Projekto lyginamasis variantas
2020
Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą
didesniame kaip 100 ha valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje negali būti priimamas tol, kol tame žuvininkystės vandens telkinyje Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka neatlikti žuvų išteklių tyrimai. Žuvų išteklių tyrimai atliekami ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki sprendimo išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą priėmimo. ir paskutiniais leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo metais Didesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 5 metai, kituose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, – ne rečiau kaip kartą per 10 metų.“. 2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Teisės į mėgėjų žvejybą suteikimas
leidimas, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. 2. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, mokama:
1) dviem paroms – 1 euras 40 euro centų 2 eurai;
2) mėnesiui – 5 6 eurai;
3) metams – 14 15 eurų. 3. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti privačiame žuvininkystės vandens telkinyje arba valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba, žvejoti nestandartiniais įrankiais ir būdais, saugomų ir globojamų žuvų rūšių, išskyrus lašišas ir šlakius, limituotai žvejybai, mokama:
1) parai – 2 eurai 50 euro centų 3 eurai;
2) savaitei – 8 eurai 10 eurų;
3) mėnesiui – 14 20 eurų. 4.
žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą, mokama:
1) dviem paroms – 1 euras 40 euro centų 2 eurai;
2) mėnesiui – 5 6 eurai;
3) metams – 14 15 eurų. 5. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti vieną parą privačiame žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame organizuota limituota žvejyba, arba valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba, arba lašišų ir šlakių limituotai žvejybai, mokama 14 15 eurų. 6. Už mėgėjų žvejybos leidimą mokama:
1) vandens telkinio savininkui, kai žvejojama jam nuosavybės teise priklausančiame žuvininkystės vandens telkinyje;
2) žvejybos ploto naudotojui, kai žvejojama žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame jam išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą;
3) į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti, kai žvejojama valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. 7. Žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, išskyrus saugomų ir globojamų žuvų rūšių ar intensyviai veisiamų žuvų limituotą žvejybą, limituotą žvejybą nestandartiniais įrankiais ir būdais, turi teisę fiziniai asmenys iki 16
Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose – ir fiziniai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Rusnės seniūnijoje Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje. 8.
savininkai privalo leisti nemokamai žvejoti šio straipsnio 7 dalyje nurodytiems asmenims, išduoti mėgėjų žvejybos leidimus kitiems asmenims, turi teisę sumažinti mokestį už mėgėjų žvejybos leidimą arba suteikti nemokamą teisę žvejoti išduoti nemokamus mėgėjų žvejybos leidimus, išduoti žvejybos leidimą, kuris suteiktų teisę mėgėjų žvejybai keliuose žvejybos plotuose, taip pat suteikti teisę į limituotą žvejybą ilgesniam kitokiam, negu šiame įstatyme nustatyta, laikotarpiui, neviršydami šiame straipsnyje nustatyto mokesčio už mėgėjų žvejybos leidimą dydžio už vieną parą atitinkamą laikotarpį.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. balandžio
naudotojai, kuriems leidimai naudoti žvejybos plotą išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, privalo vadovautis šio įstatymo nuostatomis, nekeičiant jiems išduotų leidimų naudoti žvejybos plotus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Mažeika
rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant nustatyti racionalesnę teisės mėgėjų žvejybai suteikimo tvarką, sudaryti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą rengė Lietuvos Respublikos Seimo narys .............. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vadovaujantis Mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi žvejybos plotų naudotojai vandens telkiniuose, kuriuose jiems išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, įpareigoti organizuoti žuvų išteklių tyrimus paskutiniais leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo metais. Pagal 2012 m. gruodžio 4 d. priimto Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-28 3 straipsnio nuostatas leidimai naudoti žūklės plotą galiojo iki 2013 m. gegužės 1 d. Žuvų išteklių naudotojams, turėjusiems leidimus naudoti žūklės plotą ar vandens telkinio nuomos verslinei žūklei sutartis ir vykdžiusiems prisiimtus įsipareigojimus be aukciono buvo išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Leidimai naudoti žvejybos plotą išduodami 10 metų, skaičiuojant nuo leidimo išdavimo datos. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, dauguma (apie 700) buvusių vandens telkinių nuomininkų ir žūklės plotų naudotojų 2013 m. sausio – balandžio mėnesiais gavo leidimus naudoti žvejybos plotą.
Pagal Mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatas jie visi privalo organizuoti žuvų išteklių tyrimus paskutiniais leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo metais. Vadovaujantis Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-767 „Dėl Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašo patvirtinimo“, žuvų išteklių tyrimai ežeruose bei vandens talpyklose vykdomi nuo birželio mėn. 1 d. (pasibaigus intensyvaus žuvų neršto periodui) iki spalio mėn. 31 d. Atsižvelgiant į Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašo nuostatas daugumai žvejybos plotų naudotojų atlikti žuvų išteklių tyrimus paskutiniais kalendoriniais leidimų naudoti žvejybos plotą galiojimo metais – 2023 m. sausio – balandžio mėn. nėra galimybių, o atlikti tyrimus 700 vandens telkinių likus metams iki leidimų naudoti žvejybos plotą galiojimo (2022 m. birželio – spalio mėn.) Lietuvos mokslo institucijos neturi žmogiškųjų išteklių. Vadovaujantis Mėgėjų žvejybos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis be aukciono priimamas sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą tik tam žvejybos ploto naudotojui, kuris tinkamai vykdė leidimo naudoti žvejybos plotą įpareigojimus. Mėgėjų žvejybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nėra aiškiai įvardinta nuostata dėl prievolės privataus vandens telkinio savininkui suteikti teisę naudoti privataus vandens telkinio žuvų išteklius. Dėl šio neapibrėžtumo dažnai kyla konfliktai tarp žvejų mėgėjų ir vandens telkinių savininkų, žvejybą kontroliuojantys aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neturi pagrindo bausti vandens telkinių savininkų, kurie neišduoda mėgėjų žvejybos leidimų ir neleidžia žvejoti jiems nuosavybės teise priklausančiuose vandens telkiniuose.
Saugomų ar intensyviai veisiamų žuvų limituotos žvejybos esmė yra apriboti žvejų (išduodamų mėgėjų žvejybos leidimų) skaičių, kad sugaunamų žuvų kiekis neviršytų mokslininkų rekomenduojamo kiekio. Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nenumatyta išimčių – nemokamą žvejybos teisę turintys asmenys gali nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, vykdyti ir limituotą žvejybą. Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose žvejoti nemokamai gali fiziniai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Rusnės seniūnijoje. Į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją patenka ne tik Rusnės, bet ir dalis Juknaičių, Kintų, Saugų, Šilutės seniūnijų teritorijų, todėl išimties suteikimas tik vienos seniūnijos gyventojams yra diskriminacinis kitų Nemuno deltos regioninio parko gyventojų atžvilgiu. Vadovaujantis Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, nemokamą žvejybos teisę turi fiziniai asmenys iki 16 metų. Paaugliai iki pilnametystės – 18 metų, dažniausiai dar būna išlaikomi tėvų, tarp 16 – 17 metų amžiaus nepilnamečių yra didžiausias nusikalstamumas. Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad žvejybos ploto naudotojai ir privačių vandens telkinių savininkai turi teisę suteikti nemokamą teisę žvejoti, tačiau nenustatyta, ar asmeniui, kuriam suteikiama nemokama teisė žvejoti, išduodamas tokią teisę patvirtinantis dokumentas.
Iš šios įstatymo dalies nuostatų neaišku, ar žvejybos ploto naudotojai ir privačių vandens telkinių savininkai gali išduoti žvejybos leidimą, kuris suteiktų teisę mėgėjų žvejybai keliuose žvejybos plotuose ar privačiuose vandens telkiniuose. Žvejybos plotų naudotojams ir privačių vandens telkinių savininkams suteikta galimybė išduoti leidimus limituotai žvejybai ilgesniam, nei įstatyme numatyta, laikotarpiui, tačiau nenumatyta galimybė išduoti leidimus trumpesniam laikotarpiui ir ne tik limituotai žvejybai, bet ir kitiems žvejybos leidimams. Kai kurios Mėgėjų žvejybos įstatyme nustatytos mėgėjų žvejybos leidimų kainos yra mažesnės lyginant su mėgėjų žvejybos kainomis kaimyninėse šalyse. 2013 m. priėmus Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymą nebevartojama sąvoka
„žuvininkystės vandens telkinys“, tačiau Mėgėjų žvejybos įstatyme ši sąvoka vis
dar vartojama. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte numatyta, kad didesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 5 metai (suderinant su Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies, reglamentuojančios žuvų išteklių tyrimų periodiškumą, nuostatomis), kituose vandens telkiniuose – ne rečiau kaip kartą per 10 metų – t. y. vieną kartą per leidimo naudoti žvejybos plotą laikotarpį. Šios nuostatos leistų 2013 m. leidimus naudoti žvejybos plotus gavusiems žvejybos plotų naudotojams atlikti žuvų išteklių tyrimus per keletą iki leidimų naudoti žvejybos plotus galiojimo pasibaigimo likusių metų, o, jei tyrimai jau daryti, nebeatlikti šių tyrimų.
Šios nuostatos leistų išvengti neapibrėžtumo ir ginčų ar žvejybos plotų naudotojai, dėl netinkamų įstatymo nuostatų neturėję realių galimybių atlikti žuvų išteklių tyrimus, praranda teisę gauti leidimą naudoti žvejybos plotą be aukciono. Įstatymo projekte numatyta įpareigoti vandens telkinių savininkus išduoti mėgėjų žvejybos leidimus, tačiau taip pat numatyta padidinti mėgėjų žvejybos privačiuose vandens telkiniuose kainą. Priėmus šiuos pakeitimus būtų geriau ginamas visuomeninis interesas siekiant užtikrinti gyventojų konstitucinę teisę į poilsį ir laisvalaikį, nepažeidžiant privačių vandens telkinių savininkų teisėtų lūkesčių. Įstatymo projekte numatyta išlyga, kad fiziniai asmenys iki 18 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir neįgalieji, o Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose – ir fiziniai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą – Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų neturi teisės vykdyti saugomų ir globojamų žuvų rūšių ar intensyviai veisiamų žuvų limituotos žvejybos ar limituotos žvejybos nestandartiniais įrankiais ir būdais – t. y. šie asmenys galėtų žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, visuose vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuota limituota žvejyba ir vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba ribojama ir organizuota limituota žvejyba (Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose, Merkio aukštupyje). Šios nuostatos leistų tiksliau reguliuoti saugomų žuvų žvejybą, išvengti per didelio žuvų išteklių išeikvojimo.
Nustačius nemokamą žvejybos teisę Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose ne tik Rusnės, bet ir kitiems Nemuno deltos regioninio parko gyventojams, bus išvengta nepagrįstos dalies tos pačios saugomos teritorijos gyventojų diskriminacijos. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje yra apie 2000 gyventojų. 1460 iš jų gyvena Rusnės seniūnijoje, apie 500 – kitose seniūnijose. Atmetus socialinio draudimo pensininkus ir vaikus, kurie turi nemokamą žvejybos teisę visuose vandens telkiniuose, asmenis, kurie nežvejoja, realiai nemokama žvejybos teise Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje papildomai pasinaudotų ne daugiau kaip 200 asmenų. Daugiau nei du trečdalius visų nepilnamečių atliktų nusikaltimų padaro 16 – 17 metų paaugliai. 2018 m. bendras nepilnamečių, įtariamų (kaltinamų) padarius nusikalstamas veikas skaičius Lietuvoje buvo 1256, iš jų 961 buvo 16 – 17 metų paaugliai. Suteikus nemokamą žvejybos teisę asmenims iki pilnametystės – 18 metų, bus skatinama 16 – 17 metų paauglių sveika gyvensena, kokybiškas užimtumas, mažinamas nusikalstamumas. Projekte aiškiau apibrėžiama, kad žvejybos ploto naudotojai ir privačių vandens telkinių savininkai suteikia teisę žvejoti nemokamai išduodami nemokamus mėgėjų žvejybos leidimus, taip pat turi teisę išduoti žvejybos leidimą, kuris suteiktų teisę mėgėjų žvejybai keliuose žvejybos plotuose ar privačiuose vandens telkiniuose, taip pat suteikti teisę į žvejybą kitokiam (ilgesniam ar trumpesniam) laikotarpiui, neviršydami nustatyto mokesčio už mėgėjų žvejybos leidimą dydžio už atitinkamą laikotarpį. Siekiant surinkti daugiau lėšų žuvų ištekliams atkurti ir apsaugoti, įstatymo projekte numatyta nežymiai padidinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas.
Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „žuvininkystės vandens telkinys“ priėmus Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymą panaikinta, projekte išbraukiami žodžiai „žuvininkystės“. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų įstatymo projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Mėgėjų žvejyba, kaip ir kitos aktyvaus laisvalaikio praleidimo ir sporto šakos, mažina nusikalstamumą, ypač vaikų ir jaunimo, todėl nemokamos žvejybos teisės suteikimas asmenims iki 18 metų, gali sumažinti nusikalstamumą 16 – 17 metų paauglių tarpe. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo įgyvendinimui reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14; Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2012-12-31 įsakymu Nr. D1-1128;
Mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2013-01-01 įsakymu Nr. D1-12; Leidimo naudoti žvejybos plotą formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-3 „Dėl Leidimo naudoti žvejybos plotą formos patvirtinimo“: 9.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisė aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Aplinkos ministras turės priimti aiškinamojo rašto 8 punkte nurodytų teisės aktų pakeitimus iki 2020 m. balandžio 30 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės. Lėšų, kurias už mėgėjų žvejybos leidimus sumokėdavo 16
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „žvejyba“, „žuvininkystė“. Teikia: Seimo narys Kęstutis Mažeika
Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
aiškinamajame rašte nurodoma, kad „atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „žuvininkystės vandens telkinys“ priėmus Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymą panaikinta, projekte išbraukiami žodžiai „žuvininkystės“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka
„žuvininkystės vandens telkinys“ yra vartojama daugelyje Mėgėjų žvejybos
įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) nuostatų, tačiau projektu ši sąvoka tikslinama tik keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje bei 11 straipsnyje. Svarstytina, ar, vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, projektu nereikėtų tikslinti visų keičiamo įstatymo nuostatų, kuriose vartojama sąvoka
„žuvininkystės vandens telkinys“. 2. Projekto 1
straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatos „Didesniuose kaip
metai, kituose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, - ne rečiau kaip kartą per 10 metų“ turėtų būti dėstomos ne keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, o keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, juolab, kad dalis naujų nuostatų jau yra nustatyta šioje dalyje. Be to, nėra aiškus šių projekto nuostatų, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatų, nustatančių, kad „kituose didesniuose kaip 500 ha žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti versline žvejyba, - ne rečiau kaip kas 2 metai.
Likusiuose didesniuose kaip 100 ha žuvininkystės vandens telkiniuose žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 5 metai“ santykis su Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio
jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose, didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose yra leidžiama užsiimti versline žvejyba, – ne rečiau kaip kas 5 metai. Likusiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti specializuotąja versline žvejyba, žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 10 metų“. Svarstytina, ar siekiant aiškumo ir įstatymų nuostatų suderinamumo, nereikėtų keičiamo įstatymo ir Žuvininkystės įstatymo nuostatų suderinti tarpusavyje. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad kituose, t. y., mažesniuose kaip 100 ha, vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kartą per 10 metų. Nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl sprendimo suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priėmimas siejamas su žuvų išteklių tyrimų atlikimu tik tuo atveju, kai tokia teisė suteikiama didesniame kaip 100 ha valstybiniame vandens telkinyje, tuo tarpu mažesniuose valstybiniuose vandens telkiniuose analogiško sprendimo priėmimas nėra siejamas su žuvų išteklių tyrimų atlikimu. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nėra aiškus formuluotės „išduoti nemokamus mėgėjų žvejybos leidimus“ turinys, nes pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatas asmenys, kuriems įstatymas suteikia teisę nemokamai žvejoti, žvejoja be mėgėjų žvejybos leidimų.
Taip pat iš šių projekto nuostatų formuluotės „išduoti žvejybos leidimą, kuris suteiktų teisę mėgėjų žvejybai keliuose žvejybos plotuose, taip pat suteikti teisę į žvejybą kitokiam <...>“ nėra pakankamai aišku, kokios rūšies žvejybos leidimas ir kokios rūšies žvejyba turima omeny. 5. Atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, tikslintinas projekto
„įgyvendinimas ir taikymas“. 6. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 7. Projekto 3 straipsnio 3 dalis stokoja
teisinio aiškumo, nes nuostatos turinys ir tikslai sunkiai suprantami. Siūlytina nuostatą performuluoti, naudojant terminologiją ir teisines konstrukcijas, kurie įprastai naudojami nustatant naujų įstatymo nuostatų taikymą iki įstatymo įsigaliojimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams, asmenų teisių ir pareigų apimčiai. 8. Projekto 3 straipsnį būtina papildyti įstatymo taikymo nuostatomis, nustatančiomis, kaip įstatyme nustatytos naujos žvejybos leidimų kainos taikomos asmenims, kurie žvejybos leidimus įsigijo ar įsigys iki įstatymo įsigaliojimo. Manytina, jog atsižvelgiant į proporcingo teisinio reguliavimo principą ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą, tokiems asmenims neturėtų būti nustatoma prievolė papildomai sumokėti padidintą žvejybos leidimų kainos dalį. Todėl teigtina, kad įstatymas turėtų būti papildytas nuostata, nustatančia, kad naujos žvejybos leidimų kainos taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo įsigyjamiems žvejybos leidimams. 9.
9Vadovaujantis teisinio aiškumo principu,
projekto 3 straipsnį būtina papildyti įstatymo taikymo nuostatomis, susijusiomis su projekto 1 straipsniu siūlomais įstatymo 6 straipsnio 5 dalies pakeitimais, aiškiai nustatant, nuo kokios datos ar įvykio pirmą kartą turi būti skaičiuojami „ne rečiau kaip kas 5 metai“, „ne rečiau kaip kas 10 metų“ terminai žuvų išteklių tyrimams atlikti. 10. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, numatytą siūlomame keisti įstatyme, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Privatinės teisės skyriaus vedėja, Daina Petrauskaitė pavaduojanti Teisės departamento direktorių N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]