Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Aukos
eurų pusės VMDU dydį, privalo būti aukojamos tik banko pavedimu. Ne banko pavedimu gautas fizinių asmenų pinigines aukas politinei kampanijai politinės kampanijos iždininkas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po aukos gavimo perveda į politinės kampanijos sąskaitą.“2 straipsnis. 11 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Mažos aukos
laikoma piniginė fizinio asmens auka (aukų suma), per politinę kampaniją suteikta vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui ir neviršijanti 12 eurų. 2 procentų nuo VMDU dydžio.“3 straipsnis. 11 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) paslaugos teikėjo įsipareigojimas, kad savarankiškam politinės kampanijos dalyviui pervedama vieno fizinio asmens auka (aukų suma) neviršytų 12 eurų šio įstatymo 11 straipsnio
4 straipsnis. 19 straipsnio 2 dalies papildymas Papildyti 19 straipsnio 2 dalį 9¹ punktu ir jį išdėstyti taip: „9¹) Nustato šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą aukos dydį, kurį viršijančios sumos turi būti aukojamos tik bankiniu pavedimu bei 11 straipsnyje nustatytą maksimalų Mažos aukos dydį, kurie bus taikomi šioje rinkimų kampanijoje ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 1 dienos juos paskelbia. Maksimalus ne banko pavedimu aukojamos aukos dydis nustatomas pusės VMDU dydį suapvalinus iki artimiausio didesnio nuliu užsibaigiančio sveikojo skaičiaus.
Maksimalus Mažos aukos dydis nustatomas 2 procentus VMDU dydžio suapvalinus iki artimiausio didesnio sveikojo nuliu arba penketu užsibaigiančio skaičiaus.“ Teikia: Seimo nariai: Jonas Jarutis Tomas Tomilinas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Teisės akto projektu siekiama patobulinti politinių kampanijų finansavimo tvarką. Tuo tikslu siūloma atsisakyti fiksuotais rodikliais paremtų slenkstinių minimalios aukos, kurią politinės kampanijos rėmėjas privalo aukoti banko pavedimu bei maksimalios aukos, kurią gali skirti fizinis asmuo, dydžių. Taikant fiksuotus dydžius dėl infliacijos jų vertė pastoviai mažėja ir per keletą metų šis sumažėjimas jaučiamas pakankamai smarkiai – pvz. 40 litų 2012 m. vertė buvo gerokai didesnė nei 12 eurų 2020 m., nors pagal valiutos keitimo kursą šie dydžiai atrodo beveik lygiaverčiai. Siekiant ištaisyti šią padėtį, siūloma šiuos dydžius susieti su gyventojų perkamosios galios rodikliais. Siekiant supaprastinti šių ribinių dydžių taikymą, siūloma numatyti pareigą Vyriausiajai rinkimų komisijai prieš kiekvienus rinkimus patikslinti abu šiuos aukų dydžius atsižvelgiant į ankstesnių metų darbo užmokesčio rodiklius. Kartu teikiami susijusių teisės aktų
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Jarutis. Jo nuostatos derintos su Vyriausiąja rinkimų komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Konkretūs aukas politinėms kampanijoms reglamentuojantys dydžiai sudaro:
už kurią didesnės aukos gali būti aukojamos tik banko pavedimu - 290 eurų. Šis dydis nustatytas 2004 m. Lietuvos Respublikos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymu (Nr. IX-2428). To meto valiuta šis dydis sudarė 1000 litų.
aukos dydis, kurią gali skirti fizinis asmuo – 12 eurų. Nustatytas 2012 m. birželio 21 d. priimtais Lietuvos Respublikos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimais (Nr. XI-2099). To meto valiuta šis dydis sudarė 40 litų. Tuo metu, kai buvo priimtas sumos už kurią didesnės aukos gali būti aukojamos tik banko pavedimu reglamentavimas, (2004 m.) vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje atskaičius mokesčius (neto) siekė 835,58 Lt arba 242,0 euro. Atitinkamai, mažos aukos dydį nustačiusių įstatymo pakeitimų priėmimo metu (2012 m.) vidutinis neto darbo (po mokesčių) užmokestis Lietuvoje siekė 1 651,4 lito arba 478,28 euro. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Per nuo minėtų įstatymų įsigaliojimo praėjusį laiko tarpą dėl infliacijos šios sumos prarado ženklią dalį savo vertės. Siekiant ir ateityje išvengti jų vertės mažėjimo, siūloma minimas ribines vertes nustatyti ne kaipo fiksuotus, bet kaip dinaminius dydžius, juos susiejant su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Vėliausiais turimais oficialiai duomenis
euro, neto – 834,3 euro. Atitinkamai, galima teigti, jog šalies gyventojų atlyginimai nuo įstatymo priėmimo padidėjo daugiau nei 3 kartus, o nekeičiant maksimalaus mažos aukos dydžio jų galimybės paremti politines partijas sumažėjo daugiau nei 3 kartus.
Siekiant išvengti ir tolimesnio dėl natūralių priežasčių (visų pirma – infliacija) gyventojų galimybių remti politines kampanijas mažėjimo, siūloma susieti mažos aukos dydį su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Siekiant išlaikyti pirminę įstatymo dvasią, siūloma nustatyti tokį pat mažos aukos santykį su vidutiniu bruto atlyginimu šalyje, koks ir buvo įstatymo pirminio varianto priėmimo metu – t.y. 40:1651,40 arba, suapvalinus, - 2 proc. Siekiant išlaikyti pirminę įstatymo dvasią, siūloma nustatyti iki patogaus dydžio suapvalintą sumos, kurią viršijus aukos politinėms kampanijoms turi būti aukojamos tik bankiniu pavedimu santykį su vidutiniu bruto atlyginimu šalyje artimą tam, koks buvo įstatymo pirminio varianto priėmimo metu. Kadangi įstatymo pirminio varianto priėmimo metu, 2004 m. šis santykis buvo 1000:835,58, todėl paprastumo dėlei siūloma nustatyti, jog bankiniu pavedimu turi būti aukojamos visos aukos, kurios viršija vieną vidutinį mėnesinį darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Priėmus šiuos pakeitimus bus įtvirtinta stabilesnė politinių partijų ir judėjimų finansavimo tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtos įstatymo projekto nuostatos neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtos įstatymo projekto nuostatos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti priimtą įstatymo projektą į teisinę sistemą, galiojančių įstatymų keisti, panaikinti ar priimti naujų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Siūlomiems pakeitimams įgyvendinti Vyriausioji rinkimų komisija kasmet turės apskaičiuoti ir paskelbti naujus ribinius paramos politinių partijų ir judėjimų kampanijoms dydžius. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Siūlomų pakeitimų įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai:
„rinkimai“, „Seimo rinkimai“, „savivaldybių tarybų rinkimai“, „Europos Parlamento
rinkimai“, „politinės partijos ir judėjimai“, „finansinės aukos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Jonas Jarutis Tomas Tomilinas
d
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Vertindami projektu teikiamus pasiūlymus dėl politinių kampanijų finansavimo tvarkos pakeitimų, atkreipiame dėmesį, kad projektas teikiamas 2016 metų eiliniuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais, kai pagal Konstitucijos 57 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą taisyklę 2020 metų spalio 11 d. vyks eiliniai Seimo rinkimai. Juos skelbia Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos (Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Respublikos Prezidentui dekretu paskelbus Seimo rinkimų datą prasidėjo Seimo rinkimų agitacijos kampanijos etapas (Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į Konstitucijoje ir Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, projektu teikiamas įstatymo priėmimas galėtų įvykti vykstančios Seimo rinkimų kampanijos metu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos), veikiančios kaip Europos Tarybos patariamoji institucija, 2002 m. spalio 18–19 d. vykusioje 52-ojoje plenarinėje sesijoje priimto Gerosios rinkimų praktikos kodekso 66 punkto nuostatas, kad vienas iš sprendimų, padedančių išvengti manipuliavimo, yra nustatyti, kad jei rinkimų įstatymas (rinkimus, jų procesą reglamentuojantis įstatymas) yra keičiamas, senasis reguliavimas turėtų būti taikomas artimiausiems rinkimams – bent jau, jei jie vyks einamaisiais metais, o pakeitimai turėtų įsigalioti po šių rinkimų.
Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo taisyklių pakeitimas likus iki Seimo rinkimų mažiau nei vieneriems metams arba apskritai Seimo rinkimų politinės kampanijos metu atitiktų teisinės valstybės principą. Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarime konstatuota, kad „<...> neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d.,
piniginių aukų, kurios privalo būti aukojamos tik banko pavedimu, dydžius, iš konkretaus dydžio eurais šis dydis keičiamas dydžiu, susietu su paskelbtu praėjusių kalendorinių metų ketvirto ketvirčio šalies ūkio vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (toliau – VMDU). Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 9¹ punkte nustatoma šio dydžio apvalinimo taisyklė.
Siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo, manytina, jog aukos dydžio apvalinimo taisyklė turėtų būti dėstoma keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, o ne keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 9¹ punkte, reglamentuojančiame Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetenciją. Ši pastaba atitinkamai taikytina dėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio
aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos), 88.1 papunkčio reikalavimų. Projekto lyginamojo varianto pavadinime nurodytas tik vienas iš trijų keičiamų įstatymo straipsnių. Be to, projekto pavadinime jungtukas „ir“ dėstytinas didžiosiomis raidėmis. 4. Projekto lyginamasis variantas neatitinka Rekomendacijų
sudedamųjų dalių tekste daromi pakeitimai paryškinami, o ne pabraukiami. 5. Projekto 1 ir 2 straipsniai neatitinka Rekomendacijų 66 punkto reikalavimų – turi būti dėstoma tik keičiamos straipsnio dalies redakcija. 6. Projekto 1 straipsnyje nurodoma, kad keičiamas įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas, tačiau iš tikrųjų šiuo straipsniu keičiama įstatymo 10 straipsnio 5 dalis, todėl tikslintina šio straipsnio pakeitimų esmė. 7. Projekto 2, 3, 4 straipsnių pavadinimai neatitinka Rekomendacijų 89.2 papunkčio reikalavimų - keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime neturi būti nurodomi. 8.
punkto reikalavimų – įstatymo 11 straipsnis turi būti keičiamas vienu straipsniu, o jo 1 ir 2 dalys atitinkamai keičiamos atskiromis to paties projekto straipsnio dalimis. Be to, projekto 2 straipsnyje nurodoma, kad keičiamas įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, tačiau iš tikrųjų šiuo straipsniu keičiama įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, todėl tikslintina šio straipsnio pakeitimų esmė. 9. Projekte vartojami aukų dydžius apibrėžiantys terminai „pusė“, „2 procentai“ VMDU derintini su keičiamame įstatyme vartojamu finansinių dydžių nurodymu ir dėstytini atitinkamai „0,5“ ir „0,02“. 10. Projekto 3 straipsnyje nurodomas keičiamo įstatymo
straipsnio 4 dalies 5 punktas, todėl tikslintina šio straipsnio pakeitimų esmė. 11. Projekto 3 straipsnyje pateikiama nuoroda į „šio įstatymo 11 straipsnio
įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. 12. Atsižvelgus į tai, kad konkretų mažos aukos dydį eurais pagal projekto nuostatas apskaičiuotų ir paskelbtų Vyriausioji rinkimų komisija, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 5 punkto formuluotė „neviršytų šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyto Mažos aukos dydžio“ atitinkamai tikslintina. 13. Projekto 3 bei 4 straipsniuose įvardinama „maža auka“ rašytina mažąja raide. 14. Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 9¹ punkte siūloma įtvirtinti, kad Vyriausioji rinkimų komisija nustato tam tikrus aukų dydžius. Pastebėtina, jog aptariami dydžiai yra nustatomi keičiamu įstatymu, o Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į įstatyme nustatytus dydžius, susietus su VMDU, apskaičiuoja, suapvalina ir paskelbia konkrečius dydžius skaičių išraiška. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekte neturėtų būti vartojamos atitinkamos formuluotės.
Atkreiptinas dėmesys, jog ta pati pastaba dėl vartojamų formuluočių taikytina ir galiojančio projektu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 9 punktui. 15. Projekto 4 straipsnyje pateikiama nuoroda į „šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą aukos dydį“ neaiški, nes keičiamo įstatymo 10 straipsnis nustato fizinio asmens didžiausios aukos dydį (2 dalis), kandidatų ar referendumo iniciatorių didžiausios aukos dydį (3 dalis), aukų, aukojamų ne banko pavedimu, didžiausią dydį (5 dalis), ir visi šie aukų dydžiai yra skirtingi. 16. Projekto 4 straipsnyje kartojami keičiamo įstatymo 10 straipsnyje nurodyti aukų požymiai yra pertekliniai, visais atvejais turėtų būti tik pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose yra apibrėžtos atitinkamos aukos ir(ar) jų dydžiai. 17. Projekto 4 straipsnyje nėra aišku, kokioje „šioje rinkimų kampanijoje“ bus taikomi Vyriausiosios rinkimų komisijos ne vėliau, kaip iki sausio 1 dienos nustatyti ir paskelbti aukų dydžiai, nes artimiausiais po dydžių paskelbimo kalendoriniais metais gali vykti ne viena politinė kampanija. 18. Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 9¹ punktu siūlomos įtvirtinti aukų dydžių apvalinimo taisyklės diskutuotinos. Projekte siūloma numatyti, kad maksimalus ne banko pavedimu aukojamos aukos dydis nustatomas pusės VMDU dydį suapvalinus iki artimiausio didesnio nuliu užsibaigiančio sveikojo skaičiaus. Siūloma apvalinimo taisyklė diskutuotina tuo aspektu, kad dėl tokio apvalinimo intervalo gali susidaryti situacija, kai suapvalinus bus viršytas pusės VMDU dydis.
Pavyzdžiui, pagal 1346,7 eurų dydžio VMDU apskaičiuotas pusės VMDU dydis būtų 673,35 eurų, tačiau pagal siūlomą apvalinimo taisyklę „iki artimiausio didesnio nuliu užsibaigiančio sveikojo skaičiaus“ suapvalinus minėtą sumą ji būtų 680 eurų, kas ne tik neatitiktų matematikos skaičių apvalinimo taisyklių, bet ir viršytų pusę VMDU dydžio. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir dėl mažos aukos dydžio apvalinimo taisyklės. 19. Projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo. Pažymėtina, jog projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio
tikrus aukų dydžius nustato ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 1 dienos. Tuo atveju, jei nebūtų nustatyta projekto nuostatų įsigaliojimo data, būtų neaišku, kaip būtų taikomos įstatymo nuostatos 2020 metais, nes nuostatos dėl aukų dydžio pakeitimo įsigaliotų, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. sausio 1 d. nebūtų nustačiusi konkrečių aukų dydžių. Atkreiptinas dėmesys, jog įgyvendinant projektu teikiamas nuostatas bus reikalinga pakeisti įgyvendinamuosius šio įstatymo teisės aktus (priimtus Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos). Atsižvelgus į tai, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo. Pastebėtina, jog nuostatos dėl projekto įgyvendinimo turėtų būti suformuluotos taip, kad institucijos priimtų reikalingus teisės aktus ne vėliau negu iki įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto nuostatas Vyriausioji rinkimų komisija tam tikrus aukų dydžius nustato ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 1 dienos, projektas pildytinas nuostatomis dėl šių dydžių nustatymo termino tais kalendoriniais metais, kuriais projekto nuostatos įsigalios. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A.
Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]