Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims.“
pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui, konkurencijai ir reglamentuojamoms profesijoms vertinimas Numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas) atliekamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė. 1. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas) atliekamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė. 2. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatytais atvejais teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimą. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė. 3.
Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatytais atvejais teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų, susijusių su reglamentuojamomis profesijomis, proporcingumo vertinimą. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.“3 straipsnis. 16¹ straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 16¹ straipsnį. „16¹ straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatytais atvejais teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimą. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.“
įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 30 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims.“
pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui, konkurencijai ir reglamentuojamoms profesijoms vertinimas Numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas) atliekamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė. 1. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas) atliekamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė. 2. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatytais atvejais teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimą. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė. 3.
Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatytais atvejais teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų, susijusių su reglamentuojamomis profesijomis, proporcingumo vertinimą. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.“
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 16¹ straipsnį. „16¹ straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatytais atvejais teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimą. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 30 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS REGLAMENTUOJAMŲ PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO NR. X-1478 9, 58, 59 STRAIPSNIŲ, 6 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 3¹ STRAIPSNIU PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. XI-2220 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 16¹ STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. 2018 m. birželio 28 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas (OL L 173, 2018 7 9, p. 25–34) (toliau – Direktyva). Iki 2020 m. liepos 30 d. Lietuva turi įgyvendinti Direktyvos nuostatas. Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 9, 58, 59 straipsnių, 6 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3¹straipsniu projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimo tikslas – tinkamai perkelti į nacionalinę teisę Direktyvoje nustatytas taisykles, reglamentuojančias proporcingumo vertinimą, taikytiną prieš nustatant naują ar keičiant esamą teisinį reguliavimą, kai naujomis ar keičiamomis nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis (toliau – nuostatos). Šiuo metu priimant naujas nuostatas, pagal keičiamo Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 (toliau – Įstatymas) 59 str. 4 d. 1 punktą, jos turi būti įvertinamos atsižvelgiant į nediskriminavimo, bendro intereso ir kt. priežastis. Tačiau praktikoje neretai pasitaikydavo atvejų, kai šie kriterijai įvairiose institucijose ir valstybėse narėse būdavo interpretuojami skirtingai. Dėl šios priežasties Europos Komisija priėmė Direktyvą, kurioje išdėstyti visi kriterijai, būtini įvertinti siekiant bendros proporcingumo klausimo politikos.
Pakeitus Įstatymą, teisės akto projekto rengėjas turės atidžiau ir plačiau įvertinti būsimų nuostatų atitiktį proporcingumo kriterijams. Proporcingumo vertinimo tvarka ir vertinimo kriterijai bus nurodyti įstatymo įgyvendinamajame teisės akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime. Proporcingumo vertinimo išvada turės būti pateikta profesinių kvalifikacijų koordinatoriui pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 nustatytas teisės aktų projektų derinimo procedūras. Tuo tikslu minėtas įstatymas yra keičiamas – 16 straipsnis papildomas nuostata dėl numatomo teisinio reguliavimo proporcingumo reglamentuojamoms profesijoms vertinimo. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, šio įstatymo 16¹ straipsnis yra perkeliamas į 16 straipsnį. Kompetentinga institucija, atsakinga už atitinkamos profesijos reglamentavimą, proporcingumo vertinimą per Europos Komisijos reglamentuojamų profesijų duomenų bazę turės pateikti susipažinti ir Europos Komisijai bei kitoms valstybėms narėms, taip pat atsiras galimybė komentuoti kitų valstybių narių kompetentingų institucijų priimtas nuostatas. Tikimasi, kad taip bus išvengta nereikalingų ar perteklinių reikalavimų, keliamų reglamentuojamai profesijai, ir jų realios atitikties proporcingumo kriterijams, taip pat kad jų vertinimas padės institucijoms apsvarstyti ir mažiau ribojančias priemones, susijusias su profesijos reglamentavimu. Įstatymo 59 str. 4 d. 3 punkte jau yra nustatytas reikalavimas Europos Komisijai pagrįsti reglamentuojamai profesijai taikomų reikalavimų priežastis, todėl institucijoms neturėtų kilti didesnių kliūčių išsamesniam proporcingumo vertinimui atlikti. 2019 m. sausio 25 d. Europos Komisija pateikė oficialų pranešimą dėl pradėtos Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. 2018/2297 dėl 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo su pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES, 7 straipsnio 4 dalies ir 23 straipsnio 5 dalies b punkto netinkamo perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę ir įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. birželio 13 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2240. Šiuo įstatymo pakeitimu buvo nustatyta, kad paslaugą pareiškėjas gali pradėti teikti per vieną mėnesį nuo kompetentingos institucijos priimtų sprendimų, nustatytų Įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje. Ši dalis apima visus atvejus, tai yra ir atvejį, kai priimamas sprendimas netikrinti profesinės kvalifikacijos. Europos Komisija, įvertinusi priimtas naujas nuostatas, 2019 m. lapkričio 28 d. pateikė pagrįstą nuomonę ir pasiūlė patikslinti formuluotę – nustatyti, kad pareiškėjas gali pradėti teikti paslaugas laikinai per vieną mėnesį tik po sprendimo atlikti profesinio tinkamumo testą. Todėl Įstatymo projekto 2 straipsniu yra keičiamos įstatymo 9 straipsnio 11 ir 12 dalys dėl sprendimų leisti laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje priėmimo terminų tuo atveju, kai profesija yra susijusi su visuomenės sveikata ir sauga ir kai yra skiriama kompensacinė priemonė – tinkamumo testas. Tinkamumo testo laikymas ir perlaikymas turi būti surengti taip, kad pareiškėjas turėtų galimybę jį išlaikęs teikti paslaugas kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo skyrimo dienos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento (departamento direktorius – Osvaldas Šmitas, tel.
8 706 64 922, el. paštas [email protected]) Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus (skyriaus vedėjas – Linas Kadys, tel. 8 706 64 665, el. paštas, [email protected]) vyriausioji specialistė Birutė Kindurienė, tel. 8 706 63 246, el. paštas [email protected], ir vyriausioji specialistė Laura Galinytė, tel. 8 706 63 245, el. paštas [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu nėra Lietuvos Respublikos teisės aktų, kuriuose būtų nustatytas proporcingumo vertinimas, taikytinas prieš priimant naujas arba iš dalies keičiant esamas įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ar jomis verstis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 1. Nustatoma, kad teisės akto projekto rengėjas, prieš numatydamas naują ar keisdamas esamą teisinį reguliavimą, kuriuo ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, privalo atlikti proporcingumo vertinimą, taip pat ir kai siekiama teikti paslaugas laikinai ir kartais. Proporcingumo vertinimo tvarka ir kriterijai bus apibrėžti Įstatymo projekto įgyvendinamajame teisės akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime. 3. Įstatymo 58 ir 59 straipsnių pakeitimai susiję su stebėsena, informacijos kaita, pastabų teikimu dėl proporcingumo vertinimo tarp kompetentingų institucijų ir Europos Komisijos ar kitų valstybių narių. Priėmus naujas nuostatas, kompetentinga institucija turės informuoti Europos Komisiją ir kitas valstybes apie atliktą proporcingumo vertinimą ir pagrįsti, kad tos nuostatos yra proporcingos, taip pat turės atlikti atitinkamus pakeitimus Europos Komisijos reglamentuojamų profesijų duomenų bazėje. 4.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimas, kuriame nurodyta, kad jei teisės akto projektas susijęs su reglamentuojamomis profesijomis, turi būti atliekamas proporcingumo vertinimas. Neproporcingas profesijų reglamentavimas kuria dideles kliūtis rinkoje teikiamoms paslaugoms ir daro įvairiapusį neigiamą ekonominį poveikį. Tikimasi, kad patvirtinus įstatymų projektus ženkliai sumažėtų atvejų, kai teisės aktuose įtvirtinami reikalavimai, neatlikus jokios gilesnės analizės, neįvertinus reglamentavimo būtinumo, proporcingumo, alternatyvų ir svarbaus visuomenės intereso aspektų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos šios teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės: efektyvesnis vidaus rinkos veikimas laisvam asmenų judėjimui, kartu užtikrinamas priimtų naujų arba iš dalies keičiamų įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų, kuriomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ar jomis verstis, skaidrumas. Neigiamų pasekmių, priėmus abiejų įstatymų projektus, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi Įstatymo projekto nuostatomis siekiama, kad institucijos įvertintų visų reikalavimų, taikomų reglamentuojamai profesijai, atitiktį proporcingumo principui ir būtų numatytos galimos mažiau ribojančių priemonių alternatyvos. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Iki 2020 m. liepos 29 d. bus priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių ir kitų valstybės įsteigtų fondų biudžeto lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant įstatymo projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Profesinė kvalifikacija“, „reglamentuojama profesija“, „proporcingumo vertinimas“, „proporcingumo principas“, „proporcingumo vertinimo kriterijai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
2020-02-24
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis projekto lyginamajame variante 2 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio pavadinimo tekste turi būti nurodomi projektu daromi pakeitimai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2020-05-19
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
komitetas
DĖL
pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: nedalyvavo. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-242
projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis projekto lyginamajame variante 2 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio pavadinimo tekste turi būti nurodomi projektu daromi pakeitimai. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Ekonomikos komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8.
pranešėjas: Jurgis Razma. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
15,
2020-05-13
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijos ministerijos vyriausioji specialistė Laura Galinytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2020-02-242 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis projekto lyginamajame variante 2 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio pavadinimo tekste turi būti nurodomi projektu daromi pakeitimai. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Ekonomikos komitetas 2020-05-06 * Pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Ekonomikos komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4494(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė