Projekto Projekto lyginamasis variantas
taip:
„4) sumos, sumokėtos už paties nuolatinio Lietuvos
gyventojo ar jo sutuoktinio naudai atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą (modernizavimą), darbus, suteiktas lengvųjų automobilių remonto, nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų priežiūros paslaugas, kai šiuos darbus atlieka ir šias paslaugas suteikia Lietuvos Respublikoje įregistruotas mokesčių mokėtojas arba registruotis mokesčių mokėtoju privalantis asmuo.;“
taip:
„5) už neformaliojo vaikų švietimo programas.“
taip: Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti
straipsnio 1, 1¹ ir 1² dalyse nustatyti pajamų mokesčio tarifai, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 2¹punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 500 eurų, o šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų suma – 2 000 eurų., o 1 dalies 5 punkte nurodytų išlaidų suma – 240 eurų. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2020 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Laurynas Kasčiūnas Edmundas Pupinis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Neformalus švietimas yra svarbi švietimo sistemos sudedamoji dalis. Pagal Švietimo įstatymą, neformaliojo švietimo paskirtis – „tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais; formalųjį švietimą papildančio ugdymo paskirtis – pagal ilgalaikes programas sistemiškai plėsti tam tikros srities žinias, stiprinti gebėjimus ir įgūdžius ir suteikti asmeniui papildomas dalykines kompetencijas“. Neformalųjį vaikų švietimą (toliau – NVŠ) teikia bendrojo ugdymo mokyklos, mokyklos-daugiafunkciniai centrai, mokyklos-darželiai, formalųjį švietimą papildančios ugdymo įstaigos, t. y. muzikos, meno, sporto mokyklos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos, t. y. vaikų darželiai, lopšeliai-darželiai, taip pat laisvieji mokytojai, įvairios nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, viešosios įstaigos, laisvieji mokytojai ir kiti teikėjai, atitinkantys švietimo ir mokslo ministro bei savivaldybių nustatytus NVŠ reikalavimus. Siekiant užtikrinti vaikų popamokinį užimtumą, tenkinti jų pažinimo, kūrybiškumo ir saviraiškos poreikius, sudarytos galimybės pasirinkti papildomas sporto, šokių, menų, etnokultūros, techninės kūrybos, kalbų, informacinių technologijų, sveikos gyvensenos, pilietiškumo, socialinio ugdymo ir kitas neformaliojo veikų švietimo programas. Mokyklų būreliai finansuojami iš mokinio krepšelio, o neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimai – valstybės ir savivaldybių lėšomis per taip vadinamą NVŠ krepšelį, kuris šiuo metu sudaro 15 eurų per mėnesį vienam vaikui. Krepšelius skirsto savivaldybės pagal pasirašytas sutartis su NVŠ teikėjais.
Be to, savivaldybė, atsižvelgdama į prioritetus, gali nustyti kitokią NVŠ krepšelio lėšų sumą vienam NVŠ programoje dalyvaujančiam vaikui ar skirtingus NVŠ krepšelių dydžius, bet jie negali būti mažesni nei 10 eurų ir didesni nei 20 eurų. Šiomis lėšomis gali būti apmokamos tik tiesiogiai su neformaliuoju ugdymu susijusios išlaidos. Tuo tarpu su ūkiu, patalpų išlaikymu susijusios išlaidos turi būti apmokamos iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, savivaldybės ar tėvų įmokų). Todėl labai dažnai tėvams už jų vaikų lankomus būrelius tenka mokėti papildomai savo lėšomis. O kai kurių būrelių kainos siekia iki 80 eurų per mėnesį. NVŠ krepšelis padengia tik 15 eurų. Dėl to mažas pajamas gaunantys gyventojai neretai neišgali leisti savo vaikų į tokius užsiėmimus. Kitas svarbus aspektas – NVŠ krepšelis skiriamas tik moksleiviams, t. y. vaikams nuo
mokyklos, pavyzdžiui, darželinukams, krepšelis netaikomas. Todėl jų tėvai turi mokėti pilną kainą už lankomus būrelius. NVŠ krepšelis skiriamas tik vienai moksleivio pasirinktai veiklai dalinai finansuoti. Jeigu moksleivis pasirenka kelis būrelius, už antra ir kiekvieną paskesnį būrelį jo tėvai turi mokėti pilną kainą. 2016–2017 mokslo metų duomenimis, NVŠ programas lankė tik 31 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Todėl siekiant skatinti NVŠ, didinti būrelių prieinamumą, parengtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos už neformaliojo vaikų švietimo programas. Tai reiškia, kad tėvų išlaidos jų vaikų lankomiems būreliams būtų neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir padidėtų jų grynosios pajamos. Panaši NVŠ paskatos schema yra taikoma Latvijoje. 2.
projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. V-1 patvirtintą „Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašą“, NVŠ programoms finansuoti gali būti naudojamos rėmėjų, tėvų ir kitos lėšos teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip minėta, NVŠ krepšelio lėšomis gali būti apmokamos tik tiesiogiai su neformaliu ugdymu susijusios išlaidos, tik mokyklinio amžiaus vaikams ir tik vienai vaiko pasirinktai NVŠ programai. Su ūkiu, patalpų išlaikymu susijusios išlaidos turi būti apmokamos iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, savivaldybės ar tėvų įmokų). NVŠ krepšelio vienam vaikui dydis yra 15 eurų per mėnesį. Todėl labai dažnai tėvams už jų vaikų lankomus būrelius tenka mokėti papildomai savo lėšomis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos už neformaliojo vaikų švietimo programas. Turint omeny, kad vieno būrelio kaina apie 35–80 eurų per mėnesį, panaudojus neformaliojo ugdymo krepšelio lėšas (15 eurų), gyventojui, auginančiam būrelį lankantį vaiką, tenka papildomai mokėti 20–65 eurų per mėnesį. Jeigu ši suma būtų atimama iš apmokestinamųjų pajamų, tokiu atveju gyventojo grynosios pajamos padidėtų 3–10 eurų per mėnesį arba 36–120 eurais per metus. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, būrelius lankančių mokinių tėvams šiek tiek sumažės jų mokestinė našta. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. Tikimasi, kad sumažinus mokestinę naštą mokyklinio amžiaus vaikų tėvams, atsiras paskata leisti savo vaikus į būrelius, kad padidintų jaunimo užimtumą ir, savo ruožtu, sumažintų galimą įsitraukimą į nusikalstamas veikas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Numačius, kad iš apmokestinamųjų pajamų galėtų būti atimamos gyventojo patirtos išlaidos už neformaliojo ugdymo programas, preliminariu skaičiavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks nuo 0,3 iki 1 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Pajamos“, „gyventojo patirtos išlaidos“, „neformalus vaikų švietimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Edmundas Pupinis
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos sumokėjus už vaikų ugdymą, vykdomą pagal neformaliojo vaikų švietimo programas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaidas sumokėjus už vaikų ugdymą, vykdomą pagal neformaliojo vaikų švietimo programas paprastai patiria ne patys gyventojai, besimokantys pagal šias programas, o jų tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai. Atsižvelgiant į tai, projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio nuostatos taip pat turi būti papildytos atitinkamomis nuostatomis, kaip tai reglamentuojama keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Be to, siūloma formuluotė tikslintina lingvistiniu požiūriu – keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punktas turi būti formuluojamas kaip išlaidos, patirtos sumokėjus už vaikų ugdymą, vykdomą pagal tam tikras programas, o ne kaip išlaidos už tam tikras programas (galėtų būti vartojama keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto konstrukcija). 2. Projektu siūloma keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies formuluotė tikslintina prieš junginį „1 dalies“ įrašant žodžius „šio straipsnio“. 3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 (toliau – įstatymas Nr. XIII-1335) 5 straipsnio 5 dalimi ir 7 straipsnio 4 dalimi, 2022 m. sausio 1 d. įsigalios nauja projektu siūlomo keisti įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija. Atsižvelgiant į tai, kartu su projektu turi būti teikiamas atitinkamas įstatymo Nr.
XIII-1335 5 straipsnio 5 dalies pakeitimo įstatymo projektas. 4. Projektu siūlomos nuostatos įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 5. Atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, projekto 2 straipsnis turėtų būti pildomas nuostatomis dėl projektu siūlomų nuostatų taikymo apskaičiuojant bei deklaruojant tam tikrų mokestinių laikotarpių pajamas. 6. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 6.1. projekto 1 straipsnio 1 dalis brauktina kaip perteklinė. Be to, dėl neatitikimų tarp šios dalies pakeitimų esmės ir keičiamo įstatymo teksto nėra aišku, kokį būtent keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies punktą yra siūloma keisti; 6.2. projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmėje vietoj skaičiaus „4“ įrašytinas skaičius „5“; 6.3. projekto 1 straipsnio 3 dalies pakeitimo esmėje vietoj žodžių „2 dalies 3 punktą“ įrašytini žodžiai „3 dalį“. Be to, šia dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies tekste nurodytinas straipsnio dalies numeris, taip pat keičiamas straipsnio dalies tekstas dėstytinas kabutėse; 6.4. projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Andrius
Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] J.
Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]