Projekto lyginamasis variantas
2020
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ”1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato žvalgybos institucijų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, veiklos sritis ir principus, teises ir pareigas, struktūrą, veiklos kontrolės pagrindus ir būdus, taip pat žvalgybos pareigūnų statusą, tarnybos eigą, tarnybinę atsakomybę, tarnybinį atlyginimą, socialines ir kitas garantijas, taip pat Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus (toliau – žvalgybos kontrolierius) veiklos teisinius pagrindus ir įgaliojimus.“
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 23 straipsnį. 23 straipsnis. Skundų dėl žvalgybos pareigūnų, vykdančių žvalgybą ir kontržvalgybą, veiksmų tyrimas ir nagrinėjimas Skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tiria ir nagrinėja Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas keturioliktuoju skirsniu Papildyti Įstatymą keturioliktuoju skirsniu ir jį išdėstyti taip:
žvalgybos institucijų veiklos kontrolę atlieka žvalgybos kontrolierius. 2. Žvalgybos kontrolieriaus darbui užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu steigiama Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus tarnyba. 73 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba
iš valstybės biudžeto. 2.
2Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke,
antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Už žvalgybos kontrolieriaus tarnybos antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako žvalgybos kontrolierius. 3. Žvalgybos kontrolieriaus tarnybai vadovauja žvalgybos kontrolierius. 4. Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos veiklos tikslus ir funkcijas, teises, veiklos organizavimą bei vidaus administravimo kontrolę nustato Seimo patvirtinti Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos nuostatai. 74 straipsnis. Žvalgybos kontrolierius 1.
kontrolierius
1Žvalgybos kontrolierius:
kontrolieriaus tarnybai nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą;
valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose;
laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų;
kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus;
5) tvirtina Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos administracijos padalinių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių aprašymus;
dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašus neviršydamas Žvalgybos kontrolieriaus tarnybai nustatyto didžiausio leidžiamo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus;
atleidžia iš jų Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, skatina juos, skiria jiems nuobaudas ir pašalpas;
kontrolieriaus tarnybos vidaus kontrolės sukūrimą, veikimą ir tobulinimą;
įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi;
Žvalgybos kontrolierius:
kontrolieriaus tarnybai nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą;
valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose;
laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų;
kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus;
5) tvirtina Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos administracijos padalinių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių aprašymus;
dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašus neviršydamas Žvalgybos kontrolieriaus tarnybai nustatyto didžiausio leidžiamo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus;
atleidžia iš jų Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, skatina juos, skiria jiems nuobaudas ir pašalpas;
kontrolieriaus tarnybos vidaus kontrolės sukūrimą, veikimą ir tobulinimą;
įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi;
Žvalgybos kontrolierius atostogauja, yra išvykęs į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau kaip vienai dienai arba yra laikinai nedarbingas ir dėl to laikinai negali eiti savo pareigų, tuo laiku Seimo valdybos sprendimu jį pavaduoja Seimo kontrolierius. 75 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus pareigos Žvalgybos kontrolierius:
1) savo iniciatyva, taip pat Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko, Seimo Pirmininko ir Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto motyvuotu rašytiniu paklausimu įvertina žvalgybos institucijų veiklos ir žvalgybos pareigūnų veiksmų ir (arba) jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymų reikalavimams, tikrina ir įvertina žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą;
2) Vyriausybės nustatyta tvarka tiria asmenų skundus ir atsako į jų paklausimus dėl žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų veiksmų ir (arba) jų priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Skundas ar paklausimas privalo būti ištirtas, o išvados pateiktos ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo ar paklausimo ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos;
3) sprendžia žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų bei žvalgybos institucijose dirbančių darbuotojų ginčus dėl teisės aktuose, žvalgybos pareigūno tarnybos sutartyje ar darbuotojo darbo sutartyje nustatytų teisių ir pareigų;
4) perduoda medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, kai aptinka nusikalstamos veikos požymių. 76 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus teisės 1.
Žvalgybos kontrolierius vykdydamas savo pareigas turi teisę:
pradėti tyrimą arba perduoti juos ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms;
2) reikalauti nedelsiant pateikti informaciją, paaiškinimus, dokumentus, būtinus savo funkcijoms atlikti, įstatymų nustatyta tvarka susipažinti su valstybės, tarnybos, komercinę ar banko paslaptį sudarančiais dokumentais, taip pat dokumentais, kuriuose yra informacijos apie įstatymų saugomus asmens duomenis;
3) apklausti žvalgybos pareigūnus ir kitus asmenis, reikalauti, kad asmenys, kurių veikla tiriama arba kurie žino su tyrimo dalyku susijusias aplinkybes, paaiškintų ir suteiktų informaciją raštu ar žodžiu;
posėdžiuose, pasitarimuose, taip pat komisijų ir darbo grupių veikloje, kai svarstomi klausimai, susiję su žvalgybos kontrolieriaus veikla arba žvalgybos kontrolieriaus atliekamu tyrimu, ir pareikšti savo nuomonę;
5) informuoti Respublikos Prezidentą, Seimą, Vyriausybę ir žvalgybos institucijų vadovus apie teisės aktų pažeidimus arba teisės (administracinių) aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas;
6) reikalauti arba kreiptis į teismą, kad žvalgybos institucijos nutrauktų neteisėtus veiksmus ar panaikintų priimtus neteisėtus sprendimus;
7) kreiptis į asmenis, paskyrusius žvalgybos pareigūnus į pareigas, dėl tarnybinių nusižengimų tyrimų inicijavimo;
nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo. 2. Žvalgybos kontrolieriaus pavedimu Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos darbuotojai padeda vykdyti jam suteiktus įgaliojimus ir šiame įstatyme numatytas funkcijas (apklausia pareigūnus ir kitus asmenis, susipažįsta su pateikta informacija ir pan.).
Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos darbuotojai neturi teisės atlikti išimtinai žvalgybos kontrolieriaus kompetencijai priskirtų veiksmų (pasirašyti dokumentų, priimti sprendimų ir pan.). 77 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo tvarka
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 2. Žvalgybos kontrolierių penkeriems metams Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymu ir Seimo Pirmininko teikimu skiria Seimas. Tas pats asmuo žvalgybos kontrolieriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. 3. Žvalgybos kontrolierius, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei perskaitydamas šio įstatymo 78 straipsnyje nurodytą tekstą. 4. Asmuo, paskirtas žvalgybos kontrolieriumi, prieš prisiekdamas, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose iki savo kadencijos pabaigos. 5. Žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, kai:
2) jis atsistatydina;
3) dėl sveikatos būklės jis negali eiti pareigų;
4) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
5) jis sulaužo priesaiką;
6) netenka teisės dirbti ir (arba) susipažinti su įslaptinta informacija;
7) jis praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
8) jis miršta. 6. Šio straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 punktuose nustatytais atvejais sprendimą dėl žvalgybos kontrolieriaus atleidimo priima Seimas Seimo Pirmininko teikimu. 7.
jo vietą paskiriamas naujas žvalgybos kontrolierius. 78 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus priesaika
1Žvalgybos kontrolieriaus priesaiką priima Seimo Pirmininkas Seimo posėdyje. 2. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, žvalgybos kontrolierius (kontrolierė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (nešališka), sąžiningas (sąžininga), saugoti man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, žvalgybos kontrolierius (kontrolierė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (nešališka), sąžiningas (sąžininga), saugoti man patikėtas paslaptis.“
tekstas saugomas Seime. 79 straipsnis. Su žvalgybos kontrolieriaus pareigomis nesuderinama veikla
ar skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat su darbu verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginį ar kūrybinį darbą. 2. Žvalgybos kontrolierius negali gauti kito darbo užmokesčio, išskyrus jam nustatytą pagal einamas pareigas ir atlyginimą už pedagoginį ar kūrybinį darbą. 3. Žvalgybos kontrolierius negali dalyvauti politinių partijų veikloje. 80 straipsnis.
saugoti paslaptis ir duomenis Žvalgybos kontrolierius ir Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojai bei darbuotojai privalo saugoti valstybės, tarnybos, komercines ar banko paslaptis ir įstatymų saugomus asmens duomenis, kuriuos sužino eidami pareigas. 81 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus socialinės garantijos
1Žvalgybos kontrolieriui kiekvienais metais suteikiamos 22 darbo dienų kasmetinės atostogos. Žvalgybos kontrolieriui,
turinčiam didesnį kaip 5 metų tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už kiekvienus paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos pailginamos viena darbo diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 darbo dienų. 2. Pasibaigus žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimų laikui ir jeigu jis neskiriamas kitai kadencijai, jam išmokama 2 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimams nutrūkus, kai jis dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų, išmokama 3 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Žvalgybos kontrolieriui mirus, jo šeimai išmokama 3 mėnesių atlyginimo dydžio išmoka. Šioje dalyje nurodytos išmokos mokamos iš Žvalgybos kontrolieriaus tarnybai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Žvalgybos kontrolieriui atsistatydinus arba kai jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, jis sulaužo priesaiką arba praranda Lietuvos Respublikos pilietybę, išeitinė išmoka jam nemokama. 3. Pasibaigus žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, kai žvalgybos kontrolieriui įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, žvalgybos kontrolierius turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka grįžti į ankstesnes pareigas. 82 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus veiklos ataskaita Žvalgybos kontrolierius kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, Seimui raštu pateikia žvalgybos kontrolieriaus praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą.
Ši nepriklausoma ataskaita apima Žvalgybos kontrolieriaus veiklos ataskaitą, padėties apžvalgą, išvadas ir rekomendacijas. Ataskaita turi būti paskelbta Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos interneto svetainėje.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Gabrielius Landsbergis Arvydas Anušauskas Laurynas Kasčiūnas
projektų tikslai ir uždaviniai Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228, 8.4.6.4. punktą, sustiprinti žvalgybos institucijų veiklos kontrolę ir teisėtumą, taip pat užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves bei veiksmingą apsaugą nuo galimos žvalgybos institucijų savivalės vykdant žvalgybą, taikant žvalgybos metodus bei naudojant žvalgybos informaciją, parengtas Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 1 straipsnio pakeitimo, 23 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo keturioliktuoju skirsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), papildytas nuostatomis numatančiomis naują nepriklausomą žvalgybos institucijų priežiūros instituciją ir nustatančiomis jos veiklos pagrindus bei įgaliojimus. Teikiamo Įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad žvalgybos institucijų veiklos kontrolę vykdytų nepriklausoma priežiūros institucija, t.y. Žvalgybos kontrolierius. Projekto uždavinys – užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos kontrolę ir teisėtumą įsteigiant naują nepriklausomą priežiūros instituciją – Žvalgybos kontrolierių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas. 3.
Šiuo metu galiojantis Žvalgybos įstatymas (toliau – Įstatymas) numato, kad žvalgybos institucijos vadovas kiekvienais metais atsiskaito Valstybės gynimo tarybai už savo vadovaujamos žvalgybos institucijos veiklą, teikia žvalgybos institucijos veiklos strategijos projektus pagal žvalgybos institucijos veiklos sritis (įstatymo 20 straipsnio 1 dalis), o žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas (Įstatymo 21 straipsnis). Žvalgybos institucijų vyriausybinę kontrolę atlieka Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymų nustatytą kompetenciją (Įstatymo 22 straipsnis) Taip pat įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tiria ir nagrinėja Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka. Įstatyme nėra numatyta nepriklausoma žvalgybos institucijų veiklos kontrolės institucija užtikrinanti žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo kontrolę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reguliavimu siekiama sukurti nepriklausomą žvalgybos institucijų kontrolės mechanizmą ir taip sustiprinti žvalgybos institucijų veiklos kontrolę bei teisėtumą, taip pat užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves bei veiksmingas apsaugą nuo galimos žvalgybos institucijų savivalės vykdant žvalgybą, taikant žvalgybos metodus bei naudojant žvalgybos informaciją.
Įsteigus nepriklausomą žvalgybos institucijų priežiūros instituciją – Žvalgybos kontrolierių, bus panaikintos prielaidos galimam žvalgybos institucijų manipuliavimui turimomis galiomis, nes žvalgybos institucijose sutelkta gana didelė galia kelia pagrįstą pavojų, jog tokios institucijos gali tapti tam tikro politinio susidorojimo su jomis ar politikams neįtikusiais asmenimis ar jų grupėmis įrankiu, bus sustiprintas visuomenės pasitikėjimas žvalgybos institucijų veikla. Įstatymo projektu siūloma nustatyti naujos nepriklausomos priežiūros institucijos - Žvalgybos kontrolieriaus veiklos pagrindus ir įgaliojimus, Žvalgybos kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo tvarką bei socialines garantijas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai poveikio neturės. 8.
priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti įstatymo projekto nuostatas, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą iki jo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Seimas turės priimti nutarimą dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir patvirtinti Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus tarnybos nuostatus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimas pareikalaus papildomų biudžeto lėšų. Konkrečius prognozuojamus rodiklius einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais siūloma apskaičiuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Vertinimų ir išvadų negauta. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Žvalgybos kontrolierius“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo nariai Gabrielius Landsbergis Arvydas Anušauskas Laurynas Kasčiūnas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS“. 2. Projekto 1 straipsniu Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – ŽĮ) keičiamame
Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus <...> statusą ir įgaliojimus“ (o ne „veiklos teisinius pagrindus“, kaip nurodoma projekte), nes šio valstybės pareigūno veiklos pagrindai būtų ŽĮ ir kiti teisės aktai. 3. Sąvokos „žvalgybos kontrolierius“ ir „Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba“ turėtų būti tikslinamos, kadangi projekte vienur tos pačios sąvokos rašomos iš mažosios raidės, o kitur – iš didžiosios. Taip pat tikslintinas sąvokų „darbuotojas“ ir „darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir gaunantis darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondo“ vartojimas. 4.
papildytas nuostatomis dėl reikalavimų asmens skundui (įskaitant skundo pateikimo terminus), dėl žvalgybos kontrolieriaus priimamų sprendimų rūšių išnagrinėjus asmenų skundus bei tokių sprendimų sukeliamų padarinių, taip pat nuostatomis dėl žvalgybos kontrolieriaus teisės atlikti atitinkamų administracinių nusižengimų tyrimą (pavyzdžiui, dėl kliudymo žvalgybos kontrolieriui įgyvendinti jam suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas) ir surašyti administracinių nusižengimų protokolą (tokiu atveju kartu turėtų būti teikiami Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai). 5. Vadovaujantis Rekomendacijomis, skirsniai rašomi žodžiais išreikštais skaitmenimis įvardžiuotine forma, todėl turėtų būti rašoma ne „KETURIOLIKTAS SKIRSNIS“, o „KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS“. 6. ŽĮ 74 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojamas terminas „priima įsakymus“ tikslintinas, nurodant, kad žvalgybos kontrolierius leidžia įsakymus, nes pagal susiklosčiusią teisėkūros praktiką ir galiojančiuose teisės aktuose vartojamą terminologiją sąvoka „priima“ vartojama tuomet, kai teisės aktai (ar kokie nors sprendimai) priimami kolegialaus subjekto balsavimu. 7. ŽĮ 74 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūlytina atsisakyti įvardyti, kad žvalgybos kontrolierius „pasirašo įgaliojimus“, nes ir taip aišku, kad žvalgybos kontrolierius turėtų visus biudžetinės įstaigos vadovui būdingus įgaliojimus. 8. ŽĮ 74 straipsnio 1 dalies 7 punktas tikslintinas, nurodant, kokias konkrečiai nuobaudas (tarnybines arba drausmines) gali skirti žvalgybos kontrolierius. Be to, siūlytina nenurodyti, kad žvalgybos kontrolierius gali skirti pašalpas, nes galiojančiais teisės aktais įstaigos vadovas yra įgaliotas šios įstaigos tarnautojams ir darbuotojams skirti įvairaus pobūdžio pinigines išmokas, todėl tokia formuluotė būtų netiksli ir neišsami. 9.
9ŽĮ 74 straipsnio 2 dalies nuostatos tikslintinos šiais aspektais:
atsirasti ne tik dėl ŽĮ 74 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, siūlytina ŽĮ 74 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti nebaigtinį pavadavimo pagrindų sąrašą;
pavadavimo, bet ir jo laikino pareigų ėjimo klausimas, nes tuo atveju, jei į pareigas joks asmuo nepaskirtas (pareigybė yra neužimta), pavadavimas yra negalimas;
valdybos sprendimu pavaduoja žvalgybos kontrolierių, nes pagal Seimo kontrolierių įstatymo 7 straipsnio 2 dalį „Seimas skiria vieną Seimo kontrolierių valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti ir vieną Seimo kontrolierių savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti“. 10. ŽĮ 75 straipsnio 3 punkte vartojama formuluotė tikslintina, nes iš jos neaišku, ar kalbama apie tarnybinių (darbo), ar apie kitokių ginčų nagrinėjimą. Jeigu ŽĮ 75 straipsnio 3 punkte kalbama apie tarnybinių (darbo) ginčų nagrinėjimą, tuomet svarstytina, ar ŽĮ 75 straipsnio 3 punkte numatyta žvalgybos kontrolierių funkcija nebūtų perteklinė bei iš esmės nesusijusi su žvalgybos institucijų veiklos kontrole. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ŽĮ 75 straipsnio 3 punktas (turint omenyje, kad jis reglamentuoja tarnybinių (darbo) ginčų nagrinėjimą) tiek, kiek juo nustatoma, kad žvalgybos kontrolierius sprendžia „žvalgybos institucijų <...> bei žvalgybos institucijose dirbančių darbuotojų ginčus dėl teisės aktuose ar <...> darbuotojo darbo sutartyje nustatytų teisių ir pareigų“, nedera su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 216 straipsniu, pagal kurį darbo ginčus nagrinėja arba teismas, arba darbo ginčų komisija, arba komercinis arbitražas.
DK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“, todėl norint numatyti specialią darbo ginčo nagrinėjimo tvarką ŽĮ kartu reikėtų priimti ir atitinkamus DK pakeitimus. Be to, ŽĮ 75 straipsnio 3 punktas (turint omenyje, kad jis reglamentuoja tarnybinių (darbo) ginčų nagrinėjimą) nedera su ŽĮ 76 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kadangi negali būti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį ta pati institucija ir inicijuotų tarnybinio nusižengimo tyrimą, ir vėliau spręstų to paties tarnybinio nusižengimo tyrimo metu priimto sprendimo pagrindu kilusį ginčą (tokiu būdu pažeidžiant nešališkumo principą). 11. Vadovaujantis Rekomendacijomis, ŽĮ 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte rašant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – VPIDVTĮ) pavadinimą reikėtų vartoti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Taip pat svarstytina, ar ŽĮ 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta žvalgybos kontrolieriaus teisė siūlyti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK) įvertinti, ar žvalgybos pareigūnas nepažeidė VPIDVTĮ, neprieštarauja galiojančios redakcijos ŽĮ 47 straipsnio 1 daliai ir VPIDVTĮ 5 straipsnio 5 daliai, kadangi pagal jas žvalgybos pareigūnas privačių interesų deklaraciją teikia ne VTEK, bet pačiai žvalgybos institucijai.
Be to, aptariamoje nuostatoje nėra aiškiai nurodoma, kad atitinkamą siūlymą žvalgybos kontrolierius VTEK gali teikti dėl žvalgybos pareigūno (įvardijamas tiesiog „pareigūnas“), todėl, nusprendus šios nuostatos neatsisakyti, jos redakcija atitinkamai tikslintina. 12. ŽĮ 76 straipsnio 2 dalis tikslintina, joje nurodant ir Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojus. 13. Manytina, kad projekte numatomų žvalgybos kontrolieriaus funkcijų tinkamas įgyvendinimas yra neatsiejamai susijęs su itin aukšta žvalgybos kontrolieriumi skiriamo asmens profesine kvalifikacija, todėl svarstytina, ar pagrįstai ŽĮ 77 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta, kad į žvalgybos kontrolieriaus pareigas galėtų būti skiriamas tik toks asmuo, kuris turi ne mažesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį bei atitinkamos darbo patirties. Taip pat pastebėtina, jog ŽĮ 77 straipsnio 1 dalis sistemiškai nedera su kitų ombudsmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtintais reikalavimais, kurie keliami asmenims, siekiantiems tapti atitinkamu ombudsmenu.
Pavyzdžiui, Seimo kontrolieriumi gali būti skiriamas asmuo, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip
procedūrų kontrolieriumi gali būti skiriamas asmuo, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą, lygių galimybių kontrolieriumi gali būti skiriamas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą, o vaiko teisių apsaugos kontrolieriumi gali būti skiriamas asmuo, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio arba teisinio pedagoginio darbo stažą. 14. ŽĮ 77 straipsnio 4 dalies ir 79 straipsnio 3 dalies nuostatos iš esmės yra tapataus turinio, dubliuojančios viena kitą, todėl vienos jų atsisakytina kaip perteklinės. Mūsų nuomone, ŽĮ 77 straipsnio 4 dalis neatitinka ŽĮ 77 straipsnio reguliavimo dalyko. 15. ŽĮ 77 straipsnio 5 dalies 1 punkte žodžiai „ir jis neskiriamas kitai kadencijai“ brauktini, nes valstybės pareigūno, paskirto tam tikros trukmės kadencijai, įgaliojimai savaime nutrūksta pasibaigus kadencijai (įgaliojimų laikui), o tai, kad žvalgybos kontrolierius eina savo pareigas tol, kol į jas nepaskiriamas naujas žvalgybos kontrolierius, aptariama ŽĮ 77 straipsnio 7 dalyje. 16.
ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 217 ir 218 straipsnius Seimas turėtų teisę žvalgybos kontrolierių atleisti iš pareigų dėl jam pareikšto nepasitikėjimo, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo šis įgaliojimų nutrūkimo pagrindas įtvirtintinas ir ŽĮ 77 straipsnio 5 dalyje. Be to, atitinkamai, ŽĮ 81 straipsnio 2 dalyje aptartina, kad išeitinė išmoka nemokama, kai žvalgybos kontrolierius atleidžiamas iš pareigų dėl jam pareikšto nepasitikėjimo, o ŽĮ 81 straipsnio 3 dalyje – kad žvalgybos kontrolierius neturi teisės Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nustatyta tvarka grįžti į ankstesnes pareigas ir tada, kai jis atleistas iš pareigų dėl jam pareikšto nepasitikėjimo. 17. ŽĮ 77 straipsnio 7 dalyje vietoje formuluotės „į jo vietą“ vartotina formuluotė
„į pareigas“. 18. ŽĮ 81 straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti, kad čia nurodytos išmokos
sietinos su žvalgybos kontrolieriaus vidutiniu mėnesiniu atlyginimu (o ne apskritai atlyginimu). 19. ŽĮ 81 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Žvalgybos kontrolieriui mirus, jo šeimai išmokama 3 mėnesių atlyginimo dydžio išmoka“. Atkreiptinas dėmesys, kad reikėtų aiškiai nurodyti, kokie asmenys būtų traktuojami kaip žvalgybos kontrolieriaus šeima, kaip tai reglamentuojama panašaus pobūdžio teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose. 20. Vadovaujantis Rekomendacijomis bei atsižvelgiant į tai, kad VTĮ jau yra paminėtas galiojančios redakcijos ŽĮ 50 straipsnyje, ŽĮ 81 straipsnio 3 dalyje antrą kartą rašant jo pavadinimą nebūtina vartoti žodžių „Lietuvos Respublikos“. Kita vertus, svarstytina, ar šios nuostatos neatsisakytina kaip perteklinės, nes čia aptariamą teisę žvalgybos kontrolierius įgytų VTĮ nuostatų pagrindu, atkurdamas valstybės tarnautojo statusą.
Taip pat pastebėtina, kad galiojančios redakcijos ŽĮ 50 straipsnis turėtų būti tikslinamas, nes jame nurodytas nepilnas pirmą kartą ŽĮ minimo VTĮ pavadinimas (trūksta žodžių „Lietuvos Respublikos“). 21. ŽĮ 82 straipsnio nuostata „žvalgybos kontrolierius kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, Seimui raštu pateikia žvalgybos kontrolieriaus praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą“ svarstytina, kadangi Seimo statuto 206 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog atitinkamas ataskaitas valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, paprastai turi pateikti iki kovo 1 dienos. 22. Projekto 4 straipsnyje turėtų būti reglamentuojami ne tik su įstatymo įsigaliojimu, bet ir su jo įgyvendinimu susiję klausimai, kadangi įgyvendinant projektu teikiamus ŽĮ pakeitimus turės būti priimti atitinkami Seimo ir Vyriausybės teisės aktai (ŽĮ 72 straipsnio 2 dalis, ŽĮ 73 straipsnio 4 dalis, ŽĮ 75 straipsnio 2 punktas). 23. Atsižvelgiant į tai, kad projektu steigiama nauja žvalgybos kontrolieriaus pareigybė ir jame numatoma pareiga Seimui nutarimu įsteigti Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus tarnybą, kartu su projektu turėtų būti teikiami ir atitinkami Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo projektai, suderinant pastarųjų ir šio projekto įsigaliojimo terminus.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pripažįstant netekusiu galios ŽĮ 23 straipsnį, kartu turėtų būti teikiami Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimai, panaikinant nuostatas, susijusias su Seimo kontrolieriaus teikiamomis ataskaitomis dėl žvalgybos institucijų veiklos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel.
(85) 239 6089, el. p. [email protected]