Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „50 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės
turi teisę:
aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, šių asmenų veiksmus ir jų transporto priemones. 2. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais, vykdančiais valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, turi teisę:
išteklius;
3) aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų asmens tapatybei nustatyti pristatyti juos į policiją;
neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus, gauti paaiškinimus, dokumentų nuorašus;
pažeidimu; 2.
Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais, vykdančiais valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, turi teisę:
ūkinių objektų teritorijas ir atlikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pavestas užduotis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimams išaiškinti ar jų pasekmėms likviduoti;
išteklius;
pažeidimą fiksuojančius dokumentus;
pirkimus, pristatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jo sutikimu, į atitinkamų institucijų patalpas administracinio nusižengimo protokolui surašyti; reikalauti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pažeidėjo asmens tapatybei nustatyti, o jos nenustačius – kreiptis į policiją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Aistė Gedvilienė
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino šalyje vykstatntys ekologiniai nusikaltimai, nuolat į viešumą kylančios aplinkos apasaugos sistemos spragos ir sistemos neveikimas. Iki 2017 m. neetatiniai aplinkos apsaugos darbuotojai turėjo teisę tikrinti fizinių ir juridinių asmenų bei pareigūnų dokumentus, aiškintis pažeidėjų asmenybes ir juos pristatyti policijai, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, aktus, kitus pažeidimą fiksuojančius dokumentus, paimti iš pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius (pvz. nelegaliai pagautą žuvį), pažeidimo padarymo įrankius ir kitus daiktus, kartu su aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnais patekti į ūkinių subjektų teritorijas, siekiant pašalinti ar likviduoti pažeidimus. Nuo 2017 m. neliko šių teisių, visas jas neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius gali įgyvendinti tik kartu su aplinkos apsaugos pareigūnu. Siūloma grąžinti neetatiniams aplinkos apsaugos pareigūnams turėtas teises, išskyrus protokolų ir kitų pažeidimą fiksuojančių dokumentų ir aktų surašymą, nes tai, kaip praktika rodė, buvo papildoma našta ir šiam darbui reikalingos teisinės žinios ir etatinio pareigūno kompetencija. Protokolų rašymas paliekamas įgyvendinti kartu su aplinkos apsaugos pareigūnu. Aplinkos apsaugos institucijos yra ne kartą išsakę nuomonę, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai yra stiprūs pagalbininkai ir labai reikalingi. Apmaudu dėl susikompromitavusių inspektorių, bet tai neturi užkirsti kelio geros struktūros egzistavimui ir naudai, kurią ji kuria. Todėl neetatiniai inspektoriai turi grįžti su teisėmis ir realiomis veikimo galimybėmis. Reikalinga pabrėžti, kad po įstatymo pakeitimo neetatinių aplinkos apsaugos pareigūnų ženkliai sumažėjo. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Aistė Gedvilienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme Nr. IX-1005 numatyta, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai "turi teisę naudodami technines priemones fiksuoti asmenis, įtariamus darant ar darančius aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, šių asmenų veiksmus ir jų transporto priemones". Visas kitas teises jie gali įgyvendinti tik kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais, vykdančiais valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 50 straipsnio pakeitimu siūloma neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikti šiuo metu galiojančias ir iki įstatymo pakeitimo galiojusias teises: naudojant technines priemones fiksuoti asmenis, įtariamus darant ar darančius aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, šių asmenų veiksmus ir jų transporto priemones; tikrinti asmenų ir pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius; aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų asmens tapatybei nustatyti pristatyti juos i policiją; įstatymų nustatyta tvarka paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus, gauti paaiškinimus, dokumentų nuorašus; dalyvauti nagrinėjant administracines bylas, susijusias su jiems dalyvaujant, užfiksuotu pažeidimu;
Numatoma šiuo metu galiojančias teises neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais papildyti teise surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, aktus, kitus pažeidimą fiksuojančius dokumentus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamos įstatymo projekto pasekmės nenumatomos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Teikiamas įstatymo projektas padėtų mažinti korupcijos riziką aplinkos apsaugos sistemoje, būtų didinama sistemos kontrolė ir priežiūra. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Reiklainga pakeisti Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą Nr. IX-1005. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Atitinka. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų Įstatymo įgyvendinimui neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Iki šiol negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Aistė Gedvilienė
Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme (toliau – keičiamame įstatyme) įtvirtinant jų papildomas teises (t. y., iš esmės grąžinti iki 2017 m. sausio 1 d. įstatymų jiems suteiktas teises). Siūlomi pakeitimai diskutuotini šiais aspektais:
pakeitimai nėra suderinti su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) įsigaliojimu susijusia reforma. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 39⁵, 39⁶, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2638 (įsigaliojo
aplinkos apsaugos inspektorių teisių - 1) tikrinti fizinių ir juridinių asmenų bei pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius; 2) aiškintis aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų asmenybes, pristatyti juos šiuo tikslu į policiją; 3) surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, aktus, kitus pažeidimą fiksuojančius dokumentus ir dalyvauti nagrinėjant jų pagrindu iškeltas administracines bylas; 4) įstatymų nustatyta tvarka paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus, gauti paaiškinimus, dokumentų nuorašus. Aptariamo įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIIP-4161), teikto Vyriausybės, aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog „Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigos surašyti administracinių nusižengimų protokolus, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 39⁵, 39⁶, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu keičiami 49 ir 50 straipsnis. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai teisės aktų nustatyta tvarka atlieka pagalbinę funkciją, t. y. nustatyta tvarka teikia pagalbą institucijoms ir pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Šiuo pakeitimu neetatiniams aplinkosaugos inspektoriams, veikiantiems kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais, užtikrinamos teisės taikyti priemones, aiškinantis pažeidimų aplinkybes ir užkertant kelią pažeidimams“. Pastebėtina, kad pritarus projektu siūlomiems pakeitimams, per pastaruosius ketverius metus įstatymo 50 straipsnis iš esmės priešingomis kryptimis būtų keistas du kartus. Svarstytina, ar tokia tendencija atitiktų teisėkūros aiškumo principą, kuris, be kita ko, reiškia ir tai, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus. Be to, manytina, kad siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiami ir ANK pakeitimai. 1.2. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo (toliau – Policijos rėmėjų įstatymo) 2 straipsnio 3 dalį, policijos rėmėjas – policijoje ar Lietuvos kariuomenėje netarnaujantis Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kurie šio bei kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka aktyviais veiksmais savo noru padeda policijai saugoti viešąją tvarką ar kitaip užkerta kelią nusikalstamoms veikoms ir kitiems teisės pažeidimams.
Atkreiptinas dėmesys, jog policijos rėmėjo funkcijos iš esmės yra tokios pačios kaip ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, kurie, remiantis keičiamo įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams visuomeniniais pagrindais padeda vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Svarstytina, ar iš esmės tokias pačias funkcijas atliekantiems subjektams skirtingos apimties teisių įtvirtinimas neišbalansuos teisinės sistemos. 1.3. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas, nėra suderintas su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad „aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn“, t. y., neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai nėra įgalioti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiklos, tuo tarpu projekto nuostatomis jiems siūloma suteikti teises, analogiškas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėms.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 44 straipsnį „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę padeda vykdyti visuomeniniais pagrindais veikiantys aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkai – neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai“. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi savarankišką teisę tikrinti asmenų ir pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius“. Nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su ANK 593 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, nustatančiomis, kad daiktų ir dokumentų apžiūras turi įgaliojimus atlikti tik administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai (šiuo atveju aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai). 3.
keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi savarankišką teisę „aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų asmens tapatybei nustatyti pristatyti juos į policiją“. Nėra aiškus šios projekto nuostatos tarpusavio santykis su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, nustatančiomis, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais turi teisę „reikalauti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pažeidėjo asmens tapatybei nustatyti, o jos nenustačius – kreiptis į policiją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo“. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turėtų savarankišką teisę nustatyti asmens tapatybę, o kuriais atvejais tokią teisę galėtų įgyvendinti tik kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais, taip pat neaišku, kuriais atvejais, nenustačius asmens tapatybės, asmuo būtų pristatomas į policiją, o kuriais atvejais toks asmuo būtų policijos sulaikomas. Be to, šios projekto nuostatos svarstytinos ir santykyje su ANK 595 ir 597 straipsnių nuostatomis, kurios nustato, kokie pareigūnai gali taikyti ir vykdyti asmens administracinį sulaikymą, kaip prievartos priemonę. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi savarankišką teisę „įstatymų nustatyta tvarka paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus, gauti paaiškinimus, dokumentų nuorašus“.
Nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 ir
asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus, taip pat išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus turi įgaliojimus atlikti tik administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai (šiuo atveju aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai). 5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi savarankišką teisę „dalyvauti nagrinėjant administracines bylas, susijusias su jiems dalyvaujant užfiksuotu pažeidimu“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokiomis teisėmis (pavyzdžiui, liudytojo ar kokiomis kitomis teisėmis) neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai dalyvautų administracinio nusižengimo teisenoje. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK III dalies XXVIII skyriaus nuostatos apibrėžia administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis, jų teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos derinant jas su minėtomis ANK nuostatomis. Taip pat su ANK vartojama terminija turėtų būti derinama ir šiose projekto nuostatose vartojama formuluotė „administracines bylas“. 6.
keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais, turi teisę „surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, aktus, kitus pažeidimą fiksuojančius dokumentus“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su ANK 589 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis institucijų pareigūnus, kurie turi teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Pagal šio straipsnio 31 punktą tokia teisė yra suteikta tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams. Be to, šios projekto nuostatos stokoja logikos, nes jei kartu su neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi savo pareigas vykdo ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, turintis įstatymų jam suteiktus įgaliojimus (šiuo atveju pradėti administracinių nusižengimų teiseną ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus), tai nėra aišku, kokiais tikslais projektu siūloma nustatyti analogiškas teises ir neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams ir kaip tai būtų įgyvendinama. Svarstytina šių projekto nuostatų atitiktis teisėkūros tikslingumo ir aiškumo principams. Taip pat šios projekto nuostatos derintinos su ANK vartojama terminija. 7. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimui nereikės priimti poįstatyminių teisės aktų, siūlytina įvertinti, ar tikrai nereikės keisti aplinkos ministro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimą. Jeigu reikės, tai siūlytina projekto 2 straipsnį papildyti nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo, kartu šiame straipsnyje nustatant išimtį dėl šių nuostatų ankstesnio nei visas įstatymas įsigaliojimo. 8.
keičiamo įstatymo 5 straipsnį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje organizuoja Aplinkos ministerija, ir į tai, kad, manytina, jog naujų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų įgyvendinimui (jų apmokymui, pažymėjimų keitimui (nes jų antrojoje pusėje yra nurodomos neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus teisės) ir pan.) būtų reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą. 9. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8,9,11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 39⁸, 46, 48, 49, 50, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3627(2)), kurio 23 straipsniu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 50 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti kitaip nei teikiamame projekte. Be to, Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4444), kurio 2 straipsniu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 50 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame projekte. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (85) 239 6546, el. p. [email protected] S. Zamara, tel.
(85) 239 6895, el. p. [email protected]