Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „7) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui, partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui); tarnauti išimtinai visuomenės interesams;“;
ir jį išdėstyti taip: „14) viešumas ir skaidrumas. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; valstybės tarnautojas savo veikloje privalo vengti viešųjų ir privačių Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyto interesų konflikto (toliau – interesų konfliktas). Viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį.“. 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje (toliau – sugyventinis), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;“. 3 straipsnis.
3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba;“. 4 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose,
nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais privačiais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą.“5 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) užsiimti bet kokia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje;“. 6 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Valstybės tarnautojų atsakomybė
tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
Už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. 2. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. 3. Už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn. 2. 4. Ginčai dėl valstybės tarnautojų tarnybinės ir materialinės atsakomybės nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“7 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.“ 2.
Pakeisti 33 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) šiurkštus ViešųjųHYPERLINK
"https://www.infolex.lt/ta/74651" ir privačių interesų
derinimo HYPERLINK
"https://www.infolex.lt/ta/74651"valstybinėjeHYPERLINK "https://www.infolex.lt/ta/74651"
"https://www.infolex.lt/ta/74651"tarnybojeHYPERLINK "https://www.infolex.lt/ta/74651"
įstatymo reikalavimų nuostatų pažeidimas;“. 8 straipsnis. Įstatymo papildymas 33¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 33¹ straipsniu: „33¹ straipsnis. Asmenų, dėl kurių pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisės Valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, turi teisę:
susipažinti su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos turimais neįslaptintais duomenimis apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis;
padaryto tarnybinio nusižengimo;
faktinius duomenis vietoje;
dėl jų galimo šališkumo, apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą;
susipažinti su neįslaptinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga arba gauti jos kopiją;
Atstovas turi tokias pačias teises kaip ir asmuo, kuriam jis atstovauja;
tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo.“9 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas.
Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.“10 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais atleidžiamam, pagal
šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnio 1 dalį perkeliamam laimėjus konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką.“11 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) Vyriausybės narius ir valstybės pareigūnus tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniu parašu pasirašyti skirtoms priemonėms pagaminti, taip pat valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius tiek, kiek reikia jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti ir pareigybėms aprašyti ir vertinti.“
2Papildyti 53 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) biudžetinių įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas pareigybes ir darbuotojus tiek, kiek reikia biudžetinių įstaigų personalo administravimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti Vyriausybės nustatyta tvarka.“12 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema skirta valstybės tarnybos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, biudžetinių įstaigų, kurių personalo administravimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijos centralizuotai atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka, personalo valdymo ir (ar) administravimo sprendimams priimti, kitoms šiame įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti.“13 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas
1Pakeisti Įstatymo 2 priedo 1.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„1.1. padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas
keliose valdymo srityse arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką valstybinio socialinio draudimo srityje ir jos įgyvendinimas
2.
Pakeisti Įstatymo 2 priedo 1.2 papunktį ir jį išdėstyti taip: „1.2.
veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai arba dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje arba valstybės politikos valstybinio socialinio draudimo srityje įgyvendinimas arba Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas
Įstatymo 2 priedo 3 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos dydis,
santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais: “
Įstatymo 2 priedo 3.2 papunktį ir jį išdėstyti taip: „3.2.
vadovauja 2 pakopų pavaldžių subjektų sistemai arba įstaiga, kurioje dirba daugiau kaip 1 000 valstybės tarnautojų
14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnius, 7 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2.
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros, pradėtos iki 2020 m. birželio 30 d., atliekamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimą galiojusią tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „7) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui, partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui); tarnauti išimtinai visuomenės interesams;“;
ir jį išdėstyti taip: „14) viešumas ir skaidrumas. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; valstybės tarnautojas savo veikloje privalo vengti viešųjų ir privačių Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyto interesų konflikto (toliau – interesų konfliktas). Viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį.“. 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje (toliau – sugyventinis), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;“. 3 straipsnis.
3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba;“. 4 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose,
nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais privačiais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą.“5 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) užsiimti bet kokia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje;“. 6 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Valstybės tarnautojų atsakomybė
tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
Už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. 2. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. 3. Už valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn. 2. 4. Ginčai dėl valstybės tarnautojų tarnybinės ir materialinės atsakomybės nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“7 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 33 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų nuostatų pažeidimas;“. 8 straipsnis. Įstatymo papildymas 33¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 33¹ straipsniu: „33¹ straipsnis.
Asmenų, dėl kurių pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisės Valstybės tarnautojas ar valstybės tarnautojo pareigas ėjęs asmuo, dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, turi teisę:
susipažinti su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos turimais neįslaptintais duomenimis apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis;
padaryto tarnybinio nusižengimo;
susijusius faktinius duomenis;
dėl jų galimo šališkumo, apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą;
susipažinti su neįslaptinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga arba gauti jos kopiją;
atstovauja;
pareigas ėjusio asmens pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo.“9 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas.
Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.“10 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais atleidžiamam, pagal
šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnio 1 dalį perkeliamam laimėjus konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką.“11 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) Vyriausybės narius valstybės politikus, ir valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniu parašu pasirašyti skirtoms priemonėms pagaminti arba jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti ir pareigybėms aprašyti ir vertinti;“. 2. Papildyti 53 straipsnio 1 dalį 7 punktu: „7) biudžetinių įstaigų struktūrą, laisvas ir užimtas pareigybes ir darbuotojus tiek, kiek reikia biudžetinių įstaigų personalo administravimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti Vyriausybės nustatyta tvarka.“12 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema skirta valstybės tarnybos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, biudžetinių įstaigų, kurių personalo administravimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijos centralizuotai atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka, personalo valdymo ir (ar) administravimo sprendimams priimti, kitoms šiame įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti.“13 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas
1Pakeisti Įstatymo 2 priedo 1.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„1.1. padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas
keliose valdymo srityse arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką valstybinio socialinio draudimo srityje ir jos įgyvendinimas
2.
Pakeisti Įstatymo 2 priedo 1.2 papunktį ir jį išdėstyti taip: „1.2.
veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai arba dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje arba valstybės politikos valstybinio socialinio draudimo srityje įgyvendinimas arba Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas
Įstatymo 2 priedo 3 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos dydis,
santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais: “
Įstatymo 2 priedo 3.2 papunktį ir jį išdėstyti taip: „3.2.
vadovauja 2 pakopų pavaldžių subjektų sistemai arba įstaiga, kurioje dirba daugiau kaip 1 000 valstybės tarnautojų
14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. rugpjūčio 1 d. 2.
ministras iki 2020 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros, pradėtos iki 2020 m. liepos 31 d., atliekamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 3, 9, 16, 18, 19, 32, 33, 34, 48, 53, 54 STRAIPSNIŲ, 2 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 3, 9, 16, 18, 19, 32, 33, 34, 48, 53,
straipsniu įstatymo projektas (toliau – VTĮ projektas) parengtas siekiant spręsti
įstatymo įgyvendinimo metu nustatytas (identifikuotas) šio įstatymo taikymo (įgyvendinimo) problemas ir įgyvendinti šiuos uždavinius:
Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktas rekomendacijas dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Kartu taip pat siūloma nustatyti, kokios veiklos yra laikomos tarnybiniu nusižengimu ir nustatyti mažareikšmio tarnybinio nusižengimo sąlygas;
Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 17 d. pasitarime priimtus sprendimus (Vyriausybės pasitarimo protokolo Nr. 30 1 klausimas) nuo 2020 m. liepos 1 d. etapais konsoliduoti kai kurių institucijų ir įstaigų personalo administravimo funkcijas;
Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa) 254 punkto („siekiant, kad valstybės tarnyba būtų patraukli, moderni, depolitizuota ir efektyvi, bus įdiegta kompetencijomis grįsta valstybės tarnybos sistema, kurioje valstybės tarnautojų atranka, jų veiklos vertinimas, karjera bus siejami su konkrečioms pareigoms nustatytų kompetencijų turėjimu“) ir 264 punkto („diegsime naujus personalo valdymo įrankius, kurie leis įstaigų vadovams efektyviai valdyti personalą, siekti geriausių įstaigų veiklos rezultatų, nuostatas numatoma standartizuoti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų rengimą ir valstybės tarnautojų pareigybėms nustatyti kompetencijas“) nuostatas;
reguliavimą, susijusį su atitinkamomis valstybės tarnautojų socialinėmis garantijomis ir valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijų nustatymu;
viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai VTĮ projektą parengė – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
nustatyta, kas yra laikoma tarnybiniu nusižengimu ir mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu. 2. VTĮ nenustato asmenų, dėl kurių pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisių šiame procese.
Šios procesinės teisės (teisė teikti įrodymus, paaiškinimus, pareikšti nušalinimą, gauti priimtus sprendimus, juos skųsti ir t. t.) šiuo metu nustatytos Vyriausybės nutarime, reglamentuojančiame tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams, nors pagal konstitucinę doktriną (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. KT13-N5/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatas) minėtos teisės (procesinės garantijos) turi būti įtvirtintos įstatyme. 3. VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 ir 14 punktų, 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 18 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 33 straipsnio 5 dalies 5 punkto, 34 straipsnio 1 dalies nuostatos neatitinka 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų. 4. VTĮ 48 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais atleidžiamam, perkeliamam laimėjus konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką. Minimas teisinis reguliavimas neapima atvejų, kai asmuo pagal VTĮ 21 straipsnio 2 dalį,
su turimomis kasmetinėmis atostogomis.
Nesant aiškaus teisinio apibrėžtumo, kaip turi būti sprendžiamas atsiskaitymo su į kitą įstaigą perkeliamu valstybės tarnautoju klausimas, įstaigos taiko įvairią praktiką (vienos įstaigos su perkeliamu į kitą įstaigą valstybės tarnautoju atsiskaito už nepanaudotas kasmetines atostogas, kitos – neatsiskaito), todėl valstybės tarnautojai yra nelygioje padėtyje. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai priimančiosios įstaigos, sužinojusios, kad valstybės tarnautojas perkeliamos su kasmetinių atostogų likučiu, atsisako priimti perkeliamą valstybės tarnautoją. Įstaigoms, kurios priima perkeliamus valstybės tarnautojus su kasmetinių atostogų likučiu, sudaroma papildoma finansinė ir administracinė našta. 5. VTĮ nėra nustatyta, kad Valstybės tarnautojų registre būtų kaupiama informacija apie valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius tiek, kiek reikia jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti ir pareigybėms aprašyti bei vertinti, taip pat biudžetinių įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas pareigybes ir darbuotojus tiek, kiek reikia personalo administravimo bei buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti. VTĮ nėra nustatyta, kad Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema skirta biudžetinių įstaigų, kurių personalo administravimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijos centralizuotai atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka, personalo valdymo ir administravimo sprendimams priimti. 6.
nustatyta, kad skirstant valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas į grupes 100 balų skiriama, kai įstaiga taip pat „dalyvauja formuojant valstybės politiką valstybinio socialinio draudimo srityje ir ją įgyvendina“, o 80 balų taip pat skiriama, kai įstaiga įgyvendina „valstybės politiką valstybinio socialinio draudimo srityje“. Tokiu būdu konstituciškai nepagrįstai išskiriama viena valstybės politikos sritis (valstybinio socialinio draudimo formavimas) ir sudaromos prielaidos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) priskirti I įstaigų grupei, kurioje yra ir valstybės politiką formuojančios institucijos (ministerijos). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
apibrėžti, kas yra laikoma tarnybiniu nusižengimu ir mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu. VTĮ 32 straipsnis papildomas apibrėžiant tarnybinį nusižengimą. Nesant tarnybinio nusižengimo apibrėžimo, praktikoje kyla neaiškumų dėl valstybės tarnautojo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, nes neaišku, dėl kokių veikų atlikimo ar neatlikimo valstybės tarnautojas turi būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn. Taip pat siūloma nustatyti, kad už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojai nebūtų traukiami tarnybinėn atsakomybėn ir nustatyti mažareikšmio tarnybinio nusižengimo požymius, t. y. mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris atitinka visas šias sąlygas:
1) tarnybinis nusižengimas yra formalaus pobūdžio;
2) tarnybinis nusižengimas nesukėlė neigiamų pasekmių;
3) tarnybinės nuobaudos skyrimas už tarnybinį nusižengimą būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.
Asmens atleidimas nuo atsakomybės dėl mažareikšmių veikų yra numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (37 str.), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (mažai pavojinga veika, 12 str.), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (36⁹ str.). Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma, jeigu prašyme (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai numatyta dispozicijos teisė už mažareikšmius pažeidimus taikyti įspėjimą, neskiriant baudos ir (ar) nesikreipiant į teismą skiriant laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje. Analogiška teisė nustatyta Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 38 str. 5 d.), Radiacinės saugos centrui, Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai (Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 8 str. 7 d.) bei kitoms įstaigoms įstatymų nustatytais atvejais. Priėmus VTĮ projektą turės būti keičiamas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“. Siekiant teisinio aiškumo VTĮ projekto 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros, prasidėjusios iki 2020 m. birželio 30 d., atliekamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimą galiojusią tvarką. Tuo atveju, jei tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas iki VTĮ projekto įsigaliojimo, o tarnybinė nuobauda skiriama įsigaliojus VTĮ projektui, į pareigas priimantis asmuo turėtų įvertinti, ar yra pagrindas valstybės tarnautojui skirti tarnybinę nuobaudą (įvertinti, ar veika nėra mažareikšmė). 2. Dėl VTĮ 33 straipsnio pakeitimo. Įgyvendinamos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos. VTĮ 33 straipsnis keičiamas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. KT13-N5/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 81 punkto ir 90.2 papunkčio nuostatas.
kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje (2012 m. spalio 2 d. redakcija), VTS 26 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 1 dalyje, VTS (2015 m. birželio 25 d. redakcija)
„tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į <...> Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją
<...>“, nustatęs tarnybinę nuobaudą skiriančiam subjektui pareigą visais atvejais skiriant minėtą nuobaudą atsižvelgti inter alia į KŽĮ nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją, kuri, kaip minėta, nelaikytina savarankišku ir (ar) papildomu tarnybinių nuobaudų skyrimo kriterijumi, įtvirtino perteklinį teisinį reguliavimą. Taigi, atsižvelgdamas į inter alia konstitucinius teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principus, taikomus teisėkūros subjektams, įstatymų leidėjas turėtų tinkamai sureguliuoti tarnybinės atsakomybės taikymo klausimus, inter alia pašalinti minėtą perteklinį teisinį reguliavimą“. Atsižvelgiant į šio Konstitucinio Teismo nutarimo argumentus, VTĮ 33 straipsnio 1 dalyje išbraukiamos nuorodos į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą, taip pat remiantis Konstitucinio Teismo doktrina analogiškai išbraukiamos nuorodos ir į Korupcijos prevencijos įstatymą. 3. VTĮ nuostatos suderinamos su Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatomis.
VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 ir 14 punktai, 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 16 straipsnio 1 dalies
straipsnio 5 dalies 5 punktas ir 34 straipsnio 1 dalis keičiama, siekiant suderinti VTĮ vartojamas sąvokas su 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo sąvokomis („privačių interesų deklaracija“, „interesų konfliktas“,
„privatūs interesai“, „Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų
pažeidimas“). 4. Dėl VTĮ papildymo 33¹ straipsniu. Įgyvendinamos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos. Šiuo straipsniu siūloma papildyti VTĮ įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. KT13-N5/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 90 punkto nuostatas, kuriose inter alia konstatuota, kad: „Tačiau nei šiose, nei kitose VTĮ nuostatose nebuvo nustatyta, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą ir pagal VTĮ traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, turi teisę inter alia dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, turėti atstovą, gauti turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą, pateikti pasiaiškinimus, taip pat susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir visa tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Išvardytos garantijos tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamam asmeniui buvo įtvirtintos tik minėtose Taisyklėse. Taigi, nors pagal visuminį teisinį reguliavimą valstybės tarnautojo, traukiamo tarnybinėn atsakomybėn, teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu buvo garantuotos, vis dėlto šios teisės nebuvo (nėra) įtvirtintos įstatyme.
Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad esmines žmogaus teisių ir laisvių tarnybinių nusižengimų tyrimo procese apsaugos garantijas įtvirtintų įstatyme.“
pakeitimo. VTĮ 48 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais atleidžiamam, perkeliamam laimėjus konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką. Ši nuostata nenustato, kaip turi būti atsiskaitoma su tarnybinio kaitumo būdu į kitą įstaigą perkeliamu valstybės tarnautoju, todėl praktikoje tarp įstaigų kyla ginčų aiškinantis, kuri vis dėlto įstaiga privalo išmokėti valstybės tarnautojui priklausančias pinigų sumas. Atsižvelgus į tai, kad, perkeliant valstybės tarnautoją į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje tarnybinio kaitumo būdu (VTĮ 26 str. 1 d.), teisiniai santykiai su įstaiga, iš kurios perkeliama, pasibaigia, siūloma nustatyti, kad ir VTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, kai valstybės tarnautojas perkeliamas į kitą įstaigą, valstybės tarnautojo perkėlimo dieną pastarajam turi būti išmokamos visos priklausančios pinigų sumos. 6. Dėl VTĮ 53 straipsnio pakeitimo. Plečiama Valstybės tarnautojų registre kaupiamų duomenų apimtis.
Įgyvendinant Vyriausybės programos
ir efektyvi, bus įdiegta kompetencijomis grįsta valstybės tarnybos sistema, kurioje valstybės tarnautojų atranka, jų veiklos vertinimas, karjera bus siejami su konkrečioms pareigoms nustatytų kompetencijų turėjimu“) ir 264 punkto („diegsime naujus personalo valdymo įrankius, kurie leis įstaigų vadovams efektyviai valdyti personalą, siekti geriausių įstaigų veiklos rezultatų“) nuostatas, numatoma standartizuoti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų rengimą ir valstybės tarnautojų pareigybėms nustatyti kompetencijas. Tam būtina diegti standartizuotus pareigybių aprašymus Valstybės tarnybos informacinėje sistemoje (toliau – VATIS) su nustatytomis standartizuotomis funkcijomis, tipiniais išsilavinimo, darbo patirties, užsienio kalbos mokėjimo reikalavimais. Vyriausybės nutarime bus siūloma nustatyti, kad pareigybės būtų skirstomos į lygmenis, pagal kuriuos būtų nustatomi tipiniai specialieji reikalavimai ir kompetencijos. Tai leistų operatyviau ir lengviau parengti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, supaprastintų specialiųjų reikalavimų pareigybėms nustatymą, leistų nusistatyti tam tikrus žmogiškųjų išteklių valdymo rodiklius ir pagal juos tarpusavyje palyginti panašių įstaigų veiklos efektyvumą. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, būtina plėsti Valstybės tarnautojų registre kaupiamus duomenis apie valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius. Šie duomenys būtų reikalingi rengiant valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus VATIS ir atlikti tarnybinės veiklos vertinimą VATIS.
Kadangi šiuo metu valstybės politikai (pvz., meras), valstybės pareigūnai (pvz., teisėjai, prokurorai, kiti valstybės pareigūnai) bei profesinės karo tarnybos kariai turi pavaldžių karjeros valstybės tarnautojų, siekiant, kad valstybės politikai, valstybės pareigūnai ir profesinės karo tarnybos kariai pavaldžių valstybės tarnautojų – įstaigos vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą ir pareigybių aprašymų rengimą galėtų atlikti VATIS, siūloma nurodytais tikslais kaupti duomenis apie valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius. Taip pat įgyvendinant Vyriausybės 2019 m. liepos 17 d. pasitarime priimtus sprendimus (Vyriausybės pasitarimo protokolo Nr. 30 1 klausimas) nuo
personalo administravimo funkcijas, siūloma Valstybės tarnautojų registre kaupti ir Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje administruoti biudžetinių įstaigų, kurių personalą centralizuotai administruos Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, dirbančių darbuotojų duomenis tiek, kiek reikia personalo administravimo bei buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti. 7. Dėl VTĮ 2 priedo pakeitimo. Valstybinio socialinio draudimo srityje formuojamos ir įgyvendinamos valstybės politikos siūloma nelaikyti savarankišku įstaigų skirstymo į grupes kriterijumi.
VTĮ 2 priede nustatyti įstaigų skirstymo į grupes kriterijai yra universalaus pobūdžio, o nuostatos, susijusios su valstybės politika valstybinio socialinio draudimo srityje, yra konkretizuojančios, pritaikytos konkrečiai įstaigai, todėl tokiu reguliavimu, kai nepagrįstai išskiriama viena valstybės politikos sritis – valstybinio socialinio draudimo formavimo sritis, iškreipiama bendra įstaigų skirstymo į grupes sistema ir sudaromos prielaidos Fondo valdybą priskirti I įstaigų grupei, kurioje yra ir valstybės politiką formuojančios institucijos (ministerijos), dėl ko valstybės tarnautojams, vykdantiems skirtingas pagal pobūdį, sudėtingumą, apimtį funkcijas, būtų nustatomas vienodas darbo apmokėjimas. Taigi sudaromos prielaidos galimai pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos
apmokėjimą už darbą bei Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimuose) yra konstatavęs, kad:
FA-2018-P-4-8 pateikė rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai optimizuoti Fondo valdybos veiklą ir visas Fondo valdybos administravimo įstaigas sujungti į vieną juridinį asmenį. Pažymėtina, kad, reorganizavus valstybinio socialinio draudimo įstaigas, susidarytų situacija, kai Fondo valdybos teritoriniai skyriai, pagal veiklos pobūdį įgyvendinantys politiką, atsidurtų toje pačioje – I įstaigų grupėje – kaip ir politiką formuojančios institucijos – ministerijos. Tokiu būdu hierarchinė institucinė sistema ir darbo apmokėjimo sistema būtų dar labiau iškreiptos. Atsižvelgus į tai, manytina, kad galiojantis teisinis reguliavimas, kai valstybės politika valstybinio socialinio draudimo srityje išskiriama iš kitų ne mažiau svarbių valstybės politikos sričių, iškreipia šiuo metu galiojančią hierarchinę institucijų sistemą ir sudaro prielaidas nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo galimai būtų pažeistas Konstitucinio Teismo doktrinoje suformuotas teisingo apmokėjimo už darbą principas, nes gana mažai atsakomybės turintis ir (ar) siauresnės veiklos srities (funkcijų) vykdantis valstybės tarnautojas galėtų gauti tokį patį ar net didesnį darbo užmokestį, palyginti su valstybės tarnautoju, kuriam nustatyta žymiai didesnė atsakomybė ir platesnė veiklos (funkcijų) sritis, todėl siūloma VTĮ 2 priede atsisakyti valstybinio socialinio draudimo sritį išskiriančių nuostatų. Kartu 2 priedo 3 punkto pirmojoje pastraipoje ir 3.2 papunktyje siūloma atsisakyti nuostatų dėl įstaigų dydžio, kaip kriterijaus, išimtinai sieto su Fondo valdyba. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr.
įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“, nuostatas Fondo valdyba yra II įstaigų grupėje. Taigi, priėmus VTĮ projektą, situacija dėl Fondo valdybos priskyrimo įstaigų grupei išliktų status quo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Nenumatoma. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka VTĮ projektas parengtas laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. VTĮ projekte neapibrėžiamos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus VTĮ projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą, turės būti keičiami šie teisės aktai, kurių pakeitimo projektus parengs Vidaus reikalų ministerija:
Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr. 1255 „Dėl Valstybės tarnautojų registro nuostatų patvirtinimo“. Finansų ministerija parengs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 507 „Dėl Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus įstatymą papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų neprireiks įstatymui įgyvendinti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados VTĮ projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia VTĮ projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „valstybės tarnyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 33¹straipsnio 1 punkte vartojamą sąvoką ,,valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos“. 2. Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio ,,įsigaliojimą“ įrašyti žodį ,,įsigaliojimo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. xiiip-4521 2020-05-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės vadovė Irina Malukienė ir vyresnysis patarėjas Adrianas Mečkovskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-288 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 33¹straipsnio
įstaigos“.
Nepritarti Šiuo aspektu netikslinga tikslinti įstatymo projekto, nes 33¹straipsnio
(apibūdinanti visas institucijas ir įstaigas), o teisė, kad konkreti valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga jį informuotų apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir asmens prašymu sudarytų galimybę susipažinti su turima informacija. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
vietoj žodžio ,,įsigaliojimą“ įrašyti žodį ,,įsigaliojimo“. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4521(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-05-276
Siūloma įstatymo projekte aiškiai nustatyta, kad visais atvejais institucijoje ar įstaigoje turi būti atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tik tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, įvertinus visas reikšmingas tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, galės būti konstatuota, kad tarnybinis nusižengimas yra mažareikšmis ir tarnybinė atsakomybė nebūtų taikoma. Pasiūlymai: „2.
Pasiūlymai:
„2. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas
tarnybinis nusižengimas, kuris kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.“
2Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
1 Argumentai: Pagal galiojantį reguliavimą nėra numatyta, kad valstybės politikai ir profesinės karo tarnybos kariai turėtų galimybę gauti tarnybinius pažymėjimus, kuriuose būtų integruota el. parašo funkcija ir taip sudaryta galimybė el. parašą naudoti tarnybinėje veikloje. El. parašo funkcijos įdiegimas tarnybiniuose pažymėjimuose ir galimybė šia funkcija naudotis yra reikalinga, kadangi valstybės politikams ir profesinės karo tarnybos kariams tam tikrai atvejais tenka atlikti jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimus, aprašyti pareigybes, valdyti personalą, pasirašyti dokumentus ir kita. Siūlome įstatymo projekte šią galimybę numatyti. Pasiūlymai:
Pakeisti projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Vyriausybės narius valstybės politikus, ir valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniu parašu pasirašyti skirtoms priemonėms pagaminti, taip pat valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius tiek, kiek reikia arba jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti ir pareigybėms aprašyti ir vertinti.;“
komitetas, 2020-05-2714 Argumentai: Vidaus reikalų ministras nustato tarnybinių pažymėjimų formą, todėl atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte yra keičiamas straipsnis, susijęs su tarnybiniais pažymėjimais (praplečiamas subjektų, gaunančių tarnybinius pažymėjimus su el. parašo funkcija ratas) (žr. Komiteto pasiūlymą Nr.
Komiteto pasiūlymą Nr. 1), būtina tikslinti šį įstatymo projekto straipsnį, įtraukiant vidaus reikalų ministrą į subjektų ratą, atsakingą už šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimą. Siūlome įstatymo projekto įsigaliojimo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datą nukelti ir numatyti 2020 m. rugpjūčio 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2 dalį, šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5 straipsnius, 7 straipsnio 2 dalį, ir 9 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2020 m. birželio liepos 301 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros, pradėtos iki 2020 m. birželio liepos
įsigaliojimo galiojusiąa tvarkąa.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4521(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas