Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyti taip: „2) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama atstatyti buvusią sodybą arba kurioje leidžiama statyti pastatą arba pastatą kartu su jo priklausiniais, arba kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas);“. 2. Pakeisti 31 straipsnio 9 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama statyti pastatą arba pastatą kartu su jo priklausiniais arba kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti;“. 3.
išdėstyti taip: „5) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama statyti pastatą arba pastatą kartu su jo priklausiniais arba kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. birželio
Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andriejus Stančikas
dėl
tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas) teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, atsižvelgus į 2019 m. lapkričio 11 d priimtas šių įstatymų atitinkamų straipsnių, susijusių su miško žemės pavertimu kitomis naudmenomis, pakeitimo nuostatas. Pakeitimais buvo išplėstos galimybės privačią miško žemę paversti kitomis naudmenomis teisėtai pastatyto pastato arba pastato su jo priklausiniais (ne vien gyvenamojo namo) žemės sklypui formuoti. Tačiau ir pagal dabartinį teisinį reglamentavimą miško žemės savininkai turi vis dar nevienodas teises ir sąlygas pastatams arba pastatams kartu su jo priklausiniais statyti privačioje miško žemėje, tos pačios kategorijos ir tipo miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis reikalingų žemės sklypų formavimui. Manytina, kad tai suponuoja konstitucinio lygiateisiškumo principo pažeidimą ir neatitinka tarpukario Lietuvoje 1929 m. patvirtintų Privatinių savininkų miškams prižiūrėti ir valdyti taisyklių nurodyto atvejo, kai leidžiama miško žemės sklypus, išskyrus apsaugos miškus, versti kitomis naudmenomis: „4) miško sienoms išlyginti, keliams tiesti ir įvairiems trobesiams statyti“. Lietuvos miškuose nuo seno yra kaimai, pastatai, vykdoma įvairi veikla, tačiau pastatų statyba privačiame miške yra neproporcingai ribojama. Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje nuolat didėja tiek miško plotas, tiek medyno tūris, nes nebuvo nei vienų metų, kad būtų mažėjimas. Miško žemė Lietuvoje sudaro daugiau nei trečdalį visos teritorijos.
Statyboms galimai reikalingi miško plotai sudarys ženkliai mažesnį plotą nei kiekvienais metais padidėja miško žemės plotas. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, Įstatymų projektų tikslas ir uždaviniai yra suvienodinti teises ir sąlygas visiems miško žemės savininkams paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis, kai yra formuojami žemės sklypai ne tik buvusioms sodyboms atstatyti ir teisėtai pastatytiems pastatams arba pastatams kartu su jų priklausiniais eksploatuoti, bet ir pastatams arba pastatams kartu su jo priklausiniais statyti Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Andriejus Stančikas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų reglamentavimą, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis galimas tik buvusioms sodyboms privačioje žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka ir teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti. Analogiškos nuostatos yra ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 2, 9 dalies 3 ir 10 dalies 5 punktuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą papildyti nuostata, kad miško žemė gali būti paversta kitomis naudmenomis privačioje miško žemėje pastatams arba pastatams kartu su priklausiniais statyti Vyriausybės nustatyta tvarka.
Analogiški pakeitimai dėl pastato arba pastato kartu su priklausiniais statybos daromi ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 2, 9 dalies 3 ir 10 dalies 5 punktuose, kuriuose jau yra nuostatos dėl privačios miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis žemės sklypui suformuoti buvusioms sodyboms atstatyti ir teisėtai pastatytiems pastatams arba pastatams kartu su priklausiniais eksploatuoti. Pabrėžtina, kad siūlomi pakeitimai atitinka Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo „Dėl nuosavybės teisių ribojimo ypač vertingose vietovėse ir miško žemėje“ nuostatas, nes įstatymų pakeitimais suvienodinamos visų miškų žemės savininkų žemės valdymo teisės pastatų statybos srityje, nekeičiant Miškų ir Saugomų teritorijų įstatymuose nustatytų miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtinų atvejų pagal miškų ir saugomų teritorijų kategorijas ir tipus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatyta. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Manytina, kad verslo sąlygoms ir jo plėtrai siūlomos pataisos neturės įtakos. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Lietuvos Respublikos miškų įstatymas ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Būtina keisti Vyriausybės teisės aktus dėl šių įstatymų įgyvendinimo. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymų projektų įgyvendinimui Vyriausybei reikės pakeisti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2020 m. birželio 30 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų neprireikė. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: miško žemė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Andriejus Stančikas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 1 - 6 punktuose yra nustatyti išimtiniai atvejai, kuriems esant draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose gali būti keičiama miškų ūkio žemės naudojimo paskirtis, taip pat miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis. Šio įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad miškų ūkio žemės paskirtis aukščiau nurodytose saugomose teritorijose, gali būti keičiama tais atvejais, kai atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama atstatyti buvusią sodybą arba kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas). Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi aukščiau minėtą Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 2 punktą siūloma papildyti, nustatant, kad miškų ūkio žemės paskirtis, gali būti keičiama be galiojančiame įstatyme išvardintų atvejų, dar ir tuo atveju, kai atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama statyti pastatą arba pastatą kartu su jo priklausiniais. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą išplečiamas subjektų, kurie turėtų teisę saugomose teritorijose keisti miškų ūkio žemės paskirtį, kai asmuo pageidauja tokioje žemėje statyti bet kokios paskirties pastatą arba pastatą su jo priklausiniais, ratas.
Analogiškas teisinis reguliavimas projekto 1 straipsnio 2 ir 3 dalimis siūlomas nustatyti atitinkamai keičiamo įstatymo 31 straipsnio 9 dalies 3 punkte ir 31 straipsnio 10 dalies 5 punkte, kai miškų ūkio paskirties žemės sklypų dalys būtų atidalinamos siekiant atidalintuose sklypuose statyti bet kokios paskirties naujus pastatus arba pastatus su priklausiniais valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose. Atkreiptinas dėmesys, kad miškų ūkio žemės paskirties keitimas, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miškų ūkio žemės paskirtis aukščiau nurodytose saugomose teritorijose gali būti keičiama, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, tai daroma reikmėms, susijusioms su šių saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, miško žemę kitomis naudmenomis paversti būtina teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams, ar formuojamos šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar bendruosiuose planuose numatytos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijos. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę.
Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Taigi, kaip jau buvo minėta, miškų ūkio žemės paskirtis, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miškų ūkio žemės paskirties keitimas, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada miškų ūkio paskirties žemės paskirtis galėtų būti keičiama, ratas, o paskirties keitimas atliekamas siekiant statyti naujus įvairios paskirties pastatus arba pastatus su jų priklausiniais. Kyla abejonių, ar projektu siūlomas nustatyti naujas atvejis, kai miškų ūkio žemės paskirtis galėtų būti keičiama, yra vertintinas kaip išimtinis, nes pagal projekto nuostatas miškų ūkio žemės paskirtį galėtų keisti kiekvienas asmuo, pageidaujantis tokioje žemėje statyti bet kokios (ne tik gyvenamosios, bet ir komercinės, gamybinės, visuomeninės ir kitokios) paskirties pastatą arba pastatą su priklausiniais.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatomis nebūtų atveriamas kelias stichiškam miškų urbanizavimui draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose, nebūtų apribotas visuomenės prieinamumas prie miškų ir jo išteklių naudojimo, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų, ypač vertingų vietovių apsauga. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime pažymėjo, kad ypač vertingos vietovės gali būti labai įvairios. Tai gali lemti jų teisinio režimo ypatumus, jose esančių objektų apsaugos būdus, veiklos tose vietovėse sąlygas, ribojimus, draudimus. Tokie ribojimai, draudimai gali būti taikomi inter alia ūkinei veiklai, statyboms tose vietovėse, taip pat bet kokiai kitai veiklai, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri atitinkamose vietovėse esantys objektai ir pan. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu siūloma išplėsti naujų įvairios paskirties pastatų statybą saugomų teritorijų miškų ūkio paskirties žemėje. Todėl kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užtikrinama ypač vertingų vietovių - saugomų teritorijų apsauga, natūralios gamtinės aplinkos jose išsaugojimas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 23, 54 straipsniams. 2.
nuostatos nėra suderintos su Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies nuostatomis, nustatančiomis atvejus, kada miško žemė gali būti skaidoma į dalis. Pažymėtina, kad kartu su teikiamu projektu susijusiame Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4464) nuostatose taip pat nėra siūloma keisti Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies nuostatų. 3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostatas Vyriausybė nustato saugomų teritorijų apsaugos reikalavimus, o Aplinkos ministerija pagal Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį atlieka miškų ūkio valstybinio valdymo funkcijas, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. 4. Projektu siūloma reglamentuoti saugomose teritorijose miškų ūkio paskirties žemės paskirties keitimą, miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, taip pat pastatų tokioje žemėje statybą. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neatsiejamai susijęs su teritorijų planavimo procesu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad projekto rengėjai atlieka projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu projekte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIIIP-4465 NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS
dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Seimo narys Andriejus Stančikas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Neringa Azguridienė ir Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patarėja Vilija Masaitienė ir vyriausioji specialistė Sigutė Ališauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-121 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio
draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose gali būti keičiama miškų ūkio žemės naudojimo paskirtis, taip pat miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis. Šio įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad miškų ūkio žemės paskirtis aukščiau nurodytose saugomose teritorijose, gali būti keičiama tais atvejais, kai atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama atstatyti buvusią sodybą arba kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas). Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi aukščiau minėtą Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 2 punktą siūloma papildyti, nustatant, kad miškų ūkio žemės paskirtis, gali būti keičiama be galiojančiame įstatyme išvardintų atvejų, dar ir tuo atveju, kai atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama statyti pastatą arba pastatą kartu su jo priklausiniais. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą išplečiamas subjektų, kurie turėtų teisę saugomose teritorijose keisti miškų ūkio žemės paskirtį, kai asmuo pageidauja tokioje žemėje statyti bet kokios paskirties pastatą arba pastatą su jo priklausiniais, ratas.
Analogiškas teisinis reguliavimas projekto 1 straipsnio 2 ir 3 dalimis siūlomas nustatyti atitinkamai keičiamo įstatymo 31 straipsnio 9 dalies 3 punkte ir 31 straipsnio 10 dalies 5 punkte, kai miškų ūkio paskirties žemės sklypų dalys būtų atidalinamos siekiant atidalintuose sklypuose statyti bet kokios paskirties naujus pastatus arba pastatus su priklausiniais valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose. Atkreiptinas dėmesys, kad miškų ūkio žemės paskirties keitimas, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miškų ūkio žemės paskirtis aukščiau nurodytose saugomose teritorijose gali būti keičiama, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, tai daroma reikmėms, susijusioms su šių saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, miško žemę kitomis naudmenomis paversti būtina teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams, ar formuojamos šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar bendruosiuose planuose numatytos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijos. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę.
Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Taigi, kaip jau buvo minėta, miškų ūkio žemės paskirtis, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miškų ūkio žemės paskirties keitimas, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada miškų ūkio paskirties žemės paskirtis galėtų būti keičiama, ratas, o paskirties keitimas atliekamas siekiant statyti naujus įvairios paskirties pastatus arba pastatus su jų priklausiniais. Kyla abejonių, ar projektu siūlomas nustatyti naujas atvejis, kai miškų ūkio žemės paskirtis galėtų būti keičiama, yra vertintinas kaip išimtinis, nes pagal projekto nuostatas miškų ūkio žemės paskirtį galėtų keisti kiekvienas asmuo, pageidaujantis tokioje žemėje statyti bet kokios (ne tik gyvenamosios, bet ir komercinės, gamybinės, visuomeninės ir kitokios) paskirties pastatą arba pastatą su priklausiniais.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatomis nebūtų atveriamas kelias stichiškam miškų urbanizavimui draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose, nebūtų apribotas visuomenės prieinamumas prie miškų ir jo išteklių naudojimo, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų, ypač vertingų vietovių apsauga. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime pažymėjo, kad ypač vertingos vietovės gali būti labai įvairios. Tai gali lemti jų teisinio režimo ypatumus, jose esančių objektų apsaugos būdus, veiklos tose vietovėse sąlygas, ribojimus, draudimus. Tokie ribojimai, draudimai gali būti taikomi inter alia ūkinei veiklai, statyboms tose vietovėse, taip pat bet kokiai kitai veiklai, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri atitinkamose vietovėse esantys objektai ir pan. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu siūloma išplėsti naujų įvairios paskirties pastatų statybą saugomų teritorijų miškų ūkio paskirties žemėje. Todėl kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užtikrinama ypač vertingų vietovių – saugomų teritorijų apsauga, natūralios gamtinės aplinkos jose išsaugojimas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 23, 54 straipsniams. Pritarti Pritartina Teisės departamento (TD) argumentams.
Siūlomas reguliavimas neatitinka Konstitucijos 23, 54 straipsnių nuostatų. TD pastaboje minėtame Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarime buvo svarstomas klausimas dėl privačių miškų savininkų atsakomybės už savavališkai, neteisėtai kertamą nuosavą mišką. Šioje byloje Pareiškėjo nuomone, miško savininkas savavališkai, t. y. neteisėtai, kirsdamas nuosavą mišką padaryti žalą gali tik sau. Pareiškėjas teigė, kad ginčijama Vyriausybės nutarimo „Dėl miškams padarytos žalos atlyginimo“ 3.4 punkto 3 pastraipos nuostata apriboja savininko teises valdyti savo turtą, naudotis, disponuoti juo ir pažeidžia jo interesus. Tačiau šioje konstitucinėje byloje dėl miško nuosavybės ir disponavimo ja Konstitucinis Teismas suformulavo naują doktriną ir konstatavo, kad miškas yra bendranacionalinis mūsų valstybės turtas, tenkinantis visos visuomenės interesus, turintis didelę ekologinę reikšmę, kad savininkas, įgyvendindamas subjektines nuosavybės teises, turi atsižvelgti į viešuosius interesus. Konstitucijos 54 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta: „Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.“ Šioje normoje yra suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų - užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką. Aplinka paprastai suprantama kaip gamtoje funkcionuojanti visuma tarpusavyje susijusių elementų. Taigi ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, viešiesiems interesams sąlygoja miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus. Paprastai tai daroma teisės aktais reguliuojant miško tvarkymą bei naudojimą.
Atsižvelgiant į šią Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną apie miško, kaip nuosavybės formos, nuosavybės prasme dualistinę prigimtį – ji ir nuosavybės teise valdomas turtas, tačiau, miškas –yra ir bendranacionalinis mūsų valstybės turtas, tenkinantis visos visuomenės interesus, turintis didelę ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai ir viešiesiems interesams. Atsižvelgiant į šią Konstitucinio Teismo doktriną, tą patį galima būtų pasakyti ir apie valstybinius miškus, apie jų atliekamą ekologinę, socialinę paskirtį, ne vien kaip medienos išteklius, todėl irgi turėtų būti nustatytas atsakingas teisinis reguliavimas. Praeitą savaitę, 2020 m. birželio 12 d., visuomenės informavimo priemonėse Respublikos Prezidento atstovų buvo pasisakyta, jog „vienas vertingiausių šalies miškų masyvų Punios šilas puikiai iliustruoja, kad Lietuvai reikalinga nauja miškų strategija, pokyčiai saugomų teritorijų sistemoje.“ Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškant galimybės praplėsti galimas veiklas ar statybas miško žemėje, turi būti teisiniai santykiai sureguliuoti taip, kad atitiktų Konstitucijos 54 straipsnį ir Konstitucinio Teismo doktriną, atitiktų viešąjį interesą, būtų aiškūs ir nebūtų palikta nei mažiausios terpės piktnaudžiauti ar atsirasti korupcinio pobūdžio veiksmams. 3. Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-4465) nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 54 straipsniams. 4. Balsavimo rezultatai: už – 10 (bendru sutarimu). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė