Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
NR. IX-675 58 STraipsnio
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 58 straipsnio 16 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius 10 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių kitus 6 mokestinius laikotarpius jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandėliavimo veiklos, orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamybos, orlaivių ir erdvėlaivių remonto ir techninės priežiūros, su orlaivių techniniu aptarnavimu ir remontu susijusios veiklos (elektroninės ir optinės įrangos remonto, techninio tikrinimo ir analizės), kompiuterių programavimo veiklos, kompiuterių konsultacinės veiklos, kompiuterinės įrangos tvarkybos, kitos informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veiklos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos, užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veiklos, didmeninės prekybos zonoje sandėliuojamomis prekėmis ir (arba) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų, taip pat zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių transportavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis veiklomis susijusių paslaugų) veiklos.
Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai laisvosios ekonominės zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį. Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijų suma sumažėja ir nebesiekia 1 milijono eurų, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia 1 milijoną eurų. Šioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2.
mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Virginijus Sinkevičius
Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo NR.IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys V.Sinkevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal dabartinį reguliavimą yra numatytas baigtinis veiklų sąrašas, kuriam taikoma pelno mokesčio lengvata. Esamas sąrašas nebeatitinka besikeičiančių rinkos tendencijų, kai potencialios įmonės svarstydamos vystyti investicinius projektus Lietuvoje, yra atbaidomos, nes jų veikla nepatenka į nurodytą baigtinį sąrašą. Vienas iš tokių pavyzdžių – kompiuterinės įrangos tvarkybos įtraukimas į tokių veiklų sąrašą, o tuo tarpu veikla savo pobūdžiu panaši į pastarąją – ryšių įrangos remontas – neįtraukta. Užsienio valstybių praktikos tiek LEZ (ar analogiškų specialiųjų ekonominių zonų) reguliavimo požiūriu, tiek mokestinių lengvatų, skirtų investicijoms skatinti, atžvilgiu, nenumato baigtinio veiklų sąrašo, kuriam taikomos tokio pobūdžio mokestinės lengvatos: · Vengrijoje ir Čekijoje yra išskirti skirtingi kiekybiniai kriterijai (t.y. investicijų dydis ar darbo vietų skaičius) taikomi skirtingo pobūdžio projektams, bet tai nereiškia apribojimo, pagal kurį tik tam tikros veiklos pretenduoja į mokestines lengvatas. · Latvijoje ir Lenkijoje, kurių zonų reguliavimas iš esmės yra panašiausias į Lietuvoje veikiančių LEZ taip pat netaiko baigtinio veiklų sąrašo mokestinių lengvatų įgijimo tikslais.
Lenkijoje yra nustatytas baigtinis draudžiamų zonos veiklų sąrašas, į kurį įtrauktos tokios veiklos kaip tabako gamyba, alkoholinių gėrimų gamyba ir veiklos, reikalaujančios koncesijos pagal Energetikos įstatymą. Reguliavimo požiūriu apskritai praktika numatyti baigtinį veiklų sąrašą LEZ atžvilgiu įstatyme yra ydinga, nes toks reguliavimas negeba adaptuotis prie pakankamai greitai besikeičiančių ekonomikos ir investicijų tendencijų. Negana to, toks reguliavimas lemia didelę administracinę naštą valstybinėms institucijoms vertinant, ar įmonė tikrai vykdo veiklą, kaip nurodyta veiklų sąraše. Šis klausimas reikšmingai tampa tada, kai įmonė LEZ vykdo ne vieną, o kelias veiklas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas numato ir draudžiamų LEZ veiklų sąrašą, siūlytina remtis Lenkijos modeliu („kas nedraudžiama LEZ, tas leidžiama“) ir numatyti, kad pelno mokesčio lengvata taikoma visoms veikloms, jei tenkinami šie reikalavimai:
1 mln. eurų kapitalo investicijų;
75 proc. iš LEZ vykdomos veiklos. Kita nemažiau aktuali problema, susijusi su mokestinės lengvatos taikymu gamybinėms investicijoms yra lengvatos taikymo laikotarpis.
Esamas reguliavimas numato, kad pirmus 6 m. yra taikomas 0% pelno mokesčio tarifas, o po to kitus 10 m. taikomas 50% sumažintas - 7.5% pelno mokesčio tarifas. Pažymėtina, kad toks iš pirmo žvilgsnio patrauklus pelno mokesčio reglamentavimas, nesudaro galimybių efektyviai pasinaudoti lengvatos teikiamomis galimybėmis. Atlikta LEZ statusą turinčių įmonių analizė rodo, kad šios teigiamą pelną prieš apmokestinimą vidutiniškai pasiekdavo 4-ais finansiniais metais nuo įmonės įregistravimo. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog pagal Pelno mokesčio įstatymą, dalis sukauptų veiklos nuostolių gali būti perkeliami į kitus metus, taip mažinant mokestinius įsipareigojimus tais metais, kai įmonės pradeda veikti pelningai. Nagrinėtose įmonėse kauptinė pelno prieš apmokestinimą reikšmė perkopdavo į teigiamą pusę vidutiniškai 5-ais finansiniais metais nuo įmonės įregistravimo. Kitaip tariant, tarp nagrinėtų įmonių LEZ statuso pelno mokesčio lengvata įmonėms aktuali tapdavo tik vidutiniškai 5-ais finansiniais metais nuo įmonės įregistravimo. Tai reiškia, kad 0% pelno mokesčio tarifas šioms įmonėms buvo aktualus 1-2 m. Be to lengvatos ribojimas laike, kitų užsienio valstybių praktikų atžvilgiu nėra konkurencingas. Palyginimui, Lenkijoje, kur visais atvejais net taikomas minimalus kapitalo investicijų dydis visais atvejais yra net iki 10 kartų mažesnis nei Lietuvoje (t.y. 100 tūkst. eurų), apskritai pelno mokesčio lengvatos ribojimo laike nėra. Ji gali būti taikoma viso zonos veiklos laikotarpio metu. Latvijoje, taip pat nėra numatytas pelno mokesčio lengvatos ribojimas laike. Šios šalys sieja reguliavimą su nustatytais regioninės pagalbos intensyvumo dydžiais ir tada, kai įmonei teikiamų visų lengvatų suma pasiekia šiuos dydžius (Lenkijoje – iki 50%; Latvijoje – 35%), nutraukiamas lengvatos taikymas. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti, kad zonos įmonėms 0% pelno mokesčio tarifas taikomas pirmus 10 m., o 7.5% - likusius 6 m. Šiuo pakeitimu nebus visiškai suvienodintos sąlygas su kaimyninėmis Latvija ir Lenkija, tačiau Lietuva taps konkurencingesnė regione. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rizikas, susijusias su biudžeto netektimis suvaldo du saugikliai:
suteikiamų mokestinių lengvatų ir finansinių paskatų vertė negali viršyti 25% įmonės investicijų (Latvijoje šis skaičius – 35%, Lenkijoje – iki 50%). Per visą Lietuvos LEZ gyvavimo istoriją tik 4 iš 43 LEZ statusą turinčioms įmonėms skirtos valstybės pagalbos intensyvumas perkopė 10% ribą. 2015 m. vidutinis paramos intensyvumas įmonėms turinčioms LEZ statusą ne mažiau nei 6 metus tesiekė 7%, todėl tikėtina, kad tik maža dalis įmonių galiausiai sugebės pasiekti maksimaliai leidžiamą 25% intensyvumą.
m. visoms LEZ lengvatoms nustatytos bendros 58 mln. eurų „lubos“ pagal su Europos Komisija suderintą valstybės pagalbos schemą. Šiuo metu yra išnaudota vos 14 mln. eurų ir yra likę 44 mln. eurų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, mažins suvaržymus LEZ teritorijose. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra numatyti nauji terminai, kurie turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti Priėmus Įstatymo projektą iki jo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės skirti valstybės, savivaldybių ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Laisvųjų ekonominių zonų. 15.
Nėra. Seimo narys Virginijus Sinkevičius
–455 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
reguliavimas stokoja pereinamųjų nuostatų, kuriose būtų aptarta jau turimų mokestinių lengvatų laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikymo tvarka, t.y. ar įsigaliojus įstatymui šis terminas būtų automatiškai pratęsiamas, ar šis ilgesnis terminas būtų taikomas tik tokioms įmonėms, kuriose kapitalo investicijos pasiektų ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą tik po įstatymo įsigaliojimo, kaip įstatymas būtų taikomas toms įmonėms, kurioms jau buvo pradėtas taikyti 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas, o pagal naują reguliavimą priklausytų nemokėti pelno mokesčio ir pan. 2. Atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, svarstytina, ar nevertėtų analogiškai keisti ir įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 2 punkto. 3. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio nuostatas projektu siūloma mokesčio lengvata gali būti laikoma viena iš valstybės pagalbos priemonių, apie kurios taikymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas Europos Komisija turi būti informuojama, o įstatymo nuostatos galėtų būti taikomos tik gavus Europos Komisijos pritarimą. 4. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Bakutis, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-15 Nr. S-2017-2374 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-455 (toliau – Projektas), teikiame pastabą dėl Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 punkto, kuriuo siekiama nustatyti, kad zonos įmonė, į kurią kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip vieno milijono eurų sumą, 10 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemokėtų pelno mokesčio, o kitus 6 mokestinius laikotarpius jai būtų taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Nors įstatyme jau buvo įtvirtintos tam tikros mokestinės lengvatos, siūloma nuostata dar labiau padidinama mokesčio lengvatos apimtis toms įmonėms, į kurias kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip vieno milijono eurų sumą. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV)
suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, taip pat daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Mūsų nuomone, Projektu siūloma mokestinė lengvata nurodytam subjektų ratui atitinka minėtą valstybės pagalbos sąvoką. Šios nuomonės laikomės, kadangi:
a) Projekte numatyta mokestinė privilegija tenkina valstybės pagalbos sąlygą – valstybės suteikta pagalba bet kokia forma.
Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika[¹] valstybės pagalba yra laikomos bet kokios valstybės narės priemonės, kuriomis siekiama valstybei ekonomiškai ar socialiai svarbių tikslų, ir kuriomis, šiems tikslams pasiekti, selektyviu pagrindu, yra suteikiama finansinė parama ar kitokie privalumai, kurių pagrindu remiami ūkio subjektai įgyja ekonominį ar socialinį pranašumą. Kartu pažymėtina tai, kad Komisijos pranešime dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 1 tomas, p. 277) numatyta, kad valstybės pagalba gali apimti ir priemones, kuriomis visiškai ar iš dalies sumažinamas mokesčių dydis, įskaitant ir mokesčių atidėjimą. Be to, taikoma priemone įmonei turi būti suteikiama tam tikra lengvata, kurios ji negautų įprastai vykdydama veiklą. Nagrinėjamu atveju, Projekto nuostatomis pasirinkta tiesioginės valstybės pagalbos schema, pagal kurią 16 mokestinių laikotarpių būtų taikomos tam tikros pelno mokesčio lengvatos tik tiems subjektams, kurie vykdo veiklą tam tikroje teritorijoje ir į kuriuos kapitalo investicijos viršytų tam tikrą dydį. Todėl akivaizdu, kad Projektu nustatomos lengvatos patenka į valstybės pagalbos priemonių apibrėžtį, be to, tokių lengvatų įmonės negautų įprastai vykdydamos veiklą.
b) Projekte numatytas paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą –ekonominės naudos suteikimas pagalbos gavėjui, nes iš Projektu siūlomo pakeitimo akivaizdu, kad nustatytu paramos mechanizmu bus suteikiama ekonominė nauda konkretiems Projekte nurodytiems ūkio subjektams.
c) Projekte numatytas paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą –selektyvumas.
Projekte nurodytas ir aiškinamajame rašte apibūdintas paramos mechanizmas akivaizdžiai nėra valstybės ekonominės politikos bendroji priemonė, turinti vienodą įtaką visiems šalies ūkio subjektams. Nurodoma priemonė bus taikoma tik laisvosiose ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms, į kurias kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip vieno milijono eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad nustatomomis lengvatomis siekiama paremti būtent konkrečius ūkio subjektus, yra tenkinama selektyvumo sąlyga.
d) Projekte numatytas paramos mechanizmas galimai tenkina valstybės pagalbos sąlygą –poveikis konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių. Tai, kad lengvatos gavėjas užsiima ūkine veikla yra prielaida, jog priemonė daro poveikį konkurencijai. Taip pat tokia pagalba reiškia, kad yra stiprinama nurodomų įmonių padėtis kitų įmonių, jos Europos Sąjungos vidaus prekybos konkurenčių, atžvilgiu. Be to, jog tokia pagalba būtų daromas poveikis prekybai tarp valstybių narių sustiprina ir tai, kad pagalba būtų taikoma greitai augančioms įmonėms, t. y. toms, į kurias kapitalo investicijos pasiekė milijoną eurų.
Galiausiai pažymime, kad valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnį Projektu keičiamas įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 punktas laikytinas ir tuo aspektu, kad zonos įmonėms mokestinės lengvatos bus taikomos ne tik dėl įstatyme konkrečiai išvardytos veiklos rūšių, tačiau dėl bet kokios zonoje vykdomos veiklos, t. y. bus išplečiama valstybės pagalbos apimtis ir kitoms įmonių vykdomoms veiklos rūšims. Įvertinę visa tai, atkreipiame Jūsų dėmesį į SESV 108 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą turi būti informuojama Komisija, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Taip pat pažymime, kad valstybės narės nustatomų priemonių negali taikyti tol, kol jos nebus patvirtintos Komisijos. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad jeigu valstybės pagalba pagal 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai įtvirtintus kriterijus galėtų būti laikoma de minimis pagalba (t. y. neatitinkančia valstybės pagalbos kriterijų), jai galėtų būti netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas pranešimo reikalavimas, ir tokia valstybės pagalba galėtų būti teikiama be išankstinio Europos Komisijos pritarimo. Pagal minėto reglamento 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienam ūkio subjektui per 3 mokestinius metus, suma neturi viršyti 200 000 eurų. Vis dėlto, paminėtina tai, kad pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas tik pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo (skaidriai pagalbai).
Abejojame, ar Projektu nustatomos pagalbos apimtį būtų įmanoma iš anksto tiksliai apskaičiuoti, todėl laikomės nuomonės, kad pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį apie ketinimą pakeisti pagalbą turi būti informuojama Komisija ir gaunamas jos sutikimas. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected] [1] Sprendimas byloje Amministrazione delle finanze dello Stato v Denkavit italiana Srl, C-61/79, EU:C:1980:100, 31 punktas.
komitetas
2017 m. gruodžio 13 d. Nr. 108-P-59
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto nariai: D. Kreivys, A. Baura, E. Gentvilas, Z. Jedinskij, G. Landsbergis, T. Langaitis, B. Markauskas, B. Matelis, R. Miliūtė, V. Poderys, J. Razma, R. Sinkevičius, V. Sinkevičius. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ūkio ministerijos atstovė G.Jaugielavičienė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovas M.Anužis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-201
pereinamųjų nuostatų, kuriose būtų aptarta jau turimų mokestinių lengvatų laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikymo tvarka, t.y. ar įsigaliojus įstatymui šis terminas būtų automatiškai pratęsiamas, ar šis ilgesnis terminas būtų taikomas tik tokioms įmonėms, kuriose kapitalo investicijos pasiektų ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą tik po įstatymo įsigaliojimo, kaip įstatymas būtų taikomas toms įmonėms, kurioms jau buvo pradėtas taikyti
priklausytų nemokėti pelno mokesčio ir pan. Pritarti. Siūloma numatyti, kad: “Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 punkto nuostatos taikomas įmonėms, kurios zonos įmonės statusą įgijo ne anksčiau kaip 2018 m. sausio 1 d.“ 2.
Atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, svarstytina, ar nevertėtų analogiškai keisti ir įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 2 punkto. Pritarti. LEZPĮ 15 straipsnio 31 dalyje numatyta mokesčių lengvata yra nauja mokesčių lengvata įsigaliojusi tik nuo 2018 m. sausio 1 d. Mokesčių lengvata skirta sąlyginai mažą kapitalo investiciją atliekančioms zonos įmonėms, tačiau įdarbinančioms ne mažiau nei 20 darbuotojų bei teikiančios LEZPĮ numatytas paslaugas. Pažymėtina, kad šios įmonės nėra gamybinės, todėl negeneruoja daug pelno. Manytina, esama investicinė paskata paslaugas teikiančioms įmonėms yra pakankama ir papildomas skatinimas būtų perteklinis. 3. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio nuostatas projektu siūloma mokesčio lengvata gali būti laikoma viena iš valstybės pagalbos priemonių, apie kurios taikymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas Europos Komisija turi būti informuojama, o įstatymo nuostatos galėtų būti taikomos tik gavus Europos Komisijos pritarimą. Nepritarti. Pelno mokesčio lengvata yra valstybės pagalba suderinta su Europos Komisija Ūkio ministerijos 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 4-512 „Dėl Regioninės valstybės pagalbos teikimo laisvosiose ekonominėse zonose schemos patvirtinimo“ (TAR, 2014-07-29, Nr. 2014-10606). Regioninės valstybės pagalbos teikimo laisvosiose ekonominėse zonose schemos 11.1 punkte numatyta, kad pagalbos pagal schemą forma yra pelno mokesčio sumažinimas arba jo nemokėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio
nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarime Nr.
žemėlapio“. Taigi, su Europos Komisija suderinta valstybės pagalbos schema nenumato nei pelno mokesčio lengvatos termino, nei konkretaus dydžio. Darytina, išvada, kad pelno mokesčio lengvata gali būti suteikiama valstybės nuožiūra laikantis regioninės pagalbos intensyvumo, todėl poreikio derinti naują valstybės pagalbos schemą nėra. 4. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti. LR Vyriausybės išvados paprašyta ir ji gauta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-04-05 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-455 (toliau – Projektas), teikiame pastabą dėl Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 punkto, kuriuo siekiama nustatyti, kad zonos įmonė, į kurią kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip vieno milijono eurų sumą,
investicijų suma buvo pasiekta, nemokėtų pelno mokesčio, o kitus 6 mokestinius laikotarpius jai būtų taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas.
Nors įstatyme jau buvo įtvirtintos tam tikros mokestinės lengvatos, siūloma nuostata dar labiau padidinama mokesčio lengvatos apimtis toms įmonėms, į kurias kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip vieno milijono eurų sumą. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV)
suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, taip pat daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Mūsų nuomone, Projektu siūloma mokestinė lengvata nurodytam subjektų ratui atitinka minėtą valstybės pagalbos sąvoką. Šios nuomonės laikomės, kadangi:
a) Projekte numatyta mokestinė privilegija tenkina valstybės pagalbos sąlygą – valstybės suteikta pagalba bet kokia forma. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika[¹] valstybės pagalba yra laikomos bet kokios valstybės narės priemonės, kuriomis siekiama valstybei ekonomiškai ar socialiai svarbių tikslų, ir kuriomis, šiems tikslams pasiekti, selektyviu pagrindu, yra suteikiama finansinė parama ar kitokie privalumai, kurių pagrindu remiami ūkio subjektai įgyja ekonominį ar socialinį pranašumą. Kartu pažymėtina tai, kad Komisijos pranešime dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 1 tomas, p.
277) numatyta, kad valstybės pagalba gali apimti ir priemones, kuriomis visiškai ar iš dalies sumažinamas mokesčių dydis, įskaitant ir mokesčių atidėjimą. Be to, taikoma priemone įmonei turi būti suteikiama tam tikra lengvata, kurios ji negautų įprastai vykdydama veiklą. Nagrinėjamu atveju, Projekto nuostatomis pasirinkta tiesioginės valstybės pagalbos schema, pagal kurią
lengvatos tik tiems subjektams, kurie vykdo veiklą tam tikroje teritorijoje ir į kuriuos kapitalo investicijos viršytų tam tikrą dydį. Todėl akivaizdu, kad Projektu nustatomos lengvatos patenka į valstybės pagalbos priemonių apibrėžtį, be to, tokių lengvatų įmonės negautų įprastai vykdydamos veiklą.
b) Projekte numatytas paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą –ekonominės naudos suteikimas pagalbos gavėjui, nes iš Projektu siūlomo pakeitimo akivaizdu, kad nustatytu paramos mechanizmu bus suteikiama ekonominė nauda konkretiems Projekte nurodytiems ūkio subjektams.
c) Projekte numatytas paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą –selektyvumas. Projekte nurodytas ir aiškinamajame rašte apibūdintas paramos mechanizmas akivaizdžiai nėra valstybės ekonominės politikos bendroji priemonė, turinti vienodą įtaką visiems šalies ūkio subjektams. Nurodoma priemonė bus taikoma tik laisvosiose ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms, į kurias kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip vieno milijono eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad nustatomomis lengvatomis siekiama paremti būtent konkrečius ūkio subjektus, yra tenkinama selektyvumo sąlyga.
d) Projekte numatytas paramos mechanizmas galimai tenkina valstybės pagalbos sąlygą –poveikis konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių.
Tai, kad lengvatos gavėjas užsiima ūkine veikla yra prielaida, jog priemonė daro poveikį konkurencijai. Taip pat tokia pagalba reiškia, kad yra stiprinama nurodomų įmonių padėtis kitų įmonių, jos Europos Sąjungos vidaus prekybos konkurenčių, atžvilgiu. Be to, jog tokia pagalba būtų daromas poveikis prekybai tarp valstybių narių sustiprina ir tai, kad pagalba būtų taikoma greitai augančioms įmonėms, t. y. toms, į kurias kapitalo investicijos pasiekė milijoną eurų. Galiausiai pažymime, kad valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnį Projektu keičiamas įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 punktas laikytinas ir tuo aspektu, kad zonos įmonėms mokestinės lengvatos bus taikomos ne tik dėl įstatyme konkrečiai išvardytos veiklos rūšių, tačiau dėl bet kokios zonoje vykdomos veiklos, t. y. bus išplečiama valstybės pagalbos apimtis ir kitoms įmonių vykdomoms veiklos rūšims. Įvertinę visa tai, atkreipiame Jūsų dėmesį į SESV 108 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą turi būti informuojama Komisija, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Taip pat pažymime, kad valstybės narės nustatomų priemonių negali taikyti tol, kol jos nebus patvirtintos Komisijos. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad jeigu valstybės pagalba pagal 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr.
Komisijos reglamente (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai įtvirtintus kriterijus galėtų būti laikoma de minimis pagalba (t. y. neatitinkančia valstybės pagalbos kriterijų), jai galėtų būti netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas pranešimo reikalavimas, ir tokia valstybės pagalba galėtų būti teikiama be išankstinio Europos Komisijos pritarimo. Pagal minėto reglamento
minimis pagalbos, suteiktos vienam ūkio subjektui per 3 mokestinius metus, suma neturi viršyti 200 000 eurų. Vis dėlto, paminėtina tai, kad pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas tik pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo (skaidriai pagalbai). Abejojame, ar Projektu nustatomos pagalbos apimtį būtų įmanoma iš anksto tiksliai apskaičiuoti, todėl laikomės nuomonės, kad pagal SESV 108 straipsnio
gaunamas jos sutikimas. Nepritarti. Pelno mokesčio lengvata yra valstybės pagalba teikiama pagal LR ūkio ministerijos 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 4-512 patvirtintą Regioninės valstybės pagalbos teikimo laisvosiose ekonominėse zonose schemą (toliau – schema). Vadovaujantis šios schemos 2 p. regioninė valstybės pagalba (toliau – pagalba) laisvosiose ekonominėse zonose teikiama vadovaujantis 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – Bendrosios išimties reglamentas), nuostatomis. Bendrosios išimties reglamentas ex ante pripažįsta, kad regioninės pagalbos teikimas neviršijant tam tikros sumos ir pagalbos teikimo sąlygų yra suderinamas su SESV 107(3)(a) str.
Taigi, tenkinant Bendrosios išimties reglamento sąlygas atskiro pagalbos derinimo su Komisija nereikia. Vadovaujantis Bendrosios išimties reglamento 9 str. Komisija turi būti tik informuojama apie Bendrosios išimties reglamento pagrindu veikiančios pagalbos schemos taikymą. Regioninės valstybės pagalbos teikimo laisvosiose ekonominėse zonose schemos 11.1 punkte numatyta, kad pagalbos pagal schemą forma yra pelno mokesčio sumažinimas arba jo nemokėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio
nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarime Nr. 571 „Dėl Lietuvos Respublikos 2014–2020 metų regioninės pagalbos žemėlapio“. Darytina, išvada, kad pelno mokesčio lengvata gali būti suteikiama valstybės nuožiūra laikantis regioninės pagalbos intensyvumo. Komisija yra informuota apie schemą vadovaujantis Bendrosios išimties reglamento nuostatomis (Bendrosios išimties reglamento II priedas). Vadovaujantis Bendrosios išimties reglamento nuostatomis nėra reikalavimo numatyti nei lengvatos termino (tik schemos trukmė), nei konkretaus dydžio (tik preliminarus maksimalus metinis biudžetas), nei konkrečios remiamos veiklos. Taigi, Komisijos informuoti apie Projekte siūlomus pakeitimus poreikio nėra. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Rengiantis stojimui į Ekonomikos plėtros ir bendradarbiavimo organizaciją (EBPO), 2016-2018 m. buvo vykdoma išsami Lietuvos politikos ir praktikos peržiūra
Lietuvoje taikomas lengvatines pelno apmokestinimo sąlygas, įskaitant ir laisvosiose ekonominėse zonose galiojančią pelno mokesčio lengvatą, vertino Lietuvos pasirengimą būti EBPO nare mokesčių politikos klausimų kontekste.
Buvo pripažinta, kad Regioninės valstybės pagalbos teikimo laisvosiose ekonominėse zonose schemoje numatyta pelno mokesčio lengvata nesukelia didelės rizikos BEPS, tačiau ji turėtų būti nuolat stebima, teikiant tam tikrus statistinius duomenis dėl lengvatos taikymo praktikoje. Todėl vykdant nuolatinį pelno mokesčio lengvatos monitoringą apie lengvatos taikymą praktikoje (taip pat ir pokyčius) informuojama ne tik EBPO, bet ir Komisija. Pažymėtina, kad Regioninės valstybės pagalbos teikimo laisvosiose ekonominėse zonose schemoje numatyta pelno mokesčio lengvata 2017 metais buvo vertinama ir dėl atitikties 1997 m. ECOFIN Tarybos išvadomis patvirtintos ES Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucijos dėl Verslo apmokestinimo elgesio kodekso (Code of Conduct on Business Taxation) nuostatoms. Verslo apmokestinimo elgesio kodekso darbo grupė įvertinusi šalies pelno mokesčio režimą pripažino lengvatą kaip nežalingą mokesčių praktiką, atitinkančią Verslo apmokestinimo kodekso nuostatas ir ES teisės aktus. Projektu keičiamoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas 99 metų terminas nėra valstybės pagalba. Vadovaujantis Komisijos pranešimo Dėl SESV 107 str. 1 d. vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (2016/C 262/01) (toliau – pranešimas) 89 punktu, jeigu turto, prekių ir paslaugų pardavimas ir pirkimas (arba kitos panašios operacijos) vykdomos konkurencinio, skaidraus, nediskriminacinio ir besąlyginio konkurso tvarka laikantis SESV nustatytų viešųjų pirkimų principų, galima daryti prielaidą, kad tie sandoriai atitinka rinkos sąlygas, jeigu buvo taikyti tinkami pranešimo 95 ir 96 punktuose nurodyti pirkėjo arba pardavėjo atrankos kriterijai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 9 str. 3 p. zonos valdymo bendrovės atrenkamos tarptautiniu konkursu, kuriame dalyvauti gali visi rinkos dalyviai. Zonos valdymo bendrovės atrenkamos vadovaujantis nediskriminaciniais ir objektyviais kriterijais. Todėl nėra tenkinamas vienas iš būtinų valstybės pagalbos požymių – selektyvumas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Vyriausybė, 2017-06-21 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
1.5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-455 (toliau – Įstatymo projektas) siūlomam teisiniam reguliavimui – nustatyti, kad pelno mokesčio lengvata būtų taikoma ne išimtinai Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nurodytų rūšių veikloms, o visoms veikloms, išskyrus tas, kurioms būtų nustatytos išimtys, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekto nesvarstyti dėl šių priežasčių: 1.
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos galiojančios pelno mokesčio lengvatos, taikomos laisvosiose ekonominėse zonose veikiantiems vienetams, šiuo metu yra vertinamos dėl jų atitikties Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) nustatytiems principams, taisyklėms ir jų pagrindu patvirtintoms priemonėms sąžiningos konkurencijos mokesčių srityje. Atsižvelgiant į tai, būtina kompleksiškai įvertinti sprendimus dėl naujų pelno mokesčio lengvatų taikymo schemų laisvosiose ekonominėse zonose veikiantiems vienetams keitimo, tačiau tai galima padaryti tik sulaukus atsakingų ES institucijų ir EBPO įvertinimų. Lietuvos Respublika, stodama į ES, kaip ir kitos valstybės narės, įsipareigojo laikytis 1997 m. gruodžio 1 d. Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos išvadomis patvirtintos ES Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucijos dėl Verslo apmokestinimo elgesio kodekso (Code of Conduct for Business Taxation) nuostatų (98/C 2/01) (toliau – Verslo apmokestinimo elgesio kodeksas), tarp jų ir nuostatos dėl susilaikymo nuo mokestinių priemonių, kurios sukuria žalingą mokesčių konkurenciją, įvedimo. Kai ES valstybė narė nustato lengvatines juridinių asmenų pelno apmokestinimo sąlygas, apie tokį reguliavimą turi būti pranešta Verslo apmokestinimo elgesio kodekso darbo grupei (toliau – Kodekso darbo grupė), vertinančiai valstybių narių tiesioginio apmokestinimo (pelno mokesčio) mechanizmus.
Kodekso darbo grupės sprendimai pateikiami jos ataskaitoje ECOFIN tarybai, o ši suformuluoja savo išvadas dėl jų. ES valstybės narės, vykdydamos įsipareigojimą dėl sąžiningos konkurencijos pelno apmokestinimo srityje, Kodekso darbo grupės sprendimus įgyvendina keisdamos arba atšaukdamos žalingomis pripažintas mokestines priemones. Šiuo metu Kodekso darbo grupė vertina 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-2565 nustatytą reguliavimą. Pagal šį reguliavimą nenustatyta ribojimų taikyti pelno mokesčio lengvatą ypač mobilioms veikloms, t. y. veikloms, kurių vykdymo vieta gali būti be didelių sąnaudų perkelta iš vienos valstybės į kitą; be to, laisvosiose ekonominėse zonose veikiantiems vienetams leidžiama teikti paslaugas kitiems tos pačios vienetų grupės vienetams. Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas aktualus ir Lietuvos stojimo į EBPO proceso kontekste. Lietuva nuo 2016 m. sausio 1 d. tapo asocijuota EBPO Veiksmų plano dėl mokesčio bazės irimo ir pelno perkėlimo (OECD‘s Action Plan on Base Erosion and Profit Shifting) (toliau – BEPS) projekto nare, kartu išreikšdama savo ryžtą įgyvendinti 15 BEPS veiksmų ataskaitų pateiktas rekomendacijas, tarp jų ir 5 BEPS veiksmo priemonę kovai su žalinga mokesčių praktika. Pagal pagrindinį šios priemonės principą lengvatinį apmokestinimą suteikianti jurisdikcija turi užtikrinti, kad šioje jurisdikcijoje yra vykdoma reali ekonominė veikla.
Atsižvelgiant į nurodytą projektą ir Lietuvos pasirengimo būti EBPO nare vertinimą, šiuo metu atliekama Lietuvoje taikomų lengvatinių pelno mokesčio priemonių, taip pat ir taikomų laisvosiose ekonominėse zonose veikiantiems vienetams, peržiūra. Atsižvelgdamas į peržiūros metu pateiktus Lietuvoje taikomų lengvatinių pelno apmokestinimo sąlygų, kurios iš esmės vertinamos pagal tuos pačius kriterijus kaip ir Kodekso darbo grupėje, vertinimo rezultatus, EBPO Fiskalinių reikalų komitetas pateiks EBPO Tarybai formalią nuomonę dėl Lietuvos pasirengimo būti EBPO nare mokesčių politikos klausimų kontekste. 2. Įstatymo projektas stokoja nuostatų, reguliuojančių veiklas, kurioms pelno mokesčio lengvata nebūtų taikoma. Poreikį reguliuoti veiklas, kurioms pelno mokesčio lengvatos nebūtų taikomos, galima nustatyti ir iš Įstatymo projekto aiškinamojo rašto, kuriame nurodoma, kad „siūlytina remtis Lenkijos modeliu („kas nedraudžiama, tas leidžiama“)“. 3. Mokestinės lengvatos yra viena iš valstybės pagalbos formų. Įstatymo projekto nuostatos, kuriomis siūloma keisti pelno mokesčio lengvatos taikymo laikotarpius, iš esmės reiškia, kad išplečiama šios lengvatos apimtis, todėl šios nuostatos turėtų būti papildomai įvertintos valstybės pagalbos kontekste. 4. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas priežastis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengs atitinkamą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir pateiks jį Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Pritarti iš dalies. Pritarti Vyriausybės nuomonei pritarti įstatymo projektui. Dėl Vyriausybės nuomonės nesvarstyti šio įstatymo projekto – siūlyti spręsti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui. 6.
sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Ekonomikos komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: D.Kreivys. Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris