Projekto lyginamasis variantas
21, 26, 41, 52, 55, 56, 57, 59, 60, 61, 72, 75, 83, 89, 93, 95, 104, 110, 112, 117, 127, 128, 135, 137, 140, 141, 144, 147, 172, 185, 188, 192, 193, 194, 198,
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės, nepaisant jų lyties, lytinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įvaikį (įvaikių), globotinį (globotinių), rūpintinį (rūpintinių) (toliau – vaikas), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais.“
pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas Fizinis asmuo darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.“
pakeitimas
26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus.
Tai reiškia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, sveikatos būklės, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką (vaikų) pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2.
Įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, amžių, lytinę orientaciją, negalią, sveikatos būklę, etninę priklausomybę, religiją, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo ketinimą turėti vaiką (vaikų) pagrindą ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus, privalo:
1) priimdamas į darbą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas;
2) sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją, siekti profesinio tobulėjimo, persikvalifikuoti, įgyti praktinės darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas;
3) naudoti taikyti vienodus darbo vertinimo kriterijus ir vienodus atleidimo iš darbo kriterijus;
4) už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį;
5) imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos;
6) imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.“4 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3.
Darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias gali eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir pareigybes, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas ir kurių sąrašą ir
(ar) konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai. Asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.“
straipsnį 4 dalimi: ,,4. Į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, asmuo gali būti priimtas pagal terminuotą darbo sutartį iki į šias pareigas konkurso būdu bus priimtas darbuotojas, bet ne ilgiau kaip vienų metų laikotarpiui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.
Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę.“
pakeitimas Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.“
pakeitimas
56 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;“. 2. Pakeisti 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
57 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;“. 2. Pakeisti 57 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami darbdavio įmonėje;“. 3. Pakeisti 57 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai;“. 4. Pakeisti 57 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2.
Darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.“
pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka), 5 ir 7 punktuose nustatytais atvejais – vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o (jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka).“
pakeitimas
61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui, arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą.“. 2. Pakeisti 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3.
Su darbuotojais, auginančiais vaiką (įvaikį) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (šio kodekso 57 straipsnis straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia (šio kodekso 59 straipsnis).“. 12 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos šio kodekso 72¹ straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.“
72¹straipsniu Papildyti Kodeksą 72¹ straipsniu:
„72¹ straipsnis. Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo
įdarbinimo įmonė, ir laikinojo įdarbinimo įmonės įrašymas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą 1.
Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė (toliau – Kriterijai):
1) nėra sustabdyta ar apribota jos vykdoma veikla;
2) nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
3) ji turi ne daugiau nei vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą;
4) darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus:
a) nebuvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą;
b) buvo paskirta ne daugiau negu viena administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;
c) buvo paskirtos ne daugiau negu dvi administracinės nuobaudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos pažeidimus;
5) darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažinti kaltais, padarę tokius nusikaltimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo.
Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė (toliau – Kriterijai):
1) nėra sustabdyta ar apribota jos vykdoma veikla;
2) nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
3) ji turi ne daugiau nei vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą;
4) darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus:
a) nebuvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą;
b) buvo paskirta ne daugiau negu viena administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;
c) buvo paskirtos ne daugiau negu dvi administracinės nuobaudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos pažeidimus;
5) darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažinti kaltais, padarę tokius nusikaltimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo. Darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažinti kaltais, padarę tokius baudžiamuosius nusižengimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, jei nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra praėję treji metai;
6) ji neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kurie nesumokėti per vieną mėnesį nuo dienos, kurią paaiškėjo laikinojo įdarbinimo įmonės įsiskolinimai Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taip pat neturi darbo užmokesčio įsiskolinimų darbuotojams.
ketina vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, pateikia Valstybinei darbo inspekcijai prašymą patvirtinti, kad darbdavys atitinka Kriterijus. Valstybinė darbo inspekcija per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos priima vieną iš šių sprendimų, apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pranešdama darbdaviui:
1) darbdavys atitinka Kriterijus ir jis bus įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą;
2) darbdavys neatitinka Kriterijų ir jis nebus įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. 3. Darbdavys, pripažintas atitinkančiu Kriterijus ir įtrauktas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, kiekvienais kalendoriniais metais iki liepos 15 dienos turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai pranešimą, kad pranešimo pateikimo dieną jis atitinka Kriterijus ir ketina tęsti laikinojo įdarbinimo veiklą. 4. Valstybinė darbo inspekcija, gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą, priima vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimų. Jeigu darbdavys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto kriterijaus, Valstybinė darbo inspekcija nustatytiems trūkumams pašalinti darbdaviui nustato 5 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo apie nustatytus trūkumus gavimo dienos.
Pasibaigus nustatytam trūkumų pašalinimo terminui, per kurį darbdavys jų nepašalino, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Kriterijų ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui. 5. Darbdavio atitiktį Kriterijams nustato, jį įtraukia į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą ir išbraukia iš jo Valstybinė darbo inspekcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) diskriminacijos lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus pagrindais uždraudimo;“. 15 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas Pakeisti 83 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vienam darbdaviui Vieno darbdavio sudarytų tuo pačiu metu galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų galiojančių jo darbo sutarčių skaičiaus. Jeigu darbdavys turi iki dešimt darbuotojų, jis gali sudaryti vieną pameistrystės darbo sutartį.“16 straipsnis. 89 straipsnio pakeitimas Pakeisti 89 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3.
Sulygti dėl projektinio darbo sutarties galima tokiais atvejais:
1) sudarant iki dvejų metų trukmės projektinio darbo sutartį su naujai priimamu asmeniu, išskyrus atvejus, kai projekto terminas numatytas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip penkeriems metams;
2) laikinai, iki penkerių metų, pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį;
3) sudarant iki dvejų metų trukmės susitarimą dėl projektinio darbo galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai, išskyrus atvejus, kai projekto terminas numatytas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip penkeriems metams. Susitarimui dėl projektinio darbo, galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai, šio skirsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 93 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Sulygti dėl darbo vietos dalijimosi darbo sutarties galima tiek sudarant naują darbo sutartį, tiek laikinai pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį. Darbdavys privalo apsvarstyti ir, esant organizacinei ir gamybinei galimybei, tenkinti darbuotojo, auginančio vaiką (įvaikį) iki septynerių metų, prašymą laikinai, iki vaikui (įvaikiui) sukaks septyneri metai, pakeisti galiojančią kitos rūšies darbo sutartį darbo vietos dalijimosi darbo sutartimi. Toks darbuotojas turi teisę grįžti dirbti pagal prieš darbo vietos dalijimosi darbo sutartį jam galiojusią kitos rūšies darbo sutartį, raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 95 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Pasibaigus darbo vietos dalijimosi darbo sutarčiai su vienu darbuotoju, kito darbuotojo darbo vietos dalijimosi darbo sutartis lieka galioti vieną mėnesį, iki darbo vietos dalijimosi darbo sutartis bus sudaryta su kitu darbuotoju.
Tokios sutarties nesudarius per minėtą laikotarpį, darbdavys turi pasiūlyti darbuotojui dirbti visa apimtimi, o jam atsisakius, turi teisę atleisti darbuotoją, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir išmokėdamas jam pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, išskyrus šio kodekso 93 straipsnio 3 dalyje nurodytą darbuotoją, auginantį vaiką (įvaikį) iki septynerių metų, kuris lieka dirbti ne viso darbo laiko sąlygomis.“
pakeitimas Pakeisti 104 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai."
pakeitimas Pakeisti 110 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) pareigos pranešti apie darbo pamainų grafikus ne vėliau kaip prieš penkias septynias darbo dienas. Tokie darbdaviai apie darbo pamainų grafikus privalo pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, nebent su darbuotoju susitariama dėl kitokių pranešimo terminų (šio kodekso 115 straipsnio 2 dalis);“. 21 straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas Pakeisti 112 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir šių darbų, profesijų ir pareigybių sąrašą, ir sutrumpintas darbo laiko normas darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje, įvertinus riziką, nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, ir jų darbo apmokėjimo tvarką.“
pakeitimas Pakeisti 117 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Dirbančių naktį darbuotojų, išskyrus darbuotojus, nurodytus šio kodekso
kurių fizinis ar protinis darbo krūvis yra didelis (šio kodekso 112 straipsnio 4 dalis), išskyrus darbuotojus, nurodytus šio kodekso 118 straipsnyje, bet kuriuo dvidešimt keturių valandų trukmės laikotarpiu, kai jis jie dirba naktį, darbo laikas per dieną (pamainą) negali viršyti aštuonių darbo valandų.“
pakeitimas Pakeisti 127 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,9) papildomas poilsio laikas tėvams darbuotojams, auginantiems vaikus;“. 24 straipsnis. 128 straipsnio pakeitimas
128 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) tėvams darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;“. 2. Pakeisti 128 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) tėvams darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;“. 3.
128 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, bei asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę.“
pakeitimas Pakeisti 135 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, suteikiamos iki penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose. Tokios atostogos suteikiamos informavus darbdavį ne anksčiau vėliau kaip prieš dvidešimt darbo dienų.“
Pakeisti 137 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę, – tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga;“. 27 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas Pakeisti 140 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį arba už valandą, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas.“
pakeitimas Pakeisti 141 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) - mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą.
Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.“
pakeitimas
144 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,144 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu“. 2. Pakeisti 144 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos neapmokamos komandiruotės išlaidos.“
pakeitimas Pakeisti 147 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis nei vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.“
Papildyti 172 straipsnio 2 dalį 7 punktu: „7) tapus darbdaviu ar pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus darbdaviui atstovaujančiu asmeniu.“
pakeitimas
185 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau – Trišalė taryba) sudaroma ketverių metų kadencijai iš dvidešimt vieno nario: septynių nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų deleguotų atstovų, septynių nacionaliniu lygmeniu veikiančių darbdavių organizacijų deleguotų atstovų ir septynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės deleguotų atstovų. Trišalės tarybos sudėtis įforminama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.“
ir ją išdėstyti taip: ,,3. Organizacijų atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems kriterijams vertina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Organizacijos, atitinkančios šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, surašomos eilės tvarka, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 7 8 punkto kriterijumi, pirmiausia įrašant daugiausia dirbančiųjų jungiančias profesinių sąjungų organizacijas ar daugiausia asmenų įdarbinančius darbdavius jungiančias darbdavių organizacijas. Pirmos penkios septynios organizacijos darbdavių organizacijų sąraše ir pirmos penkios septynios profesinių sąjungų organizacijų sąraše nurodytos organizacijos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kviečiamos deleguoti į Trišalę tarybą po vieną narį ir jo pakaitinį narį.
Bet kuri organizacija kartu su savo narių organizacijomis turi teisę deleguoti į Trišalę tarybą po vieną narį ir jo pakaitinį narį. Ši taisyklė netaikoma, jeigu organizacijų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, sąraše yra mažiau kaip penkios septynios. Tokiu atveju sąraše nurodytos organizacijos eilės tvarka įgyja teisę deleguoti į Trišalę tarybą dar po vieną narį ir jo pakaitinį narį, iki šio sąrašo šiame sąraše esančių organizacijų deleguojamų narių skaičius pasiekia penkis septynis.“
Pripažinti netekusia galios 188 straipsnio 2 dalį. 2. Jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys. 34 straipsnis. 192 straipsnio pakeitimas
192 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinės sutarties šalys yra profesinė sąjunga, veikianti darbdavio lygmeniu, ir darbdavys. Jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti profesinė sąjunga ir darbdavys arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys.“
kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį gali sudaryti jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys. 35 straipsnis. 193 straipsnio pakeitimas 1.
pakeitimas
1Pakeisti 193 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,6) kolektyvinės sutarties keitimo, pildymo ir nutraukimo tvarką, galiojimo terminą, vykdymo kontrolės sistemą ir tvarką, kitus organizacinius klausimus, susijusius su kolektyvinės sutarties sudarymu ir vykdymu.“
2Pakeisti 193 straipsnio 5 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,9) kolektyvinės sutarties keitimo, pildymo ir nutraukimo tvarką, galiojimo terminą, vykdymo kontrolės sistemą ir tvarką, kitus organizacinius klausimus, susijusius su kolektyvinės sutarties sudarymu ir vykdymu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 194 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali pati tiesiogiai dalyvauti kolektyvinėse derybose kaip šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutarties šalis arba įgalioti dalyvauti atitinkamos valdymo srities ministeriją ar kitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigą, ar įstaigą prie ministerijos, atsakingą už tam tikros valdymo srities ar jos dalies politikos formavimą.“37 straipsnis. 198 straipsnio pakeitimas Pakeisti 198 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
(tarpšakinės), teritorinės, šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutarties atskirų nuostatų taikymas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu gali būti privalomai išplėstas atitinkamai visiems darbdaviams, kurie patenka į nacionalinės (tarpšakinės) kolektyvinės sutarties taikymo sritį, ar tos tam tikros teritorijos ar šakos darbdaviams, jeigu tokį pasiūlymą raštu pateikė abi kolektyvinės sutarties šalys. 2.
nurodytų kolektyvinės sutarties šalių pateiktame pasiūlyme turi būti nurodyta:
1) kolektyvinės sutarties, kurios taikymą taikymo sritį siūloma išplėsti, pavadinimas;
2) kiek – visą kolektyvinę sutartį ar tik atskiras jos nuostatas ir kokias – kurias kolektyvinės sutarties nuostatas siūloma išplėsti;
3) kolektyvinės sutarties taikymo srities išplėtimo motyvai;
4) prognozuojamas darbuotojų, kuriems bus taikoma kolektyvinė sutartis, skaičius. 3. Pasiūlymas išplėsti nacionalinės (tarpšakinės), šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) ir teritorinės kolektyvinės sutarties taikymo sritį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrui gali būti pateiktas, jeigu iki sutarties galiojimo pabaigos liko ne mažiau kaip šeši mėnesiai. 4. Dėl sprendimo Sprendimą dėl išplėsti kolektyvinės sutarties taikymo sritį srities išplėtimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras nusprendžia priima ne vėliau kaip per šešiasdešimt kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pasiūlymo gavimo dienos. 5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl kolektyvinės sutarties ar jos atskirų nuostatų taikymo srities išplėtimo kartu su išplėstos kolektyvinės sutarties ar jos nuostatų tekstais skelbiami Teisės aktų registre. 6. Sprendimas išplėsti kolektyvinės sutarties taikymo sritį galioja tiek, kiek galioja pati kolektyvinė sutartis, nebent Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme nurodyta kitaip. Jeigu tokia kolektyvinė sutartis pildoma ar keičiama, pakeitimų ir papildymų taikymas nelaikomas privalomai išplėstu be atskiro Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo.“38 straipsnis. 224 straipsnio pakeitimas
224 straipsnį nauja 2 dalimi: „2.
Darbo ginčų komisijai priimant sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytais pagrindais, šalys į komisijos posėdį gali būti nekviečiamos.“
straipsnis. 225 straipsnio pakeitimas Pakeisti 225 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Darbo ginčų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos nustato posėdžio datą, laiką ir terminą, per kurį atsakovas turi privalo raštu ar elektroniniu paštu, pasirašęs elektroniniu parašu, pranešti darbo ginčų komisijai, ar jis pripažįsta ieškovo reikalavimus, ir pateikti reikalaujamus dokumentus ir kitus įrodymus. Nurodytas terminas negali būti trumpesnis kaip penkios darbo dienos nuo ieškovo prašymo kopijos įteikimo atsakovui dienos.“40 straipsnis. 228 straipsnio pakeitimas Pakeisti 228 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5.Sprendimo kopija įteikiama Sprendimas įteikiamas darbo ginčo šalims per dešimt darbo dienų nuo sprendimo jo priėmimo dienos.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4554(2) lyginamasis variantas
21, 26, 41, 52, 55, 56, 57, 59, 60, 61, 72, 75, 83, 89, 93, 95, 104, 110, 112, 117, 127, 128, 135, 137, 140, 141, 144, 147, 172, 185, 188, 192, 193, 194, 198,
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės, nepaisant jų lyties, lytinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įvaikį (įvaikių), globotinį (globotinių), rūpintinį (rūpintinių) (toliau – vaikas), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais.“
pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas Fizinis asmuo darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.“
pakeitimas
26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus.
Tai reiškia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, sveikatos būklės, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką (vaikų) pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2.
Įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, amžių, lytinę orientaciją, negalią, sveikatos būklę, etninę priklausomybę, religiją, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo ketinimą turėti vaiką (vaikų) pagrindą ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus, privalo:
1) priimdamas į darbą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas;
2) sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją, siekti profesinio tobulėjimo, persikvalifikuoti, įgyti praktinės darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas;
3) naudoti taikyti vienodus darbo vertinimo kriterijus ir vienodus atleidimo iš darbo kriterijus;
4) už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį;
5) imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos;
6) imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.“4 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3.
Darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias gali eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir pareigybes, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas ir kurių sąrašą ir
(ar) konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai. Asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.“
straipsnį 4 dalimi: ,,4. Į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, asmuo gali būti priimtas pagal terminuotą darbo sutartį iki į šias pareigas konkurso būdu bus priimtas darbuotojas, bet ne ilgiau kaip vienų metų laikotarpiui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.
Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę.“
pakeitimas Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.“
pakeitimas
56 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;“. 2. Pakeisti 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
57 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;“. 2. Pakeisti 57 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami darbdavio įmonėje;“. 3. Pakeisti 57 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai;“. 4. Pakeisti 57 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2.
Darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.“
pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka), 5 ir 7 punktuose nustatytais atvejais – vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o (jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka).“
pakeitimas
61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui, arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą.“. 2. Pakeisti 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3.
Su darbuotojais, auginančiais vaiką (įvaikį) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (šio kodekso 57 straipsnis straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia (šio kodekso 59 straipsnis).“. 12 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos šio kodekso 72¹ straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.“
72¹straipsniu Papildyti Kodeksą 72¹ straipsniu:
„72¹ straipsnis. Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo
įdarbinimo įmonė, ir laikinojo įdarbinimo įmonės įrašymas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą 1.
Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė (toliau – kriterijai):
1) nėra sustabdyta ar apribota jos vykdoma veikla;
2) nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
3) ji turi (jei turi) ne daugiau negu vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą;
4) darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus:
a) nebuvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą;
b) buvo paskirta (jei buvo paskirta) ne daugiau negu viena administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;
c) buvo paskirtos (jei buvo paskirtos) ne daugiau negu dvi administracinės nuobaudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos pažeidimus;
5) darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažinti kaltais, padarę tokius nusikaltimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo.
Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė (toliau – kriterijai):
1) nėra sustabdyta ar apribota jos vykdoma veikla;
2) nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
3) ji turi (jei turi) ne daugiau negu vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą;
4) darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus:
a) nebuvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą;
b) buvo paskirta (jei buvo paskirta) ne daugiau negu viena administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;
c) buvo paskirtos (jei buvo paskirtos) ne daugiau negu dvi administracinės nuobaudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos pažeidimus;
5) darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažinti kaltais, padarę tokius nusikaltimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo. Darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažinti kaltais, padarę tokius baudžiamuosius nusižengimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, jei nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra praėję treji metai;
6) ji neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kurie nesumokėti per vieną mėnesį nuo dienos, kurią paaiškėjo laikinojo įdarbinimo įmonės įsiskolinimai Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taip pat neturi darbo užmokesčio įsiskolinimų darbuotojams.
ketina vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, pateikia Valstybinei darbo inspekcijai prašymą patvirtinti, kad darbdavys atitinka kriterijus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje. Valstybinė darbo inspekcija per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos priima vieną iš šių sprendimų, apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pranešdama darbdaviui:
1) darbdavys atitinka kriterijus ir jis bus įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą;
2) darbdavys neatitinka kriterijų ir jis nebus įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. 3. Darbdavys, pripažintas atitinkančiu kriterijus ir įtrauktas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, kiekvienais kalendoriniais metais iki liepos 15 dienos turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai pranešimą, kad pranešimo pateikimo dieną jis atitinka kriterijus ir ketina tęsti laikinojo įdarbinimo veiklą. 4. Valstybinė darbo inspekcija, gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą, priima vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimų.
Jeigu darbdavys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto kriterijaus, Valstybinė darbo inspekcija nustatytiems trūkumams pašalinti darbdaviui nustato 5 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo apie nustatytus trūkumus gavimo dienos. Jeigu darbdavys pašalino nustatytus trūkumus, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys atitinka kriterijus ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui. Pasibaigus nustatytam trūkumų pašalinimo terminui, per kurį darbdavys jų nepašalino, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Kriterijų ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui. 5. Darbdavio atitiktį kriterijams nustato, jį įrašo į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą ir išbraukia iš jo Valstybinė darbo inspekcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) diskriminacijos lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus pagrindais uždraudimo;“. 15 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas Pakeisti 83 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vienam darbdaviui Vieno darbdavio sudarytų tuo pačiu metu galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų galiojančių jo darbo sutarčių skaičiaus. Jeigu darbdavys turi iki dešimt darbuotojų, jis gali sudaryti vieną pameistrystės darbo sutartį.“16 straipsnis. 89 straipsnio pakeitimas Pakeisti 89 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3.
Sulygti dėl projektinio darbo sutarties galima tokiais atvejais:
1) sudarant iki dvejų metų trukmės projektinio darbo sutartį su naujai priimamu asmeniu, išskyrus atvejus, kai projekto terminas numatytas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip penkeriems metams;
2) laikinai, iki penkerių metų, pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį;
3) sudarant iki dvejų metų trukmės susitarimą dėl projektinio darbo galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai, išskyrus atvejus, kai projekto terminas numatytas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip penkeriems metams. Susitarimui dėl projektinio darbo, galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai, šio skirsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 93 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Sulygti dėl darbo vietos dalijimosi darbo sutarties galima tiek sudarant naują darbo sutartį, tiek laikinai pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį. Darbdavys privalo apsvarstyti ir, esant organizacinei ir gamybinei galimybei, tenkinti darbuotojo, auginančio vaiką (įvaikį) iki septynerių metų, prašymą laikinai, iki vaikui (įvaikiui) sukaks septyneri metai, pakeisti galiojančią kitos rūšies darbo sutartį darbo vietos dalijimosi darbo sutartimi. Toks darbuotojas turi teisę grįžti dirbti pagal prieš darbo vietos dalijimosi darbo sutartį jam galiojusią kitos rūšies darbo sutartį, raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 95 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Pasibaigus darbo vietos dalijimosi darbo sutarčiai su vienu darbuotoju, kito darbuotojo darbo vietos dalijimosi darbo sutartis lieka galioti vieną mėnesį, iki darbo vietos dalijimosi darbo sutartis bus sudaryta su kitu darbuotoju.
Tokios sutarties nesudarius per minėtą laikotarpį, darbdavys turi pasiūlyti darbuotojui dirbti visa apimtimi, o jam atsisakius, turi teisę atleisti darbuotoją, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir išmokėdamas jam pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, išskyrus šio kodekso 93 straipsnio 3 dalyje nurodytą darbuotoją, auginantį vaiką (įvaikį) iki septynerių metų, kuris lieka dirbti ne viso darbo laiko sąlygomis.“
pakeitimas Pakeisti 104 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai."
pakeitimas Pakeisti 110 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) pareigos pranešti apie darbo pamainų grafikus ne vėliau kaip prieš penkias septynias darbo dienas. Tokie darbdaviai apie darbo pamainų grafikus privalo pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, nebent su darbuotoju susitariama dėl kitokių pranešimo terminų (šio kodekso 115 straipsnio 2 dalis);“. 21 straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas Pakeisti 112 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir šių darbų, profesijų ir pareigybių sąrašą, ir sutrumpintas darbo laiko normas darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje, įvertinus riziką, nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, ir jų darbo apmokėjimo tvarką.“
pakeitimas Pakeisti 117 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Dirbančių naktį darbuotojų, išskyrus darbuotojus, nurodytus šio kodekso
kurių fizinis ar protinis darbo krūvis yra didelis (šio kodekso 112 straipsnio 4 dalis), išskyrus darbuotojus, nurodytus šio kodekso 118 straipsnyje, bet kuriuo dvidešimt keturių valandų trukmės laikotarpiu, kai jis jie dirba naktį, darbo laikas per dieną (pamainą) negali viršyti aštuonių darbo valandų.“
pakeitimas Pakeisti 127 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,9) papildomas poilsio laikas tėvams darbuotojams, auginantiems vaikus;“. 24 straipsnis. 128 straipsnio pakeitimas
128 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) tėvams darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;“. 2. Pakeisti 128 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) tėvams darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;“. 3.
128 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, bei asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę.“
pakeitimas Pakeisti 135 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, suteikiamos iki penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose. Tokios atostogos suteikiamos informavus darbdavį ne anksčiau vėliau kaip prieš dvidešimt darbo dienų.“
Pakeisti 137 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį, arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę, – tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga;“. 27 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas Pakeisti 140 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis), išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas.“
pakeitimas Pakeisti 141 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) - mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą.
Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.“
pakeitimas
144 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,144 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu“. 2. Pakeisti 144 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos neapmokamos komandiruotės išlaidos.“
pakeitimas Pakeisti 147 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.“
Papildyti 172 straipsnio 2 dalį 7 punktu: „7) tapus darbdaviu arba pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus darbdaviui atstovaujančiu asmeniu.“
pakeitimas
185 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau – Trišalė taryba) sudaroma ketverių metų kadencijai iš dvidešimt vieno nario: septynių nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų deleguotų atstovų, septynių nacionaliniu lygmeniu veikiančių darbdavių organizacijų deleguotų atstovų ir septynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės deleguotų atstovų. Trišalės tarybos sudėtis įforminama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.“
ir ją išdėstyti taip: ,,3. Organizacijų atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems kriterijams vertina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Organizacijos, atitinkančios šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, surašomos eilės tvarka, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 7 8 punkto kriterijumi, pirmiausia įrašant daugiausia dirbančiųjų jungiančias profesinių sąjungų organizacijas ar daugiausia asmenų įdarbinančius darbdavius jungiančias darbdavių organizacijas. Pirmos penkios septynios organizacijos darbdavių organizacijų sąraše ir pirmos penkios septynios profesinių sąjungų organizacijų sąraše nurodytos organizacijos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kviečiamos deleguoti į Trišalę tarybą po vieną narį ir jo pakaitinį narį.
Bet kuri organizacija kartu su savo narių organizacijomis turi teisę deleguoti į Trišalę tarybą po vieną narį ir jo pakaitinį narį. Ši taisyklė netaikoma, jeigu organizacijų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, sąraše yra mažiau kaip penkios septynios. Tokiu atveju sąraše nurodytos organizacijos eilės tvarka įgyja teisę deleguoti į Trišalę tarybą dar po vieną narį ir jo pakaitinį narį, iki šio sąrašo šiame sąraše esančių organizacijų deleguojamų narių skaičius pasiekia penkis septynis.“
Pripažinti netekusia galios 188 straipsnio 2 dalį. 2. Jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys. 34 straipsnis. 192 straipsnio pakeitimas
192 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinės sutarties šalys yra profesinė sąjunga, veikianti darbdavio lygmeniu, ir darbdavys. Jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti profesinė sąjunga ir darbdavys arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys.“
kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį gali sudaryti jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys. 35 straipsnis. 193 straipsnio pakeitimas 1.
pakeitimas
1Pakeisti 193 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,6) kolektyvinės sutarties keitimo, pildymo ir nutraukimo tvarką, galiojimo terminą, vykdymo kontrolės sistemą ir tvarką, kitus organizacinius klausimus, susijusius su kolektyvinės sutarties sudarymu ir vykdymu.“
2Pakeisti 193 straipsnio 5 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,9) kolektyvinės sutarties keitimo, pildymo ir nutraukimo tvarką, galiojimo terminą, vykdymo kontrolės sistemą ir tvarką, kitus organizacinius klausimus, susijusius su kolektyvinės sutarties sudarymu ir vykdymu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 194 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali pati tiesiogiai dalyvauti kolektyvinėse derybose kaip šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutarties šalis arba įgalioti dalyvauti atitinkamos valdymo srities ministeriją ar kitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigą, ar įstaigą prie ministerijos, atsakingą už tam tikros valdymo srities ar jos dalies politikos formavimą.“37 straipsnis. 198 straipsnio pakeitimas Pakeisti 198 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
(tarpšakinės), teritorinės, šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutarties atskirų nuostatų taikymas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu gali būti privalomai išplėstas atitinkamai visiems darbdaviams, kurie patenka į nacionalinės (tarpšakinės) kolektyvinės sutarties taikymo sritį, ar tos tam tikros teritorijos ar šakos darbdaviams, jeigu tokį pasiūlymą raštu pateikė abi kolektyvinės sutarties šalys. 2.
nurodytų kolektyvinės sutarties šalių pateiktame pasiūlyme turi būti nurodyta:
1) kolektyvinės sutarties, kurios taikymą taikymo sritį siūloma išplėsti, pavadinimas;
2) kiek – visą kolektyvinę sutartį ar tik atskiras jos nuostatas ir kokias – kurias kolektyvinės sutarties nuostatas siūloma išplėsti;
3) kolektyvinės sutarties taikymo srities išplėtimo motyvai;
4) prognozuojamas darbuotojų, kuriems bus taikoma kolektyvinė sutartis, skaičius. 3. Pasiūlymas išplėsti nacionalinės (tarpšakinės), šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) ir teritorinės kolektyvinės sutarties taikymo sritį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrui gali būti pateiktas, jeigu iki sutarties galiojimo pabaigos liko ne mažiau kaip šeši mėnesiai. 4. Dėl sprendimo Sprendimą dėl išplėsti kolektyvinės sutarties taikymo sritį srities išplėtimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras nusprendžia priima ne vėliau kaip per šešiasdešimt kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pasiūlymo gavimo dienos. 5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl kolektyvinės sutarties ar jos atskirų nuostatų taikymo srities išplėtimo kartu su išplėstos kolektyvinės sutarties ar jos nuostatų tekstais skelbiami Teisės aktų registre. 6. Sprendimas išplėsti kolektyvinės sutarties taikymo sritį galioja tiek, kiek galioja pati kolektyvinė sutartis, nebent Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme nurodyta kitaip. Jeigu tokia kolektyvinė sutartis pildoma ar keičiama, pakeitimų ir papildymų taikymas nelaikomas privalomai išplėstu be atskiro Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo.“38 straipsnis. 224 straipsnio pakeitimas
224 straipsnį nauja 2 dalimi: „2.
Darbo ginčų komisijai priimant sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, šalys į komisijos posėdį gali būti nekviečiamos.“
straipsnis. 225 straipsnio pakeitimas Pakeisti 225 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Darbo ginčų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos nustato posėdžio datą, laiką ir terminą, per kurį atsakovas turi privalo raštu ar elektroniniu paštu, pasirašęs elektroniniu parašu, pranešti darbo ginčų komisijai, ar jis pripažįsta ieškovo reikalavimus, ir pateikti reikalaujamus dokumentus ir kitus įrodymus. Nurodytas terminas negali būti trumpesnis kaip penkios darbo dienos nuo ieškovo prašymo kopijos įteikimo atsakovui dienos.“40 straipsnis. 228 straipsnio pakeitimas Pakeisti 228 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5.Sprendimo kopija įteikiama Sprendimas įteikiamas darbo ginčo šalims per dešimt darbo dienų nuo sprendimo jo priėmimo dienos.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
59, 60, 61, 72, 75, 83, 89, 93, 95, 104, 110, 112, 117, 127, 128, 135, 137, 140,
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2, 21, 26, 41, 52, 55, 56, 57, 59, 60, 61, 72, 75, 83, 89, 93, 95, 104, 110, 112, 117, 127, 128, 135, 137, 140, 141, 144, 147, 172, 185, 188, 192, 193, 194, 198, 224, 225, 228 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 72¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – tobulinti darbo santykių teisinį reguliavimą, taip pat atlikti redakcinio pobūdžio taisymus. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad ,,Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlieka Darbo kodekso įgyvendinimo stebėseną ir iki 2019 metų ir kiekvienų vėlesnių metų gruodžio 31 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui Darbo kodekso įgyvendinimo stebėsenos ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą, kurioje nurodomos teigiamos ir neigiamos Darbo kodekso ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų įgyvendinimo pasekmės <...> ir pasiūlymai dėl Darbo kodekso ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių įstatymų tobulinimo.“ Atsižvelgę į šias nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ir socialiniai partneriai pateikė siūlymus tobulinti Darbo kodekso nuostatas. Įstatymo projekte yra tik sutartos nuostatos, kurioms pritarė visi socialiniai partneriai, esantys Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje.
Dėl kitų Darbo kodekso nuostatų vyks tolesni svarstymai tarp socialinių partnerių dvišalėse darbo grupėse, Darbo santykių komisijoje prie Lietuvos Respublikos trišalės tarybos, Trišalėje taryboje. Įstatymo projekto derinimo metu papildomai buvo gauti Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (toliau – POLA) siūlymai ir prašymas kartu tikslinti kitas Darbo kodekso nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta geresnė onkologinėmis ligomis susirgusių asmenų teisinė apsauga, nes tol, kol intensyvaus gydymo procesas nebaigtas, onkologiniai pacientai negali įgyti neįgaliojo statuso ir pasinaudoti neįgaliesiems taikomomis lengvatomis. Daugelis onkologinių ligų yra lėtinės ir gydymo procesas gali trukti ne vienerius metus. Būtent intensyviai gydomiems pacientams, kai jie yra pažeidžiamiausi, reikalingos teisės aktuose įtvirtintos nuostatos, apsaugančios onkologini pacientų teises. Įstatymo projektu taip pat siūloma numatyti tam tikras garantijas ir asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymo projektas buvo nagrinėtas Darbo santykių komisijoje prie Lietuvos Respublikos trišalės tarybos, jam be pastabų pritarta 2019 m. rugsėjo 16 d. posėdyje. 2019 m. rugsėjo 24 d. posėdyje Įstatymo projektui be pastabų pritarė ir Trišalė taryba. Kitas Darbo kodekso siūlomas keisti nuostatas toliau svarstys socialiniai partneriai dvišaliuose pasitarimuose, Darbo santykių komisijoje prie Lietuvos Respublikos trišalės tarybos, o sutartos nuostatos bus teikiamos Trišalei tarybai. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai Darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Tačiau minėtoje dalyje taip pat nustatyta, kad darbuotoju gali būti darbinį teisnumą ir veiksnumą turintis fizinis asmuo, todėl, siekiant aiškumo, žodį ,,darbuotojas“ tikslinga pakeisti žodžiu ,,fizinis asmuo“ sakinyje ,,darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis“. Darbo kodekse nenumatytas diskriminacijos uždraudimas, atsižvelgiant į darbuotojo sveikatos būklę, t. y. ne tik dėl negalios, bet ir kitokios sveikatos būklės; nenumatyta galimybė dirbti ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos nuotoliniu būdu ir tada, kai to prašo darbuotojas, savo prašymą pagrįsdamas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę; nenustatytas kasmetinių atostogų suteikimo privalomumas asmenimis, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę; nenumatytas nemokamų atostogų suteikimas darbuotojui, pateikusiam sveikatos įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę (Darbo kodekso 26 straipsnio
pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai.
Specialūs įstatymai dažniausiai (pvz., Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymas, Lietuvos Respublikos muziejų įstatymas, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kt.) numato įstaigų vadovų konkursą. Tokiu atveju tokiose įstaigose lieka nereglamentuotas konkursų kitoms pareigybėms organizavimas. Specialiuose įstatymuose yra ir gali būti labai įvairus reglamentavimas:
1) specialiame įstatyme įvardytos konkursinės pareigybės ir pačiame įstatyme reglamentuotos atitinkamos procedūrinės ir kitokios konkursų organizavimo nuostatos (pvz., Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnis); 2) specialiame įstatyme įvardytos konkursinės pareigybės ir nurodoma, kad į pareigas priimama konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo 7 straipsnis, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo 6¹ straipsnis), todėl neaišku, ar tai tik ta tvarka, kuri Vyriausybės nustatyta pagal Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalį, ar gali būti ir kita; 3) specialiame įstatyme įvardytos konkursinės pareigybės ir nurodoma, kad į pareigas priimama konkurso būdu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto Nr.
XIIIP-4463, kuriam pritarė Vyriausybė 2020 m. sausio 29 d. nutarimu Nr.71 ,,Dėl Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, 9 straipsnyje nurodyta kultūros atašė pareigybė); 4) galima situacija, kai specialiame įstatyme yra tik nuoroda, kad atitinkama pareigybė užimama konkurso būdu, tačiau jame nereglamentuota konkursų organizavimo ir vykdymo tvarka ir nenurodyta, kas nustato konkursų organizavimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, praktikoje gali kilti neaiškumų dėl atitinkamų specialių įstatymų nuostatų taikymo, jų santykio ir suderinamumo su Darbo kodekso nuostatomis. Darbo kodekse nenumatyta galimybė sudaryti terminuotą darbo sutartį iki konkurso. Todėl kyla problemų, kai yra reikalingas darbuotojas į pareigas, kurioms skelbiamas konkursas, nes nuo konkurso paskelbimo iki darbuotojo priėmimo į darbą praeina apie 2–3 mėnesius.
Šiuo metu nustatyta, kad terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Tačiau nenustatyta galimybė šiuo pagrindu (t. y. darbuotojo rašytiniu pareiškimu) nutraukti terminuotą darbo sutartį, kuri yra sudaryta trumpesniam nei vienas mėnuo terminui (Darbo kodekso 55 staipsnio 1 dalis). Darbo kodekse nenurodyta, kad vaiko sąvoka apima globotinius ir rūpintinius, taip pat kad tėvų sąvoka apima globėjus ir rūpintojus. Globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių ir rūpintinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.240 straipsnio 1 dalis). Globėjai ir rūpintojai iš esmės atlieka tėvų pareigas, todėl jiems taikomos tos pačios garantijos kaip ir tėvams. Be to, Darbo kodekse vartojama sąvoka ,,vaikas“ apima tiek įvaikį, tiek globotinį, tiek rūpintinį. Nesant aiškaus reglamentavimo Darbo kodekse, praktikoje iškyla nuostatų taikymo problemų (Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 1 ir 2 dalys, 52 straipsnio 2 dalis, 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 57 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir 7 dalis, 59 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 3 dalis, 75 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnio 3 dalis, 95 straipsnio
ir 5 dalies 2 punktas).
Darbo kodekse nustatyta, kad, nutraukus darbo sutartį 60 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju (t. y. kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra), darbuotojui mokama vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (jeigu darbo santykiai trunka trumpiau negu vienus metus, – pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka). Tačiau analogišku Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto atveju (t. y. kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo) darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai trunka trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Nors abiem atvejais darbo sutartis nutraukiama dėl sveikatos problemų, išeitinių išmokų dydžiai skirtingi. Atsižvelgiant į panašų nutraukimo pagrindą, išmokų dydžiai turi būti suvienodinti. Šiuo metu draudžiama nutraukti darbo sutartį su nėščia darbuotoja, kai pasibaigia darbdavys, ir su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, kai pasibaigia darbdavys arba kai darbuotojai nesutinka tęsti darbo santykių verslo ar jo dalies perdavimo atveju (Darbo kodekso 61 straipsnio 1 dalis).
Pasibaigus darbdaviui (t. y. jį likvidavus), darbo santykiai negalimi, nes nelieka vienos iš šalių – darbdavio. Tuo tarpu dėl verslo ar jo dalies perdavimo pakeisti darbo sąlygas ar nutraukti darbo sutartį draudžiama (Darbo kodekso 51 straipsnio 3 dalis). Todėl šiuo metu galimos situacijos, kai darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, nesutinka tęsti darbo santykių verslo ar jo dalies perdavimo atveju (nors jų darbo sąlygos ir nesikeičia), o darbdavys negali atleisti tokių darbuotojų, kartu negali vykdyti verslo pertvarkos. Darbo kodekso 72 straipnyje nereglamentuoti laikinojo įdarbinimo įmonių kriterijai, kuriuos jos turi atitikti kaip darbdavės. Juos reglamentuoja Kriterijų, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, sąrašas ir laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties šiems kriterijams nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 ,,Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (toliau – Kriterijų, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, sąrašas ir laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties šiems kriterijams nustatymo tvarkos aprašas). Tačiau Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi norma, nustatanti, kad reikalavimai, kurių turi laikytis paslaugų teikėjai, vykdydami veiklą, turi būti nustatomi įstatymais. Atsižvelgiant į tai, kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, turi būti įtvirtinti įstatyme, šiuo atveju Darbo kodekse. Paminėtina, kad laikinojo įdarbinimo įmonių 2018 m. buvo 93, laikinųjų darbuotojų – 6 078, 2019 m. I pusmetį atitinkamai – 93 ir 5 833.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, įgyvendinant Kriterijų, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, sąrašo ir laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties šiems kriterijams nustatymo tvarkos aprašo nuostatas, keletu atvejų įmonės buvo nubaustos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas (t. y. 4 įmonės per 2019 metus patrauktos atsakomybėn už tai, kad vykdė laikinojo įdarbinimo veiklą neįsiregistravusios, iš jų 3 atvejais nubaustos pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį, 1 atveju – pagal ANK106 straipsnio 1 dalį) dėl to, kad vykdė veiklą, turinčią laikinojo įdarbinimo požymių, tačiau nebuvo kreipęsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl laikinojo įdarbinimo statuso suteikimo. Darbo kodekse nustatyta, kad vieno darbdavio tuo pačiu metu galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų galiojančių jo darbo sutarčių skaičiaus (Darbo kodekso 83 straipsnio 3 dalis). Todėl, jeigu pas darbdavį dirba iki dešimties darbuotojų (1–9), darbdavys negali sudaryti nė vienos pameistrystės darbo sutarties. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. buvo apie 82 procentus įmonių, kuriose dirbo iki 9 darbuotojų (apie 22 procentus visų dirbančiųjų). Taigi, 82 procentai įmonių negalėjo sudaryti nė vienos pameistrystės darbo sutarties. Pameistrystės darbo sutarčių nėra daug, tačiau jų daugėja, vadinasi, tokios sutartys reikalingos (2019 m. I pusm. buvo sudarytos 321 tokios sutartys, o 2017 m. II pusm. – tik 155). Darbo kodekse nustatyta, kad tiek projektinio darbo sutartis, tiek susitarimas dėl projektinio darbo, galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai, negali trukti ilgiau nei dvejus metus. Tuo tarpu projektai paprastai trunka ilgiau. Todėl nustatytas 2 metų terminas yra nepakankamas (Darbo kodekso 89 straipsnio 3 dalis).
Darbo kodekso104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Tuo tarpu šio straipsnio 1 dalyje minimas atšaukimas įstatymų arba steigimo dokumentų nustatyta tvarka, t. y. ne prieš darbo sutarties termino pabaigą. Todėl šias dalis būtina suderinti. Darbo kodekso 110 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažesnis kaip dešimt darbuotojų, netaikomos šio kodekso nuostatos dėl pareigos pranešti apie darbo pamainų grafikus ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Tokie darbdaviai apie darbo pamainų grafikus privalo pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, nebent su darbuotoju susitariama dėl kitokių pranešimo terminų (Darbo kodekso
nustatytas septynių dienų terminas. Todėl atitinkamai reikia patikslinti terminą, nustatytą Darbo kodekso 110 straipsnio 4 punkte. Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalis numato, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusiame Darbo kodekse numatyta, kad kompensuojama ir tada, kai darbas atliekamas lauko sąlygomis. Šiuo metu nėra aišku, ar galima mokėti padidėjusias išlaidas už darbą, atliekamą lauko sąlygomis.
Taikant Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį dėl netesybų, pasibaigus darbo santykiams, praktikoje kyla klausimas, ar tuo atveju, kai uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju trumpiau nei vieną mėnesį, netesybų dydį sudaro vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelstam laikui. Darbo kodekso 172 straipsnio 2 dalyje nenustatyta, kad narystė darbo taryboje pasibaigia, kai darbuotojas, išrinktas į darbo tarybą, tampa darbdaviu ar pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus – darbdaviui atstovaujančiu asmeniu. Nesant tokios nuostatos, praktikoje gali susidaryti situacija, kai darbdavys arba darbdaviui atstovaujantis asmuo tuo pačiu metu yra ir darbuotojų atstovas – darbo tarybos narys, o tai prieštarautų Darbo kodekso 170 straipsnio 3 daliai. Darbo kodekso 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Trišalė taryba sudaroma iš dvidešimt vieno nario, t. y. po septynis deleguotus atstovus iš kiekvienos pusės (darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų organizacijų ir Vyriausybės). Šio straipsnio 3 dalyje yra techninė klaida, nes, atsižvelgiant į nurodytą 1 dalį, deleguoti savo atstovus į Trišalę tarybą turi būti kviečiamos ne pirmos penkios, o pirmos septynios nacionalinės darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, atitinkančios Darbo kodekso 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Darbo kodekso 188 straipsnio, kuriame reglamentuojama kolektyvinių derybų tvarka, 2 dalyje yra įtvirtinta kolektyvinės sutarties šalis, kai darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos. Analogiškai nurodyta ir Darbo kodekso 192 straipsnio 6 dalyje. Taigi, dviejuose skirtinguose straipsniuose pertekliniu būdu reguliuojami tapatūs teisiniai santykiai, kuriuos tinkamiausia būtų įtvirtinti išbraukiant 188 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 6 dalį ir šiomis nuostatomis papildant 192 straipsnio 5 dalį.
Darbo kodekso 193 straipsnio, reglamentuojančio kolektyvinių sutarčių turinį, 4 dalies, skirtos nacionalinės (tarpšakinės), teritorinės ar šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutarties turiniui, 6 punkte ir 5 dalies, skirtos darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinės sutarties turiniui, 9 punkte nustatyta nurodytos kolektyvinės sutarties keitimo, pildymo tvarka, galiojimo terminas, vykdymo kontrolės sistema ir tvarka, aptarti kiti organizaciniai klausimai, susiję su kolektyvinės sutarties sudarymu ir vykdymu, tačiau nenumatyta, kad kolektyvinėje sutartyje turi būti nustatyta jos nutraukimo tvarka. Pagal Darbo kodekso 200 straipsnį, kolektyvinė sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais ir tvarka. Darbo kodekso 194 straipsnio, reglamentuojančio kolektyvinių derybų viešajame sektoriuje ypatumus, 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė, atstovaudama viešojo sektoriaus darbdaviams, gali dalyvauti kolektyvinėse derybose pati arba įgalioti atitinkamos valdymo srities ministeriją ar kitą Vyriausybės įstaigą, ar įstaigą prie ministerijos, atsakingą už tam tikros valdymo srities ar jos dalies politikos formavimą. Tikslinga Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalyje nevardyti viešojo administravimo įstaigų kompetencijų (įgaliojimų) ir išbraukti žodžius
„atsakingą už tam tikros valdymo srities ar jos dalies politikos formavimą“,
nes minėtų institucijų kompetencijų (įgaliojimų) nustatymas yra ne Darbo kodekso reguliavimo dalykas.
Darbo kodekso 198 straipsnio, kuriame reguliuojamas kolektyvinės sutarties taikymo srities išplėtimas, 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas tikslintinas, nes numatomas nacionalinės (tarpšakinės), teritorinės, šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutarties atskirų nuostatų išplėtimas tam tikros teritorijos ar šakos darbdaviams, tačiau nenurodoma, kokiems darbdaviams galėtų būti išplėsta nacionalinė kolektyvinė sutartis. Atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso 198 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatant pasiūlymo išplėsti kolektyvinę sutartį pateikimo terminą nenurodoma nacionalinė (tarpšakinė) ir teritorinė kolektyvinė sutartis. Darbo kodekso 198 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad pasiūlyme dėl kolektyvinės sutarties išplėtimo turėtų būti nurodyta visą kolektyvinę sutartį ar atskiras jos nuostatas ir kokias siūloma išplėsti. Pažymėtina, kad darbuotojų teises ir pareigas apibrėžia norminės kolektyvinės sutarties nuostatos, todėl įtvirtinti galimybę išplėsti visą kolektyvinę sutartį netikslinga, nes kolektyvinę sutartį sudaro ne tik norminės, bet ir prievolinės kolektyvinės sutarties nuostatos. Atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso 198 straipsnio 5 dalis. Darbo kodekse nenustatyta, kad darbo ginčų komisijai priimant sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės Darbo kodekso 224 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytais pagrindais, šalys į komisijos posėdį gali būti nekviečiamos, nors atsisakymo pagrindai yra akivaizdūs (t. y. reikalavimas jau buvo išnagrinėtas; ieškovas atsisakė reikalavimų, nagrinėjimas nepriskirtinas darbo ginčų komisijos kompetencijai).
Taip pat nenustatyta, kokiu būdu atsakovas privalo pranešti darbo ginčų komisijai, ar jis pripažįsta ieškovo reikalavimus, ir pateikti reikalaujamus dokumentus ir kitus įrodymus (Darbo kodekso 225 straipsnio 2 dalis). Darbo kodekse nustatyta, kad sprendimo kopija įteikiama darbo ginčo šalims per dešimt darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos (Darbo kodekso 228 straipsnio 5 dalis). Tačiau pagal Civilinio proceso kodekso 587 straipsnio 9 punktą vykdomieji dokumentai yra darbo ginčų komisijos sprendimai, todėl ieškovui turi būti išduotas sprendimas, o ne jo kopija. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Keičiamo Darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalyje siūloma tikslinti, kad fizinis asmuo darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Nuostata bus aiškesnė, nes darbuotojas gali būti darbinį teisnumą ir veiksnumą jau turintis fizinis asmuo.
Darbo kodekse siūloma numatyti diskriminacijos uždraudimą, atsižvelgiant į darbuotojo sveikatos būklę, t. y. ne tik dėl negalios, bet ir kitokios sveikatos būklės; numatyti galimybę dirbti ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos nuotoliniu būdu ir tada, kai to prašo darbuotojas, savo prašymą pagrįsdamas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę; nustatyti kasmetinių atostogų suteikimo privalomumą asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę; numatyti nemokamų atostogų suteikimą darbuotojui, pateikusiam sveikatos įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę. Keičiamo Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad pareigybių, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Vyriausybė, išskyrus pareigybes, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, jų sąrašą ir
(ar) konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai. Todėl tuo atveju, jei, pvz., specialūs įstatymai numato įstaigų vadovų konkursą, minėtose įstaigose kitų pareigybių konkursą reglamentuos Vyriausybė. Jei specialiame įstatyme bus įvardytos konkursinės pareigybės ir nurodyta, kad į pareigas priimama konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, Vyriausybė ir toliau turės diskrecijos teisę numatyti atskirą konkurso tvarką.
Jei specialiame įstatyme tik nurodyta, kad atitinkama pareigybė užimama konkurso būdu, tačiau jame nereglamentuota konkursų organizavimo ir vykdymo tvarka ir neįvardyta, kas nustato konkursų organizavimo tvarką, bus taikoma pagal Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalies nuostatas patvirtinta tvarka. Įstatymo projekte siūloma numatyti galimybę sudaryti terminuotą darbo sutartį iki konkurso. Tai išspręs problemą, kai reikalingas darbuotojas į pareigybę, kuriai turi būti organizuojamas konkursas, o nuo konkurso paskelbimo iki darbuotojo priėmimo į darbą praeitų apie 2–3 mėn. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad terminuota darbo sutartis visais atvejais, nepriklausomai nuo jos trukmės, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Šiuo metu tokia galimybė dėl terminuotų darbo sutarčių, sudarytų trumpesniam nei 1 mėnuo terminui, nenumatyta. Keičiamame Darbo kodekse, siekiant išvengti nuostatų taikymo problemų, siūloma aiškiai įtvirtinti, kad vaikas gali būti suprantamas ne tik kaip įvaikis, bet ir globotinis, rūpintinis, taip pat kad Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte tėvų sąvoka apima įtėvius ir rūpintojus.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad nutraukus darbo sutartį Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju (t. y. kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra) darbuotojui būtų mokama dviejų mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (jeigu darbo santykiai trunka trumpiau negu vienus metus, – vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka). Ši nuostata bus suderinta su kita analogiška Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata (t. y. kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo), kai darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai trunka trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Abiem atvejais darbo sutartis nutraukiama dėl sveikatos problemų, todėl ir išeitinių išmokų dydžiai turi būti suvienodinti. Įstatymo projekte siūloma leisti nutraukti darbo sutartį su nėščia darbuotoja, kai pasibaigia darbdavys, ir su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, kai pasibaigia darbdavys arba kai darbuotojai nesutinka tęsti darbo santykių verslo ar jo dalies perdavimo atveju. Pasibaigus darbdaviui (t. y. jo likvidavimo atveju), darbo santykiai yra negalimi, nes nelieka vienos iš šalių – darbdavio.
Tuo tarpu dėl verslo ar jo dalies perdavimo pakeisti darbo sąlygas ar nutraukti darbo sutartį draudžiama (Darbo kodekso 51 straipsnio 3 dalis). Todėl priėmus nuostatas, kai darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, nesutiks tęsti darbo santykių verslo ar jo dalies perdavimo atveju (nors jų darbo sąlygos nesikeičia), darbdavys galės tokius darbuotojus atleisti ir kartu pertvarkyti verslą. Įstatymo projekte siūloma reglamentuoti laikinojo įdarbinimo įmonių kriterijus, kuriuos jos turi atitikti kaip darbdavės. Šiuo metu juos reglamentuoja Kriterijų, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, sąrašas ir Laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties šiems kriterijams nustatymo tvarkos aprašas. Kriterijų, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, sąrašas buvo patvirtintas, sutarus socialiniams partneriams ir Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijai, prieš priimant Kriterijų, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, sąrašą ir laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties šiems kriterijams nustatymo tvarkos aprašą. Priėmus siūlomas Įstatymo projekto nuostatas, bus įgyvendinta Paslaugų įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi norma, jog reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis paslaugų teikėjai, turi būti nustatomi įstatymais. Paminėtina, kad pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (OL 2008 L 327, p. 9) 4 straipsnio 4 dalį nustatyta, jog nacionaliniai reikalavimai dėl laikinojo įdarbinimo įmonių registravimo, licencijavimo, sertifikavimo, finansinių garantijų ir stebėsenos nepažeidžia draudimo riboti laikinojo įdarbinimo įmonių veiklą.
Įstatymo projektą siūloma papildyti nuostata, kad vieno darbdavio tuo pačiu metu galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų galiojančių jo darbo sutarčių skaičiaus, t. y. jeigu pas darbdavį dirba iki dešimties darbuotojų, darbdavys gali sudaryti vieną pameistrystės darbo sutartį. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tiek projektinio darbo sutarties, tiek susitarimo dėl projektinio darbo, galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai, trukmė gali būti ilgesnė nei 2 metai, t. y. išskiriami atvejai, kai projekto terminas numatytas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip penkeri metai. Tai sudarys sąlygas darbuotojams, atsakingiems už projektų vykdymą, juos pabaigti, nes šiuo metu numatytas 2 metų terminas, o projektų trukmė paprastai būna ilgesnė. Keičiamo Darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Ši nuostata atitiks šio straipsnio 1 dalies nuostatas dėl vadovo atšaukimo įstatymų arba steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Keičiamo Darbo kodekso 110 straipsnio 4 punkte siūloma vietoj penkių darbo dienų nustatyti septynių dienų terminą. Tai atitiks Darbo kodekso 115 straipsnio 2 dalyje nustatytą septynių dienų terminą – prieš tiek dienų darbuotojams turi būti pranešama apie darbo (pamainų) grafikus iki jų įsigaliojimo.
Keičiamo Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos ne tik darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, bet ir kai jų darbas atliekamas lauko sąlygomis. Keičiamo Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti nuostata, kad jeigu uždelstas atsiskaityti laikotarpis yra trumpesnis nei vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelstam laikui. Todėl bus aišku, kad taikant Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį dėl netesybų, pasibaigus darbo santykiams, kai uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju trumpiau nei vieną mėnesį, netesybų dydį sudarys vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelstam laikui. Keičiamo Darbo kodekso 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 56 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, 57 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose bei 7 dalyje, 112 straipsnio 4 dalyje, 117 straipsnio 4 dalyje,
dalies 2 punkte, 135 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 141 straipsnio 2 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, 198 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 dalyje atliekami redakcinio pobūdžio patikslinimai. Keičiamo Darbo kodekso 172 straipsnio 2 dalis papildoma 7 punktu nurodant, kad narystė darbo taryboje pasibaigia, kai darbuotojas, išrinktas į darbo tarybą, tampa darbdaviu ar pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus darbdaviui atstovaujančiu asmeniu. Keičiamo Darbo kodekso 185 straipsnio 3 dalyje ištaisoma techninė klaida, įrašant „septynios“ vietoj „penkios“.
Keičiamo Darbo kodekso 188 straipsnio 2 dalis, taip pat ir analogišką teisinį reguliavimą įtvirtinanti Darbo kodekso 192 straipsnio 6 dalis pripažįstama netekusiomis galios. Šiuo teisiniu reguliavimu dėl kolektyvinės sutarties šalių, kai darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, yra papildoma Darbo kodekso 192 straipsnio 5 dalis, kurioje ir yra nustatomos darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinės sutarties šalys. Keičiamo Darbo kodekso 193 straipsnio 4 dalies 6 punktas ir 5 dalies 9 punktas papildomas žodžiais „nutraukimo tvarka“. Keičiamo Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalyje išbraukiami žodžiai
„atsakingą už tam tikros valdymo srities ar jos dalies politikos formavimą“,
nes institucijų kompetencijų (įgaliojimų) nustatymas yra ne Darbo kodekso reguliavimo dalykas. Keičiamo Darbo kodekso 198 straipsnio
sutartis gali būti privalomai išplėsta atitinkamai visiems darbdaviams, kurie patektų į nacionalinės (tarpšakinės) kolektyvinės sutarties taikymo sritį. Atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, atitinkamai patikslinama jo 3 dalis. Keičiamo Darbo kodekso 198 straipsnio 2 dalies 2 punktas patikslinamas nurodant, kad šalių pateiktame siūlyme dėl kolektyvinės sutarties išplėtimo turi būti nurodoma, kurias kolektyvinės sutarties nuostatas siūloma išplėsti. Atitinkamai patikslinama šio straipsnio 5 dalis. Keičiamame Darbo kodekse, siekiant tobulinti darbo ginčų nagrinėjimą, siūloma nustatyti, kad darbo ginčų komisijai priimant sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės Darbo kodekso 224 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytais pagrindais, šalys į komisijos posėdį gali būti nekviečiamos.
Taip pat nustatyti, kokiu būdu (t. y. raštu ar elektroniniu paštu, pasirašęs elektroniniu parašu) atsakovas privalo pranešti darbo ginčų komisijai, ar jis pripažįsta ieškovo reikalavimus, ir pateikti reikalaujamus dokumentus ir kitus įrodymus. Siūloma nustatyti, kad sprendimas įteikiamas darbo ginčo šalims per dešimt darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Tai atitiks Civilinio proceso kodekso 587 straipsnio 9 punktą, kuriame nustatyta, kad vykdomieji dokumentai yra darbo ginčų komisijos sprendimai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos verslui, nes dauguma nuostatų yra jau galiojančios, jos yra tik patikslintos ar perkeltos iš poįstatyminio teisės akto, nekeičiant esamo reguliavimo (pvz., dėl laikinojo įdarbinimo įmonių kriterijų nustatymo). 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Iki Įstatymo įsigaliojimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir pateikti Vyriausybei tvirtinti Vyriausybės
kodekso įgyvendinimo“ pakeitimo projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „darbuotojas“,
„darbdavys“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
59, 60, 61, 72, 75, 83, 89, 93, 95, 104, 110, 112, 117, 127, 128, 135, 137,
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 26 straipsnio 1 ir 2 dalis siūloma papildyti nediskriminavimo kitais pagrindais darbo teisėje draudimo atvejus, t. y. esant bet kokiems darbdavio santykiams su darbuotoju draudžiama jį diskriminuoti sveikatos būklės pagrindu. Ši nuostata svarstytina. Pirma, sveikatos būklė gali būti suprantama labai plačiai, todėl neaišku, kaip tokį nediskriminavimo pagrindą reikėtų pritaikyti praktikoje ir ar tai netaptų pagrindu galimiems piktnaudžiavimo atvejams ir pagrindu inicijuoti darbo ginčus dėl nediskriminavimo kitais pagrindais principo pažeidimo. Pastebėtina, kad DK 26 straipsnyje nurodytų diskriminacijos darbo teisėje draudimo pagrindų turinį atskleidžia ne DK nuostatos, o Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas, kuriuo buvo įgyvendinta 2000 m. lapkričio
profesinėje srityje bendruosius pagrindus (toliau – Direktyva 2000/78). Nei Direktyvoje 2000/78, nei Lygių galimybių įstatyme nėra numatytas nediskriminavimo dėl sveikatos būklės pagrindas. Antra, vienas iš principų, kuriais grindžiami darbo santykiai, yra saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo principas.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje darbdaviui yra numatyta pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. DK 158 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Taip pat pastebėtina, kad tam tikroms pareigybėms užimti reikia atitikti reikalavimus dėl sveikatos būklės, be to, tam tikriems darbuotojams yra numatomi privalomi sveikatos tikrinimai, o pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 3 punktą atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas, laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir gali būti pagrindas atleisti asmenį iš darbo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad asmens tinkamumas eiti tam tikras pareigas yra patvirtinamas gydytojo pažyma, o darbdaviui DK yra nustatyta pareiga, esant reikalui, perkelti asmenį į jo sveikatos būklę atitinkančias pareigas, tačiau kartu suteikiama teisė asmenį, kuris nesutinka būtų perkeliamas, atleisti. Vertinant esamą teisinį reguliavimą ir siūlomą pakeitimą, neaišku, kaip šis pakeitimas derės su esamomis nuostatomis ir ar nesudarys kliūčių įgyvendinti tiek minėtus, tiek ir kitus įstatymuose numatytus reikalavimus tiek darbdaviams, tiek patiems darbuotojams. 2. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomus keičiamo DK 26 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimus ir siekiant teisės aktų tarpusavio suderinamumo, siūlytina kartu pakeisti Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnį, kuriame įtvirtintos darbdavio pareigos įgyvendinant lygias galimybes darbe. 3.
turi būti rengiamas konkursas pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, asmuo gali būti priimtas pagal terminuotą darbo sutartį, iki į šias pareigas konkurso būdu bus priimtas darbuotojas, bet ne ilgiau kaip vienų metų laikotarpiui.“ Pažymėtina, kad pagal DK 41 straipsnio 3 dalį, konkursai turi būti rengiami į vadovaujančių darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias gali eiti asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai. Todėl svarstytina, ar toks ilgas – vienerių metų – terminas yra proporcingas siekiamam konkurso tikslui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad konkurso procesas užtrunka apie 2–3 mėn., todėl svarstytina, ar nurodytos problemos nebūtų galima spręsti kitais būdais, pvz., pavedant kitiems darbuotojams laikinai vykdyti nesančio darbuotojo funkcijas. 4. Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamas DK yra pildomas 72¹ straipsniu, kurio 1 dalyje numatomi kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė. Siūlytume šios dalies 3 punkte, 4 punkto b ir c papunkčiuose nurodomus kriterijus tikslinti ir formuluoti su sąlyga dėl skirtų baudų ar nuobaudų fakto, pvz., „ji turi (jeigu turi) ne daugiau nei vieną baudą <...>“, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri siekia būti įrašyta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, turi baudų ar jai buvo paskirta nuobauda. 5.
straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad „Pasibaigus nustatytam trūkumų pašalinimo terminui, per kurį darbdavys jų nepašalino, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Kriterijų, ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui.“ Siūlytume numatyti, per kiek dienų būtų priimtas sprendimas po to, kai trūkumai būtų pašalinti. 6. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo DK 72¹ straipsnio pavadinimą, siūlytume šio straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio ,,įtraukia“ įrašyti žodį ,,įrašo“. 7. Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo DK 104 straipsnio 2 dalyje po žodžio ,,atšaukiamas“ brauktinas brūkšnys. 8. Siūlytume įstatymo projekto 27 straipsniu keičiamo DK
dalimi, kurioje nustatyta, kad darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
59, 60, 61, 72, 75, 83, 89, 93, 95, 104, 110, 112, 117, 127, 128, 135, 137,
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
60, 61, 72, 75, 83, 89, 93, 95, 104, 110, 112, 117, 127, 128, 135, 137, 140,
2020-04-29
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja,
patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, I. Balnanosienė – Užimtumo tarnybos direktorė, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, D. Čeponas – Valstybinės darbo inspekcijos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, A. Maldutytė – Lietuvos įdarbinimo įmonių prezidentė, Š. Narbutas – POLA prezidentas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-093
teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 26 straipsnio 1 ir 2 dalis siūloma papildyti nediskriminavimo kitais pagrindais darbo teisėje draudimo atvejus, t. y. esant bet kokiems darbdavio santykiams su darbuotoju draudžiama jį diskriminuoti sveikatos būklės pagrindu. Ši nuostata svarstytina. Pirma, sveikatos būklė gali būti suprantama labai plačiai, todėl neaišku, kaip tokį nediskriminavimo pagrindą reikėtų pritaikyti praktikoje ir ar tai netaptų pagrindu galimiems piktnaudžiavimo atvejams ir pagrindu inicijuoti darbo ginčus dėl nediskriminavimo kitais pagrindais principo pažeidimo. Pastebėtina, kad DK 26 straipsnyje nurodytų diskriminacijos darbo teisėje draudimo pagrindų turinį atskleidžia ne DK nuostatos, o Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas, kuriuo buvo įgyvendinta 2000 m. lapkričio
profesinėje srityje bendruosius pagrindus (toliau – Direktyva 2000/78). Nei Direktyvoje 2000/78, nei Lygių galimybių įstatyme nėra numatytas nediskriminavimo dėl sveikatos būklės pagrindas. Antra, vienas iš principų, kuriais grindžiami darbo santykiai, yra saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo principas. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje darbdaviui yra numatyta pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. DK 158 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.
Taip pat pastebėtina, kad tam tikroms pareigybėms užimti reikia atitikti reikalavimus dėl sveikatos būklės, be to, tam tikriems darbuotojams yra numatomi privalomi sveikatos tikrinimai, o pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 3 punktą atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas, laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir gali būti pagrindas atleisti asmenį iš darbo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad asmens tinkamumas eiti tam tikras pareigas yra patvirtinamas gydytojo pažyma, o darbdaviui DK yra nustatyta pareiga, esant reikalui, perkelti asmenį į jo sveikatos būklę atitinkančias pareigas, tačiau kartu suteikiama teisė asmenį, kuris nesutinka būtų perkeliamas, atleisti. Vertinant esamą teisinį reguliavimą ir siūlomą pakeitimą, neaišku, kaip šis pakeitimas derės su esamomis nuostatomis ir ar nesudarys kliūčių įgyvendinti tiek minėtus, tiek ir kitus įstatymuose numatytus reikalavimus tiek darbdaviams, tiek patiems darbuotojams. Nepritarti. Nediskriminavimo tiek dėl negalios, tiek dėl sveikatos būklės principas yra bendro pobūdžio. Specialūs teisės aktuose numatyti reikalavimai yra taikomi konkrečiais atvejais (pvz., kai asmens tinkamumui patvirtinti eiti tam tikras pareigas reikia gydytojo pažymos). Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 1 straipsnis įtvirtina, kad prie neįgaliųjų priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis.
Konvencijos 2 straipsnyje pateikiamas apibrėžimas diskriminacija dėl neįgalumo – bet koks išskyrimas, atstūmimas ar apribojimas dėl neįgalumo, kuriais siekiama pabloginti ar paneigti arba dėl kurių pabloginamas ar paneigiamas visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimas, įgyvendinimas ar naudojimasis jomis lygiai su kitais asmenimis politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje ar bet kurioje kitoje srityje. Tokia diskriminacija apima visų formų diskriminaciją, įskaitant atsisakymą tinkamai pritaikyti sąlygas. Taigi, neįgalumas yra apibrėžiamas kaip tam tikri ilgalaikiai sveikatos sutrikimai ir dėl jų draudžiama bet kokia diskriminacija. Pažymėtina, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių įstatymai draudžia diskriminaciją tik dėl negalios. Todėl aktualu yra tai, kas patenka į negalios apibrėžimą pagal konkrečios valstybės įstatymus. Tačiau keliose valstybėse narėse (Suomijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose) įstatymai taip pat saugo nuo diskriminacijos dėl sveikatos būklės/lėtinės ligos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-093
2 dalies 3 punkto pakeitimus ir siekiant teisės aktų tarpusavio suderinamumo, siūlytina kartu pakeisti Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnį, kuriame įtvirtintos darbdavio pareigos įgyvendinant lygias galimybes darbe. Pritarti. Šiuo metu yra pateiktas Seimui Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3512, kuriame atsižvelgiama į šią pastabą. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-094
projekto 4 straipsniu keičiamo DK 41 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad „Į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, asmuo gali būti priimtas pagal terminuotą darbo sutartį, iki į šias pareigas konkurso būdu bus priimtas darbuotojas, bet ne ilgiau kaip vienų metų laikotarpiui.“ Pažymėtina, kad pagal DK 41 straipsnio 3 dalį, konkursai turi būti rengiami į vadovaujančių darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias gali eiti asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai. Todėl svarstytina, ar toks ilgas – vienerių metų – terminas yra proporcingas siekiamam konkurso tikslui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad konkurso procesas užtrunka apie 2–3 mėn., todėl svarstytina, ar nurodytos problemos nebūtų galima spręsti kitais būdais, pvz., pavedant kitiems darbuotojams laikinai vykdyti nesančio darbuotojo funkcijas. Nepritarti. Nors konkurso procesas užtrunka apie 2–3 mėn., tačiau ne visuomet atsiranda pretendentų, norinčių dalyvauti konkurse, arba yra dalyvaujantys konkurse, tačiau jie nesurenka reikiamo balo, todėl konkursai gali būti skelbiami ir kelis kartus. Taip pat ne visuomet yra darbuotojų, kurie galėtų laikinai vykdyti nesančio darbuotojo funkcijas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-0913 (72¹⁾
projekto 13 straipsniu keičiamas DK yra pildomas 72¹ straipsniu, kurio 1 dalyje numatomi kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė.
Siūlytume šios dalies 3 punkte, 4 punkto b ir c papunkčiuose nurodomus kriterijus tikslinti ir formuluoti su sąlyga dėl skirtų baudų ar nuobaudų fakto, pvz.,
„ji turi (jeigu turi) ne daugiau nei vieną baudą <...>“, nes
siūloma formuluotė suponuoja, kad laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri siekia būti įrašyta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, turi baudų ar jai buvo paskirta nuobauda. Pritarti. Siūlome įstatymo projekto 13 straipsniu dėstomo 72¹ straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus patikslinti ir išdėstyti taip:
„3) ji turi (jeigu turi) ne daugiau nei vieną
baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą;
4) darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus:
a) nebuvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą;
b) buvo paskirta (jeigu buvo paskirta) ne daugiau negu viena administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;
c) buvo paskirtos (jeigu buvo paskirta) ne daugiau negu dvi administracinės nuobaudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos pažeidimus;“
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-0913 (72¹⁾
Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo DK 72¹ straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad „Pasibaigus nustatytam trūkumų pašalinimo terminui, per kurį darbdavys jų nepašalino, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Kriterijų, ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui.“ Siūlytume numatyti, per kiek dienų būtų priimtas sprendimas po to, kai trūkumai būtų pašalinti. Pritarti. Siūlome įstatymo projekto 13 straipsniu dėstomo 72¹ straipsnio 4 dalį patikslinti ir išdėstyti taip:
„4. Valstybinė darbo inspekcija, gavusi šio straipsnio 3
dalyje nurodytą pranešimą, priima vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimų. Jeigu darbdavys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto kriterijaus, Valstybinė darbo inspekcija nustatytiems trūkumams pašalinti darbdaviui nustato 5 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo apie nustatytus trūkumus gavimo dienos. Jeigu darbdavys pašalino nustatytus trūkumus, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys atitinka Kriterijus ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui. Pasibaigus nustatytam trūkumų pašalinimo terminui, per kurį darbdavys jų nepašalino, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Kriterijų ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-0913 (72¹⁾
straipsnio pavadinimą, siūlytume šio straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio ,,įtraukia“ įrašyti žodį ,,įrašo“. Pritarti. Siūlome įstatymo projekto 13 straipsniu dėstomo 72¹ straipsnio 5 dalį patikslinti ir išdėstyti taip: ,,5.
Darbdavio atitiktį Kriterijams nustato, jį įtraukia įrašo į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą ir išbraukia iš jo Valstybinė darbo inspekcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-0919
projekto 19 straipsniu keičiamo DK 104 straipsnio 2 dalyje po žodžio ,,atšaukiamas“ brauktinas brūkšnys. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-0927
įstatymo projekto 27 straipsniu keičiamo DK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas tarpusavyje derinti su DK 34 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį). Pritarti. Siūlome įstatymo projekto 27 straipsniu keičiamo 140 straipsnio 1 dalį patikslinti ir ją išdėstyti taip: ,,1. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis), išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) 2020-04-273
Siekdama atkreipti dėmesį, kad įvairiomis lėtinėmis ligomis, tarp jų ir onkologinėmis ligomis, sergantys asmenys darbe susiduria su diskriminacija, POLA 2019 m. vasario 4 d., 2019 m. lapkričio 18 d., 2020 m. sausio 20 d. kreipėsi į LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, 2019 m. spalio 10 d., 2020 m. sausio 25 d. – į LR Vyriausybės kanceliariją, teikdama siūlymus LR Darbo kodekse ir LR Lygių galimybių įstatyme įtvirtinti draudimą diskriminuoti dėl sveikatos būklės.
<...>
Džiaugiamės, kad po 4 tarpinstitucinių susitikimų POLA siūlymas į LR Darbo kodeksą įtraukti diskriminacijos dėl sveikatos būklės draudimą buvo suderintas, jam pritarta ir Trišalėje taryboje.
<...>
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) skelbia apie atvejus, kai onkologine liga susirgę ligoniai atleidžiami iš darbo nesuteikiant galimybių derinti gydymąsi ir darbą bei nesudarant sąlygų dirbti lankstesniu darbo grafiku.2 Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad draudimas diskriminuoti dėl sveikatos būklės šiuo metu yra numatytas bent 6 Europos Sąjungos valstybėse.<...> Šių išvardintų valstybių nacionaliniai įstatymai draudžia diskriminuoti asmenis dėl jų sveikatos būklės bei turimų sveikatos sutrikimų. Tokiu būdu siekiama apsaugoti asmenis sergančius tam tikromis ligomis ar turinčius tam tikrus sveikatos sutrikimus (pavyzdžiui, asmenis sergančius ŽIV ar onkologine liga), tais atvejais, kuomet asmenims dėl turimos sveikatos būklės negali būti nustatomas neįgalumas ir taikoma apsauga nuo diskriminacijos neįgaliojo statuso pagrindu. POLA 2019 m. atlikta narių apklausa4 parodė, kad kas antras onkologinis pacientas susidūrė su diskriminacija darbe. Tačiau pagal galiojantį teisinį reguliavimą tokia diskriminacija, jei asmuo neturi neįgaliojo statuso, nėra draudžiama.
Darbdaviai Lietuvoje dažnai renkasi onkologinį pacientą atleisti vos sužinoję apie jo ligą, kadangi pacientui įgijus neįgaliojo statusą atleisti darbuotoją tampa sudėtinga. Dėl to pacientai savo ligą slepia ne tik tuo darbdavio, bet ir nuo pažįstamų. Vėžio stigmatizacija ryškiausia mažesnėse savivaldybėse, kur gyventojai vieni kitus pažįsta. Pažymėtina, kad ir pandemijos sąlygomis ir jai pasibaigus darbdaviams ieškant galimybių atleisti darbuotojus, lengviausia atleisti tuos asmenis, kurie serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, tačiau neturi neįgaliojo statuso. Tokių asmenų Lietuvoje yra šimtai tūkstančių. Prašome pritarti LR Darbo kodekso projektui, kuriuo būtų užtikrinta geresnė sunkiomis ligomis sergančių asmenų teisinė apsauga, kadangi tol, kol aktyvaus gydymo procesas nėra baigtas, dalis pacientų, pavyzdžiui, onkologiniai pacientai, negali įgyti neįgaliojo statuso ir pasinaudoti neįgaliesiems taikoma teisine apsauga darbo rinkoje. Pažymime, kad daugelis onkologinių ligų yra lėtinės ir gydymo procesas yra nuolat besitęsiantis ir galintis trukti ne vienerius metus. Būtent aktyvaus gydymo metu, kuomet pacientai yra labiausiai pažeidžiami, Darbo kodekse nėra įtvirtintų nuostatų apsaugančių onkologinių pacientų teises. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijos pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė