Projektas Lyginamasis variantas
2020
1 straipsnis. 89 straipsnio pakeitimas Pakeisti 89 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių
mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas, sudarytas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, arba jungtiniam kandidatų sąrašui prilygintas sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausia rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas ir toliau iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Povilas Urbšys Mindaugas Puidokas Valentinas Bukauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Todėl skaičiumi mažesnių partijų, ypač jei jos negauna valstybės dotacijos, konkuravimo bei jų rinkėjų atstovavimo Lietuvos Respublikos Seime galimybės yra ribojamos, kas, mūsų nuomone, neatitinka esamo Lietuvos demokratijos lygio. „Sudegusių“ rinkėjų balsų procentas dėl esamo aukšto rinkimų slenksčio yra pernelyg didelis ir neproporcingas rinkimų slenksčio funkcijai skirtam siekiui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo nariai pasirašę įstatymo projektą. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma suvienodinti Seimo ir savivaldos rinkimų reguliavimą. Siūloma nustatyti reguliavimą, pagal kurį partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. Sumažės „sudegusių“ balsų procentas. Pagerės Lietuvos rinkėjų atstovavimas. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymą inkorporuoti į teisinę sistemą nereikės keisti kitų įstatymų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų nereikės. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Seimo rinkimai, partijos kandidatų sąrašas, daugiamandatė apygarda. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai Povilas Urbšys Mindaugas Puidokas Valentinas Bukauskas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamu projektu siūloma Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje sumažinti rinkimų slenkstį: partijos kandidatų sąrašui nuo 5 iki 4 procentų, o jungtiniam kandidatų sąrašui – atitinkamai nuo 7 iki 6 procentų. Dėl rinkimų slenksčio pakeitimo keistųsi rinkimų rezultatų ir mandatų skirstymo tvarka, kuri neabejotinai yra vienas iš esminių Seimo rinkimų sistemos elementų. Vertindami šį siūlymą atkreipiame dėmesį, kad projektas teikiamas 2016 metų eiliniuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais, kai pagal Konstitucijos 57 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą taisyklę 2020 metų spalio 11 d. turėtų vykti eiliniai Seimo rinkimai. Juos skelbia Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos (Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Respublikos Prezidentui dekretu paskelbus Seimo rinkimų datą prasidės Seimo rinkimų agitacijos kampanijos etapas (Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 4 straipsnio
ir Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, taip pat į Konstitucijos 64 straipsnyje nustatytą eilinės Seimo pavasario sesijos pradžios datą (kovo 10 d.), projektu teikiamas įstatymo priėmimas galėtų sutapti su vyksiančia Seimo rinkimų kampanija arba įvykti likus labai trumpam laikotarpiui iki šios kampanijos pradžios, ir bet kuriuo atveju - likus mažiau nei 7 mėnesiams iki eilinių Seimo rinkimų.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos), veikiančios kaip Europos Tarybos patariamoji institucija, 2002 m. spalio 18–19 d. vykusioje 52-ojoje plenarinėje sesijoje priimto Gerosios rinkimų praktikos kodekso II.2.b punkto nuostatas, kad esminiai rinkimų įstatymų elementai, įskaitant rinkimų sistemos nustatymą, narystę rinkimų komisijose ar rinkimų teritorijų ribų nustatymą, neturėtų būti keičiami likus mažiau nei vieneriems metams iki rinkimų. Šias nuostatas paaiškinančios Interpretacinės deklaracijos „Dėl rinkimų teisės stabilumo“ (priimta Venecijos komisijos 2005 m. gruodžio 16–17 d. vykusioje 65-ojoje plenarinėje sesijoje) II.4 punkte nurodyta, kad šis principas taikomas pagrindinėms (fundamentalioms) rinkimų teisės taisyklėms, o pagrindinėms taisyklėms, be kita ko, priskiriamos taisyklės, susijusios su rinkėjų balsų pavertimu mandatais. Konstitucinis Teismas 2019 m. vasario 15 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad Gerosios rinkimų praktikos kodekse teisės aktų stabilumo užtikrinimas pripažintas esminiu dalyku garantuojant rinkimų proceso patikimumą. Atsižvelgiant į tai diskutuotina, ar Seimo rinkimų rezultatų nustatymo ir mandatų skirstymo tvarkos pakeitimas likus iki Seimo rinkimų mažiau nei vieneriems metams arba apskritai Seimo rinkimų politinės kampanijos metu atitiktų teisinės valstybės principą.
Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarime konstatuota, kad „<...>, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai)“. 2. Projekto aiškinamojo rašto 4 punkte nurodoma, kad „Siūloma suvienodinti Seimo ir savivaldos rinkimų reguliavimą“. Šis siūlymas vertintinas kritiškai, nes nustatant Seimo rinkimų ir savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų ir mandatų skirstymo tvarką, mūsų nuomone, turėtų būti atsižvelgiama į Seimo – Tautos atstovybės - ir vietos savivaldos konstitucinės sampratos skirtumus. Konstitucijoje savivalda nėra tapatinama su valstybės valdymu. Vietos savivalda yra įstatymo numatytų administracinių vienetų teritorinių bendruomenių valdžia (įgyvendinama per savivaldybių tarybas), kuri formuojama ir funkcionuoja kitokiais nei valstybės valdžia konstituciniais pagrindais. Savivaldybės nevykdo valstybės valdymo. Valstybės valdymas vykdomas per valstybės valdžios institucijas (Seimą, Vyriausybę, Respublikos Prezidentą) ir kitas Konstitucijoje ir įstatymuose nurodytas valstybės institucijas.
Taigi, Valstybės valdymas ir vietos savivalda, kaip dvi viešosios valdžios įgyvendinimo sistemos, yra susijusios, tačiau kiekviena jų įgyvendina joms būdingas funkcijas (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Konstitucinė Seimo, kaip Tautos atstovybės, prigimtis lemia ypatingą jo vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas bei įgaliojimus, būtinus funkcijoms vykdyti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d., 2019 m. gegužės 16 d. nutarimai, 2009 m. sausio 15 d., 2014 m. sausio 16 d. sprendimai, 2010 m. spalio 27 d. išvada). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos
įstatymas, reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką; tai darydamas įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d., 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, įtvirtindamas atitinkamą Seimo narių rinkimų sistemą, privalo paisyti konstitucinės Seimo, kaip Tautos atstovybės, sampratos (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d., 2015 m. spalio
konstitucinė samprata pagrindžia tokį Seimo rinkimų teisinį reguliavimą, kuriuo šiuose rinkimuose yra nustatomi aukštesni rinkimų slenksčiai, nei jie nustatyti savivaldybių tarybų rinkimuose. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]