Projekto lyginamasis variantas
įstatymas
straipsnio 13 dalies pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Fondo administravimo įstaigos) – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba), ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu. Fondo administravimo įstaigos yra valstybės įstaigos (toliau Fondo administravimo įstaigos, išskyrus Fondo valdybą, vadinamos Fondo valdybos teritoriniais skyriais).“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymo 2 straipsnį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
įstatymas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Fondo administravimo įstaigos) – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba), ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu. Fondo administravimo įstaigos yra valstybės įstaigos (toliau Fondo administravimo įstaigos, išskyrus Fondo valdybą, vadinamos Fondo valdybos teritoriniais skyriais).“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymo 2 straipsnį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2018 m. spalio 1 d. valstybinio audito išvadoje Nr. FA-2018-P-6-4-8 ir ataskaitoje Nr. FA-2018-P-6-4-8-1 „Valstybinio socialinio draudimo fondo 2017 metų konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinimas“ (toliau – Valstybinio audito ataskaita) pateikė rekomendaciją supaprastinti Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) organizacinę valdymo struktūrą, išanalizavo galimybes optimizuoti Fondo administravimo įstaigų veiklą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią biudžetinių įstaigų reorganizavimo procedūros pradedamos tik turint Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimą dėl reorganizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr.
įstaigą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybą ir biudžetinę įstaigą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių“ (toliau – Nutarimas) sutiko, kad biudžetinė įstaiga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba ir biudžetinė įstaiga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius būtų reorganizuojamos jungimo būdu ir prijungtos prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus. Priimtais sprendimais siekiama sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti biudžetinių įstaigų veiklą, racionaliau naudoti materialinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Įdiegtos šiuolaikinės informacinės technologijos leidžia bet kuriame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Fondo valdyba) teritoriniame skyriuje aptarnauti visus klientus, išskyrus tuos atvejus, kai tai susiję su Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus tvarkomais duomenimis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos reorganizavimo darbai jau pradėti: 2019 m. lapkričio 21 d. patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus reorganizavimo sąlygų aprašas Nr. V1-95/(1.A)1V-1/DY-V-10855 ir reorganizavimo procesą numatyta baigti 2020 m. liepos 1 d.
Tęstinis Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus darbas tiek reorganizacijos metu, tiek po jos bus organizuojamas ir vykdomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Įstatymas) reikalavimus ir grindžiamas tokiais pat veiklos principais kaip ir iki reorganizacijos (paslaugų teikimo vietos nebus keičiamos, duomenų bazės nebus jungiamos, įslaptintos informacijos perdavimo, administravimo tvarka ir šiame įstatyme išdėstyti reikalavimai įslaptintai informacijai nesikeis, nemažės reikalavimų, susijusių su įslaptintos informacijos tvarkymu, įslaptinta informacija bus perduodama ir administruojama). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus pavadinimas, kuris vartojamas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo bei Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymuose, nebeaktualus. Todėl teikiamų Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 6, 8, 9, 17, 23, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 33 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – atsisakyti šio pavadinimo ir patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sąvoką Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus (vedėjas – Vaidotas Kalinauskas, tel. 8 706 64 215) vyriausioji specialistė Ona Stravinskaitė, tel.
8 706 68 115, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme greta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus pavadinimo vartojamas ir Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus pavadinimas. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sąvokos apibrėžtyje vartojama frazė
„ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos, susijusios su
Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu“, pagal kurią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba yra priskiriamos Fondo administravimo įstaigoms. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektuose atsisakoma Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus pavadinimo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatoma, kad visos reorganizuojamo Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus teisės ir pareigos, procedūros, susijusios su tvarkoma įslaptinta informacija, duomenų bazės, sutarčių vykdymas bus perduota Fondo valdybos Vilniaus skyriui. Fondo valdybos Vilniaus skyriuje planuojama įsteigti naują Karinių ir joms prilygintų struktūrų departamentą, kuris veiks dabartiniu Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus adresu ir vykdys šio skyriaus funkcijas. Šiame padalinyje bus užtikrinamas visų iki šiol buvusių saugumo reikalavimų laikymasis ir saugos politikos tęstinumas. 5.
poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymų projektais siūlomų pakeitimų įtaka verslui aptarta šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų teisės aktų priimti, galiojančių pakeisti arba pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama, tik patikslinama Valstybinio socialinio draudimo įstatyme pateiktos sąvokos apibrėžtis. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 11.
įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimus atsisakius Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus pavadinimo, turės būti pakeisti šie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:
d. nutarimas Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d.
nutarimas Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“;
socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“;
24 d. nutarimas Nr. 358 „Dėl ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 20 d.
nutarimas Nr. 239 „Dėl vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensavimo laikinai tapus nedarbingu dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu“;
apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo įgyvendinimo“;
d. nutarimas Nr.
valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo valdymo srityje“;
d. nutarimas Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“. Taip pat turės būti keičiami ir kiti teisės aktai (ministrų, Fondo valdybos direktoriaus įsakymai), kuriuose nurodytas Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus pavadinimas, pvz., Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. 1V-55
„Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, Fondo valdybos
direktoriaus 2017 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. V-104 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus nuostatų patvirtinimo“ ir kt. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įgyvendinant Įstatymų projektais siūlomas nuostatas, papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos)“, „nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas“, „ligos socialinis draudimas“, „motinystės socialinis draudimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, esminių pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, pagal kurias keičiamos straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi, tikslintinas įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (85) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (85) 239 6850, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 2
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (85) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (85) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL
2020-04-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis,
P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, I. Kaminskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinių ir ES reikalų skyriaus vyr. patarėja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, V. Latvienė – Socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-141 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, esminių pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, pagal kurias keičiamos straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi, tikslintinas įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas. Pritarti. Siūlome tikslinti 1 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 2 straipsnio 13 dalies pakeitimas“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo narė R. Šalaševičiūtė 2020-04-21 P Pasiūlymas: Pakeisti pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 2, 4, 23, 32, 34¹ STRAIPSNIŲ
Nepritarti. Pasiūlymas neatitinka šio Įstatymo projekto tikslo ir turi būti teikiamas atskiru Įstatymo projektu. 2. Seimo narė R. Šalaševičiūtė 2020-04-21 2N (4) (2) Argumentai: Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. į ES institucijas bus deleguojami prokurorai. Todėl tikslinga sutvarkyti jų socialinį draudimą ir siūloma nustatyti, kad už Europos deleguotuosius prokurorus, socialinio draudimo įmokas mokėtų Generalinė prokuratūra. Todėl siūlau Įstatymo projektą papildyti nauju 2 straipsniu. Pasiūlymas:
„2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme nurodyti asmenys, kuriems darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija (toliau – deleguoti asmenys), Europos deleguotieji prokurorai, kurių socialinio draudimo įmokas moka Generalinė prokuratūra, gaunantys darbo užmokestį Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas), Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.“ Nepritarti. Pasiūlymas neatitinka šio Įstatymo projekto tikslo ir turi būti teikiamas atskiru Įstatymo projektu. 3. Seimo narė R. Šalaševičiūtė 2020-04-21 3N (19¹N) Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną socialinio draudimo sistema privalo užtikrinti socialinio draudimo garantijas asmenims, kurie jau įgijo teisę gauti atitinkamas išmokas, o iš kitos pusės išlaikyti verslumą, kuris generuotų reikalingas pajamas į Sodros bei valstybės biudžetus, tikslinga nustatyti, kad valstybė karantino metu sudaro galimybę draudėjams supaprastinta tvarka atidėti įmokų, baudų, delspinigių ir palūkanų įsiskolinimą. Todėl siūlau Įstatymo projektą papildyti nauju 3 straipsniu. Pasiūlymas: „3 straipsnis.
Pasiūlymas:
„3 straipsnis. Įstatymo papildymas 19¹ straipsniu
Papildyti įstatymą 19¹ straipsniu: 19¹ straipsnis.
Fondo administravimo įstaigų santykiai su draudėjais Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną Fondo administravimo įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną taiko šią supaprastintą valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarką:
1) nepriklausomai nuo draudėjo prašomos atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir (ar) delspinigių įsiskolinimo (toliau – įsiskolinimas) sumos, sprendimus dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai;
2) Fondo valdybos teritoriniai skyriai priima sprendimus dėl įsiskolinimo, viršijančio 30 000 Eur sumą, mokėjimo atidėjimo neteikdami dokumentų Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai ir neprašydami jos nuomonės;
priimant sprendimą dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutartys su draudėjais nesudaromos;
4) Fondo valdybos teritoriniai skyriai sprendimus atidėti įsiskolinimo mokėjimą priima neatsižvelgiant į tai, kad nėra praėję vieneri metai nuo su draudėju anksčiau sudarytos ir dėl pažeidimų nutrauktos įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutarties ir (ar) sprendimo atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą draudėjui pažeidus nurodytą sprendimą panaikinimo;
5) kai draudėjas kreipiasi į Fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas prašymą atidėti įsiskolinimo mokėjimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius nereikalauja papildomų dokumentų;
6) draudėjai turi teisę prašyti atidėti įsiskolinimo mokėjimą ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai priimti sprendimą dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino pradžios iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje šalyje paskelbimo pabaigos;
delspinigiai už laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas neskaičiuojami už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino pradžios iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje šalyje paskelbimo pabaigos.“ Nepritarti.
Fondo administravimo įstaigų santykiai su draudėjais Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną Fondo administravimo įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną taiko šią supaprastintą valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarką:
1) nepriklausomai nuo draudėjo prašomos atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir (ar) delspinigių įsiskolinimo (toliau – įsiskolinimas) sumos, sprendimus dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai;
2) Fondo valdybos teritoriniai skyriai priima sprendimus dėl įsiskolinimo, viršijančio 30 000 Eur sumą, mokėjimo atidėjimo neteikdami dokumentų Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai ir neprašydami jos nuomonės;
priimant sprendimą dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutartys su draudėjais nesudaromos;
4) Fondo valdybos teritoriniai skyriai sprendimus atidėti įsiskolinimo mokėjimą priima neatsižvelgiant į tai, kad nėra praėję vieneri metai nuo su draudėju anksčiau sudarytos ir dėl pažeidimų nutrauktos įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutarties ir (ar) sprendimo atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą draudėjui pažeidus nurodytą sprendimą panaikinimo;
5) kai draudėjas kreipiasi į Fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas prašymą atidėti įsiskolinimo mokėjimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius nereikalauja papildomų dokumentų;
6) draudėjai turi teisę prašyti atidėti įsiskolinimo mokėjimą ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai priimti sprendimą dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino pradžios iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje šalyje paskelbimo pabaigos;
delspinigiai už laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas neskaičiuojami už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino pradžios iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje šalyje paskelbimo pabaigos.“ Nepritarti. Pasiūlymas neatitinka šio Įstatymo projekto tikslo ir turi būti teikiamas atskiru Įstatymo projektu.
2020-04-21 4N
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną socialinio draudimo sistema privalo užtikrinti socialinio draudimo garantijas asmenims, kurie jau įgijo teisę gauti atitinkamas išmokas, o iš kitos pusės išlaikyti verslumą, kuris generuotų reikalingas pajamas į Sodros bei valstybės biudžetus, tikslinga nustatyti, kad valstybė skirtų asignavimus tais atvejais, kai padidėja socialinio draudimo išlaidos, o įmokų tarifai nekeičiami. Taip pat reiktų panaikinti galimybę Valstybinio socialinio draudimo fondui pačiam skolintis lėšas. Todėl siūlau Įstatymo projektą papildyti nauju 4 straipsniu. Pasiūlymas: „4 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio nauja 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Asignavimai iš valstybės biudžeto gali būti skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu.“ Nepritarti. Pasiūlymas neatitinka šio Įstatymo projekto tikslo ir turi būti teikiamas atskiru Įstatymo projektu. 5. Seimo narė R. Šalaševičiūtė 2020-04-21 5N
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną socialinio draudimo sistema privalo užtikrinti socialinio draudimo garantijas asmenims, kurie jau įgijo teisę gauti atitinkamas išmokas, o iš kitos pusės išlaikyti verslumą, kuris generuotų reikalingas pajamas į Sodros bei valstybės biudžetus, tikslinga nustatyti, kad valstybė skirtų asignavimus tais atvejais, kai padidėja socialinio draudimo išlaidos, o įmokų tarifai nekeičiami. Taip pat reiktų panaikinti galimybę Valstybinio socialinio draudimo fondui pačiam skolintis lėšas.
Todėl siūlau Įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu. Pasiūlymas: „5 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
punktą pripažinti netekusiu galios. 13. Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, skolintis iš kredito įstaigų. Nepritarti. Pasiūlymas neatitinka šio Įstatymo projekto tikslo ir turi būti teikiamas atskiru Įstatymo projektu. 6. Seimo narė R. Šalaševičiūtė 2020-04-21 6N (34¹⁾
Fondo valdyba, vykdydama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Fondo valdyba, rengdama viešojo pirkimo dokumentus, nustatė, kad tokios Įstaigos, kurios gali teikti antrinio bei tretinio lygio paslaugas ir pretenduoti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryti sutartį, iš viso Lietuvoje yra tik septynios: po dvi Vilniuje ir Kaune, po vieną Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Rengiant viešojo pirkimo dokumentus, taip pat nustatyta, kad visos galimos septynios Įstaigos negali pasiūlyti viso Fondo administravimo įstaigoms reikiamo spektro specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios būtinos neįgalumo, laikinojo nedarbingumo ir darbingumo lygio priežiūros funkcijoms vykdyti. Visą spektrą paslaugų iš galimų septynių Įstaigų gali pasiūlyti ir teikti tik viena Įstaiga Lietuvoje.
Visos galimos septynios Įstaigos teikia tik tam tikros apimties specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. pagal profilius, todėl taikyti viešojo pirkimo procedūras, nustatant paslaugų teikėjus, neprasminga ir neracionalus, nes konkurencija tarp šių Įstaigų negalima ir tai apsunkina Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Taip pat neatmestina galimybė, kad tokios Įstaigos gali būti nesuinteresuotos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Atsisakius sudaryti sutartis su Įstaigomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, būtų užtikrintas efektyvesnis valstybės finansinių išteklių panaudojimas, nes Įstaigų paslaugų išlaidos galėtų būti apmokamos ne rinkos kainomis, o atsižvelgiant į bazines asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas, kurios yra patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ ir 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-304 „Dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo bei Brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Todėl siūlau Įstatymo projektą papildyti nauju 6 straipsniu. „6 straipsnis. 34¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Prižiūrėdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, (toliau šiame straipsnyje kartu – išmokos), Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti universitetų ir respublikines ligonines, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių teikiančias antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – asmens sveikatos priežiūros įstaigos), su kuriomis sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus (toliau – gydytojai specialistai) klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Prireikus Fondo administravimo įstaiga gali kreiptis į tokią sutartį sudariusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo. Sutartys su gydymo įstaigomis sudaromos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Už asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria sudaryta sutartis, suteiktas paslaugas Fondo administravimo įstaiga apmoka sumoka iš Fondo biudžeto.“ Nepritarti. Pasiūlymas neatitinka šio Įstatymo projekto tikslo ir turi būti teikiamas atskiru Įstatymo projektu. 7. Seimo narė R. Šalaševičiūtė 2020-04-212 Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„2 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas“ Nepritarti. Pasiūlymas neatitinka šio Įstatymo projekto tikslo ir turi būti teikiamas atskiru Įstatymo projektu. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijos pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-4479 ir Komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vytautas Rastenis. 10.
nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė