Projekto lyginamasis variantas
PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS įstatymo Nr. I-1553 aštuntojo skirsnio pavadinimo ir 32, 33 straipsnių pakeitimo
Aštuntojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Aštuntasis skirsnis. Ypač pavojingų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbančių sveikatos priežiūros darbuotojų socialinės garantijos“2 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems ypač pavojingomis ir pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, draudimas
priežiūros paslaugas ypač pavojingomis ir pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių
Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. 2. Pripažinimo draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius, atsižvelgiant į sveikatos ir darbingumo netekimo laipsnį, ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3. Šis draudimas mokamas tik tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų sveikatos ar jos dalies praradimas yra tiesiogiai susijęs su apsikrėtimu ypač pavojinga ir pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento arba aplinkos ypač pavojingos ir pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje. 3 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip: „33 straipsnis.
Kompensacijos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams mirus ar netekus sveikatos teikiant medicinos pagalbą ligoniams, sergantiems ypač pavojingomis ir pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, ar dirbant ypač pavojingų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose
priežiūros įstaigos darbuotojui mirus nuo ypač pavojingos ar pavojingos užkrečiamosios ligos, kai apsikrėtimas susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ypač pavojinga ar pavojinga užkrečiamąją liga sergančiam pacientui ar darbu ypač pavojingos ar pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, mirusiojo sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams ir įvaikiams, kol jiems sukaks 16 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (motinai) bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, mokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio kompensacija. Mirusysis laidojamas valstybės lėšomis. 2. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui dėl apsikrėtimo ypač pavojinga ar pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento ar dirbant židinyje netekus dalies sveikatos ir darbingumo, neatsižvelgiant į draudimo išmokas, išmokama nuo 1 iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Kompensacijos dydžius, atsižvelgiant į sveikatos ir darbingumo netekimo laipsnį, ir kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Kompensacijos mokamos tik šio Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais. Kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto. 4.
sveikatos priežiūros įstaigos tarnautojo (pareigūno) mirtis arba sveikatos ir darbingumo netekimas susiję su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga ar pavojinga užkrečiamąja liga sergančiam pacientui ar darbu ypač pavojingos ar pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, nustatoma sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algirdas Sysas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo rengimą paskatino naujas Coronavirusas COVID-19 ir su tuo susietos grėsmės. Kadangi nuo naujojo viruso COVID-19 miršta ne tik pacientai, bet ir medikai, manau neužtenka į Sveikatos apsaugos ministro pasirašytą įsakymą įtraukti ir COVID-19, kaip pavojingą ligą. Medikams turi būti garantuojama, kad Valstybė pasirūpins papildomu draudimu ir kompensacijomis darbuotojui mirus ar netekus sveikatos, teikiant medicinos pagalbą ligoniams. Kaip tai garantuoja įstatymo 32 ir 33 straipsniai medikams dirbantiems su ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminis įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Algirdas Sysas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu socialinės garantijos užtikrinamos tik ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbančių sveikatos priežiūros darbuotojų socialinės garantijos. Pagal ministro įsakymą ypač pavojingoms užkrečiamoms ligoms priskiriamos 9 ligos. Naujasis Coronavirusas COVIS-19 priskiriamas prie pavojingų užkrečiamųjų ligų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projektu siūloma pakeisti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo aštuntąjį skirsnį, suteikiant socialines garantijas sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas pacientus sergantiems ne tik ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis, bet ir pacientams sergantiems pavojingomis užkrečiamomis ligomis (tame tarpe SŪRS, ARRS ar COVID-19).
Medikams, kurie susiduria su Coronavirusu būtų užtikrintos socialinės garantijos analogiškos, jų kolegoms, kurie privalėtų gydyti sergančius maru, cholera, ebola ir t.t. Analogiškos socialinės garantijos garantuojamos policijos ir priešgaisrinės apsaugos pareigūnams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kitos institucijos per įstatyme nustatytą laikotarpį turės priimti įstatymą įgyvendinančiuosius teisės aktus. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: "Pareiginės algos (atlyginimo) koeficiento dydžiai". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Algirdas Sysas
UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS įstatymo Nr. I-1553 aštuntojo skirsnio pavadinimo ir 32, 33 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) šiuo metu galiojančios 32 ir 33 straipsnių normos buvo nustatytos 2001 m. gruodžio 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-649, kuriuo keičiamas įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija. Pažymėtina, kad šiuose straipsniuose nustatytas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir nedera su Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu. Pagal šio įstatymo nuostatas, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra draudžiami darbdavio lėšomis, o įvykus draudiminiam įvykiui, išmokas jiems skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnį, apdraustajam asmeniui, dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal šį įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka); 2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; 3) netekto darbingumo periodinė kompensacija.
Be to, apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, kiekvienam jo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo
dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojusio mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį, 46,55 dydžių. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.
Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantys studentai – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė). Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 ir 33 straipsnių normos buvo aktualios iki buvo nustatytas dėl šių įvykių patirtos žalos atlyginimas valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis, keičiamo įstatymo 32 ir 33 straipsnius reikėtų pripažinti netekusiais galios. Darytina išvada, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas pažeidžia ir dvigubo išmokų dėl to paties įvykio mokėjimo vengimo principą. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 1 straipsniu siūloma pakeisti šio įstatymo aštuntojo skirsnio pavadinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 17, 18, 28 ir kituose straipsniuose vartojama „pavojingų ir ypač pavojingų“ užkrečiamųjų ligų formuluotė, todėl įstatymo projekte (šio skirsnio pavadinime ir keičiamuose straipsniuose) tokią formuluotę siūlytina nuosekliai ir vartoti. 3. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio pavadinimas tikslintinas ir tarpusavyje derintinas su šio straipsnio 1 dalies turiniu, nes turinyje kalbama ir apie sveikatos priežiūros darbuotojus, kurie vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose. 4.
priežiūros įstaigų darbuotojai yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Pripažinimo draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius, atsižvelgiant į sveikatos ir darbingumo netekimo laipsnį, ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Be to, kad šios nuostatos nedera su Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas nustatomas įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai). Analogiška pastaba teiktina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytam teisiniam reguliavimui. 5. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Šis draudimas mokamas tik tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų sveikatos ar jos dalies praradimas yra tiesiogiai susijęs su apsikrėtimu ypač pavojinga ir pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento arba aplinkos ypač pavojingos ir pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje.“ Pažymėtina, kad šioje dalyje formuluotė „sveikatos ar jos dalies praradimas“ bei keičiamo įstatymo 33 straipsnio pavadinime ir turinyje formuluotės „netekus sveikatos“, „netekus dalies sveikatos“ teisės požiūriu nėra tikslios, todėl neaišku, apie kokius draudiminius įvykius čia kalbama. 6.
dalyje nurodyti asmenys, kuriems mokėtina šioje dalyje nurodyta kompensacija, apibrėžti skirtingai, nei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nurodyti mirusiojo šeimos nariai. 7. Atsižvelgiant į siūlomą teisinį reguliavimą ir į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, mirusieji dėl pavojingos ligos taip pat būtų laidojami valstybės lėšomis, sutinkamai su Seimo Statuto 145 straipsnio reikalavimais, turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 4 straipsnį, šis įstatymas įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d., kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 8. Projekto 4 straipsnis pildytinas, įtvirtinant įpareigojimą kompetentingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti jo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected]