793 Įstatymo projektas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas XIIIP-4478(2) 2020-04-22 Priimtas teisės aktas

Lietuva · XIIIP-4478 · 2020-04-22 · Priimtas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2020-02-12
  2. Lyginamasis variantas · 2020-04-22
  3. Aiškinamasis raštas · 2020-02-12
  4. Teisės departamento išvada · 2020-02-12
  5. Teisės departamento išvada · 2020-04-22
  6. Komiteto išvada · 2020-04-22

Lyginamasis variantas

2020-02-12 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

LIGOS IR

MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. Ix-110

33 STRAIPSNIo

PAKEITIMO

įstatymas

2020 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 33 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Išmokų skyrimas ir mokėjimas, permokėtų išmokų sumų išieškojimas

1. Šiame įstatyme numatytas

išmokas, išskyrus darbdavio mokamas ligos išmokas už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (toliau – Fondo valdybos teritoriniai skyriai) arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius (toliau – Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius), vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais. 2. Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius sprendimą dėl išmokų skyrimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų ir (ar) duomenų gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje dienos. 3. Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, priėmęs sprendimą neskirti dėl išmokos, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčia (įteikia) pareiškėjui sprendimą ar jo nuorašą. Sprendime nurodoma išmokos neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Sprendimas skirti išmoką ar jo nuorašas siunčiamas (įteikiamas) tik asmens prašymu. Kai prašymas skirti išmoką pateikiamas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, sprendimas skirti išmoką ar jos neskirti pateikiamas per šią sistemą informuoja pareiškėją sprendimo nuorašą (išrašą) pateikdamas Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje.

Sprendime nurodomos teisės aktų normos, kuriomis pagrįstas priimtas sprendimas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, o jei priimamas sprendimas neskirti išmokos, – ir išmokos neskyrimo priežastis. Sprendimo nuorašas (išrašas), pareiškėjui pateikus prašymą gauti jį paštu, išsiunčiamas registruotu paštu per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Pareiškėjas sprendimo nuorašą (išrašą) gali atsiimti bet kuriame Fondo valdybos teritoriniame skyriuje. 4. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir tėvystės socialinio draudimo išmokos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos, profesinės reabilitacijos, nėštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų pabaigos. Tais atvejais, kai elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ligai pasibaigus, ligos išmoka skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo dienos. Vaiko priežiūros išmoka skiriama ir mokama nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo laikotarpio, už kurį asmuo turi teisę gauti išmoką, pabaigos. 5. Permokėtos išmokų sumos, įskaitant atvejus, kai apdraustajam asmeniui ligos išmoka permokama dėl to, kad jam darbingumo lygis, pagal kurį paskiriama ir (ar) mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nustatomas atgaline data, išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“

2 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio

straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2.

2. Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2020-04-22 · oficialus registras ↗

Projekto

Nr.XIIIP-4478(2)

lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

LIGOS IR

MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. Ix-110

33 STRAIPSNIo

PAKEITIMO

įstatymas

2020 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 33 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Išmokų skyrimas ir mokėjimas, permokėtų išmokų sumų išieškojimas

1. Šiame įstatyme numatytas

išmokas, išskyrus darbdavio mokamas ligos išmokas už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (toliau – Fondo valdybos teritoriniai skyriai) arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius (toliau – Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius), vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais. 2. Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius sprendimą dėl išmokų skyrimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų ir (ar) duomenų gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje dienos. 3. Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, priėmęs sprendimą neskirti dėl išmokos, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas vieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčia (įteikia) pareiškėjui sprendimą ar jo nuorašą. Sprendime nurodoma išmokos neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Sprendimas skirti išmoką ar jo nuorašas siunčiamas (įteikiamas) tik asmens prašymu.

Kai prašymas skirti išmoką pateikiamas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, sprendimas skirti išmoką ar jos neskirti pateikiamas per šią sistemą informuoja pareiškėją, sprendimo nuorašą (kopiją, išrašą) pateikdamas Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, išskyrus tą pareiškėją, kuriam išmoka paskirta naudojantis karinių ir joms prilygintų struktūrų apdraustųjų informacine duomenų baze. Sprendime nurodomos teisės aktų normos, kuriomis pagrįstas priimtas sprendimas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, o jeigu priimamas sprendimas neskirti išmokos, – ir išmokos neskyrimo priežastis. Sprendimo nuorašas (kopija, išrašas), pareiškėjui pateikus prašymą gauti jį paštu, išsiunčiamas registruotu laišku per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Sprendimo neskirti išmokos nuorašą (kopiją, išrašą) pareiškėjui, kuriam sprendimas neskirti išmokos priimtas naudojantis karinių ir joms prilygintų struktūrų apdraustųjų informacine duomenų baze, Fondo valdybos Vilniaus skyrius registruotu laišku išsiunčia per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas sprendimo nuorašą (kopiją, išrašą) gali atsiimti bet kuriame Fondo valdybos teritoriniame skyriuje, išskyrus pareiškėją, kuriam išmoka paskirta naudojantis karinių ir joms prilygintų struktūrų apdraustųjų informacine duomenų baze– jis sprendimo nuorašą (kopiją, išrašą) gali atsiimti tik Fondo valdybos Vilniaus skyriuje. 4. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir tėvystės socialinio draudimo išmokos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos, profesinės reabilitacijos, nėštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų pabaigos.

Tais atvejais, kai elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ligai pasibaigus, ligos išmoka skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo dienos. Vaiko priežiūros išmoka skiriama ir mokama nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo laikotarpio, už kurį asmuo turi teisę gauti išmoką, pabaigos. 5. Permokėtos išmokų sumos, įskaitant atvejus, kai apdraustajam asmeniui ligos išmoka permokama dėl to, kad jam darbingumo lygis, pagal kurį paskiriama ir (ar) mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nustatomas atgaline data, išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“

2 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio

straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė

Aiškinamasis raštas

2020-02-12 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO NR. VIII-1509 3, 6, 8, 9, 17, 23, 31 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO

NR. IX-110 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2018 m. spalio 1 d. valstybinio audito išvadoje Nr. FA-2018-P-6-4-8 ir ataskaitoje Nr. FA-2018-P-6-4-8-1 „Valstybinio socialinio draudimo fondo 2017 metų konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinimas“ (toliau – Valstybinio audito ataskaita) pateikė rekomendaciją supaprastinti Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) organizacinę valdymo struktūrą, išanalizavo galimybes optimizuoti Fondo administravimo įstaigų veiklą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią biudžetinių įstaigų reorganizavimo procedūros pradedamos tik turint Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimą dėl reorganizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr.

1115 „Dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę

įstaigą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybą ir biudžetinę įstaigą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių“ (toliau – Nutarimas) sutiko, kad biudžetinė įstaiga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba ir biudžetinė įstaiga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius būtų reorganizuojamos jungimo būdu ir prijungtos prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus. Priimtais sprendimais siekiama sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti biudžetinių įstaigų veiklą, racionaliau naudoti materialinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Įdiegtos šiuolaikinės informacinės technologijos leidžia bet kuriame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Fondo valdyba) teritoriniame skyriuje aptarnauti visus klientus, išskyrus tuos atvejus, kai tai susiję su Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus tvarkomais duomenimis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos reorganizavimo darbai jau pradėti: 2019 m. lapkričio 21 d. patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus reorganizavimo sąlygų aprašas Nr. V1-95/(1.A)1V-1/DY-V-10855 ir reorganizavimo procesą numatyta baigti 2020 m. liepos 1 d.

Tęstinis Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus darbas tiek reorganizacijos metu, tiek po jos bus organizuojamas ir vykdomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Įstatymas) reikalavimus ir grindžiamas tokiais pat veiklos principais kaip ir iki reorganizacijos (paslaugų teikimo vietos nebus keičiamos, duomenų bazės nebus jungiamos, įslaptintos informacijos perdavimo, administravimo tvarka ir šiame įstatyme išdėstyti reikalavimai įslaptintai informacijai nesikeis, nemažės reikalavimų, susijusių su įslaptintos informacijos tvarkymu, įslaptinta informacija bus perduodama ir administruojama). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus pavadinimas, kuris vartojamas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo bei Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymuose, nebeaktualus. Todėl teikiamų Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 6, 8, 9, 17, 23, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 33 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – atsisakyti šio pavadinimo ir patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sąvoką Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus (vedėjas – Vaidotas Kalinauskas, tel. 8 706 64 215) vyriausioji specialistė Ona Stravinskaitė, tel.

8 706 68 115, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme greta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus pavadinimo vartojamas ir Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus pavadinimas. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sąvokos apibrėžtyje vartojama frazė

„ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos, susijusios su

Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu“, pagal kurią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba yra priskiriamos Fondo administravimo įstaigoms. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektuose atsisakoma Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus pavadinimo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatoma, kad visos reorganizuojamo Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus teisės ir pareigos, procedūros, susijusios su tvarkoma įslaptinta informacija, duomenų bazės, sutarčių vykdymas bus perduota Fondo valdybos Vilniaus skyriui. Fondo valdybos Vilniaus skyriuje planuojama įsteigti naują Karinių ir joms prilygintų struktūrų departamentą, kuris veiks dabartiniu Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus adresu ir vykdys šio skyriaus funkcijas. Šiame padalinyje bus užtikrinamas visų iki šiol buvusių saugumo reikalavimų laikymasis ir saugos politikos tęstinumas. 5.

5. Numatomo teisinio reguliavimo

poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymų projektais siūlomų pakeitimų įtaka verslui aptarta šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų teisės aktų priimti, galiojančių pakeisti arba pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama, tik patikslinama Valstybinio socialinio draudimo įstatyme pateiktos sąvokos apibrėžtis. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 11.

11. Įstatymams

įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimus atsisakius Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus pavadinimo, turės būti pakeisti šie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25

d. nutarimas Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“;

nutarimas Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“;

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio

25 d. nutarimas Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu

socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“;

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio

24 d. nutarimas Nr. 358 „Dėl ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“;

nutarimas Nr. 239 „Dėl vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensavimo laikinai tapus nedarbingu dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu“;

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio

26 d. nutarimas Nr. 903 „Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą

apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo įgyvendinimo“;

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 3

d. nutarimas Nr.

27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių

valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo valdymo srityje“;

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7

d. nutarimas Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“. Taip pat turės būti keičiami ir kiti teisės aktai (ministrų, Fondo valdybos direktoriaus įsakymai), kuriuose nurodytas Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus pavadinimas, pvz., Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. 1V-55

„Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, Fondo valdybos

direktoriaus 2017 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. V-104 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus nuostatų patvirtinimo“ ir kt. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įgyvendinant Įstatymų projektais siūlomas nuostatas, papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos)“, „nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas“, „ligos socialinis draudimas“, „motinystės socialinis draudimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.

Teisės departamento išvada

2020-02-12 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110

33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-02-14 Nr. XIIIP-4478

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad

„sprendimo nuorašas (išrašas), pareiškėjui pateikus prašymą gauti jį paštu,

išsiunčiamas registruotu paštu per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos“ (išskirta mūsų). Tokia formuluotė suponuoja, kad prašymas gauti sprendimo nuorašą (išrašą) paštu gali būti pateiktas tik po sprendimo priėmimo. Svarstytina, ar siekiant nedidinti administracinės naštos pareiškėjui, neturėtų būti nustatyta ir galimybė tokį prašymą pateikti kartu su prašymu dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų skyrimo, numatant, kad tokiu atveju sprendimo nuorašas (išrašas) būtų išsiunčiamas per, pvz., 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (85) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (85) 239 6850, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2020-04-22 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110

33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-04-29 Nr. XIIIP-4478(2)

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (85) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (85) 239 6850, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2020-04-22 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIIP-4478)

2020-04-22

Nr. 103-P-17

Vilnius

P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, I. Kaminskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinių ir ES reikalų skyriaus vyr. patarėja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, V. Latvienė – Socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-1413 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „sprendimo nuorašas (išrašas), pareiškėjui pateikus prašymą gauti jį paštu, išsiunčiamas registruotu paštu per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos“ (išskirta mūsų). Tokia formuluotė suponuoja, kad prašymas gauti sprendimo nuorašą (išrašą) paštu gali būti pateiktas tik po sprendimo priėmimo.

Svarstytina, ar siekiant nedidinti administracinės naštos pareiškėjui, neturėtų būti nustatyta ir galimybė tokį prašymą pateikti kartu su prašymu dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų skyrimo, numatant, kad tokiu atveju sprendimo nuorašas (išrašas) būtų išsiunčiamas per, pvz., 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Nepritarti. Nustačius, kad prašymas sprendimą gauti paštu yra pateikiamas kartu su prašymu skirti išmoką (ar tai būtų viename prašyme, ar atskiruose), galimai didele apimtimi padidintų pašto išlaidas. Nes dauguma asmenų tiesiog žymėtų norintys gauti sprendimą registruotu paštu. Šiuo metu esama tvarka, kai sprendimas skirti išmoką ar jo nuorašas siunčiamas paštu tik asmeniui pateiktus prašymą, galioja ne vienerius metus ir taikoma praktika jau yra nusistovėjusi. Komitetui pritarus Seimo nario T. Tomilino pasiūlymui bus numatyta, kad neigiamas sprendimas pareiškėjui, kuriam išmoka paskirta karinių ir joms prilygintų struktūrų apdraustųjų informacinės duomenų bazės pagalba, būtų siunčiamas registruotu paštu visais atvejais (be prašymo), o kitiems asmenims – tik esant prašymui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo narys T.

Seimo narys T. Tomilinas 2020-04-201 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui, kuriam išmoka paskirta karinių ir joms prilygintų struktūrų apdraustųjų informacinės duomenų bazės pagalba, sprendimų nuorašai (kopijos, išrašai) nėra ir nebus pateikiami Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Fondo valdybos teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą dėl išmokos, per 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja pareiškėją, sprendimo nuorašą (kopiją, išrašą) pateikdamas Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, išskyrus tą pareiškėją, kuriam išmoka paskirta karinių ir joms prilygintų struktūrų apdraustųjų informacinės duomenų bazės pagalba. Sprendime nurodomos teisės aktų normos, kuriomis pagrįstas priimtas sprendimas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, o jei priimamas sprendimas neskirti išmokos, – ir išmokos neskyrimo priežastis. Sprendimo nuorašas (kopija, išrašas), pareiškėjui pateikus prašymą gauti jį paštu, išsiunčiamas registruotu paštu per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Sprendimo neskirti išmokos nuorašą (kopiją, išrašą) pareiškėjui, kuriam išmoka paskirta karinių ir joms prilygintų struktūrų apdraustųjų informacinės duomenų bazės pagalba, Fondo valdybos Vilniaus skyrius registruotu paštu išsiunčia per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas sprendimo nuorašą (kopiją, išrašą) gali atsiimti bet kuriame Fondo valdybos teritoriniame skyriuje, išskyrus pareiškėją, kuriam išmoka paskirta karinių ir joms prilygintų struktūrų apdraustųjų informacinės duomenų bazės pagalba – jis sprendimo nuorašą (kopiją, išrašą) gali atsiimti tik Fondo valdybos Vilniaus skyriuje.“ Pritarti. Siūlome redakciškai patikslinti šį pasiūlymą ir jį išdėstyti taip: „3.

Fondo valdybos teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą dėl išmokos, per 1 vieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja pareiškėją, sprendimo nuorašą (kopiją, išrašą) pateikdamas Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, išskyrus tą pareiškėją, kuriam išmoka paskirta naudojantis karinių ir joms prilygintų struktūrų apdraustųjų informacine duomenų baze. Sprendime nurodomos teisės aktų normos, kuriomis pagrįstas priimtas sprendimas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, o jeigu priimamas sprendimas neskirti išmokos, – ir išmokos neskyrimo priežastis. Sprendimo nuorašas (kopija, išrašas), pareiškėjui pateikus prašymą gauti jį paštu, išsiunčiamas registruotu paštu laišku per

3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Sprendimo neskirti išmokos

nuorašą (kopiją, išrašą) pareiškėjui, kuriam sprendimas neskirti išmokos priimtas išmoka paskirta naudojantis karinių ir joms prilygintų struktūrų apdraustųjų informacine duomenų baze, Fondo valdybos Vilniaus skyrius registruotu laišku paštu išsiunčia per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas sprendimo nuorašą (kopiją, išrašą) gali atsiimti bet kuriame Fondo valdybos teritoriniame skyriuje, išskyrus pareiškėją, kuriam išmoka paskirta naudojantis karinių ir joms prilygintų struktūrų apdraustųjų informacine duomenų baze, – jis sprendimo nuorašą (kopiją, išrašą) gali atsiimti tik Fondo valdybos Vilniaus skyriuje.“

patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4478 ir Komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vytautas Rastenis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė