Lyginamasis variantas
2020
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai finansuoti skiriama
už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, skirtas automobiliams, ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai. Šios Specialiosios programos lėšos kiekvienai savivaldybei skiriamos proporcingai neasfaltuotų savivaldybės kelių ir jų atkarpų suminiam ilgiui, nurodytam savivaldybių tarybų patvirtintame vietinės reikšmės kelių sąraše, nuo 2023 metų - proporcingai Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kelių neasfaltuotų dalių ilgiui.“
Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką ir paskiria institucijas šiam įstatymui įgyvendinti. Šio įstatymo įgyvendinimą prižiūri nuolatinė Programos komisija. Jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Vyriausybė. 1.3. Buvusią 9 straipsnio 5 dalį laikyti 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. 5. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal iki atitinkamų metų vasario 1 dienos Vyriausybės patvirtintą metinę lėšų naudojimo sąmatą. Metinėje lėšų naudojimo sąmatoje numatomas iki 5 procentų Programos finansavimo lėšų rezervas valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti. Rezervas paskirstomas Vyriausybės nutarimu iki kiekvienų metų kovo 10 d. Rezervas skiriamas valstybės ir savivaldybių institucijų valdomų vietinės reikšmės kelių, nukentėjusių nuo ekstremaliųjų situacijų, skubaus taisymo (remonto) ar rekonstravimo dėl avarijos grėsmės išlaidoms kompensuoti.
Ne mažiau kaip 1,5 procento rezervo turi būti skirta Lietuvos automobilių kelių direkcijai nustatytoms funkcijoms atlikti, tai yra Programos finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolei, darbų kokybės kontrolės priežiūrai vietinės reikšmės kelių objektuose. Likęs nepaskirstytas rezervas gali būti skiriamas kelių objektams, kuriuos vykdant bus įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas ir prioritetinių darbų sąrašas ir kurie turės teigiamą poveikį saugiam eismui ir naudą visuomenei. Likęs nepaskirstytas pagal šiame punkte aukščiau nurodytus poreikius rezervas gali būti skiriamas:
savivaldybių institucijų valdomų kelių, vedančių į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, objektams įgyvendinti – 50 procentų;
savivaldybių institucijų valdomų vietinės reikšmės kelių, kelių statinių ir jų užimamos žemės teisinei registracijai būtinoms procedūroms atlikti, daiktinėms teisėms į žemę, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams registruoti, šiems keliams taisyti (remontuoti) ar rekonstruoti, jeigu savivaldybės institucija skiria ne mažiau kaip 30 procentų, tačiau ne daugiau kaip 50 procentų nuosavų lėšų; valstybės institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti (remontuoti), rekonstruoti, jeigu valstybės institucija skiria ne mažiau kaip 50 procentų nuosavų lėšų, – 50 procentų.“
ją išdėstyti taip: „6. 5.
5Metinėje lėšų naudojimo sąmatoje numatoma 30 procentų Programos finansavimo lėšų valstybės institucijų ar viešųjų
įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, valstybės įmonių, savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomiems vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Šios lėšos paskirstomos taip: 5.1. Valstybinių miškų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, – 4 procentai;
keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse (kurortuose) pagal suteiktų nakvynių viešbučiuose, poilsio įstaigose, sveikatingumo įmonėse skaičių – 2 procentai;
valdomiems vietinės reikšmės keliams – 94 procentai, kurios paskirstomos taip:
reikšmės keliams – 35 procentai;
reikšmės keliams – 65 procentai. 5.4. 5.3.1. ir 5.3.2. papunkčiuose nurodytos lėšos savivaldybėms paskirstomos taip:
skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) – 50 procentų; 5.4.2. pagal kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų patvirtintame kelių sąraše, kuriame taip pat nurodytas kelio numeris ir kelio pavadinimas - 50 procentų, nuo 2023 metų – pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kelių ilgį – 50 procentų.”
ją išdėstyti taip:
„7. 6. Vyriausybė nustato detalesnę Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką
ir paskiria institucijas šiam įstatymui įgyvendinti. Šio įstatymo įgyvendinimą prižiūri Susisiekimo ministerija. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Jurgis Razma
RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIÜROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projekto rengimą paskatino pastaruoju metu išryškėjęs protekcionizmas, nutolimas nuo objektyvių kriterijų Vyriausybei skirstant Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas. Nesant objektyvaus pagrindo 2019 m. lapkričio 20 d. vyriausybė patvirtino du naujus prioritetus skiriant KPPP lėšas savivaldybėms: prioritetas suteiktas didžiuosius miestus supančių savivaldybių vietinių kelių tvarkymui (nors akivaizdu, kad į didžiuosius miestus gyventojai iš tolimesnių kraštų atvyksta ne vietiniais, o magistraliniais bei krašto keliais) taip pat Vilniaus apskrities savivaldybėms išskyrus Vilniaus miestą (motyvuojama tuo, kad naujajame ES paramos laikotarpyje Vilniaus apskritis gaus mažiau lėšų, nors akivaizdu, kad šiais metais ir visos kitos savivaldybės naujojo laikotarpio ES paramos lėšų taip pat negauna). Dar negana to, praėjus trims metams prisimintas Vyriausybės 2015 metų pasitarimo protokolinis nutarimas, kuriuo nuspręsta papildomas KPPP lėšas skirti gausiai tautinių mažumų apgyvendintoms savivaldybėms. Netruko išaiškėti, ką reiškia tie trys lėšų skyrimo prioritetai: pagal juos išskirtinai daugiau lėšų keliams bei gatvėms tvarkyti gauna Vilniaus bei Trakų rajonų savivaldybės, kuriose išskirtinių politinių interesų turi dabartinį Susiekimo ministrą delegavusi Lenkų Rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga. „Nenuskriaustos" pagal tuos prioritetus lieka ir kitos minėtai politinei organizacijai rūpimos savivaldybės: Šalčininkų, Švenčionių rajonai. Čia paminėtina ir iškylanti viena teisinė problema - vienas iš prioritetų - lėšų skyrimas gausiai tautinių mažumų gyvenamoms savivaldybėms patvirtintas net nenorminiu teisės aktu, o tik vyriausybės pasitarimo protokolu.
Minėtų prioritetų atsiradimu gali būti suinteresuoti ir aukšti valdžios pareigūnai, neretai turintys gyvenamuosius namus šalia Vilniaus miesto, jei iki jų dar nėra asfaltuotas žvyrkelis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Jurgis Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančiame įstatyme iš esmės nėra nustatyti KPPP lėšų paskirstymo principai, viskas palikta spręsti vyriausybės nutarimais, nors tai šimtamilijoninės sumos ir, turbūt, nerastume kitos srities, kur tokių sumų padalinimas būtų paliktas vien vyriausybės nuožiūrai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti bent keletą bendriausių KPPP lėšų paskirstymo principų: Specialiosios žvyrkelių asfaltavimo programos lėšas siūloma skirstyti proporcingai savivaldybių patvirtintų neasfaltuotų vietinių kelių ilgiui, pagrindines KPPP lėšas savivaldybėms siūloma paskirstyti pagal du kriterijus: vietinių kelių ilgį ir gyventojų skaičių, taip pat pateikiami pagrindiniai KPPP rezervo paskirstymo principai. Iš esmės siūloma nustatyti tuos lėšų skirstymo kriterijus, kurie buvo nustatyti ankstesniais vyriausybės nutarimais iki pastarojo meto politinių interesų sąlygotų naujų kriterijų įvedimo. Detalesnę lėšų skirstymo tvarką, kaip ir anksčiau, nustatytų vyriausybė, bet joje negalėtų rastis įstatyme nepaminėtų prioritetų ir kriterijų. Taip pat siūloma atsisakyti Programos priežiūros komisijos, kurios veiklos iš esmės nebuvo, o visą atsakomybę už KPPP lėšų skirstymą palikti Susiekimo ministerijai. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokų priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo poveikio ekspertinis vertinimas nėra atliktas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo pakeitimai neturės įtakos kriminogeninei situacijai, jis gali turėti teigiamą antikorupcinį poveikį, nes sumažins neskaidraus veikimo galimybes, protekcionizmą skirstant KPPP lėšas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti įstatymo projektą į teisinę sistemą, nereikės priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11.
teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti prireiks pakeisti vyriausybės nutarimus, reglamentuojančius KPPP lėšų skirstymo tvarką (Aprašą). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc" terminus, temas bei sritis Kelių priežiūros ir plėtros programa. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Jurgis Razma
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 3, 5, 6, 7 dalis bei pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo projektu siūloma nustatyti bent keletą bendriausių Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau
Susiekimo ministerijai.“ Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamu įstatymu siūloma įtvirtinti nuostatas, kurios pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą yra nustatomos keičiamo įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais, tačiau keičiamu įstatymu siūloma įtvirtinti tik dalį viso kompleksinio Programos lėšų paskirstymo teisinio reguliavimo nuostatų. Toks siūlomas reglamentavimas diskutuotinas.
Projektu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį numatant, jog specialiosios vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programos lėšos kiekvienai savivaldybei būtų skiriamos „proporcingai neasfaltuotų savivaldybės kelių ir jų atkarpų suminiam ilgiui, nurodytam savivaldybių tarybų patvirtintame vietinės reikšmės kelių sąraše, nuo 2023 metų - proporcingai Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kelių neasfaltuotų dalių ilgiui.“ Taigi pagal teikiamą siūlymą kriterijumi nustatyti skiriamų lėšų proporciją būtų tik tam tikrų kelių ilgis, nors pagal keičiamo įstatymo įgyvenamuosius teisės aktus kriterijumi taip pat yra savivaldybės nuolatinių gyventojų skaičius (Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų vietinės reikšmės keliams su žvyro danga asfaltuoti paskirstymo 2020 metais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3-36 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų vietinės reikšmės keliams su žvyro danga asfaltuoti paskirstymo 2020 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – KPPP lėšų keliams su žvyro danga asfaltuoti paskirstymo 2020 metais tvarkos aprašas), 12 punktą KPPP finansavimo lėšos savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams su žvyro danga asfaltuoti paskirstomos taip: 70 procentų sumos – pagal kelių su žvyro danga savivaldybėje ilgį (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis), 30 procentų sumos – pagal savivaldybės nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis). Pagal teikiamą formuluotę siūloma nustatyti imperatyvią taisyklę, kad lėšos būtų skiriamos visada, neatsižvelgiant į savivaldybių realius poreikius, t. y. siūlomas principas lemtų automatinį lėšų skyrimą.
Šiame kontekste pažymėtina, jog įmanomos situacijos, kai proporcingai pagal tam tikrų kelių ilgį apskaičiuotos sumos gali būti didesnės nei savivaldybės poreikis pagal pateiktas paraiškas ir pasirengimą vykdyti projektus (KPPP lėšų keliams su žvyro danga asfaltuoti paskirstymo 2020 metais tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, kad savivaldybių institucijos privalo prisidėti prie vietinės reikšmės kelių su žvyro danga objektų finansavimo ne mažiau kaip 30 procentų visų tinkamų finansuoti kelio objekto išlaidų). Taigi pagal siūlomą teisinį reguliavimą galėtų susidaryti situacija, kai skirtos lėšos būtų apskritai nepanaudotos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar teikiamas projektas neturėtų būti papildytas atitinkamomis nuostatomis, numatančiomis taisykles dėl papildomų kriterijų nustatant skiriamų lėšų proporciją tarp savivaldybių (numatytų KPPP lėšų keliams su žvyro danga asfaltuoti paskirstymo 2020 metais tvarkos apraše), dėl lėšų paskirstymo, kai pagal nustatytas taisykles apskaičiuotos sumos yra didesnės nei savivaldybės poreikis, dėl lėšų paskirstymo, kai paskirtos lėšos yra nepanaudojamos ir t. t. Pažymėtina, jog neįtvirtinus šių nuostatų keičiamame įstatyme, keičiamo įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais jos negalės būti nustatomos, nes jos neatitiks keičiamame įstatyme nustatytos taisyklės dėl lėšų paskirstymo proporcingai tam tikrų kelių ilgiui. Be to, aptariamas projekto nuostatas taip pat siūlytina patikslinti vietoj formuluotės „neasfaltuotas kelias“ vartojant formuluotę „kelias su žvyro danga“. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 daliai, kuria nustatomos likusio nepaskirstyto pagal nurodytus poreikius rezervo skyrimo taisyklės.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“, 28, 29 ir 30¹ punktuose nustatytos taisyklės, kaip paskirstomas rezervas, kai poreikiai yra mažesni nei apskaičiuotos sumos, bei kaip perskirstomas nepanaudotas rezervas. 2. Projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo. Pažymėtina, jog dėl teikiamo projekto nuostatų įgyvendinimo turės būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai (turės būti keičiami dabar galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys KPPP finansavimo lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarką), įstatymo projektas turėtų būti papildytas 2 straipsniu, numatančiu įstatymo įsigaliojimo datą bei nuostatas dėl jo įgyvendinimo. Atsižvelgus į KPPP finansavimo lėšų naudojimo sąmatos tvirtinimo datą ir kitus terminus, siekiant teisinio aiškumo projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnis numato, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. 3. Projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnyje siūloma reglamentuoti santykius, susijusius su KPPP finansavimo lėšų paskirstymo principų nustatymu, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatas, turėtų būti atliekamas projekto antikorupcinis vertinimas. 4.
Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Susisiekimo ministerija formuoja kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, tvirtina valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo programas, Lietuvos kelių projektavimo normatyvinius dokumentus. Atsižvelgus į tai, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
keičiamas 9 straipsnis dėstytinas nauja redakcija, nes siūloma keisti daugiau negu pusę šio straipsnio dalių;
straipsnio dalių numeracija tikslintina atsižvelgus į tai, kad straipsnio dalys numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės, t. y. 1, 2, 3 ir t. t., o ne 1.1, 1.2, 1.3 ir t. t.;
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis skaidytina į dvi atskiras dalis, atskiroje dalyje išdėstant nuostatas dėl likusio nepaskirstyto pagal šioje dalyje nurodytus poreikius rezervo. Be to, projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies formuluotė „likęs nepaskirstytas pagal šiame punkte aukščiau nurodytus poreikius rezervas gali būti skiriamas“ tikslintinas vietoj žodžio „punkte“ vartojant žodį „dalyje“, o žodį „aukščiau“ išbraukiant kaip perteklinį;
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalių punktų ir papunkčių numeracija tikslintina atsižvelgus į tai, kad straipsnio dalių punktai iš eilės numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų rašomi uždaromieji skliaustai, o punktų papunkčiai žymimi mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka, po jų rašomi uždaromieji skliaustai.
Be to, patikslinus punktų ir papunkčių numeraciją, atitinkamai tikslintos nuorodos į atitinkamus punktus ir papunkčius;
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalis pernumeruojama į 6 dalį ir išdėstoma iš nauja redakcija, tačiau iš projekto lyginamojo varianto matyti, jog iš tiesų pernumeruojama ir keičiama kita negu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalis, todėl projektas tikslintas;
keičiamo įstatymo 9 straipsnį sudaro 8 dalys, todėl projektas tikslintinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5)
E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]