Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
21 straipsnio 4 dalį nauju 1 punktu: „1) pagal paskutinių eilinių ar pirmalaikių Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą galiojančius rezultatus valstybės biudžeto asignavimų paskirstymas pradedamas kitą pusmetį nuo Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento naujos kadencijos pradžios ir tęsiamas tiek pusmečių, kiek trunka Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento kadencija, jei pirmalaikiai rinkimai nerengiami;“. 2. Buvusius 21 straipsnio 4 dalies 1–4 punktus laikyti atitinkamai 2–5 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) parengimą paskatino Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT17-N8/2019 (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas). Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad „įstatymų leidėjui pasirinkus valstybės biudžeto lėšas politinių partijų finansavimo šaltiniu, jam pagal Konstituciją ˂...> kyla pareiga nustatyti tokį santykių, susijusių su šiuo pasirinktu politinių partijų finansavimo šaltiniu, reguliavimo modelį, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas, skaidrus ir viešas politinėms partijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymas pagal įstatyme nustatytą procedūrą, inter alia aiškius, objektyvius kriterijus ir sąlygas, kitus esminius valstybės biudžeto lėšų paskirstymo politinėms partijoms elementus (inter alia terminus)“. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo straipsnis, nustatantis valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarką, neprieštarauja Konstitucijai, bet konstatavo, kad įstatymų leidėjas turi aiškiau sureguliuoti politinių partijų veiklai finansuoti skirtų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo politinėms partijoms tvarką, suderindamas Politinių partijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatas.
Nors Konstitucinis Teismas valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti paskirstymą nagrinėjo tik pagal Seimo rinkimų rezultatus, tačiau įgyvendinant konstitucinės teisinės valstybės, teisingumo, atsakingo valdymo principus, siūlytina teisinį reguliavimą tikslinti ir kitų rinkimų, nurodytų Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalyse, t. y. savivaldybių tarybų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą, atžvilgiu. Įstatymo projekto tikslas – sureguliuoti politinių partijų veiklai finansuoti skirtų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo politinėms partijoms tvarką (inter alia terminus), suderinant Politinių partijų įstatymo ir Politinių kampanijų finansavimo įstatymo, Biudžeto sandaros įstatymo, Seimo rinkimų įstatymo ir kitų rinkimus reguliuojančius įstatymų nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės (vadovė Jolita Sinkevičiūtė, tel. 266 2993, el. paštas [email protected]) patarėja Žana Jerochovienė (tel. 266 2913, el. paštas [email protected]). 3.
teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu Politinių partijų įstatymo 21 straipsnyje nustatyti atitinkami kriterijai ir sąlygos, kurias turi atitikti politinė partija, kad gautų valstybės biudžeto asignavimus savo veiklai finansuoti, inter alia turėti įstatymų reikalaujamą skaičių narių, būti gavusi ne mažiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų paskutiniuose rinkimuose, kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nenutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta užimta nerengiant rinkimų, ir tokių rinkimų rezultatai yra galiojantys. Be to, Politinių partijų įstatymo 21 straipsnyje nustatyta ir valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio nustatymo tvarka, šį dydį įgaliotas nustatyti subjektas, šiuo atveju Vyriausioji rinkimų komisija, taip pat terminai, iki kurių Vyriausioji rinkimų komisija privalo pervesti šiuos asignavimus į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą, – atitinkamai ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir iki lapkričio 15 dienos. Tačiau Politinių partijų įstatymo 21 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas turėtų būti aiškinamas kartu su šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta dar viena sąlyga, kurią taip pat turi atitikti politinė partija, kad gautų valstybės biudžeto asignavimus savo veiklai finansuoti – politinė partija Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu neturi būti pripažinta šiurkščiai pažeidusi šį įstatymą arba padariusi šiurkštų politinės kampanijos finansavimo pažeidimą. Taip pat galiojančiame įstatyme nėra nustatyti terminai, kokį laikotarpį politinė partija gali pretenduoti į valstybės biudžeto finansavimą savo veiklai. 4.
Konstitucinis Teismas, atskleisdamas konstitucinę valstybės biudžeto sampratą, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją biudžetiniai metai sutampa su kalendoriniais metais; Seimas privalo valstybės biudžetą tvirtinti būtent biudžetiniams metams, o ne kokiam nors kitam laikotarpiui (2002 m. sausio 14 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. Konstitucinio Teismo sprendimas). Taip pat Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tik sistemiškai aiškinant Politinių partijų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą kartu su nustatytuoju Seimo rinkimų įstatymo 1 straipsnyje, Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio (2012 m. spalio 16 d. redakcija)
partijoms ketverių metų valstybės biudžeto asignavimai turi būti pradėti skirstyti nuo po naujų eilinių Seimo rinkimų einančių biudžetinių metų pradžios (t. y. nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos) ir politinėms partijoms paskirstomi kiekvienais metais kas pusmetį, iš viso aštuonis pusmečius. Todėl siūloma Įstatymo projektu tikslinti Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, kokį laikotarpį ir nuo kada gali būti skirstomi valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti. Tokiu būdu, siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti politinių partijų finansavimo iš valstybės biudžeto skaidrumą ir objektyvumą, nesudaryti prielaidų valstybės institucijoms, įgaliotoms paskirstyti valstybės biudžeto lėšas, piktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais ir neteisingai ar neskaidriai skirstyti valstybės biudžeto lėšas. 5.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma, nes bus aiškiau sureguliuota politinių partijų veiklai finansuoti skirtų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo politinėms partijoms tvarka. Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą įstatymo projektą, galiojančių įstatymų keisti ar jų panaikinti arba priimti naujų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
rengėjai Kadangi įstatymu tik tikslinama dabar galiojanti politinių partijų veiklai finansuoti skirtų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo politinėms partijoms tvarka ir nauji teisiniai santykiai nenustatomi, priėmus įstatymą, įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų lėšų įstatymo įgyvendinimas nereikalauja. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „politinė partija“,
„valstybės biudžeto asignavimai“, „rinkimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ PARTIJŲ ĮSTATYMO NR. I-606 21 straipsniO pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-02-14 Nr. XIIIP-4457 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]