ir uždaviniai Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino:
· dėl atsiskaitymo terminų suderinimo, siekiant, kad Vyriausybė, atsiskaitydama Seimui už veiklos rezultatus, kartu pateiktų ir metinių finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius; · dėl viešojo sektoriaus aprėpties praplėtimo iki valdžios sektoriaus, siekiant, kad nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio duomenys galėtų būti naudojami fiskaliniams, ekonominiams rodikliams skaičiuoti ir kitiems tikslams; · dėl aiškių ir palyginamų išteklių fondų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų formų ir turinio (patikslinti teisės aktus taip, kad pareiga nustatyti finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų formas ir šių ataskaitų turinio reikalavimus būtų pavesta Finansų ministerijai, neatsižvelgiant į tai, kad fondas priklauso kitai, nei Finansų ministerija, valdymo sričiai). 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymu pavesta pensijų anuitetų mokėtojo funkcija. Atskaitomybės prasme atsiranda naujas išteklių fondas, kuriam turi būti nustatomi specifiniai atskaitomybės reikalavimai. 3) Poreikis iš esmės peržiūrėti ir atnaujinti Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo (toliau – VSAĮ) nuostatas, siekiant mažinti administracinę naštą, įvertinant sukauptą patirtį, nes VSAĮ buvo priimtas 2007 metais ir iki šiol keistas tik fragmentiškai.
Projekto tikslas ‒ reglamentuoti viešojo sektoriaus subjektų, jų grupių, tarp jų valstybės ir savivaldybių, atskaitomybės procesą, kuris užtikrintų tinkamą visuomenės informavimą apie valstybės, savivaldybių, kitų viešojo sektoriaus subjektų, jų grupių veiklą ir veiklos rezultatus, finansinę būklę, išteklių naudojimą ir paskirstymą. Pagrindiniai projekto uždaviniai:
visuomenei informuoti apie viešojo sektoriaus subjektų veiklą, suderinant atskaitomybės terminus taip, kad Vyriausybė, atsiskaitydama už veiklos rezultatus Seimui, pagal gerąją praktiką šiuos rezultatus galėtų susieti su finansiniais rezultatais;
apimančias nacionalines finansines ataskaitas, kas leistų finansines ataskaitas naudoti ir statistiniams tikslams;
specifikai pritaikytas ataskaitų formas;
papildomų ypatumų, palyginti su kitais fondais, atskaitomybę;
valdymo reforma;
išvadų ir audito ataskaitų bei metinių ataskaitų rinkinių teikimo procesą, patikslinti VSAĮ ir kitų įstatymų nuostatas, dėl kurių taikymo kyla klausimų praktikoje. Kartu su Projektu teikiami lydimieji projektai:
šio įstatymo nuostatas su VSAĮ nuostatomis dėl audito išvadų ir ataskaitų pateikimo tik audituojamam subjektui. 2) Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr.
I-430 3, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – perkelti valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių sudėties, turinio ir pateikimo reikalavimus į VSAĮ nuostatas siekiant išvengti skirtinguose įstatymuose esančių nuostatų, reglamentuojančių tą patį dalyką, galimos kolizijos arba dubliavimosi. 3) Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 III skyriaus pavadinimo, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – suderinti šio įstatymo nuostatas su VSAĮ nuostatomis. 4) Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – paaiškinti sąvokas ir nustatyti aplinkybes, kada turėtų būti atliekamas viešojo sektoriaus subjektų grupės, kurios kontroliuojantysis subjektas yra viešoji įstaiga, auditas. 5) Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 4, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – suderinti šio įstatymo nuostatas su VSAĮ nuostatomis dėl informacijos apie valstybės skolą pateikimo Seimui ir ištaisyti 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio Valstybės skolos įstatymo nuostatų trūkumus, susijusius su metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito nustatymu, kai kuriais garantijų teikimo atvejais. 6) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 12, 16, 20, 27, 29 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – suderinti savivaldybės veiklos ataskaitos sampratą ir metinių ataskaitų rinkinio terminus su VSAĮ nuostatomis. 7) Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – nustatyti, kad Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai rengiami kaupimo principu.
draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 1, 2, 5, 13, 15 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, kurio tikslas – suderinti šio įstatymo sąvokas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinyje teikiamą informaciją su VSAĮ nuostatomis. 9) Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 13¹, 28, 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – suvienodinti šiame įstatyme ir VSAĮ vartojamas sąvokas. 10) Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 3, 16, 22 straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 28¹ straipsniu įstatymo projektas, kurio tikslas – nustatyti pareigą prie valdžios sektoriaus priskiriamoms įmonėms teikti tarpines finansines ataskaitas ir nustatyti atsakomybę už VSAĮ nustatytų pareigų nevykdymą. 11) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 185 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – suvienodinti šiame kodekse ir VSAĮ vartojamas sąvokas ir nustatyti atsakomybę įmonių vadovams už VSAĮ nustatytų reikalavimų nesilaikymą. 12) Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 59, 59¹, 64, 65, 206, 225, 226, 226¹ ir 226²straipsnių pakeitimo“ projektas, kurio tikslas – suderinti šio įstatymo sąvokas, metinių ataskaitų pateikimo terminus su VSAĮ nuostatomis ir metinių ataskaitų pateikimo seką tarp skirtingų viešojo sektoriaus subjektų. 13) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr.
IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas, kurio tikslas – suvienodinti šio nutarimo nuostatas su VSAĮ nuostatomis. Toliau šiame aiškinamajame rašte vartojami trumpiniai: ANK
GF įstatymas – Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas;
PKĮ
VAS
VK įstatymas – Valstybės kontrolės įstatymas; VSS
sistema – Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinė sistema;
VSĮ
VšĮ įstatymas – Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas;
įstatymas – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas; Konsolidavimo schema – Konsolidavimo schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro
viešojo sektoriaus subjektų grupių finansinėms ataskaitoms konsoliduoti sudėties ir atsakingų už finansinių ataskaitų rinkinių rengimą viešojo sektoriaus subjektų patvirtinimo“; TAS
Žemesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklės – Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų žemesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.
1K-465 „Dėl Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų žemesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklių ir formų patvirtinimo“; Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų, kitų kartu teikiamų ataskaitų ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių sudarymo taisyklės – Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų, kitų kartu teikiamų ataskaitų ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių sudarymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 1K-022 „Dėl Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitos, kitų kartu teikiamų ataskaitų ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių sudarymo taisyklių ir ataskaitų formų patvirtinimo“;
Įstatymų projektų iniciatorės – Valstybės kontrolė ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos specialistai.
Įstatymų projektų rengimą koordinavo Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė, tel. (8 5) 239 0164, vyresnioji patarėja Paulė Svorobovičienė, tel. (8
5) 239 0165, Atskaitomybės ir apskaitos metodologijos skyriaus vedėja Daiva Žibutienė, tel. (8 5) 219 9334, ir vyr. specialistė Aistė Gelusevičiūtė, tel. (8 5) 239 0249. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
VSAĮ nustato VSS finansinių ataskaitų rinkinio, biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir metinės veiklos ataskaitos parengimo reikalavimus ir atsakomybę už jų parengimą, pateikimą ir paskelbimą. VSAĮ tikslas neatspindi pačių ataskaitų tikslingumo. 3.2. Viešojo sektoriaus apimtis Šiuo metu viešasis sektorius nėra lygus valdžios sektoriui, todėl:
Kur: X
VSAFAS. Y priskiriami, pavyzdžiui, mokymo centrai, kultūros, sporto ir rekreacijos centrai ir kitos panašios veiklos įstaigos, turinčios viešosios įstaigos teisinę formą.
Z – valstybės ar savivaldybių kontroliuojami pelno siekiantys subjektai, priskiriami prie valdžios sektoriaus, t. y. dalis valstybės valdomų įmonių ir dalis savivaldybių valdomų įmonių (toliau – Z įmonės). Z įmonės taiko VAS arba TAS. Šiuo metu Z priskiriama 19 valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių (1 lentelė). V – pelno siekiantys subjektai, kuriuose X ir Y jiems daro lemiamą poveikį (turi kontrolę), tačiau jie priskiriami rinkos gamintojams ir konkuruoja rinkoje su privačiais gamintojais, todėl V nepriskiriami prie valdžios sektoriaus, pavyzdžiui, UAB „Ignitis“ įmonių grupė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė, AB Lietuvos pašto įmonių grupė, valstybės įmonė Registrų centras ir kitos. V taiko VAS arba TAS. V priskiriama apie 310 valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių. 1 lentelė. Valstybės ar savivaldybių kontroliuojami pelno siekiantys subjektai (Z) Eil. Nr. Valstybės ar savivaldybių kontroliuojami pelno siekiantys subjektai Turtas pagal 2018 m. duomenis, Eur
1VĮ Ignalinos atominė elektrinė 625,5 mln. 2. VĮ Turto bankas 194,8 mln. 3. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 54,2 mln. (2018 m. 6 mėn.)
4UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 28,4 mln. 5. VĮ Vidaus vandens kelių direkcija 28,1 mln. 6. UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ 24,4 mln. 7. VĮ „Regitra“ 22,8 mln. 8. UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas 20,8 mln. 9. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 19,4 mln. 10. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 15,9 mln. 11. UAB „Gatvių apšvietimas“ 7,8 mln. 12. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 3,8 mln. 13. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 3,3 mln. 14. VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „Gis-centras“ 2,9 mln. 15. SĮ „Vilniaus planas“ 2,3 mln. 16. UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ 1,5 mln. 17. VĮ „Lietuvos paminklai“ 0,7 mln. 18. SĮ „Kauno planas“ 0,6 mln. 19.
„Trakų paslaugos“ 0,4 mln. Iš viso:
~ 2 proc. viso nacionalinio turto Pirmiau išvardyti skirtumai atsiranda dėl VSAĮ nustatytų subjekto priskyrimo prie viešojo sektoriaus kriterijų ir 2013 m. gegužės
nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL 2013 L 174, p. 1) nustatytų subjekto priskyrimo prie valdžios sektoriaus principų ir kriterijų. Vietos ir centrinės valdžios apibrėžtys pateiktos šio reglamento 2 skyriaus 2.114 ir 2.116 papunkčiuose. Bet šių apibrėžčių nepakanka sprendžiant, ar subjektas priskirtinas prie valdžios sektoriaus, ar ne. Subjektų priskyrimo prie valdžios sektoriaus principai išdėstyti to paties reglamento 2 ir 20 skyriuose (žr. 2 lentelę). Dėl subjekto priskyrimo prie valdžios sektoriaus sprendžia Lietuvos statistikos departamentas. Subjektų priskyrimo prie viešojo ir valdžios sektorių kriterijai pateikiami
ir valdžios sektorių kriterijai Subjektas priskiriamas prie viešojo sektoriaus, kai viešojo sektoriaus subjektas (iš esmės vertinama kontrolė): Subjekto priskyrimas prie valdžios sektoriaus.
Nustatant, ar ne pelno institucijos, kurios laikomos nepriklausomais juridiniais vienetais, yra kontroliuojamos, atsižvelgiama į šiuos rodiklius[2]:
1) įgyvendina valstybės ir savivaldybės valdomose įmonėse savininko (akcijų valdytojo) ir pelno nesiekiančiuose juridiniuose asmenyse savininko teises ir pareigas arba
1) galimos rizikos valdžios sektoriui laipsnis;
2) turi daugiau kaip pusę kito subjekto dalyvių balsavimo teisių, arba
2) nuostatos dėl įgyvendinimo priemonių;
3) pagal susitarimus su kitais subjekto dalyviais gali spręsti, kaip panaudoti daugiau kaip pusę to subjekto dalyvių balsų, arba
3) sutartiniai susitarimai;
4) turi teisę rinkti (skirti) arba atšaukti (atleisti) subjekto vadovą, daugumą subjekto valdymo ar priežiūros organo narių, arba
4) pareigūnų skyrimas;
5) turi teisę priimti sprendimą likviduoti subjektą ir gauti didžiąją paskirstomo grynojo turto ar nuosavo kapitalo dalį
5) finansavimo mastas; Papildomai vertinama (tarp jų – ir pelno siekiančių subjektų):
gamintojais;
VSAĮ nustato bendruosius apskaitos principus. Bendrieji apskaitos principai (subjekto, veiklos tęstinumo, periodiškumo, pastovumo, piniginio mato, turinio viršenybės prieš formą, palyginimo, atsargumo, neutralumo, kaupimo) taip pat aprašomi VSAFAS. Tuo tarpu, TVSAS gairėse ir TAS gairėse orientuojamasi ne į bendruosius apskaitos principus, o į ataskaitų informacijai keliamus kokybės reikalavimus, kurie apibendrintai apima ir bendruosius apskaitos principus. 3.4. Ataskaitų rinkinių sudėtis ir lygiai Ataskaitų rinkiniai skirstomi į aukštesniojo ir žemesniojo lygių ataskaitų rinkinius. Aukštesniojo lygio ataskaitų rinkinius rengia valstybė ir savivaldybės.
Pastebėta, kad ataskaitų rinkinių vadinimas aukštesniojo ir žemesniojo lygiais daugiau aiškumo neteikia ir netikslingas. Kai kurios ataskaitos (pvz., valstybės skolos ataskaita) nėra įtrauktos į jokio ataskaitų rinkinio sudėtį. Nors kiekvienas išteklių fondas steigiamas tam tikrai specifinei veiklai (jame kaupiamos tik šiam fondui būdingos lėšos iš nustatytų jo finansavimo šaltinių ir naudojamos tik šiam fondui nustatytiems tikslams finansuoti), šiuo metu visi VSS, įskaitant ir išteklių fondus, rengia tos pačios sudėties ir tos pačios formos ataskaitų rinkinius, neatsižvelgiant į fondų specifiką. Kartu neleidžiama finansinėse ir biudžeto vykdymo ataskaitose teikiamos informacijos sujungti, net jei šios ataskaitos rengiamos taikant tuos pačius principus (pvz., VSDF ir finansinės ataskaitos, ir biudžeto vykdymo ataskaitos rengiamos taikant kaupimo principą). Tokiu būdu dalis tos pačios informacijos dubliuojama arba pateikiama skirtingu detalumu tuo apsunkinant ataskaitų supratimą, rengiama po du aiškinamuosius raštus. Finansinių ataskaitų formos išteklių fondams nustatytos finansų ministro įsakymais, o atsiskaitymas už biudžeto vykdymą reglamentuotas Vyriausybės nutarimais ar to ministro, kurio valdymo srityje yra išteklių fondas, įsakymu. 3.5. Ataskaitų informacijos vientisumas ir teikimo terminai Pagrindiniai ataskaitų tikslai – atsiskaityti ir padėti priimti sprendimus. Privačiame sektoriuje metinis pranešimas (veiklos ataskaitos atitikmuo) teikiamas kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu, be to, auditorius turi patikrinti, ar finansiniai duomenys metiniame pranešime atitinka finansinių ataskaitų duomenis.
O viešajame sektoriuje finansinių ataskaitų rinkinys ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys nėra siejami su veiklos ataskaita, nors veiklos ataskaitoje pateiktą informaciją apie atliktus darbus turėtų papildyti finansinė informacija apie tai, kiek išleista tuos darbus atliekant, kokia juos atlikusių VSS finansinė būklė ir panašiai. Pagal galiojantį VSAĮ VSS, atsiskaitydami už metinius rezultatus, rengia finansines, biudžeto vykdymo ataskaitas ir veiklos ataskaitas. Tačiau aiškių nuostatų dėl valstybės veiklos ataskaitos rengiant valstybės metinių ataskaitų rinkinį VSAĮ nėra. Pagal Seimo statutą Vyriausybė teikia Seimui tik Vyriausybės veiklos ataskaitą, kurios tikslas – pateikti Seimui ir Lietuvos žmonėms svarbiausią informaciją apie Vyriausybės praėjusių metų veiklą ir jos rezultatus, turinčius esminę įtaką šalies pažangai ir visuomenės gerovei. Vyriausybės ataskaita rengiama apibendrinant ministerijų ir
(ar) kitų institucijų pateiktas veiklos ataskaitas ir kitą informaciją, kuri svarbi analizuojant praėjusių metų veiklos rezultatus. Šiuo metu joje teikiama informacija apie svarbiausius Vyriausybės atliktus darbus pagal Vyriausybės programos įgyvendinimo plane išskirtas prioritetines sritis (prioritetus ir kryptis) ir nustatytus rodiklius, nesiejant jų su konkrečiomis priemonėmis ir joms įgyvendinti sunaudotais ištekliais, dėl to negalima įvertinti VSS vykdomų priemonių tikslingumo ir efektyvumo ir atitinkamai to panaudoti rengiant kitų metų biudžetus ir sąmatas. Vyriausybė, atsiskaitydama už veiklos rezultatus Seimui, šių rezultatų (pasiektų tikslų, uždavinių, priemonių) negali susieti su finansiniais rezultatais, nes veiklos ataskaitų ir finansinių bei biudžeto vykdymo ataskaitų pateikimo terminai nesuderinti.
Kitų metų sąmatos, valstybės kitų metų biudžetas rengiami neįvertinus padarytų išlaidų efektyvumo. Vyriausybės veiklos ataskaita teikiama Seimui iki kitų metų kovo 31 dienos, o vadovaujantis VSAĮ valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys – iki kitų metų spalio 10 dienos. Vyriausybės veiklos ataskaitos rengimo pradžios diena laikoma kovo 1 diena, iki kurios valstybės asignavimų valdytojai, vadovaudamiesi VSAĮ, savo veiklos ataskaitas teikia Vyriausybei. Vyriausybė, remdamasi asignavimų valdytojų veiklos ataskaitomis, parengia Vyriausybės veiklos ataskaitą ir ją teikia Seimui iki kitų metų kovo 31 dienos. Kiek laiko užtrunka veiklos ataskaitos svarstymas Seime, nereglamentuota. Valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio rengimo, teikimo ir tvirtinimo Seime terminai pateikti 4 paveiksle, kuris sudarytas vadovaujantis VSAĮ, Konsolidavimo kalendoriuje[4], VK įstatyme ir Seimo statute nustatytais terminais (rugsėjo 20 dienos terminas apskaičiuotas vadovaujantis VK įstatymu, kuriame nustatyta, kad audituojamas subjektas turi teisę susipažinti su valstybinio audito ataskaitos projektu ir per Valstybės kontrolės nustatytą, bet ne trumpesnį kaip 7 darbo dienų terminą teikti dėl jo pastabas). 3 paveikslas. Valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio rengimo, teikimo ir tvirtinimo terminai * VSAĮ 32 str. 4 d. nustatyta, kad metinės ataskaitos ir VSS grupių metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai teikiami Valstybės kontrolei arba savivaldybių kontrolieriams (savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms) ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 31 dienos.
Valstybės konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio rengimo, teikimo ir tvirtinimo Seime terminai pateikti 4 paveiksle, kuris sudarytas vadovaujantis VSAĮ, VK įstatyme, Seimo statute, Žemesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklėse ir Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų, kitų kartu teikiamų ataskaitų ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių sudarymo taisyklėse nustatytais terminais (rugsėjo 20 dienos terminas apskaičiuotas vadovaujantis VK įstatymu, kuriame nustatyta, kad audituojamas subjektas turi teisę susipažinti su valstybinio audito ataskaitos projektu ir per Valstybės kontrolės nustatytą, bet ne trumpesnį kaip
biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio rengimo, teikimo ir tvirtinimo terminai
metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 15 dienos. Valstybės konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rengimo pradžios data laikoma vasario 4 diena, nustatyta Žemesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklėse, kai asignavimų valdytojai pateikia savo grupių konsoliduotąsias biudžeto vykdymo ataskaitas. Pabaigos data tokia pati kaip ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio.
Valstybės konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rengimo ir teikimo skirtumas nuo valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo ir teikimo proceso toks, kad, parengus valstybės konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį iki kovo 15 dienos, jis tikslinamas atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pastabas ir asignavimų valdytojų pateiktas patikslintas valstybės biudžeto išlaidų plano vykdymo ataskaitas iki gegužės 31 dienos. Tada galutinis valstybės konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys teikiamas Valstybės kontrolei valstybinio audito ataskaitai ir išvadai parengti. 3.6. Pensijų anuitetų fondo ir valstybės socialinių fondų atskaitomybė Pagal PKĮ pensijų anuitetų mokėtoja yra paskirta VSDF valdyba. PKĮ 33 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtas, dengiantis techninius atidėjinius, turi būti atskirtas, valdomas ir saugomas atskirai nuo kito VSDF valdybos turto ir gali būti naudojamas tik įsipareigojimams pagal pensijų anuiteto sutartis vykdyti. Iš šios nuostatos kyla reikalavimas pensijų anuiteto turtą ir įsipareigojimus laikyti atskiru išteklių fondu, kurio finansinės ataskaitos turi būti rengiamos pagal VSAĮ. VSAĮ šiuo metu nėra nuostatų apie Pensijų anuitetų fondą, vadinasi, jo atskaitomybė ir vieta konsolidavimo schemoje būtų kaip bet kurio kito išteklių fondo, tačiau šios veiklos specifika ir veiklai taikomi priežiūros reikalavimai kelia kitokio reglamentavimo poreikį. Nors kelis išteklių fondus administruoja vienas VSS ir kartu tas pats subjektas rengia šių fondų ataskaitų rinkinius (pvz., VSDF valdyba administruoja VSDF, Garantinį fondą, IDIF), Valstybės kontrolė rengia atskiras audito išvadas ir audito ataskaitas dėl kiekvieno iš šių fondų ataskaitų rinkinio, atitinkamai Seimas atskirai tvirtina kiekvieno išteklių fondo ataskaitų rinkinį, kas didina administracinę naštą. 3.7.
Šiuo metu Valstybės kontrolė valstybinio audito išvadas ir audito ataskaitas dėl valstybės išteklių fondų, valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio ir nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio teikia ne tik šiuos ataskaitų rinkinius parengusiam VSS, bet skirtingais VSAĮ, VK įstatyme ir Seimo statute nustatytais terminais – Vyriausybei ir Seimui. Tai reiškia, kad:
Pagal galiojantį VSAĮ ataskaitų rinkinius sudarančias ataskaitas pasirašo du asmenys: VSS vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir vyriausiasis buhalteris arba, kai VSS ataskaitos rengiamos centralizuotai, centralizuotos apskaitos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Pagal galiojantį VSAĮ už ataskaitų rinkinių parengimą atsakingas VSS, kurį Vyriausybė arba jos įgaliota institucija yra paskyrusi atsakingu už metinių ir tarpinių ataskaitų ir (arba) konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio parengimą, vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
Kai ataskaitų rinkinius pavesta rengti centralizuotos apskaitos įstaigai, VSS vadovas, kurio ataskaitų rinkiniai rengiami centralizuotai, atsako už ataskaitoms parengti reikalingos informacijos apie visas VSS ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pateikimą centralizuotos apskaitos įstaigai VSAĮ, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose arba rašytinėje sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Praktikoje VSS kelia klausimus dėl atsakomybės tarp VSS, kurio ataskaitos rengiamos centralizuotai, ir centralizuotos apskaitos įstaigos atsakomybių padalijimo aiškumo. Nors VSAĮ reglamentuoja, kad juridiniai asmenys, kurių akcininkai (dalininkai) yra VSS, ir valstybės bei savivaldybių įmonės savo finansinių ataskaitų rinkinius ir metinius pranešimus ar veiklos ataskaitas, parengtus ir patvirtintus pagal jų finansinę atskaitomybę reglamentuojančius teisės aktus, teikia tiems VSS, kurie šiuose juridiniuose asmenyse įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas, tačiau atsakomybė už šių pareigų nevykdymą nenustatyta. 3.9. Kiti pakeitimai VSS grupių ataskaitoms konsoliduoti sudarymo principai. VSS grupę valstybės finansinėms ataskaitoms parengti sudaro: · VSS, priskiriami ministerijoms pagal ministrams pavestas valdymo sritis (ministerijos ir kiti VSS), ir · VSS (jų grupės), nepriskiriami nė vienam ministrui pagal jo valdymo sritį. VSS, kurie nepriskiriami nė vienam ministrui pagal jo valdymo sritį yra virš 50 (teismai, kontrolierių įstaigos ir pan.). Pažymėtina, kad visi VSS galėtų būti priskiriami prie tam tikros grupės, nes kiekvieno VSS veiklą galima priskirti prie tam tikros valstybės funkcijos, pvz., teismus – prie teisingumo sistemos.
VSS sudaromos atskiros jo ataskaitos yra naudingos tik pačiam VSS, tačiau, nejungiant į grupes, nematomas bendras tam tikros valstybės funkcijos rezultatas (pvz., teismų atveju nematomas visos teisingumo sistemos rezultatas). Ataskaitų rinkinių skelbimas. VSAĮ nenustatyta, kelerių metų VSS metinių ataskaitų rinkiniai turi būti skelbiami. Kai VSS skelbia ataskaitų rinkinius už skirtingus laikotarpius, šių ataskaitų rinkinių duomenų vartotojai netenka galimybės palyginti skirtingų VSS finansinius ir biudžeto vykdymo duomenis. Savivaldybės veiklos ataskaitos. Šiuo metu keliuose įstatymuose (ir VSAĮ, ir Vietos savivaldos įstatyme) kalbama apie atsiskaitymą už savivaldybės veiklą, tačiau neaišku, kur kalbama apie mero, kaip politiko, atsiskaitymą už jo veiklą, kur – apie savivaldybės, kaip subjekto, atsiskaitymą. Kartu neaišku, kiek ir kokio turinio veiklos ataskaitų savivaldybė turi rengti. Ataskaitų rengimas, kai VSS reorganizuojamas arba likviduojamas. Šiuo metu, jeigu yra priimtas sprendimas likviduoti ar reorganizuoti VSS, tas VSS turi parengti finansinės būklės ataskaitą, biudžeto išlaidų arba lėšų sąmatos vykdymo ataskaitą pagal sprendimo likviduoti ar reorganizuoti VSS priėmimo dienos duomenis ir finansinių ataskaitų bei biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius pagal faktinio likvidavimo ar reorganizavimo dienos duomenis. Informacija valdžios sektoriaus fiskaliniams rodikliams, kurie teikiami tarptautinėms organizacijoms (Eurostatui, Tarptautiniam valiutos fondui), skaičiuoti gaunama iš prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą tarpines finansines ataskaitas įmonės (tarp jų – Z įmonės) rengia, kai to reikia, arba kitų teisės aktų nustatyta tvarka ar periodiškumu.
Kiti teisės aktai (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas, Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1052) nustato pareigą visoms valstybės ar savivaldybės valdomoms įmonėms rengti tarpines finansines ataskaitas. Garantijų suteikimas. 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiame VSĮ nustatyta, kad garantijų institucija gali teikti garantijas ne visiems subjektams, investuojantiems į obligacijas, o tik tokiems, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas. Tai reiškia, kad garantijomis gali naudotis tik instituciniai ir stambieji (audituoti) investuotojai. Garantijos negali būti teikiamos finansuotojams (fiziniams ir juridiniams asmenims), kuriems pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus finansinių ataskaitų rengimas ir (arba) auditavimas nėra privalomas. Be to, obligacijas įsigijęs finansuotojas šias obligacijas galėtų parduoti tik naujam finansuotojui, tenkinančiam garantijos gavėjui keliamus reikalavimus. Taip pat esamas teisinis reguliavimas numato skirtingus reikalavimus finansų įstaigoms (garantijų gavėjams), kai jos teikia skirtingas finansines paslaugas, už kurias teikiamos garantijų institucijos garantijos pagal VSĮ (t. y. finansinės nuomos (lizingo) atveju, skirtingai nei paskolų bei faktoringo garantavimo atveju, netaikomas reikalavimas dėl finansų įstaigos paskutinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditavimo). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Projekte aiškiai nurodytas VSAĮ tikslas – reglamentuoti VSS atskaitomybės procesą.
Kartu paaiškinta atskaitomybės reglamentavimo nauda: užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą apie VSS, jų grupių, tarp jų – valstybės, savivaldybių veiklą, veiklos rezultatus, finansinę būklę, išteklių naudojimą ir paskirstymą. Siekiama, kad VSAĮ apimtų visus viešojo sektoriaus atskaitomybės reikalavimus, t. y. kuo mažiau nuostatų, reglamentuojančių VSS atskaitomybę, turėtų likti (arba visai nelikti) kituose specialiuose įstatymuose. 4.2. Viešojo sektoriaus apimtis Projekte apibrėžiamos dvi naujos sąvokos: valstybės kontroliuojami pelno siekiantys subjektai ir savivaldybės kontroliuojami pelno siekiantys subjektai. Šios sąvokos reikalingos siekiant, kad VSS ataskaitų rinkiniuose būtų konsoliduojami šių VSS kontroliuojamų prie valdžios sektoriaus priskiriamų pelno siekiančių subjektų duomenys. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje valstybės ir savivaldybių kontroliuojamiems pelno siekiantiems subjektams nustatoma nauja pareiga savo metinių finansinių ataskaitų duomenis teikti į VSAKI sistemą, kad jų duomenys būtų sukonsoliduojami į valstybės ar savivaldybės ataskaitų rinkinius. Tai reiškia, kad į valstybės metinių ataskaitų rinkinį ir nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį bus įtraukti viso valdžios sektoriaus duomenys, kas sudarys sąlygas nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio informaciją naudoti ir statistikos tikslais. Atsižvelgiant į tai, kad prie valdžios sektoriaus šiuo metu nepriskiriami 82 pelno nesiekiantys subjektai (Y subjektai, kaip nurodyta šio aiškinamojo rašto 3.2 skyrelyje) neturi reikšmingų apimčių turto, jų neįtraukimas skaičiuojant fiskalinius rodiklius, reikšmingos įtakos neturės. Pabrėžtina, kad prie valdžios sektoriaus priskiriamų pelno siekiančių subjektų apskaitai taikomi reikalavimai nekeičiami. Šių nuostatų įsigaliojimas atidėtas 2 metams, siekiant, kad subjektai tinkamai pasirengtų ir būtų pritaikyta VSAKI sistema.
Juridiniai asmenys, kuriuose VSS įgyvendina savininko teises ir pareigas, ir valstybės bei savivaldybių įmonės savo finansinių ataskaitų rinkinius ir metinius pranešimus ar veiklos ataskaitas kartu su auditoriaus išvada, jei auditas buvo privalomas arba atliktas šio juridinio asmens ar VSS iniciatyva, teikia tiems VSS, kurie šiuose juridiniuose asmenyse įgyvendina savininko teises ir pareigas, jų nustatytais terminais. Siūloma nuostata būtina siekiant užtikrinti audituotų duomenų pateikimą laiku, tai reiškia anksčiau negu terminas, nurodytas Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme ir Akcinių bendrovių įstatyme (ne vėliau kaip per 4 mėnesius, pasibaigus įmonės finansiniams metams), per kurį įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį turi patvirtinti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar visuotinis akcininkų susirinkimas. Pastebėtina, kad tai reiškia, kad VSS savininko teises įgyvendinančiai institucijai audituotas ataskaitų rinkinys galėtų būti teikiamas iki jo patvirtinimo. 4.3. Bendrieji apskaitos principai Pagrindiniai ataskaitų tikslai – atsiskaityti ir padėti priimti sprendimus, todėl ataskaitose teikiama informacija turi būti tinkama ataskaitų informacijos vartotojų sprendimams priimti, patikima, išsami, suprantama, palyginama ir atsekama. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti bendrųjų apskaitos principų aiškinimo VSAĮ paliekant ataskaitoms keliamus reikalavimus. Bendrieji apskaitos principai detaliau būtų paaiškinti VSAFAS.
VSAĮ (Projekto 3 straipsnio 2 dalis) lieka nustatyti finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rengimo principai: VSS ataskaitos rengiamos remiantis buhalterinėje apskaitoje užregistruotais duomenimis: finansinėse ataskaitose – atsižvelgiant į ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įvykimo laiką (t. y. kaupimo principu), o biudžeto vykdymo ataskaitose – atsižvelgiant į piniginių įplaukų ir piniginių išmokų laiką (t. y. pinigų principu), jei kituose teisės aktuose nenurodyta kitaip. Atsižvelgiant į tai, kartu keičiamame GF įstatymo projekte papildyta, kad Garantinio fondo ir IDIF biudžetų projektai ir bendrieji ataskaitų rinkiniai rengiami taikant kaupimo principą, pagal kurį biudžetiniams metams priskirtinos Garantinio fondo ir IDIF pajamos ir biudžetiniams metams priskirtinos išlaidos, priskaičiuotos už laikotarpius, sutampančius su biudžetinių metų laikotarpiu, parodomos pagal priskaičiavimo laikotarpius neatsižvelgiant į pajamų gavimo ir išlaidų padarymo laiką. 4.4. Ataskaitų rinkinių sudėtis ir lygiai Projekte:
skirstymo į aukštesnįjį ir žemesnįjį lygius, kaip neteikiančio pridėtinės vertės;
rinkinio sudėtis: metinių ataskaitų rinkinį sudaro finansinių ataskaitų rinkinys, biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys ir veiklos ataskaita;
rinkinys – bendrasis ataskaitų rinkinys. Tokį ataskaitų rinkinį sudarys sujungta finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų informacija ir bus rengiamas vienas aiškinamasis raštas. Šį ataskaitų rinkinį rengs išteklių fondai, mokesčių fondai ir fondų fondai. Siekiant teisinio nuoseklumo ir sistemiškumo, ataskaitų formas ir turinio reikalavimus visiems išteklių fondams nustatys finansų ministras, kaip atsakingas už visų subjektų atskaitomybės politikos formavimą asmuo.
Numatoma, kad tokie ataskaitų rinkiniai bus aiškesni ir naudingesni, kartu mažės administracinė našta;
išimtis dėl ataskaitų sudėties, leidžianti nustatyti ataskaitų sudėtį atsižvelgiant į fondų specifiką – sudaroma galimybė išteklių fondams rengti kitokios sudėties ataskaitų rinkinius (6 straipsnio 2 dalis), nei nustatoma VSAĮ. Tokius reikalavimus nustatys finansų ministras. Tačiau bendrųjų VSAĮ reikalavimų bus laikomasi: fondų bendrasis ataskaitų rinkinys apims informaciją apie finansinius ir (arba) biudžeto vykdymo duomenis ir kitą šių fondų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytą finansinę ir nefinansinę informaciją. Pakeitimas siūlomas atsižvelgiant į skirtingų išteklių fondų specifiką, pastebėjimus, kad ne kiekvienam fondui tinka kito VSS, biudžetinės ar viešosios įstaigos rengiamos ataskaitos. Ataskaitų rinkinio sudėtis ir galima bendrojo ataskaitų rinkinio sudėtis parodyta 5 paveiksle. Bendrojo ataskaitų rinkinio sudėtis (kurią nustatys finansų ministras) galėtų skirtis priklausomai nuo fondo veiklos specifikos. Dėl aiškumo siūloma atskirame straipsnyje reglamentuoti Seimui teikiamų ataskaitų skaičių ir sudėtį, susiejant jas su Valstybės kontrolės atliekamo finansinio audito reikalavimu. Aiškiai nustatyta, kokius metinių ataskaitų rinkinius tvirtina Seimas: 1) valstybės, 2) valstybės socialinių fondų, 3) PSDF,
4) Pensijų anuitetų fondo ir 5) nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį. 5 paveikslas.
bendrojo ataskaitų rinkinio sudėtis FAR – finansinių ataskaitų rinkinys; BVAR – biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys; FBA – finansinės būklės ataskaita; VRA – veiklos rezultatų ataskaita; GTPA – grynojo turto pokyčių ataskaita; PSA – pinigų srautų ataskaita; AR – aiškinamasis raštas; VB
Siekiant užtikrinti ataskaitose teikiamos informacijos vientisumą, taip pat atžvelgiant į Vyriausybės vykdomą strateginio valdymo sistemos tobulinimą ir parengtą Strateginio valdymo įstatymo, kurio tikslas sukurti ir plėtoti į rezultatus orientuotą strateginio valdymo sistemą, projektą, siūloma: · nustatyti, kad valstybės metinių ataskaitų rinkinio dalis yra valstybės pažangos ataskaita, teisės aktų dėl Seimui teikiamos Vyriausybės veiklos ataskaitos nekeičiant (Vyriausybės veiklos ataskaita ir toliau gali būti laikoma Vyriausybės politiniu atsiskaitymu Seimui); · atskirose VSS, VSS grupių veiklos ataskaitose ir valstybės pažangos ataskaitoje reikalauti pateikti finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizę, leidžiančią susieti veiklos rezultatus su atliktais darbais ar vykdytomis priemonėmis ir jiems sunaudotais ištekliais; · nustatyti, kad Vyriausybė už praėjusių metų rezultatus atsiskaitytų Seimui vieną kartą teikdama visą informaciją apie praėjusių metų finansinius rezultatus, t. y. Seimui tuo pačiu metu būtų teikiama informacija apie valstybės finansinę būklę, finansinius rezultatus (valstybės finansinių ataskaitų rinkinys), biudžeto vykdymą (valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys) ir pasiektus tikslus bei jų pasiekimo sąsają su panaudotais ištekliais (valstybės pažangos ataskaita).
Siūloma Seimui pavasario sesijos metu, t. y. ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 25 dienos teikti šiuos ataskaitų rinkinius (6 paveikslas), kurie šiuo metu teikiami iki spalio 10 dienos: · valstybės metinių ataskaitų rinkinį, · valstybės socialinių fondų bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį, · PSDF bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį; · Pensijų anuitetų fondo bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį. Valstybės metinių ataskaitų rinkinio papildymas valstybės pažangos ataskaita ir ataskaitų rinkinio teikimo Seimui termino paankstinimas leistų Vyriausybei ir Seimui:
1) veiklos rezultatus susieti ir svarstyti kartu su finansiniais rezultatais;
2) praėjusių metų ataskaitas gauti prieš priimant sprendimus dėl kitų metų biudžeto. Tai sudarytų sąlygas efektyvesniems ir savalaikiams sprendimams, galintiems turėti poveikio kitų metų biudžeto sudarymui. Atsižvelgdami į siūlomą nustatyti ataskaitų pateikimo Seimui terminą, suderinome ir atitinkamai Projekte ir Seimo statuto projekte nustatėme kitus atskaitomybės terminus, kurie nurodyti 6 paveiksle. Atkreipiame dėmesį, kad gegužės 15 dienos terminas (ataskaitų rinkinių pateikimo Vyriausybei) apskaičiuotas vadovaujantis VK įstatymu, kuriame nustatyta, kad audituojamas subjektas turi teisę susipažinti su valstybinio audito ataskaitos projektu ir per Valstybės kontrolės nustatytą, bet ne trumpesnį kaip 7 darbo dienų terminą teikti dėl jo pastabas. Metinių ataskaitų rinkinių parengimo ir teikimo terminai ir subjektai, kuriems tie rinkiniai teikiami, nustatyti Projekto priede – lentelėje, kurioje nurodomi ir kiekvieną metinių ataskaitų rinkinį sudarantys ataskaitų rinkiniai.
Dėl šių terminų keitimo keičiamas ir Vietos savivaldos įstatymas – nustatoma, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio auditą atlieka iki gegužės 25 d. 6 paveikslas. Siūlomi atskaitomybės terminai Eil. Nr. Metinių ataskaitų rinkiniai Ataskaitų parengimo data Įstaiga ar institucija, kuriai teikiami metinių ataskaitų rinkiniai Vyriausybei Seimui arba savivaldybės tarybai I. Viešojo sektoriaus subjekto Iki kovo 1 d.
Toks teikimas nustatytas siekiant išvengti galimų kelių išteklių fondų sąsajų ir siekiant, kad nei politikų, nei visuomenės neklaidintų Pensijų anuitetų fondo veiklos rezultatas. Siekiant mažinti administracinę naštą, Projekte nustatyta, kad visų VSDF valdybos administruojamų fondų (VSDF, GF ir IDIF), išskyrus Pensijų anuitetų fondą, metinių ataskaitų rinkiniai įtraukiami (jų duomenys teikiami atskirai, t. y. nekonsoliduoti) į vieną valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį (šiam tikslui Projekte apibrėžta nauja valstybės socialinio fondo sąvoka). Atsižvelgiant į tai, VK pateiktų vieną audito išvadą ir audito ataskaitą apie visus valstybės socialinius fondus, o Seimas tvirtintų vieną metinių ataskaitų rinkinį (valstybės socialinių fondų) vietoj trijų (VSDF, GF ir IDIF). 4.7. Valstybinis auditas Projekte, VK įstatymo ir Seimo statuto projektuose atsisakoma nuostatos, kad Valstybės kontrolė valstybinio audito išvadas ir audito ataskaitas teikia Vyriausybei. Atsisakius šios nuostatos valstybinio audito išvados ir audito ataskaitos bus teikiamos audituojamiems subjektams, o šie jas kartu su metinių ataskaitų rinkiniais pateiks Vyriausybei.
Projekte nustatyta, kad Valstybės kontrolė, savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, auditorius arba audito įmonė metinių ataskaitų rinkinių, finansinių ataskaitų audito ir (arba) patikrinimo metu nustato ir audito ar auditoriaus išvadoje nurodo, ar veiklos ataskaitoje (rengiant valstybės metinių ataskaitų rinkinį – valstybės pažangos ataskaitoje), jeigu pagal teisės aktų reikalavimus ji rengiama, pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis. 4.8. Ataskaitų pasirašymas ir atsakomybė Projekte apibrėžiama nauja sąvoka „už ataskaitų parengimą atsakingas asmuo“ (keičiamo 2 straipsnio 15 dalis), apimanti:
ataskaitas,
pavedimu kitą vadovaujamas pareigas einantį asmenį, kai ataskaitų rengimas pavestas centralizuotos apskaitos įstaigai. Taip pat numatoma už ataskaitų parengimą atsakingo darbuotojo atsakomybė – užtikrinti VSAĮ nustatytų ataskaitų parengimą ir pateikimą laiku VSS arba kontroliuojančio VSS vadovui. Siūloma, kad VSS vadovas arba jo įgaliotas asmuo atsakytų už atskaitomybės organizavimą, išvardijant į atskaitomybės organizavimą apimančias veiklas (Projektu keičiamo 20 straipsnio 2 dalis). Tam, kad už ataskaitų parengimą atsakingas darbuotojas galėtų užtikrinti VSAĮ nustatytų ataskaitų parengimą ir pateikimą vadovui laiku, VSS vadovas turi užtikrinti, kad jam būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas ir kita informacija, reikalinga ataskaitų rinkiniams parengti.
Pasirašydamas ataskaitas VSS vadovas tuo patvirtintų pateiktos informacijos apie jo vadovaujamo VSS ūkines operacijas ir ūkinius įvykius teisingumą, tikslumą ir išsamumą, o už ataskaitų parengimą atsakingas asmuo – tai, kad ataskaitos parengtos laikantis ataskaitų rengimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme numatyta atsakomybė įmonių vadovams už VSAĮ nustatytų pareigų nevykdymą. Įmonėms VSAĮ nustatytos pareigos:
ataskaitas kartu su auditoriaus išvada, jei auditas buvo privalomas arba atliktas šio juridinio asmens ar VSS iniciatyva, teikti tiems VSS, kurie yra šių juridinių asmenų dalyviai, jų nustatytais terminais (VSAĮ 17 straipsnio 2 dalis);
konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniui parengti reikalingus veiksmus (VSAĮ 2 straipsnio
būtų taikoma juridinių asmenų, kurių akcininkai (dalininkai) yra VSS, ir valstybės bei savivaldybių įmonių vadovams. 4.9. Kiti pakeitimai VSS grupių sudarymo principai. Siūloma nustatyti, kad VSS grupę, kurios ataskaitų rinkinių duomenys įtraukiami į valstybės finansinių ataskaitų rinkinį ir valstybės pažangos ataskaitą, sudaro VSS, priskirti prie tos pačios valstybės veiklos srities (ši nuostata suderinta su Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, kuris įtrauktas į Strateginio valdymo įstatymo projektų paketą).
Tai reiškia, kad visos įstaigos (tarp jų – tos, kurios iki šiol nebuvo priskirtos nė vienam ministrui pagal jo valdymo sritį) bus priskirtos prie vienos iš numatomų 16-os valstybės veiklos sričių. Toks VSS grupavimas leistų matyti veiklos rezultatus pagal valstybės funkcijas ir priimti atitinkamus sprendimus. Ataskaitų rinkinių skelbimas. Projekte nustatyta, kad turi būti skelbiami ne mažiau kaip 5 praėjusių metų ataskaitų rinkiniai. Savivaldybės veiklos ataskaitos. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekte aiškiai nustatyta, kad yra viena savivaldybės veiklos ataskaita (t. y. atsiskaitymo už mero veiklą informacija įtraukiama į savivaldybės veiklos ataskaitą) ir ši veiklos ataskaita yra savivaldybės metinio ataskaitų rinkinio dalis. Ataskaitų rengimas, kai VSS reorganizuojami arba likviduojami. Siūloma nustatyti, kad kai VSS yra reorganizuojamas ar likviduojamas, jis rengtų ne visus finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius, o finansinės būklės ataskaitą ir biudžeto išlaidų arba lėšų sąmatos vykdymo ataskaitą pagal paskutinio mėnesio, buvusio iki sprendimo reorganizuoti ar likviduoti VSS priėmimo dienos, paskutinės dienos duomenis ir reorganizavimo ar likvidavimo ataskaitą pagal paskutinės VSS veiklos dienos iki reorganizavimo ar likvidavimo dienos duomenis. Reorganizavimo ataskaitai ir likvidavimo ataskaitai keliamus reikalavimus nustato finansų ministras. Informacija valdžios sektoriaus fiskaliniams rodikliams skaičiuoti.
Priėmus Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymą Z įmonėms, kurių finansinių ataskaitų (tarp jų – tarpinių) informacija naudojama valdžios sektoriaus fiskaliniams rodikliams skaičiuoti, nebus pareigos rengti 3 ir 9 mėnesių tarpines finansines ataskaitas, kartu statistikos tikslais reikalinga informacija nebus gaunama. Atsižvelgiant į tai, keičiamas Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas – nustatoma pareiga prie valdžios sektoriaus priskiriamoms įmonėms (Z įmonėms) rengti tarpines finansines ataskaitas. Tokiu būdu būtų pasiektas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikslas – mažinti administracinę naštą visoms valstybės ir savivaldybės įmonėms, išskyrus 19 Z įmonių (žr. 1 lentelę), ir kartu gauti fiskaliniams rodikliams skaičiuoti reikalingą informaciją. Garantijų suteikimas. Dėl garantijų už emitentų obligacijas INVEGOS, kaip garantijų institucijos, veikla skirta finansinėms priemonėms, kurios skatina verslo plėtrą, įgyvendinti. Garantijos teikiamos tik tiems verslo subjektams, kurie atitinka jiems keliamus teisės aktų reikalavimus. Atitinkamai VSĮ projekte siūloma teikiant garantijas už obligacijas reikalavimus dėl paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito taikyti obligacijas išleidžiantiems emitentams (verslo subjektams), o ne obligacijas įsigyjantiems subjektams. Siūlomų VSĮ pakeitimų privalumai:
1) remiantis konsultacijomis su rinkos dalyviais, Lietuvoje didėja verslo subjektų poreikis skolintis alternatyvaus finansavimo rinkoje išleidžiant obligacijas. Verslo subjektai kaip alternatyvą kredito įstaigų finansavimui renkasi lankstesnę finansinę priemonę – obligacijas.
Atskirų investuotojų grupių nediskriminuojanti garantijų už obligacijas finansinė priemonė paskatintų potencialius finansuotojus įsigyti verslo subjektų obligacijas ir taip būtų plėtojami alternatyvūs verslo, ypač smulkiojo ir vidutinio, finansavimo šaltiniai;
2) finansuotojai (fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus finansinių ataskaitų rengimas ir (ar) auditavimas nėra privalomas) drąsiau skolintų verslo plėtros projektams finansuoti (juos finansuotų). Dalis įmonių ir gyventojų lėšų, šiuo metu laikomų kredito įstaigose banko indėlių forma, galėtų būti skirtos verslui finansuoti;
3) būtų prisidedama prie šiuo metu vykdomos kapitalo rinkų sąjungos kūrimo iniciatyvos, sudarant konkurenciją mažėjančiam bankiniam (tradiciniam) finansavimui, nes obligacijų leidimas būtų alternatyva verslo subjektams, kurie neturi pakankamų išteklių ar yra išnaudoję jiems suteiktą kredito įstaigų finansavimą, pritraukti papildomą finansavimą verslo plėtros projektams finansuoti;
4) kriterijus, kad garantijos teikiamos, jei obligacijų emitento paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, prisidės prie geresnės investuotojų, investuojančių į įmonių (emitentų) obligacijas, ir garantijų institucijos, suteikiančios atitinkamas garantijas, interesų apsaugos ir sudarys prielaidas prisiimamai investavimo ar garantavimo rizikai tinkamai įvertinti, nes finansuotojai ir garantijų institucija galės atsižvelgti į nepriklausomo auditoriaus audituotos metinės finansinės ataskaitos duomenis bei auditoriaus pateiktą išvadą dėl jos;
5) INVEGOS įsipareigojimų pagal suteikiamas garantijas limito poreikis nebūtų didinamas. Dėl kredito įstaigų verslo finansavimo apimčių mažėjimo nepanaudotas limitas būtų skirtas alternatyviam finansavimui (tarp jų ir garantijoms už obligacijas) skatinti.
Tokiu būdu, nedidinant Vyriausybės nustatomo įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas limito, būtų išplėstas INVEGOS teikiamų individualių garantijų spektras. Dėl garantijų už gamybinės įrangos finansinę nuomą (lizingą) VSĮ projekte siūloma atsisakyti „finansinės nuomos (lizingo) bendrovės“ sąvokos ir ją pakeisti į „finansų įstaigos“ bei nustatyti, kad garantijos teikiamos dėl finansinės nuomos (lizingo), jei tai finansuoja „finansų įstaigos, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas“. Tai siūloma atsižvelgiant į tai, kad kituose įstatymuose nevartojama „finansinės nuomos (lizingo) bendrovės“ sąvoka, bet vartojamos „lizingo davėjo“ arba „finansų įstaigos“ sąvokos. Kartu VSĮ projekte numatytu reglamentavimu būtų suvienodinti reikalavimai finansų įstaigoms, teikiančioms investicines ar apyvartines paskolas, faktoringą, finansinę nuomą (lizingą) su garantijų institucijų teikiamomis garantijomis. VSĮ 8 str. redakciniai pakeitimai VSĮ projekte siūloma VSĮ atskirose normose nevardyti visų garantijų gavėjų ir įsipareigojimų, už kuriuos garantijų institucija garantuoja, bet duoti nuorodą į atitinkamą VSĮ straipsnio dalį, kurioje tai yra išdėstyta. Dėl šių pakeitimų VSĮ nuostatos tampa aiškesnės ir tikslesnės. Individualių garantijų ir portfelinių garantijų teikimas VSĮ projekte siūloma nustatyti, kad vadovaudamosi VSĮ garantijų institucijos gali teikti VSĮ numatytas garantijas kaip individualias garantijas ir (arba) portfelines garantijas. Šiuo metu galiojančioje VSĮ redakcijoje yra apibrėžtos „valstybės garantuojamos garantijų institucijos individualios garantijos“ ir „valstybės garantuojamos garantijų institucijos portfelinės garantijos“ sąvokos, bet atitinkama nuostata dėl jų teikimo VSĮ konkrečiai nėra įtvirtinta.
Ši nuostata panaikintų teisinį neapibrėžtumą dėl garantijų institucijos suteiktų individualių bei portfelinių garantijų prilyginimo valstybės garantijai, įsipareigojimų pagal jas įtraukimo į valstybės skolą ir kitų atitinkamų VSĮ nuostatų taikymo. Kiti smulkūs pakeitimai: Pagal Vietos savivaldos įstatymą sprendimą dėl savivaldybės įstaigų steigimo priima savivaldybės taryba. Projekte siekiant aiškumo (nes savivaldybės taryba nėra juridinis asmuo ir nėra atskiras viešojo sektoriaus subjektas) nustatoma, kad savivaldybėse savivaldybės įstaigų kontroliuojančiuoju viešojo sektoriaus subjektu laikoma savivaldybės administracija. Projekte siekiant lankstumo, kad būtų gaunama reikalinga informacija, atsisakoma tarpinių ataskaitų, jų sudėties, skelbimo reglamentavimo – nustatoma, kad tarpinių ataskaitų rinkinio rengimo periodiškumą, teikimą, skelbimą, ataskaitų formas nustato finansų ministras. Projekte atsisakome sąvokų, kurios apibrėžia VSS, kurių finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai įtraukiami į tam tikrų grupių konsoliduotuosius ataskaitų rinkinius, aiškiau apibrėždami principus, kuriais vadovaujantis rengiamos VSS grupių konsoliduotosios ataskaitos. Kartu iš VSS sąvokos apibrėžties išbraukta valstybė ir savivaldybės, atsižvelgiant į tai, kad atskaitomybės prasme valstybė ir savivaldybės suprantamos kaip VSS grupė (o ne kaip atskiras subjektas), kurios ataskaitos rengiamos.
Siekiant, kad Lietuva tinkamai įgyvendintų Europos bendrijos steigimo sutarties protokolo dėl per didelio deficito reguliavimo tvarkos bei su tuo susijusių teisės aktų nuostatas, Projekte nustatyta, kad valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo bendrojo ataskaitų rinkinio duomenys teikiami Finansų ministerijai finansų ministro nustatyta tvarka ir terminais. Siekiant teisinio nuoseklumo, nuostata dėl viešųjų įstaigų grupių audito iš VSAĮ perkelta į VšĮ įstatymą. Lydimuosiuose įstatymų pakeitimo įstatymų projektuose dėl ataskaitų rinkinių sudėties, rengimo reikalavimų duodama nuoroda į VSAĮ. VSDF įstatymo pakeitimo projekte, Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekte ir ANK pakeitimo projekte sąvokos suvienodintos su VSAĮ. 4.10. Įsigaliojimas Siūloma, kad VSAĮ ir lydimieji Seimo priimami teisės aktai įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 d., o ataskaitų rinkiniai pagal šiuos įstatymus būtų rengiami ir teikiami už 2022 ir vėlesnius metus. Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai būtų taikomi sudarant 2023 metų ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių valstybės biudžeto projektus ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektus, nes ataskaitų rinkiniai yra rengiami už praėjusius metus, o biudžetas priimamas ateinantiems metams. VSAĮ nuostata dėl valstybės kontroliuojamų pelno siekiančių subjektų ir savivaldybių kontroliuojamų pelno siekiančių subjektų ataskaitų rinkinių konsolidavimo būtų taikoma ataskaitoms už 2023 ir vėlesnius metus rengti, atsižvelgiant į tai, kad reikės laiko ir šiems subjektams pasirengti teikti finansinėms ataskaitoms konsoliduoti reikalingą informaciją, ir pritaikyti VSAKI sistemą.
Išimtis numatoma ir nuostatoms dėl išteklių fondų atskaitomybės: ataskaitų rinkinius už
galiojančią ataskaitų rinkinių sudėtį ir ataskaitų formas. Visos kitos VSAĮ nuostatos, tarp jų – naujos sudėties išteklių fondų ataskaitų rinkinys, bus taikomos išteklių fondų ataskaitų rinkiniams už 2023 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai verslo sąlygoms ir jo plėtrai tiesioginės įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų projektams inkorporuoti į teisinę sistema turi būti priimtas Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 8, 17, 18, 32, 35 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas, kuris įtrauktas į Strateginio valdymo įstatymo projektų paketą. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekto naujos sąvokos suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinant VSAĮ pakeitimus reikės priimti naują VSAFAS, reglamentuojantį bendrąjį ataskaitų rinkinį. Šis VSAFAS bus tvirtinamas finansų ministro įsakymu. Siekiant įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, reikės pakeisti:
Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“;
ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario
vykdymo ataskaitų rinkinių teikimo tvarkos aprašo bei ataskaitų formų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 13 d. nutarimą Nr.
sektoriaus subjekto metinės veiklos ataskaitos ir viešojo sektoriaus subjektų grupės metinės veiklos ataskaitos rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos finansų ministro įsakymais tvirtinamus VSAFAS;
Respublikos finansų ministro 2010 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 1K-022 „Dėl Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitos, kitų kartu teikiamų ataskaitų ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių sudarymo taisyklių ir ataskaitų formų patvirtinimo“;
Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 1K-461 „Dėl Išteklių fondų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudarymo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įgyvendinant įstatymus reikės lėšų VSAKI sistemai pritaikyti ir valstybės ir savivaldybių kontroliuojamiems pelno siekiantiems juridiniams asmenims (kurie nėra VSS, jų sąrašas pateiktas 1 lentelėje) jų informacinėms sistemoms pritaikyti, kad jie galėtų savo finansinių ataskaitų informaciją teikti į VSAKI sistemą, – apie 120 tūkst. Eur. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Atskaitomybė“,
„valdžios sektorius“, „viešasis sektorius“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. [1] Duomenys apytiksliai, vertinti pagal 2018 m. Konsolidavimo schemą. Paklaidos galimos dėl VSS reorganizavimo, likvidavimo. [2] 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje 2.39 papunktis. [3] Rinkos testas – pajamos už parduotas prekes ar paslaugas viršija 50 proc. gamybos sąnaudų. [4] Kiekvienų metų pabaigoje finansų ministro įsakymu tvirtinamas konsolidavimo kalendorius, kuriuo vadovaujasi VSS, teikiantys informaciją tam tikrų metų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniams parengti į VSAKI sistemą.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto
Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2020-05-13
posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo) 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog „šio įstatymo tikslas - reglamentuoti viešojo sektoriaus subjektų, jų grupių, tarp jų valstybės ir savivaldybių, atskaitomybės procesą <...>“, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų papildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies. Pritarti. Projekto 1 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Šis įstatymas taikomas viešojo sektoriaus
subjektams, jų grupėms, tarp jų valstybei ir savivaldybėms.“212
perteklinė formuluotė „(OL 2013 L 174, p. 1)“. Pritarti. 2145
papildyti įtėviais, įvaikiais, įbroliais, įseserėmis bei sugyventiniais. Pritarti.
Pritarti. 2 straipsnio 14 dalies 5 punktą išdėstyti taip:
5) vieno iš šios dalies 4 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys (sutuoktinis, sugyventinis, partneris (asmuo, su kuriuo registruota partnerystė), tėvai (įtėviai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, vaikai (įvaikiai) ir vaikų sutuoktiniai, vaikų partneriai);218
fondų apibrėžimą, svarstytina, ar šio straipsnio 18 dalyje prie išimčių neturėtų būti nurodytas iš Rezervinis (stabilizavimo) fondas. Nepritarti. Kadangi pagal Rezervinio fondo nuostatus šis fondas yra valstybės pinigų fondas, o jį valdo Finansų ministerija, jis turėtų būti priskiriamas prie valstybės viešojo sektoriaus subjektų. 213
subjektų apibrėžimą bei šio straipsnio 18 dalyje pateikiamą valstybės viešojo sektoriaus subjektų apibrėžimą, svarstytina, ar šio straipsnio 13 dalyje vietoje formuluotės „savivaldybės kontroliuojami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys“ neturėtų būti formuluotė „šių įstaigų kontroliuojami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys ir šių juridinių asmenų kontroliuojami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys“. Nepritarti. Savivaldybėse nėra subjektų, kuriuos kontroliuoja pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. 233
„socialinių fondų biudžetams“ neturėtų būti vartojama formuluotė „Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžetui“. Iš dalies pritarti. Turima omenyje ne tik Valstybės socialinio draudimo fondo biudžetą, bet visų 2 str. 17 dalyje minimų valstybės socialinių fondų biudžetus. Siūloma 2 straipsnio 33 dalį išdėstyti taip:
„33. Kai šio įstatymo normos taikomos valstybės biudžetui,
savivaldybės biudžetui, valstybės socialinių fondų biudžetams, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, vartojama sąvoka „biudžetas.“ 3,4, 10,13 7.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3, 4, 10 – 13 straipsnių nuostatas, svarstytina, ar šių straipsnių nevertėtų dėstyti viename skyriuje. Nepritarti. 3 ir 4 straipsniuose nustatyti principai, kuriais vadovaujantis informacija teikiama ataskaitose, bendrieji reikalavimai ataskaitų informacijai ir ataskaitas rengiančiam subjektui, o 10-13 straipsniuose – reikalavimai ataskaitų turiniui, konkrečioms ataskaitoms. 3
8Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų turinį,
siūlytina šias dalis sukeisti vietomis. Pritarti. 4
straipsnio pavadinimas. Pritarti. 4 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Bendrieji reikalavimai ataskaitas rengiančiam
viešojo sektoriaus subjektui“43
straipsnio 3 dalį, konkrečiai nurodant, koks subjektas negauna pajamų iš valstybės ar savivaldybės turto (ne viešojo sektoriaus subjektas ar viešojo sektoriaus subjektas, įgyvendinantis to turto valdytojų savininko (akcijų valdytojo) teises ir pareigas). Pritarti. 4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Valstybės ar savivaldybės turto, kurį patikėjimo teise valdo ne
viešojo sektoriaus subjektai ir iš kurio ne viešojo sektoriaus subjektas negauna pajamų, vertę į savo ataskaitas įtraukia viešojo sektoriaus subjektai, įgyvendinantys to turto valdytojų savininko (akcijų valdytojo) teises ir pareigas.“ II,
atskirų keičiamo įstatymo II ir VI skyrių, kuriuose yra tik po vieną straipsnį. Pritarti. 5,9 12.
5,9
yra vartojamas Vyriausybės pavadinimas, prieš jį turi būti įrašyta formuluotė
„Lietuvos Respublikos“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 9
straipsniui. Pritarti. 6912 5(a)
13Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies turinį, svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 9 straipsnio 5 punkto a papunktis neturėtų būti papildyti po žodžio „srautus“ įrašant formuluotę
„grynąjį turtą“. Nepritarti. Finansinė būklė,
veiklos rezultatai yra realios registruojamos ūkinės operacijos. Grynasis turtas yra įsipareigojimai minus finansavimo sumos, t.y. rezultatas. 7,8
straipsnių pavadinimus suvienodinti su keičiamo įstatymo 6 straipsnio pavadinimu, t. y. atsisakyti juose perteklinės formuluotės „išskyrus fondus“, o vietoje žodžio „arba“ vartoti žodį „ir“. Be to, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje po žodžių junginio „išskyrus fondus“ žodis „arba“ keistinas žodžiu „ir“. Iš dalies pritarti. Projekto 7 ir 8 straipsniai netaikomi fondams, todėl negalima atsisakyti formuluotės „išskyrus fondus“. 6 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„Viešojo sektoriaus subjekto, išskyrus fondus, ir arba
viešojo sektoriaus subjektų grupės metinių ataskaitų rinkinį sudaro:“
fondus, ir arba viešojo sektoriaus subjektų grupės metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis 1.Viešojo sektoriaus subjekto, išskyrus fondus, ir arba viešojo sektoriaus subjektų grupės metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
fondus, ir arba viešojo sektoriaus subjektų grupės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudėtis 1.
Viešojo sektoriaus subjekto, išskyrus fondus, ir arba viešojo sektoriaus subjektų grupės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį sudaro:78112523
„ataskaitų“ įrašyti žodį „rinkinio“. Nepritarti. Aiškinamasis raštas yra tokia pati finansinė ataskaita kaip ir kitos,
jei būtų atsižvelgta, reikėtų dėl nuoseklumo visas finansinių ar biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ataskaitas vadinti taip pat (pavyzdžiui, finansinių ataskaitų rinkinio finansinės būklės ataskaita). 81
dalies 1 ir 2 punktuose atsisakyti perteklinės formuluotės „viešojo sektoriaus subjekto ar viešojo sektoriaus subjektų grupės“. Pritarti. 8
į 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtintą viešojo sektoriaus subjektų apibrėžtį, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalių turinį, šios dalys neturėtų būti dėstomos atskiru straipsniu. Nepritarti. Šiame straipsnyje valstybė ir savivaldybės suprantamos kaip viešojo sektoriaus subjektų grupės, o ne fondai (valstybės iždas ir savivaldybių iždai). 9
nuostatomis dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog aiškinamajame rašte nėra pateikta informacijos, kodėl atsisakoma šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, kai Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkinį.
Be to, pažymėtina, jog, skirtingai nei pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkinio auditas nepateks tarp metinių ataskaitų rinkinių auditų, kuriuos atlieka Valstybės kontrolė. Kartu su projekto teikiamo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 2, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4540)
dalis, siūloma nustatyti, kad Valstybės kontrolė kiekvienais metais atlieka Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 16 straipsnyje nurodytų metinių ataskaitų rinkinių auditus ir juos parengusiems viešojo sektoriaus subjektams teikia valstybinio audito išvadas ir valstybinio audito ataskaitas. Tuo atveju, jei keičiamas įstatymas būtų papildytinas nuostatomis dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo bei audito, atitinkamai pildytinas ir keičiamo įstatymo 17 straipsnis – nuostatomis dėl ataskaitų rinkinių ar jų duomenų teikimo. Pažymėtina, jog atitinkamai turėtų būti tikslinami ir kiti kartu pateikti projektai – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (Stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (reg. Nr. XIIIP-4550), Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 49, 59, 59¹, 64, 65, 206, 225, 226, 226¹ ir 226² straipsnių pakeitimo“ projektas (reg. Nr. XIIIP-4552). Nepritarti.
Nepritarti. Seimas tvirtins ir Rezervinio fondo ataskaitas, tik netiesiogiai, nes jos bus valstybės ataskaitų sudėtyje: Rezervinio fondo ataskaitos (pagal valstybės viešojo sektoriaus subjektų sąvokos apibrėžtį) patenka į valstybės metinių ataskaitų rinkinį. Atitinkamai šio fondo ataskaitų auditą Valstybės kontrolė atliks audituodama valstybės metinių ataskaitų rinkinį, tik nebus pateikta atskira valstybinio audito išvada ir audito ataskaita. Toks keitimas siūlomas siekiant mažinti administracinę naštą ir Seimui, ir Valstybės kontrolei. 10 3,5
straipsnio pavadinimo. Atsižvelgiant į tai, straipsnis koreguotinas. Nepritarti. 10 straipsnyje nurodyti pagrindiniai reikalavimai, kurie taikomi atskiro subjekto ar konsoliduotosioms ataskaitoms. Nei straipsnio pavadinimas, nei dėstymas nekeistini. 113
įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „atitinkamų“ įrašytina formuluotė „Lietuvos
atskira dalimi išdėstyti nuostatas apie valstybės skolos ataskaitos informacijai keliamus reikalavimus bei šių nuostatų atsisakyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 punkto b papunktyje. Pritarti. 11 straipsnį papildyti 6 dalimi:
„6. Valstybės skolos ataskaitoje teikiama
informacija apie valstybės skolos valdymo tikslus ir prioritetus, valstybės skolos struktūrą, dinamiką, valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP) ir kitus susijusius rodiklius. Detalius valstybės skolos ataskaitos informacijai keliamus reikalavimus nustato finansų ministras.“124
dalies nevertėtų papildyti informacija apie veiklos pradžios finansinės būklės ataskaitą (t. y. kuo vadovaujantis ji rengiama, kokia jos forma, kas tą formą nustato ir pan.). Pritarti. 12 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: 4„.
Įregistruoti nauji viešojo sektoriaus subjektai parengia veiklos pradžios finansinės būklės ataskaitą. Reikalavimus keliamus šiai ataskaitai nustato finansų ministras. 15
rinkinys“ bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 15 straipsnį aiškiai nurodant, kad šiuo atveju kalbama apie kiekvienos ataskaitos, sudarančios ataskaitų rinkinį, pasirašymą. Nepritarti. Redakcija „rinkinio ataskaitų pasirašymas“ yra gana aiški, vengiama nereikalingų, skaitymą ir supratimą apsunkinančių žodžių. 164
iš veiklos ataskaitos rūšių yra valstybės skolos ataskaita, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje taip pat neturėtų būti nurodyta ir valstybės skolos ataskaita. Nepritarti. Valstybės skolos ataskaitoje teikiama informacija yra statistinė, todėl jos auditas neturėtų būti atliekamas. 171
sektoriaus subjektai savo metinių ataskaitų rinkinį teikia kontroliuojančiajam viešojo sektoriaus subjektui šio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir terminais“. Siūloma nuostata tikslintina atsižvelgus į tai, kad ne visi viešojo sektoriaus subjektai turi kontroliuojančiuosius viešojo sektoriaus subjektus, pavyzdžiui, biudžetinės įstaigos, kurios pavaldžios ar atskaitingos Lietuvos Respublikos Seimui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, kontroliuojantysis viešojo sektoriaus subjektas – viešojo sektoriaus subjektas, kuriam pavaldūs ar atskaitingi kiti viešojo sektoriaus subjektai arba kuris daro kitiems viešojo arba privataus sektoriaus subjektams lemiamą poveikį, o pagal to paties straipsnio 20 dalį viešojo sektoriaus subjektais laikomi tam tikri juridiniai asmenys arba fondai.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog galiojančio Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad metinės ir tarpinės ataskaitos teikiamos kontroliuojančiajam viešojo sektoriaus subjektui ir (arba) Finansų ministerijai finansų ministro nustatyta tvarka ir terminais. 1-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-388 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 1-ojo standarto patvirtinimo“, 51 punkte numatyta, kad jeigu viešojo sektoriaus subjektas neturi kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto, jo metinių finansinių ataskaitų rinkinys laikomas pateiktu Finansų ministerijai, kai šis subjektas arba centralizuotos apskaitos įstaiga pateikia metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenis į Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą. Nepritarti. 17 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma viešojo sektoriaus subjektams, kurie yra kontroliuojami. Kai viešojo sektoriaus subjektas neturi kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto jam taikomos to paties straipsnio 5 dalies nuostatos. Šiuo metu reikalavimas teikti ataskaitas Finansų ministerijai perteklinis (toks reikalavimas buvo tikslingas apskaitos reformos pradžioje), nes reikiamą informaciją ataskaitoms konsoliduoti Finansų ministerija gauna įstaigoms pateikus finansinių atskaitų duomenis į VSAKI sistemą ir kitais 17 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais. 26.
suderinti keičiamo įstatymo nuostatas su vykdoma strateginio valdymo reforma. Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4294) 13 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog „Įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją ir Nacionalinį pažangos planą pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje. Informacija apie pažangą įgyvendinant šiuos planavimo dokumentus kiekvienais metais teikiama svarstyti Seimui Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka“. Pastebėtina, kad ši minimo projekto nuostata įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nėra numatyto dokumento „valstybės pažangos ataskaita“, o projekto 9 straipsnio 1 punkto a papunktyje yra numatyta, kad Seimas tvirtina valstybės metinių ataskaitų rinkinį, kurio viena iš dalių yra valstybės pažangos ataskaita. Pabrėžtina, kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas bus taikomas ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2022 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius, o šie rinkiniai bus rengiami tik 2023 metais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina derinti tarpusavyje minėtų projektų įsigaliojimo bei taikymo datas. Atsižvelgti. Strateginio valdymo įstatymo įsigaliojimas numatomas 2021 m. sausio
planuoti naujos struktūros ir kokybės strateginio planavimo dokumentus, planuojama, kad naujos struktūros valstybės biudžetas, susietas su strateginio planavimo dokumentais, galėtų būti formuojamas nuo 2022 metų. 2
27Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatoma, jog įstatymas įsigalioja 2022 m.
sausio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad šis įstatymas taikomas ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2022 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius.
Atsižvelgus į tai, kad ataskaitos rengiamos už praėjusius ataskaitinius laikotarpius bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl teisinio reguliavimo, kuris taikomas ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2021 metus. Pritarti. 2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas ataskaitų rinkiniams,
išskyrus išteklių fondų teikiamus ataskaitų rinkinius, rengiamiems už 2022 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius. Ataskaitų rinkiniams sudaromiems už iki 2022 m. prasidedančius ataskaitinius laikotarpius taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusi Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo redakcija.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-03-23 Nr. SD-(6-1.8 E)-214 Atsižvelgdami į Jūsų prašymą pateikti nuomonę dėl Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir susijusių lydimųjų įstatymų projektų, teikiame savo pastebėjimus. Audito „2017 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas“ (2018-10-01 Nr.
FA-2018-P-60-3-4-1) metu Finansų ministerijai yra pateiktos rekomendacijos:
naudojami biudžetams planuoti, fiskaliniams, ekonominiams rodikliams skaičiuoti ir pan., praplėsti dabar konsoliduojamų viešojo sektoriaus subjektų aprėptį iki valdžios sektoriaus;
kartu pateiktų ir konsoliduotųjų ataskaitų rinkinius, suderinti atsiskaitymo terminus;
palyginami, o Finansų ministerija galėtų įgyvendinti savo, kaip finansinės atskaitomybės politikos formuotojos, vaidmenį, patikslinti teisės aktus taip, kad juose pareiga parengti finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų formas ir jų turinį būtų pavesta Finansų ministerijai, nepriklausomai nuo to, kad fondas priklauso kitai, nei Finansų ministerija, valdymo sričiai. Šias rekomendacijas planuojama įgyvendinti priėmus naujos redakcijos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektą. Teikiame pastebėjimus dėl šio įstatymo ir susijusių lydimųjų įstatymų projektų:
atsiskaitymo terminų suderinimo, siekė, kad Vyriausybė atsiskaitymą už veiklą Seimui susietų su metiniais ataskaitų rinkiniais, t. y. savo veiklos ataskaitą pateiktų kartu su finansiniais duomenimis. Pagal numatomą teisinį reguliavimą, Vyriausybė Seimui atsiskaitys teikdama veiklos ataskaitą, o kartu su metiniais finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniais bus sudaroma ir teikiama nauja Valstybės pažangos ataskaita.
Toks numatomas atsiskaitymas gali sukelti papildomų rizikų: didinti administracinę naštą, nes tuo pat metu bus sudaromos dvi savo turiniu panašios ataskaitos, didinti duomenų nesutapimo riziką, nes Vyriausybės veiklos ataskaita toliau bus pateikiama be finansinių ataskaitų, ir nėra numatytas Vyriausybės veiklos ataskaitos ir Valstybės pažangos ataskaitos informacijos tolygumo užtikrinimo mechanizmas. Siūlytina apsvarstyti, ar vartotojams reikalinga informacija, kurią planuojama pateikti pažangos ataskaitoje, galėtų būti pateikiama ir Vyriausybės veiklos ataskaitoje, kuri būtų rengiama kartu su finansinėmis ataskaitomis. Nepritarti. Finansų ministerija siūlė atsisakyti Vyriausybės ataskaitos ją pakeičiant Valstybės pažangos ataskaita, tačiau Vyriausybės kanceliarija nesutiko, motyvuodama tuo, kad Vyriausybės ataskaita yra politinis Vyriausybės atsiskaitymas Seimui ir Seimas yra įpratęs gauti Vyriausybės ataskaitą kovo mėn. ir tuo, kad Vyriausybės ataskaita Seimui turėtų būti pateikiama anksčiau nei skaitomas metinis Prezidento pranešimas
ataskaitų rinkinio pateikimas numatytas rudenį, o Vyriausybės veiklos / Valstybės pažangos ataskaitos – pavasarį kaip metinio valstybės ataskaitų rinkinio viena iš ataskaitų. Atsižvelgiant į Vyriausybės veiklos / Valstybės pažangos ataskaitos turinį (ji apima visų viešojo sektoriaus subjektų ir (ar) visų biudžetų vykdymo rezultatus, taigi ir Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybės socialinio draudimo fondų ir pan.), jos pateikimas kartu su valstybės ataskaitų rinkiniu kelia abejonių.
Be to, kartu su nacionaliniu finansinių ataskaitų rinkiniu Seimas gauna ir informaciją apie valstybės skolą, kuri apima ne tik Finansų ministerijos vardu pasiskolintas lėšas, bet ir valdžios sektoriaus skolą, įskaitant savivaldybių skolą. Todėl metinis valstybės ataskaitų rinkinys neapims visos informacijos, kuri gali ar turi būti atspindėta Vyriausybės veiklos / Valstybės pažangos ataskaitoje. Atsižvelgiant į tai, tikslinga svarstyti nacionalinio ataskaitų rinkinio pateikimą pavasarį kartu su Vyriausybės veiklos ataskaita. Nepritarti. Siūlyti ir nacionalinį ataskaitų rinkinį pateikti Seimui pavasario sesijoje yra rizikinga, nes šiais įstatymų projektais siūlomi ataskaitų parengimo ir teikimo terminai ir taip yra gana įtempti. Apie nacionalinio ataskaitų rinkinio pateikimą pavasario sesijoje būtų galima svarstyti tik sėkmingai įgyvendinus šiais projektais siūlomus terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės metinėse ataskaitose teikiamos informacijos tikslas – sprendimų priėmimas (galimybė naudotis valstybės, fondų finansinėmis ataskaitomis rengiant kitų metų biudžetų projektus), tuo tarpu nacionalinio ataskaitų rinkinio tikslas – skaidrumas ir atskaitomybė visuomenei apie viso Lietuvos viešojo sektoriaus finansinę būklę ir rezultatus. Nacionalinio ataskaitų rinkinio informaciją kaip papildomą informacijos šaltinį tam tikrais atvejais gali naudoti ir tarptautinės institucijos (naudojo TVF). 3. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-03-23 Nr. SD-(6-1.8 E)-214 3.
projektu reglamentuota, kad Valstybės pažangos ataskaitos ir finansinių ataskaitų rinkinio parengimo data yra balandžio 25 d., o pateikimo Vyriausybei (kartu su valstybinio audito išvada ir atskaita) – gegužės 15 d., t. y. po 14 darbo dienų. Kadangi audituojamam subjektui turi būti suteikiama pakankamai laiko susipažinti su audito ataskaitos projektu ir teikti dėl jo pastabas (atitinkamai, galiojančiame Valstybės kontrolės įstatyme jis numatytas ne trumpesnis kaip 7 darbo dienos, o įregistruotame naujos redakcijos šio įstatymo pakeitimo įstatymo projekte – ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų), laikas auditoriams susipažinti su finansinių ataskaitų rinkiniais, kaip visuma, gauti audituojamų subjektų nuomonę dėl audito ataskaitos projekto ir ją įvertinti, turėtų būti persvarstytas. Vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, Finansų ministerija nacionalinį finansinių ir valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinius Valstybės kontrolei turi pateikti iki liepos 31 d., o Vyriausybei – iki spalio 1 d. Valstybės kontrolė valstybinio audito išvadas ir ataskaitas iki spalio 1 d. teikia Vyriausybei, o iki spalio 10 d. – Seimui. Pažymėtina, kad kasmet ministerija ataskaitų rinkinius Valstybės kontrolei pateikia pavėluotai: dviem ar daugiau savaičių vėliau, nei nustatyta įstatymuose. Matydami tokią praktiką, įžvelgiame riziką, kad dalies audito procedūrų atlikimas ir audito ataskaitų derinimas su audituojamais subjektais, nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų, gali tapti neįmanomais. Atsižvelgdami į tai, siūlome įvertinti galimybę paankstinti metinių ataskaitų rinkinių sudarymo terminą, pavėlinti valstybinio audito išvadų ir ataskaitų pateikimo terminą arba nustatyti pakankamą terminą, per kurį, po šių rinkinių pateikimo aukščiausiajai audito institucijai, turi būti pateiktos valstybinio audito išvados ir ataskaitos. Nepritarti.
Nepritarti. Praktikoje Valstybės kontrolė į valstybės metinių ataskaitų rinkinį įtraukiamų įstaigų ataskaitas, kartu ir valstybės metines ataskaitas pradeda audituoti dar biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rengimo procese, todėl praktiškai valstybės ataskaitų audito laikotarpis nėra tik 14 darbo dienų. Pastebėtina, kad ir didelių korporacijų audito atveju, jų ataskaitų auditas pradedamas gerokai prieš parengiant ataskaitas. 4. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-03-23
pakeitimu numatoma, kad bus sudaromi dviejų rūšių ataskaitų rinkiniai, tačiau vieno jų – metinių ataskaitų rinkinio – sudėtį nustato įstatymas, kito – bendrojo metinių ataskaitų rinkinio – finansų ministras. Abejojame naujai įvedamos sąvokos „bendrasis metinių ataskaitų rinkinys“ tikslingumu. Ši sąvoka projektuose neapibrėžta, o tai kelia skirtingo interpretavimo rizikas. Jos įvedimas sukuria prielaidas, jog bus rengiami kitokios nei metiniai ataskaitų rinkiniai formos ir turinio ataskaitų rinkiniai, kurie galimai pareikalaus esminių pakeitimų finansinių ataskaitų konsolidavimo procese ir jį apsunkins. Žinodami poreikį keisti išteklių fondų (ypač tų, kurių biudžetų vykdymo kaip ir finansinių ataskaitų rinkiniai sudaromi kaupimo principu) metinių ataskaitų rinkinių turinį, manome, kad fondai, kaip ir kiti viešojo sektoriaus subjektai, visgi turėtų rengti metinį ataskaitų rinkinį, o finansų ministras nustatytų tik papildomus reikalavimus dėl jo sudėties. Nepritarti. Rengti tos pačios sudėties ir formų (kaip ir biudžetinių ar viešųjų įstaigų) fondų ataskaitas ir dar turėti papildomus reikalavimus yra netikslinga ir didinama našta. Bendrojo ataskaitų rinkinio ataskaitos nebus visiškai naujos ataskaitos. Tai bus tos pačios finansinės ir biudžeto vykdymo ataskaitos, atsisakius fondams nebūdingų dalykų ir aiškiau, paprasčiau atskleidžiant naudingą informaciją.
Be to, kai kuriems fondams rengiant kaupimo principu ne tik finansines, bet ir biudžeto vykdymo ataskaitas, pasikartojančią informaciją bendrame ataskaitų rinkinyje galima apjungti. 5. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-03-23
atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte pateiktos viešojo sektoriaus subjektų išlaidų, sąnaudų ir pajamų sąvokos, bet nepateikta įplaukų sąvoka. Siūlome užtikrinti nuoseklų sąvokų vartojimą: pajamas sieti su sąnaudomis (kaupimo principo taikymo atvejais), o įplaukas – su išlaidomis (pinigų principo taikymo atvejais), ir ištaisyti projekte pasitaikančius netinkamo sąvokų vartojimo atvejus. Pavyzdžiui, apibrėžiant Išteklių fondo sąvoką nurodoma, kad „jo išlaidų pagrindinis finansavimo šaltinis yra pajamos“, turėtų būti „jo sąnaudų pagrindinis finansavimo šaltinis yra pajamos“, viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai turėtų būti apibrėžiami kaip pinigų arba pinigų ekvivalentų įplaukos ir išlaidos, o ne įplaukos ir išmokos ir pan. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4539. 6.2. Pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Audito komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Valstybės kontrolės pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Butkevičius, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Audito komitetas
2020-06-17
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Audronė Jankuvienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, vyresnioji specialistė Diana Andriūnaitė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos finansų viceministras Darius Sadeckas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktorius Irmantas Mikulėnas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atskaitomybės ir apskaitos metodologijos skyriaus vedėja Daiva Žibutienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atskaitomybės ir apskaitos metodologijos skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Gelusevičiūtė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vyresnioji patarėja Dalia Masaitienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vadovė Vaida Budzevičienė, Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė, Valstybės kontrolės Finansinio audito departamento vyriausioji patarėja Danguolė Krištopavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog „šio įstatymo tikslas – reglamentuoti viešojo sektoriaus subjektų, jų grupių, tarp jų valstybės ir savivaldybių, atskaitomybės procesą <...>“, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų papildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies. Pritarti Argumentai:
Keičiamo įstatymo tikslo apibrėžtyje įvardinti subjektai, kuriems taikytinos šio įstatymo nuostatos. Siekiant suvienodinti tokias nuostatas, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šis įstatymas taikomas viešojo sektoriaus subjektams, jų grupėms, tarp jų valstybei ir savivaldybėms.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
12
brauktina perteklinė formuluotė „(OL 2013 L 174, p. 1)“. Pritarti Argumentai: Vadovaujantis Teisingumo ministro 2020-03-06 įsakymu Nr. 1R-72 patvirtintu Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,12. Savivaldybės kontroliuojami pelno siekiantys subjektai – savivaldybės valdomos įmonės, pagal 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL 2013 L 174, p.
1) nuostatas priskiriamos prie vietos valdžios sektoriaus ir Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatyme nustatytame oficialiosios statistikos portale nurodytos kaip priklausančios valdžios instituciniam sektoriui.“
Teisės departamentas, 2020-03-16
13
straipsnio 20 dalyje pateikiamą viešojo sektoriaus subjektų apibrėžimą bei šio straipsnio 18 dalyje pateikiamą valstybės viešojo sektoriaus subjektų apibrėžimą, svarstytina, ar šio straipsnio 13 dalyje vietoje formuluotės „savivaldybės kontroliuojami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys“ neturėtų būti formuluotė „šių įstaigų kontroliuojami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys ir šių juridinių asmenų kontroliuojami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys“. Pritarti Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,13. Savivaldybės viešojo sektoriaus subjektai – savivaldybės biudžetinės įstaigos, savivaldybės šių įstaigų kontroliuojami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys ir šių juridinių asmenų kontroliuojami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, savivaldybės iždas, savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas išteklių fondas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
145
straipsnio 14 dalies 5 punkto nereikėtų papildyti įtėviais, įvaikiais, įbroliais, įseserėmis bei sugyventiniais.
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į Civiliniame kodekse įtvirtintą „artimųjų giminaičių“ bei kituose teisės aktuose (pvz., Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme) apibrėžtą ir vartojamą „artimų asmenų“ sąvokas, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 5 punktą. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,5) vieno iš šios dalies 4 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys (sutuoktinis, sugyventinis, partneris (asmuo, su kuriuo registruota partnerystė), tėvai (įtėviai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, vaikai (įvaikiai) ir vaikų (įvaikių) sutuoktiniai, vaikų sugyventiniai, partneriai);“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
18
straipsnio 6 dalyje pateikiamą išteklių fondų apibrėžimą, svarstytina, ar šio straipsnio 18 dalyje prie išimčių neturėtų būti nurodytas iš Rezervinis (stabilizavimo) fondas. Nepritarti Pagal Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatus šis fondas yra valstybės pinigų fondas, kurį valdo Finansų ministerija. Atsižvelgiant į tai, šis fondas (keičiamo įstatymo
viešojo sektoriaus subjektu, kurio sąvoka pateikta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje ir kuris nepriskirtinas prie šioje dalyje nurodytų išimčių. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
33
straipsnio 33 dalyje vietoje formuluotės „socialinių fondų biudžetams“ neturėtų būti vartojama formuluotė „Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui“.
Pritarti iš dalies Argumentai: Keičiamo įstatymo
socialinių fondų (kuriems pagal šio įstatymo 2 straipsnio 17 dalies nuostatas priskirtinas ir Valstybinio socialinio draudimo fondas) biudžetams. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo bei iš dalies pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,33. Kai šio įstatymo normos taikomos valstybės biudžetui, savivaldybės biudžetui, valstybės socialinių fondų biudžetams, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, vartojama sąvoka „biudžetas“.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
7Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3, 4,
dėstyti viename skyriuje. Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo skirtinguose skyriuose išdėstytuose 3 ir 10 straipsniuose nustatyti visoms ataskaitoms taikytini bendro pobūdžio reikalavimai, siūlytina šiuos straipsnius apjungti į vieną 3 straipsnį, kuris kartu su 1, 2, 4 ir 5 straipsniais būtų dėstomas tame pačiame skyriuje (žr. Audito komiteto 1 pasiūlymą). Tuo tarpu keičiamo įstatymo 11, 12 ir 13 straipsniuose pateikti konkrečioms ataskaitoms taikytini papildomi reikalavimai, todėl tikslinga šiuos straipsnius palikti išdėstytus atskirame skyriuje. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
3,4
straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų turinį, siūlytina šias dalis sukeisti vietomis. Pritarti Žr. Audito komiteto 1 pasiūlymą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
9.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 4 straipsnio turinį, keistinas šio straipsnio pavadinimas. Pritarti Argumentai: Pagal Teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas (toliau – Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos) įstatymo straipsnio pavadinimas turi glaustai atspindėti straipsnio turinį. Todėl pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Bendrieji reikalavimai Ataskaitas ataskaitas rengiantis rengiančiam viešojo sektoriaus subjektas subjektui“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
3
patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, konkrečiai nurodant, koks subjektas negauna pajamų iš valstybės ar savivaldybės turto (ne viešojo sektoriaus subjektas ar viešojo sektoriaus subjektas, įgyvendinantis to turto valdytojų savininko (akcijų valdytojo) teises ir pareigas). Pritarti Argumentai:
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nurodyta, kad įstatymo nuostatos turi būti aiškios ir be prieštaravimų. Todėl pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Valstybės ar savivaldybės turto, kurį patikėjimo teise valdo ne viešojo sektoriaus subjektai ir iš kurio ne viešojo sektoriaus subjektai negauna pajamų, vertę į savo ataskaitas įtraukia viešojo sektoriaus subjektai, įgyvendinantys to turto valdytojų savininko (akcijų valdytojo) teises ir pareigas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
VI 11.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo apimtį ir turinį, siūlytina atsisakyti atskirų keičiamo įstatymo II ir VI skyrių, kuriuose yra tik po vieną straipsnį. Pritarti iš dalies Argumentai:
atitikti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus teisėkūros principus ir būti parengti pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas. Todėl pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina sujungti keičiamo įstatymo II skyrių su I skyriumi ir atitinkamai patikslinti visų šio įstatymo skyrių numeraciją, o taip pat IV skyriaus pavadinimą. 2. Siekiant, kad teisinės nuostatos būtų išdėstytos nuosekliai ir sistemiškai, keičiamo įstatymo VI skyrių, reglamentuojantį atsakomybę už ataskaitų rinkinių parengimą, pateikimą ir paskelbimą, tikslinga palikti atskirą. Pasiūlymas:
1Keičiamo įstatymo II skyrių sujungti su I skyriumi. 2. Atitinkamai keičiamo įstatymo III skyrių laikyti II, IV skyrių – III,
V skyrių – IV, VI skyrių – V. 3. Pakeisti keičiamo įstatymo IV skyriaus, kuris po skyrių numeracijos keitimo tampa III skyriumi, pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „IV
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
97
įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje pirmą kartą yra vartojamas Vyriausybės pavadinimas, prieš jį turi būti įrašyta formuluotė „Lietuvos Respublikos“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 9 straipsniui. Pritarti Argumentai: Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas pirmą kartą tekste minimas teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas negali būti trumpinamas. Todėl pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį ir 9 straipsnio pavadinimą. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į šio straipsnio 2–6 dalis dalių nuostatas, iki kiekvienų metų sausio 15 dienos patvirtina praėjusių finansinių metų viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų konsolidavimo schemą.“
žr. Audito komiteto 6 pasiūlymą. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
912
straipsnio 1 dalies turinį, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 9 straipsnio 5 punkto a papunktis neturėtų būti papildyti po žodžio „srautus“ įrašant formuluotę „grynąjį turtą“. Nepritarti Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 straipsnio 5 punkto a papunkčio nuostatas metinių ataskaitų rinkinyje pateikiama atitinkama informacija, įskaitant duomenis apie viešojo sektoriaus subjekto finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus. Atsižvelgiant į tai, kad tokio subjekto rengiamoje finansinės būklės ataskaitoje pateikiami ir duomenys apie grynojo turto vertę tam tikrai datai, papildomai įrašyti grynąjį turtą šalia teiktinų duomenų apie finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus netikslinga. 14. Seimo kanceliarijos
14Siekiant teisės akto nuoseklumo,
siūlytina keičiamo įstatymo 7 ir 8 straipsnių pavadinimus suvienodinti su keičiamo įstatymo 6 straipsnio pavadinimu, t. y. atsisakyti juose perteklinės formuluotės „išskyrus fondus“, o vietoje žodžio „arba“ vartoti žodį „ir“. Be to, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje po žodžių junginio „išskyrus fondus“ žodis „arba“ keistinas žodžiu „ir“. Pritarti Argumentai:
Žr. Audito komiteto 2, 3 ir 4 pasiūlymus. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 3 punkte po žodžio „ataskaitų“ įrašyti žodį „rinkinio“. Nepritarti Aiškinamasis raštas yra atskira ataskaita, kuri įeina į viešojo sektoriaus subjekto rengiamų metinių finansinių bei biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių sudėtį ir kuri kaip tokia yra įtvirtinta teisiškai (pvz., terminas „finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas“ vartojamas ne tik keičiamame įstatyme, bet ir kituose susijusiuose teisės aktuose, tokiuose kaip Finansų ministro įsakymu tvirtinami viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai ir kt.). Atsižvelgiant į tai, „finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto“ bei „biudžeto vykdymo ataskaitų aiškinamojo rašto“ terminai nekeistini. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
1 1,2
keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose atsisakyti perteklinės formuluotės „viešojo sektoriaus subjekto ar viešojo sektoriaus subjektų grupės“. Pritarti Argumentai: Žr. Audito komiteto 4 pasiūlymą. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
2,3
įstatymo 8 straipsnio pavadinimą bei į 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtintą viešojo sektoriaus subjektų apibrėžtį, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalių turinį, šios dalys neturėtų būti dėstomos atskiru straipsniu. Nepritarti Keičiamo įstatymo 8 straipsnis dėl metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudėties taikytinas viešojo sektoriaus subjektui ir viešojo sektoriaus subjektų grupei, kuria šio įstatymo kontekste laikytina ir valstybė bei savivaldybės. Atsižvelgiant į tai, valstybės arba savivaldybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudėties reglamentavimas atskirame straipsnyje būtų perteklinis. 18.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
straipsnis neturėtų būti papildytas nuostatomis dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog aiškinamajame rašte nėra pateikta informacijos, kodėl atsisakoma šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, kai Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkinį. Be to, pažymėtina, jog, skirtingai nei pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkinio auditas nepateks tarp metinių ataskaitų rinkinių auditų, kuriuos atlieka Valstybės kontrolė. Kartu su projekto teikiamo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 2, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4540) 2 straipsnyje, kuriuo keičiama Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, siūloma nustatyti, kad Valstybės kontrolė kiekvienais metais atlieka Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 16 straipsnyje nurodytų metinių ataskaitų rinkinių auditus ir juos parengusiems viešojo sektoriaus subjektams teikia valstybinio audito išvadas ir valstybinio audito ataskaitas. Tuo atveju, jei keičiamas įstatymas būtų papildytinas nuostatomis dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo bei audito, atitinkamai pildytinas ir keičiamo įstatymo 17 straipsnis – nuostatomis dėl ataskaitų rinkinių ar jų duomenų teikimo. Pažymėtina, jog atitinkamai turėtų būti tikslinami ir kiti kartu pateikti projektai – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (Stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (reg. Nr.
Nr. XIIIP-4550), Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 49, 59, 59¹, 64, 65, 206, 225, 226, 226¹ ir 226² straipsnių pakeitimo“ projektas (reg. Nr. XIIIP-4552). Nepritarti Pagal Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatus šis fondas yra valstybės pinigų fondas, kuris keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje yra apibrėžtas kaip išteklių fondas ir kuris pagal šio straipsnio 18 dalies nuostatas laikytinas valstybės viešojo sektoriaus subjektu. Atsižvelgiant į tai, Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkinys įeis į keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nurodytą Seimo tvirtinamą valstybės metinių ataskaitų rinkinį. Atitinkamai Valstybės kontrolė, audituodama valstybės metinių ataskaitų rinkinį, atliks ir šio fondo metinių ataskaitų rinkinio auditą bei pateiks bendrą audito išvadą ir ataskaitą. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
3,5
dalių turinys neatitinka šio straipsnio pavadinimo. Atsižvelgiant į tai, straipsnis koreguotinas. Pritarti Argumentai: Žr. Audito komiteto 1 ir 7 pasiūlymus. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
3
prieš žodį „atitinkamų“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Argumentai: Žr. Audito komiteto 9 pasiūlymą. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
11
straipsnio turinį, siūlytina jame atskira dalimi išdėstyti nuostatas apie valstybės skolos ataskaitos informacijai keliamus reikalavimus bei šių nuostatų atsisakyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 punkto b papunktyje. Pritarti iš dalies Argumentai: Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 punkto b papunkčio nuostatos dėl informacijos apie valstybės skolą tikslintinos tame pačiame papunktyje (žr. Audito komiteto 6 pasiūlymą). 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
4 22.
Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nevertėtų papildyti informacija apie veiklos pradžios finansinės būklės ataskaitą (t. y. kuo vadovaujantis ji rengiama, kokia jos forma, kas tą formą nustato ir pan.). Nepritarti Įregistruotų naujų viešojo sektoriaus subjektų rengtina veiklos pradžios finansinės būklės ataskaita iš esmės yra tokia pati finansinės būklės ataskaita, kurią rengia ir kiti viešojo sektoriaus subjektai ir kuriai taikytini pagrindiniai reikalavimai yra nustatyti keičiamame įstatyme. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
1
įstatyme vartojama formuluotė „ataskaitų rinkinys“ bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 15 straipsnį aiškiai nurodant, kad šiuo atveju kalbama apie kiekvienos ataskaitos, sudarančios ataskaitų rinkinį, pasirašymą. Pritarti Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, iš dalies pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 15 straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,15 straipsnis. Ataskaitų Rinkinio rinkinį sudarančių ataskaitų pasirašymas“
1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Ataskaitų Rinkinio rinkinį sudarančių ataskaitų pasirašymas reiškia jose esančios finansinės ir nefinansinės informacijos patvirtinimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
4
straipsnio 1 dalies 1 punktą, jog viena iš veiklos ataskaitos rūšių yra valstybės skolos ataskaita, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje taip pat neturėtų būti nurodyta ir valstybės skolos ataskaita.
Nepritarti Nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte pateiktina informacija apie valstybės skolą yra statistinio pobūdžio, todėl neaudituotina. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16
1
siūloma nustatyti, kad „viešojo sektoriaus subjektai savo metinių ataskaitų rinkinį teikia kontroliuojančiajam viešojo sektoriaus subjektui šio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir terminais“. Siūloma nuostata tikslintina atsižvelgus į tai, kad ne visi viešojo sektoriaus subjektai turi kontroliuojančiuosius viešojo sektoriaus subjektus, pavyzdžiui, biudžetinės įstaigos, kurios pavaldžios ar atskaitingos Lietuvos Respublikos Seimui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, kontroliuojantysis viešojo sektoriaus subjektas – viešojo sektoriaus subjektas, kuriam pavaldūs ar atskaitingi kiti viešojo sektoriaus subjektai arba kuris daro kitiems viešojo arba privataus sektoriaus subjektams lemiamą poveikį, o pagal to paties straipsnio 20 dalį viešojo sektoriaus subjektais laikomi tam tikri juridiniai asmenys arba fondai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog galiojančio Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad metinės ir tarpinės ataskaitos teikiamos kontroliuojančiajam viešojo sektoriaus subjektui ir (arba) Finansų ministerijai finansų ministro nustatyta tvarka ir terminais. 1-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.
1K-388 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 1-ojo standarto patvirtinimo“, 51 punkte numatyta, kad jeigu viešojo sektoriaus subjektas neturi kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto, jo metinių finansinių ataskaitų rinkinys laikomas pateiktu Finansų ministerijai, kai šis subjektas arba centralizuotos apskaitos įstaiga pateikia metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenis į Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą. Nepritarti Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešojo sektoriaus subjektas, turintis kontroliuojantįjį viešojo sektoriaus subjektą, savo metinių ataskaitų rinkinį teikia tam kontroliuojančiajam subjektui, kuris tokius į bendrą grupės ataskaitų rinkinį konsoliduotus duomenis pateikia Finansų ministerijai. Kai viešojo sektoriaus subjektas neturi kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto, jis pats teikia savo metinių ataskaitų rinkinį Finansų ministerijai vadovaudamasis keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostatomis (pvz., savo konsoliduotinus finansinių ataskaitų duomenis suvesdamas į Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą (VSAKI)). 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
26Projekto aiškinamajame rašte nurodyta,
jog vienas iš projekto uždavinių – suderinti keičiamo įstatymo nuostatas su vykdoma strateginio valdymo reforma. Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4294) 13 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog
„Įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją ir Nacionalinį pažangos planą
pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje.
Informacija apie pažangą įgyvendinant šiuos planavimo dokumentus kiekvienais metais teikiama svarstyti Seimui Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka“. Pastebėtina, kad ši minimo projekto nuostata įsigaliotų
sektoriaus atskaitomybės įstatyme nėra numatyto dokumento „valstybės pažangos ataskaita“, o projekto 9 straipsnio 1 punkto a papunktyje yra numatyta, kad Seimas tvirtina valstybės metinių ataskaitų rinkinį, kurio viena iš dalių yra valstybės pažangos ataskaita. Pabrėžtina, kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas bus taikomas ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už
rengiami tik 2023 metais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina derinti tarpusavyje minėtų projektų įsigaliojimo bei taikymo datas. Pritarti iš dalies Argumentai: Dokumentai, susiję su atsiskaitymu už pasiektą pažangą valstybėje už 2021 m., bus rengiami vadovaujantis Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki šio nauja redakcija dėstomo įstatymo įsigaliojimo dienos. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nustatoma, jog įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad šis įstatymas taikomas ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2022 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius. Atsižvelgus į tai, kad ataskaitos rengiamos už praėjusius ataskaitinius laikotarpius bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl teisinio reguliavimo, kuris taikomas ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2021 metus.
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo nuostatų įsigaliojimas numatytas 2022 m. sausio 1 d., tačiau jos bus taikomos rengiant ataskaitų rinkinius už 2022 ir vėlesnius metus (su tam tikromis išimtimis), o už 2021 m. rengiamiems tokiems rinkiniams taikytinas teisinis reguliavimas nėra aiškus, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Šis įstatymas taikomas 2022 metų ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių ataskaitų rinkiniams, išskyrus išteklių fondų teikiamus ataskaitų rinkinius, rengiamiems už 2022 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius. Rengiamiems ataskaitinių laikotarpių iki 2022 metų ataskaitų rinkiniams taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojęs Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-04-20
<...>
priede numatyti ataskaitų parengimo ir pateikimo terminai. Savivaldybių nuomone šie yra pernelyg glausti. Savivaldybės finansinių ataskaitų rinkinys turės būti parengtas iki balandžio 25 dienos (šiuo metu iki gegužės 31 dienos) ir iki gegužės 25 dienos pateiktas savivaldybės tarybai (šiuo metu liepos 15 dienos). Siūlome nekeisti šiuo metu galiojančių ataskaitų parengimo ir pateikimo terminų.
Nepritarti Ataskaitų rengimo ir teikimo terminai trumpinami ne tik savivaldybėms, bet ir visiems kitiems viešojo sektoriaus subjektams siekiant bendro tikslo, t. y. galimybės parengti valstybės metinių ataskaitų rinkinį ir pateikti jį svarstyti Seimui pavasario sesijoje, kad praėjusių metų ataskaitų duomenis būtų galima naudoti ateinančių metų valstybės biudžetui planuoti bei atitinkamiems sprendimams priimti. Taigi, minėti terminai trumpėja visiems tokiems subjektams, įskaitant valstybės metinių ataskaitų rinkinį rengiančią Finansų ministeriją, šį rinkinį svarstančią bei Seimui teikiančią Vyriausybę bei šio rinkinio ataskaitas audituojančią Valstybės kontrolę. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė, 2020-03-23 <...> Teikiame pastebėjimus dėl šio įstatymo ir susijusių lydimųjų įstatymų projektų:
1Valstybės kontrolė,
teikdama rekomendaciją dėl atsiskaitymo terminų suderinimo, siekė, kad Vyriausybė atsiskaitymą už veiklą Seimui susietų su metiniais ataskaitų rinkiniais, t. y. savo veiklos ataskaitą pateiktų kartu su finansiniais duomenimis. Pagal numatomą teisinį reguliavimą, Vyriausybė Seimui atsiskaitys teikdama veiklos ataskaitą, o kartu su metiniais finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniais bus sudaroma ir teikiama nauja Valstybės pažangos ataskaita. Toks numatomas atsiskaitymas gali sukelti papildomų rizikų: didinti administracinę naštą, nes tuo pat metu bus sudaromos dvi savo turiniu panašios ataskaitos, didinti duomenų nesutapimo riziką, nes Vyriausybės veiklos ataskaita toliau bus pateikiama be finansinių ataskaitų, ir nėra numatytas Vyriausybės veiklos ataskaitos ir Valstybės pažangos ataskaitos informacijos tolygumo užtikrinimo mechanizmas.
Siūlytina apsvarstyti, ar vartotojams reikalinga informacija, kurią planuojama pateikti pažangos ataskaitoje, galėtų būti pateikiama ir Vyriausybės veiklos ataskaitoje, kuri būtų rengiama kartu su finansinėmis ataskaitomis. Pritarti Argumentai: Žr. Audito komiteto 9 pasiūlymą. 2. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė,
nacionalinio ataskaitų rinkinio pateikimas numatytas rudenį, o Vyriausybės veiklos / Valstybės pažangos ataskaitos – pavasarį kaip metinio valstybės ataskaitų rinkinio viena iš ataskaitų. Atsižvelgiant į Vyriausybės veiklos / Valstybės pažangos ataskaitos turinį (ji apima visų viešojo sektoriaus subjektų ir (ar) visų biudžetų vykdymo rezultatus, taigi ir Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybės socialinio draudimo fondų ir pan.), jos pateikimas kartu su valstybės ataskaitų rinkiniu kelia abejonių. Be to, kartu su nacionaliniu finansinių ataskaitų rinkiniu Seimas gauna ir informaciją apie valstybės skolą, kuri apima ne tik Finansų ministerijos vardu pasiskolintas lėšas, bet ir valdžios sektoriaus skolą, įskaitant savivaldybių skolą. Todėl metinis valstybės ataskaitų rinkinys neapims visos informacijos, kuri gali ar turi būti atspindėta Vyriausybės veiklos / Valstybės pažangos ataskaitoje. Atsižvelgiant į tai, tikslinga svarstyti nacionalinio ataskaitų rinkinio pateikimą pavasarį kartu su Vyriausybės veiklos ataskaita. Pritarti Argumentai:
Žr. Audito komiteto 23 ir 24 pasiūlymus. 3. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė, 2020-03-23 3.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektu reglamentuota, kad Valstybės pažangos ataskaitos ir finansinių ataskaitų rinkinio parengimo data yra balandžio 25 d., o pateikimo Vyriausybei (kartu su valstybinio audito išvada ir atskaita)
Vyriausybei, o iki spalio 10 d. – Seimui. Pažymėtina, kad kasmet ministerija ataskaitų rinkinius Valstybės kontrolei pateikia pavėluotai: dviem ar daugiau savaičių vėliau, nei nustatyta įstatymuose. Matydami tokią praktiką, įžvelgiame riziką, kad dalies audito procedūrų atlikimas ir audito ataskaitų derinimas su audituojamais subjektais, nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų, gali tapti neįmanomais. Atsižvelgdami į tai, siūlome įvertinti galimybę paankstinti metinių ataskaitų rinkinių sudarymo terminą, pavėlinti valstybinio audito išvadų ir ataskaitų pateikimo terminą arba nustatyti pakankamą terminą, per kurį, po šių rinkinių pateikimo aukščiausiajai audito institucijai, turi būti pateiktos valstybinio audito išvados ir ataskaitos. Pritarti Argumentai:
Žr. Audito komiteto 23 pasiūlymą. 4.
Respublikos Valstybės kontrolė,
atskaitomybės įstatymo pakeitimu numatoma, kad bus sudaromi dviejų rūšių ataskaitų rinkiniai, tačiau vieno jų – metinių ataskaitų rinkinio – sudėtį nustato įstatymas, kito – bendrojo metinių ataskaitų rinkinio – finansų ministras. Abejojame naujai įvedamos sąvokos „bendrasis metinių ataskaitų rinkinys“ tikslingumu. Ši sąvoka projektuose neapibrėžta, o tai kelia skirtingo interpretavimo rizikas. Jos įvedimas sukuria prielaidas, jog bus rengiami kitokios nei metiniai ataskaitų rinkiniai formos ir turinio ataskaitų rinkiniai, kurie galimai pareikalaus esminių pakeitimų finansinių ataskaitų konsolidavimo procese ir jį apsunkins. Žinodami poreikį keisti išteklių fondų (ypač tų, kurių biudžetų vykdymo kaip ir finansinių ataskaitų rinkiniai sudaromi kaupimo principu) metinių ataskaitų rinkinių turinį, manome, kad fondai, kaip ir kiti viešojo sektoriaus subjektai, visgi turėtų rengti metinį ataskaitų rinkinį, o finansų ministras nustatytų tik papildomus reikalavimus dėl jo sudėties. Pritarti Argumentai:
Žr. Audito komiteto 2 pasiūlymą. 5. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė,
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte pateiktos viešojo sektoriaus subjektų išlaidų, sąnaudų ir pajamų sąvokos, bet nepateikta įplaukų sąvoka. Siūlome užtikrinti nuoseklų sąvokų vartojimą: pajamas sieti su sąnaudomis (kaupimo principo taikymo atvejais), o įplaukas – su išlaidomis (pinigų principo taikymo atvejais), ir ištaisyti projekte pasitaikančius netinkamo sąvokų vartojimo atvejus.
Pavyzdžiui, apibrėžiant Išteklių fondo sąvoką nurodoma, kad „jo išlaidų pagrindinis finansavimo šaltinis yra pajamos“, turėtų būti „jo sąnaudų pagrindinis finansavimo šaltinis yra pajamos“, viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai turėtų būti apibrėžiami kaip pinigų arba pinigų ekvivalentų įplaukos ir išlaidos, o ne įplaukos ir išmokos ir pan.
<...>
Pritarti Argumentai: Siekiant užtikrinti nuoseklų teisingų sąvokų vartojimą, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies 2 punktą, šio straipsnio 25 dalį ir 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pasiūlymas:
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) jo (jos) išlaidų sąnaudų pagrindinis finansavimo šaltinis yra pajamos, kurios būdingos tik šiam fondui (mokėjimo sąskaitai) ir kurios nėra gautos iš valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;“. 2. Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,25. Viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai (toliau – pinigų srautai) – viešojo sektoriaus subjekto pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos išlaidos, taip pat pinigų ir pinigų ekvivalentų išmokos išlaidos iš valstybės, savivaldybės iždo sąskaitų viešojo sektoriaus subjekto vardu ir su jomis susijusios įplaukos.“
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) biudžeto vykdymo ataskaitose ataskaitos – atsižvelgiant į piniginių įplaukų ir piniginių išmokų išlaidų laiką, jeigu kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose apskaitos tvarkymą, nenurodyta kitaip.“ 6.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, 2020-06-03 Išnagrinėjome 2020 m. gegužės 19 d. gautą Seimo Audito komiteto raštą (2020-05-19 Nr. S‑2020-2219) ir teikiame atsakymą. Vyriausybė, vadovaudamasi Seimo statuto 207 straipsniu ir Vyriausybės įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kasmet iki kovo 31 d. pateikia Seimui metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą, kurioje yra aptariami ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. Seimui svarstyti pateiktame Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4539 (toliau – Projektas) numatyta, kad ataskaita už pažangą bus susieta su valstybės metiniais finansiniais ir biudžeto vykdymo duomenimis ir pateikiama Seimui kasmet iki gegužės 25 d. Ši ataskaita bus daug išsamesnis, didesnės apimties dokumentas. Pateikus šią ataskaitą Seimui gegužės 25 d., jos svarstymas nusikeltų į birželį, t. y. į Seimo pavasario sesijos pabaigą. Kadangi Respublikos Prezidentas metinį pranešimą Seime paprastai skaito balandį, manytume, kad ir Ministrui Pirmininkui tikslinga atsiskaityti už Vyriausybės veiklą balandį, pateikus ataskaitą, kuri atitiktų politinį pranešimą. Šiai nuostatai iš esmės pritarė ministrų kabinetas 2020 m. birželio 1 d. neformaliame ministrų pasitarime, taip pat pritarė sprendimui, kaip ir iki šiol, rengti ir teikti Seimui Vyriausybės veiklos ataskaitą ir Valstybės pažangos ataskaitą. Atsižvelgiant į Projekto priede pateikiamus metinių ataskaitų rinkinių parengimo ir teikimo terminus, viešojo sektoriaus subjektai, t. y. ir ministerijos, metinių ataskaitų rinkinius, kurių viena iš dalių bus veiklos ataskaitos, pateiks kovo 1 d.
Ši pateikta informacija bus naudojama rengiant metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą, pritaikant ją prie Vyriausybės programos struktūros ir turinio. Todėl manome, kad ministerijoms administracinė našta nedidės. Nepritarti Argumentai: Žr. Audito komiteto 9 pasiūlymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-05-13 * 6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4539. Pritarti
2Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-05-13 * 6.2. Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Audito komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Valstybės kontrolės pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti Seimo Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4539(2) ir Seimo Audito komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Audito komitetas, 2020-06-17 (1) 3 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 3 ir 10 straipsniuose pateikti visoms ataskaitoms taikytini bendro pobūdžio reikalavimai, siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo, o taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7, 8 ir 19 pastaboms, siūlytina šiuos straipsnius apjungti į vieną straipsnį, t. y.
pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Pagrindiniai reikalavimai ataskaitų finansinei informacijai
būtų tikrai ir teisingai parodytas viešojo sektoriaus subjekto turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos, grynasis turtas, pinigų srautai, išlaidų sąmatos vykdymas, biudžeto vykdymas. 2. Ataskaitos rengiamos remiantis apskaitos registruose užregistruotais duomenimis:
1) finansinėse ataskaitose – atsižvelgiant į ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių (toliau – ūkinės operacijos) įvykimo laiką;
2) biudžeto vykdymo ataskaitose – atsižvelgiant į piniginių įplaukų ir piniginių išmokų laiką, jeigu kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose apskaitos tvarkymą, nenurodyta kitaip. 3. Viešojo sektoriaus subjektų grupės finansinių ataskaitų rinkinį sudarančios finansinės ataskaitos rengiamos konsoliduojant viešojo sektoriaus subjektų grupei priklausančių viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų duomenis. Konsoliduoti duomenys gaunami juos susumuojant ir eliminuojant tarpusavio ūkinių operacijų tarp viešojo sektoriaus subjektų grupei priklausančių viešojo sektoriaus subjektų įtaką. 4.
4Ataskaitose teikiama informacija turi būti:
1) tinkama ataskaitų informacijos vartotojų sprendimams priimti;
2) patikima, nes:
a) teisingai rodo viešojo sektoriaus subjekto finansinius rezultatus ir finansinę būklę;
b) atskleidžia ūkinių operacijų ekonominę prasmę, ne vien teisinę formą;
c) nešališka;
3) visais reikšmingais atžvilgiais išsami;
4) suprantama;
5) palyginama;
6) atsekama (yra aiški jos rengimo, teikimo seka). 3 straipsnis. Pagrindiniai reikalavimai ataskaitų ataskaitoms ir jose teikiamai finansinei informacijai keliami reikalavimai
ataskaitos sudaromos pasibaigus finansiniams metams pagal finansinių metų paskutinės dienos apskaitos registrų duomenis. 2. Iki ataskaitų sudarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro tvirtinamais viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (toliau – VSAFAS), apskaitos registruose turi būti registruotos visos viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos. 3. Ataskaitos rengiamos remiantis apskaitos registrų duomenimis:
1) finansinės ataskaitos – atsižvelgiant į ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių (toliau – ūkinės operacijos) įvykimo laiką;
2) biudžeto vykdymo ataskaitos – atsižvelgiant į piniginių įplaukų ir piniginių išlaidų laiką, jeigu kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose apskaitos tvarkymą, nenurodyta kitaip. 4. Ataskaitos turi būti sudarytos laikantis tokio principo, kad būtų tikrai ir teisingai parodytas viešojo sektoriaus subjekto turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos, grynasis turtas, pinigų srautai, išlaidų sąmatos vykdymas, biudžeto vykdymas.
Ataskaitose teikiama informacija turi būti:
1) tinkama ataskaitų informacijos vartotojų sprendimams priimti;
2) patikima, nes:
a) teisingai rodo viešojo sektoriaus subjekto finansinius rezultatus ir finansinę būklę;
b) atskleidžia ūkinių operacijų ekonominę prasmę, ne vien teisinę formą;
c) yra nešališka;
3) visais reikšmingais atžvilgiais išsami;
4) suprantama;
5) palyginama;
6) atsekama (yra aiški jos rengimo, teikimo seka). 5. Viešojo sektoriaus subjektų grupės finansinių ataskaitų rinkinį sudarančios finansinės ataskaitos rengiamos konsoliduojant viešojo sektoriaus subjektų grupei priklausančių viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų duomenis. Konsoliduoti duomenys gaunami juos susumuojant ir eliminuojant viešojo sektoriaus subjektų grupei priklausančių viešojo sektoriaus subjektų tarpusavio ūkinių operacijų įtaką. Konsoliduojami to paties ataskaitinio laikotarpio viešojo sektoriaus subjektų grupės ataskaitų duomenys. 6. Ataskaitos rengiamos lietuvių kalba. 7. Ataskaitos pradžioje turi būti nurodyta:
1) viešojo sektoriaus subjekto ar viešojo sektoriaus subjektų grupės pavadinimas, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį subjektą, buveinė (adresas);
2) viešojo sektoriaus subjekto, parengusio ataskaitą, pavadinimas, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį subjektą, buveinė (adresas);
3) paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena, ataskaitinis laikotarpis;
4) ataskaitoje pateikiami duomenys išreiškiami eurais, o kai rengiamos viešojo sektoriaus subjektų grupės ataskaitos, – tūkstančiais eurų.“
Audito komitetas, 2020-06-17
Argumentai: 1.
Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tikslintina pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento
statistinė informacija apie valstybės skolą bus teikiama ne atskiroje ataskaitoje, o šio rinkinio aiškinamajame rašte (žr. Audito komiteto 6 pasiūlymą), siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. išbraukti valstybės skolos ataskaitą kartu su kitomis susijusiomis nuostatomis, kurios šiame punkte pateikto reglamentavimo atžvilgiu yra perteklinės. 3. Siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo, siūlytina metinių ataskaitų rinkinį vienodai vadinti visų viešojo sektoriaus subjektų atžvilgiu, t. y. neišskirti fondų, kurių rengiamų metinių ataskaitų rinkinys (dėl tam tikrų galimų šio rinkinio sudėties skirtumų) keičiamame įstatyme pavadintas bendruoju. Atsižvelgiant į tai, o taip pat pritariant Valstybės kontrolės 4 pastabai, atitinkamai tikslintina ne tik keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, bet ir visi kiti fondų metinių ataskaitų rinkinį reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai, t. y. brauktinas perteklinis žodis „bendrasis“. 4. Keičiamame įstatyme numatyta, kad viešojo sektoriaus subjekto, išskyrus fondus, rengiamų metinių ataskaitų rinkinio sudėtį nustato šis įstatymas. Fondų atveju minėto rinkinio sudėtį reglamentuoja finansų ministras. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, o taip pat pritariant Valstybės kontrolės 4 pastabai, siūlytina, kad visų viešojo sektoriaus subjektų, įskaitant fondus, rengiamų metinių ataskaitų rinkinių sudėtis būtų nustatyta šiame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, t. y. brauktinos nuostatos, kurios šioje dalyje pateikto reglamentavimo atžvilgiu yra perteklinės. Be to, keičiamas įstatymas papildytinas nauju 9 straipsniu (žr.
Audito komiteto 5 pasiūlymą), kuriame nustatomos fondų metinių ataskaitų rinkinio sudėties ir šioms ataskaitoms taikytinų reikalavimų išimtys. Pasiūlymas:
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
rinkinys
viešojo sektoriaus subjektų grupės metinių ataskaitų rinkinį sudaro:
1) metinė veiklos ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie veiklos tikslų pasiekimą, arba, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, ‒ valstybės pažangos ataskaita, arba, kai rengiamas nacionalinis metinių ataskaitų rinkinys, ‒ valstybės skolos ataskaita;
2) metinių finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami finansiniai duomenys apie viešojo sektoriaus subjekto ar viešojo sektoriaus subjektų grupės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus;
3) jeigu viešojo sektoriaus subjektas gauna biudžeto asignavimų,
Respublikos finansų ministras. 3. Tarpinių ataskaitų rinkinių rengimo periodiškumą, tarpinių ataskaitų rinkinio sudėtį, rengimo, pasirašymo, skelbimo ir teikimo reikalavimus nustato finansų ministras.“
metinių ataskaitų rinkinį reglamentuojančius keičiamo įstatymo straipsnius, t. y. išbraukti perteklinį žodį „bendrasis“. Pritarti 3.
Audito komitetas, 2020-06-17
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas papildytinas nauju 9 straipsniu (žr. Audito komiteto 5 pasiūlymą), kuriame nustatomos fondų metinių ataskaitų rinkinio sudėties ir šioms ataskaitoms taikytinų reikalavimų išimtys, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, o taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 14 pastabai, atitinkamai tikslintinas šio įstatymo 7 straipsnis. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,7 straipsnis. Viešojo sektoriaus subjekto, išskyrus fondus, arba ir viešojo sektoriaus subjektų grupės metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis
taikomos šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytos išimtys, arba ir viešojo sektoriaus subjektų grupės metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
1) finansinės būklės ataskaita;
2) veiklos rezultatų ataskaita;
3) pinigų srautų ataskaita;
4) grynojo turto pokyčių ataskaita;
5) finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas. 2. Grynojo turto pokyčių ataskaitos gali būti nerengiamos tų viešojo sektoriaus subjektų, kurių ataskaitinių finansinių metų ir praėjusių finansinių metų pabaigoje grynasis turtas buvo lygus nuliui.“
Audito komitetas, 2020-06-17
1 T Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas papildytinas nauju 9 straipsniu (žr. Audito komiteto 5 pasiūlymą), kuriame nustatomos fondų metinių ataskaitų rinkinio sudėties ir šioms ataskaitoms taikytinų reikalavimų išimtys, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, o taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 14 ir 16 pastaboms, atitinkamai tikslintinas šio įstatymo 8 straipsnio pavadinimas ir šio straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas:
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,8 straipsnis.
Viešojo sektoriaus subjekto, išskyrus fondus, arba ir viešojo sektoriaus subjektų grupės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudėtis“. 2. Pakeisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Viešojo sektoriaus subjekto, išskyrus fondus, kai jiems taikomos šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytos išimtys, arba ir viešojo sektoriaus subjektų grupės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį sudaro:
1) viešojo sektoriaus subjekto ar viešojo sektoriaus subjektų grupės išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita;
2) viešojo sektoriaus subjekto ar viešojo sektoriaus subjektų grupės biudžeto vykdymo ataskaitų aiškinamasis raštas.“
Audito komitetas, 2020-06-17
N Argumentai: Įvertinus tai, kad tam tikrais atvejais fondų metinių ataskaitų rinkinio sudėtis gali skirtis nuo keičiamo įstatymo 7 ir 8 straipsniuose nurodytos viešojo sektoriaus subjekto rengiamų ataskaitų rinkinio sudėties, siūlytina šį įstatymą papildyti nauju 9 straipsniu, kuriame nustatomos fondams taikytinos su tokių ataskaitų rinkinio sudėtimi ir kitais reikalavimais susijusios išimtys. Pasiūlymas:
keičiamą įstatymą 9 straipsniu: „9 straipsnis. Fondų metinių ataskaitų rinkinio sudėčiai ir fondų ataskaitoms keliamų reikalavimų išimtys
su fondo biudžeto pajamų vykdymo ataskaita, biudžeto išlaidų vykdymo arba išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita, jeigu finansinė informacija jose pateikiama atsižvelgiant į ūkinių operacijų įvykimo laiką. 2. Pajamų ir išlaidų vykdymo ataskaitos nerengiamos, jeigu fondo veiklą reglamentuojantys teisės aktai to nereikalauja. 3.
ir pinigų srautų ataskaitos nerengiamos arba sujungiamos su kitomis fondo ataskaitų rinkinio ataskaitomis, jeigu jų nerengimas ar jų sujungimas neturės poveikio reikalavimui pateikti informaciją ataskaitoms konsoliduoti ir teisingai parodyti fondo finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. 4. Kai taikomos šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos išimtys, fondo veiklos ataskaita sujungiama su fondo finansinių ataskaitų aiškinamuoju raštu ir biudžeto vykdymo ataskaitų aiškinamuoju raštu. 5. Kai taikomos šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytos išimtys, fondo ataskaitų rinkinį sudaro ataskaitos, kuriose pateikiama fondo veiklos ataskaitos, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų ataskaitų informacija ir kurių sudėtį kiekvienam fondui ir jose teikiamai informacijai keliamus reikalavimus nustato finansų ministras.“
suderinti visų keičiamo įstatymo straipsnių numeraciją. Pritarti
Audito komitetas, 2020-06-17
Argumentai:
įstatymo 9 straipsnio pavadinimas tikslintinas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabą. 2. Įvertinus tai, kad rengiant nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį statistinė informacija apie valstybės skolą bus teikiama ne atskiroje ataskaitoje, o šio rinkinio aiškinamajame rašte, o taip pat siekiant patikslinti šiame rinkinyje teiktiną informaciją bei iš dalies pritariant Seimo kanceliarijos 21 pastabai, atitinkamai tikslintinas keičiamo įstatymo 9 straipsnis (kuris po numeracijos keitimo pagal Audito komiteto 5 pasiūlymą tampa 10 straipsniu). Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,910 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamų metinių ataskaitų rinkinių sudėtis Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina šiuos metinių ataskaitų rinkinius:
1) valstybės metinių ataskaitų rinkinį, kurį sudaro:
a) valstybės pažangos ataskaita;
b) valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys;
c) valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys;
2) valstybės socialinių fondų bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį, kurį sudaro:
a) Valstybinio socialinio draudimo fondo bendrasis metinių ataskaitų rinkinys;
b) Garantinio fondo bendrasis metinių ataskaitų rinkinys;
c) Ilgalaikio darbo išmokų fondo bendrasis metinių ataskaitų rinkinys;
3) Privalomojo sveikatos draudimo fondo bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį;
4) Pensijų anuitetų fondo bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį;
5) nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį, kurį sudaro:
a) valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys. Nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte;
b) valstybės skolos ataskaita, kurioje teikiama ir informacija apie valstybės skolos skolą valdymo tikslus ir prioritetus, valstybės skolos struktūrą, dinamiką, valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP) ir kitus susijusius rodiklius. Detalius valstybės skolos ataskaitos informacijai keliamus reikalavimus nustato finansų ministras.“
Audito komitetas, 2020-06-17
Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto 1 pasiūlymą dėl teisinių nuostatų, susijusių su visoms keičiamame įstatyme nurodytoms ataskaitoms taikytinais bendro pobūdžio reikalavimais, apjungimo, brauktinas šio įstatymo 10 straipsnis. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
straipsnį: „ 10 straipsnis. Bendrieji reikalavimai ataskaitoms
pasibaigus finansiniams metams pagal finansinių metų paskutinės dienos apskaitos duomenis. 2. Ataskaitos rengiamos lietuvių kalba. 3. Iki ataskaitų sudarymo, vadovaujantis finansų ministro tvirtinamais viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (toliau – VSAFAS), apskaitos registruose turi būti registruotos visos viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos. 4. Ataskaitos pradžioje turi būti nurodyta:
1) viešojo sektoriaus subjekto ar viešojo sektoriaus subjektų grupės pavadinimas, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį subjektą, buveinė (adresas);
2) viešojo sektoriaus subjekto, parengusio ataskaitą, pavadinimas, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį subjektą, buveinė (adresas);
3) paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena, ataskaitinis laikotarpis;
4) ataskaitoje pateikiami duomenys išreiškiami eurais, o kai rengiamos viešojo sektoriaus subjektų grupės ataskaitos, – tūkstančiais eurų. 4. Konsoliduojami to paties ataskaitinio laikotarpio viešojo sektoriaus subjektų grupės ataskaitų duomenys.“
įstatymo straipsnių numeraciją. Pritarti
Audito komitetas, 2020-06-17
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2020 m. birželio 11 d. priimto Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo nuostatas reglamentuotas naujos teisinės formos juridinio asmens – regiono plėtros tarybos – steigimas ir veikla, o taip pat nustatytos privalomo šio subjekto finansinių ataskaitų audito atlikimo sąlygos, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Siekiant skaidrumo, viešojo sektoriaus subjekto, kurio teisinė forma yra viešoji įstaiga arba regiono plėtros taryba ir kurio finansinės ataskaitos turi būti audituotos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą arba pagal Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymą, veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie:
1) kiekvieno vadovaujamas pareigas einančio asmens atlyginimą per ataskaitinius metus (atskirai nurodant premijas, priemokas ir kitokias išmokas);
2) kiekvieną reikšmingą sandorį, sudarytą per ataskaitinius metus, nurodant sandorio šalis (juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė (adresas); fizinio asmens vardas, pavardė, adresas korespondencijai), objektą ir vertę;
3) per ataskaitinius metus sudarytus sandorius su susijusiomis šalimis, nurodant sandorio šalis (juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė (adresas); fizinio asmens vardas, pavardė, adresas korespondencijai), objektą ir vertę.“
Audito komitetas, 2020-06-17
3 Argumentai: Keičiamame įstatyme nustatyta valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaranti valstybės pažangos ataskaita ir Vyriausybės įstatyme reglamentuota Vyriausybės veiklos ataskaita savo turiniu yra panašios ir netgi didžiąja dalimi dubliuoja viena kitą, t. y. abi ataskaitos yra iš esmės susijusios su atsiskaitymu už valstybėje pasiektus rezultatus ir padarytą pažangą. Minėtų ataskaitų pateikimo Seimui terminai taip pat panašūs (valstybės pažangos ataskaita pagal siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas – iki balandžio 20 d., Vyriausybės veiklos ataskaita pagal galiojančias Seimo statuto nuostatas – iki kovo 31 d.).
Įvertinus šiuos faktus, o taip pat siekiant mažinti administracinę naštą, valstybės mastu tikslinga rengti vieną metinę atsiskaitymo už veiklą ataskaitą, kurioje valstybėje pasiekti veiklos rezultatai, įgyvendinant strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos reformą, būtų susieti su valstybės metiniais finansiniais ir biudžeto vykdymo duomenimis. Tai leistų valstybės pažangą įvertinti atliktų darbų, įgyvendintų priemonių ir sunaudotų finansinių išteklių kontekste ir tokiu būdu padėtų priimti reikiamus sprendimus prieš biudžeto rengimo procesą. Kadangi valstybės pažangos ataskaitos pavadinimas pagal savo turinį yra tikslesnis, rekomenduotina šį pavadinimą ir naudoti, o pačią ataskaitą papildyti trūkstama Vyriausybės veiklos ataskaitoje pateikta informacija (apie artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetus, Vyriausybės programos įgyvendinimo rezultatus ir kt.). Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus argumentus, o taip pat pritariant Valstybės kontrolės 1 pastabai bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento 20 pastabai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3.
Valstybės pažangos ataskaita apima Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pranešimą, informaciją apie artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetus, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų valstybės veiklos srityse siekiamų pagrindinių Valstybės pažangos strategijoje, Nacionaliniame pažangos plane, Vyriausybės veiklos programoje nustatytų uždavinių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimą atitinkamais finansiniais metais ir kitą su pasiekta pažanga susijusią informaciją.“
Audito komitetas, 2020-06-17
5 Argumentai: Siekiant mažinti administracinę naštą, tikslinga rengti vieną metinę atsiskaitymo už veiklą ataskaitą ne tik valstybės (žr. Audito komiteto 9 pasiūlymą), bet ir savivaldybės mastu. Šiuo tikslu savo turiniu panašios mero ir savivaldybės veiklos ataskaitos būtų apjungtos į vieną. Rengtina viena savivaldybės veiklos ataskaita būtų atitinkamai papildyta trūkstama mero veiklos ataskaitoje pateikta informacija (apie mero veiklos rezultatus, planus ir kt.). Atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5.
Savivaldybės taryba gali nustatyti kitokią, negu nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, savivaldybės viešojo sektoriaus subjektų veiklos ataskaitos ir savivaldybės grupės veiklos ataskaitos parengimo tvarką ir
(arba) papildomą, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, veiklos ataskaitoje ar grupės veiklos ataskaitoje pateikiamą informaciją Savivaldybės veiklos ataskaita apima:
1) mero pranešimą, informaciją apie mero veiklos rezultatus;
2) informaciją apie regionų plėtros programoje, regiono plėtros plane nustatytų uždavinių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimą atitinkamais finansiniais metais;
3) šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytą informaciją;
4) papildomą informaciją, jeigu savivaldybės taryba nurodo tokią informaciją pateikti.“
tai, kad keičiamas įstatymas papildytinas nauju 9 straipsniu (žr. Audito komiteto 5 pasiūlymą), kuriame nustatomos fondams taikytinos su metinių ataskaitų rinkinio sudėtimi ir kitais reikalavimais susijusios išimtys, siūlytina atitinkamai patikslinti šio įstatymo 12 straipsnį, t. y. papildyti jį nauja 3 dalimi. Pasiūlymas:
keičiamą įstatymą 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,3. Fondų ataskaitos, kai joms taikomos šio įstatymo 9 straipsnio 1–4 dalyse nurodytos išimtys, sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu ir VSAFAS.“
numeraciją. Pritarti
Audito komitetas, 2020-06-17
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudarančią valstybės pažangos ataskaitą rengs Vyriausybės kanceliarija kartu su Finansų ministerija, atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Valstybės metinių ataskaitų rinkinį, išskyrus valstybės pažangos ataskaitą, ir nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį rengia Finansų ministerija. Valstybės pažangos ataskaitą rengia Vyriausybės kanceliarija kartu su Finansų ministerija.“
komitetas, 2020-06-17
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad rengti savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį gali būti pavesta ne tik savivaldybės įstaigai, bet ir kitam viešojo sektoriaus subjektui (pvz., centralizuotos apskaitos įstaigai), siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį rengia savivaldybės administracija ir (arba) kita kitas savivaldybės tarybos įgaliota įgaliotas savivaldybės įstaiga viešojo sektoriaus subjektas.“
Audito komitetas, 2020-06-17
4 Argumentai: Įvertinus tai, kad pagal tiek valstybės, tiek savivaldybės mastu įgyvendinamą strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos reformą savivaldybės metinių ataskaitų rinkinyje teiktina informacija apie savivaldybės veiklos rezultatus sietina su savivaldybės metiniais finansiniais ir biudžeto vykdymo duomenimis, tikslinga, kad visas šio rinkinio ataskaitas pasirašytų ne tik savivaldybės administracijos direktorius, bet ir savivaldybės vadovas – meras. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio ataskaitas pasirašo savivaldybės meras ir administracijos direktorius. Šioje dalyje nurodytas Ataskaitas ataskaitas, išskyrus savivaldybės veiklos ataskaitą, taip pat pasirašo už ataskaitų parengimą atsakingas asmuo.
Savivaldybės veiklos ataskaitą pasirašo savivaldybės administracijos direktorius ir meras.“
metinių ataskaitų rinkinį sudarančių ataskaitų tarpusavio sąryšį, grįstiną atsiskaitymu už valstybėje pasiektą pažangą tam skirtų ir sunaudotų valstybės finansinių išteklių kontekste, tikslinga, kad visas šio rinkinio ataskaitas pasirašytų ne tik finansų ministras, bet ir Vyriausybės vadovas – Ministras Pirmininkas. Tas pats siūlytina ir dėl nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudarančių ataskaitų pasirašymo. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai tikslintinos keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 ir 6 dalys. Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Valstybės metinių ataskaitų rinkinio ataskaitas, išskyrus valstybės pažangos ataskaitą, pasirašo finansų ministras. Valstybės pažangos ataskaitą pasirašo Ministras Pirmininkas ir finansų ministras.“
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6. Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudarančias ataskaitas pasirašo Ministras Pirmininkas ir finansų ministras.“
Audito komitetas, 2020-06-17
5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seime 2020 m. birželio 11 d. priimto Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatyme reglamentuotas naujos teisinės formos juridinio asmens – regiono plėtros tarybos – steigimas ir veikla, o taip pat nustatytos privalomo šio subjekto finansinių ataskaitų audito atlikimo sąlygos, atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5.
Viešųjų įstaigų ir jų grupių, regionų plėtros tarybų metinių ataskaitų rinkinių auditą, jeigu pagal Viešųjų įstaigų įstatymą arba Regioninės plėtros įstatymą jį atlikti privaloma arba visuotinis dalininkų arba dalyvių susirinkimas priima tokį sprendimą, atlieka audito įmonės arba auditoriai pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą. Viešųjų įstaigų grupe laikoma viešojo sektoriaus subjektų grupė, jeigu šios grupės kontroliuojantysis subjektas yra viešoji įstaiga.“
Audito komitetas, 2020-06-17
3 Argumentai: Pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nuo
į tai, kad atskaitomybės prasme atsiranda naujas išteklių fondas, atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikia valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme nustatyta tvarka ir Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinį Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta tvarka.“
Audito komitetas, 2020-06-17
7 Argumentai: Siekiant teisinių nuostatų formuluočių glaustumo, atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7.
Finansų ministerija teikia Vyriausybei neaudituotus valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį ir suvestinę susumuotus visų savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitą, apimančią susumuotus visų savivaldybių metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius sudarančių ataskaitų duomenis.“
kad pasitaiko atvejų, kai Vyriausybei pateikti konsoliduoti metinių ataskaitų rinkiniai (pvz., valstybės, nacionalinis) dar yra tikslinami, siekiant didesnio veiklos efektyvumo laiko ir kaštų atžvilgiu, siūlytina, kad tokių rinkinių auditas būtų atliktas po visų galimų galutinių koregavimų, t. y. prieš pateikiant juos Seimui (po Vyriausybės pritarimo). Atsižvelgiant į šiuos argumentus, o taip pat į Audito komiteto 17 pasiūlymą dėl Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinio, atitinkamai tikslintinos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 ir 9 dalys. Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Neaudituotus Metinių metinių ataskaitų rinkinius kartu su valstybinio audito išvadomis ir audito ataskaitomis Vyriausybei teikia:
1) Finansų ministerija:
a) valstybės metinių ataskaitų rinkinį;
b) nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį;
2) Lietuvos Respublikos socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – valstybės socialinių fondų bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį ir Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinį;
3) Lietuvos Respublikos sveikatos Sveikatos apsaugos ministerija – Privalomojo sveikatos draudimo fondo bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9. Vyriausybė, pritarusi audituotiems šio straipsnio 8 dalyje nurodytų ataskaitų rinkiniams, teikia juos Seimui.“ Pritarti 20.
tai, kad pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 2 punktą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinį teikia Vyriausybei, tikslinant nuostatas, brauktina šio straipsnio 10 dalis. Pasiūlymas:
straipsnio 10 dalį: ,,10. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos valdantysis komitetas Pensijų anuitetų fondo bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį teikia Seimui Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta tvarka.“
įstatymo 17 straipsnių dalių numeraciją. Pritarti
Audito komitetas, 2020-06-17
5 Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto 19 pasiūlymą, o taip pat koreguojant su ataskaitų rengimu, teikimu, audito atlikimu ir skelbimu susijusius terminus, atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Valstybės metinių ataskaitų rinkinį ir nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį kartu su valstybinio audito išvada savo interneto svetainėje skelbia Finansų ministerija per 10 5 dienų dienas nuo pritarimo jiems Vyriausybėje jų pateikimo Seimui.“
tai, kad keičiamo įstatymo priede pateikti metinių ataskaitų rinkinių parengimo, pateikimo ir valstybinio audito atlikimo terminai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) šiame įstatyme nurodytų ataskaitų rinkinių pateikimą šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms įstaigoms ir institucijoms šio įstatymo priede nurodytais terminais;“. Pritarti 23.
Audito komitetas, 2020-06-17
Argumentai: Siekiant, kad valstybės metinių ataskaitų rinkinys būtų parengtas ir pateiktas svarstyti Seimui pavasario sesijoje ir kad praėjusių metų ataskaitų duomenis būtų galima naudoti ateinančių metų valstybės biudžetui planuoti bei atitinkamiems sprendimams priimti, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės 3 pastabą, siūlytina peržiūrėti keičiamo įstatymo priede nurodytus visų su viešojo sektoriaus subjektų atskaitomybe susijusių procesų (ataskaitų rengimo, teikimo, audito) terminus ir kai kuriuos iš jų patikslinti, t. y. paankstinti. Tokiu atveju parengtas valstybės metinių ataskaitų rinkinys Vyriausybei būtų teikiamas iki gegužės 5 d. (vietoj gegužės 15 d.), o Seimui – iki gegužės 15 d. (vietoj gegužės 25 d.). Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
Eil. Nr. Metinių ataskaitų rinkiniai Ataskaitų parengimo ir pateikimo Valstybės kontrolei arba savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai data Įstaiga ar institucija, kuriai teikiami metinių ataskaitų rinkiniai Ataskaitų pateikimo Vyriausybei data Audito ataskaitų ir metinių ataskaitų rinkinių pateikimo Seimui arba savivaldybės tarybai data I 1. Viešojo sektoriaus subjekto metinių ataskaitų rinkinys Iki kovo 1 d.
ataskaitų rinkinys Iki kovo 25 20 d.
III 3. Valstybės socialinių fondų bendrasis metinių ataskaitų rinkinys
metinių ataskaitų rinkinys Iki balandžio 1 d. Iki gegužės 15 5 d. Iki gegužės 25 15 d. V 5. Pensijų anuitetų fondo bendrasis metinių ataskaitų rinkinys Iki balandžio 1 d.
VI.I. 6.1. Savivaldybės veiklos ataskaita Iki balandžio 25 20 d.
Iki balandžio 25 20 d
VII.I. 7.1. Valstybės pažangos ataskaita Iki balandžio 25 20 d. Iki gegužės 15 5 d. Iki gegužės 25 15 d. VII.II. 7.2. Finansinių ataskaitų rinkinys Iki balandžio 25 20 d. Iki gegužės 15
Iki kovo 15 d. Neaudituotas iki
gegužės 15 d. VIII
Iki liepos 31 d. Iki spalio 1 d. Iki spalio 10 d.,,
visapusišką informaciją prieš biudžeto rengimo procesą, kuri padėtų priimti reikiamus sprendimus, tikslinga, kad būtų parengtas ir Seimui svarstyti pavasario sesijoje pateiktas ne tik valstybės metinių ataskaitų rinkinys, bet ir nacionalinis, nes pastarajame pateikiami tam tikri duomenys (pvz., apie valstybės skolą, savivaldybių biudžetų vykdymą), kurių valstybės metinių ataskaitų rinkinyje nėra (taip pat žr. Valstybės kontrolės 2 pastabą). Įvertinus tai, kad tokioms keičiamo įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingas pereinamasis laikotarpis, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti naujomis 10 ir 11 dalimis, t. y. nustatyti, kad nacionalinis metinių ataskaitų rinkinys būtų rengiamas ir teikiamas Seimui svarstyti pavasario sesijoje, pradedant 2024 m. ataskaitiniu laikotarpiu. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 2 straipsnį 10 dalimi: ,,10. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo priedo 8 eilutė:
Iki gegužės 15 d. Iki gegužės 25 d. Iki birželio 5 d.,,
įstatymo projekto 2 straipsnį 11 dalimi: ,,11.
Šio straipsnio 10 dalyje išdėstyta Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo priedo 8 eilutė taikoma 2024 metų ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių nacionaliniams metinių ataskaitų rinkiniams.“
patikslinti visų įstatymo projekto 2 straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
Audito komitetas,
14 N Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto 9 pasiūlymą dėl valstybės mastu rengtinos vienos metinės veiklos ataskaitos, kuri vadintųsi valstybės pažangos ataskaita, siekiant užtikrinti su šia ataskaita susijusių keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumą su kitais teisės aktais, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti nauja 14 dalimi. Pasiūlymas:
Papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį 14 dalimi:
„14. Įsigaliojus šiam įstatymui, kituose teisės aktuose vartojama sąvoka
„Vyriausybės veiklos ataskaita“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką
„valstybės pažangos ataskaita“.“
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ingrida Šimonytė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4539(2). Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Audito komiteto biuro vyresnioji specialistė Diana Andriūnaitė ir patarėja Asta Rubežė