Projekto lyginamasis variantas
papildymas
išdėstyti taip: ,,55. Perdirbtos atliekos – iš antrinių žaliavų pagaminti, tos pačios ar kitos paskirties, nuolat perdirbami produktai ar medžiagos.”
išdėstyti taip: ,,63. Sutvarkytos atliekos – perdirbtos atliekos ar antrinės žaliavos, paruoštos nuolat perdirbamų produktų ar medžiagų gamybai ar panaudotos energijai gauti.”
laikyti atitinkamai 56-70 punktais. 2 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
1 dalį ir išdėstyti taip: „1. Atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa) sudaroma atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti ir principo „teršėjas moka“ įgyvendinimui užtikrinti.“
2 dalį ir išdėstyti taip:
„2. Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą
įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis, ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, mokestis už aplinkos teršimą nepavojingas atliekas deginant nepavojingų atliekų įrenginiuose, taip pat lėšos, gautos pagal šio Įstatymo 34¹ straipsnio 7 dalyje, 34² straipsnio 3 dalyje, 34⁵ straipsnio 2 dalyje ir 34¹² straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, užtikrinančius atliekų tvarkymo finansavimą.“
3Papildyti 34 straipsnio 3 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
„5) Remti žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas ir projektus atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse.
Mokestis už aplinkos teršimą, numatytas šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, turi būti naudojamas konkrečių atliekų sutvarkymui - už apmokestinamuosius gaminius, pakuotes ir kitas atliekas atitinkamai apmokestinamųjų gaminių, pakuočių ir kitų atliekų sutvarkymui; skatinamas pirminio rūšiavimo sprendimai, investicijos į atliekų perdirbimą, perdirbamų gaminių ir produktų kūrimą ir gamybą, produktų ilgaamžiškumo užtikrinimą; mažinamas neperspektyvių atliekų šalinimo būdų, tokių kaip deginimas bei sąvartynai, naudojimas.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
Projekto
lyginamasis variantas
2020 m. d. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauju 55 punktu: ,,55. Perdirbtos atliekos – iš antrinių žaliavų pagaminti tos pačios ar kitos paskirties nuolat perdirbami produktai ar medžiagos.“
straipsnio 55–68 punktus laikyti atitinkamai 56–69 punktais. 3. Papildyti 2 straipsnį nauju 64 punktu: ,,64. Sutvarkytos atliekos – perdirbtos atliekos ar antrinės žaliavos, paruoštos nuolat perdirbamų produktų ar medžiagų gamybai ar panaudotos energijai gauti.“
straipsnio 64–69 punktus laikyti atitinkamai 65–70 punktais. 2 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa) sudaroma atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti ir principo „teršėjas moka“ įgyvendinimui užtikrinti.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis, ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, mokestis už aplinkos teršimą nepavojingąsias atliekas deginant nepavojingųjų atliekų deginimo įrenginiuose, taip pat lėšos, gautos pagal šio Įstatymo 34¹ straipsnio 7 dalyje, 34² straipsnio 3 dalyje, 34⁵ straipsnio 2 dalyje ir 34¹² straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, užtikrinančius atliekų tvarkymo finansavimą.“
3 dalį 5 punktu: „5) žiedinės ekonomikos principais grindžiamų veiklų ir atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos projektų rėmimą.
Mokestis už aplinkos teršimą, numatytas šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, turi būti naudojamas konkrečių atliekų sutvarkymui – mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių, pakuotės ir kitomis atliekomis naudojamas atitinkamai apmokestinamųjų gaminių, pakuočių ir kitų atliekų sutvarkymui; pirminio rūšiavimo sprendiniams, investicijoms į atliekų perdirbimą, perdirbamų gaminių ir produktų kūrimui ir gamybai, produktų ilgaamžiškumo užtikrinimui skatinti; neperspektyvių atliekų šalinimo būdų, tokių kaip atliekų deginimas ir sąvartynai, naudojimui mažinti.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šio Įstatymo projekto rengimą paskatino Europos Komisijos komunikate „2019 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Europa saugo savo piliečius ir gerina jų gyvenimo kokybę“, skirtame Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Europos regionų komitetui, pateiktos pastabos ir pasiūlymai. Komunikate išreiškiamas susirūpinimas, jog įgyvendindama žiedinės ekonomikos pricipus, Lietuva susiduria su įvairiomis problemomis, susijusiomis su atliekų tvarkymu. Komunikate nurodoma, kad Lietuva turi užtikrinti perdirbimo tikslus, kuriuos yra įsipareigojusi pasiekti iki 2020 m., ypatingą dėmesį skiriant rūšiuojamajam surinkimui, todėl turėtų pasirūpinti, kad šalyje neatsirastų perteklinių deginimo arba mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) pajėgumų, taip užtikrinant didesnės atliekų dalies pirminį išrūšiavimą ir mažesnį MBA bei atliekų deginimo įrengimų naudojimą tvarkant biologiškai skaidžią ir kitą perdirbamą atliekų dalį. Komunikate nurodyti prioritetiniai veiksmai, rekomenduojantys taikyti naujas politikos priemones, įskaitant ekonomines, skatinti atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą, perdirbimo patrauklumą, populiarinti ir remti rūšiuojamąjį surinkimą, bei toliau gerinti perdirbimo rezultatus; taip pat rekomenduojama nustatyti atliekų deginimo ir MBA mokestį, kad būtų perdirbamos atliekos, tinkamos pakartotiniam naudojimui ir/arba perdirbimui. Komunikatu reikalaujama nestatyti perteklinių galutinėms atliekoms apdoroti skirtų infrastruktūros elementų – pvz., mechaninio apdorojimo, deginimo įrenginių, sąvartynų. Todėl keičiamomis Įstatymo nuostatomis numatomas mokestis nepavojingų atliekų deginimui. Apibrėžiamos perdirbtų ir sutvarkytų atliekų sąvokos.
Įstatymas papildomas nuostata, kad mokesčiai už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, mokestis už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, sumokėti į valstybės biudžetą, būtų naudojami Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti, kryptingai skatinant ir remiant žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. Tai reiškia, kad mokestis už aplinkos teršimą, numatytas šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, turi būti naudojamas konkrečių atliekų tvarkymui - už padangas, pakuotes ir kitas atliekas atitinkamai padangų, pakuočių ir kitų atliekų sutvarkymui; skatinamas perdirbimas; mažinamas neperspektyvių atliekų šalinimo būdų, tokių kaip deginimas bei sąvartynai, naudojimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai;
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis teisės aktais nustatytas atliekų tvarkymo finansinis reguliavimas nesudaro jokių prielaidų ir galimybių atliekų tvarkymui taikyti aukštesnius atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetus, skatinti įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus. Galiojančiame įstatyme yra nustatytas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamoms atliekoms. Tai taikoma tik pačiam žemiausiam atliekų tvarkymo būdui, tačiau toks reguliavimas tiesiogiai skatina hierarchiškai sekančio, tačiau aplinkosauginiu bei žiedinės ekonomikos požiūriu taip pat nepriimtino ir neperspektyvaus atliekų tvarkymo būdo – atliekų deginimo – taikymą.
Neribojamas atliekų deginimas užkertą kelia aukštesniems, žiedinės ekonomikos principus atitinkantiems atliekų tvarkymo būdams vystytis. Taip pat šiuo metu nėra sukonkretintų ir apibrėžtų perdirbtų ir sutvarkytų atliekų sąvokų, palengvinančių išsamesnį ir tikslingesni Įstatymo interpretavimą ir taikymą. Tuo tarpu įsipareigojimas remti žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas ir projektus atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse apskritai nenumatytas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimais siūloma aiškiai nurodyti, kurie atliekų tvarkymo būdai yra neperspektyvūs (deginimas bei šalinimas sąvartynuose), ir sudaryti prielaidas bei numatyti finansines paskatas perėjimui prie žiedinės ekonomikos principais grindžiamų atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos priemonių taikymo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai poveikis nenumatomas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo pakeitimas sudarys papildomą finansinę naštą nepavojingų atliekų deginimo veiklos vykdytojams.
Tačiau atliekų deginimo apmokestinimas yra būtina prevencijos priemonė, leidžianti deginimą, kaip ir šalinimą sąvartynuose, padaryti nepatraukliu, taip sudarant sąlygas kreipti investicijas į pažangesnius, žiedinės ekonomikos principais grįstus, aplinkai draugiškiausius atliekų naudojimo ir tvarkymo būdus, deginimui paliekant tik nebeperdirbamas ir nebegalimas kitaip panaudoti atliekas. Mokesčio rinkimas sudarys finansines galimybes skatinti ir remti pažangesnius, žiedinės ekonomikos principais grįstus atliekų tvarkymo būdus, kas privalo būti pagrindiniu ir patraukliu atliekų tvarkymo tikslu, apveriančiu kelius kurtis naujo pobūdžio verslams, jų plėtrai ir naujoms darbo vietoms. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Aplinkos ministerijai būtina pavesti peržiūrėti ir pakoreguoti Atliekų tvarkymo programos nuostatas, numatant paramos galimybes skatinant žiedinės ekonomikos principais grindžiamų veiklų atsiradimą bei atliekų naudojimą kitų produktų gamybai pirminio rūšiavimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki 2020 m. balandžio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Aplinkos apsauga“, „perdirbtos atliekos“, ,,sutvarkytos
atliekos“, „atliekų tvarkymas“, „nepavojingų atliekų deginimas“, ,,žiedinė ekonomika“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
2020-03-12
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnį siūloma papildyti naujomis sąvokomis „perdirbtos atliekos“ ir
„sutvarkytos atliekos“. Atkreiptinas dėmesys, kad šios sąvokos nėra vartojamos
nei galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo, nei projekto nuostatose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pagrįstai siūloma apibrėžti šias sąvokas keičiamame įstatyme. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Atliekų tvarkymo programos lėšas sudaro be kita ko ir „mokestis už aplinkos teršimą nepavojingas atliekas deginant nepavojingų atliekų įrenginiuose“. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „keičiamomis Įstatymo nuostatomis numatomas mokestis nepavojingų atliekų deginimui“. Nei projekto nuostatos, nei jo aiškinamajame rašte nurodyti teiginiai apie keičiamu įstatymu „numatomą“ mokestį nėra aiškūs, nes keičiamo įstatymo tikslas nėra nustatyti mokesčius už aplinkos teršimą. Šie mokesčiai yra nustatyti specialiajame Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme, kurio 3 straipsnis nustato mokesčio už aplinkos teršimą objektus. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto įstatymo 3 straipsnis konkrečiai nenustato tokio mokesčio objekto kaip nepavojingų atliekų deginimas nepavojingų atliekų įrenginiuose. Todėl projekto nuostatos nėra aiškios (neaišku, kas yra mokesčio objektas, mokesčio mokėtojai ir kt.) ir nedera su minėto įstatymo nuostatomis.
Be to, projektu siūlomas nustatyti
„mokestis už aplinkos teršimą nepavojingas atliekas deginant nepavojingų
atliekų įrenginiuose“ nėra aiškus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatų kontekste ir šiuo aspektu: Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtą sąvoką stacionariu taršos šaltiniu laikomas taršos objektas, kuris negali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės; pagal šio įstatymo
moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kuriuose nustatyti teršalų išmetimo į aplinką normatyvai. Manytina, kad nepavojingų atliekų įrenginiai laikytini stacionariais taršos šaltiniais ir šių įrenginių veiklai reikalinga turėti minėtus leidimus. Taigi iš to sektų, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nepavojingų atliekų įrenginių operatoriai privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, nes pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 1 punktą mokesčio objektu yra išmetami į aplinką teršalai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šiame įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių savo esme nėra tapatus projektu siūlomam nustatyti mokesčiui už aplinkos teršimą nepavojingas atliekas deginant nepavojingų atliekų įrenginiuose. Taip pat projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos
„nepavojingų atliekų įrenginys“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose. 3.
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatos nėra aiškiose šiais aspektais: Pirma, nėra aiškus šių nuostatų pirmojo ir antrojo sakinio tarpusavio santykis, t. y., neaišku, ar antrajame sakinyje konkrečiai išvardintos pirmajame sakinyje nurodytos žiedinės ekonomikos principais grindžiamos veiklos ir projektai atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse, kuriems finansuoti būtų naudojamos Atliekų tvarkymo programos lėšos, ar kas kita. Antra, nėra aiškus formuluotės „Mokestis už aplinkos teršimą, numatytas šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, turi būti naudojamas konkrečių atliekų sutvarkymui - už apmokestinamuosius gaminius, pakuotes ir kitas atliekas atitinkamai apmokestinamųjų gaminių, pakuočių ir kitų atliekų sutvarkymui“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyti du mokesčiai už aplinkos teršimą - mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, todėl nėra aiškus formuluotės „mokestis už aplinkos teršimą, numatytas šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje“ turinys, t. y., nėra aišku, kuris iš šių mokesčių ar abu mokesčiai turimi omeny. Taip pat nėra aišku, ką reiškia „konkrečių“ atliekų sutvarkymui: ar turima omeny, kad, pavyzdžiui, mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis būtų naudojamas būtent tokių pačių gaminių atliekų sutvarkymui (pavyzdžiui, mokestis už aplinkos teršimą padangų atliekomis naudojamas tik padangų atliekų sutvarkymui), ar gali būti naudojamas ir kitų apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymui (pavyzdžiui, mokestis už aplinkos teršimą padangų atliekomis naudojamas ne tik padangų atliekų sutvarkymui, bet ir akumuliatorių, baterijų ir kitų apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymui).
Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „už apmokestinamuosius gaminius, pakuotes“ turinys, nes keičiamo įstatymo ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme vartojama formuluotė „mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekomis“. Taip pat šiose projekto nuostatose nėra aišku, koks reguliavimas turimas omeny kalbant apie „kitas atliekas“, „kitų atliekų sutvarkymui“. Trečia, kalbiniu aspektu tikslintina formuluotė „skatinamas pirminio rūšiavimo sprendimai“. Be to, nėra aišku, kokių objektų pirminis rūšiavimas turimas omeny ir ką reiškia „pirminis rūšiavimas“, nes ši sąvoka nėra apibrėžta nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose. Ketvirta, nėra aiškus formuluotės „investicijos į <...> perdirbamų gaminių ir produktų kūrimą ir gamybą“ turinys, nes nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose nėra apibrėžtų sąvokų „perdirbamas gaminys“ ar „perdirbamas produktas“. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta sąvoka „atliekų perdirbimas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 ir 63 punktų nuostatoms dėl sąvokos „perdirbami produktais ar medžiagos“.
Penkta, nėra aiškus formuluotės „investicijos į <...> produktų ilgaamžiškumo užtikrinimą“ turinys, nes nėra aišku, kokie „produktai“ turimi omeny ir kodėl Atliekų tvarkymo programos lėšos turėtų būti naudojamos investicijoms į produktų ilgaamžiškumo užtikrinimą. Pažymėtina, kad pagal projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį minėta programa sudaroma atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti ir principo „teršėjas moka“ įgyvendinimui užtikrinti, todėl nėra aišku, ar projekte nurodytas Atliekų tvarkymo programos lėšų naudojimas atitiktų šios programos sudarymo tikslus. Šešta, nėra aiškus formuluotės „neperspektyvių atliekų šalinimo būdų, tokių kaip <...> sąvartynai“ turinys, nes pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 60 dalį „sąvartynas“ suprantamas kaip „atliekų šalinimo įrenginys ant žemės ar žemėje (po žeme)“, todėl atliekų šalinimo būdu laikytini ne patys sąvartynai, o atliekų šalinimas sąvartynuose. Septinta, svarstytina, ar šių projekto nuostatų antrajame sakinyje nurodytų veiklų ir projektų atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse, kurių finansavimui naudojamos Atliekų tvarkymo programos lėšos, neapima keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktų nuostatos, nes, pavyzdžiui, šiuose punktuose nurodytas atliekų tvarkymo sistemų kūrimas, funkcionavimas ir vystymas, įskaitant ir investicinių projektų įgyvendinimą, manytina, galėtų apimti ir projekto nuostatose nurodytas „investicijas į atliekų perdirbimą“,
„mažinimą neperspektyvių atliekų šalinimo būdų“ ir pan.. 4. Projekto
3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. Kaip jau minėta, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „keičiamomis Įstatymo nuostatomis numatomas mokestis nepavojingų atliekų deginimui“.
Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 5. Atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą bei į Biudžeto sandaros įstatymo
ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
„pakeitimas“; 6.2. projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje prieš žodį
„punktu“ įrašytinas žodis „nauju“. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto
1 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmės;
tikslinti projekto 2 straipsnio struktūrinių dalių numeraciją;
„ją“. 7.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3532) (toliau - projektas Nr. XIIIP-3532), kuriame siūlomi Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio pakeitimai iš dalies identiški teikiamo projekto nuostatoms, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Be to, su projektu Nr. XIIIP-3532 kartu teikiamas ir susijęs Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 4, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 7¹ priedėliu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2425(2)) (toliau - projektas Nr. XIIIP-2425(2)). Kaip jau minėta šioje išvadoje teikiamo projekto nuostatos nėra suderintos su Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatomis, o iš teikiamo projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar bus teikiamas atskiras su teikiamu projektu susijęs Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektas, ar būtų galima susijusiu su teikiamu projektu laikyti projektą Nr. XIIIP-2425(2). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt M. Griščenko, tel. (85) 239 6552, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
nariai: Simonas Gentvilas, Aistė Gedvilienė, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė, Linas Balsys. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Audrius Želvys, Rasa Matusevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tvarkymo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnį siūloma papildyti naujomis sąvokomis „perdirbtos atliekos“ ir „sutvarkytos atliekos“. Atkreiptinas dėmesys, kad šios sąvokos nėra vartojamos nei galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo, nei projekto nuostatose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pagrįstai siūloma apibrėžti šias sąvokas keičiamame įstatyme. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Atliekų tvarkymo programos lėšas sudaro be kita ko ir „mokestis už aplinkos teršimą nepavojingas atliekas deginant nepavojingų atliekų įrenginiuose“. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „keičiamomis Įstatymo nuostatomis numatomas mokestis nepavojingų atliekų deginimui“. Nei projekto nuostatos, nei jo aiškinamajame rašte nurodyti teiginiai apie keičiamu įstatymu „numatomą“ mokestį nėra aiškūs, nes keičiamo įstatymo tikslas nėra nustatyti mokesčius už aplinkos teršimą. Šie mokesčiai yra nustatyti specialiajame Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme, kurio 3 straipsnis nustato mokesčio už aplinkos teršimą objektus.
Atkreiptinas dėmesys, kad minėto įstatymo 3 straipsnis konkrečiai nenustato tokio mokesčio objekto kaip nepavojingų atliekų deginimas nepavojingų atliekų įrenginiuose. Todėl projekto nuostatos nėra aiškios (neaišku, kas yra mokesčio objektas, mokesčio mokėtojai ir kt.) ir nedera su minėto įstatymo nuostatomis. Be to, projektu siūlomas nustatyti „mokestis už aplinkos teršimą nepavojingas atliekas deginant nepavojingų atliekų įrenginiuose“ nėra aiškus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatų kontekste ir šiuo aspektu:
Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtą sąvoką stacionariu taršos šaltiniu laikomas taršos objektas, kuris negali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės; pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kuriuose nustatyti teršalų išmetimo į aplinką normatyvai. Manytina, kad nepavojingų atliekų įrenginiai laikytini stacionariais taršos šaltiniais ir šių įrenginių veiklai reikalinga turėti minėtus leidimus. Taigi iš to sektų, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nepavojingų atliekų įrenginių operatoriai privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, nes pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 1 punktą mokesčio objektu yra išmetami į aplinką teršalai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šiame įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių savo esme nėra tapatus projektu siūlomam nustatyti mokesčiui už aplinkos teršimą nepavojingas atliekas deginant nepavojingų atliekų įrenginiuose.
Taip pat projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „nepavojingų atliekų įrenginys“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 Projekto
nuostatos nėra aiškiose šiais aspektais: Pirma, nėra aiškus šių nuostatų pirmojo ir antrojo sakinio tarpusavio santykis, t. y., neaišku, ar antrajame sakinyje konkrečiai išvardintos pirmajame sakinyje nurodytos žiedinės ekonomikos principais grindžiamos veiklos ir projektai atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse, kuriems finansuoti būtų naudojamos Atliekų tvarkymo programos lėšos, ar kas kita. Antra, nėra aiškus formuluotės
„Mokestis už aplinkos teršimą, numatytas šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje,
turi būti naudojamas konkrečių atliekų sutvarkymui - už apmokestinamuosius gaminius, pakuotes ir kitas atliekas atitinkamai apmokestinamųjų gaminių, pakuočių ir kitų atliekų sutvarkymui“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyti du mokesčiai už aplinkos teršimą - mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, todėl nėra aiškus formuluotės „mokestis už aplinkos teršimą, numatytas šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje“ turinys, t. y., nėra aišku, kuris iš šių mokesčių ar abu mokesčiai turimi omeny.
Taip pat nėra aišku, ką reiškia
„konkrečių“ atliekų sutvarkymui: ar turima omeny, kad, pavyzdžiui, mokestis
už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis būtų naudojamas būtent tokių pačių gaminių atliekų sutvarkymui (pavyzdžiui, mokestis už aplinkos teršimą padangų atliekomis naudojamas tik padangų atliekų sutvarkymui), ar gali būti naudojamas ir kitų apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymui (pavyzdžiui, mokestis už aplinkos teršimą padangų atliekomis naudojamas ne tik padangų atliekų sutvarkymui, bet ir akumuliatorių, baterijų ir kitų apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymui). Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „už apmokestinamuosius gaminius, pakuotes“ turinys, nes keičiamo įstatymo ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme vartojama formuluotė „mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekomis“. Taip pat šiose projekto nuostatose nėra aišku, koks reguliavimas turimas omeny kalbant apie „kitas atliekas“, „kitų atliekų sutvarkymui“. Trečia, kalbiniu aspektu tikslintina formuluotė „skatinamas pirminio rūšiavimo sprendimai“. Be to, nėra aišku, kokių objektų pirminis rūšiavimas turimas omeny ir ką reiškia „pirminis rūšiavimas“, nes ši sąvoka nėra apibrėžta nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose. Ketvirta, nėra aiškus formuluotės „investicijos į <...> perdirbamų gaminių ir produktų kūrimą ir gamybą“ turinys, nes nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose nėra apibrėžtų sąvokų „perdirbamas gaminys“ ar „perdirbamas produktas“.
Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta sąvoka
„atliekų perdirbimas“. Analogiško turinio pastaba
taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 ir 63 punktų nuostatoms dėl sąvokos „perdirbami produktais ar medžiagos“. Penkta, nėra aiškus formuluotės
„investicijos į <...> produktų ilgaamžiškumo užtikrinimą“
turinys, nes nėra aišku, kokie „produktai“ turimi omeny ir kodėl Atliekų tvarkymo programos lėšos turėtų būti naudojamos investicijoms į produktų ilgaamžiškumo užtikrinimą. Pažymėtina, kad pagal projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį minėta programa sudaroma atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti ir principo „teršėjas moka“ įgyvendinimui užtikrinti, todėl nėra aišku, ar projekte nurodytas Atliekų tvarkymo programos lėšų naudojimas atitiktų šios programos sudarymo tikslus. Šešta, nėra aiškus formuluotės
„neperspektyvių atliekų šalinimo būdų, tokių kaip <...> sąvartynai“
turinys, nes pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 60 dalį „sąvartynas“ suprantamas kaip „atliekų šalinimo įrenginys ant žemės ar žemėje (po žeme)“, todėl atliekų šalinimo būdu laikytini ne patys sąvartynai, o atliekų šalinimas sąvartynuose.
Septinta, svarstytina, ar šių projekto nuostatų antrajame sakinyje nurodytų veiklų ir projektų atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse, kurių finansavimui naudojamos Atliekų tvarkymo programos lėšos, neapima keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktų nuostatos, nes, pavyzdžiui, šiuose punktuose nurodytas atliekų tvarkymo sistemų kūrimas, funkcionavimas ir vystymas, įskaitant ir investicinių projektų įgyvendinimą, manytina, galėtų apimti ir projekto nuostatose nurodytas „investicijas į atliekų perdirbimą“, „mažinimą neperspektyvių atliekų šalinimo būdų“ ir pan. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. Kaip jau minėta, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad
„keičiamomis Įstatymo nuostatomis numatomas mokestis nepavojingų atliekų
deginimui“. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pritarti 5.
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-03-12 Atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą bei į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Nepritarti Komitetui priimant Sprendimą dėl pasirengimo svarstyti įstatymo projektą Nr. XIIIP-4561 nenumatyta gauti LR Vyriausybės išvadą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d.
įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 6.1.projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“; 6.2.projekto
„nauju“. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 1 straipsnio 2 dalies
pakeitimo esmės;
tikslinti projekto 2 straipsnio struktūrinių dalių numeraciją;6.4. projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalies pakeitimo esmėje po žodžio „ir“ įrašytinas žodis „ją“. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-03-12 Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3532) (toliau – projektas Nr.
XIIIP-3532), kuriame siūlomi Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio pakeitimai iš dalies identiški teikiamo projekto nuostatoms, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Be to, su projektu Nr. XIIIP-3532 kartu teikiamas ir susijęs Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 4, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 7¹ priedėliu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2425(2)) (toliau – projektas Nr. XIIIP-2425(2)). Kaip jau minėta šioje išvadoje teikiamo projekto nuostatos nėra suderintos su Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatomis, o iš teikiamo projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar bus teikiamas atskiras su teikiamu projektu susijęs Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektas, ar būtų galima susijusiu su teikiamu projektu laikyti projektą Nr. XIIIP-2425(2). Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerija 2020-03-30 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4561 (toliau – Įstatymo projektas) pažymime, kad juo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą siūloma papildyti naujomis sąvokomis „perdirbtos atliekos“ ir „sutvarkytos atliekos“. Atkreipiame dėmesį, kad 2008 m. lapkričio 19 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/851, 6 straipsnis reglamentuoja atliekų statuso pabaigą ir įtvirtina konkrečias sąlygas, kada tam tikros konkrečios atliekos nustoja būti atliekomis, kai su jomis atliekama naudojimo operacija, įskaitant perdirbimą. Minimos nuostatos yra keistos 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/851, kurią Lietuva privalo perkelti į nacionalinę teisę iki 2020 m. liepos
Komisijos žiedinės ekonomikos dokumentų perkėlimui ir (ar) įgyvendinimui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra suplanavusi ir rengia Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 ir jį lydinčius įstatymų projektus, taip pat juos įgyvendinančius teisės aktus. Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymo projektu siūlomos naujos sąvokos turi būti vertinamos kompleksiškai kartu su kitomis nacionalinėmis atliekų tvarkymo teisės normomis, bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetenciją atliekų tvarkymo srityje, siūlytume, laikantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalies, gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išvadą. Nepritarti Komitetui priimant Sprendimą dėl pasirengimo svarstyti įstatymo projektą Nr. XIIIP-4561 nenumatyta gauti LR Vyriausybės išvadą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -
7Komiteto sprendimas:
7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4561 ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2020-07-14 Argumentai: Projekte numatomas įstatymo įsigaliojimo terminas jau praėjęs. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: P. Nevulis, P. Saudargas, A. Skardžius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Lietuvos
Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4561, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Patarėjas Audrius Želvys