Projektas Palyginimo redakcija
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kandidatas
Respublikos Prezidentus ar kandidatu į Respublikos Prezidentus, kandidatu vienmandatėje Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) ar savivaldybių tarybų rinkimų apygardoje, taip pat kandidatu Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimuose ar rinkimuose į Europos Parlamentą.“
Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje, išsikėlęs kandidatas ir
ar referendumo iniciatoriai iniciatorius savo politinei kampanijai finansuoti gali suteikti auką, neviršijančią 20 VMDU dydžių. Bendra kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje, išsikėlusio kandidato ir ar referendumo iniciatoriaus iniciatorių auka savo politinei kampanijai finansuoti per kalendorinius metus negali viršyti 20 procentų tokių asmenų paskutinių praėjusių kalendorinių metų deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama po gegužės 1 dienos) arba užpraeitų kalendorinių metų deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos) ir deklaruotų turimų lėšų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio
Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo nariai Juozas Bernatonis Gediminas Kirkilas Irena Šiaulienė
ir uždaviniai Nuo 1992 m. Lietuvos Respublikos Seimas renkamas pagal mišrią rinkimų sistemą. 70 Seimo narių renkami proporcine rinkimų sistema, 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse rinkimų apygardose. Per tą laikotarpį sistema buvo keletą kartų keičiama, paprastai prieš rinkimus. 1996 m. rinkėjai įgijo teisę keisti kandidatų sąrašo eiliškumą, tačiau tuomet lemiamą įtaką porinkiminei kandidatų sąrašo eilei turėjo partijos sudaryta kandidatų eilė. Vėlesniuose rinkimuose partijos įtaka porinkiminei kandidatų sąrašo eilei rinkimai po rinkimų buvo nuosekliai mažinama ir šiuo metu partijos nustatytas kandidatų sąrašo eiliškumas teisiškai apsprendžia kandidatų porinkiminę eilę, kai rinkėjų balsų yra po lygiai. 2000 m. buvo bandyta reformuoti rinkimų sistemą vienmandatėse rinkimų apygardose atsisakant antrojo rinkimų rato. 2004 m. antrasis rinkimų ratas buvo grąžintas. Teritorinis Lietuvos paskirstymas į vienmandates rinkimų apygardas sudarytas 1992 metų rinkimams be didelių pasikeitimų buvo išlaikytas iki 2016 m., leidžiant vis didesnį skirtumą tarp rinkėjų skaičiaus skirtingose apygardose. 2016 m. Konstituciniam Teismui pripažinus, kad apygardų rinkėjų skaičiaus nuokrypis nuo vidurkio viršijantis 10 procentų prieštarauja lygių rinkimų principui, vienmandačių apygardų ribos dėl skirtingos rinkėjų skaičiaus dinamikos įvairiuose šalies regionuose turi būti peržiūrimos prieš kiekvienus rinkimus. O tai lemia, kad beveik trečdalio rinkimų apygardų ribos per kiekvienus rinkimus reikšmingai pasikeičia. 2016 m.
įstatyme buvo numatyta galimybė esant pakankamam rinkėjų skaičiui steigti atskirą vienmandatę rinkimų apygardą užsienyje esantiems rinkėjams. 2020 m. rinkimams tokios apygardos steigimas palengvintas, ir jau yra įsteigta Pasaulio lietuvių apygarda. Faktiškai, Pasaulio lietuvių apygardos rinkėjų balsai nulemia dviejų Seimo narių mandatų paskirstymą – po vieną vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose. Palyginus su kaimyninėmis valstybėmis Lietuvos rinkimų sistema yra viena iš sudėtingiausių. Renkant Seimą rinkėjas gauna du biuletenius, kuriuose turi pasirinkti partiją ir kandidatą, gali reitinguoti 5 pasirinkto sąrašo kandidatus įrašydamas 5 kandidatus. Tai yra, biuleteniuose rinkėjas turi padaryti net iki 7 žymių. Pagal Konstituciją visi Seimo nariai lygūs. Visi Seimo nariai yra visos Tautos atstovai. Ir jie nėra vien savo apygardos rinkėjų atstovai. Tačiau Seimo nariai išrinkti vienmandatėse rinkimų apygardose turi akivaizdžiai kitokį santykį su savo apygardos rinkėjais, savivaldybių vadovais palyginus su Seimo nariais išrinktais daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Kitas akivaizdus skirtumas tarp Seimo narių atsiskleidžia atsiradus laisvai Seimo nario vietai. Vienoms Seimo nario vietoms užimti turi būti rengiami nauji rinkimai, kitų vietas užima mandato negavę sąrašo kandidatai nerengiant naujų rinkimų. Nauji rinkimai nepopuliarūs tarp rinkėjų, o rinkėjų aktyvumas beveik tris kartus mažesnis kaip eiliniuose rinkimuose. Mažas rinkėjų aktyvumas lemia Seimo narį išrenkančių rinkėjų skaičių disproporciją tarp Seimo narių išrinktų per eilinius rinkimus ir naujuose rinkimuose. Naujuose rinkimuose Seimo narius išrenka žymiai mažesnis rinkėjų skaičius kaip per eilinius rinkimus. Lietuvoje yra tik viena daugiamandatė rinkimų apygarda, o tai sukuria pernelyg didelę distanciją tarp Seimo nario ir rinkėjų. Įprastai distancija mažinama sudarant šalyje keletą daugiamandačių apygardų.
Lietuvoje 1920 m. rinkimuose Seimo nariai buvo renkami proporcine rinkimų sistema 6 apygardose, o dar 5 apygardose rinkimai nebuvo vykdomi. Šiuo metu Lenkijoje yra vykdomi 42 daugiamandatėse rinkimų apygardose, Latvijoje – 5, Estijoje – 12. Sukaupta rinkimų rengimo Lietuvoje ir kaimyninėse demokratinėse valstybėse patirtis skatina keisti esamą rinkimų sistemą. Bandymas suderinti dvi rinkimų sistemas tikintis, kad jų apjungimo privalumai atsvers trūkumus, norimo rezultato neduoda. Įtampos dėl dalies atstovų rinkimo viena, o kitų kita rinkimų sistema nėra nei Europos Parlamento, nei savivaldybių tarybų rinkimuose. Įstatymo projektu yra siūloma grįžti prie proporcinės rinkimų sistemos, kuria buvo renkamas Steigiamasis Seimas ir vėlesni Lietuvos Respublikos Seimai. Proporcinė rinkimų sistema buvo įtvirtinta Lietuvos Valstybės Konstitucijoje ir visose vėlesnėse Lietuvos Valstybės Konstitucijose. Proporcinių rinkimų Lietuvoje atsisakyta per Lietuvos okupaciją. Iš dalies proporcinė rinkimų sistema Lietuvoje buvo atstatyta 1992 m. Visose kaimyninėse, neskaitant Baltarusijos, Lietuvai valstybėse, atstačius nepriklausomybę, buvo pilnai grįžta prie buvusios ar modernizuotos proporcinės rinkimų sistemos. Siūlomi Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai numato 2024 m. Seimo rinkimuose sugrąžinti proporcinę Lietuvos valstybės rinkimų sistemą. Siūlomo modelio, balsuojama ne už partijų sąrašus, bet balsuojama už konkretų kandidatą, proporcinės rinkimų sistemos įvedimas turėtų padidinti rinkėjų aktyvumą, pagerinti atstovavimą rinkėjams Seime. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Juozas Bernatonis, Gediminas Kirkilas, Irena Šiaulienė, dalyvaujant buvusiam VRK pirmininkui Zenonui Vaigauskui. 3.
šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu 141 nario sudėties Seimas renkamas pagal mišrią rinkimų sistemą. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse, kurių teritorija prieš kiekvienus rinkimus keičiama, rinkimų apygardose dviejų ratų mažoritarine rinkimų sistema. 70 Seimo narių renkami daugiamandatėje rinkimų sistemoje pagal kandidatų sąrašus, kurių eiliškumą nustato rinkėjai balsuodami. Ryšys tarp rinkimų sistemų labai silpnas. Rinkėjo pasirinkimas balsuoti už kandidatą vienoje rinkimų sistemoje teisiškai niekaip nesaisto rinkėjo pasirinkimo kitoje rinkimų sistemoje. Rinkimų rezultatai abejose rinkimų sistemose nustatomi savarankiškai ir nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų kitoje rinkimų sistemoje. Vienintelė skirtingų rinkimų sistemų sąsaja pasireiškia tuo, kad kandidatas tuo pačiu metu išrinktas vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų sistemose, pripažįstamas išrinktu vienmandatėje rinkimų apygardoje. Piliečius kandidatais vienmandatėje rinkimų sistemoje gali kelti partijos, o taip pat jie gali iškelti save patys. Daugiamandatėje rinkimų sistemoje kandidatus gali kelti tik politinės partijos. Laisva Seimo nario vieta vienmandatėje rinkimų apygardoje užimama rengiant naujus rinkimus, daugiamandatėje – nauji rinkimai nėra rengiami, mandatas pripažįstamas pagal porinkiminę kandidatų sąrašo eilę. Pagal rinkimų rezultatus Seimo rinkimuose yra skirstomi biudžeto asignavimai politinėms partijoms, sudaroma Vyriausioji rinkimų komisija ir įstatymu nustatytos normos dėl išlaidų limitų politinei reklamai skirtingų tipų rinkimų apygardose. Todėl su pagrindiniu projektu kartu teikiamos atitinkamų įstatymų pataisos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte (10 straipsnis), Lietuvos teritorijoje siūloma sudaryti 13 daugiamandačių rinkimų apygardų.
Iš visų 141 Seimo narių konkrečioje rinkimų apygardoje renkamų Seimo narių skaičius būtų nustatomas proporcingai šios apygardos rinkėjų skaičiui naudojant kvotų ir liekanų metodą. Pagal 2016 m. Seimo rinkimų duomenis siūlomose sudaryti rinkimų apygardose būtų renkama: Alytaus apskrities – 7, Klaipėdos – 16, Kauno krašto – 14, Kauno miesto – 14, Marijampolės – 7, Panevėžio – 12, Šiaulių – 14, Tauragės – 5, Telšių – 7, Utenos – 7, Vilniaus krašto – 13;
Vilniaus m. pirmojoje – 10; Vilniaus m. antrojoje – 15, iš viso – 141 Seimo narys. Pasaulio lietuvių rinkimų apygarda pagal 2016 m. rinkėjų skaičių nebūtų sudaroma, nes joje pagal rinkėjų skaičių būtų galima rinkti tik vieną Seimo narį. Pagal 2020 m. rinkėjų skaičių Pasaulio lietuvių rinkimų apygarda jau būtų sudaroma, dėl ko nežymiai, vieno mandato ribose, pasikeistų kai kurie mandatų skaičiai rinkimų apygardose. Įstatymo projekte siūloma sudaryti Pasaulio lietuvių rinkimų apygardą (10 straipsnis), kai joje yra pakankamas rinkėjų skaičius bent 2 Seimo nario mandatams. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad rinkėjas balsuoja už vieną pasirinktą kandidatą. Tam biuletenyje rinkėjas įrašo konkretaus kandidato rinkimų numerį ir nurodo, kuriame kandidatų sąraše įrašytas pasirinktas kandidatas (65 straipsnis). Kandidatas, surinkęs balsų skaičių lygų ar didesnį už apygardos paprastąją kvotą, tai yra balsų skaičių vienam mandatui gauti, yra išrinktas (88 straipsnis, 1 ir 2 dalis). Dėl balsų išsisklaidymo tarp kandidatų galima tikėtis, kad pagal apygardos paprastąją kvotą būtų išrinkta apie 5 – 15 Seimo narių, skaičiuojant per visas apygardas. Likę apygardoje mandatai tarp kandidatų toliau būtų skirstomi sudedant kandidatų, surašytų į tą patį sąrašą, balsus.
Tokia sudėtis tolygu balsų perkėlimui tarp kandidatų, todėl ši rinkimų sistema dar vadinama perkeliamo balso ar vieno perkeliamo balso sistema. Sąrašui būtų skiriami mandatai po vieną už kiekvieną surinktą paprastą kvotą. Mandatai pagal dalijimo liekaną, tai yra nepilną kvotą, apygardoje nebūtų skirstomi. Jie kaip kompensaciniai mandatai būtų perduodami skirstyti Lietuvos lygmenyje tarp nacionalinių kandidatų sąrašų. Tokiu būdu kaip kompensaciniai mandatai būtų paskirstoma nuo 40 iki 60 mandatų. Pagal paduotus už kiekvieną kandidatą balsus būtų sudaromos naujos porinkiminės kandidatų sąrašo eilės apygardose ir nacionaliniu mastu. Sąrašui priklausantys mandatai būtų paskirti konkretiems kandidatams pagal porinkiminę eilę (88 straipsnio 4 dalis). Kompensaciniai mandatai būtų skirstomi tarp nacionalinių sąrašų, gavusių bent vieną mandatą rinkimų apygardoje. Kandidatus į Seimo narius galėtų kelti Lietuvos Respublikos piliečiai laisvanoriškai apsijungę į politinę partiją, o taip pat jie gali keltis patys (36 straipsnis). Partija gali kandidatus kelti kiekvienoje rinkimų apygardoje surašiusi juos į apygardų kandidatų sąrašus, kuriuose yra kandidatų nuo trijų iki mandatų skaičiaus apygardoje pridėjus vieną. Kiekvienoje apygardoje save iškėlę kandidatai surašomi į atskirą eilę. Visi daugiamandačių apygardų kandidatai taip pat yra įrašomi ir į partijų nacionalinius kandidatų sąrašus. Save iškėlę kandidatai irgi surašomi į save iškėlusių kandidatų nacionalinį sąrašą. Partijų sąrašų eilę nustato partijos, o save iškėlusių kandidatų sąrašo eilę burtais nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Komisija taip pat nustato partijų ir save iškėlusių kandidatų rinkimų numerius. Įstatymo projekte nustatoma, kaip pagal šiuo metu sukauptą rinkimų organizavimo patirtį bus sudaromos apygardų ir apylinkių rinkimų komisijos.
Apylinkių rinkimų komisijų ir rinkimų apylinkių esama struktūra išlieka. Kiekvienoje savivaldybėje būtų sudaroma po vieną savivaldybės rinkimų komisiją arba savivaldybės (apygardos) rinkimų komisiją, vykdančią apygardos rinkimų komisijos funkcijas priimant save iškėlusių kandidatų pareiškinius dokumentus. Vilniaus mieste būtų sudaromos dvi apygardos rinkimų komisijos. Pasaulio lietuvių rinkimų apygardos komisijos funkcijos, kaip ir dabartiniame įstatyme, būtų pavestos vykdyti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Kitos rinkimų organizavimo nuostatos keičiamos palyginus su dabartine Seimo rinkimų įstatymo redakcija kiek galima mažiau. Kartu su Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 pakeitimo projektu siūlomi kitų įstatymų pakeitimo projektai. Tai: Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 21 straipsnio pakeitimo, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 2 ir 10 straipsnių pakeitimo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Lietuvos Respublikos Seime galima tikėti geresnio atstovavimo apskričių lygmenyje regionų. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. Įstatymo projekto nuostatos gerai dera su Europos Sąjungos reglamentu dėl Europos Parlamento rinkimų sistemos, kuri yra proporcinė. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus įstatymus turės būti keičiami:
VRK sprendimai dėl rinkimų rengimo ir vykdymo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Bus taupomos lėšos. Rinkimų metais nebūtų rengiamas pakartotinis balsavimas (antrasis rinkimų ratas vienmandatėse rinkimų apygardose) ir sutaupoma apie 30 – 35 procentus rinkimams organizuoti ir rengti skiriamų lėšų, t.y. apie 5 milijonus eurų. Taip būtų sutaupomos 2024 m. ir vėlesnių Seimo rinkimų metų biudžeto lėšos.
Rinkimų kadencijos laikotarpiu nereikėtų rengti naujų rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose vietoje nesančių Seimo narių – būtų sutaupoma apie 1,5 milijono eurų per kadencijos laikotarpį. Lėšų papildomas poreikis nenumatomas. Vyriausiosios rinkimų komisijos Informacinės sistemos pertvarkymas nepareikalautų naujos informacinės sistemos sukūrimo ir galėtų būti atliktas iš rinkimams pasirengti ir organizuoti įprastai skiriamų lėšų. Sutaupytas lėšos, tiksliau jų dalis, galėtų būti panaudojama rinkimų komisijų narių atlyginimo padidinimui, rinkimų apylinkių ir apygardų balsavimo inventoriaus įsigijimui. Kitos sutaupytos lėšos galėtų būti panaudotos valstybės biudžeto poreikiams. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „rinkimai“, „rinkimų apygarda“, „rinkimų kvota“,
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Teikia:
Seimo nariai Juozas Bernatonis Gediminas Kirkilas Irena Šiaulienė