu jie atitiktų visas šias tris kumuliatyvias sąlygas: „1) jiems nėra pareikšti įtarimai ar kaltinimai nusikaltimų padarymu; 2) jie nėra nuteisti ir atliekantys bausmę; 3) jie nėra laikomi turinčiais teistumą už nusikaltimų padarymą“. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. 2.1. Projekte vartojama formuluotė „vieną kartą per metus“ suponuoja, jog omenyje turimi kalendoriniai metai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ją patikslinti. 2.2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies 2 punktas apima tiek tuos atvejus, kai asmuo nuteistas ir atlieka bausmę dėl nusikaltimo padarymo, tiek tuos atvejus, kai asmuo nuteistas ir atlieka bausmę dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo. Tuo tarpu projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies 1 punkte kalbama apie įtarimus ar kaltinimus tik dėl nusikaltimų padarymo, tačiau neminimi baudžiamieji nusižengimai. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina (1) arba projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies 1 punkte vietoje žodžio „nusikaltimų“ įrašyti žodžius „nusikalstamų veikų“, kurie apimtų tiek nusikaltimus, tiek ir baudžiamuosius nusižengimus, (2) arba koreguoti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies 2 punktą, kad jis neapimtų baudžiamųjų nusižengimų. 2.3.
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies 1-3 punktuose numatomas teisinis reguliavimas leidžia daryti prielaidą, kad juo siekiama užkirsti kelią teikti prašymus susipažinti su atitinkama informacija visiems asmenims, kurių reputacija baudžiamosios justicijos atžvilgiu nėra nepriekaištinga. Dėl to svarstytina, ar siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų papildyti nuostata dėl informacijos neteikimo asmenims, kuriems yra nepasibaigęs laidavimo terminas juos atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu. 2.4. BK 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys“. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies 3 punkte žodžiai
„už nusikaltimų padarymą“ yra pertekliniai. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5
straipsnio 11 dalyje numatoma, kad „Advokatas turi teisę susipažinti su visa apie jo atstovaujamą asmenį surinkta kriminalinės žvalgybos informacija, įskaitant įslaptintą informaciją. Advokatas negali susipažinti su šio Įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodyta informacija. Advokatui draudžiama atskleisti sužinotą įslaptintą informaciją atstovaujamajam ir kitiems asmenims tol, kol institucijos ar teismas nenusprendžia, kad ši informacija gali būti atskleista“. 3.1. Abejotina, ar advokatas visais atvejais galėtų realiai užtikrinti įslaptintos informacijos saugumą ir jos neatskleisti atstovaujamajam. Pavyzdžiui, neaišku, kaip advokatas galėtų teikti skundą teismui dėl atstovaujamo asmens teisių pažeidimo, kuriame būtų remiamasi, be kita ko, įslaptinta informacija, ir tuo pačiu su skundo turiniu visiškai arba iš dalies nesupažindinti atstovaujamo asmens, kurio interesams toks skundas turėtų tiesioginę įtaką. 3.2. Projekte turėtų būti konkretizuota, kokios „institucijos“ galėtų nuspręsti dėl įslaptintos informacijos atskleidimo. 3.3.
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad „Advokatas negali gauti įslaptintos informacijos pagal šio straipsnio 11 dalį, jei <...> advokatą ir atstovaujamąjį asmenį sieja dalykiniai ar kitokie santykiai, išskyrus advokato ir kliento santykius pagal šį Įstatymą, kurie sudaro pagrindą manyti, kad advokatas yra suinteresuotas tiesiogiai ar netiesiogiai atskleisti įslaptintą informaciją“. Šis teisinis reguliavimas verčia abejoti, ar advokato teisę susipažinti su įslaptinta informacija praktikoje apskritai būtų įmanoma veiksmingai realizuoti, kadangi formuluotė „dalykiniai ar kitokie santykiai, <...> kurie sudaro pagrindą manyti, kad advokatas yra suinteresuotas tiesiogiai ar netiesiogiai atskleisti įslaptintą informaciją“ yra itin neapibrėžta ir sudaranti prielaidas ją traktuoti itin plačiai. Pavyzdžiui, manytina, jog ankstesnis asmens atstovavimas tam tikruose teisiniuose procesuose ar kitokių teisinių paslaugų teikimas jau galėtų būti vertinamas kaip
„dalykinių santykių, sudarančių pagrindą manyti, kad advokatas yra
suinteresuotas tiesiogiai ar netiesiogiai atskleisti įslaptintą informaciją“, indikacija. Kita vertus, pastebėtina ir tai, jog aptariama projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 12 dalies nuostata ydinga ne tik dėl jos itin didelio neapibrėžtumo, bet ir dėl to, kad ją skaitant lieka neaišku, kaip reikėtų ir ar apskritai būtų įmanoma teisėtais būdais patikrinti, kokie santykiai sieja advokatus ir jų atstovaujamus asmenis. 4. Svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo ekonomiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalyje tikslinga dėstyti teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) pagrindus, kadangi šie pagrindai taip pat dėstomi ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 13 dalyje. 5.
straipsnio 10 dalyje numatoma, kad „Šioje dalyje nurodyti skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą pateikęs asmuo prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka arba teismas pripažįsta, kad yra būtinas žodinis skundo nagrinėjimas“. Pacituotoje nuostatoje akcentuojami tik teismai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalyje nurodytus skundus nagrinėtų ir kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovai bei prokurorai. Neaišku, ar šiems dviems subjektams būtų taikoma aptariama taisyklė, reglamentuojanti, kokiais atvejais skundai turėtų būti nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, o kokiais – žodinio. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą patikslinti. 6. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 13 dalies 1 punkte numatoma, kad teisėjas turėtų nedelsiant nusišalinti, jeigu jis „dalyvavo kriminalinės žvalgybos veiksmuose to asmens atžvilgiu“. Pastebėtina, kad keičiamas įstatymas numato galimybę teisėjams sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tačiau nenumato galimybės patiems dalyvauti kriminalinės žvalgybos veiksmuose. Jeigu aptariama nuostata skirta atvejams, kai skundus nagrinėjantis teisėjas prieš tai dalyvavo atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus ne kaip teisėjas, o kaip, pvz., kriminalinės žvalgybos subjekto pareigūnas, tuomet ji turėtų būti tikslinama. 7. Abejotina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 14 dalyje numatomas momentas, iki kurio būtų galima pareikšti nušalinimą teisėjui („iki sprendimo paskelbimo dienos“), nesudarytų prielaidų asmenims piktnaudžiauti nušalinimo teise.
Atkreiptinas dėmesys, jog, pvz., baudžiamajame procese, remiantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 59 straipsnio 1 dalimi, teisėjui nušalinimas gali būti pareiškiamas tik iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, o vėliau reikšti nušalinimą leidžiama tik tada, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą. Iš esmės panašus teisinis reguliavimas kaip ir BPK nustatytas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje bei Civilinio proceso kodekso 68 straipsnio 2 dalyje. 8. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 15 dalies formuluotei „Teismui sprendimu pripažinus kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus neteisėtais, asmens patirtas išlaidas, įskaitant išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai, atlygina kriminalinės žvalgybos pagrindinė institucija“ trūksta teisinio aiškumo. Viena vertus, ji galėtų būti interpretuojama taip, jog asmenų patirtos atstovavimo išlaidos, kai juos atstovauja ne advokatai ar advokatų padėjėjai, bet, pvz., kiti aukštąjį teisinį išsilavinimą turintys asmenys, būtų nekompensuojamos. Kita vertus, nurodyta formuluotė galėtų būti suprantama ir taip, kad prie atlygintinų išlaidų būtų priskiriamos absoliučiai visos atstovavimo išlaidos nepriklausomai nuo atstovavusio subjekto statuso, o tarp jų ir tos išlaidos, kurios patirtos apmokant už advokato ir advokato padėjėjo teikiamas atstovavimo paslaugas. 9. Atkreiptinas dėmesys, jog Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 4, 5, 7, 9, 10, 11, 12, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-250), kuriuo taip pat siūloma keisti keičiamo įstatymo 5 straipsnį. 10.
data, kuri leistų pasiruošti tinkamam projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatomos informavimo pareigos įgyvendinimui. 11. Taip pat pastebėtina, jog iš projekto 4 straipsnyje numatomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar asmenys apie jų atžvilgiu praeityje (t. y. iki įstatymo įsigaliojimo) vykdytą kriminalinę žvalgybą turėtų būti informuojami per
įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje), ar nedelsiant iškart po įstatymo įsigaliojimo. 12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams). Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta. 13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
rekomendacijomis, įstatymo projektas koreguotinas pagal teisės technikos taisykles:
dėstoma taip: „Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio atžvilgiu; 13.2. Projekto 2 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina;
numatytas atskirame projekto straipsnyje;
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI“ turėtų būti rašomi paryškintomis raidėmis;
ir įgyvendinimas“, tačiau pažymėtina, kad jame numatomos išimtinai tik su įstatymo taikymu susijusios teisės normos; 13.6.
Projekto pavadinimas turėtų būti formuluojamas taip:
priedas turėtų būti dėstomas paryškintomis raidėmis;
raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]