Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos BAUDŽIAMOJO KODEKSO 143 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 strapsnis. 143 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,143 straipsnis. Privertimas darytis neteisėtą abortą Tas, kas panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajai ar jos artimiesiems privertė nėščią moterį darytis neteisėtą abortą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia (Parašas) Asta Kubilienė Vida Ačienė Aurelijus Veryga
ir uždaviniai: Šiuo Baudžiamojo kodekso pakeitimo projektu siekiama kriminalizuoti privertimą darytis abortą t.y. nėštumo nutraukimą. Lietuvos žiniasklaidoje paviešinamas ne vienas atvejis apie moterų patirtą psichinę prievartą[1]. Smurtautojų tikslas yra priversti moterį abortuoti savo negimusį kūdikį. Tokią prievartą galima laikyti ir tam tikra smurto artimoje aplinkoje apraiška, nes dažniausiai teigiama, kad atsisakyti negimusio vaiko aborto būdu verčia nėščios moters partneris ar kiti jos artimos aplinkos asmenys nuo kurių ji yra priklausoma. Ši tendencija yra aptariama ir pasaulio mokslininkų tarpe. Tyrimai atskleidžia[2], kad 58.3 procentai moterų pasidarė abortą tam, kad patenkintų kitų asmenų interesus. 73 procentai moterų pritaria teiginiui, kad jos patyrė spaudimą dėl aborto. 28.4 procentų moterų teigia pasidariusios abortą dėl baimės, kad priešingu atveju praras savo partnerį. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau
Šį projektą inicijavo ir parengė Seimo narė Asta Kubilienė. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę tik už nėščios moters privertimą darytis neteisėtą abortą. Ši nusikalstama veika yra baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma straipsnio pavadinime ir dispozicijoje atsisakyti žodžio ,,neteisėtą“. Tokiu būdų pripažinti, kad bet kokios psichinės prievartos prieš moterį panaudojimas, siekiant priversti ją darytis abortą, yra nusikalstama veika ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Tikimasi, kad siūlomas reguliavimas apsaugos nėščiąsias nuo patiriamos prievartos. Tiesioginės įtakos korupcijai įstatymas neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai įstatymo įgyvendinimas neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Naujų įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „psichinė prievarta“, „privertimas darytis abortą“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Asta Kubilienė Vida Ačienė Aurelijus Veryga [1]<https://www.delfi.lt/gyvenimas/meile/moteris-praso-pagalbos-kaip-pasielgti-vyras-vercia-darytis-aborta.d?id=67228442> <https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/psichologija/2016/12/09/news/23-priezastys-del-kuriu-moterys-renkasi-aborta-758055/> <https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/1008953/po-aborto-vaiko-nuo-to-paties-vyro-besilaukianti-vilniete-tai-buvo-siaubingiausia-patirtis> [2] Priscilla, K. Coleman, Kaitlyn, Boswell, Etzkorn, Katrina, Turnwald, Rachel. „Women Who Suffered Emotionally from Abortion: A Qualitative Synthesis of Their Experiences“.
Journal of American Physicians and Surgeons 22, 4 (2017). [3] https://www.who.int/reproductivehealth/publications/violence/24159358X/en/
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
rašoma ne „1 strapsnis“, o „1 straipsnis“). Be to, projekto 1 straipsnio pavadinime po žodžio „pakeitimas“ bei 2 straipsnio pavadinime po žodžio
„įsigaliojimas“ taškas neturi būti dedamas. 2. Pastebėtina, kad, priešingai, negu teigiama projekto aiškinamajame rašte,
baudžiamoji atsakomybė už nėščios moters privertimą darytis teisėtą abortą jau yra numatyta galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 148 straipsnyje, kurio dispozicija („tas, kas reikalavo iš žmogaus <...> elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems“), be kita ko, apima ir projektu siūlomus kriminalizuoti veiksmus. Pastebėtina, kad BK 148 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – žmogaus veiksmų laisvės varžymo – objektas yra žmogaus laisvė. Šiuo nusikaltimu turi būti kėsinamasi į žmogaus laisvę pasirinkti teisėtą savo elgesį, poelgius. Vartojant psichinę prievartą žmogus verčiamas elgtis taip, kaip nori kaltininkas. Būtini objektyvūs šio nusikaltimo požymiai yra reikalavimas elgtis taip, kaip nurodo kaltininkas, ir psichinės prievartos vartojimas. Be to, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentare pažymima, kad „tais atvejais, kai nėščia moteris priverčiama darytis teisėtą abortą arba pasidaryti abortą pačiai, veika kvalifikuojama kaip žmogaus veiksmų laisvės varžymas pagal BK 148 str.“[1]. Dėl to yra pagrindas teigti, jog projektu siūlomi BK 143 straipsnio pakeitimai yra pertekliniai. 3.
atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra kritikuotinas ir dėl kitų priežasčių. Pirma, galiojančios redakcijos BK 143 straipsnyje atsakomybė numatyta už privertimą darytis ne bet kokį, o būtent neteisėtą abortą, kuris, vadovaujantis BK 142 straipsniu, laikomas neteisėtu esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) esant kontraindikacijų; 2) abortas padaromas ne sveikatos priežiūros įstaigoje; 3) abortą padaro asmuo, neturintis teisės daryti šios operacijos. Manytina, kad dėl išvardintų neteisėtam abortui būdingų aplinkybių neteisėtas abortas iš esmės sukelia didesnę grėsmę nėščios moters sveikatai ir gyvybei negu teisėtas abortas, todėl keltina prielaida, jog priėmus projektu teikiamus BK pakeitimus būtų pažeistas atsakomybės individualizavimo principas, kadangi už nevienodo pavojingumo veikas – privertimą darytis neteisėtą arba teisėtą abortą – grėstų tokios pačios bausmės. Antra, BK 148 straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl tai reiškia, kad pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą nėščios moters vertimas darytis teisėtą abortą turėtų būti kvalifikuojamas pagal BK 148 straipsnį kaip baigta nusikalstama veika nepriklausomai nuo to, ar abortas buvo padarytas, ar nebuvo. Tuo tarpu priėmus projektu siūlomus BK 143 straipsnio pakeitimus vien tik vertimas darytis teisėtą abortą turėtų būti kvalifikuojamas jau ne pagal BK 148 straipsnį kaip baigta nusikalstama veika, o tik kaip pasikėsinimas padaryti BK 143 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi BK 143 straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. veika būtų laikoma baigta tik tuomet, jeigu nėščiai moteriai teisėtas abortas būtų padarytas.
Turint omenyje tai, kad BK 143 ir BK 148 straipsnių sankcijos iš esmės yra beveik tokios pačios, darytina išvada, jog projekte numatomas teisinis reguliavimas ne sustiprintų, o kaip tik susilpnintų nėščių moterų teisinę apsaugą, kadangi už pasikėsinimą paprastai baudžiama švelniau negu už baigtą nusikalstamą veiką. 4. Nei iš paties projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą –
nereikėtų nei įgyvendinamųjų teisės aktų, nei atitinkamo pereinamojo laikotarpio, todėl nėra aišku, kodėl siūloma nukelti įstatymo, kuriuo, pasak projekto iniciatorių, siekiama sustiprinti nėščiųjų moterų teisinę apsaugą, įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] [1] Abramavičius, A., et al. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius: Registrų centras, 2009, p. 150.