156
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 156 straipsnio pakeitimas Pakeisti 156 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti sekančiai:
1) kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams, arba kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad sprendimas prieš asmenį yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Valerijus Simulik Mindaugas Puidokas Irena Šiaulienė Artūras Skardžius Andrius Mazuronis
156
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 156 straipsnio pakeitimas Pakeisti 156 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams, arba kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimu pažeista Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte įtvirtinta asmens teisė.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Valerijus Simulik Mindaugas Puidokas Irena Šiaulienė Artūras Skardžius Andrius Mazuronis
156
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 156 straipsnio pakeitimas Pakeisti 156 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams, arba kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimu pažeista Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte nustatyta asmens teisė;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo pakeitimas parengtas atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės vystymosi reikalavimus ir tendencijas, tarptautinės teisės normas, kitų valstybių patirtį. Atsižvelgiant į gaunamus iš Jungtinių Tautų (toliau – JT) Žmogaus teisių komiteto neigiamus sprendimus, ir problematiką, nes šių įgyvendinimas nenumatytas, todėl tikslinga inicijuoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies pakeitimus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika prie Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto ir jo papildomų protokolų prisijungė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų. Šis įsigaliojo 1992 m. vasario 20 d. Pagal 1969 m. Vienos Konvencijos dėl Tarptautinių sutarčių teisės 26 straipsnį (pacta sunt servanda), kiekviena įsigaliojusi sutartis jos šalims yra privaloma, ir šalys privalo sąžiningai ją vykdyti. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 138 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos Lietuvos Respublikos sutartys yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis – tarptautinės teisės principų ir normų reglamentuotas susitarimas, kurį raštu sudaro Lietuvos Respublika su tarptautinės teisės subjektais, nesvarbu, koks sutarties pavadinimas ir ar sutartį sudaro vienas, du ar keli tarpusavyje susiję dokumentai.
Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kilus kolizijai tarp ratifikuotos tarptautinės sutarties ir Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Pripažįstama, kad įstatymo galią turi ir Lietuvos Respublikos sutartys, prie kurių prisijungta dar iki Konstitucijos įsigaliojimo (t.y. iki 1992 m. lapkričio 25 d.), pagal tuo metu galiojusį įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių“. Šią galią šios sutartys išsaugojo Konstitucijai įsigaliojus. Lietuvoje įstatymo galią turi ir Tarptautinis Pilietinių ir Politinių Teisių Paktas (toliau – Paktas), ir jo fakultatyvūs protokolai, o kilus kolizijai tarp Pakto ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, turi būti taikomos Pakto nuostatos. Paktas yra jau rašytinis susitarimas, kurį privalu vykdyti ratifikavus jį konkrečioje valstybėje. JT Žmogaus teisių komiteto sprendimai Lietuvai privalomi, nes esame pasirašę ir ratifikavę Paktą. Tikslinga inicijuoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 1 punkto papildymo projektą numatant Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto numatytą teisinį reguliavimą, būtų sukuriamos prielaidos ne tik sumažinti kreipimųsi į teismus skaičių, bet ir Lietuvoje sukurti dar vieną reikšmingą teisminę žmogaus teisių apsaugos priemonę. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo projekto rengimą tikslinga inicijuoti įvertinus poreikį jį tobulinti.
Priėmus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 1 punkto papildymą būtų svarus indėlis siekiant įgyvendinti teisingumą, kai padaryti teismų materialiniai ir procesiniai pažeidimai, darantys didelę žalą valstybei ar asmeniui.
Vadovaujantis šiuo metu galiojančia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams: ,,1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams; 2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą; 5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų; 8) sprendimas ar nutartis yra be motyvų; 9) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 10) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 11) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą; 12) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą; 13) Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai.“ Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti bylos šalys, tretieji suinteresuoti asmenys bei jų atstovai, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
Vadovaujantis šiuo metu galiojančia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams: ,,1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams; 2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą; 5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų; 8) sprendimas ar nutartis yra be motyvų; 9) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 10) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 11) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą; 12) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą; 13) Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai.“ Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti bylos šalys, tretieji suinteresuoti asmenys bei jų atstovai, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalimi, prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka, nekviesdama į posėdį bylos proceso dalyvių.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama. Jeigu prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį dėl proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrinės bylą iš esmės. Prireikus kolegija gali sustabdyti skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla. Nutartis dėl sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 658 straipsnyje jau yra įtvirtinta nuostata, kad ,,administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus, arba Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu šie pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus bylą.
Baudžiamojo proceso kodekso 456 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos teismų išnagrinėtos baudžiamosios bylos gali būti atnaujintos, kai: ,,Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus, arba Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo ir besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus nuteistojo bylą.“ Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ir siekiant taupyti valstybės biudžeto lėšas ir efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius, būtų tikslinga papildyti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriuo administraciniams teismams būtų suteikti papildomi įgaliojimai atnaujinti bylas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai Seimo nariai.
Įstatymo projekto rengėjas Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams. Nuostatos, kad bylos procesas galėtų būti atnaujinamas kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad sprendimas prieš asmenį yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus, nėra. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekto tikslas – patobulinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 1 punktą taip, kad galima būtų jį kuo sklandžiau taikyti praktikoje. Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas galėtų būti atnaujinamas ne tik kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams bet ir kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad sprendimas prieš asmenį yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus.
Priėmus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 1 punkto papildymą būtų svarus indėlis siekiant įgyvendinti teisingumą, kai padaryti teismų materialiniai ir procesiniai pažeidimai, darantys didelę žalą valstybei ar asmeniui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą Lietuvoje būtų sukurta dar viena reikšminga teisminė žmogaus teisių apsaugos priemonė. Neigiamų pasekmių priėmus įstatymų projektus nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projekto priėmimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Siekiant inkorporuoti įstatymo projektu siūlomas nuostatas į teisinę sistemą, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir terminai įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „teismas“, ,,proceso atnaujinamas“, „Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai: Valerijus Simulik Mindaugas Puidokas Irena Šiaulienė Artūras Skardžius Andrius Mazuronis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo pakeitimas parengtas atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės vystymosi reikalavimus ir tendencijas, tarptautinės teisės normas, kitų valstybių patirtį. Atsižvelgiant į gaunamus iš Jungtinių Tautų (toliau – JT) Žmogaus teisių komiteto neigiamus sprendimus, ir problematiką, nes šių įgyvendinimas nenumatytas, todėl tikslinga inicijuoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies pakeitimus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika prie Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto ir jo papildomų protokolų prisijungė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų. Šis įsigaliojo 1992 m. vasario 20 d. Pagal 1969 m. Vienos Konvencijos dėl Tarptautinių sutarčių teisės 26 straipsnį (pacta sunt servanda), kiekviena įsigaliojusi sutartis jos šalims yra privaloma, ir šalys privalo sąžiningai ją vykdyti. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 138 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos Lietuvos Respublikos sutartys yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis – tarptautinės teisės principų ir normų reglamentuotas susitarimas, kurį raštu sudaro Lietuvos Respublika su tarptautinės teisės subjektais, nesvarbu, koks sutarties pavadinimas ir ar sutartį sudaro vienas, du ar keli tarpusavyje susiję dokumentai.
Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kilus kolizijai tarp ratifikuotos tarptautinės sutarties ir Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Pripažįstama, kad įstatymo galią turi ir Lietuvos Respublikos sutartys, prie kurių prisijungta dar iki Konstitucijos įsigaliojimo (t.y. iki 1992 m. lapkričio 25 d.), pagal tuo metu galiojusį įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių“. Šią galią šios sutartys išsaugojo Konstitucijai įsigaliojus. Lietuvoje įstatymo galią turi ir Tarptautinis Pilietinių ir Politinių Teisių Paktas (toliau – Paktas), ir jo fakultatyvūs protokolai, o kilus kolizijai tarp Pakto ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, turi būti taikomos Pakto nuostatos. Paktas yra jau rašytinis susitarimas, kurį privalu vykdyti ratifikavus jį konkrečioje valstybėje. JT Žmogaus teisių komiteto sprendimai Lietuvai privalomi, nes esame pasirašę ir ratifikavę Paktą. Tikslinga inicijuoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 1 punkto papildymo projektą numatant Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto numatytą teisinį reguliavimą, būtų sukuriamos prielaidos ne tik sumažinti kreipimųsi į teismus skaičių, bet ir Lietuvoje sukurti dar vieną reikšmingą teisminę žmogaus teisių apsaugos priemonę. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo projekto rengimą tikslinga inicijuoti įvertinus poreikį jį tobulinti.
Priėmus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 1 punkto papildymą būtų svarus indėlis siekiant įgyvendinti teisingumą, kai padaryti teismų materialiniai ir procesiniai pažeidimai, darantys didelę žalą valstybei ar asmeniui.
Vadovaujantis šiuo metu galiojančia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams: ,,1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams; 2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą; 5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų; 8) sprendimas ar nutartis yra be motyvų; 9) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 10) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 11) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą; 12) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą; 13) Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai.“ Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti bylos šalys, tretieji suinteresuoti asmenys bei jų atstovai, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
Vadovaujantis šiuo metu galiojančia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams: ,,1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams; 2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą; 5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų; 8) sprendimas ar nutartis yra be motyvų; 9) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 10) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 11) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą; 12) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą; 13) Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai.“ Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti bylos šalys, tretieji suinteresuoti asmenys bei jų atstovai, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalimi, prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka, nekviesdama į posėdį bylos proceso dalyvių.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama. Jeigu prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį dėl proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrinės bylą iš esmės. Prireikus kolegija gali sustabdyti skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla. Nutartis dėl sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 658 straipsnyje jau yra įtvirtinta nuostata, kad ,,administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus, arba Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu šie pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus bylą.
Baudžiamojo proceso kodekso 456 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos teismų išnagrinėtos baudžiamosios bylos gali būti atnaujintos, kai: ,,Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus, arba Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo ir besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus nuteistojo bylą.“ Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ir siekiant taupyti valstybės biudžeto lėšas ir efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius, būtų tikslinga papildyti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriuo administraciniams teismams būtų suteikti papildomi įgaliojimai atnaujinti bylas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai Seimo nariai.
Įstatymo projekto rengėjas Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams. Nuostatos, kad bylos procesas galėtų būti atnaujinamas kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimu pažeista Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte įtvirtinta asmens teisė, nėra. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekto tikslas – patobulinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 1 punktą taip, kad galima būtų jį kuo sklandžiau taikyti praktikoje. Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas galėtų būti atnaujinamas ne tik kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams bet ir kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimu pažeista Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte įtvirtinta asmens teisė.
Priėmus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 1 punkto papildymą būtų svarus indėlis siekiant įgyvendinti teisingumą, kai padaryti teismų materialiniai ir procesiniai pažeidimai, darantys didelę žalą valstybei ar asmeniui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą Lietuvoje būtų sukurta dar viena reikšminga teisminė žmogaus teisių apsaugos priemonė. Neigiamų pasekmių priėmus įstatymų projektus nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projekto priėmimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Siekiant inkorporuoti įstatymo projektu siūlomas nuostatas į teisinę sistemą, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir terminai įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „teismas“, ,,proceso atnaujinamas“, „Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai: Valerijus Simulik Mindaugas Puidokas Irena Šiaulienė Artūras Skardžius Andrius Mazuronis
2020-02-28
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomoje pakeitimo esmėje žodis „sekančiai“ keistinas žodžiu „taip“. 2. Projektu siūloma Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 1 punktą papildyti nuostata, kuria būtų įtvirtintas dar vienas proceso administracinėje byloje atnaujinimo pagrindas – „kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad sprendimas prieš asmenį yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus“. Ši proceso atnaujinimo pagrindą apibrėžianti formuluotė tikslintina keliais aspektais. Reikėtų tiksliau apibrėžti sprendimą, nurodant, kad jis yra „Lietuvos Respublikos teismo“. Žodžių „prieš asmenį“ atsisakytina kaip perteklinių. Formuluotė „sprendimas <...> priimtas pažeidžiant <...>“ suponuoja, kad priimant sprendimą padaryti jo priėmimo tvarką reguliuojančių teisės normų pažeidimai, nors turimi omenyje Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte įtvirtintų pilietinių ir politinių teisių pažeidimai. Šis paktas turi du fakultatyvius protokolus: kartu su juo priimtame fakultatyviame protokole nustatyta Žmogaus teisių komiteto kompetencija svarstyti privačių asmenų pranešimus, kad valstybė, šio protokolo šalis, pažeidė pakte įtvirtintas jų teises, o antruoju fakultatyviu protokolu valstybės, jo šalys, susitarė savo jurisdikcijoje panaikinti mirties bausmę; taigi šiuose protokoluose nėra įtvirtinta asmens ar piliečio teisių, kurias valstybė galėtų pažeisti teismo sprendimu.
Atsižvelgdami į visa tai, administracinės bylos atnaujinimo pagrindą siūlytume formuluoti taip:
„<...> kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas
pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimu pažeista Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte įtvirtinta asmens teisė“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 156 STRAIPSNIO PAKEITIMO įSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4505(2)
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Kęstutis Smirnovas, Zenonas Streikus, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Inga Ališauskienė, Ingrida Aidietienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
XIIIP-4505(2). 7. Balsavimo rezultatai: „už“ – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: L.Talmont, A.Navickas Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik ŽTK biuro vedėja J. Savickienė, 239 6808, [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 156 STRAIPSNIO
2020-06-19
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2020-03-12 Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 156 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4505(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo Žmogaus teisių komitetas,
2019-03-27 *
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys
Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė