Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
7) privačioje miško žemėje buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti arba pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais statyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą;
ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. birželio
Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andriejus Stančikas
dėl
tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas) teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, atsižvelgus į 2019 m. lapkričio 11 d priimtas šių įstatymų atitinkamų straipsnių, susijusių su miško žemės pavertimu kitomis naudmenomis, pakeitimo nuostatas. Pakeitimais buvo išplėstos galimybės privačią miško žemę paversti kitomis naudmenomis teisėtai pastatyto pastato arba pastato su jo priklausiniais (ne vien gyvenamojo namo) žemės sklypui formuoti. Tačiau ir pagal dabartinį teisinį reglamentavimą miško žemės savininkai turi vis dar nevienodas teises ir sąlygas pastatams arba pastatams kartu su jo priklausiniais statyti privačioje miško žemėje, tos pačios kategorijos ir tipo miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis reikalingų žemės sklypų formavimui. Manytina, kad tai suponuoja konstitucinio lygiateisiškumo principo pažeidimą ir neatitinka tarpukario Lietuvoje 1929 m. patvirtintų Privatinių savininkų miškams prižiūrėti ir valdyti taisyklių nurodyto atvejo, kai leidžiama miško žemės sklypus, išskyrus apsaugos miškus, versti kitomis naudmenomis: „4) miško sienoms išlyginti, keliams tiesti ir įvairiems trobesiams statyti“. Lietuvos miškuose nuo seno yra kaimai, pastatai, vykdoma įvairi veikla, tačiau pastatų statyba privačiame miške yra neproporcingai ribojama. Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje nuolat didėja tiek miško plotas, tiek medyno tūris, nes nebuvo nei vienų metų, kad būtų mažėjimas. Miško žemė Lietuvoje sudaro daugiau nei trečdalį visos teritorijos.
Statyboms galimai reikalingi miško plotai sudarys ženkliai mažesnį plotą nei kiekvienais metais padidėja miško žemės plotas. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, Įstatymų projektų tikslas ir uždaviniai yra suvienodinti teises ir sąlygas visiems miško žemės savininkams paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis, kai yra formuojami žemės sklypai ne tik buvusioms sodyboms atstatyti ir teisėtai pastatytiems pastatams arba pastatams kartu su jų priklausiniais eksploatuoti, bet ir pastatams arba pastatams kartu su jo priklausiniais statyti Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Andriejus Stančikas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų reglamentavimą, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis galimas tik buvusioms sodyboms privačioje žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka ir teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti. Analogiškos nuostatos yra ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 2, 9 dalies 3 ir 10 dalies 5 punktuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą papildyti nuostata, kad miško žemė gali būti paversta kitomis naudmenomis privačioje miško žemėje pastatams arba pastatams kartu su priklausiniais statyti Vyriausybės nustatyta tvarka.
Analogiški pakeitimai dėl pastato arba pastato kartu su priklausiniais statybos daromi ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 2, 9 dalies 3 ir 10 dalies 5 punktuose, kuriuose jau yra nuostatos dėl privačios miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis žemės sklypui suformuoti buvusioms sodyboms atstatyti ir teisėtai pastatytiems pastatams arba pastatams kartu su priklausiniais eksploatuoti. Pabrėžtina, kad siūlomi pakeitimai atitinka Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo „Dėl nuosavybės teisių ribojimo ypač vertingose vietovėse ir miško žemėje“ nuostatas, nes įstatymų pakeitimais suvienodinamos visų miškų žemės savininkų žemės valdymo teisės pastatų statybos srityje, nekeičiant Miškų ir Saugomų teritorijų įstatymuose nustatytų miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtinų atvejų pagal miškų ir saugomų teritorijų kategorijas ir tipus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatyta. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Manytina, kad verslo sąlygoms ir jo plėtrai siūlomos pataisos neturės įtakos. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Lietuvos Respublikos miškų įstatymas ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Būtina keisti Vyriausybės teisės aktus dėl šių įstatymų įgyvendinimo. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymų projektų įgyvendinimui Vyriausybei reikės pakeisti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2020 m. birželio 30 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų neprireikė. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: miško žemė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Andriejus Stančikas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 - 9 punktuose yra nustatyti išimtiniai atvejai, kuriems esant miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad miško žemė kitomis naudmenomis gali būti paverčiama buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti, o teisę atstatyti sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus arba nustatant juridinį faktą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Teikiamo įstatymo projekto
siūloma pakeisti, nustatant, kad privati miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms atstatyti arba pastato, taip pat pastato kartu su jo priklausiniais statyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą ne tik išplečiamas subjektų, kurie privačioje miško žemėje, ją pavertę kitomis naudmenomis, galėtų atstatyti buvusias sodybas ratas, bet ir siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai asmuo pageidauja tokioje žemėje statyti bet kokios paskirties pastatą arba pastatą su jo priklausiniais. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.
Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti, teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams, ir pan. Konstitucinis Teismas
pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Taigi, kaip jau buvo minėta, Miškų įstatymo 11 straipsnio
šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, ratas.
Kyla abejonių, ar projektu siūlomus nustatyti atvejus, kai miško žemė galėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis, galima būtų vertinti kaip išimtinius, nes pagal projekto nuostatas miško žemę kitomis naudmenomis galėtų paversti bet kuris asmuo, pageidaujantis tokioje žemėje statyti bet kokios (ne tik gyvenamosios, bet ir komercinės, gamybinės, visuomeninės ir kitokios) paskirties pastatą arba pastatą su priklausiniais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatomis nebūtų atveriamas kelias stichiškam miškų urbanizavimui, nebūtų apribotas visuomenės prieinamumas prie miškų ir jo išteklių naudojimo, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Be to, siūlomo teisinio reguliavimo kontekste atkreiptinas dėmesys į keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalis, reglamentuojančias draudimus dėl miško žemės pakeitimo kitomis naudmenomis įvairių kategorijų miškuose. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą bet kokios paskirties pastatą su priklausiniais būtų galima statyti ekosistemų apsaugos miškuose, draustinių miškuose, valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose ir kituose miškuose. Manytina, kad gyvenamosios paskirties pastatams ir kitos paskirties pastatams taikomų draudimų dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimčių turinys nebūtinai turėtų sutapti ir, atsižvelgiant į pastatų naudojimo paskirtį, galėtų (kai kuriais atvejais net turėtų) skirtis, pavyzdžiui: sandėliavimo ar gamybos paskirties pastatams turėtų būti taikomi griežtesni miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis draudimai nei taikomi gyvenamosios paskirties pastatams. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 23, 54 straipsniams. 2.
įstatymo projekto 1 straipsniu atsisakius galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto antrajame sakinyje nustatyto teisinio reguliavimo, tampa neaišku, ar sąvoka ,,buvusi sodyba“ turėtų būti suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje, ar pastaroji sąvoka turėtų būti aiškinama kitaip. Svarstytina, ar, siekiant išvengti galimo nevienodo įstatymo aiškinimo jį taikant, projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 3. Svarstytina, ar, atkreipiant dėmesį į kartu su projektu teikiamo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I- 301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4465) nuostatas bei siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projektu neturėtų būti tikslinamos ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalies nuostatos, nustatančios išimtis, kada privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti skaidoma į dalis. 4. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatų išbraukiant jose žodžius „ar jos įgaliotos institucijos“. 5. Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerija pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį atlieka miškų ūkio valstybinio valdymo funkcijas, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. 6. Projektu siūloma reglamentuoti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, taip pat pastatų tokioje žemėje statybą. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neatsiejamai susijęs su teritorijų planavimo procesu.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad projekto rengėjai atlieka projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu projekte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIIIP-4464 NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Seimo narys Andriejus Stančikas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Neringa Azguridienė ir Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patarėja Vilija Masaitienė ir vyriausioji specialistė Sigutė Ališauskienė. . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-121 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punktuose yra nustatyti išimtiniai atvejai, kuriems esant miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis.
Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad miško žemė kitomis naudmenomis gali būti paverčiama buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti, o teisę atstatyti sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus arba nustatant juridinį faktą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu aukščiau minėtą Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą siūloma pakeisti, nustatant, kad privati miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms atstatyti arba pastato, taip pat pastato kartu su jo priklausiniais statyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą ne tik išplečiamas subjektų, kurie privačioje miško žemėje, ją pavertę kitomis naudmenomis, galėtų atstatyti buvusias sodybas ratas, bet ir siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai asmuo pageidauja tokioje žemėje statyti bet kokios paskirties pastatą arba pastatą su jo priklausiniais. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti, teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams, ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų.
Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Taigi, kaip jau buvo minėta, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, ratas. Kyla abejonių, ar projektu siūlomus nustatyti atvejus, kai miško žemė galėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis, galima būtų vertinti kaip išimtinius, nes pagal projekto nuostatas miško žemę kitomis naudmenomis galėtų paversti bet kuris asmuo, pageidaujantis tokioje žemėje statyti bet kokios (ne tik gyvenamosios, bet ir komercinės, gamybinės, visuomeninės ir kitokios) paskirties pastatą arba pastatą su priklausiniais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatomis nebūtų atveriamas kelias stichiškam miškų urbanizavimui, nebūtų apribotas visuomenės prieinamumas prie miškų ir jo išteklių naudojimo, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą.
Be to, siūlomo teisinio reguliavimo kontekste atkreiptinas dėmesys į keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalis, reglamentuojančias draudimus dėl miško žemės pakeitimo kitomis naudmenomis įvairių kategorijų miškuose. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą bet kokios paskirties pastatą su priklausiniais būtų galima statyti ekosistemų apsaugos miškuose, draustinių miškuose, valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose ir kituose miškuose. Manytina, kad gyvenamosios paskirties pastatams ir kitos paskirties pastatams taikomų draudimų dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimčių turinys nebūtinai turėtų sutapti ir, atsižvelgiant į pastatų naudojimo paskirtį, galėtų (kai kuriais atvejais net turėtų) skirtis, pavyzdžiui: sandėliavimo ar gamybos paskirties pastatams turėtų būti taikomi griežtesni miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis draudimai nei taikomi gyvenamosios paskirties pastatams. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 23, 54 straipsniams. Pritarti Pritartina Teisės departamento (TD) argumentams. Siūlomas reguliavimas neatitinka Konstitucijos 23, 54 straipsnių nuostatų. TD pastaboje minėtame Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarime buvo svarstomas klausimas dėl privačių miškų savininkų atsakomybės už savavališkai, neteisėtai kertamą nuosavą mišką. Šioje konstitucinėje byloje Pareiškėjo nuomone, miško savininkas savavališkai, t. y. neteisėtai, kirsdamas nuosavą mišką padaryti žalą gali tik sau.
Pareiškėjas teigė, kad ginčijama Vyriausybės nutarimo „Dėl miškams padarytos žalos atlyginimo“ 3.4 punkto 3 pastraipos nuostata apriboja savininko teises valdyti savo turtą, naudotis, disponuoti juo ir pažeidžia jo interesus. Tačiau šioje konstitucinėje byloje dėl miško nuosavybės ir disponavimo ja Konstitucinis Teismas suformulavo naują doktriną ir konstatavo, kad miškas yra bendranacionalinis mūsų valstybės turtas, tenkinantis visos visuomenės interesus, turintis didelę ekologinę reikšmę, kad savininkas, įgyvendindamas subjektines nuosavybės teises, turi atsižvelgti į viešuosius interesus. Konstitucijos 54 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta: „Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.“ Šioje normoje yra suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką. Aplinka paprastai suprantama kaip gamtoje funkcionuojanti visuma tarpusavyje susijusių elementų. Taigi ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, viešiesiems interesams sąlygoja miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus. Paprastai tai daroma teisės aktais reguliuojant miško tvarkymą bei naudojimą. Atsižvelgiant į šią Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną apie miško, kaip nuosavybės formos, nuosavybės prasme dualistinę prigimtį – ji ir nuosavybės teise valdomas turtas, tačiau, miškas –yra ir bendranacionalinis mūsų valstybės turtas, tenkinantis visos visuomenės interesus, turintis didelę ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai ir viešiesiems interesams.
Atsižvelgiant į Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatas ir šią Konstitucinio Teismo doktriną, tą patį galima būtų pasakyti ir apie valstybinius miškus, apie jų atliekamą ekologinę, socialinę paskirtį, ne vien kaip medienos išteklius, todėl irgi turėtų būti nustatytas atsakingas teisinis reguliavimas. Praeitą savaitę, 2020 m. birželio 12 d., visuomenės informavimo priemonėse Respublikos Prezidento atstovų buvo pasisakyta, jog „vienas vertingiausių šalies miškų masyvų Punios šilas puikiai iliustruoja, kad Lietuvai reikalinga nauja miškų strategija, pokyčiai saugomų teritorijų sistemoje.“ Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškant galimybės praplėsti galimas veiklas ar statybas miško žemėje, turi būti teisiniai santykiai sureguliuoti taip, kad atitiktų Konstitucijos 54 straipsnį ir Konstitucinio Teismo doktriną, atitiktų viešąjį interesą, būtų aiškūs ir nebūtų palikta nei mažiausios terpės piktnaudžiauti ar atsirasti korupcinio pobūdžio veiksmams. 3. Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-4464) nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 54 straipsniams. 4. Balsavimo rezultatai: už – 10 (bendru sutarimu). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė