Projekto lyginamasis variantas
VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII‑1591 2, 4, 6, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 23, 24, 27¹
2020 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatorius baudžiamojoje byloje baudžiamosiose bylose (toliau – koordinatorius) – advokatas ar kitas valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas asmuo, padedantis organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytą sutartį.“
2Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – pirminė teisinė pagalba) – šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pirminė teisinė pagalba apima šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytų procesinių dokumentų parengimą, taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.“
Pakeisti 4 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti). Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos;“. 3 straipsnis.
Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nustato asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – turto ir pajamų lygiai);“. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą. 5) teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimo;
2Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) moka užmokestį už suteiktą pirminę teisinę pagalbą, kai šio įstatymo 15 straipsnio 8 9 dalyje numatytu nurodytu atveju tarnyba organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, už antrinę teisinę pagalbą, antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimą ir mediaciją;“. 5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:
1) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;
2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje;
3) kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kurie nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje.“
2Papildyti 11 straipsnio 7 dalį 16 punktu:
„16) pareiškėjui teisinė pagalba yra reikalinga fizinio asmens bankroto byloje.“
3.
Pakeisti 11 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.“
4Pakeisti 11 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Kai asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis.
Asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi:
1) asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį.
Pagal šį punktą paskirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl gynėjo būtino dalyvavimo išieškomos į valstybės biudžetą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį;
2) nukentėjusieji nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;
3) kiti, negu nurodyta šio straipsnio 2 punkte, nukentėjusieji dėl nusikalstamų veikų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
4) asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
5) asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;
6) asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
7) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo (šeimos) turtu
ir lėšomis ir dėl to jų asmens (šeimos) turtas ir asmens metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;
8) asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;
9) skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
10) nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;
11) nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);
12) nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;
13) asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo
pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų globėjai bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;
14) asmenys bylose dėl gimimo registravimo;
15) asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d.
Pagal šį punktą paskirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl gynėjo būtino dalyvavimo išieškomos į valstybės biudžetą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį;
2) nukentėjusieji nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;
3) kiti, negu nurodyta šio straipsnio 2 punkte, nukentėjusieji dėl nusikalstamų veikų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
4) asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
5) asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;
6) asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
7) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis ir dėl to jų asmens (šeimos) turtas ir asmens metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;
8) asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūr
os įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;
9) skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
10) nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;
11) nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);
12) nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;
13) asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų globėjai bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu
ar ribotai veiksniu;
14) asmenys bylose dėl gimimo registravimo;
15) asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija);
16) vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką;
17) įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kompetentingai valstybės institucijai pateikęs prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turintis šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;
18) asmenys, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – Pranešėjų apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais, ar jų šeimos nariai bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą;
19) asmenys, veikiantys kaip viešieji subjektai Reglamento (EB) Nr.
4/2009 64 straipsnyje nurodytais tikslais ir aplinkybėmis;
20) kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.“
Pakeisti 13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo turto arešto aktas ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis, ir deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti.“
1Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų išlaidas tokiomis dalimis:
1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis;
2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis.“
2Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytiems asmenims,
neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai šio įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodytų asmenų (šeimos) turtas ir asmens pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šio įstatymo 12 straipsnio 15 punkte nurodyti fiziniai asmenys, pasibaigus bylos nagrinėjimui, šio įstatymo nustatytais atvejais privalo į valstybės biudžetą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ar jų dalį.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka
pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 25 procentus 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.“
1Papildyti 15 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys rengia prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašymą dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą išdavimo ir prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą išdavimo.“
2Buvusias 15 straipsnio 7–11 dalis laikyti atitinkamai 8–12 dalimis. 3. Pakeisti 15 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Pirminės teisinės pagalbos apskaitą tvarko ją teikiantys subjektai nurodydami pareiškėjų vardus, pavardes, asmens kodus, gyvenamąją vietą, klausimą, kuriuo buvo suteikta pirminė teisinė pagalba, pirminės teisinės pagalbos teikimo trukmę. Jeigu asmuo kreipėsi į savivaldybės vykdomąją instituciją žodžiu, jis turi pasirašyti pirminės teisinės pagalbos apskaitos žurnale.“
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Viešosios įstaigos, sudariusios sutartis dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo su savivaldybės institucija ar tarnyba, kai šio įstatymo 15 straipsnio 89 dalyje numatytu nurodytu atveju tarnyba organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, turi teisę pagal šį įstatymą teikti pirminę teisinę pagalbą.“
pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba.
Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, šis sprendimas civilinėse, konstitucinės justicijos, administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose priimamas ne vėliau kaip per 5 7 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti priimtas skubiai. Šiuo atveju sprendimas priimamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip baudžiamosiose bylose iki proceso veiksmų atlikimo dienos., bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu sprendimas pagal prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pateiktą informaciją sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, turi būti priimtas skubiai, tarnyba gali nustatyti trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti.
Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) nustatytas pareiškėjo turto ir pajamų lygis antrinei teisinei pagalbai gauti, kai antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 12 straipsnio 7 punkte nurodytiems pareiškėjams;“
3Pakeisti 18 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Kai šio įstatymo 12 straipsnio
turimas turtas ir asmens pajamos arba jo (šeimos) turtas ir asmens pajamos, kuriais jis gali laisvai disponuoti, nebeatitinka anksčiau nustatyto jo turto ir pajamų lygio teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, bet atitinka kitą turto ir pajamų lygį, šis pareiškėjas nedelsdamas turi apie tai pranešti tarnybai ir pateikti naują deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Šiuo atveju tarnyba nustato kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.“
pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Antrinės teisinės pagalbos teikimo
ypatumai, kai pareiškėjas apmoka nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį
pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 75 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50, 70 arba 75 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis turi būti supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka. 2. Pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 75 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo motyvuotu prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis. 3. Pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas apmoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis. 4.3. Pareiškėjas, turintis apmokėti 50, 70 arba 75 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turi apmokėti ir 50, 70 arba 75
bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų) laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos.“
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis.
1Antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu:
1) paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą;
2) asmuo, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo (šeimos) turtą ar savo pajamas, žinodamas, kad ši informacija neteisinga;
3) pasikeičia aplinkybės, pagal kurias kurių pagrindu asmuo buvo priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų;
4) pasikeičia asmens turto ir pajamų lygis teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir asmuo netenka teisės gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šį įstatymą, įskaitant šio įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodytą atvejį;
5) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais;
6) pasikeitus aplinkybėms nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį arba kad jis pats savarankiškai, be advokato pagalbos, gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus;
7) pareiškėjas pateikia prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą;
8) atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
9) asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu;
10) pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytą nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį dalies;
11) priėmus sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą, ginčas buvo spręstas šio įstatymo nustatyta tvarka mediacijos būdu ir sudaryta taikos sutartis, tačiau pareiškėjas nesutinka ją pateikti tvirtinti teismui;
12) pareiškėjas miršta. 2.
2Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti tarnybai arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui (kai gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį) apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalies 5, 8, 9 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo. 3. Sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priima tarnyba arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas (kai gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį). Jeigu pareiškėjas pagal tarnybos sprendimą turi apmokėti 50, 70 arba 75 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sprendime nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nurodoma mokėtina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, sąskaita, į kurią ši suma turi būti sumokėta, ir mokėjimo terminas. Ši suma turi būti sumokėta per šio įstatymo 19 straipsnio 3 2 dalyje nurodytą terminą. Tarnybos sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, ir ją teikiantis advokatas privalo nedelsdami teismui pateikti tarnybos sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies pakeitimo, kai nustatomas kitas asmens turto ir pajamų lygis teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Šios pareigos neatliekantys asmenys turi padengti dėl jos neatlikimo arba netinkamo atlikimo atsiradusius nuostolius.“
pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas ir grąžinimas
1.
Jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, antrinės teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ši pagalba buvo teikiama. 2. Jeigu antrinė teisinė pagalba teikiama asmenims, turintiems teisę į teisinių išlaidų draudimo išmokas, kurios pagal draudimo sutartį išmokamos po to, kai išlaidos buvo patirtos, suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos teisingumo ministro nustatyta tvarka turi būti grąžintos į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per mėnesį nuo teisinių išlaidų draudimo išmokos sumokėjimo. Grąžintinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neturi viršyti teisinių išlaidų draudimo išmokos. Asmuo apie gautą teisinių išlaidų draudimo išmoką ir jos dydį praneša tarnybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisinių išlaidų draudimo išmokos gavimo dienos. Jeigu asmuo negrąžina šių išlaidų, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. 3. Jeigu antrinė teisinė pagalba buvo teikiama šio įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodytam asmeniui ir pasikeičia aplinkybės, dėl kurių jis buvo priskirtas prie tame punkte nurodytų asmenų, tačiau šis asmuo negali būti priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 12 straipsnio 4 ar 6 punkte nurodytų asmenų, toks asmuo privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą. Jeigu asmuo šių išlaidų negrąžina, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. 4.
4Jeigu Kai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama šio įstatymo 12 straipsnio 15 punkte nurodytam nurodytu atveju buvo teikiama fiziniam asmeniui, pasibaigus bylai dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją, tarnyba, remdamasi šio asmens pateiktais dokumentais, įvertina, ar asmuo gali būti priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 12 straipsnio 4 ar 6 punkte nurodytų asmenų. Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus asmuo turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bylos dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją pabaigos dienos. Jeigu šis asmuo negali būti priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 12 straipsnio 4 ar 6 punkte nurodytų asmenų, jis privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą. Jeigu šio asmens turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, jis privalo per tarnybos nustatytą terminą į valstybės biudžetą grąžinti 50 procentų suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Asmeniui šių išlaidų negrąžinus arba per šioje dalyje nustatytą terminą nepateikus teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančių dokumentų, antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. 5.
5Jeigu pareiškėjas turi apmokėti 50, 70 arba 75 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau jis neatlieka pareigos laikantis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos apmokėti 50, 70 arba 75 85 procentus bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius civilinio proceso atveju arba 50, 70 arba 75 85 procentus išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat išlaidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje ir jos administracinės bylos nagrinėjimu, ir dėl to civilinė arba administracinė byla atitinkama byla baigiama pasibaigia nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės ar nepradedamas išieškojimas, pareiškėjas privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų negrąžina, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. 6. Šio įstatymo 21 11 straipsnio
baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovavimu, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos į valstybės biudžetą iš atstovaujamo juridinio asmens. 7. Priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytais atvejais, valstybei atstovauja tarnyba. Šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju išlaidos išieškomos vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso
teisinės pagalbos išlaidos pagal vykdomąjį dokumentą į valstybės biudžetą išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 27¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Mediacijos vykdymas nutraukiamas, kai paaiškėja, kad nė viena iš ginčo šalių pagal šį įstatymą neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos arba kad ginčo šalis pateikė informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo (šeimos) turtą ar asmens pajamas, žinodama, kad ši informacija neteisinga, taip pat kai nustatomi šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8 ir 12 punktuose nustatyti pagrindai.“
pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų teisės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nustatymo ypatumai Jeigu kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų (šeimos) turtas ir asmens pajamos viršija Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, tačiau jie nurodo, kad neturi galimybės atlyginti bylinėjimosi išlaidų, tarnyba privalo nustatyti, ar pareiškėjas gali sumokėti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje pareiškėjas daugiausia gyvena, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pragyvenimo išlaidas, gali sumokėti bylinėjimosi išlaidas, ir turi teisę priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba įvertina, ar pareiškėjas, atsižvelgiant į jo (šeimos) turtą ir asmens pajamas, turi teisę gauti teisinę pagalbą pagal jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje jis daugiausia gyvena, teisės aktus.“
ir taikymas
įstatymas įsigalioja 2020 m. balandžio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos prašymams suteikti pirminę teisinę pagalbą, gautiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-4473(2) lyginamasis variantas
2, 4, 6, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 23, 24, 27¹
2020 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatorius baudžiamojoje byloje baudžiamosiose bylose (toliau – koordinatorius) – advokatas ar kitas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas asmuo, padedantis organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytą sutartį.“
2Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – pirminė teisinė pagalba) – šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pirminė teisinė pagalba apima šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytų procesinių dokumentų parengimą, taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo. 3. Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi:
„13. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip,
kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir proceso įstatymuose.“
Pakeisti 4 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti). Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos;“. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nustato asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – turto ir pajamų lygiai);“. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą. 5) teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimo;
2Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) moka užmokestį už suteiktą pirminę teisinę pagalbą, kai šio įstatymo 15 straipsnio 8 9 dalyje numatytu atveju tarnyba organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, už antrinę teisinę pagalbą, antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimą ir mediaciją;“. 5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:
1) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;. Į asmens (šeimos) turtą įskaitomas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas) nurodytas turtas;
2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje;
3) kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kurie nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje.“
2Papildyti 11 straipsnio 7 dalį 16 punktu:
„16) pareiškėjui teisinė pagalba yra reikalinga jam iškeltoje fizinio asmens bankroto byloje.“
3Pakeisti 11 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.“
4Pakeisti 11 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Kai asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas
Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi:
1) asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį.
Šiame punkte nustatytu pagrindu paskirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškomos į valstybės biudžetą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį;
2) nukentėjusieji nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;
3) kiti, negu nurodyta šio straipsnio 2 punkte, nukentėjusieji dėl nusikalstamų veikų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
4) asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
5) asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;
6) asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
7) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali dispo
nuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis ir dėl to jų asmens (šeimos) turtas ir asmens metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;
8) asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;
9) skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
10) nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;
11) nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);
12) nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;
13) asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teis
mo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų globėjai bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;
14) asmenys bylose dėl gimimo registravimo;
15) asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d.
Šiame punkte nustatytu pagrindu paskirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškomos į valstybės biudžetą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį;
2) nukentėjusieji nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;
3) kiti, negu nurodyta šio straipsnio 2 punkte, nukentėjusieji dėl nusikalstamų veikų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
4) asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
5) asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;
6) asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
7) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis ir dėl to jų asmens (šeimos) turtas ir asmens metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;
8) asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos ps
ichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;
9) skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
10) nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;
11) nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);
12) nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;
13) asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų globėjai bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto as
mens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;
14) asmenys bylose dėl gimimo registravimo;
15) asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija);
16) vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką;
17) įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kompetentingai valstybės institucijai pateikęs prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turintis šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;
18) asmenys, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – Pranešėjų apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais, ar jų šeimos nariai bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą;
19) asmenys, veikiantys kaip viešieji subjektai Reglamento (EB) Nr.
4/2009 64 straipsnyje nurodytais tikslais ir aplinkybėmis;
20) kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.“
Pakeisti 13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo turto arešto aktas ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis, ir deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti.“
1Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Pirminės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, susijusios su teisine informacija, teisinėmis konsultacijomis ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimu, taip pat išlaidos, susijusios su šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytų procesinių dokumentų parengimu, su patarimais dėl ginčų sprendimo ne teismo tvarka, su veiksmais dėl taikaus ginčo išsprendimo ir su taikos sutarties parengimu.“
2Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte
nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų išlaidas apmoka taip:
1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis;
2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis.“
3Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytiems asmenims,
neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai šio įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodytų asmenų (šeimos) turtas ir asmens pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šio įstatymo 12 straipsnio 15 punkte nurodyti fiziniai asmenys, pasibaigus bylos nagrinėjimui, šio įstatymo nustatytais atvejais privalo į valstybės biudžetą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ar jų dalį.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 25 procentus 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.“
1Papildyti 15 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys rengia prašymus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, prašymus dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą išdavimo, prašymus dėl teismo leidimo priimti palikimą išdavimo ir prašymus dėl išankstinių teismo leidimų sudaryti sandorius, susijusius su neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtu.“
2Buvusias 15 straipsnio 7, 8, 9, 10, 11 dalis laikyti atitinkamai 8, 9, 10, 11, 12 dalimis. 3. Pakeisti 15 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Pirminės teisinės pagalbos apskaitą tvarko ją teikiantys subjektai nurodydami pareiškėjų vardus, pavardes, asmens kodus, gyvenamąją vietą, klausimą, kuriuo buvo suteikta pirminė teisinė pagalba, pirminės teisinės pagalbos teikimo trukmę. Jeigu asmuo kreipėsi į savivaldybės vykdomąją instituciją žodžiu, jis turi pasirašyti pirminės teisinės pagalbos apskaitos žurnale.“
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Viešosios įstaigos, sudariusios sutartis dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo su savivaldybės institucija ar tarnyba, kai šio įstatymo 15 straipsnio 89 dalyje numatytu nurodytu atveju tarnyba organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, turi teisę pagal šį įstatymą teikti pirminę teisinę pagalbą.“
pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, šis sprendimas civilinėse, konstitucinės justicijos, administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose priimamas ne vėliau kaip per 5 7 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti priimtas skubiai. Šiuo atveju sprendimas priimamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip baudžiamosiose bylose iki proceso veiksmų atlikimo dienos., bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos.
Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu pagal prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pateiktą informaciją sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, turi būti priimtas skubiai, tarnyba gali nustatyti trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) nustatytas pareiškėjo turto ir pajamų lygis antrinei teisinei pagalbai gauti, kai antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 12 straipsnio 7 punkte nurodytiems pareiškėjams;“
3Pakeisti 18 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13.
Kai šio įstatymo 12 straipsnio
turimas turtas ir jo pajamos arba jo (šeimos) turtas ir jo pajamos, kuriais jis gali laisvai disponuoti, nebeatitinka anksčiau nustatyto jo turto ir pajamų lygio teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, bet atitinka kitą turto ir pajamų lygį, šis pareiškėjas nedelsdamas turi apie tai pranešti tarnybai ir pateikti naują deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Šiuo atveju tarnyba nustato kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.“
pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Antrinės teisinės pagalbos teikimo
ypatumai, kai pareiškėjas apmoka nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį
pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 75
padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50, 70 arba 75 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis turi būti supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka. 2. Pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 75 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjo motyvuotu prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis. 3. Pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas apmoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis. 4.3. Pareiškėjas, turintis apmokėti 50, 70 arba 75 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turi apmokėti ir 50, 70 arba 75
bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų) laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos.“
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimas
1.
Antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu:
1) paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą;
2) asmuo, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo (šeimos) turtą ar savo pajamas, žinodamas, kad ši informacija neteisinga;
3) pasikeičia aplinkybės, dėl kurių pagrindu asmuo buvo priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų;
4) pasikeičia asmens turto ir pajamų lygis teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir asmuo netenka teisės gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šį įstatymą, įskaitant šio įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodytą atvejį;
5) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais;
6) pasikeitus aplinkybėms nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį arba kad jis pats savarankiškai, be advokato pagalbos, gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus;
7) pareiškėjas pateikia prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą;
8) atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
9) asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu;
10) pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytą nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį dalies;
11) priėmus sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą, ginčas buvo spręstas šio įstatymo nustatyta tvarka mediacijos būdu ir sudaryta taikos sutartis, tačiau pareiškėjas nesutinka ją pateikti tvirtinti teismui;
12) pareiškėjas miršta. 2.
2Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti tarnybai arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui (kai gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį) apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalies 5, 8, 9 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo. 3. Sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priima tarnyba arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas (kai gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį). Jeigu pareiškėjas pagal tarnybos sprendimą turi apmokėti 50, 70 arba 75 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sprendime nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nurodoma mokėtina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, sąskaita, į kurią ši suma turi būti sumokėta, ir mokėjimo terminas. Ši suma turi būti sumokėta per šio įstatymo 19 straipsnio 3 2 dalyje nurodytą terminą. Tarnybos sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, ir ją teikiantis advokatas privalo nedelsdami teismui pateikti tarnybos sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies pakeitimo, kai nustatomas kitas asmens turto ir pajamų lygis teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Šios pareigos neatliekantys asmenys turi padengti dėl jos neatlikimo arba netinkamo atlikimo atsiradusius nuostolius.“
pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas ir grąžinimas
1.
Jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, antrinės teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ši pagalba buvo teikiama. 2. Jeigu antrinė teisinė pagalba teikiama asmenims, turintiems teisę į teisinių išlaidų draudimo išmokas, kurios pagal draudimo sutartį išmokamos po to, kai išlaidos buvo patirtos, suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos teisingumo ministro nustatyta tvarka turi būti grąžintos į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per mėnesį nuo teisinių išlaidų draudimo išmokos sumokėjimo. Grąžintinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neturi viršyti teisinių išlaidų draudimo išmokos. Asmuo apie gautą teisinių išlaidų draudimo išmoką ir jos dydį praneša tarnybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisinių išlaidų draudimo išmokos gavimo dienos. Jeigu asmuo negrąžina šių suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. 3. Jeigu antrinė teisinė pagalba buvo teikiama šio įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodytam asmeniui ir pasikeičia aplinkybės, dėl kurių jis buvo priskirtas prie tame punkte nurodytų asmenų, tačiau šis asmuo negali būti priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 12 straipsnio 4 ar 6 punkte nurodytų asmenų, toks asmuo privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą. Jeigu asmuo šių išlaidų negrąžina, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. 4.
4Jeigu Kai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama šio įstatymo 12 straipsnio 15 punkte nurodytam nurodytu atveju buvo teikiama fiziniam asmeniui, pasibaigus bylai dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją, tarnyba, remdamasi šio asmens pateiktais dokumentais, įvertina, ar asmuo gali būti priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 12 straipsnio 4 ar 6 punkte nurodytų asmenų. Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus asmuo turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bylos dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją pabaigos dienos. Jeigu šis asmuo negali būti priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 12 straipsnio 4 ar 6 punkte nurodytų asmenų, jis privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą. Jeigu šio asmens turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, jis privalo per tarnybos nustatytą terminą į valstybės biudžetą grąžinti 50 procentų suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Asmeniui šių išlaidų negrąžinus arba per šioje dalyje nustatytą terminą nepateikus teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančių dokumentų, antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. 5.
5Jeigu pareiškėjas turi apmokėti 50, 70 arba 75 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau jis neatlieka pareigos laikantis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos apmokėti 50, 70 arba 75 85 procentus bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius civilinio proceso atveju arba 50, 70 arba 75 85 procentus išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat 50, 70 arba 85 procentus išlaidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje ir jos administracinės bylos nagrinėjimu, ir dėl to civilinė arba administracinė byla atitinkama byla baigiama pasibaigia nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės ar nepradedamas išieškojimas, pareiškėjas privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų negrąžina, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. 6. Šio įstatymo 21 11 straipsnio
baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovavimu, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos į valstybės biudžetą iš atstovaujamo juridinio asmens. 7. Priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytais atvejais, valstybei atstovauja tarnyba. Šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju išlaidos išieškomos vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso
teisinės pagalbos išlaidos pagal vykdomąjį dokumentą į valstybės biudžetą išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 27¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Mediacijos vykdymas nutraukiamas, kai paaiškėja, kad nė viena iš ginčo šalių pagal šį įstatymą neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos arba kad ginčo šalis pateikė informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo (šeimos) turtą ar savo pajamas, žinodama, kad ši informacija neteisinga, taip pat kai nustatomi šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8 ir 12 punktuose nustatyti pagrindai.“
pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų teisės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nustatymo ypatumai Jeigu kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų (šeimos) turtas ir asmens pajamos viršija Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, tačiau jie nurodo, kad neturi galimybės atlyginti bylinėjimosi išlaidų, tarnyba privalo nustatyti, ar pareiškėjas gali sumokėti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje pareiškėjas daugiausia gyvena, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pragyvenimo išlaidas, gali sumokėti bylinėjimosi išlaidas, ir turi teisę priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba įvertina, ar pareiškėjas, atsižvelgiant į jo (šeimos) turtą ir jo pajamas, turi teisę gauti teisinę pagalbą pagal jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje jis daugiausia gyvena, teisės aktus.“ 17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos prašymams suteikti pirminę teisinę pagalbą, gautiems po šio įstatymo įsigaliojimo. 4.
teisinės pagalbos tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba buvo suteikta iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies apmokėjimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1591 2, 4, 6, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 23, 24, 27¹ IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 4, 6, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 23, 24, 27¹ ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – VGTPĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 50, 51, 52, 106 ir 322 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – BPK projektas) (toliau kartu – projektai) tikslas – gerinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos efektyvumą, atsižvelgiant į šiai sričiai skiriamą finansavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituto paskirtis yra užtikrinti teisines paslaugas asmenims, kuriems tokia pagalba yra būtiniausia ir, kurie dėl savo sunkios materialinės padėties ar kitų išskirtinių aplinkybių negali tinkamai apginti savo pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Valstybė tokią teisinę pagalbą teikia tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti, atsižvelgiant į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principus. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtys didėja ir dėl riboto šiai sričiai skiriamo finansavimo tampa sudėtinga užtikrinti veiksmingą teisinių paslaugų suteikimą, kai tokia pagalba asmenims yra reikalingiausia.
Atkreiptinas dėmesys, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje pabrėžia būtinybę užtikrinti valstybės teikiamos teisinės pagalbos efektyvumą, nurodydamas, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) yra siekiama garantuoti praktiškai panaudojamas ir veiksmingas teises, be kita ko, teisę į gynybą ir teisingą teismą (pavyzdžiui, Artico prieš Italiją (peticijos Nr. 6694/74, 1980 m. gegužės 13 d. sprendimas). Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) duomenimis, 2019 m. būtinojo gynėjo (įgaliotojo atstovo) dalyvavimas buvo užtikrintas 33985 atvejų. Pažymėtina, kad 2017 m. iš viso tokių atvejų buvo 24295, o 2018 m. – 24944. Taigi 2019 m. būtinojo gynėjo (įgaliotojo atstovo) atvejų padaugėjo apie 36 proc. Tarnybos priimtų sprendimų dėl teisinės pagalbos teikimo 2017 m. buvo 19627, 2018 m. – 17304, o 2019 m.– 15709. Taigi bendras antrinės teisinės pagalbos atvejų skaičius 2019 m. yra apie 7000 didesnis nei 2018 m. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektų iniciatorius ir rengėjas – Teisingumo ministerija. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos koordinatorius baudžiamojoje byloje yra advokatas ar kitas Tarnybos paskirtas asmuo, padedantis organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose, o 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog pirminė teisinė pagalba apima teisinės informacijos, teisinių konsultacijų ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimą. VGTPĮ 4 straipsnio 4 punkte nurodytas dokumentas, kurį asmuo turi pateikti siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą – metinė pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. VGTPĮ 6 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato turto ir pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai gauti. VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, kad Tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimo, o šios dalies 8 punkte įtvirtinta, jog Tarnyba moka užmokestį ir už antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimą. VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalis numato asmenis, kurie turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nurodant, kad jų turtas ir metinės pajamos turi neviršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti (išskyrus asmenis, turinčius teisę gauti teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas). Šio straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama, o 10 dalyje įtvirtinta teisė Tarnybai priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą išimtiniais atvejais, įvertinus individualią asmens situaciją.
VGTPĮ 12 straipsnio 1 punkte numatytas antrinės teisinės pagalbos suteikimas neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, o pagal 7 punkte įvirtinta, jog antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajams turi teisę gauti asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. VGTPĮ 13 straipsnyje numatyta, kokius dokumentus, įrodančius teisę į antrinę teisinę pagalbą turi pateikti asmuo. VGTPĮ 14 straipsnio 5 ir
išlaidų dalis, kai nustatomas pirmasis ar antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Šio straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtinta valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, kai antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau nei dviejose bylose. VGTPĮ 15 ir 16 straipsniuose numatytos pirminės teisinės pagalbos teikimo sąlygos ir tvarka. VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo terminas, o 13 dalyje numatyta pareiškėjo pareiga informuoti apie savo turtinės padėties pasikeitimą, kai jo turimas turtas ir pajamos arba turtas ir pajamos, kuriais jis gali laisvai disponuoti, nebeatitinka anksčiau nustatyto turto ir pajamų lygio teisinei pagalbai. VGTPĮ 19 straipsnis numato antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus, kai pareiškėjas apmoka 50 ar 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. VGTPĮ 21 straipsnis numato antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose.
VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas, žinodamas, kad ši informacija neteisinga. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai pareiškėjas turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sprendime nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nurodoma mokėtina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, sąskaita, į kurią ši suma turi būti sumokėta, ir mokėjimo terminas. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga pateikti teismui Tarnybos sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą arba dėl valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies pakeitimo, kai nustatomas kitas asmens turto ir pajamų lygis teisinei pagalbai gauti. VGTPĮ 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus asmuo, kuriam antrinė teisinė pagalba buvo suteikta VGTPĮ 12 straipsnio 15 punkte nurodytu atveju, turi pateikti Tarnybai ne vėliau kaip per
pagal Hagos konvenciją pabaigos dienos. Jeigu šis asmuo negali būti priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 12 straipsnio 4 ar 6 punkte nurodytų asmenų, jis privalo per Tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą. Jeigu šio asmens turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, jis privalo per Tarnybos nustatytą terminą į valstybės biudžetą grąžinti 50 procentų suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Šio straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą, kai pareiškėjas turi apmokėti 50 ar 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau jis neatlieka pareigos laikantis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos apmokėti 50 arba 75 procentus bylinėjimosi išlaidų civilinio proceso atveju arba 50 arba 75 procentus išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, ir dėl to civilinė arba administracinė byla pasibaigia nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės ar nepradedamas išieškojimas. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su juridinio asmens baudžiamojoje bylose atstovavimu, išieškojimas. VGTPĮ 27¹ straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad mediacijos vykdymas nutraukiamas, be kita ko, kai paaiškėja, kad nė viena iš ginčo šalių neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos arba kad ginčo šalis pateikė informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas, žinodama, kad ši informacija neteisinga. VGPTĮ 29 straipsnis numato kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų teisės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nustatymo ypatumus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 50 straipsnis nustato gynėjo kvietimo ir paskyrimo taisykles. BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas (BPK 52 straipsnio 2 dalis įtvirtina gynėjo atsisakymo šiuo atveju nuostatą), o 10 punkte nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kai asmuo yra laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalis apibrėžia būtinojo gynėjo paskyrimo tvarką.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatytas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokatui išieškojimas iš asmens, kuris pripažintas kaltu, nenumatant advokato išlaidų išieškojimo, kai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. BPK 322 straipsnyje įtvirtintas privalomas gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl VGTPĮ pakeitimo. VGTPĮ 2 straipsnio 2 dalyje ir VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalies 5 bei 8 punktuose siūlomas techninis pakeitimas išbraukiant advokatus, kaip antrinės teisinės pagalbos koordinatorius baudžiamosiose bylose, kadangi praktikoje advokatams nebepavedama ši funkcija ir sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimo su jais nėra sudaromos. VGTPĮ 2 straipsnio 6 dalyje siūloma įtvirtinti, kad pirminė teisinė pagalba apima ir tam tikrų, nesudėtingų procesinių dokumentų rengimą. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti greitesnį ir prieinamesnį teisinės pagalbos teikimą asmenims bei sumažinant kreipimųsi dėl antrinės teisinės pagalbos skaičių. Siekiant užtikrinti kad antrinė teisinė pagalba būtų teikiama pagrįstai ir valstybės lėšos būtų naudojamos ekonomiškai, o antrinė teisinė pagalba būtų teikiama tiems, kuriems ji yra būtiniausia, siūloma VGTPĮ 4 straipsnio 4 punkte, 6 straipsnio 1 punkte, 11 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 7 punkte, 13 straipsnio 7 dalyje, 14 straipsnio 5 ir 6 dalyse,
būtų vertinama atsižvelgiant ne tik į asmens turtą, tačiau ir į jo šeimos turtą, jeigu asmuo yra sukūręs šeimą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.28 straipsnį, sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Taigi, praktikoje apibrėžiant šeimą, būtų vadovaujamasi CK įtvirtinta norma.
Kartu, siūloma palikti išimtį išskirtinėms situacijoms, kai asmuo objektyviai negali disponuoti savo šeimos turtu, numatant galimybę Tarnybai priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, įvertinus asmens individualią padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens bankrotas yra sąlygojamas asmens savo rizika prisiimtų finansinių įsipareigojimų ir vykdomų prievolių, VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 16 punkte siūloma įtvirtinti, jog antrinė teisinė pagalba yra neteikiama, be kita ko, fizinio asmens bankroto bylose, išskyrus išimtinius atvejus pagal šio straipsnio 10 ir
individuali situacija. VGTPĮ 12 straipsnio 1 punktą siūloma patikslinti nuostatą, numatant, kad BPK 51 straipsnio pagrindu paskirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl gynėjo būtino dalyvavimo išieškomos į valstybės biudžetą BPK nustatyta tvarka, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį. Praktikoje pastebėta atvejų, kai asmenys, besinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba, kartais bylinėjasi objektyviai neįvertinę bylinėjimosi poreikio ir būtinybės, turi ne vieną, o kelias ar daugiau bylų, tuomet tam, kad nereikėtų papildomai mokėti prašo nutraukti vieną iš jų. Visa tai rodo, kad bylinėjimosi lygis yra pakankamai aukštas, ir nėra racionaliai įvertinamos kitos, alternatyvios galimos teisių ginimo priemonės.
Siekiant skatinti taikų ginčo sprendimą ir mažinti bylinėjimąsi, siūloma VGTPĮ 14 straipsnio 7 ir 8 dalyse siūloma įtvirtinti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, kai antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau nei vienoje byloje, yra 30 procentų (pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas) ir 15 procentų (pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti). Atsižvelgiant į tai, atitinkamai VGTPĮ 19 straipsnyje siūlomas patikslinimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies apmokėjimo, nustatant pareigą apmokėti 50, 70 ar 85 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o VGTPĮ 23 straipsnio 3 dalyje – dėl mokėtinų 50, 70 ar 85 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kai priimamas sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pažymėtina, kad 2018 m. asmenų, kuriems antrinė teisinė pagalba buvo reikalinga daugiau nei
dalį, buvo 386. Manytina, kad didesnė mokėtina antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis paskatintų pareiškėjus tinkamai įvertinti bylinėjimosi poreikį ir apsvarstyti galimą alternatyvą – mediaciją. VGTPĮ 15 straipsnį siūloma papildyti numatant, kad pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys rengia prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašymą dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą išdavimo ir prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą išdavimo.
Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama greitesnio, patogesnio asmenims nurodytų teisinių klausimų išsprendimo, teisinės pagalbos procesas būtų efektyvesnis, kadangi nebereikėtų kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo paminėtų dokumentų parengimui. Šiame straipsnyje taip pat siūloma atsisakyti pareiškėjų asmens kodo nurodymo pirminės teisinės pagalbos apskaitos žurnale. Manytina, kad šis asmens duomuo nėra būtinas. VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje patikslinami Tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo terminai, numatant ilgesnį laiką (7 darbo dienos vietoj
priėmimui, atsižvelgiant į padidėjusias Tarnybos funkcijų apimtis, siekiant numatyti pakankamą terminą asmens prašymo įvertinimui, ar asmuo atitinka VGTPĮ nustatytas sąlygas antrinei teisinei pagalbai gauti. Pažymėtina, kad numatoma išimtis skubiems atvejams - kai, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti priimtas skubiai, jis priimamas ne vėliau kaip iki proceso veiksmų atlikimo dienos. VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą siūloma patikslinti numatant, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo (šeimos) turtą ar savo pajamas, žinodamas, kad ši informacija neteisinga.
Šio straipsnio 4 dalyje patikslinama pareiga pateikti teismui Tarnybos sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą arba dėl valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies pakeitimo, kai nustatomas kitas turto ir pajamų lygis teisinei pagalbai gauti. VGTPĮ 24 straipsnio 4 dalyje patikslinamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kai teisinė pagalba buvo teikiama bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija), grąžinimo mechanizmas, numatant, kad šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti grąžinamos tik, kai teisinė pagalba buvo teikiama fiziniam asmeniui. Pastebėtina, kad pagal Hagos konvenciją dėl teisinės pagalbos kreiptis gali ir valstybės institucija ar kitas subjektas, kuriam yra priskirta vaiko globa. Tokiais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidų ieškojimo klausimas yra neracionalus. VGTPĮ 27¹ straipsnio 2 dalyje siūloma patikslinti, kad mediacijos vykdymas nutraukiamas, be kita ko, kai paaiškėja, kad nė viena iš ginčo šalių neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos arba kad ginčo šalis pateikė informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo (šeimos) turtą ar asmens pajamas, žinodama, kad ši informacija neteisinga. VGPTĮ 29 straipsnis siūloma patikslinti, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nustatoma vertinant jų šeimos turtą ir asmens pajamas. Dėl BPK pakeitimo.
Dėl BPK pakeitimo. BPK 50 straipsnį ir 51 straipsnio 1 dalies 10 punktą siūloma patikslinti siekiant išspręsti praktikoje kilusius klausimus dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, kai asmuo yra laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Tarnybos duomenimis, 2019 m. BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu gynėjas buvo paskirtas 14168 atvejų (tai sudaro net 44 proc. visų būtino gynėjo dalyvavimo atvejų). Manytina, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Pastebėtina, kad ir EŽTT savo praktikoje yra akcentavęs, jog Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas įtvirtina įtariamojo (kaltinamojo) teisę gintis per savo pasirinktą gynėją (pavyzdžiui, Lagerblom prieš Švediją (peticijos Nr. 26891/95, 2003 m. balandžio 14 d. sprendimas) ir ši teisė yra susijusi su asmens pasitikėjimu išsirinktu advokatu, galimybe jam išdėstyti savo argumentus, suderinti gynybos poziciją, tinkamai suformuluoti asmens interesus ginančius prašymus ir kt. Atsižvelgiant į tai, siūloma numatyti, kad tais atvejais, kai asmuo yra laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka ir jis nepasinaudojo BPK 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta teise pasirinkti ir pasikviesti gynėją, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras privalo paskirti gynėją, jeigu sulaikytasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Gynėjas būtų parenkamas ir paskiriamas BPK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Peržiūrint būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir pagrįstumo aspektais, siūloma patikslinti BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir BPK 52 straipsnio 2 dalį numatant, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant nemokančių proceso kalbos užsienio valstybių piliečių ar asmenų be pilietybės bylas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu, lietuvių kalba yra valstybinė kalba ir teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, o valstybinės kalbos nemokantiems teismo proceso dalyviams teismas nemokamai teikia vertėjo paslaugas (2 ir 8 straipsnis). Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato skyrimas užsieniečiams, nemokantiems lietuvių kalbos, laikytina kaip valstybės papildoma garantija asmeniui, patekusiam į svetimą baudžiamąją sistemą. EŽTT praktikoje, vertinant valstybės pareigą užtikrinti asmeniui valstybės teikiamą teisinę pagalbą, atsižvelgiama būtent į asmens buvimo užsieniečiu aplinkybę, kuri su kitais aspektais (bylos sudėtingumas, nusikalstamos veikos sunkumas, bausmės dydis) pagrindžia teisinės pagalbos poreikį vadovaujantis teisingumo interesais (pavyzdžiui, Twalib prieš Graikiją (peticijos Nr. 24294/94, 1998 m. birželio 9 d. sprendimas), Quaranta prieš Šveicariją (peticijos Nr. 12744/87, 1991 m. gegužės 24 d. sprendimas). BPK 106 straipsnio 2 dalyje siūloma grąžinti nuostatą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, išieškojimo iš asmens, kuris pripažintas kaltu. Ši nuostata buvo pripažinta netekusia galios 2016 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-165, tačiau manytina, kad ji yra aktuali siekiant į valstybės biudžetą susigrąžinti būtinojo gynėjo išlaidas ir taip užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pagrįstumą .
Pažymėtina, kad valstybės garantuojamai teisinei pagalbai skiriamas biudžetas yra labai ribotas, praktikoje pastebėta, kad šia pagalba naudojasi ir tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją, iš to kyla poreikis išsiieškoti teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų, kurių turtinė padėtis leidžia tokias išlaidas atlyginti. Taip, be kita ko, užkertant kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kai asmenys, siekdami vilkinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą nuolat keičia gynėjus, o atskirų procesinių veiksmų atlikimui jiems neatlygintinai yra skiriami valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai. Be to, išlaidų priteisimas šiuo atveju neprieštarauja ir EŽTT praktikai (Croissant prieš Vokietiją (peticijos Nr. 13611/88; 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas); X prieš Vokietiją (peticijos Nr. 9365/81, 1982 m. gegužės 6 d. sprendimas). EŽTT akcentuoja, kad skirtingai nei Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte numatyta teisė į vertėjo pagalbą, teisė į teisinę pagalbą nėra absoliuti ir yra siejama su nepakankamų lėšų kriterijumi arba teisingumo interesų reikalavimu. Tai, kad valstybė, atsižvelgdama į teisingumo interesus, paskyrė advokatą, neapriboja galimybės pasibaigus baudžiamajam procesui išieškoti dėl šio advokato dalyvavimo patirtas išlaidas. EŽTT pažymi, kad šiuo atveju yra svarbūs du aspektus – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų.
BPK 51 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į siūlomą BPK 106 straipsnio 2 dalies papildymą, siūloma patikslinti nurodant, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, jog paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Taip pat siekiant teisinio aiškumo ir išspręsti praktikoje kilusius klausimus dėl gynėjo parinkimo, siūloma šioje dalyje numatyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija ar jos nurodytas koordinatorius gynėjo neparenka, jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas nenurodo šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinto būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindo arba nepateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvų. BPK 322 straipsnyje siūloma atsisakyti privalomo gynėjo dalyvavimo imperatyvo apeliacinės instancijos teismo procese, numatant, jog gynėjo dalyvavimas būtų būtinas tik, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo, asmens, kuriam byla nutraukta, ar asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, padėtį bloginančiais pagrindais ir bendraisiais pagrindais, t. y., kai nustatomi BPK 51 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. Tarnybos duomenimis, 2019 m. pagal šį straipsnį gynėjas buvo paskirtas 1965 atvejais. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimtų projektų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Projektai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtus projektus, naujų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektai atitinka Konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikės pakeisti:
mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364;
antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“.
Teisingumo ministrui reikės pakeisti:
ministro 2005 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 1R-217 „Dėl Savivaldybių institucijų veiklos organizuojant ir teikiant pirminę teisinę pagalbą ataskaitų rengimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai taisyklių patvirtinimo“;
ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. 1R-45 „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiklos ataskaitos rengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai taisyklių patvirtinimo“;
ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 1R-124 „Dėl Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos patvirtinimo“;
ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 1R-121 „Dėl Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašo ir rekomenduojamos Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo formos patvirtinimo“;
ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 1R-300 „Dėl Metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti formos patvirtinimo“;
ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 1R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektuose siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti papildomo Teisingumo ministerijai, kaip asignavimų valdytojai, patvirtintų biudžeto lėšų poreikio neplanuojama, kadangi projektai skirti mažinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis.
Nors tiksliai apskaičiuoti, kiek galimai sumažėtų antrinės teisinės pagalbos apimtys, nėra galimybės, projektais tikimasi apie 8900 sumažinti antrinės teisinės pagalbos atvejų. Antrinė teisinė pagalba fizinio asmens bankroto bylose 2018 m. buvo teikiama 26 atvejais. Galima būtų preziumuoti 40 proc. tokių bylų sumažėjimą (60 proc. antrinę teisinę pagalbą gautų atsižvelgiant į jų individualią situaciją). Kadangi 2018 m. Tarnybos duomenimis, vidutinė vienos civilinės teisinės pagalbos bylos kaina buvo 136 Eur., prognozuojamas lėšų sutaupymas sudarytų 1360 Eur. Be to, tikėtina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo, kiek tai susiję su šeimos turto vertinimu ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų didesnės dalies apmokėjimu nuo antros bylos, taip pat sumažės antrinės teisinės pagalbos atvejų skaičių. Preziumuojant 10 proc. sumažėjimą, tai galėtų sudaryti apie 1571 atvejų. Kadangi 2018 m. Tarnybos duomenimis, vidutinė vienos antrinės teisinės pagalbos bylos kaina buvo 124 Eur, prognozuotinas sutaupymas sudarytų apie 194804 Eur. Antrinė teisinė pagalba baudžiamosiose bylose, kai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas, 2019 m. buvo suteikta 2220 atvejų. Prognozuojant 40 proc. tokių bylų sumažėjimą, tikėtinas biudžeto lėšų sutapymas sudarytų 99456 Eur (888 atvejų*112 Eur (vidutinė vienos baudžiamosios teisinės pagalbos bylos kaina)).
Antrinė teisinė pagalba baudžiamosiose bylose, kai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas laikino sulaikymo (BPK 140 straipsnis) atvejais, buvo suteikta 14168 kartų. Prognozuojant 40 proc. tokių bylų sumažėjimą, tikėtinas biudžeto lėšų sutapymas sudarytų 634704 Eur (5667 atvejų*112 Eur). Antrinė teisinė pagalba baudžiamosiose bylose, kai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas apeliacinės instancijos teisme, buvo suteikta 1965. Prognozuojant 40 proc. tokių bylų sumažėjimą, tikėtinas biudžeto lėšų sutapymas sudarytų 88032 Eur (786 atvejų*112 Eur). Atsižvelgiant į nurodytus paskaičiavimus, tikimasi, kad projektuose siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis bendrai galima būtų sutaupyti apie
garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, pažymėtina, kad tikslios sumos, kuri galimai būtų išieškota apskaičiuoti nėra galimybės. Kartu pastebėtina, kad vidutiniškai per metus būtino gynėjo dalyvavimo atvejų (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus) yra apie 26000 (2019 m. duomenys). Jeigu preziumuotume, kad 50 proc. atvejų asmenys būtų pripažinti kaltais ir jų turtinė padėtis leistų iš jų priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, į valstybės biudžetą būtų priteisiama apie
asmenys būtų pripažinti kaltais ir jų turtinė padėtis leistų iš jų priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, į valstybės biudžetą būtų priteisiama apie
asmenys būtų pripažinti kaltais ir jų turtinė padėtis leistų iš jų priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, į valstybės biudžetą būtų priteisiama apie 873600 Eur (7800 atvejų* 112 Eur). 13.
specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ar išvadų gauta nebuvo. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: teisinė pagalba, advokatas, advokato padėjėjas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Projektų nuostatos buvo svarstytos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryboje.
27¹
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 7 dalies 16 punkte siūloma nustatyti, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu ,,pareiškėjui teisinė pagalba yra reikalinga fizinio asmens bankroto byloje“. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar antrinė teisinė pagalba neteikiama pareiškėjui, kuriam pačiam iškelta bankroto byla“, ar tuo atveju, kai pareiškėjas yra kito fizinio asmenio asmens kreditorius ir vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis dalyvauja tam fiziniam asmeniui iškeltoje bankroto byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 2. Vadovaujantis projekto 3 straipsniu, projekto 5 straipsniu keičiamose VGTPĮ 11 straipsnio 10 ir 11 dalyse turėtų būti vartojama sąvoka „Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius”, o ne „Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius”. 3. Projekto 6 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 punkto ir projekto 7 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostatos diskutuotinos. Projektu siūloma nustatyti, jog teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis ir dėl to jų asmens (šeimos) turtas ir asmens metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių.
Nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo turto arešto aktas ir
(ar) kiti dokumentai, patvirtinantys objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis, ir deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti. Pastebėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą buvo atsižvelgiama į teisinę pagalbą pageidaujančio gauti asmens turto ir pajamų lygį. Tuo tarpu pagal projektą turi būti atsižvelgiama į teisinę pagalbą pageidaujančio gauti asmens (šeimos) turto ir pajamų lygį. Nors Civilinio kodekso 3.92 straipsnyje nustatyta, jog turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu, manytina, kad kai kuriais atvejais dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo asmenims gali kilti neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, jeigu lėšos banke, kurios sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra vieno sutuoktinio vardu ir faktiškai tik jis vienas gali jomis disponuoti. Kilus tarp sutuoktinių ginčui dėl bendro turto, ieškiniui pareikšti kito sutuoktinio sutikimo nereikia, tačiau jeigu norintis pareikšti ieškinį sutuoktinis faktiškai nedisponuoja šeimos lėšomis, jis gali neturėti lėšų advokato teisinei pagalbai. Šiuo atveju sutuoktinis vargu ar galėtų gauti antrinę teisinę pagalbą, nes neaišku, kokį dokumentą, patvirtinantį objektyvias priežastis, dėl kurių jis negali disponuoti šeimos turtu ir lėšomis, jis galėtų pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – Tarnyba).
Svarstytina, ar Tarnybai nereikėtų suteikti teisės tokiais ar panašiais atvejais, įvertinus konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, kaip tai yra numatyta keičiamo įstatymo 11 straipsnio
įstatymo 14 straipsnio 7 ir 8 dalis, jose nustatant, jog pareiškėjui, kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, kai ji jau yra teikiama vienoje byloje (pagal galiojantį įstatymą – dviejose bylose), už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė apmoka atitinkamai 30 ir 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (pagal galiojantį įstatymą – atitinkamai 50 ir 25 procentus). Siūlomos nuostatos diskutuotinos. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog nurodytu įstatymo pakeitimu siekiama paskatinti mediaciją. Pastebėtina, jog pagal Mediacijos įstatymą, mediacija galima tik abiejų ginčo šalių sutarimu. Be to, mediacijos vykdymo išlaidas turi apmokėti ginčo šalys, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (kai teisminės mediacijos paslaugas teikia mediatoriai, kurie yra teisėjais, ir privalomosios mediacijos atveju, kai iki 4 val. teikiamas mediacijos paslaugas apmoka Tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų). Atsižvelgdami į tai, abejojame, ar aptariamos projekto nuostatos, kurios akivaizdžiai pablogina antrinės teisinės pagalbos reikalingų asmenų padėtį, padės pasiekti aiškinamajame rašte nurodytą tikslą. 5. Projekto 17 straipsnyje siūloma reglamentuoti įstatymo įsigaliojimą ir taikymą. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. balandžio 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 2, 3, 5, 6, 7, 8, 11, 13 ir 15 straipsniuose siūlomus keičiamo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimus antrinė teisinė pagalba būtų teikiama atsižvelgiant ne tik į asmens, siekiančio gauti tokią teisinę pagalbą, turtą, bet ir jo šeimos turimą turtą, o asmens (šeimos) turto ir pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai gauti pagal projekto nuostatas nustatytų Vyriausybė, projekto 17 straipsnį reikėtų papildyti atskira dalimi, pasiūlant Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Be to, svarstytina, ar atsižvelgus į teisės aktuose nustatytas įstatymo priėmimo procedūras ir jų terminus bei į tai, kad eilinė Seimo pavasario sesija pradedama 2020 m. kovo 10 d., neturėtų būti nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data. 6. Projekto 17 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos taikomos prašymams suteikti pirminę teisinę pagalbą, gautiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 8 straipsnio 3 ir 4 dalimis siūlomus keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 ir 8 dalių pakeitimus tuo atveju, kai antrinė teisinė pagalba jau teikiama vienoje byloje, sumažinamas išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti dydis tam pačiam pareiškėjui kitose jo bylose. Be to, pažymėtina, kad pagal galiojančias keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo dydis procentais yra mažinamas kitose bylose tuo atveju, kai antrinė teisinė pagalba tam pačiam pareiškėjui jau teikiama dviejose bylose.
Iš projekto 17 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, kaip, įsigaliojus įstatymui, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos (sumažinti išlaidų apmokėjimo dydžiai) būtų taikomi pareiškėjams, kuriems antrinė teisinė pagalba bylose pradėta teikti iki įstatymo įsigaliojimo ir jiems pagalba teikiama vienoje, dviejose ar daugiau bylų, t.y., ar jiems būtų taikomi projektu siūlomi nustatyti sumažinti išlaidų dydžiai. Svarstytina, ar projekto 17 straipsnio 2 dalį nereikėtų papildyti nuostatomis dėl projektu siūlomų keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatų taikymo įsigaliojus įstatymui. 7. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog
„siekiant užtikrinti kad antrinė teisinė pagalba būtų teikiama pagrįstai ir
valstybės lėšos būtų naudojamos ekonomiškai, o antrinė teisinė pagalba būtų teikiama tiems, kuriems ji yra būtiniausia, siūloma VGTPĮ 4 straipsnio 4 punkte, 6 straipsnio 1 punkte, 11 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 7 punkte,
numatyti, kad pareiškėjo teisė į antrinę teisinę pagalbą būtų vertinama atsižvelgiant ne tik į asmens turtą, tačiau ir į jo šeimos turtą, jeigu asmuo yra sukūręs šeimą”. Teisės departamento nuomone, asmens, sukūrusio šeima, realią turtinę padėtį ir finansines galimybes rodo ne tik projekte išvardintos aplinkybės (paties asmens ir jo šeimos turimas turtas bei asmens gaunamos pajamos), bet ir kitų šeimos narių gaunamos pajamos.
Pastebėtina, jog šeimos pajamos kaip juridiškai reikšminga aplinkybė valdžios institucijoms priimant atitinkamus sprendimus įtvirtinta ir kituose įstatymuose – pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų (past. – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme vartojama „bendrai gyvenančių asmenų” sąvoka apima ir sutuoktinius, ir neįregistravusius santuokos, ir bendrą ūkį tvarkančius pilnamečius vyrą ir moterį ir jų vaikus, ir kitus asmenis, kurie kartu laikytini ir šeimos nariais) arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos”. Atsižvelgiant į tai, kad projekte numatomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad antrinė teisinė pagalba būtų teikiama tik tiems, kuriems „ji yra būtiniausia”, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, numatančiomis pareigą atsižvelgti į visų šeimos narių gaunamas pajamas, kai sprendžiamas klausimas, ar asmeniui reikėtų teikti antrinę teisinę pagalbą. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2, 4, 6, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 23, 24, 27¹ IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 17 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į įstatymo projekto priėmimo, priimto įstatymo pasirašymo, paskelbimo procedūrų trukmę, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, atitinkamai turėtų būti tikslinama ir projekto 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2,
2020-06-17
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: ministras Elvinas Jankevičius, Teisinės apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė, Teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės patarėja Vaida Rudėnaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Viešosios teisės skyriaus vyresnysis specialistas Simonas Mikšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 7 dalies 16 punkte siūloma nustatyti, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu ,,pareiškėjui teisinė pagalba yra reikalinga fizinio asmens bankroto byloje“.
Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar antrinė teisinė pagalba neteikiama pareiškėjui, kuriam pačiam iškelta bankroto byla“, ar tuo atveju, kai pareiškėjas yra kito fizinio asmenio asmens kreditorius ir vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis dalyvauja tam fiziniam asmeniui iškeltoje bankroto byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Siekiant aiškumo, projekto 5 straipsniu keičiamą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 16 punktą išdėstyti taip:
„16) pareiškėjui teisinė pagalba yra reikalinga jam
iškeltoje fizinio asmens bankroto byloje“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-02-175 3,4
vartojama sąvoka „Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius”, o ne
„Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius”. Nepritarti
Vyriausybė pagal VGTPĮ 6 straipsnio 1 punktą nustato asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai gauti ir kartu jie sutrumpintai vadinami turto ir pajamų lygiais, tačiau VGTPĮ 11 straipsnio 10 ir 11 dalyse siūloma įtvirtinti išimtį tik tiems atvejams, kai asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytą asmens (šeimos) turto lygį, tačiau ne tiems atvejais, kai asmens pajamos viršija Vyriausybės nustatytą asmens pajamų lygį. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-02-17 6,7
punkto ir projekto 7 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostatos diskutuotinos.
Projektu siūloma nustatyti, jog teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis ir dėl to jų asmens (šeimos) turtas ir asmens metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių. Nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo turto arešto aktas ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis, ir deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti. Pastebėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą buvo atsižvelgiama į teisinę pagalbą pageidaujančio gauti asmens turto ir pajamų lygį. Tuo tarpu pagal projektą turi būti atsižvelgiama į teisinę pagalbą pageidaujančio gauti asmens (šeimos) turto ir pajamų lygį. Nors Civilinio kodekso 3.92 straipsnyje nustatyta, jog turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu, manytina, kad kai kuriais atvejais dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo asmenims gali kilti neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, jeigu lėšos banke, kurios sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra vieno sutuoktinio vardu ir faktiškai tik jis vienas gali jomis disponuoti. Kilus tarp sutuoktinių ginčui dėl bendro turto, ieškiniui pareikšti kito sutuoktinio sutikimo nereikia, tačiau jeigu norintis pareikšti ieškinį sutuoktinis faktiškai nedisponuoja šeimos lėšomis, jis gali neturėti lėšų advokato teisinei pagalbai.
Šiuo atveju sutuoktinis vargu ar galėtų gauti antrinę teisinę pagalbą, nes neaišku, kokį dokumentą, patvirtinantį objektyvias priežastis, dėl kurių jis negali disponuoti šeimos turtu ir lėšomis, jis galėtų pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – Tarnyba). Svarstytina, ar Tarnybai nereikėtų suteikti teisės tokiais ar panašiais atvejais, įvertinus konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, kaip tai yra numatyta keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 ir 11 dalyse. Nepritarti Kokius konkrečius dokumentus galėtų pateikti pareiškėjas, siekdamas patvirtinti objektyvias priežastis, dėl kurių jis negali disponuoti savo (šeimos) turtu, priklausys nuo individualios faktinės situacijos, t. y. konkretaus asmens (šeimos) turto pobūdžio. Be to, net ir tuo atveju, jei pareiškėjas negali pateikti jokių dokumentų pagal VGTPĮ 13 straipsnio 7 dalį ir dėl šios priežasties jo asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytą asmens (šeimos) turto lygį, jis gali prašyti taikyti VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalyje numatytą išimtį dėl individualios situacijos vertinimo. Taigi sistemiškai vertinant VGTPĮ 11 ir 12 straipsnio nuostatas, manytina, kad papildomos išimties numatymas nėra reikalingas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-02-178 4.
Projekto 8 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 ir 8 dalis, jose nustatant, jog pareiškėjui, kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, kai ji jau yra teikiama vienoje byloje (pagal galiojantį įstatymą – dviejose bylose), už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė apmoka atitinkamai 30 ir 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (pagal galiojantį įstatymą – atitinkamai 50 ir 25 procentus). Siūlomos nuostatos diskutuotinos. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog nurodytu įstatymo pakeitimu siekiama paskatinti mediaciją. Pastebėtina, jog pagal Mediacijos įstatymą, mediacija galima tik abiejų ginčo šalių sutarimu. Be to, mediacijos vykdymo išlaidas turi apmokėti ginčo šalys, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (kai teisminės mediacijos paslaugas teikia mediatoriai, kurie yra teisėjais, ir privalomosios mediacijos atveju, kai iki
lėšų). Atsižvelgdami į tai, abejojame, ar aptariamos projekto nuostatos, kurios akivaizdžiai pablogina antrinės teisinės pagalbos reikalingų asmenų padėtį, padės pasiekti aiškinamajame rašte nurodytą tikslą. Nepritarti Valstybė antrinę teisinę pagalbą teikia tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti, atsižvelgiant į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principus. Taigi siekiant garantuoti valstybės teisinių paslaugų teikimą tik asmenims, kuriems tokios paslaugos yra būtiniausios, kartu užtikrinant jų veiksmingumą, siūloma didinti asmens apmokamą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Tokiu būdu prieš kreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo asmenys taip pat skatinami įsivertinti alternatyvias ginčų sprendimo galimybes. Taip pat manytina, kad mediacijos procedūroje skiriamos 4 val. yra pakankamas laikas konstruktyviai išspręsti ginčą ir be teisminio proceso.
Be to, dalis klausimų (pvz. pareiškimai dėl teismo įsakymų, prašymai dėl teismo leidimų tam tikrose bylose) siūlomi perduoti pirminei teisinei pagalba, tad poreikis antrinei teisinei pagalbai turėtų sumažėti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-02-1717
įstatymo įsigaliojimą ir taikymą. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. balandžio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 2, 3, 5, 6, 7, 8, 11, 13 ir 15 straipsniuose siūlomus keičiamo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimus antrinė teisinė pagalba būtų teikiama atsižvelgiant ne tik į asmens, siekiančio gauti tokią teisinę pagalbą, turtą, bet ir jo šeimos turimą turtą, o asmens (šeimos) turto ir pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai gauti pagal projekto nuostatas nustatytų Vyriausybė, projekto 17 straipsnį reikėtų papildyti atskira dalimi, pasiūlant Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Be to, svarstytina, ar atsižvelgus į teisės aktuose nustatytas įstatymo priėmimo procedūras ir jų terminus bei į tai, kad eilinė Seimo pavasario sesija pradedama 2020 m. kovo
Siūlytina atsižvelgti ir įsigaliojimo datą derinti su BPK projekto įsigaliojimo data - 2020 m. liepos 1 d. Taip pat įstatymo projekto nuostatos papildytos įgyvendinančiomis nuostatomis. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos taikomos prašymams suteikti pirminę teisinę pagalbą, gautiems po šio įstatymo įsigaliojimo.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 8 straipsnio 3 ir 4 dalimis siūlomus keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 ir 8 dalių pakeitimus tuo atveju, kai antrinė teisinė pagalba jau teikiama vienoje byloje, sumažinamas išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti dydis tam pačiam pareiškėjui kitose jo bylose. Be to, pažymėtina, kad pagal galiojančias keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo dydis procentais yra mažinamas kitose bylose tuo atveju, kai antrinė teisinė pagalba tam pačiam pareiškėjui jau teikiama dviejose bylose. Iš projekto 17 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, kaip, įsigaliojus įstatymui, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos (sumažinti išlaidų apmokėjimo dydžiai) būtų taikomi pareiškėjams, kuriems antrinė teisinė pagalba bylose pradėta teikti iki įstatymo įsigaliojimo ir jiems pagalba teikiama vienoje, dviejose ar daugiau bylų, t.y., ar jiems būtų taikomi projektu siūlomi nustatyti sumažinti išlaidų dydžiai. Svarstytina, ar projekto 17 straipsnio 2 dalį nereikėtų papildyti nuostatomis dėl projektu siūlomų keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatų taikymo įsigaliojus įstatymui. Pritarti Įstatymo projekto 17 straipsnį papildyti šiomis nuostatomis:
„4. Kai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba buvo suteikta
iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos dėl valstybės garantuojamos teisinė pagalbos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies apmokėjimo“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
7.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog
„siekiant užtikrinti kad antrinė teisinė pagalba būtų teikiama pagrįstai ir
valstybės lėšos būtų naudojamos ekonomiškai, o antrinė teisinė pagalba būtų teikiama tiems, kuriems ji yra būtiniausia, siūloma VGTPĮ 4 straipsnio 4 punkte, 6 straipsnio 1 punkte, 11 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 7 punkte, 13 straipsnio 7 dalyje, 14 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 24 straipsnio 4 dalyje numatyti, kad pareiškėjo teisė į antrinę teisinę pagalbą būtų vertinama atsižvelgiant ne tik į asmens turtą, tačiau ir į jo šeimos turtą, jeigu asmuo yra sukūręs šeimą”. Teisės departamento nuomone, asmens, sukūrusio šeima, realią turtinę padėtį ir finansines galimybes rodo ne tik projekte išvardintos aplinkybės (paties asmens ir jo šeimos turimas turtas bei asmens gaunamos pajamos), bet ir kitų šeimos narių gaunamos pajamos. Pastebėtina, jog šeimos pajamos kaip juridiškai reikšminga aplinkybė valdžios institucijoms priimant atitinkamus sprendimus įtvirtinta ir kituose įstatymuose – pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad
„skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių
asmenų (past. – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme vartojama „bendrai gyvenančių asmenų” sąvoka apima ir sutuoktinius, ir neįregistravusius santuokos, ir bendrą ūkį tvarkančius pilnamečius vyrą ir moterį ir jų vaikus, ir kitus asmenis, kurie kartu laikytini ir šeimos nariais) arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos”.
Atsižvelgiant į tai, kad projekte numatomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad antrinė teisinė pagalba būtų teikiama tik tiems, kuriems „ji yra būtiniausia”, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, numatančiomis pareigą atsižvelgti į visų šeimos narių gaunamas pajamas, kai sprendžiamas klausimas, ar asmeniui reikėtų teikti antrinę teisinę pagalbą. Pritarti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamas VGTPĮ 2 straipsnis papildytas šiomis nuostatomis:
„13. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip,
kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, proceso įstatymuose.“ Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamos VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas išdėstyti taip:
„2. Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:
1) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;.
Į asmens (šeimos) turtą įskaitomas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau - Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas) nurodytas turtas;“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2020-04-299 Šiuo metu yra užregistruoti keli LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projektai. Istoriškai, šis įstatymas yra svarstomas LRS TTK. VšĮ „Vilniaus universiteto teisės klinika“, susipažinusi su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VI11-1591 2, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 21, 23, 24, 27-1 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. 19-12800) (toliau - Projektas) ir pasinaudodama savo teise teikti pastabas, atkreipia dėmesį ir siūlo:
straipsnis nauja 7 dalimi dėl supaprastintos formos ne ginčo teisenos procesinių dokumentų parengimo pirminės teisinės pagalbos grandyje. Tai yra šie dokumentai - prašymas dėl santuokos nutraukimo šalių sutarimu, pareiškimas dėl teismo įsakymo ir kt. Siūlytina šį sąrašą patikslinti. Pritarti
klinika“
81
išdavimo, bet nenumato prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo (CPK 439 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad prieštaravimai yra lygiavertis (veidrodinis) dokumentas, prieštaravimuose skolininkui nėra pareigos nurodyti teisinį pagrindą (CPK 439 str. 2 d.), iš esmės jis rengiamas naudojantis EPP portale esančia prieštaravimų forma, šį dokumentą irgi gali parengti pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai. Pritarti Projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostatas patikslinti šia formuluote „prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo“. Taip pat patikslinti 8 straipsniu keičiamą VGTPĮ 14 straipsnį ir šio straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Pirminės teisinės pagalbos išlaidas sudaro
išlaidos, susijusios su teisine informacija, teisinėmis konsultacijomis ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimu, taip pat išlaidos, susijusios su šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytų procesinių dokumentų parengimu, su patarimais dėl ginčų sprendimo ne teismo tvarka, su veiksmais dėl taikaus ginčo išsprendimo ir su taikos sutarties parengimu.“
klinika“
1
teikiantys specialistai parengia prašymą dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti NT, prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą išdavimo. Praktikoje reikalingi ir kiti teismo leidimai, kurie rengiami naudojantis standartinėmis formomis. Todėl papildomai siūlytina įtraukti: a. globėjo ar rūpintojo prašymas dėl neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens vardu sudaromo sandorio, kai sandorio vertė daugiau kaip 1500 eurų (CK 3.244 str.
2 d.); b. prašymas kai globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės (CK 3.244 str. 3 d.). Pritarti Projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostatas išdėstyti taip:
„7. Pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys
rengia prašymus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, prašymus dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą išdavimo, ir prašymus dėl teismo leidimo priimti palikimą išdavimo ir prašymus dėl išankstinių teismo leidimų sudaryti sandorius, susijusius su neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtu.“
ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4473(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė