Projekto lyginamasis variantas
PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-976 5, 8, 9 IR 15 STraipsnių PAKEITIMO
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Zonos valdymo bendrovė įstatymų nustatyta tvarka išsinuomoja zonos teritorijoje
esančius žemės sklypus ar jų dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais zonos teritorijos įsisavinimo etapais, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai. Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai be aukciono išnuomojami zonos valdymo bendrovei 99 metams. Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei jos prašymu. Kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka išnuomojami investuotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, iki tol, kol zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys bus išnuomoti zonos valdymo bendrovei. Zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis išnuomojus zonos valdymo bendrovei, investuotojams, tapusiems zonos įmone, nustatytos žemės nuomos sąlygos turi būti ne blogesnės negu tos, kurios buvo nustatytos iki zonos teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei.“
2Papildyti 5 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Pasibaigus zonos įstatyme nustatytam zonos
veiklos terminui ir jo šio įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, zonos įmonė turi teisę tiesiogiai iš valstybės ar savivaldybės be aukciono išsinuomoti žemės sklypą, kurį iki zonos veiklos termino pabaigos subnuomojosi iš zonos valdymo bendrovės. Tokiu atveju nutraukiamos žemės nuomos ir subnuomos sutartys su zonos valdymo bendrove, jei tokios buvo sudarytos.“
3Buvusią 5 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi. 2 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) narkotikų, narkotinių, stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų, išskyrus vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, įrašytų į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, gamyba, pardavimas ir laikymas;“. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 9 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Zonos veiklos terminas gali būti pratęstas Lietuvos Respublikos įstatymu,
tačiau bet kuriuo atveju zonos veiklos terminas negali būti ilgesnis nei 99 metai.“
straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Zonos įmonė, į kurią kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip vieno milijono eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius 10 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių kitus 6 mokestinius laikotarpius jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas.
Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandėliavimo veiklos, orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamybos, orlaivių ir erdvėlaivių remonto ir techninės priežiūros, su orlaivių techniniu aptarnavimu ir remontu susijusios veiklos (elektroninės ir optinės įrangos remonto, techninio tikrinimo ir analizės), kompiuterių programavimo veiklos, kompiuterių konsultacinės veiklos, kompiuterinės įrangos tvarkybos, kitos informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veiklos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos, užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veiklos, didmeninės prekybos zonoje sandėliuojamomis prekėmis ir (arba) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų prekių, taip pat zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių transportavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis veiklos rūšimis susijusių paslaugų) veiklos. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį.
Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijos suma sumažėja ir nebesiekia vieno milijono eurų, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia vieną milijoną eurų. Šioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms.”
įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Virginijus Sinkevičius
Projekto lyginamasis variantas
PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-976 5, 8, 9 IR 15 STraipsnių PAKEITIMO
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Zonos valdymo bendrovė įstatymų nustatyta tvarka išsinuomoja zonos teritorijoje
esančius žemės sklypus ar jų dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais zonos teritorijos įsisavinimo etapais, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai. Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai be aukciono išnuomojami zonos valdymo bendrovei 99 metams. Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei jos prašymu. Kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka išnuomojami investuotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, iki tol, kol zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys bus išnuomoti zonos valdymo bendrovei. Zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis išnuomojus zonos valdymo bendrovei, investuotojams, tapusiems zonos įmone, nustatytos žemės nuomos sąlygos turi būti ne blogesnės negu tos, kurios buvo nustatytos iki zonos teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei.“
2Papildyti 5 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai zonos įstatyme nustatytas zonos veiklos terminas pasibaigia ir šio įstatymo nustatyta tvarka nėra pratęsiamas, zonos įmonė turi teisę tiesiogiai iš valstybės ar savivaldybės be aukciono išsinuomoti žemės sklypą, kurį iki zonos veiklos termino pabaigos subnuomojosi iš zonos valdymo bendrovės. Tokiu atveju nutraukiamos žemės nuomos ir subnuomos sutartys su zonos valdymo bendrove, jeigu tokios buvo sudarytos.“
3Buvusią 5 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi. 2 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) narkotikų, narkotinių, stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų, išskyrus vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, įrašytų į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, gamyba, pardavimas ir laikymas;“. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 9 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Zonos veiklos terminas gali būti pratęstas Lietuvos Respublikos įstatymu.“
2Buvusias 9 straipsnio 3 ir 4 dalis atitinkamai laikyti 4 ir 5 dalimis. 4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Zonos valdymo bendrovė už nuomojamą valstybinę žemę moka lengvatinį – 50 procentų mažesnį – žemės nuomos mokestį. Zonos valdymo bendrovė turi teisę žemės nuomos mokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka sumokėti iš anksto už visą nuomos laikotarpį ar jo dalį. Tokiu atveju sukauptos lėšos už laisvųjų ekonominių zonų teritorijoje išnuomotą valstybinę žemę skiriamos žemei, paimamai visuomenės poreikiams iš žemės savininkų šioje teritorijoje, išpirkti, zonos infrastruktūros plėtrai ar kitoms visuomeninėms reikmėms. Zonos valdymo bendrovės ir zonos įmonių privatus kapitalas, investuotas į zonos infrastruktūrą, į žemės vertę, nustatant jos nuomos mokestį, neįskaičiuojamas. Jeigu zonos valdymo bendrovė iš anksto sumokėjo žemės nuomos mokestį ar jo dalį, o vėliau pasikeitė žemės vertė, pagal kurią skaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis, ar žemės nuomos mokesčio tarifas, ar kitoks žemės nuomos mokesčio skaičiavimo pagrindas, žemės nuomos mokesčio dydis už laikotarpį, už kurį žemės nuomos mokestis sumokėtas iš anksto, nekeičiamas.“
15 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3.
Zonos įmonė, į kurią kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip vieno milijono eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius 10 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių kitus 6 mokestinius laikotarpius jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandėliavimo veiklos, orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamybos, orlaivių ir erdvėlaivių remonto ir techninės priežiūros, su orlaivių techniniu aptarnavimu ir remontu susijusios veiklos (elektroninės ir optinės įrangos remonto, techninio tikrinimo ir analizės), kompiuterių programavimo veiklos, kompiuterių konsultacinės veiklos, kompiuterinės įrangos tvarkybos, kitos informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veiklos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos, užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veiklos, didmeninės prekybos zonoje sandėliuojamomis prekėmis ir (arba) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų prekių, taip pat zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių transportavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis veiklos rūšimis susijusių paslaugų) veiklos. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį.
Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijos suma sumažėja ir nebesiekia vieno milijono eurų, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia vieną milijoną eurų. Šioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms. netaikoma prekybos veiklą vykdančiai įmonei ir taikoma tiek, kiek ji suderinama su 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, (OL 2014 L 187, p. 1 ) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 651/2014) nuostatomis.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
“3¹. Zonos įmonė, kurios vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais ne
mažesnis kaip 20 ir kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 šimto tūkstančių eurų sumą, 6 10 mokestiniusų laikotarpiusų, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitaisus 10 6 mokestiniųus laikotarpiųus jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos paslaugų teikimo veiklos apskaitos, buhalterijos ir konsultacinės veiklos (išskyrus auditą, sąskaitų ekspertizės ir teisingumo paliudijimą), įstaigų administracinės ir aptarnavimo veiklos, žmogiškųjų išteklių veiklos, architektūros ir inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų veiklos (išskyrus statybos darbų kontrolę, vietovės nuotraukų darymą).
Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį. Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijos suma sumažėja ir nebesiekia 1 šimto tūkstančių eurų ir (arba) vidutinis mokestinių metų darbuotojų skaičius tampa mažesnis kaip 20, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia 1 šimto tūkstančių eurų sumą ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 20. Šioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms taikoma tiek, kiek ji suderinama su Reglamento (ES) Nr. 651/2014 nuostatomis.“
įsigaliojimas ir taikymas
m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyta Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis taikoma žemės nuomos ir subnuomos sutartims, kurias zonos įmonės sudarė su zonos valdymo bendrovėmis po įstatymo įsigaliojimo.
Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 straipsnio 3 dalis ir 15 straipsnio 3¹ dalis taikomos įmonėms, kurios zonos įmonės statusą įgijo ne anksčiau kaip 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr.I-976 5, 8, 9 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas
į šių dienų realijas, didinti Lietuvos investicinį konkurencingumą regione. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys V.Sinkevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
zonos veiklos laikotarpis yra 49 m. Tuo tarpu žemė zonos įmonėms subnuomojama
m. Toks skirtingas reglamentavimas diskriminuoja naujuosius LEZ (Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Kėdainių ir Akmenės LEZ). Šių LEZ operatoriai negali pasiūlyti ilgalaikės nuomos sutarčių (99 m.) ir pritraukti investuotojus. Toks ydingas reglamentavimas taip pat neužtikrina jų veiklos nepertraukiamumo ir ilgalaikiškumo. Atkreiptinas dėmesys, kad zonos įmonės negalėdamos gauti ilgalaikės nuomos patiria nepatogumų ir apskaitant žemės nuomą savo finansinėse ataskaitose. Ilgalaikė nuoma gali būti apskaitoma kaip įmonės ilgalaikis materialus turtas pritaikant nekilnojamojo turto indeksavimą. 3.2. Šiuo metu nei Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme (toliau – LEZPĮ), nei Žemės įstatyme nėra aiškiai sureglamentuota galimybė zonos įmonei išsinuomoti visą žemės sklypą, kurį iki zonos veiklos termino pabaigos nuomojosi iš valstybės ar savivaldybės.
Pagal esamą reglamentavimą žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Toks vertinamasis kriterijus sąlygoja skirtingą praktiką nustatant išnuomojamo žemės sklypo dydį. Savivaldybės žemės atveju taikomos skirtingos tvarkos kiekvienoje savivaldybė. Tai sukelia daug neaiškumo planuojant ilgalaikę verslo Lietuvoje perspektyvą. Taigi šiuo metu gali susidaryti tokia situacija, kad zonos įmonė po zonos veiklos termino neturės galimybės išsinuomoti visą žemės sklypą, kurį iki zonos veiklos termino pabaigos nuomojosi iš valstybės ar savivaldybės arba subnuomojosi iš zonos valdymo bendrovės, o tik jo dalį. Ši problema ypač aktuali toms zonos įmonėms, kurios yra nusimačiusios verslo plėtrą, tačiau nėra pilnai apstačiusios nuomojamo žemės sklypo. Palyginimui, Lenkijoje ir Latvijoje galiojantis reguliavimas savo esme analogiškoms zonoms sudaro galimybes net išsipirkti žemę, todėl įmonėms planuojančioms stambias ir ilgalaikes investicijas Lietuvoje veikiančių LEZ reguliavimas kelia pagrįstų abejonių dėl jų veiklos tęstinumo. 3.3. Šiuo metu galiojantis draudžiamų veiklų sąrašas riboja vaistinių preparatų, kuriuose yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, gamybos veiklą LEZ. Farmacijos įmonės negalėdamos laikyti narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų LEZ, negali užsiimti tokių vaistinių preparatų gamyba. Nėra suprantama kodėl kitoje Lietuvos teritorijoje tokia veikla griežtai prižiūrima, bet leidžiama, LEZ teritorijoje – draudžiama. Esamas draudžiamų veiklų reguliavimas nesudaro galimybių pritraukti investuotojus farmacijos sektoriuje LEZ.
Palyginimui, nuo 1973 m. Airija pradėjo skirti didelį dėmesį farmacijos sektoriui, kuris šiuo metu šalyje įdarbina 24 tūkst. specialistų ir sudaro 50% viso šalies eksporto. 3.4. Viena pagrindinių LEZ nepatrauklumą sąlygojančių priežasčių tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojų atžvilgiu yra įmonių veiklos tęstinumas pasibaigus zonos laikotarpiui arba pasibaigus žemės nuomos laikotarpiui. Gamybos įmonės vis dažniau planuodamos investicijas planuoja projektus ir veiklą ne 50 m., o 100 m. ir daugiau. Esamas reguliavimas, išskyrus Kauno ir Klaipėdos LEZ, nenumato galimybės pratęsti LEZ veiklos termino. Pažymėtina, kad tokiu būdu veiklos sąlygos tarp naujųjų (Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Kėdainių ir Akmenės) ir Kauno ir Klaipėdos LEZ tampa nevienodos ir naujieji LEZ atsiduria kur kas prastesnėje konkurencinėje padėtyje be jokio objektyvaus pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonių investicijos naujuosiuose LEZ yra net iki 100 kartų mažesnės nei Kaune ir Klaipėdoje. Tai rodo, kad nesant galimybės pratęsti zonos veiklos termino, pasibaigus 49 m. terminui ne tik nesudaro galimybių tolygiai konkuruoti visiems LEZ, bet ir šiuo atveju Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Kėdainių ir Akmenės LEZ stumia į žymiai nepalankesnę poziciją investuotojų pritraukimo atžvilgiu. 3.5. Pagal dabartinį reguliavimą yra numatytas baigtinis veiklų sąrašas, kuriam taikoma pelno mokesčio lengvata. Esamas sąrašas nebeatitinka besikeičiančių rinkos tendencijų, kai potencialios įmonės svarstydamos vystyti investicinius projektus Lietuvoje, yra atbaidomos, nes jų veikla nepatenka į nurodytą baigtinį sąrašą. Vienas iš tokių pavyzdžių – kompiuterinės įrangos tvarkybos įtraukimas į tokių veiklų sąrašą, o tuo tarpu veikla savo pobūdžiu panaši į pastarąją – ryšių įrangos remontas – neįtraukta. 3.6.
taikymu gamybinėms investicijoms yra lengvatos taikymo laikotarpis. Esamas reguliavimas numato, kad pirmus 6 m. yra taikomas 0% pelno mokesčio tarifas, o po to kitus 10 m. taikomas 50% sumažintas - 7.5% pelno mokesčio tarifas. Pažymėtina, kad toks iš pirmo žvilgsnio patrauklus pelno mokesčio reglamentavimas, nesudaro galimybių efektyviai pasinaudoti lengvatos teikiamomis galimybėmis. Atlikta LEZ statusą turinčių įmonių analizė rodo, kad šios teigiamą pelną prieš apmokestinimą vidutiniškai pasiekdavo 4-ais finansiniais metais nuo įmonės įregistravimo. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog pagal Pelno mokesčio įstatymą, dalis sukauptų veiklos nuostolių gali būti perkeliami į kitus metus, taip mažinant mokestinius įsipareigojimus tais metais, kai įmonės pradeda veikti pelningai. Nagrinėtose įmonėse kauptinė pelno prieš apmokestinimą reikšmė perkopdavo į teigiamą pusę vidutiniškai 5-ais finansiniais metais nuo įmonės įregistravimo. Kitaip tariant, tarp nagrinėtų įmonių LEZ statuso pelno mokesčio lengvata įmonėms aktuali tapdavo tik vidutiniškai 5-ais finansiniais metais nuo įmonės įregistravimo. Tai reiškia, kad 0% pelno mokesčio tarifas šioms įmonėms buvo aktualus 1-2 m. Be to lengvatos ribojimas laike, kitų užsienio valstybių praktikų atžvilgiu nėra konkurencingas. Palyginimui, Lenkijoje, kur visais atvejais net taikomas minimalus kapitalo investicijų dydis visais atvejais yra net iki 10 kartų mažesnis nei Lietuvoje (t.y. 100 tūkst. eurų), apskritai pelno mokesčio lengvatos ribojimo laike nėra. Ji gali būti taikoma viso zonos veiklos laikotarpio metu. Latvijoje, taip pat nėra numatytas pelno mokesčio lengvatos ribojimas laike. Šios šalys sieja reguliavimą su nustatytais regioninės pagalbos intensyvumo dydžiais ir tada, kai įmonei teikiamų visų lengvatų suma pasiekia šiuos dydžius (Lenkijoje – iki 50%; Latvijoje – 35%), nutraukiamas lengvatos taikymas. 4.
teigiamų rezultatų laukiama
esantys žemės sklypai be aukciono išnuomojami zonos valdymo bendrovei 99 metams. Atkreipiamas dėmesys, kad pakeitimas nėra naujas reglamentavimas. Siūlomas pakeitimas tik suvienodins visų LEZ reguliavimą ir panaikins naujųjų LEZ diskriminavimą. 4.2. Pasibaigus zonos įstatyme nustatytam zonos veiklos terminui, siūloma numatyti galimybę zonos įmonė tiesiogiai iš valstybės ar savivaldybės be aukciono išsinuomoti žemės sklypą, kurį iki zonos veiklos termino pabaigos nuomojosi iš valstybės ar savivaldybės arba subnuomojosi iš zonos valdymo bendrovės. 4.3. Siūlomas pakeitimas padėtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įtvirtintą prioritetą - biotechnologijų ir inovatyvios pramonės skatinimas. Siūloma patikslinti LEZPĮ numatant, kad vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, įrašytų į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, gamyba, pardavimas ir laikymas nėra draudžiama veikla LEZ. 4.4. Siūlomu pakeitimu būtų suvienodinamos konkurencinės sąlygos tarp LEZ ir suvienodinamas LEZ reguliavimas. Taip pat sudaromos vienodos konkurencinės sąlygos skirtinguose LEZ veikiančių įmonių atžvilgiu. Siūloma LEZPĮ įtvirtinti nuostatą, pagal kurią visų zonų veikimo terminą būtų galima pratęsti įstatymu, bet neilgiau nei 99 m. Šis terminas atitinka Civiliniame kodekse numatytą ilgalaikės nuomos terminą ir Žemės įstatyme nustatytą valstybinės žemės nuomos terminą. Atkreipiamas dėmesys, kad pakeitimas nėra naujas reglamentavimas. Siūlomas pakeitimas tik suvienodins visų LEZ reguliavimą ir panaikins naujųjų LEZ diskriminavimą. 4.5.
numatyti baigtinį veiklų sąrašą LEZ atžvilgiu įstatyme yra ydinga, nes toks reguliavimas negeba adaptuotis prie pakankamai greitai besikeičiančių ekonomikos ir investicijų tendencijų. Negana to, toks reguliavimas lemia didelę administracinę naštą valstybinėms institucijoms vertinant, ar įmonė tikrai vykdo veiklą, kaip nurodyta veiklų sąraše. Šis klausimas reikšmingai tampa tada, kai įmonė LEZ vykdo ne vieną, o kelias veiklas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas numato ir draudžiamų LEZ veiklų sąrašą, siūlytina remtis Lenkijos modeliu („kas nedraudžiama LEZ, tas leidžiama“) ir numatyti, kad pelno mokesčio lengvata taikoma visoms veikloms, jei tenkinami šie reikalavimai:
1 mln. eurų kapitalo investicijų;
75 proc. iš LEZ vykdomos veiklos. 4.6. Siūlytina nustatyti, kad zonos įmonėms 0% pelno mokesčio tarifas taikomas pirmus 10 m., o 7.5% - likusius 6 m. Šiuo pakeitimu nebus visiškai suvienodintos sąlygas su kaimyninėmis Latvija ir Lenkija, tačiau Lietuva taps konkurencingesnė regione. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rizikas, susijusias su biudžeto netektimis suvaldo du saugikliai:
suteikiamų mokestinių lengvatų ir finansinių paskatų vertė negali viršyti 25% įmonės investicijų (Latvijoje šis skaičius – 35%, Lenkijoje – iki 50%). Per visą Lietuvos LEZ gyvavimo istoriją tik 4 iš 43 LEZ statusą turinčioms įmonėms skirtos valstybės pagalbos intensyvumas perkopė 10% ribą. 2015 m. vidutinis paramos intensyvumas įmonėms turinčioms LEZ statusą ne mažiau nei 6 metus tesiekė 7%, todėl tikėtina, kad tik maža dalis įmonių galiausiai sugebės pasiekti maksimaliai leidžiamą 25% intensyvumą.
m. visoms LEZ lengvatoms nustatytos bendros 58 mln. eurų „lubos“ pagal su Europos Komisija suderintą valstybės pagalbos schemą. Šiuo metu yra išnaudota vos 14 mln. eurų ir yra likę 44 mln. eurų. 5.
rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, mažins suvaržymus LEZ teritorijose. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra numatyti nauji terminai, kurie turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11.
reikia įstatymo įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti Priėmus Įstatymo projektą iki jo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės skirti valstybės, savivaldybių ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Laisvųjų ekonominių zonų. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Virginijus Sinkevičius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
zonų pagrindų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 5 straipsnio 1 dalyje siūloma imperatyviai nustatyti, jog „Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai be aukciono išnuomojami zonos valdymo bendrovei 99 metams.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog laisvosios ekonominės zonos (toliau - LEZ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ ir atskirais LEZ įstatymais pripažintos valstybei svarbiais ekonominiais projektais. Esant tokiam teisiniam reguliavimui LEZ yra taikoma Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktas, nustatantis, jog „Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, <...>“. Taigi teigtina, jog siūlomas įstatymo pakeitimas yra perteklinis, nes nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nėra kituose įstatymuose. Antra, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad zonos valdymo bendrovė yra įsteigiama zonos veiklos terminui. Pagal atskirų laisvųjų ekonominių zonų steigimą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą laisvosios ekonominės zonos paprastai steigiamos 49 metų laikotarpiui. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą zonos tritorija (valstybinės žemės sklypai) zonos valdymo bendrovei būtų išnuomota ilgesniam terminui, negu pati zonos valdymo bendrovė būtų įsteigta.
Siekiant to išvengti, valstybinės žemės sklypų nuomos terminas turėtų būti siejamas su zonos valdymo bendrovės veiklos terminu, atsižvelgiant į Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.549 straipsnio 2 dalyje nustatytą maksimalų valstybinės žemės nuomos terminą. Trečia, siūlomos nuostatos dalis, nustatanti, jog LEZ teritorijoje esantys žemės sklypai išnuomojami LEZ valdymo bendrovei 99 metams, tikslintina, išdėstant nuostatą taip, jog būtų aiškus žemės nuomininko teisinis statusas pasibaigus LEZ veikos laikotarpiui, kaip tai, pavyzdžiui, įtvirtinta Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kurioje kalbama apie LEZ valdymo bendrovę, o pasibaigus zonos veiklos laikotarpiui – jos teisių ir pareigų perėmėjus. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas nustatytų LEZ teritorijoje esančių žemės sklypų nuomos be aukciono tvarką. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 5 straipsnį nauja 2 dalimi ir joje nustatyti, kad „Pasibaigus zonos įstatyme nustatytam zonos veiklos terminui ir jo šio įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, zonos įmonė turi teisę tiesiogiai iš valstybės ar savivaldybės be aukciono išsinuomoti žemės sklypą, kurį iki zonos veiklos termino pabaigos subnuomojosi iš zonos valdymo bendrovės. Tokiu atveju nutraukiamos žemės nuomos ir subnuomos sutartys su zonos valdymo bendrove, jei tokios buvo sudarytos.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog pagal galiojančius LEZ įstatymus, pavyzdžiui, pagal Kauno ir Klaipėdos LEZ įstatymų 3 straipsnių 2 dalies nuostatas, pasibaigus zonos veiklos terminui, išnuomotos zonos teritorijos nuomos sutartis lieka galioti likusiam nuomos laikotarpiui, o zonos teritorijos nuomininku lieka zonos valdymo bendrovė ar jos teisių ir pareigų perėmėjas.
Taigi įstatymais yra įtvirtintos LEZ valdymo bendrovės ar jos teisių ir pareigų perėmėjų teisės likti buvusios LEZ teritorijos žemės sklypų nuomotojais. Tokiu būdu teikiama įstatymo projekto nuostata įsiterptų į galiojantį įstatyminį teisinį reguliavimą ir galiojančius sutartinius santykius. Pažymėtina, kad subnuomos teisė yra išvestinė teisė, todėl siekiant reguliuoti šiuos išvestinius teisinius santykius, pirmiausia reikia sureguliuoti pagrindinius teisinius santykius, t. y. nuomos teisinius santykius. Pastebėtina, jog nuomos teisiniai santykiai LEZ atveju susiklosto tarp valstybės ar savivaldybės ir LEZ valdymo bendrovės. Norint nuomos teisinius santykius nutraukti, turi būti įtvirtintas aiškus ir nediskriminacinis įstatyminis ar sutartinis šių teisinių santykių nutraukimo pagrindas, kuris nei teisinės nei bendrosios logikos požiūriu neturėtų ir negalėtų būti siejamas su subnuomininko norais. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar keičiamame įstatyme siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų taikomas LEZ teritorijoje esančių valstybinės žemės sklypų nuomos ir subnuomos sutartims, sudarytoms iki projektu siūlomo keičiamo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, ar tik toms sutartims, kurios būtų sudarytos po įstatymo įsigaliojimo. Tuo atveju, jeigu įstatymo nuostatos būtų taikomos sutartims, sudarytoms iki įstatymo įsigaliojimo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog CK 6.157 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog „Imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms.“ Taigi iškiltų sutarties ir imperatyvios įstatymo nuostatos priešprieša.
Šiame kontekste pastebėtina, jog atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“ bei į aplinkybę, jog Civilinis kodeksas nesuteikia pirmenybės kituose įstatymuose reguliuoti teisinius santykius, susijusius su imperatyvių teisės normų ir sutarties sąlygų galiojimu, teikiamas reguliavimas negalėtų būti taikomas ir galėtų būti pagrindas LEZ valdymo bendrovėms kreiptis į teismus dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnį nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą. Kartu pažymėtina, jog valstybė, sudarydama žemės nuomos sutartį su LEZ valdymo bendrovėms, yra civilinių santykių dalyviu lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Todėl nuomos sutartyje susitarus, nuomos sutartis sudaroma
tarpu, analizuojamu atveju valstybė (atstovaujama Seimo), naudodamasi savo teise leisti įstatymus, priimdama įstatymo pakeitimą po sutarties sudarymo, pagerintų savo sutartinę padėtį ir kartu pablogintų kitos sutarties šalies sutartinę padėtį, nes įstatyminiu pagrindu įgytų teisę nutraukti galiojančią ir pasirašytą sutartį, nors sutarties sudarymo metu į tokią teisę nepretendavo ir dėl jos nesitarė. Toks valstybės veikimo būdas galėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo teisine padėtimi.
Todėl svarstytina galimybė teikiamame reguliavime padaryti išimtis dėl galiojančių nuomos sutarčių, sudarytų 99 metams, arba reguliavimą derinti su galiojančiais Kauno ir Klaipėdos LEZ įstatymais atsisakant galimybės subnuomininko pageidavimu nutraukti nuomos sutartį. Pastarasis variantas, teisinio reguliavimo nuoseklumo, nuspėjamumo, teisinių lūkesčių apsaugos ir sistemingumo požiūriais, laikytinas priimtinesniu. 3. Projekto 3 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 9 straipsnį nauja 3 dalimi ir nustatyti, jog „Zonos veiklos terminas gali būti pratęstas Lietuvos Respublikos įstatymu, tačiau bet kuriuo atveju zonos veiklos terminas negali būti ilgesnis nei 99 metai.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad be šios nuostatos yra aišku, jog terminas, kuris nustatytas įstatymu, negali būti keičiamas jokiu kitu būdu kaip tik įstatymu. Be to, ir be šios nuostatos yra aišku, kad bet kuris įstatymuose nustatytas terminas, esant įstatymų leidėjo valiai, gali būti pratęstas. Vertintina, jog šiuo aspektu analizuojama nuostata yra perteklinė. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog ribojančio pobūdžio nuostatos dalis, kad bet kuriuo atveju zonos veiklos terminas negali būti ilgesnis nei 99 metai, kelia abejonių dėl jos prasmingumo ir proporcingumo. Pažymėtina, jog ši nuostata, kaip ir kitos įstatyminės nuostatos, galės būti keičiama ateityje, todėl nėra aišku kodėl siekiama nuostatą formuluoti ribojant konstitucinę įstatymų leidėjo kompetenciją leisti ir keisti įstatymus. 4. Projekto 4 straipsniu siūloma keisti įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir naujai sureguliuoti teisinius santykius, susijusius su mokesčių teisiniais santykiais. Pasiūlymas diskutuotinas. Pirma, pagal siūlomą teisinį reguliavimą valstybės biudžetas gaus mažiau pajamų, nei pagal galiojantį teisinį reguliavimą.
Todėl būtina atsižvelgti į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog „Trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>.“ Taigi šiuo aspektu turi būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, išvada dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Antra, teikiamas reguliavimas stokoja pereinamųjų nuostatų, kuriose būtų aptarta jau turimų mokestinių lengvatų laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikymo tvarka, t.y. ar įsigaliojus įstatymui šis terminas būtų automatiškai pratęsiamas, ar šis ilgesnis terminas būtų taikomas tik tokioms įmonėms, kuriose kapitalo investicijos pasiektų ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą tik po įstatymo įsigaliojimo, kaip įstatymas būtų taikomas toms įmonėms, kurioms jau buvo pradėtas taikyti 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas, o pagal naują reguliavimą priklausytų nemokėti pelno mokesčio ir pan. Trečia, svarstytina, ar atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus nevertėtų analogiškai keisti ir įstatymo 15 straipsnio 3¹ dalies. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, jog pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
viena iš valstybės pagalbos priemonių, apie kurios taikymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas Europos Komisija turi būti informuojama, o įstatymo nuostatos galėtų būti taikomos tik gavus Europos Komisijos pritarimą. 5. Projekto 5 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, nes projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nėra siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą.
Tuo atveju, jeigu projekto 5 straipsnis nebūtų papildytas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, šio straipsnio pavadinime žodžius ,,ir taikymą“ reikėtų išbraukti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-15 Nr. S-2017-2374 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 5, 8, 9 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-449 (toliau – Projektas), teikiame pastabą dėl Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies, kuria siekiama nustatyti, kad zonos įmonė, į kurią kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip vieno milijono eurų sumą, 10 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitus
mokesčio tarifas. Nors įstatyme jau buvo įtvirtintos tam tikros mokestinės lengvatos, siūloma nuostata dar labiau padidinama mokesčio lengvatos apimtis toms įmonėms, į kurias kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip vieno milijono eurų sumą. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV)
suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, taip pat daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Mūsų nuomone, Projektu siūloma mokestinė lengvata nurodytam subjektų ratui atitinka minėtą valstybės pagalbos sąvoką. Šios nuomonės laikomės, kadangi:
a) Projekte numatyta mokestinė privilegija tenkina valstybės pagalbos sąlygą – valstybės suteikta pagalba bet kokia forma.
Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika[1] valstybės pagalba yra laikomos bet kokios valstybės narės priemonės, kuriomis siekiama valstybei ekonomiškai ar socialiai svarbių tikslų, ir kuriomis, šiems tikslams pasiekti, selektyviu pagrindu, yra suteikiama finansinė parama ar kitokie privalumai, kurių pagrindu remiami ūkio subjektai įgyja ekonominį ar socialinį pranašumą. Kartu pažymėtina tai, kad Komisijos pranešime dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 1 tomas, p. 277) numatyta, kad valstybės pagalba gali apimti ir priemones, kuriomis visiškai ar iš dalies sumažinamas mokesčių dydis, įskaitant ir mokesčių atidėjimą. Be to, taikoma priemone įmonei turi būti suteikiama tam tikra lengvata, kurios ji negautų įprastai vykdydama veiklą. Nagrinėjamu atveju, Projekto nuostatomis pasirinkta tiesioginės valstybės pagalbos schema, pagal kurią 16 mokestinių laikotarpių būtų taikomos tam tikros pelno mokesčio lengvatos tik tiems subjektams, kurie vykdo veiklą tam tikroje teritorijoje ir į kuriuos kapitalo investicijos viršytų tam tikrą dydį. Todėl akivaizdu, kad Projektu nustatomos lengvatos patenka į valstybės pagalbos priemonių apibrėžtį, be to, tokių lengvatų įmonės negautų įprastai vykdydamos veiklą.
b) Projekte numatytas paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą –ekonominės naudos suteikimas pagalbos gavėjui, nes iš Projektu siūlomo pakeitimo akivaizdu, kad nustatytu paramos mechanizmu bus suteikiama ekonominė nauda konkretiems Projekte nurodytiems ūkio subjektams.
c) Projekte numatytas paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą –selektyvumas.
Projekte nurodytas ir aiškinamajame rašte apibūdintas paramos mechanizmas akivaizdžiai nėra valstybės ekonominės politikos bendroji priemonė, turinti vienodą įtaką visiems šalies ūkio subjektams. Nurodoma priemonė bus taikoma tik laisvosiose ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms, į kurias kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip vieno milijono eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad nustatomomis lengvatomis siekiama paremti būtent konkrečius ūkio subjektus, yra tenkinama selektyvumo sąlyga.
d) Projekte numatytas paramos mechanizmas galimai tenkina valstybės pagalbos sąlygą –poveikis konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių. Tai, kad lengvatos gavėjas užsiima ūkine veikla yra prielaida, jog priemonė daro poveikį konkurencijai. Taip pat tokia pagalba reiškia, kad yra stiprinama nurodomų įmonių padėtis kitų įmonių, jos Europos Sąjungos vidaus prekybos konkurenčių, atžvilgiu. Be to, jog tokia pagalba būtų daromas poveikis prekybai tarp valstybių narių sustiprina ir tai, kad pagalba būtų taikoma greitai augančioms įmonėms, t. y. toms, į kurias kapitalo investicijos pasiekė milijoną eurų.
Taip pat pažymime, kad valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnį Projektu keičiama įstatymo 15 straipsnio
lengvatos bus taikomos ne tik dėl įstatyme konkrečiai išvardytos veiklos rūšių, tačiau dėl bet kokios zonoje vykdomos veiklos, t. y. bus išplečiama valstybės pagalbos apimtis ir kitoms įmonių vykdomoms veiklos rūšims. Galiausiai paminėtina, kad Projektu keičiamoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas 99 metų terminas taip pat yra valstybės pagalba. Šia nuostata sukuriama situacija, pagal kurią zonos teritorijoje esantys žemės sklypai be aukciono būtų išnuomojami zonos valdymo bendrovei
laikotarpį galės naudotis zonos teritorijai taikomomis lengvatinėmis sąlygomis. Įvertinę visa tai, atkreipiame Jūsų dėmesį į SESV 108 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą turi būti informuojama Komisija, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Taip pat pažymime, kad valstybės narės nustatomų priemonių negali taikyti tol, kol jos nebus patvirtintos Komisijos. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad jeigu valstybės pagalba pagal 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai įtvirtintus kriterijus galėtų būti laikoma de minimis pagalba (t. y. neatitinkančia valstybės pagalbos kriterijų), jai galėtų būti netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas pranešimo reikalavimas, ir tokia valstybės pagalba galėtų būti teikiama be išankstinio Europos Komisijos pritarimo.
Pagal minėto reglamento 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienam ūkio subjektui per 3 mokestinius metus, suma neturi viršyti
bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo (skaidriai pagalbai). Abejojame, ar Projektu nustatomos pagalbos apimtį būtų įmanoma iš anksto tiksliai apskaičiuoti, todėl laikomės nuomonės, kad pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį apie ketinimą pakeisti pagalbą turi būti informuojama Komisija ir gaunamas jos sutikimas. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected] [1] Sprendimas byloje Amministrazione delle finanze dello Stato v Denkavit italiana Srl, C-61/79, EU:C:1980:100, 31 punktas.