Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 542 straipsnio pakeitimas
straipsnį 3 dalimi:
„3. Informacijos apie sąlygų, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl
užsieniečių teisinės padėties“ taikomos užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą nepateikimas laiku vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai užtraukia baudą priimančiosios įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“
542 straipsnį 4 dalimi: „4. Informacijos apie užsieniečio, užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės atsiųsto laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje, darbo pradžią įmonėje Lietuvos Respublikoje nepateikimas laiku Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui užtraukia baudą įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“2 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio 49 punktą ir jį išdėstyti taip: „49) policijos – dėl šio kodekso 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74 straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 234¹, 234² straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2 dalyse, 282, 290, 306, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose,
straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432,
straipsnio 2 dalyje, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474 straipsniuose, 479 straipsnio 5, 6 dalyse, 481, 482, 483, 484, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalyse, 507, 508, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524, 527, 528, 530, 532, 534, 535, 538, 539, 540, 541 straipsniuose, 542 straipsnio 1 dalyje, 543, 546, 553 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Pakeisti 589 straipsnio 58 punktą ir jį išdėstyti taip: „58) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl šio kodekso 95, 96, 97, 98, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106, 127, 150, 224 straipsniuose, 234 straipsnio 4 dalyje, 308 straipsnio 1, 11, 17, 20, 21, 22,
2, 3, 4 dalyje dalyse numatytų administracinių nusižengimų;“. 3 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas
1Papildyti Kodekso priedą nauju 83 punktu:
„83. 2014 m. gegužės 15 d.
ir Tarybos direktyva 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (OL 2014 L 157, p. 1).“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-444(2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 542 straipsnio pakeitimas
straipsnį 3 dalimi:
„3. Informacijos apie sąlygų, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl
užsieniečių teisinės padėties“ taikomos užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą nepateikimas laiku vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai užtraukia baudą Lietuvos Respublikoje įsteigtos priimančiosios įmonės, vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“
542 straipsnį 4 dalimi: „4. Informacijos apie užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės atsiųsto laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje užsieniečio darbo pradžią įmonėje Lietuvos Respublikoje nepateikimas laiku Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui užtraukia baudą įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“2 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio 49 punktą ir jį išdėstyti taip: „49) policijos – dėl šio kodekso 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74 straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 234¹, 234² straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2 dalyse, 282, 290, 306, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6 dalyse, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose, 434 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474 straipsniuose, 479 straipsnio 5, 6 dalyse, 481, 482, 483, 484, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalyse, 507, 508, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524, 527, 528, 530, 532, 534, 535, 538, 539, 540, 541 straipsniuose, 542 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 543, 546, 553 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Pakeisti 589 straipsnio 58 punktą ir jį išdėstyti taip: „58) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl šio kodekso 95, 96, 97, 98, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106, 127, 150, 224 straipsniuose, 234 straipsnio 4 dalyje, 308 straipsnio 1, 11, 17, 20, 21, 22,
2, 3, 4 dalyje dalyse numatytų administracinių nusižengimų;“. 3 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas
1Papildyti Kodekso priedą nauju 83 punktu:
„83.
ir Tarybos direktyva 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (OL 2014 L 157, p. 1).“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) ir jį lydintis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 ir 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas parengti, siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (toliau – direktyva 2014/66/ES) nuostatas ir tinkamai jas įgyvendinti. Direktyvos 2014/66/ES nuostatos turėjo būti perkeltos į nacionalinę teisę 2016 m. lapkričio 29 d. (2017 m. sausio 24 d. Europos Komisija pateikė Lietuvai oficialų pranešimą dėl direktyvos 2014/66/ES neperkėlimo (pradėtos pažeidimo procedūros). Įstatymo projektu siekiama nustatyti imigracijos taisykles, taikomas trečiųjų šalių piliečiams, kurie perkeliami laikinai dirbti kaip vadovai, specialių žinių turintys specialistai ar aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys stažuotojai iš trečiosiose šalyse įsteigtų įmonių į šių įmonių atstovybes, filialus ar tai pačiai įmonių grupei priklausančias įmones, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, ir sąlygas tokių užsieniečių judėjimui perkėlimo bendrovės viduje metu tarp tai pačiai grupei priklausančių įmonių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (toliau – perkėlimas įmonės viduje).
Bendra, pagal Europos Sąjungos lygmeniu suderintus kriterijus perkėlimo įmonių viduje schema būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarptautinėms įmonėms operatyviau reaguoti į kvalifikuoto personalo poreikį įmonių atstovybėse, filialuose ar tai pačiai grupei priklausančiose įmonėse ir palengvinti reikalingų įgūdžių perkėlimą. Palankesnių judėjimo įmonės viduje sąlygų vadovams, aukštos profesinės kvalifikacijos specialistams ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintiems stažuotojams sudarymas ilgainiui prisidėtų prie ekonominės plėtros ir šalies konkurencingumo didinimo. Įstatymo projektu siekiama perkelti 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą (toliau – direktyva 2009/50/EB) nuostatą, kuri liko neperkelta į nacionalinę teisę.
Taip pat siekiama papildyti įstatymą nuostatomis dėl nepilnamečių prieglobsčio prašytojų teisės į ikimokyklinį bei priešmokyklinį ugdymą, įstatyme įtvirtinti pagrindines nuostatas dėl Lietuvos valstybės paramos teikimo integracijai prieglobstį gavusiems ir kitiems užsieniečiams, kuriems ši parama teikiama (nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ir užsieniečiams, kurie perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdant Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus dėl užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo iš Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių), apgyvendintiems Pabėgėlių priėmimo centre ar tęsiantiems integraciją apsigyvenus savivaldybių teritorijoje, pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti ne tik prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarką kitose nei Valstybės sienos apsaugos tarnyba vietose, bet ir priėmimo sąlygas jose. Siūloma atsisakyti perteklinių ir praktinių nepatogumų keliančių nuostatų, susijusių su Vyriausybės komisijos užsieniečių integracijos įgyvendinimui koordinuoti sudarymu, taip pat patikslinti reikalavimus sveikatos draudimui, taikomus užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką su nacionaline viza. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 ir 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu siekiama nustatyti atsakomybę priimančiajai įmonei už nepateikimą informacijos vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai apie sąlygų, kurios nustatomos įstatymo projekte užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą ir nepateikimą informacijos Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui apie užsieniečio, trečiojoje šalyje įsteigtos įmonės atsiųsto laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje, darbo pradžią. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Vidaus reikalų ministerija. Tiesioginis rengėjas – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento (direktorius – Klaidas Kuchalskis, tel. 271 7248) Migracijos reikalų skyriaus (vedėja – Aušra Grikevičienė, tel. 271 7078) patarėja Asta Klapatauskienė (tel. 271 7004). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – įstatymas) numato leidimo laikinai gyventi išdavimą darbo pagrindu, jeigu užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip 3 metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (įsteigtame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai. Šie užsieniečiai gali atvykti su šeimos nariais, jeigu užsieniečiui darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus mokamas ne mažesnis negu 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių darbo užmokestis. Įstatyme nustatyta, kad laikinai atvykusiam dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (įsteigtame) Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, t. y. neužtikrinamas laikinas atvykimo pobūdis.
Užsieniečiui ir jo perkėlimui įmonės viduje taikomi reikalavimai įstatyme detalizuoti nepakankamai, užsienio valstybės įmonės atstovybei, filialui ar tai pačiai įmonių grupei priklausančiai įmonei, į kurią atvyksta užsienietis dirbti, reikalavimai nenustatyti, įstatyme apibrėžta fiktyvios įmonės sąvokos apibrėžtis neapima užsienio įmonių filialų bei atstovybių, todėl praktikoje pastebima piktnaudžiavimo atvejų, kai Lietuvos Respublikoje steigiami užsienio valstybių įmonių filialai ne veiklai vykdyti, o užsieniečiui siekiant gauti leidimą laikinai gyventi. Įstatyme nenumatyta judėjimo tarp tai pačiai įmonių grupei priklausančių įmonių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, galimybė. Įstatymas nereglamentuoja darbuotojų – stažuotojų perkėlimo įmonės viduje. Priimančiajai įmonei, į kurią užsienietis siunčiamas laikinam darbui, nenustatyta pareiga pranešti atsakingoms institucijoms apie atvykusį į įmonę Lietuvos Respublikoje dirbti užsienietį ar pasikeitusius užsieniečio duomenis. Atitinkamai nėra nustatytos atsakomybės už tokių duomenų nepranešimą. Direktyvos 2009/50/EB nuostata dėl užsieniečio, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (mėlynoji kortelė), ir jo šeimos narių įleidimo į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir tais atvejais, jeigu jiems išduotas leidimas laikinai gyventi nebegalioja, neperkelta į nacionalinę teisę. Įstatyme įtvirtinta nepilnamečių prieglobsčio prašytojų teisė į mokymąsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Tačiau nenustatyta, kad nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. Įstatyme nustatyta, kad užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši tvarka neapima valstybės paramos integracijai teikimo nelydimiems nepilnamečiams ir perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiams, nors šie užsieniečiai tokią paramą gauna. Įstatyme nenustatyta, kokios pašalpos, išmokos ir kompensacijos šiems užsieniečiams mokamos Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu, kokiais pagrindais jų mokėjimas nutraukiamas (tai reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 998), įstatyme neįtvirtintas teisinis pagrindas Vyriausybei nustatyti valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką bei mokamų pašalpų, išmokų ir kompensacijų dydžius, nors tai reglamentuota minėtu Vyriausybės nutarimu. Pagal įstatymą prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ne tik Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, bet ir kitose jiems apgyvendinti skirtose vietose. Tačiau prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tokiose vietose priėmimo sąlygoms nustatyti įstatyme nėra teisinio pagrindo. Pagal įstatymą šie prieglobsčio prašytojai negalėtų gauti būtinosios medicinos pagalbos, psichologinės pagalbos ir socialinių paslaugų, į kurias turi teisę tie prieglobsčio prašytojai, kurie apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar Pabėgėlių priėmimo centre.
Įstatyme nustatyta, kad užsieniečių integracijos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės komisija, sudaroma iš socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, kultūros ir finansų ministrų arba viceministrų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovo. Į šią komisiją gali būti įtraukti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų atstovai, prireikus ir kiti asmenys. Užsieniečių integracijos įgyvendinimo koordinavimo komisijos personalinę sudėtį ir užduotis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nacionalinė viza išduodama užsieniečiui pateikus sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, tačiau nenustatyta šio reikalavimo išimčių, nors jos turėtų būti taikomos vykstantiems į Lietuvos Respubliką akreditacijai užsieniečiams bei jų šeimos nariams, taip pat turintiems diplomatinius pasus užsieniečiams, kurie atvyksta kitais tikslais (į komandiruotes, stažuotes ir pan.). Taip pat nėra nustatyta sveikatos draudimo galiojimo teritorija ir draudimo suma taip, kaip tai yra reglamentuota 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekse) Šengeno vizos išdavimo atveju. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatyme siūloma įtvirtinti direktyvos 2014/66/ES nuostatas atitinkančią užsieniečių atvykimo schemą, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje, t. y., kai užsienietis užsienio valstybėje įsteigtos įmonės laikinai komandiruojamas darbo arba mokymo tikslais į šios įmonės atstovybę, filialą ar tai pačiai įmonių grupei priklausančią įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ir kai perkeltas įmonės viduje užsienietis juda tarp įmonių, priklausančių tai pačiai užsienio valstybėje įsteigtai įmonei ar įmonių grupei, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Įstatyme siūloma įtvirtinti naują pagrindą leidimui laikinai gyventi išduoti, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ir atskirai reglamentuoti jo išdavimo sąlygas. Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimui taikoma sąlyga jo pateikimo metu nebūti Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje. Užsienietis turėtų gyventi ir dirbti užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybės narė. Perkeltas į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, užsienietis galės būti kaip vadovas, specialistas ar darbuotojas – stažuotojas, jeigu atitiks reikalavimus dėl kvalifikacijos ir profesinės patirties, darbuotojo – stažuotojo atveju – aukštojo universitetinio išsilavinimo ir stažuotės programos, bus tam tikrą laikotarpį išdirbęs siunčiančioje užsienio valstybėje įsteigtoje įmonėje, bus pateikta užsienio valstybėje įsteigtos įmonės su perkeliamu įmonės viduje užsieniečiu sudaryta darbo sutartis, dokumentai, patvirtinantys, kad priimančioji įmonė yra užsienio valstybėje įsteigtos įmonės atstovybė, filialas ar tai pačiai įmonių grupei priklausanti įmonė.
Siūloma nustatyti reikalavimą pateikti siunčiančiosios įmonės paskyrimo raštą, kuriame būtų pateikiama informacija apie užsienietį ir jo perkėlimą įmonės viduje (trukmę, priimančiąsias įmones) ir įsipareigojama, kad, pasibaigus perkėlimo įmonės viduje laikotarpiui, užsienietis bus perkeltas atgal į užsienio valstybėje įsteigtą įmonę. Šis reikalavimas (kuris pagal direktyvą 2014/66/ES gali būti taikomas, jeigu reikia) sumažintų galimybes trečiųjų šalių piliečiams pasinaudoti Lietuvos Respublika judėjimo Šengeno erdvėje teisei įgyti, o ne atvykti dirbti priimančiojoje įmonėje. Valstybės saugumo departamento duomenimis, praktikoje daugėja užsienio įmonių filialų, steigiamų neketinant vykdyti jokios veiklos, o vien tik siekiant užsieniečiui gauti leidimą gyventi, todėl turėtų būti įtvirtintos tokios nuostatos, kurios neleistų piktnaudžiauti. Taip pat siūloma papildyti įstatyme apibrėžtą fiktyvios įmonės sąvokos apibrėžtį, siekiant, kad ji apimtų ir užsienio įmonių filialus bei atstovybes. Nustačius, kad atstovybė, filialas ar įmonė įsteigti tik siekiant palengvinti užsieniečio atvykimą, leidimas laikinai gyventi jam nebūtų išduodamas arba būtų panaikinamas.
Taip pat užsienietis negalėtų būti perkeliamas į priimančiąją įmonę, jeigu jai buvo taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo, ji turi neatidėtų įsiskolinimų, priimančioji įmonė yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdo ekonominės veiklos. Pagal direktyvos 2014/66/ES nuostatas, kartu su šeimos nariais galėtų atvykti visi perkeliami įmonės viduje užsieniečiai, nepriklausomai nuo jiems mokamo darbo užmokesčio dydžio (atitinkamai siūloma keisti šeimos susijungimą reglamentuojantį įstatymo 43 straipsnį). Siūloma nustatyti sąlygas, taikomas perkeliamų įmonės viduje užsieniečių judėjimui tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Užsienietis, turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, turėtų teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, taip pat dirbti tai pačiai įmonei ar jų grupei priklausančioje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, perkeliamas į priimančiąją įmonę Lietuvos Respublikoje ilgesniam laikotarpiui, turėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi gavimo. Pagal direktyvos 2014/66/ES nuostatas, užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, negali trukti ilgiau negu 3 metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba kaip specialistas, ir negali trukti ilgiau negu 1 metus, kai perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė.
Siūloma nustatyti, kad naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi perkėlimo įmonės viduje pagrindu užsienietis galėtų pateikti ne anksčiau kaip praėjus
įmonės viduje truko ilgiausią leidžiamą perkėlimo įmonės viduje laikotarpį. Pagal direktyvos 2014/66/ES nuostatas, užsieniečiui, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi perkėlimo įmonės viduje pagrindu, ir jo šeimos nariams turėtų būti leidžiama atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi nebegalioja arba užsieniečio perkėlimo įmonės viduje į priimančiąją įmonę kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas (ši nuostata būtų taikoma, jeigu Lietuvos Respublika yra pirmoji Europos Sąjungos valstybė narė, į kurią užsienietis buvo perkeltas bendrovės viduje), ir pagal įstatymą sprendžiama dėl jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Analogiška nuostata pagal direktyvą 2009/50/EB turėtų būti taikoma ir užsieniečiams aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams, kuriems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (mėlynoji kortelė), ir jų šeimos nariams. Siūloma šias nuostatas įtvirtinti įstatyme. Įstatyme siūloma įtvirtinti pareigą priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai apie sąlygų, kurios taikomos užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą, o Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui apie užsieniečio, trečiojoje šalyje įsteigtos įmonės atsiųsto laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje, darbo pradžią.
Už šių pareigų nevykdymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 ir 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti baudas, kurių dydis atitinka nustatytas ir taikomas darbdaviui bei švietimo įstaigai analogiškais atvejais už informacijos apie užsieniečio pasikeitusius duomenis nepranešimą. Siūloma nustatyti, kad nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka ir kad teisė mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą (pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, priešmokyklinis ugdymas yra privalomas) turi būti užtikrinama nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Kadangi prieglobsčio prašymui nagrinėti nustatytas 3 mėnesių terminas, ši teisė praktikoje turės būti užtikrinama nedelsiant, jeigu įsigaliojus įstatymui prieglobsčio procedūra jau būtų pradėta.
Užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir kitiems užsieniečiams (perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nelydimiems nepilnamečiams, kaip šios užsieniečių kategorijos apibrėžtos įstatyme), teikiamą Lietuvos valstybės paramą integracijai siūloma reglamentuoti įstatyme
ir kompensacijų dydžius, kaip ir šiuo metu, nustatytų Vyriausybė. Siūloma įstatyme nurodyti valstybės paramos integracijai teikimo nutraukimo pagrindus, taip pat nurodyti, kad užsieniečiai, kuriems teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai, privalo vykdyti įsipareigojimus, nurodytus valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su šiuo užsieniečiu sudarytoje sutartyje dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo. Siūlome įstatyme įtvirtinti teisinį pagrindą prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose nei Valstybės sienos apsaugos tarnyboje vietose tvarkai ir priėmimo sąlygoms jose nustatyti, taip pat įstatyme nurodyti, kad ir šie prieglobsčio prašytojai turi teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas kaip ir prieglobsčio prašytojai, kurie apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar Pabėgėlių priėmimo centre.
Įstatyme siūloma atsisakyti nuostatos, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato užduotis Vyriausybės komisijai, sudaromai užsieniečių integracijos įgyvendinimui koordinuoti, atsisakyti atstovų, kurie turėtų būti įtraukti į šią komisiją, įvardijimo ir įpareigojimo Vyriausybės nutarimu tvirtinti komisijos personalinę sudėtį, nes tai perteklinės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nuostatas dubliuojančios ir praktinių nepatogumų keliančios nuostatos. Siūloma nustatyti, kad išduodant užsieniečiui nacionalinę vizą užsieniečio sveikatos draudimas turi galioti visose Šengeno valstybėse, draudimo suma, kaip ir išduodant Šengeno vizą, turėtų būti ne mažesnė kaip 30 000 eurų, sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento pateikti neturėtų vykstantys į Lietuvos Respubliką akreditacijai užsieniečiai bei jų šeimos nariai, taip pat užsieniečiai, turintys diplomatinius pasus, t. y. nacionalinės vizos išdavimo atveju įstatyme būtų nustatyti tokie patys reikalavimai dėl sveikatos draudimo, kokie nustatyti Šengeno vizai išduoti pagal tiesiogiai taikomą Vizų kodeksą. Siūlome patikslinti įstatyme minimą mokesčius administruojantį subjektą, atsižvelgdami į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą už mokesčių, nurodytų šiame įstatyme, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje atsakinga ne tik Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (centrinis mokesčių administratorius), bet ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos (vietos mokesčių administratoriai). 5.
rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Palankesnių judėjimo įmonės viduje sąlygų vadovams, aukštos profesinės kvalifikacijos specialistams ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintiems stažuotojams sudarymas ilgainiui prisidėtų prie ekonominės plėtros ir šalies konkurencingumo didinimo. Mažėtų galimybių piktnaudžiauti leidimų gyventi išdavimo sistema, nes būtų nustatyti reikalavimai užsienio valstybės įmonės atstovybei, filialui ar tai pačiai įmonių grupei priklausančiai įmonei, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, be to, fiktyvios įmonės sąvokos apibrėžtis įstatyme apimtų užsienio įmonių filialus bei atstovybes, būtų nustatyti užsieniečiui ir jo perkėlimui įmonės viduje taikomi reikalavimai, nustatytas maksimalus galimas užsieniečio perkėlimo įmonės viduje laikotarpis, kuriam pasibaigus užsienio valstybėje įsteigta įmonė įsipareigotų, kad užsienietis bus perkeltas atgal į trečiojoje šalyje esančią įmonę. Komandiruojamų trečiųjų šalių piliečių darbo Lietuvos Respublikoje kontrolė būtų veiksmingesnė Valstybinei darbo inspekcijai disponuojant informacija apie trečiųjų šalių piliečių atvykimą laikinai dirbti į įmones Lietuvos Respublikoje. Galimybė ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą pradėti nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams prisidėtų prie sėkmingesnės ir greitesnės jų integracijos į visuomenę. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymai prisidės prie palankesnės ir skaidresnės verslo aplinkos kūrimo. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymams inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujai apibrėžiamos sąvokos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka aprobuotos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymus, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrams reikės atitinkamai pakeisti įstatymo nuostatas įgyvendinančius teisės aktus, reglamentuojančius vizų ir leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo tvarką. Švietimo ir mokslo ministras turės nustatyti nepilnamečių prieglobsčio prašytojų teisės į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą užtikrinimo tvarką. Socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliota institucija turės nustatyti informacijos apie komandiruotus dirbti į įmones Lietuvos Respublikoje trečiųjų šalių piliečius pateikimo Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniams skyriams tvarką.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės nustatyti prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose nei Valstybės sienos apsaugos tarnyba vietose tvarką, reikalavimus tokioms apgyvendinimo vietoms ir priėmimo sąlygas jose, pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 998 patvirtintą Valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo tvarkos aprašą, be kita ko, papildant jį nuostatomis dėl Lietuvos valstybės paramos teikimo tvarkos nelydimiems nepilnamečiams ir perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiams, kaip šios kategorijos yra apibrėžtos įstatyme, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 1007 „Dėl Komisijos sudarymo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui bus reikalingos biudžeto lėšos. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojas, kaip jis apibrėžiamas įstatyme, yra užsienietis, kuris pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams teisė į ugdymą užtikrinama pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą. Todėl papildomos lėšos ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui turėtų būti numatytos tam laikotarpiui, kol priimtas sprendimas dėl užsieniečio statuso (vidutiniškai 6 mėnesiams, įvertinus prieglobsčio prašymui nagrinėti nustatytus terminus ir tai, kad neigiamo sprendimo apskundimo atveju prieglobsčio prašytojo statusą asmuo išlaiko iki tol, kol įsiteisėja galutinis teismo sprendimas).
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2015 m. buvo gauti prieglobsčio prašymai dėl 36 nepilnamečių iki 7 metų, 2016 m. – dėl 101 nepilnamečio iki 7 metų (skaičius išaugo dėl vykdomo užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo iš Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių į Lietuvos Respublikos teritoriją (daugiausia perkeltos šeimos su nepilnamečiais vaikais). Įvertinus Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus iki 2017 m. gruodžio
reikia prieglobsčio (2017 m. sausio 24 d. duomenimis, yra perkelti 254 asmenys), Švietimo ir mokslo ministerijos vertinimu lėšų poreikis 2017 m. gali siekti 319
prašymų tendencijos (nevykdant užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo iš kitų šalių) nesikeistų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Leidimas gyventi“, „šeimos narys“, „užsienietis“, „leidimas dirbti“,
„prieglobstis“, „integracija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui, taip pat ir toms jo nuostatoms, kuriomis perkeliama direktyva 2014/66/ES, įgyvendinti turės būti parengti įgyvendinamieji teisės aktai, o jie turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą 2017 m. birželio 1 d.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kartu su teikiamu projektu teikiamą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIIP-443) „priimančiąja įmone“ gali būti ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigta įmonė bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos jurisdikcijos taisykles, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 542 straipsnio 3 dalies sankcijoje po žodžių „priimančiosios įmonės“ įrašytini žodžiai „įsteigtos Lietuvos Respublikoje“. 2. Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 589 straipsnio 58 punktą administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų surašo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai (pabraukimas – mūsų). Pastebėtina, kad Kodekso 542 straipsnio 2 dalyje yra nustatoma administracinė atsakomybė už informacijos apie darbo sutarties su leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais – apie jo darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimą laiku vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai.
Be to, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys privalo ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą. Projektu keičiamo Kodekso 542 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatoma administracinė atsakomybė už atitinkamos informacijos nepateikimą vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. Svarstytina, ar Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai galėtų tinkamai atlikti jiems priskirtas funkcijas, kuomet informacija, kuri būtina pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir projektu siūlomą teisinį reguliavimą, disponuotų ne Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniai skyriai, o „vidaus reikalų ministro įgaliota institucija“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, esminių pastabų neturime, tik projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 542 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje (sankcijoje), derinant projektą su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIIP-443(2), vietoj formuluotės „Lietuvos Respublikoje įsteigtos priimančios įmonės“ reikėtų įrašyti „priimančios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 542 IR 589 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-444 2017-04-05
nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M.Navickienė, G.Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: L. Plyniuvienė – Seimo Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, E. Čaplikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja, R. Malaiškienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė, S. Kašuba – Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio skyriaus vedėjas, A. Klapatauskienė – Vidaus reikalų ministerijos Migracijos reikalų skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr.
Nr. XIIIP-443) „priimančiąja įmone“ gali būti ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigta įmonė bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos jurisdikcijos taisykles, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 542 straipsnio 3 dalies sankcijoje po žodžių „priimančiosios įmonės“ įrašytini žodžiai „įsteigtos
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-202
punktą administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų surašo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai (pabraukimas – mūsų). Pastebėtina, kad Kodekso 542 straipsnio 2 dalyje yra nustatoma administracinė atsakomybė už informacijos apie darbo sutarties su leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais – apie jo darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimą laiku vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. Be to, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys privalo ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą. Projektu keičiamo Kodekso 542 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatoma administracinė atsakomybė už atitinkamos informacijos nepateikimą vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai.
Svarstytina, ar Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai galėtų tinkamai atlikti jiems priskirtas funkcijas, kuomet informacija, kuri būtina pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir projektu siūlomą teisinį reguliavimą, disponuotų ne Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniai skyriai, o „vidaus reikalų ministro įgaliota institucija“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. 6.2. Komiteto pasiūlymai: -. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė
Užsienio reikalų komitetas
2017-04-21
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Rūta Miliūtė, Žygimantas Pavilionis, Mindaugas Puidokas, Dovilė Šakalienė, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Inga Milašiūtė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Migracijos departamento prie VRM vyresnysis patarėjas Janas Vidickas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė Rasa Malaiškienė, Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas Gediminas Noreika, Asociacijos „INFOBALT“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka, Investuok Lietuvoje atstovas Matas Anužis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus vedėja Liucija Schulte-Ebbert. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr.
Nr. XIIIP-443) „priimančiąja įmone“ gali būti ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigta įmonė bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos jurisdikcijos taisykles, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 542 straipsnio 3 dalies sankcijoje po žodžių „priimančiosios įmonės“ įrašytini žodžiai „įsteigtos
punktą administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų surašo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai (pabraukimas – mūsų). Pastebėtina, kad Kodekso 542 straipsnio 2 dalyje yra nustatoma administracinė atsakomybė už informacijos apie darbo sutarties su leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais – apie jo darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimą laiku vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. Be to, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys privalo ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą. Projektu keičiamo Kodekso 542 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatoma administracinė atsakomybė už atitinkamos informacijos nepateikimą vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai.
Svarstytina, ar Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai galėtų tinkamai atlikti jiems priskirtas funkcijas, kuomet informacija, kuri būtina pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir projektu siūlomą teisinį reguliavimą, disponuotų ne Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniai skyriai, o „vidaus reikalų ministro įgaliota institucija“. Atsižvelgti Siūlytina papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnio
nusižengimų teiseną galėtų inicijuoti ir policija, ir Valstybinė darbo inspekcija, vykdydama užsieniečių darbo kontrolę ir nustačiusi pažeidimą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: Pritarti pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-444, siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir pritarti Seimo Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Puidokas, Audronius Ažubalis. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė
žmogaus teisių komitetas
DĖL
2017 m. balandžio 5 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Algimantas Salamakinas, Rokas Žilinskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus vedėja Liucija Schulte-Ebbert. Seimo kanceliarijos Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atsižvelgiant į tai,
kad pagal kartu su teikiamu projektu teikiamą Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektą
(Reg. Nr. XIIIP-443) „priimančiąja įmone“ gali būti ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigta įmonė bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos jurisdikcijos taisykles, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 542 straipsnio 3 dalies sankcijoje po žodžių
„priimančiosios įmonės“ įrašytini žodžiai „įsteigtos Lietuvos Respublikoje“. Pritarti
2.
2
straipsniu keičiamo Kodekso 589 straipsnio 58 punktą administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų surašo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai (pabraukimas – mūsų). Pastebėtina, kad Kodekso 542 straipsnio 2 dalyje yra nustatoma administracinė atsakomybė už informacijos apie darbo sutarties su leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais – apie jo darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimą laiku vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. Be to, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys privalo ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą. Projektu keičiamo Kodekso 542 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatoma administracinė atsakomybė už atitinkamos informacijos nepateikimą vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. Svarstytina, ar Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai galėtų tinkamai atlikti jiems priskirtas funkcijas, kuomet informacija, kuri būtina pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir projektu siūlomą teisinį reguliavimą, disponuotų ne Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniai skyriai, o „vidaus reikalų ministro įgaliota institucija“.
Atsižvelgti Siūlome patikslinti, kad ir Valstybinė darbo inspekcija, ir migracijos įstaigos galėtų inicijuoti administracinių nusižengimų teiseną. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 ir 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-444 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Viktorija Čmilytė-Nielsen. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2017-05-03
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Degutienė, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius Aras Petrevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIIP-443) „priimančiąja įmone“ gali būti ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigta įmonė bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos jurisdikcijos taisykles, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 542 straipsnio 3 dalies sankcijoje po žodžių „priimančiosios įmonės“ įrašytini žodžiai „įsteigtos Lietuvos Respublikoje“.
Pritarti
dalis a dėstytina taip:
„3. Informacijos apie sąlygų, kurios pagal
Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ taikomos užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą nepateikimas laiku vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai užtraukia baudą priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“
punktą administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų surašo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai (pabraukimas – mūsų). Pastebėtina, kad Kodekso 542 straipsnio 2 dalyje yra nustatoma administracinė atsakomybė už informacijos apie darbo sutarties su leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais – apie jo darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimą laiku vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai.
Be to, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo 36 straipsnio 3 dalies
informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą. Projektu keičiamo Kodekso 542 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatoma administracinė atsakomybė už atitinkamos informacijos nepateikimą vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. Svarstytina, ar Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai galėtų tinkamai atlikti jiems priskirtas funkcijas, kuomet informacija, kuri būtina pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir projektu siūlomą teisinį reguliavimą, disponuotų ne Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniai skyriai, o „vidaus reikalų ministro įgaliota institucija“. Pritarti Siūlytina papildyti projekto 2 str. 1 dalį, papildant nuorodą į 542 straipsnio 2 ir 3 dalis (administracinių nusižengimų teiseną galėtų inicijuoti ir policija ir Valstybinė darbo inspekcija, vykdydama užsieniečių darbo kontrolę ir nustačiusi pažeidimą).
Minimais atvejais informacija turi būti pateikta vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai (migracijos institucijos), nes sąlygoja užsieniečio teisinio statuso pasikeitimą (leidimas laikinai gyventi naikinamas, jeigu su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi darbo tikslu, nutraukiama darbo sutartis, ar sumažinamas darbo užmokestis (kai tai viena iš sąlygų leidimui gyventi išduoti) arba užsienietis nebeatitinka sąlygų, taikomų perkėlimui įmonės viduje). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017-04-05 * Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Pritarti
2017-04-05 * iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 ir 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-444 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti
2017-04-21 * Pritarti pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-444, siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir pritarti Seimo Užsienio reikalų komiteto išvadai. Pritarti 7.
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė