Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PANEVĖŽIO LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS ĮSTATYMO NR. XI-19242 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„Zona steigiama 49 metams. Zonos veiklos terminas gali būti pratęstas tik įstatymu.“. 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai išnuomojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo ir šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Zonos teritorija be aukciono išnuomojama zonos valdymo bendrovei 99 metams.“ 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Virginijus Sinkevičius
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Zonos veiklos terminas Zona steigiama 49 metams. Zonos veiklos terminas gali būti pratęstas įstatymu.“
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai išnuomojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos
Respublikos žemės įstatymo, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo ir šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai be aukciono išnuomojami zonos valdymo bendrovei 99 metams.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Atskirų laisvųjų ekonominių zonų įstatymų pakeitimo įstatymų projektų tikslas – pagerinti investicinę aplinką Lietuvoje, didinti Lietuvos konkurencingumą regione, suderinti šių įstatymų projektų nuostatas su Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo projekto nuostatomis. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys V.Sinkevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Viena pagrindinių LEZ nepatrauklumą sąlygojančių priežasčių tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojų atžvilgiu yra įmonių veiklos tęstinumas pasibaigus zonos laikotarpiui arba pasibaigus žemės nuomos laikotarpiui. Gamybos įmonės vis dažniau planuodamos investicijas planuoja projektus ir veiklą ne 50 m., o 100 m. ir daugiau. Esamas reguliavimas, išskyrus Kauno ir Klaipėdos LEZ, nenumato galimybės pratęsti LEZ veiklos termino. Pažymėtina, kad tokiu būdu veiklos sąlygos tarp naujųjų (Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Kėdainių ir Akmenės) ir Kauno ir Klaipėdos LEZ tampa nevienodos ir naujieji LEZ atsiduria kur kas prastesnėje konkurencinėje padėtyje be jokio objektyvaus pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonių investicijos naujuosiuose LEZ yra net iki 100 kartų mažesnės nei Kaune ir Klaipėdoje.
Tai rodo, kad nesant galimybės pratęsti zonos veiklos termino, pasibaigus 49 m. terminui ne tik nesudaro galimybių tolygiai konkuruoti visiems LEZ, bet ir šiuo atveju Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Kėdainių ir Akmenės LEZ stumia į žymiai nepalankesnę poziciją investuotojų pritraukimo atžvilgiu. Be to, šiuo metu zonos įstatymuose nustatyta, kad zonos veiklos laikotarpis yra 49 m. Tuo tarpu žemė zonos įmonėms subnuomojama 49 m., o Kauno ir Klaipėdos LEZ atveju – 99 m. Toks skirtingas reglamentavimas diskriminuoja naujuosius LEZ (Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Kėdainių ir Akmenės LEZ). Šių LEZ operatoriai negali pasiūlyti ilgalaikės nuomos sutarčių (99 m.) ir pritraukti investuotojus. Toks ydingas reglamentavimas taip pat neužtikrina jų veiklos nepertraukiamumo ir ilgalaikiškumo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomais pakeitimais vienodais visoms zonoms būtų suvienodinamos konkurencinės sąlygos tarp LEZ ir suvienodinamas LEZ reguliavimas. Taip pat sudaromos vienodos konkurencinės sąlygos skirtinguose LEZ veikiančių įmonių atžvilgiu. Atkreipiamas dėmesys, kad pakeitimas nėra naujas reglamentavimas. Siūlomas pakeitimas tik suvienodins visų LEZ reguliavimą ir panaikins naujųjų LEZ diskriminavimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, mažins suvaržymus LEZ teritorijose, suvienodins investavimo sąlygas.. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra numatyti nauji terminai, kurie turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti Priėmus Įstatymų projektus iki jų įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, esant poreikiui, priims įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti nereikės skirti valstybės, savivaldybių ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. 13.
išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Laisvoji ekonominė zona. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Virginijus Sinkevičius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnį nuostata, jog „Zonos veiklos terminas gali būti pratęstas tik įstatymu.“ Pasiūlymas vertintinas kaip perteklinis, nes ir be šios nuostatos yra aišku, jog terminas, kuris nustatytas įstatymu, negali būti keičiamas jokiu kitu būdu kaip tik įstatymu. Be to, ir be šios nuostatos yra aišku, kad bet kutris įstatymuose nustatytas terminas, esant įstatymų leidėjo valiai, gali būti pratęstas. Vertintina, jog analizuojama nuostata yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl, vadovaujantis teisės aktų glaustumo reikalavimu, siūlytina teikiamos nuostatos atsisakyti arba išbraukti iš nuostatos perteklinį žodį „tik“. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma imperatyviai nustatyti, jog „Zonos teritorija be aukciono išnuomojama zonos valdymo bendrovei 99 metams.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog nuostata, kad laisvosios ekonominės zonos (toliau - LEZ) teritorija išnuomojama LEZ valdymo bendrovei įstatyme buvo įtvirtinta iki 2015 m. sausio 1 d., kuomet įsigaliojo dabartinė 4 straipsnio redakcija. Galiojančios redakcijos įstatymo 4 straipsnio pakeitimas buvo parengtas Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos. Projekto aiškinamajame rašte, be kita ko, buvo nurodyta, jog „Įstatymai aiškiai nenumato, kaip turi būti įsisavinama LEZ teritorija. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo, tiek Įstatymų taikymo sritis ir juo reglamentuojamų santykių specifika lemia tai, jog komercinės veiklos subjektai yra suinteresuoti vykdyti savo veiklą, siekdami ekonominio efektyvumo.
Todėl akivaizdu, kad LEZ valdymo bendrovei išsinuomoti visą LEZ teritoriją, kai nėra įrengtos visos infrastruktūros, būtų ekonomiškai nenaudinga. Siekiant aiškiau reguliuoti šį klausimą, siūloma numatyti, kad LEZ teritoriją LEZ valdymo bendrovė privalo išsinuomoti Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.[1]“ Taigi atkreiptinas dėmesys į tai, jog projektu siūloma nuostata buvo eliminuota iš įstatymo kaip neaiški ir neatitinkanti LEZ veiklos ekonominių interesų. Antra, pažymėtina, jog nuostata, kad LEZ teritorija be aukciono išnuomojama LEZ valdymo bendrovei, taip pat buvo eliminuota iš įstatymo teksto jau minėtu įstatymo pakeitimu. Toks pakeitimas įtvirtintas todėl, kad LEZ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ ir atskirais LEZ įstatymais pripažintos valstybei svarbiais ekonominiais projektais. Esant tokiam teisiniam reguliavimui LEZ yra taikoma Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktas, nustatantis, jog „Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, <...>“. Taigi teigtina, jog siūlomas įstatymo pakeitimas yra perteklinis ir neturi teisinio krūvio, nes nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nėra kituose įstatymuose. Trečia, nėra pakankamai aiški nuostata ,,zonos teritorija išnuomojama“.
Iš Civilinio kodekso 6.545 straipsnio, kuriame pateikta žemės nuomos sutarties samprata, 1 dalies turinio darytina išvada, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra ,,žemės sklypas“, o ne tam tikra teritorija. Atsižvelgus į tai, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Ketvirta, atkreipiame dėmesį, kad Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad zonos valdymo bendrovė yra įsteigiama zonos veiklos terminui. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Panevėžio laisvoji ekonominė zona steigiama 49 metams. Zonos veiklos terminas gali būti pratęstas. Taigi minėtos laisvosios ekonominės zonos veiklos laikotarpis gali būti trumpesnis negu 99 metai. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą zonos teritorija (valstybinės žemės sklypai) minėtos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovei būtų išnuomojama ilgesniam terminui, negu pati zonos valdymo bendrovė būtų įsteigta. Siekiant to išvengti, valstybinės žemės sklypų nuomos terminas turėtų būti siejamas su zonos valdymo bendrovės veiklos terminu, atsižvelgiant į Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.549 straipsnio 2 dalyje nustatytą maksimalų valstybinės žemės nuomos terminą. Todėl vertinamoji projekto nuostata tobulintina. Penkta, siūlomos nuostatos dalis, nustatanti, jog LEZ teritorija išnuomojama LEZ valdymo bendrovei 99 metams, tikslintina, išdėstant nuostatą taip, jog būtų aiškus žemės nuomininko teisinis statusas pasibaigus LEZ veikos laikotarpiui, kaip tai, pavyzdžiui, įtvirtinta Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kurioje kalbama apie LEZ valdymo bendrovę, o pasibaigus zonos veiklos laikotarpiui – jos teisių ir pareigų perėmėjus. Šešta, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas nustatytų žemės sklypų, esančių zonos teritorijoje, tvarką. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=467298&p_tr2=2
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-15 Nr. S-2017-2374 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI‑1924 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-453 (toliau – Projektas), teikiame šią pastabą. Projektu įstatymą siekiama pakeisti taip, kad zonos teritorija be aukciono būtų išnuomojama zonos valdymo bendrovei 99 metams, t. y. būtų pratęsiamas dabar įstatyme nustatytas 49 metų terminas. Pažymime, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnį, valstybės pagalba yra laikoma valstybės narės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, taip pat daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Projektu siūloma zonos valdymo bendrovei sudaryti sąlygas zonos teritorijoje esantį žemės sklypą be aukciono nuomotis ir naudotis kitomis įstatymu suteikiamomis lengvatomis ilgesnį laikotarpį, t. y. 99 metus. Mūsų nuomone, įstatymu jau nustatytos valstybės pagalbos (galimybės nuomotis žemės sklypą ir naudotis kitomis lengvatinėmis sąlygomis) pratęsimas zonos valdymo bendrovei taip pat yra laikytinas valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnį. Todėl atkreipiame Jūsų dėmesį į SESV 108 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą turi būti informuojama Komisija, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Taip pat pažymime, kad valstybės narės nustatomų priemonių negali taikyti tol, kol jos nebus patvirtintos Komisijos.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA LIETUVOS RESPUBLIKOS PANEVĖŽIO LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS ĮSTATYMO NR. XI-1924 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-453
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: D. Kreivys, A. Baura, E. Gentvilas, Z. Jedinskij, G. Landsbergis, T. Langaitis, B. Markauskas, B. Matelis, R. Miliūtė, V. Poderys, J. Razma, R. Sinkevičius, V. Sinkevičius. Komiteto biuro:
vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ūkio ministerijos departamento direktorė G.Jaugielavičienė, VšĮ “Investuok Lietuvoje” atstovas M.Anužis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-201
1 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 2 straipsnį nuostata, jog „Zonos veiklos terminas gali būti pratęstas tik įstatymu.“ Pasiūlymas vertintinas kaip perteklinis, nes ir be šios nuostatos yra aišku, jog terminas, kuris nustatytas įstatymu, negali būti keičiamas jokiu kitu būdu kaip tik įstatymu. Be to, ir be šios nuostatos yra aišku, kad bet kuris įstatymuose nustatytas terminas, esant įstatymų leidėjo valiai, gali būti pratęstas. Vertintina, jog analizuojama nuostata yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl, vadovaujantis teisės aktų glaustumo reikalavimu, siūlytina teikiamos nuostatos atsisakyti arba išbraukti iš nuostatos perteklinį žodį „tik“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-202
2Projekto 2 straipsniu siūloma imperatyviai nustatyti, jog „Zonos teritorija be aukciono išnuomojama
zonos valdymo bendrovei 99 metams.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog nuostata, kad laisvosios ekonominės zonos (toliau - LEZ) teritorija išnuomojama LEZ valdymo bendrovei įstatyme buvo įtvirtinta iki 2015 m. sausio 1 d., kuomet įsigaliojo dabartinė 4 straipsnio redakcija. Galiojančios redakcijos įstatymo 4 straipsnio pakeitimas buvo parengtas Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos. Projekto aiškinamajame rašte, be kita ko, buvo nurodyta, jog „Įstatymai aiškiai nenumato, kaip turi būti įsisavinama LEZ teritorija. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo, tiek Įstatymų taikymo sritis ir juo reglamentuojamų santykių specifika lemia tai, jog komercinės veiklos subjektai yra suinteresuoti vykdyti savo veiklą, siekdami ekonominio efektyvumo. Todėl akivaizdu, kad LEZ valdymo bendrovei išsinuomoti visą LEZ teritoriją, kai nėra įrengtos visos infrastruktūros, būtų ekonomiškai nenaudinga. Siekiant aiškiau reguliuoti šį klausimą, siūloma numatyti, kad LEZ teritoriją LEZ valdymo bendrovė privalo išsinuomoti Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.[1]“ Taigi atkreiptinas dėmesys į tai, jog projektu siūloma nuostata buvo eliminuota iš įstatymo kaip neaiški ir neatitinkanti LEZ veiklos ekonominių interesų. Nepritarti. Siūlomas pakeitimas nėra naujas reglamentavimas, o jau nustatytas Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3 str. 2 d ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3 str. 2 d. Esant tokiam diferencijuotam reglamentavimui (be jokio objektyvaus pagrindo) naujieji LEZ yra mažiau patrauklūs investuotojams nei Kauno ir Klaipėdos LEZ. Pažymėtina, kad esamas teisinis reglamentavimas yra diskriminacinis ir turi būti panaikintas. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-202 Antra, pažymėtina, jog nuostata, kad LEZ teritorija be aukciono išnuomojama LEZ valdymo bendrovei, taip pat buvo eliminuota iš įstatymo teksto jau minėtu įstatymo pakeitimu. Toks pakeitimas įtvirtintas todėl, kad LEZ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ ir atskirais LEZ įstatymais pripažintos valstybei svarbiais ekonominiais projektais. Esant tokiam teisiniam reguliavimui LEZ yra taikoma Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktas, nustatantis, jog „Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, <...>“. Taigi teigtina, jog siūlomas įstatymo pakeitimas yra perteklinis ir neturi teisinio krūvio, nes nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nėra kituose įstatymuose. Nepritarti. Siūlomas įstatymo pakeitimas nėra perteklinis, nes nustato ne tik valstybinės žemės, tačiau ir savivaldybės žemės nuomos klausimus. Zonos teritoriją sudaro ne tik valstybinės žemės sklypai, bet ir savivaldybei priklausanti žemė (pvz. Marijampolės LEZ atveju). Savivaldybės žemė išnuomojama savivaldybės nustatyta tvarka, todėl kiekvienoje savivaldybėje taikomos skirtingos procedūros. Siekiant suvienodinti LEZ teritorijoje esančių žemės sklypų nuomos klausimus ir suteikti aiškumo potencialiems investuotojams, siūloma įstatyme įtvirtinti reikalavimą žemės sklypus išnuomoti neskelbiant aukciono. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-202 Trečia, nėra pakankamai aiški nuostata ,,zonos teritorija išnuomojama“. Iš Civilinio kodekso 6.545 straipsnio, kuriame pateikta žemės nuomos sutarties samprata, 1 dalies turinio darytina išvada, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra ,,žemės sklypas“, o ne tam tikra teritorija.
Atsižvelgus į tai, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Pritarti. Siūloma numatyti, kad: „Zonos teritorijaoje esantys žemės sklypai be aukciono išnuomojama zonos valdymo bendrovei 99 metams.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-202 Ketvirta, atkreipiame dėmesį, kad Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad zonos valdymo bendrovė yra įsteigiama zonos veiklos terminui. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Akmenės laisvoji ekonominė zona steigiama 49 metams. Zonos veiklos terminas gali būti pratęstas. Taigi minėtos laisvosios ekonominės zonos veiklos laikotarpis gali būti trumpesnis negu 99 metai. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą zonos teritorija (valstybinės žemės sklypai) zonos valdymo bendrovei būtų išnuomojami ilgesniam terminui, negu pati zonos valdymo bendrovė būtų įsteigta. Siekiant to išvengti, valstybinės žemės sklypų nuomos terminas turėtų būti siejamas su zonos valdymo bendrovės veiklos terminu, atsižvelgiant į Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.549 straipsnio 2 dalyje nustatytą maksimalų valstybinės žemės nuomos terminą. Todėl vertinamoji projekto nuostata tobulintina. Nepritarti. Jei zonos valdymo bendrovė galėtų išsinuomoti žemės sklypą maksimaliam valstybinės žemės nuomos terminui numatytam Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.549 straipsnio 2 dalyje, ji turėtų teisę subnuomoti žemės sklypą zonos įmonei tam pačiam laikotarpiui. Tokiu būdu zonos įmonei, kuri planuoja investicijas Lietuvoje, būtų užtikrinamas teisinis tikrumas dėl ilgalaikių investicijų bei teisėtų lūkesčių apsauga pasibaigus zonos veiklos terminui.
Be to ilgalaikė žemės nuomos teisė įmonės balanse yra apskaitoma kaip ilgalaikis materialusis turtas, o ne kaip įmonės išlaidos. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-202 Penkta, siūlomos nuostatos dalis, nustatanti, jog LEZ teritorija išnuomojama LEZ valdymo bendrovei 99 metams, tikslintina, išdėstant nuostatą taip, jog būtų aiškus žemės nuomininko teisinis statusas pasibaigus LEZ veikos laikotarpiui, kaip tai, pavyzdžiui, įtvirtinta Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kurioje kalbama apie LEZ valdymo bendrovę, o pasibaigus zonos veiklos laikotarpiui – jos teisių ir pareigų perėmėjus. Nepritarti. Vadovaujantis CK 1.190 straipsnio 1 dalimi „Kai viena sutarties šalis miršta ar likviduojama, šios šalies iš sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams (teisių perėmėjams), jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį.”. Likvidavimas - tai toks juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims. Tokiu būdu likvidavimas atribojamas nuo reorganizavimo, kurio metu juridinio asmens teisės ir pareigos pereina kitam juridiniam asmeniui. Iš Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų nėra aišku kas šiuo atveju galėtų būti zonos valdymo bendrovės teisių ir pareigų perėmėju. Pasibaigus zonos veiklos terminui, nebelieka ir poreikio turėti zonos valdymo bendrovę ar jos teisių ir pareigų perėmėją. Toks siūlymas nėra suderinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme numatytais valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais.
Teises ir pareigas pagal su zonos įmonėmis sudarytas žemės subnuomos sutartis galėtų perimti tik žemės savininkai – valstybė ar jos įgaliota institucija arba savivaldybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai yra siūloma numatyti, kad tais atvejais, kai pasibaigia zonos veiklos terminas ir zonos valdymo bendrovė likviduojama, zonos įmonė gali žemę išsinuomoti tiesiogiai iš žemės savininkų – valstybės ar savivaldybės. Be to, siūlymas numatyti, kad būtų aiškus žemės nuomininko teisinis statusas pasibaigus LEZ veiklos laikotarpiui - valdymo bendrovė, o pasibaigus zonos veiklos laikotarpiui – jos teisių ir pareigų perėmėjas, būtų perteklinis papildymas, kuris dubliuoja CK 1.190 straipsnio 1 dalyje numatytą reglamentavimą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-202 Šešta, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas nustatytų žemės sklypų, esančių zonos teritorijoje, tvarką. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Nepritarti. Žemės sklypai zonos valdymo bendrovei išnuomojami LEZPĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Europos teisės departamentas, prie Teisingumo ministerijos, 2017-04-05 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI‑1924 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-453 (toliau – Projektas), teikiame šią pastabą.
Projektu įstatymą siekiama pakeisti taip, kad zonos teritorija be aukciono būtų išnuomojama zonos valdymo bendrovei 99 metams, t. y. būtų pratęsiamas dabar įstatyme nustatytas 49 metų terminas. Pažymime, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV)
forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, taip pat daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Projektu siūloma zonos valdymo bendrovei sudaryti sąlygas zonos teritorijoje esantį žemės sklypą be aukciono nuomotis ir naudotis kitomis įstatymu suteikiamomis lengvatomis ilgesnį laikotarpį, t. y. 99 metus. Mūsų nuomone, įstatymu jau nustatytos valstybės pagalbos (galimybės nuomotis žemės sklypą ir naudotis kitomis lengvatinėmis sąlygomis) pratęsimas zonos valdymo bendrovei taip pat yra laikytinas valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnį. Todėl atkreipiame Jūsų dėmesį į SESV 108 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą turi būti informuojama Komisija, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Taip pat pažymime, kad valstybės narės nustatomų priemonių negali taikyti tol, kol jos nebus patvirtintos Komisijos. Nepritarti. Pelno mokesčio lengvata yra valstybės pagalba teikiama pagal LR ūkio ministerijos 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 4-512 patvirtintą Regioninės valstybės pagalbos teikimo laisvosiose ekonominėse zonose schemą (toliau – schema). Vadovaujantis šios schemos 2 p. regioninė valstybės pagalba (toliau – pagalba) laisvosiose ekonominėse zonose teikiama vadovaujantis 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – Bendrosios išimties reglamentas), nuostatomis.
Bendrosios išimties reglamentas ex ante pripažįsta, kad regioninės pagalbos teikimas neviršijant tam tikros sumos ir pagalbos teikimo sąlygų yra suderinamas su SESV 107(3)(a) str. Taigi, tenkinant Bendrosios išimties reglamento sąlygas atskiro pagalbos derinimo su Komisija nereikia. Vadovaujantis Bendrosios išimties reglamento 9 str. Komisija turi būti tik informuojama apie Bendrosios išimties reglamento pagrindu veikiančios pagalbos schemos taikymą. Regioninės valstybės pagalbos teikimo laisvosiose ekonominėse zonose schemos 11.1 punkte numatyta, kad pagalbos pagal schemą forma yra pelno mokesčio sumažinimas arba jo nemokėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio
nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarime Nr. 571 „Dėl Lietuvos Respublikos 2014–2020 metų regioninės pagalbos žemėlapio“. Darytina, išvada, kad pelno mokesčio lengvata gali būti suteikiama valstybės nuožiūra laikantis regioninės pagalbos intensyvumo. Komisija yra informuota apie schemą vadovaujantis Bendrosios išimties reglamento nuostatomis (Bendrosios išimties reglamento II priedas). Vadovaujantis Bendrosios išimties reglamento nuostatomis nėra reikalavimo numatyti nei lengvatos termino (tik schemos trukmė), nei konkretaus dydžio (tik preliminarus maksimalus metinis biudžetas), nei konkrečios remiamos veiklos. Taigi, Komisijos informuoti apie Projekte siūlomus pakeitimus poreikio nėra. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Rengiantis stojimui į Ekonomikos plėtros ir bendradarbiavimo organizaciją (EBPO), 2016-2018 m. buvo vykdoma išsami Lietuvos politikos ir praktikos peržiūra 21 EBPO komitete.
EBPO Fiskalinių reikalų komitetas, apžvelgdamas Lietuvoje taikomas lengvatines pelno apmokestinimo sąlygas, įskaitant ir laisvosiose ekonominėse zonose galiojančią pelno mokesčio lengvatą, vertino Lietuvos pasirengimą būti EBPO nare mokesčių politikos klausimų kontekste. Buvo pripažinta, kad Regioninės valstybės pagalbos teikimo laisvosiose ekonominėse zonose schemoje numatyta pelno mokesčio lengvata nesukelia didelės rizikos BEPS, tačiau ji turėtų būti nuolat stebima, teikiant tam tikrus statistinius duomenis dėl lengvatos taikymo praktikoje. Todėl vykdant nuolatinį pelno mokesčio lengvatos monitoringą apie lengvatos taikymą praktikoje (taip pat ir pokyčius) informuojama ne tik EBPO, bet ir Komisija. Pažymėtina, kad Regioninės valstybės pagalbos teikimo laisvosiose ekonominėse zonose schemoje numatyta pelno mokesčio lengvata 2017 metais buvo vertinama ir dėl atitikties 1997 m. ECOFIN Tarybos išvadomis patvirtintos ES Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucijos dėl Verslo apmokestinimo elgesio kodekso (Code of Conduct on Business Taxation) nuostatoms. Verslo apmokestinimo elgesio kodekso darbo grupė įvertinusi šalies pelno mokesčio režimą pripažino lengvatą kaip nežalingą mokesčių praktiką, atitinkančią Verslo apmokestinimo kodekso nuostatas ir ES teisės aktus. Projektu keičiamoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas 99 metų terminas nėra valstybės pagalba. Vadovaujantis Komisijos pranešimo Dėl SESV 107 str.
sąvokos (2016/C 262/01) (toliau – pranešimas) 89 punktu, jeigu turto, prekių ir paslaugų pardavimas ir pirkimas (arba kitos panašios operacijos) vykdomos konkurencinio, skaidraus, nediskriminacinio ir besąlyginio konkurso tvarka laikantis SESV nustatytų viešųjų pirkimų principų, galima daryti prielaidą, kad tie sandoriai atitinka rinkos sąlygas, jeigu buvo taikyti tinkami pranešimo 95 ir 96 punktuose nurodyti pirkėjo arba pardavėjo atrankos kriterijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 9 str. 3 p. zonos valdymo bendrovės atrenkamos tarptautiniu konkursu, kuriame dalyvauti gali visi rinkos dalyviai. Zonos valdymo bendrovės atrenkamos vadovaujantis nediskriminaciniais ir objektyviais kriterijais. Todėl nėra tenkinamas vienas iš būtinų valstybės pagalbos požymių – selektyvumas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D.Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris