Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo NR. X-914 4 STRAIPSNIo PAKEITIMO įstatymas 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Rūmų nariais gali būti yra visi Lietuvos Respublikoje atestuoti architektai. Rūmų nariais gali būti ir architektai, kurių teisė verstis atestuoto architekto veikla pripažinta Lietuvos Respublikoje.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo naria : Juozas Imbrasas Petras Nevulis Artūras Skardžius Valerijus Simulik Kęstutis Bacvinka Audrys Šimas Jonas Jarutis Aurelijus Veryga Andrius Mazuronis
aiškinamasis raštas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos architektų rūmai yra pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymą ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija. Asociacijų veikla yra grindžiama narių savanoriškumo principu, nes pagal Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalį niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors asociacijai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos architektų rūmų egzistavimas ir veikla yra grindžiama ne narių savanoriškumo, bet privalomumo principais. Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija, ex lege priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, inter alia vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą. Pažymėtina, kad architekto profesija ir veikla nėra valstybės kontroliuojama profesija, t. y. tam tikrų viešosios valdžios funkcijų vykdymas, kaip pvz. notarų ar antstolių profesija, kai savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys vykdo valstybės jiems perduotas funkcijas. Atitinkamai įstatymų leidėjas neturi ir konstitucinių įgaliojimų nustatyti privalomos visų atestuotų architektų narystės Lietuvos Respublikos architektų rūmuose, toks teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Atesuoti architektai .............................. 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas.
Pagal dabar galiojantį teisininį reguliavimą Lietuvos Respublikos architektų rūmai nariai yra visi Lietuvos Respublikoje atestuoti architektai. Rūmų nariais gali būti ir architektai, kurių teisė verstis atestuoto architekto veikla pripažinta Lietuvos Respublikoje. Toks teisinis reguliavimas reiškia privalomą narystę Lietuvos Respublikos architektų rūmuose. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami teigiami rezultatai. Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta privaloma visų atestuotų architektų narystė asociacijoje – architektų rūmuose prieštrauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime suformuluota oficiali konstitucinė asociacijų laisvės doktrina, pagal kurią: konstitucinė nuostata, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, yra „konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią“; „asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, <...> asociacijose principas“, kurio „turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia“; „niekas, t. y. joks fizinis asmuo, taip pat fizinių asmenų junginys, negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai“; „narystės bet kokioje asociacijoje savanoriškumo principas reiškia, jog asmuo gali nestoti į tą asociaciją, t. y. nesusieti savęs narystės tam tikroje asociacijoje ryšiais“. Šios oficialios konstitucinės asociacijų laisvės doktrinos nuostatos buvo plėtojamos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime, 2005 m. liepos 8 d. nutarime ir 2008 m. sausio 7 d.
Konstitucinis Teismas, sistemiškai (kitų Konstitucijos nuostatų kontekste) aiškindamas Konstitucijos 48 straipsnį, kurio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, yra konstatavęs, kad, sudarydamas teisines prielaidas įgyvendinti teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygas (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d.,
aiškindamas Konstitucijos 35 ir 48 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija, ex lege priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, inter alia vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą, t. y. įstatymu gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad buvimas tokios asociacijos nariu būtų būtina vertimosi atitinkama profesine veikla sąlyga.
Tačiau tiek pagal Konstitucinio Teismo, tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją Konstitucijos
straipsnio (kurio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad kiekvienas turi teisę laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai) nuostatų netaikymas yra pateisinamas tik toms asociacijoms (institucijoms), kurios yra įsteigtos įstatymu siekiant reguliuoti atitinkamas viešojo administravimo (valdžios) funckijas vykdančioms profesijoms, šitaip siekiant užtikrinti viešajį interesą. Nors architekto veikla yra pakankamai plati, joje nėra nei viešojo administravimo, nei kitokio valstybės funkcijų vykdymo.
Pagal Lietuvos Respublikos architektūros įstatymą viešasis interesas vykdant architektų veiklą apima:
1) architektūros kokybę, užtikrinančią žmogaus sveikatai ir gerovei palankią aplinką, jos fizinius, psichologinius, socialinius ir estetinius veiksnius;
2) statinių derinimą prie aplinkos, gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio puoselėjimą, nekilnojamojo architektūrinio, urbanistinio ir etnokultūrinio paveldo išsaugojimą;
3) visuomeninių, valstybės, savivaldybių bendruomenių ir privačių interesų derinimą, pagrįstą objektyviais asmenų, jų grupių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir savivaldybių bendruomenių poreikiais;
4) kitus teisėtus asmens ar asmenų grupės interesus, atspindinčius ir reiškiančius Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas ir saugomas pamatines visuomenės vertybes. Iš nurodytų nuostatų akivaizdu, kad tas ,,viešasis interesas“ yra labai abstraktus, o privaloma narystė Lietuvos Respublikos architektų rūmuose to intereso apsaugos niekaip neužtikrina. Architektų rūmai yra tapę konkurenciją ribojančia ir atskirų narių protekcionizmo politika vykdančia institucija. Tam veikia ir jos sukurtos savivaldos institucijos (atestavimo komisija ir etikos komisija) ir tokia Rūmų veikla neturi nieko bendra su Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme numatyto viešojo intereso užtikrinimu. Tačiau nei Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme, nei juo labiau Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatyme nėra nustatyta jokių valstybės funkcijų, kurias vykdo architektai. Visa tai suponuoja, kad teisinis reguliavimas, įtvirtinantis privalomą architektų narystę Rūmuose ir pareigas, susijusias su Rūmų išlaikymu, vertintinas kaip prieštaraujantis Konstitucijos 35 straipsnio 1, 2 dalimis.
Be to, architektų privaloma narystė Rūmuose ir pareigos, susijusios su Rūmų išlaikymu, ex lege tampa neatskiriama nuo asmens laisvo apsisprendimo būti architektu, nors šią veiklą vykdantis asmuo nevykdo jokių įstatymuose nustatytų ir neturi atitinkamų įgaliojimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių priėmus įstatymų projektą nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto įgyvendinimas niekaip neįtakos verslo sąlygų ir jo plėtros. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Pritarus įstatymo projektui priimti naujų įstatymų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios esamus nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11.
teisės aktus priimančios institucijos ir terminai. Pritarus įstatymo projektui, įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis įstatymui įgyvendinti, lėšų sutaupymas. Valstybės lėšų įstatymo įgyvendinimui neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: ,,architektas“,
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai : Juozas Imbrasas Petras Nevulis Artūras Skardžius Valerijus Simulik Kęstutis Bacvinka Audrys Šimas Jonas Jarutis Aurelijus Veryga Andrius Mazuronis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
„Lietuvos Respublikos“;
naujos eilutės centre;
direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]