Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
pakeitimo įstatymas 20 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 29 dalimi:
„29. Ūkio subjektas – kaip apibrėžta Lietuvos
Respublikos viešojo administravimo įstatyme.“
dalimis. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikoje miškų urėdija (urėdijos) veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką. Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trijų trejų iki dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti. Mažmeninėje prekyboje parduodama iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams.
Aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą žaliavinę medieną ir
(ar) miško kirtimo liekanas pirmiausia gali įsigyti ūkio subjektai, atitinkantys šiuos socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus:
1) ūkio subjektas per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus medienos gaminiams gaminti panaudojo ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų;
2) per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus vidutinis metinis darbuotojų, gaminančių gaminius iš žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, Lietuvos Respublikoje skaičius yra ne mažiau kaip penki;
3) ūkio subjektas neturi pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjui ir (ar) yra įvykdęs įsipareigojimus Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų;
4) ūkio subjektas teisėtais pagrindais (jam priklauso ilgalaikis materialusis turtas, taip pat turtas, įsigytas lizingo būdu) disponuoja gamybiniais įrenginiais, leidžiančiais perdirbti įsigytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – padidinti valstybiniuose miškuose išauginamos medienos teikiamą socialinę ir ekonominę naudą šaliai, siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, kaip numatoma Miškų įstatymo 1 straipsnyje. Įstatymo projektu siūlome Lietuvos Respublikos miškų įstatyme įtvirtinti konkrečius socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus, kuriuos atitinkantys ūkio subjektai pirmiausia galėtų įsigyti aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą žaliavinę medieną ir
(ar) miško kirtimo liekanas. Siūlomi kriterijai iš esmės parodo ūkio subjekto dalyvavimą pridėtinės vertės kūrime, įtaką gyventojų užimtumui, taip pat tinkamą finansinių įsipareigojimų (įskaitant valstybės biudžetui) vykdymą. Tokiu būdu žaliavinė mediena ir (ar) miško kirtimo liekanos pagal ilgalaikes ir pusmetines sutartis pirmiausia būtų parduodama didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas kuriantiems ūkio subjektams. Tai leistų geriau užtikrinti Lietuvos socialinius ir ekonominius interesus, skatintų investicijas į medienos pramonę. Šalies medienos pramonė sukuria akivaizdžiai didesnės pridėtinės vertės produktus, nei medienos žaliavos eksportas, todėl ši pramonė valstybei kuria gerokai didesnę mokestinę naudą ir daugiau darbo vietų nei žemą pridėtinę vertę sukurianti žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų eksporto veikla. Pažymėtina, kad medienos perdirbimo pramonė Lietuvos ekonomikoje užima svarbią vietą – Lietuvoje šiame sektoriuje veiklą vykdo virš 1000 įmonių.
Žaliavinės medienos eksporto veiklą vykdančios įmonės, kurios galimai neatitiks siūlomų įtvirtinti socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijų, negali pasiekti tokių ekonominių rodiklių, kadangi jų veikla apsiriboja importo–eksporto operacijų atlikimu, kurioms aptarnauti reikia minimalaus darbuotojų skaičiaus. Siūlomas reguliavimas taip pat atspindėtų ir socialinius probleminių kaimo vietovių gyventojų interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas taip pat atitinka ir Europos Sąjungos miškų strategiją bei jos rekomendacijas. Strategijoje siūloma medieną parduoti prioritetų tvarka pirmumą skiriant aukščiausios pridėtinės vertės produktų kūrimui, iš kurių pirmiausia – medienos gaminiams (Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui: Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui, 2014-04-04, Briuselis, COM(2013) 659 galutinis/2). Būtina pažymėti, kad siūlomos Įstatymo nuostatos numato konstituciškai pagrįstą diferencijuotą ūkinės veiklos teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad siekiant bendros tautos gerovės gali būti numatomas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas "Dėl kvotinio cukraus eksporto"). Atskirų ūkio subjektų teisinės padėties diferencijuotas nustatymas atsižvelgiant į reguliuojamų santykių svarbą ir pobūdį, taip pat atitinkamų ūkinės veiklos sąlygų nustatymas yra sietinas su ūkio srityje valstybės keliamais tikslais, siekiu atitinkamai sutvarkyti šalies ūkį (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio
Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas "Dėl kvotinio cukraus eksporto").
Siūlomi pakeitimai svarbūs ir Lietuvos įsipareigojimų klimato kaitai švelninti kontekste, nes eksportuojant žaliavinę medieną, joje sukauptas CO₂ pagal apskaitos taisykles negali būti įvertintas, tuo tarpu iš šalyje užaugintos medienos pagamintuose medienos produktuose sukauptas CO₂ kiekis įtraukiamas į bendrą šalyje išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, manome, kad valstybinių miškų išteklių panaudojimas turi būti siejamas su šalies pramone, didžiausios socialinės ir ekonominės naudos valstybei kūrimu, o siūlomi Miškų įstatymo pakeitimai padėtų tai įgyvendinti. Siekiant verslui sudaryti sąlygas laiku prisitaikyti prie naujo reglamentavimo, siūlome, kad Įstatymo projektas įsigaliotų 2021 m. gegužės 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. sausio
įgyvendinamuosius teisės aktus, iki įstatymo įsigaliojimo bus vykdomas elektroninės medienos prekybos sistemos pritaikymas pagal pakeistų teisės aktų nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Aplinkos ministerija. 3.
aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame įstatyme siūlomi socialinės ir ekonominės naudos šaliai kriterijai, pagal kuriuos būtų suteikiama pirmenybė įsigyti aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą valstybiniuose miškuose pagamintą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas, nenustatyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma pakeisti 7 straipsnio 1 dalį, joje numatant, kad per elektroninę medienos pardavimo sistemą aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą valstybiniuose miškuose pagamintą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas pirmiausia gali įsigyti ūkio subjektai, atitinkantys šiuos socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus:
1) ūkio subjektas per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus medienos gaminiams gaminti panaudojo ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų;
2) per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus vidutinis metinis darbuotojų, gaminančių gaminius iš žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, Lietuvos Respublikoje skaičius yra ne mažiau kaip penki;
3) ūkio subjektas neturi pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjui ir (ar) yra įvykdęs įsipareigojimus Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų;
4) ūkio subjektas teisėtais pagrindais (jam priklauso ilgalaikis materialusis turtas, taip pat turtas, įsigytas lizingo būdu) disponuoja gamybiniais įrenginiais, leidžiančiais perdirbti įsigytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas. Tokiu būdu žaliavinė mediena pagal ilgalaikes ir pusmetines sutartis pirmiausia būtų parduodama didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas kuriantiems ūkio subjektams.
Tai leistų geriau užtikrinti Lietuvos socialinius ir ekonominius interesus, skatintų investicijas į medienos pramonę. Kriterijų neatitinkantys ūkio subjektai visais atvejais galėtų įsigyti žaliavinės medienos ir
(ar) miško kirtimo liekanų aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti, taip pat ir aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti tais atvejais, kai konkretaus medienos sortimento ir (ar) miško kirtimo liekanų nenupirktų kriterijus atitinkantys ūkio subjektai. Pirmajame kriterijuje 1 kalendorinių metų laikotarpis pasirinktas prekybos mediena taisyklėse anksčiau taikytai analogiškai nuolatinio pirkėjo sampratai, suteikiant pirmenybę apsirūpinti mediena pirkėjams, stabiliai kuriantiems pridėtinę vertę ir pademonstravusiems veiklos tęstinumo galimybes bei tam tikrą patikimumą. Taip pat pirmajame kriterijuje procentinis kiekis (80 proc.) siūlomas atsižvelgiant į praktinius medienos perdirbimo įmonių Lietuvoje veiklos organizavimo aspektus, kuomet dėl kokybės, technologinių procesų reikalavimų ir kt. ne visa įsigyjama mediena gali būti apdirbama. Skirtingai nei VĮ Valstybinių miškų urėdijos vykdomoje didmeninėje prekyboje, privačių miškų savininkai dažnai parduoda visą medieną (įvairius sortimentus) kartu, iš kurių kai kurių sortimentų technologiškai įmonė negali perdirbti (arba iš tokios medienos negamina jokių gaminių), todėl yra priversta parduoti dalį įsigytos medienos. Ekspertiniu vertinimu ši dalis dažniausiai siekia iki 20 proc. nuo įsigyjamos medienos, todėl negalima nustatyti reikalavimo gaminti gaminius 100 proc. ir tam tikras lankstumas dėl šio reikalavimo yra būtinas, atitinkamai siūlomas 80 proc. yra vertintinas kaip minimalus būtinas lankstumas.
Antrajame kriterijuje reikalavimas turėti ne mažiau kaip 5 darbuotojus siūlomas nustatyti atsižvelgiant į medienos perdirbimo veiklos specifiką ir technologinius reikalavimus siekiant nediskriminuoti smulkiųjų ir vidutiniųjų ūkio subjektų. Atsižvelgiant į tai nustatytas artimas minimaliam darbuotojų skaičiui kriterijus. Trečiasis kriterijus nustatytas siekiant užtikrinti efektyvų valstybės turto (medienos) naudojimą ir tai, kad valstybiniuose miškuose pagaminta mediena pirmiausia būtų parduodama socialiai atsakingiems ūkio subjektams. Šiuo kriterijumi įmonės būtų skatinamos vykdyti atsakingą verslą – laiku mokėti mokesčius valstybei, laiku atsiskaityti už nupirktą medieną. Ketvirtuoju kriterijumi bus užtikrinama, kad mediena parduodama ūkio subjektui, kuris turi galimybes šią medieną perdirbti bei tuo pačiu eliminuojami galimi piktnaudžiavimo atvejai dėl atitikties nustatomiems kriterijams siekiant įsigyti medieną ne medienos perdirbimo tikslais. Skliaustuose siūlomi nustatyti tik tie disponavimo teisėtumo pagrindai, kurie užtikrintų ilgalaikį naudojimąsi gamybiniais įrenginiais, leidžiančiais perdirbti įsigytą medieną. Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad didmeninė ir mažmeninė prekyba žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl detalus Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas, įvertinant bei minimizuojant galimas piktnaudžiavimo rizikas, bus reglamentuotas poįstatyminiame teisės akte.
Preliminariai numatoma, kad ūkio subjektų atitiktį socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijams galėtų vertinti elektroninės medienos prekybos sistemos administratorius UAB „Baltpool“ (vykdydamas ir šiuo metu taikomą pirkėjo registravimo į aukcionus procedūrą) pagal ūkio subjektų pateikiamą informaciją (nepriklausomo auditoriaus ataskaitą, registrų pažymas ir pan.), o pati prekyba vykdoma organizuojant aukcionus „dviejų ratų“ principu, kuriuose pirmą kartą skelbiamuose aukcionuose galėtų dalyvauti nustatytus kriterijus atitinkantys ūkio subjektai, kituose aukcionuose – visi ūkio subjektai be jokių apribojimų. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol Miškų įstatyme „ūkio subjekto“ sąvoka nevartota, ir siekiant aiškumo, Įstatymo projekto 2 straipsnio 29 dalimi siūloma apibrėžti Įstatymo projekto 7 dalyje minimą ūkio subjekto sąvoką. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Lietuvos statistikos departamento ir Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, žaliavinės medienos eksportas iš Lietuvos nuo 2015 metų nuosekliai didėja (vidutiniškai po 6 proc. per metus) ir, 2018 metų duomenimis, siekia apie 25 proc. nuo visos šalyje paruošiamos žaliavinės medienos. Taigi, maždaug trys ketvirtadaliai žaliavinės medienos yra panaudojami šalyje medienos produktams gaminti. Reikšminga dalis eksportuojamos medienos jau nuo seno yra popierrąsčiai, kuriems praktiškai nėra perdirbimo galimybių Lietuvoje.
Tačiau pastaruoju metu didėja rąstų eksportas. Daugiausia medienos eksportuojama į kaimynines šalis: Latviją ir Lenkiją. Medienos eksportas reiškia prarastas galimybes plėtoti savo šalies medienos pramonę bei sukurti daugiau pridėtinės vertės. Lietuvos mokslininkų skaičiavimais, nesukuriama pridėtinė vertė dėl eksportuotos medienos neapdirbimo Lietuvoje sudaro 100-130 milijonų eurų kasmet. Įstatymo projektas prisideda prie šių ir kitų susijusių klausimų (regioninė politika, klimato kaitos įsipareigojimai ir kt.) sprendimo. Poveikis ekonominėms ir verslo sąlygoms. Iš Lietuvos miškų kasmet rinkai pateikiama apie 7 mln. ktm medienos, iš kurių iš valstybinių miškų – apie 3,7 mln. ktm). Siūlomi nustatyti kriterijai bus taikomi valstybiniuose miškuose pagamintai aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamai medienai. Šiuose aukcionuose parduodama 80-85 proc. valstybiniuose miškuose pagamintos medienos, todėl kriterijai bus taikomi ir pirmumas įsigyti medieną bus suteikiamas kriterijus atitinkantiems ūkio subjektams dėl kiek daugiau nei 40 proc. Lietuvos rinkai patiekiamos medienos. Įvertinus valstybiniuose miškuose pagamintos medienos aukcionų pusmetinėms ir ilgalaikėms sutartims sudaryti vykdymo rezultatus, nustatyta, kad dėl kriterijų įtakos Lietuvos medienos pramonė papildomai galėtų įsigyti ir perdirbti apie 500 tūkst. ktm medienos ir papildomai sukurti apie 65 mln. Eur pridėtinės vertės. Tuo tarpu žaliavinės medienos eksportą vykdančioms įmonėms eksportuojant šį medienos kiekį sukuriama tik apie 13 mln. Eur pridėtinės vertės (skirtumas tarp medienos įsigijimo ir jos eksporto kainų). Kriterijai prisidėtų prie eksportuojamos žaliavinės medienos kiekio mažėjimo, tačiau šis sumažėjimas priklausytų nuo Lietuvos medienos perdirbimo pajėgumų ir investicijų į medienos perdirbimą Lietuvoje.
Žaliavinės medienos dalis, kuri viršytų šiuos pajėgumus, būtų parduodama ir kriterijų neatitinkantiems pirkėjams. Aukcionų organizavimo ir vykdymo principai išlieka tie patys ir mediena parduodama didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, todėl Miškų įstatymo pakeitimai papildomos reikšmingos įtakos medienos kainoms, o kartu ir valstybinių miškų valdytojų pajamoms neturės. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus viso miškų sektoriaus vietą ir svarbą bendroje šalies ekonomikoje (miškų sektoriaus sukuriama vertė yra apie 4,5 proc. bendroje pridėtinėje vertėje), galima prognozuoti, kad kriterijų nustatymo įtaka bendrai ūkio būklei ir miškų sektoriui nebus esminė, tačiau turės teigiamą postūmį šalies medienos pramonės vystymuisi, skatins investicijas šiame sektoriuje, didins sektoriaus indėlį į šalies ekonomiką ir visuomenės gerovę, prisidės prie smulkaus ir vidutiniojo verslo vystymo regionuose ir kt. Poveikis socialinei aplinkai ir regioninei politikai. Papildomas 500 tūkst. ktm medienos perdirbimas sudarytų galimybes sukurti apie 3 tūkst. naujų tiesioginių darbo vietų medienos perdirbimo sektoriuje (be baldų sektoriaus). Dauguma medienos perdirbimo įmonių (apie 90 proc.) yra kaimo vietovėse, regionuose, todėl Įstatymo projekto priėmimas prisidės prie regioninės politikos įgyvendinimo, darbo vietų kūrimo regionuose. Poveikis konkurencijai. Įvertinus informaciją apie aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti dalyvavusius ūkio subjektus nustatyta, kad medieną pirko apie 270 (nupirko apie 70 proc. parduotos medienos) medienos perdirbėjų (iš kurių didesnioji dalis yra smulkios ir vidutinės įmonės bei veikia regionuose) ir apie 30 Lietuvoje medienos neapdirbančių ūkio subjektų (nupirko apie 30 proc. medienos).
Siūlomus nustatyti kriterijus atitiks iš esmės visi medieną perdirbantys ūkio subjektai, išskyrus atskirus pavienius smulkius ūkio subjektus, o Lietuvoje medienos neapdirbantys ūkio subjektai dėl savo veiklos pobūdžio galimai neatitiks dalies kriterijų. Tokiu būdu didžioji dauguma (iki
pakankamą konkurenciją rinkoje tarp pirmumą turinčių medienos pirkėjų. Atkreipiame dėmesį, minėtose Lietuvoje medienos neapdirbančiose įmonėse dirba apie 300 žmonių ir, mūsų nuomone, šis skaičius yra mažiau reikšmingas lyginant su numatomomis minėtomis galimybėmis sukurti daug daugiau darbo vietų (apie 10 kartų daugiau) ir pridėtinės vertės vykdant medienos perdirbimą. Be to, kriterijų neatitiksiančios įmonės neeliminuojamos iš Lietuvos medienos rinkos, nes kriterijai bus taikomi dėl kiek daugiau nei 40 proc. Lietuvos rinkai patiekiamos medienos. Atsižvelgiant į tai, manome, kad nedidelis konkurencijos sumažėjimas iš esmės neįtakos konkurencinės aplinkos ir likęs aukcionuose dalyvaujančių ūkio subjektų skaičius užtikrins pakankamai aukštą konkurencijos lygį ir medienos pardavimą už adekvačią rinkos kainą, o dėl nustatomų kriterijų sukuriama pridėtinė vertė, papildomos darbo vietos, prisidėjimas prie klimato kaitos įsipareigojimų vykdymo ir kt. teiks daug didesnę naudą šaliai ir visuomenei. Poveikis šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcijai.
Kalbant apie įtaką su klimato kaita susijusiems Lietuvos įsipareigojimams, pažymėtina, kad remiantis prognozuojamomis medienos produktų gamybos apimtimis 2018–2040 m., papildomas perdirbtos 500 tūkst. ktm medienos kiekis kasmet vidutiniškai prisidėtų nuo 360 iki 390 kt CO₂ absorbcijos arba nuo 0.7 iki 0.8 t absorbuoto CO₂/ktm, ir tai lemtų reikšmingą 20-30 proc. bendros absorbcijos medžio produktų kategorijoje padidėjimą. Tokiu būdu priėmus Įstatymo projektą būtų svariai prisidedama prie tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų vykdymo siekiant nulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) balanso žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriuje. Prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta mediena kaimyninėse šalyse. Europos Sąjungos šalyse taikomos įvairios valstybiniuose miškuose pagamintos medienos pardavimo sistemos ir skatinimo naudoti vietinius išteklius priemonės. Čia pateikiama kaimyninių šalių taikoma praktika parduodant valstybiniuose miškuose pagamintą medieną. Latvijoje didžioji dalis valstybiniuose miškuose pagamintos medienos parduodama medienos perdirbėjams su pirkimo istorija. Pagrindinė valstybinius miškus tvarkanti įmonė AB „Latvijas valsts meži“ pardavimus vykdo 2 kartus per metus. 85-90 proc. medienos parduodama pagal pačios įmonės patvirtintą stabilaus pirkėjo programą, o likę 15 proc. visiems pirkėjams – trumpalaikėmis sutartimis. Pardavimai vykdomi šalių susitarimu. Pirkėjams nustatytas reikalavimas turėti nepriklausomų medienos matuotojų tūrio ir kokybės nustatymo linijas. Estijoje valstybiniuose miškuose pagamintos medienos pardavimas reglamentuotas Vyriausybės nutarimu. Šis nutarimas visų konkrečių prekybos reikalavimų nenustato, tačiau palieka galimybę pardavėjui vertinti pirkėją pagal jo finansinę ir ekonominę padėtį, anksčiau sudarytų sutarčių vykdymo drausmę, pirkėjo materialines ir technines galimybes įvykdyti numatomą sudaryti sutartį.
Pagal ilgalaikes sutartis parduodama 85 proc. visų rąstų. Likusi dalis parduodama aukcionuose. Ilgalaikės sutartys sudaromos 5 metams, kainos tikslinamos kas ketvirtį po trumpalaikių aukcionų. Iki 2020 metų Lenkijoje mediena buvo parduodama dviem etapais aukciono būdu: pirmajame etape (vyksta vieną kartą per metus ir parduodama 80 proc. medienos) gali dalyvauti visos įmonės, kurios iš valstybinių miškų valdytojų yra ankščiau pirkusios medienos (pirkėjams su pirkimo istorija), antrajame etape (20 proc. medienos) – visi kiti pirkėjai konkrečių rūšių medienai pirkti. Pasiūlymo pirkti medieną įvertinimas grindžiamas trim kriterijais: 65 proc. už kainą, 25 proc. dėl vadinamosios prekybininko tradicijos (ankstesnių jo pirkinių istorija) ir 10 procentų kaip arti miško rajonas, kuriame verslininkas nori įsigyti medieną. Mūsų žiniomis, nuo 2020 metų Lenkijos valstybiniuose miškuose pagamintos medienos pardavimo tvarka keičiama ir pasiūlymai pirkti medieną bus vertinami tik pagal kainą. Lenkijoje valstybiniuose miškuose pagamintos medienos prekybos tvarka reglamentuojama pačio valstybinio miškų valdytojo. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes skatins investuoti į medienos pramonę, kurti su pridėtinės vertės didinimu susijusias darbo vietas. Detaliau aprašyta šio aiškinamojo rašto 5 punkte. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti Vyriausybės nutarimu patvirtintą Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2021 m. sausio 1 d. turės parengti ir patvirtinti būtinus šio įstatymo įgyvendinimui poįstatyminius teisės aktus. Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti Vyriausybės nutarimu patvirtintą Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „prekyba mediena“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsniu keičiamo Miškų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą žaliavinę medieną ir
(ar) miško kirtimo liekanas pirmiausia gali įsigyti ūkio subjektai, atitinkantys šiuos socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus:
1) ūkio subjektas per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus medienos gaminiams gaminti panaudojo ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos žaliavinės medienos ir
(ar) miško kirtimo liekanų;
2) per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus vidutinis metinis darbuotojų, gaminančių gaminius iš žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, Lietuvos Respublikoje skaičius yra ne mažiau kaip penki;
3) ūkio subjektas neturi pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjui ir (ar) yra įvykdęs įsipareigojimus Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų;
4) ūkio subjektas teisėtais pagrindais (jam priklauso ilgalaikis materialusis turtas, taip pat turtas, įsigytas lizingo būdu) disponuoja gamybiniais įrenginiais, leidžiančiais perdirbti įsigytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas.“ Manytina, kad teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai ir 4 dalies nuostatai „įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę” dėl šių priežasčių:
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, jog „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“, o įstatymas „saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“.
Projekto 2 straipsniu keičiamo Miškų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą žaliavinę medieną ir
(ar) miško kirtimo liekanas pirmiausia gali įsigyti ūkio subjektai, atitinkantys šiuos socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus:
1) ūkio subjektas per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus medienos gaminiams gaminti panaudojo ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos žaliavinės medienos ir
(ar) miško kirtimo liekanų;
2) per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus vidutinis metinis darbuotojų, gaminančių gaminius iš žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, Lietuvos Respublikoje skaičius yra ne mažiau kaip penki;
3) ūkio subjektas neturi pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjui ir (ar) yra įvykdęs įsipareigojimus Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų;
4) ūkio subjektas teisėtais pagrindais (jam priklauso ilgalaikis materialusis turtas, taip pat turtas, įsigytas lizingo būdu) disponuoja gamybiniais įrenginiais, leidžiančiais perdirbti įsigytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas.“ Manytina, kad teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai ir 4 dalies nuostatai „įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę” dėl šių priežasčių:
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, jog „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“, o įstatymas „saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu valstybei suteikiama teisė reguliuoti privačių ūkio subjektų veiklą nustatant žaliavinės medienos ir
(ar) miško kirtimo liekanų pirmumo įsigijimo eilę priklausomai nuo to, ar ūkio subjektas atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, ar ne, tokiu būdu dirbtinai ribojant konkurencingą ūkio subjektų elgesį žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavimo rinkoje ir pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą tikslą saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad „pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Proporcingumo principas reikalauja, kad tam tikros veiklos, teisių ir pan. ribojimas būtų taikomas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina demokratinėje visuomenėje ir siekiama apsaugoti konstituciškai pagrįstus tikslus. Svarstytina, ar projekto nuostatomis siūlomi nustatyti „socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijai“, nuo kurių priklauso ūkio subjekto pirmenybės teisė, yra konstituciškai pagrįsti, nes šių kriterijų turinys nėra pakankamai aiškus ir dėl jų kyla tam tikrų abejonių. Be to, neaišku, ar parduodamas žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas pirmenybės teise galėtų įsigyti ūkio subjektai, kurie atitiktų visus siūlomus nustatyti kriterijus.
Pirma, kriterijus „ūkio subjektas per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus medienos gaminiams gaminti panaudojo ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų“ nėra aiškus, nes nei keičiame įstatyme, nei projekto nuostatose nėra atskleistas sąvokos „medienos gaminys“ turinys, todėl neaišku, kokie gaminiai, pavyzdžiui, medienos gaminiai, skirti jau galutiniam vartotojui, ar medžio ruošiniai (pav., rąstai), skirti tolesnei gamybai, būtų laikomi „medienos gaminiais“. Pažymėtina, kad ir miško kirtimo liekanos, jas minimaliai apdorojant ar visai neapdorojant, gali būti taip pat traktuojamos kaip „medienos gaminys“ (pav., biokuras). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatomame kitame kriterijuje vartojama formuluotė „gaminančius, gaminius iš žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų“, todėl nėra aišku, su kokių gaminių gamyba yra sietini siūlomi nustatyti kriterijai. Kita vertus, nėra aišku, ar vertinant ūkio subjekto atitiktį šiam kriterijui, būtų vertinama, kur - aukcione ar iš privačių miškų savininkų, - būtų įsigyta žaliavinė mediena ir (ar) miško kirtimo liekanos, ir, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas, nesudarytų prielaidų medienos gaminius gaminti iš, tarkim, žemesnės kokybės įsigytos žaliavinės medienos iš privataus pardavėjo, tuo tarpu, geros kokybės žaliavinė mediena, įsigyta lengvatinėmis sąlygomis (žemesne kaina) aukcione, galėtų būti perparduota pirmumo teisės neturintiems ūkio subjektams.
Antra, kriterijus „per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus vidutinis metinis darbuotojų, gaminančių gaminius iš žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, Lietuvos Respublikoje skaičius yra ne mažiau kaip penki“ taip pat kelia abejonių, nes nėra aišku, kaip siūlomos projekto nuostatos būtų taikomos kitose Europos Sąjungos valstybėse įsisteigusių ir veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu (manytina, kad reikalavimas turėti ne mažiau kaip penkis darbuotojus Lietuvos Respublikoje, reiškia pareigą ūkio subjektui įsisteigti Lietuvoje), todėl, diskutuotina, ar siūlomos nuostatos pagal Europos Sąjungos teisės aktus negalėtų būti traktuojamos kaip diskriminuojančios tam tikrus subjektus ir nepagrįstai ribojančios laisvą prekių judėjimą. Be to, nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūlomas nustatyti minimalus vidutinis metinis darbuotojų skaičius yra būtent 5, o ne kitas darbuotojų skaičius. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių dėl siūlomo teisinio reguliavimo atitikties proporcingumo principui. Trečia, projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti iš esmės du kriterijus, t.y. neturėjimas pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir miškų kirtimo liekanų pardavėjui ir būti įvykdžiusiam įsipareigojimas valstybės biudžetui dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų. Pažymėtina, kad projekte šie kriterijai yra sujungti jungtimi ,,ir (ar)“.
Taigi ūkio subjektas būtų laikomas atitinkančiu minėtame punkte nurodytus kriterijus, kai neturėtų įsiskolinimų tiek aukščiau nurodytam pardavėjui, tiek valstybės biudžetui, taip pat ir tuo atveju, kai neturėtų įsiskolinimų bent vienam iš jų. Vadinasi, ūkio subjektas galėtų neturėti įsiskolinimų atitinkamam pardavėjui, bet galėtų turėti įsiskolinimų valstybės biudžetui. Kyla abejonių, ar minėtas teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir galėtų būti vertintinas kaip socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus. Ketvirta, kriterijus „ūkio subjektas teisėtais pagrindais (jam priklauso ilgalaikis materialusis turtas, taip pat turtas, įsigytas lizingo būdu) disponuoja gamybiniais įrenginiais, leidžiančiais perdirbti įsigytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas“ svarstytinas tuo aspektu, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar gamybinių įrenginių tesėtu disponavimu būtų laikomas tik disponavimas ūkio subjektui nuosavybės teise priklausančiu ilgalaikiu materialiuoju turtu ir turtu, įsigytu lizingo būdu, ar ir gamybinių įrengimų valdymas kitais teisėtais būdais (pavyzdžiui, nuoma ar panauda). Be to, nėra aišku, kodėl išskiriamas lizingo būdu įsigytas turtas, nes pagal Civilinio kodekso 6.567 straipsnį lizingo (finansinės nuomos) sutarties atveju turtas pereina nuosavybės teise lizingo gavėjui tik, kai jis sumoka lizingo davėjui visą lizingo sutartyje numatytą turto kainą.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto nuostatos nėra grindžiamos objektyviais argumentais, konstituciškai pagrįstais kriterijais, kodėl žaliavinė mediena ir
(ar) miško kirtimo liekanos pirmiausiai gali būti parduodama ūkio subjektams, atitinkantiems įstatyme nustatytus socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus, kodėl kiti žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pirkėjai, neatitinkantys bent vieno nustatyto kriterijaus, vykdantys kitokią ūkinę veiklą ar veikiantys kitose valstybėse, turėtų būti diskriminuojami jų atžvilgiu. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimas ir kt.). Manytina, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį pirmumo teisė įsigyti žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas priklausytų nuo asmens ūkinės veiklos apimties (ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos žaliavinės medienos ir (ar) miško kitimo liekanų panaudojimo medienos gaminiams gaminti), darbuotojų, gaminančių gaminius iš žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, Lietuvos Respublikoje skaičiaus, gamybinių įrenginių disponavimo, galimai pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą, taip pat ribotų konkurenciją žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų rinkoje, neproporcingai suvaržytų verslo laisvę.
Be to, šių projekto nuostatų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į projekto 1 straipsnio
apibrėžti sąvoką „ūkio subjektas“. Pagal šias projekto nuostatas ūkio subjektas būtų suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis nustato, kad „ūkio subjektas - fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą, kurią prižiūri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą subjektai“. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatų nėra aišku, kokie viešojo administravimo subjektai prižiūrėtų ūkio subjektų, įsigyjančių pirmumo teise parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas, veiklą, vertintų šių ūkio subjektų atitiktį įstatyme nustatytiems socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijams ir pan., taip pat neaišku, kokie viešojo administravimo subjektai kontroliuotų vykdomus aukcionus. 2. Valstybei nuosavybės teise priklausantys miškai yra valstybės turtas.
Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - valstybinių miškų žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pardavimą. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata ,, aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas pirmiausia gali įsigyti ūkio subjektai, atitinkantys šiuos socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,, preliminariai numatoma, kad ūkio subjektų atitiktį socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijams galėtų vertinti elektroninės medienos prekybos sistemos administratorius UAB „Baltpool“ (vykdydamas ir šiuo metu taikomą pirkėjo registravimo į aukcionus procedūrą) pagal ūkio subjektų pateikiamą informaciją (nepriklausomo auditoriaus ataskaitą, registrų pažymas ir pan.), o pati prekyba vykdoma organizuojant aukcionus „dviejų ratų“ principu, kuriuose pirmą kartą skelbiamuose aukcionuose galėtų dalyvauti nustatytus kriterijus atitinkantys ūkio subjektai, kituose aukcionuose – visi ūkio subjektai be jokių apribojimų”. Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamojo rašto nuostatų. Pagal projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas tame pačiame žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti pardavimo aukcione galėtų dalyvauti tiek asmenys (ūkio subjektai), atitinkantys projekte siūlomus nustatyti kriterijus, tiek kiti asmenys, tačiau pirmenybės teisė sudaryti ilgalaikes ir pusmetines sutartis būtų teikiama ūkio subjektams, atitinkantiems projektu keičiamame įstatyme siūlomiems nustatyti kriterijams.
Taigi galimi atvejai kai teisę pagal ilgalaikes ir pusmetines sutartis įsigyti aukcione parduodamą žaliavinę medieną ir miško kirtimo liekanas turėtų ne didžiausią kainą pasiūlęs aukciono dalyvis, bet tas dalyvis, kuris atitinka projekte siūlomus nustatyti kriterijus ir kurio pasiūlyta kaina galimai būtų mažesnė už didžiausią aukcione pasiūlytą kainą. Todėl tokiais atvejais už parduodamą valstybės turtą būtų sumokama ne didžiausia aukciono dalyvio pasiūlyta kaina. Valstybė tokiu būdu galėtų patirti nuostolių. Diskutuotina, ar atsižvelgus į galimų nuostolių dydį, jie būtų mažiau reikšmingi lyginant su projekto aiškinamajame rašte nurodyto projekto tikslo – padidinti valstybiniuose miškuose išauginamos medienos teikiamą socialinę ir ekonominę naudą šaliai, siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, pasiekimu. Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas aukščiau minėtą Konstitucijos nuostatą savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas (inter alia 2003 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. kovo 20 d. nutarimai); įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas).
Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybiniu turtu būdus ir sąlygas (1996 m. spalio 22 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną. Be to, kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, nėra pakankamai aišku, ar tam, kad ūkio subjektas pirmiausia galėtų įsigyti aukcione parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas, jis turėtų atitikti visus projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1—4 punkte nustatytus kriterijus. Taip pat minėta, kad galimas nevienodas projekto nuostatų aiškinimas taikant įstatymą. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinamas teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos.
Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo atveju, jeigu aukcionuose parduodamos valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanos būtų parduodamos ne už aukcione pasiūlytą didžiausią kainą, bet projekte siūlomus nustatytus kriterijus atitinkantiems subjektams už jų aukcione pasiūlytą kainą, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų vertinamas kaip valstybės pagalba medienos ūkio sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams, nes jiems būtų sudarytos sąlygos gauti išskirtinę ekonominę naudą, kai įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. be valstybės intervencijos, tokia nauda nebūtų atsiradusi, o teikiama priemonė galimai būtų vertinama kaip selektyvi. Atkreipiame dėmėsį, kad visus valstybės pagalbos kriterijus, kurie yra nustatyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutarties) 107 straipsnio 1 dalyje, atitinkanti parama gali būti teikiama tik iš anksto pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį apie ją pranešus Europos Komisijai nuostatas ir gavus jos pritarimą. 3. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu – valstybinių miškų žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pardavimą. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. Korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. 4.
projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas apriboja ūkio subjektų galimybes vykdyti ūkinę veiklą, yra susijęs su valstybės valdomų ūkio subjektų ūkine veikla, suteikia išskirtinį statusą tam tikriems ūkio subjektams, jų grupėms ar jų vykdomiems projektams. Kaip jau buvo minėta, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIIIP-4471 NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Neringa Azguridienė ir Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas, Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros grupės vadovė Justina Paulauskaitė, Aplinkos ministerijos atstovai: aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patarėja Vilija Masaitienė, Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Sigutė Ališauskienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupė vadovas Raimondas Sakalauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-182 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsniu keičiamo Miškų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą žaliavinę medieną ir
(ar) miško kirtimo liekanas pirmiausia gali įsigyti ūkio subjektai, atitinkantys šiuos socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus:
1) ūkio subjektas per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus medienos gaminiams gaminti panaudojo ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų;
2) per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus vidutinis metinis darbuotojų, gaminančių gaminius iš žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, Lietuvos Respublikoje skaičius yra ne mažiau kaip penki;
3) ūkio subjektas neturi pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjui ir (ar) yra įvykdęs įsipareigojimus Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų;
4) ūkio subjektas teisėtais pagrindais (jam priklauso ilgalaikis materialusis turtas, taip pat turtas, įsigytas lizingo būdu) disponuoja gamybiniais įrenginiais, leidžiančiais perdirbti įsigytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas.“ Manytina, kad teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai ir 4 dalies nuostatai „įstatymas< ...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę” dėl šių priežasčių:
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, jog „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“, o įstatymas „saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“.
Projekto 2 straipsniu keičiamo Miškų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą žaliavinę medieną ir
(ar) miško kirtimo liekanas pirmiausia gali įsigyti ūkio subjektai, atitinkantys šiuos socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus:
1) ūkio subjektas per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus medienos gaminiams gaminti panaudojo ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų;
2) per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus vidutinis metinis darbuotojų, gaminančių gaminius iš žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, Lietuvos Respublikoje skaičius yra ne mažiau kaip penki;
3) ūkio subjektas neturi pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjui ir (ar) yra įvykdęs įsipareigojimus Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų;
4) ūkio subjektas teisėtais pagrindais (jam priklauso ilgalaikis materialusis turtas, taip pat turtas, įsigytas lizingo būdu) disponuoja gamybiniais įrenginiais, leidžiančiais perdirbti įsigytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas.“ Manytina, kad teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai ir 4 dalies nuostatai „įstatymas< ...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę” dėl šių priežasčių:
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, jog „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“, o įstatymas „saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu valstybei suteikiama teisė reguliuoti privačių ūkio subjektų veiklą nustatant žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pirmumo įsigijimo eilę priklausomai nuo to, ar ūkio subjektas atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, ar ne, tokiu būdu dirbtinai ribojant konkurencingą ūkio subjektų elgesį žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavimo rinkoje ir pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą tikslą saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad
„pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės
veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės
principas reikalauja, kad tam tikros veiklos, teisių ir pan. ribojimas būtų taikomas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina demokratinėje visuomenėje ir siekiama apsaugoti konstituciškai pagrįstus tikslus. Svarstytina, ar projekto nuostatomis siūlomi nustatyti „socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijai“, nuo kurių priklauso ūkio subjekto pirmenybės teisė, yra konstituciškai pagrįsti, nes šių kriterijų turinys nėra pakankamai aiškus ir dėl jų kyla tam tikrų abejonių. Be to, neaišku, ar parduodamas žaliavinę medieną ir
(ar) miško kirtimo liekanas pirmenybės teise galėtų įsigyti ūkio subjektai, kurie atitiktų visus siūlomus nustatyti kriterijus.
Pirma, kriterijus „ūkio subjektas per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus medienos gaminiams gaminti panaudojo ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų“ nėra aiškus, nes nei keičiame įstatyme, nei projekto nuostatose nėra atskleistas sąvokos „medienos gaminys“ turinys, todėl neaišku, kokie gaminiai, pavyzdžiui, medienos gaminiai, skirti jau galutiniam vartotojui, ar medžio ruošiniai (pav., rąstai), skirti tolesnei gamybai, būtų laikomi „medienos gaminiais“. Pažymėtina, kad ir miško kirtimo liekanos, jas minimaliai apdorojant ar visai neapdorojant, gali būti taip pat traktuojamos kaip
„medienos gaminys“ (pav., biokuras). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatomame kitame kriterijuje vartojama formuluotė „gaminančius, gaminius iš žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų“, todėl nėra aišku, su kokių gaminių gamyba yra sietini siūlomi nustatyti kriterijai. Kita vertus, nėra aišku, ar vertinant ūkio subjekto atitiktį šiam kriterijui, būtų vertinama, kur - aukcione ar iš privačių miškų savininkų, - būtų įsigyta žaliavinė mediena ir (ar) miško kirtimo liekanos, ir, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas, nesudarytų prielaidų medienos gaminius gaminti iš, tarkim, žemesnės kokybės įsigytos žaliavinės medienos iš privataus pardavėjo, tuo tarpu, geros kokybės žaliavinė mediena, įsigyta lengvatinėmis sąlygomis (žemesne kaina) aukcione, galėtų būti perparduota pirmumo teisės neturintiems ūkio subjektams.
Antra, kriterijus „per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus vidutinis metinis darbuotojų, gaminančių gaminius iš žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, Lietuvos Respublikoje skaičius yra ne mažiau kaip penki“ taip pat kelia abejonių, nes nėra aišku, kaip siūlomos projekto nuostatos būtų taikomos kitose Europos Sąjungos valstybėse įsisteigusių ir veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu (manytina, kad reikalavimas turėti ne mažiau kaip penkis darbuotojus Lietuvos Respublikoje, reiškia pareigą ūkio subjektui įsisteigti Lietuvoje), todėl, diskutuotina, ar siūlomos nuostatos pagal Europos Sąjungos teisės aktus negalėtų būti traktuojamos kaip diskriminuojančios tam tikrus subjektus ir nepagrįstai ribojančios laisvą prekių judėjimą. Be to, nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūlomas nustatyti minimalus vidutinis metinis darbuotojų skaičius yra būtent 5, o ne kitas darbuotojų skaičius. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių dėl siūlomo teisinio reguliavimo atitikties proporcingumo principui. Trečia, projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti iš esmės du kriterijus, t. y. neturėjimas pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir miškų kirtimo liekanų pardavėjui ir būti įvykdžiusiam įsipareigojimas valstybės biudžetui dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų. Pažymėtina, kad projekte šie kriterijai yra sujungti jungtimi ,,ir (ar)“.
Taigi ūkio subjektas būtų laikomas atitinkančiu minėtame punkte nurodytus kriterijus, kai neturėtų įsiskolinimų tiek aukščiau nurodytam pardavėjui, tiek valstybės biudžetui, taip pat ir tuo atveju, kai neturėtų įsiskolinimų bent vienam iš jų. Vadinasi, ūkio subjektas galėtų neturėti įsiskolinimų atitinkamam pardavėjui, bet galėtų turėti įsiskolinimų valstybės biudžetui. Kyla abejonių, ar minėtas teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir galėtų būti vertintinas kaip socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus. Ketvirta, kriterijus „ūkio subjektas teisėtais pagrindais (jam priklauso ilgalaikis materialusis turtas, taip pat turtas, įsigytas lizingo būdu) disponuoja gamybiniais įrenginiais, leidžiančiais perdirbti įsigytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas“ svarstytinas tuo aspektu, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar gamybinių įrenginių tesėtu disponavimu būtų laikomas tik disponavimas ūkio subjektui nuosavybės teise priklausančiu ilgalaikiu materialiuoju turtu ir turtu, įsigytu lizingo būdu, ar ir gamybinių įrengimų valdymas kitais teisėtais būdais (pavyzdžiui, nuoma ar panauda). Be to, nėra aišku, kodėl išskiriamas lizingo būdu įsigytas turtas, nes pagal Civilinio kodekso
nuosavybės teise lizingo gavėjui tik, kai jis sumoka lizingo davėjui visą lizingo sutartyje numatytą turto kainą.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto nuostatos nėra grindžiamos objektyviais argumentais, konstituciškai pagrįstais kriterijais, kodėl žaliavinė mediena ir (ar) miško kirtimo liekanos pirmiausiai gali būti parduodama ūkio subjektams, atitinkantiems įstatyme nustatytus socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus, kodėl kiti žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pirkėjai, neatitinkantys bent vieno nustatyto kriterijaus, vykdantys kitokią ūkinę veiklą ar veikiantys kitose valstybėse, turėtų būti diskriminuojami jų atžvilgiu. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimas ir kt.). Manytina, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį pirmumo teisė įsigyti žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas priklausytų nuo asmens ūkinės veiklos apimties (ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos žaliavinės medienos ir (ar) miško kitimo liekanų panaudojimo medienos gaminiams gaminti), darbuotojų, gaminančių gaminius iš žaliavinės medienos ir
(ar) miško kirtimo liekanų, Lietuvos Respublikoje skaičiaus, gamybinių įrenginių disponavimo, galimai pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą, taip pat ribotų konkurenciją žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų rinkoje, neproporcingai suvaržytų verslo laisvę.
Be to, šių projekto nuostatų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalies nuostatas, kuriose siūloma apibrėžti sąvoką „ūkio subjektas“. Pagal šias projekto nuostatas ūkio subjektas būtų suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis nustato, kad „ūkio subjektas - fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą, kurią prižiūri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą subjektai“. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatų nėra aišku, kokie viešojo administravimo subjektai prižiūrėtų ūkio subjektų, įsigyjančių pirmumo teise parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas, veiklą, vertintų šių ūkio subjektų atitiktį įstatyme nustatytiems socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijams ir pan., taip pat neaišku, kokie viešojo administravimo subjektai kontroliuotų vykdomus aukcionus. Nepritarti Pritartina Teisės departamento daliai argumentų, tačiau atsižvelgiant į valstybės siekimus tikslus, Komitetas pasisakė už pozityviąją ūkio subjektų diferenciaciją.
Šio projekto tikslas – padidinti valstybiniuose miškuose išauginamos medienos teikiamą socialinę ir ekonominę naudą šaliai, siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava. Galiojantis teisinis reguliavimas leidžia medieną valstybinių miškų valdytojams išvežti į užsienį, tuo tarpu vietiniai gamintojai perka medieną iš kitų šalių; transportavimo išlaidos padidina jos kaštus. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad šalies medienos pramonė sukuria akivaizdžiai didesnės pridėtinės vertės produktus, nei medienos žaliavos eksportas, todėl ši pramonė valstybei kuria gerokai didesnę mokestinę naudą ir daugiau darbo vietų nei žemą pridėtinę vertę sukurianti žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų eksporto veikla, projektas atitinka socialinius probleminių kaimo vietovių gyventojų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės ir šio projekto tikslas yra pagerinti medienos verslą šalyje, taip pat šalies biudžetą, sukurti ~ 3 tūkst. naujų darbo vietų, spręsti kaimiškųjų regionų problemas, yra pagrindo teigti, kad projekto tikslas yra teisėtas ir visuotinai reikšmingas, užtikrinantis Konstitucijoje įtvirtintų vertybių pusiausvyrą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad siekiant bendros tautos gerovės gali būti numatomas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarima).s Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų) lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų (ūkio subjektų), priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų (ūkio subjektų) yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą.
Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Atskirų ūkio subjektų teisinės padėties diferencijuotas nustatymas atsižvelgiant į reguliuojamų santykių svarbą ir pobūdį, taip pat atitinkamų ūkinės veiklos sąlygų nustatymas yra sietina su ūkio srityje valstybės keliamais tikslais, siekiu atitinkamai sutvarkyti šalies ūkį (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d.,
(Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis) Konstitucijos 46 str. 2, 3 dalyse nustatyta: „Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“ Projekto tikslas inter alia yra aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą.
4) dėl proporcingumo principo Teisinis proporcingumo principas, kuris yra neatsiejama teisinės valstybės principo dalis, reikalauja, kad tam tikros veiklos, teisių ir pan. ribojimas būtų taikomas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina demokratinėje visuomenėje. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti (inter alia Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabos turinį, sutiktina, kad projektą reikėtų patobulinti, kad sąvokos, kriterijai, aukciono sąlygos ir kt. būtų aiškūs ir nebūtų palikta terpės piktnaudžiauti ar atsirasti korupcinio pobūdžio veiksmams. 3. Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-4471) nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai ir 4 dalies nuostatai „įstatymas< ...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.”
rezultatai: už – 3, prieš – 0, susilaikė – 5. (Balsavimui buvo pateikta, kas už tai, kad svarstomo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė