Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms. 2. Šiuo įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas šio įstatymo priede.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
dalimi: ,,7. Medžių rūšies kilmės rajonas – teritorija (arba keli plotai), kurioje susidaro beveik vienodos ekologinės sąlygos ir kurioje randami panašių fenotipinių arba genetinių požymių medynai (sėklų šaltiniai), jeigu reikia, atsižvelgiant į aukštį virš jūros lygio.“
dalis laikyti atitinkamai 8-33 dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 11 dalimi: ,,11. Miško dauginamoji medžiaga – sodmeninės augalų dalys, sėklinė medžiaga, iš jų išauginti sodmenys (sėjinukai ir sodinukai) arba savaiminukai, naudojami miškams įveisti ar atkurti.“
dalis laikyti atitinkamai 12-34 dalimis. 5. Papildyti 2 straipsnį nauja 12 dalimi: ,,12.
Miško dauginamosios medžiagos tiekėjas – miško dauginamosios medžiagos prekyba ir (ar) importu besiverčiantis fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, arba jų padalinys.“
dalis laikyti atitinkamai 13–35 dalimis. 7. Papildyti 2 straipsnį nauja 22 dalimi: ,,22. Miško veisimas – miško želdinimas ir (arba) žėlimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas neaugo.“
dalis laikyti atitinkamai 23-36 dalimis. 9. Papildyti 2 straipsnį nauja 30 dalimi: ,,30. Prekyba miško dauginamąja medžiaga – miško dauginamosios medžiagos pateikimas prekybai, siūlymas parduoti, pardavimas arba pristatymas kitam asmeniui.“
dalis laikyti atitinkamai 31-37 dalimis. 3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami:
1) A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti, formuoti arba atkurti miško ekosistemas, gerinti saugomų vertybių būklę, formuoti įvairiaamžius medynus ar atskirus jų komponentus. Šios miškų grupės medynuose draudžiami atvejiniai ir plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai;
2) B – rekreaciniai miškai. Tai yra miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas
Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.“
3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. III grupė – apsauginiai miškai. Tai yra genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti aplinkos sąlygoms atsparius, produktyvius medynus, galinčius geriausiai atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 5
nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus. Atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržės plotas valstybiniuose parkuose ir draustiniuose negali būti didesnis kaip 3 hektarai.“
3 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai. Nacionaliniuose parkuose Draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus. Valstybiniuose parkuose atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 6 hektarai.“
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1.
Miškas nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms subjektams, neturintiems neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turintiems turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus. Užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys, užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, mišką turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos miškuose pagal plotą vyrauja valstybinė miškų nuosavybė.”5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bendrosioms miškų ūkio miško reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami Bendrųjų miško reikmių finansavimo programai (toliau - programa) įgyvendinti. bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos priemonių miškuose srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Programos lėšas administruoja Aplinkos ministerija. Programos naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras.
Programos lėšos naudojamos:
1) naujų miškų įveisimui skirtos žemės įsigijimui valstybės nuosavybėn ir naujų miškų įveisimui;
2) miškų inventorizavimui, apskaitai, stebėsenai, miškų tvarkymo schemų rengimui;
3) bendrai valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai;
4) stichinių nelaimių padarinių ir masinių ligų bei kenkėjų židinių likvidavimui;
5) bendrai miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui);
6) privačių miškų savininkų konsultavimui ir mokymui, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis;
7) taikomiesiems miško mokslo darbams;
8) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų miško žemės sklypų, taip pat miestų miškų priežiūrai, apsaugai ir tvarkymui;
9) žemės sklypų, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, įsigijimui valstybės nuosavybėn;
10) miškų atkūrimo prioritetinėmis miško medžių rūšimis skatinimui;
11) miškų ūkio informacinių sistemų kūrimui;
12) informacijos apie miškus viešinimui, švietimui darnaus miškų ūkio tematika;
13) Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų tvarkymo srityje;
14) miško genetinių išteklių išsaugojimui ir miško medžių selekcijos plėtrai;
15) miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų diegimui;
16) gamtotvarkos priemonėms miškuose;
miško žemėje, nepatenkančioje į saugomas teritorijas arba į „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijas.“6 straipsnis. Įstatymo papildymas 10² straipsniu Papildyti įstatymą 10² straipsniu:
„10²straipsnis. Kompensacijos privačių miškų savininkams už nustatytus
veiklos apribojimus 1.
Kompensacijos už saugomose teritorijose arba „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijose esančioje miško žemėje nustatytus veiklos apribojimus išmokamos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka. 2. Už miško žemėje, kuri nepatenka į saugomas teritorijas arba į „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijas, nustatytus veiklos apribojimus dėl pakeistos miškų grupės privačių miškų savininkams išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos šio straipsnio 3-6 dalyse nustatyta tvarka. 3. Vienkartinės kompensacijos išmokamos privačių miškų savininkams, kurių miško žemėje po nuosavybės teisių įgijimo pakeičiama miškų grupė ir dėl kurios pakeitimo visam laikui uždraudžiamas dalies brandžių medžių iškirtimas. Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Prašymą privataus miško savininkas gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki miškų grupės pakeitimo. Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę buvo įgytos vėliau, negu pakeista miškų grupė, kompensacija išmokama tik tuo atveju, jeigu besikreipiančiam kompensacijos privataus miško savininkui miško plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra. 4. Kasmetinės kompensacijos išmokamos privačių miškų savininkams, kurių miško žemėje po nuosavybės teisių įgijimo pakeičiama miškų grupė ir dėl kurios pakeitimo atidedamas vėlesniam laikui brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų kirtimų atidėjimo laikotarpiui.
Kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, kurie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iš ne finansų bendrovių ir namų ūkių (jeigu nurodytos rūšies indėlių palūkanų norma einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose yra neigiama, kompensacija nemokama). Palūkanos apskaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Negautos pajamos apskaičiuojamos taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, kurį jis gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki miškų grupės pakeitimo. Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę buvo įgytos vėliau, negu pakeista miškų grupė, kasmetinės kompensacijos išmokamos tik tuo atveju, jeigu besikreipiančiam kompensacijos privataus miško savininkui miško plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytos kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų bendrosioms miško reikmėms finansuoti. 6. Šiame straipsnyje numatytų kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos išmokamos per vienerius metus nuo sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo, kuris priimamas išnagrinėjus prašymą gauti kompensaciją Vyriausybės nustatyta tvarka.
Tais atvejais, kai kasmetinei kompensacijai gauti nereikia kasmet pateikti prašymo gauti kompensaciją, kasmetinės kompensacijos už einamuosius metus išmokėjimo terminas – iki kitų metų vasario 1 dienos.“
straipsnio pakeitimas
11 straipsnio 1 dalį 10 punktu: „10) Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipams ir saugomų rūšių buveinėms atkurti saugomose teritorijose.“
11 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip: „2. Paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama:
1) I grupės miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytus atvejus;
2) II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7, ir 9 ir 10 punktuose nustatytus atvejus;
3) III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7, ir 9 ir 10 punktuose nustatytus atvejus;
4) kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10 punktuose nurodytus atvejus ir šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą atvejį, kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.
Paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama:
1) I grupės miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytus atvejus;
2) II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7, ir 9 ir 10 punktuose nustatytus atvejus;
3) III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7, ir 9 ir 10 punktuose nustatytus atvejus;
4) kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10 punktuose nurodytus atvejus ir šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą atvejį, kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Šiame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju. 4. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) šio straipsnio 1 dalies 5, 7, ir 9 ir 10 punktuose nustatytais atvejais.“
ir ją išdėstyti taip: „8.
Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą atvejį, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, atkuriami Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir saugomų rūšių buveinės saugomose teritorijose, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai. 8 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Miško atkūrimas ir įveisimas, miško dauginamoji medžiaga
Respublikos teritorijos miškingumas turi būti didinamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įveisiant veisiant mišką ne miško žemėje. Privačioje ne miško žemėje miškas įveisiamas veisiamas Aplinkos ministerijos aplinkos ministro ir Žemės žemės ūkio ministerijos ministro nustatyta tvarka. Kai miškas įveistas įveisiamas ne miško žemėje, šiam plotui taikomas Miškų įstatymas. 2. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai mišką privalo atkurti, želdinius ir žėlinius saugoti bei prižiūrėti savo lėšomis. 3.
būti atkurtas ir įveistas miško sodmenimis, kurių kilmė ir kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus. 4 3. Miškas atkuriamas ir įveisiamas veisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu ir įveistu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. 4. Atkūrus arba įveisus mišką, kol susiformuos jaunuolynas (minkštųjų lapuočių želdiniuose ir žėliniuose – iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki aštuonerių septynerių metų), miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi pagal Aplinkos ministerijos aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. 5. Per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimą miško savininkų lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Aplinkos ministerija Valstybinė miškų tarnyba. 7 6. Miško valdytojams, savininkams ir naudotojams leidimas pagrindiniams miško kirtimams neišduodamas, jei jų valdoje per šio straipsnio 4 3 dalyje nustatytus terminus neatkurtas iškirstasis miškas. 7. Miško dauginamoji medžiaga auginama, laikoma ir prekyba ja vykdoma laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama prekiauti ir želdinti mišką miško dauginamąja medžiaga, kurios kilmė ir kokybė neatitinka šių nuostatų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje numatytą išimtį, kai išduotas Leidimas naudoti miško dauginamąją medžiagą (toliau – Leidimas). 8. Leidimas išduodamas fiziniams ar juridiniams asmenims, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, ar jų padalinius, želdinantiems mišką, miško dauginamosios medžiagos tiekėjams, prekiaujantiems miško dauginamąja medžiaga, jeigu ji neatitinka medžių rūšių kilmės rajonų ar jų perkėlimo reikalavimų, nustatytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose. 9. Leidime nurodomas atitinkamos medžių rūšies ir kilmės miško dauginamosios medžiagos kiekis, ir kilmės rajonai, kuriuose ja leidžiama želdinti mišką. Leidimą išduoda ir sprendimą dėl jo galiojimo panaikinimo priima Valstybinė miškų tarnyba Miško dauginamosios medžiagos nuostatų nustatyta tvarka. Jeigu miško dauginamoji medžiaga įvežama iš kitos Europos Sąjungos šalies, kartu su prašymu reikia pateikti dokumento, patvirtinančio miško dauginamosios medžiagos kilmę, patvirtintą kopiją; jei įvežamos sėklos, papildomai reikia pateikti jų kokybę patvirtinančio dokumento patvirtintą kopiją. 10. Leidimas išduodamas arba sprendimas jį neišduoti priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo Valstybinėje miškų tarnyboje dienos. Jeigu Leidimui išduoti reikia papildomų dokumentų ir informacijos, Valstybinė miškų tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo praneša jį pateikusiam asmeniui apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir informaciją. Terminas išduoti Leidimą arba priimti sprendimą jo neišduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo Valstybinei miškų tarnybai dienos.
Sprendimas neišduoti Leidimo priimamas ir prašymą pateikęs asmuo apie tai informuojamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu Leidimas neišduodamas per nustatytą terminą ir asmuo neinformuojamas apie sprendimą jo neišduoti, laikoma, kad Leidimas išduotas. Pasikeitus juridinio asmens pavadinimui, Leidimas pakeičiamas per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo Valstybinėje miškų tarnyboje dienos. 11. Leidimas išduodamas, jeigu miško dauginamoji medžiaga atitinka abi šioje dalyje nurodytas sąlygas:
1) jos kilmė ir kokybė atitinka Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus;
2) moksliniais arba selekciniais tyrimais įrodyta, jog ji yra prisitaikiusi prie medžių rūšies kilmės rajono, kuriame būtų želdinama, ekologinių sąlygų, atsižvelgiant į aukštį virš jūros lygio. 12. Leidimas galioja ne ilgiau kaip vienerius metus, atsižvelgiant į miško dauginamosios medžiagos naudojimo miškui želdinti galimybes – amžių ir kokybės reikalavimus, nustatytus Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose. Leidimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad jam gauti asmuo pateikė suklastotus dokumentus arba jų kopijas, arba melagingus duomenis.“
Papildyti įstatymą 15¹ straipsniu:
„15¹straipsnis. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų veiklos reglamentavimas
juridinis asmuo, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, arba jų padalinius, įgyja teisę verstis miško dauginamosios medžiagos prekyba ir (ar) importu, kai jis įrašomas į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą (toliau – Tiekėjų sąrašas).
Šis reikalavimas netaikomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės subjektui, oficialiai registruotam miško dauginamosios medžiagos tiekėju kitoje valstybėje narėje, ir Lietuvos Respublikoje miško dauginamosios medžiagos prekyba ir (ar) importu besiverčiančiam laikinai. 2. Miško dauginamosios medžiagos tiekėją (toliau – Tiekėjas) į Tiekėjų sąrašą įrašo arba išbraukia iš jo Valstybinė miškų tarnyba Miško dauginamosios medžiagos nuostatų nustatyta tvarka. Tiekėjo asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1). 3. Tiekėjas į Tiekėjų sąrašą įrašomas, kai išpildomos šioje dalyje nurodytos sąlygos:
1) pateikia Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose nurodytos formos prašymą Valstybinei miškų tarnybai;
2) yra registruotas Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, kai jis yra miško dauginamosios medžiagos, kurios fitosanitarinė kontrolė būtina pagal žemės ūkio ministro tvirtinamus sąrašus, tiekėjas. 4. Tiekėjas įrašomas į Tiekėjų sąrašą arba priimamas sprendimas neįrašyti jo į šį sąrašą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Tiekėjo prašymo pateikimo Valstybinei miškų tarnybai dienos. Jei prašyme pateikta ne visa arba klaidinga informacija, Valstybinė miškų tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo praneša Tiekėjui apie būtinybę pateikti trūkstamą informaciją ar ją ištaisyti.
Terminas įrašyti Tiekėją į Tiekėjų sąrašą ar priimti sprendimą neįrašyti jo į šį sąrašą skaičiuojamas nuo visos teisingos ar trūkstamos informacijos pateikimo Valstybinei miškų tarnybai dienos. Sprendimas įrašyti ar neįrašyti Tiekėjo į Tiekėjų sąrašą priimamas ir jis apie tai informuojamas raštu ne vėliau kaip per
administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinei miškų tarnybai per nustatytus terminus neįrašius Tiekėjo į Tiekėjų sąrašą ir neinformavus jo apie sprendimą neįrašyti į šį sąrašą, laikoma, kad jis į Tiekėjų sąrašą įrašytas. Kai pasikeičia Tiekėjo pavadinimas arba vardas ar pavardė, arba kiti duomenys, Tiekėjų sąrašas patikslinamas per 5 darbo dienas nuo patikslintų duomenų pateikimo Valstybinei miškų tarnybai dienos. 5. Tiekėjas privalo:
1) laikytis Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose nustatytų miško dauginamosios medžiagos kilmės, kokybės, auginimo, laikymo ir prekybos reikalavimų;
2) registruotis Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, jeigu yra miško dauginamosios medžiagos, kurios fitosanitarinė kontrolė būtina pagal žemės ūkio ministro tvirtinamus sąrašus, tiekėjas;
3) Valstybinei miškų tarnybai teikti duomenis apie visas parduotas ir sulaikytas siuntas Miško dauginamosios medžiagos nuostatų nustatyta tvarka;
4) pasikeitus Tiekėjo vardui, pavardei arba pavadinimui, kontaktiniams duomenims ar veiklos sričiai, apie tai per 10 darbo dienų pranešti Valstybinei miškų tarnybai. 6.
iš Tiekėjų sąrašo, kai:
1) pateikia prašymą išbraukti iš Tiekėjų sąrašo;
2) nevykdo šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų;
3) jam antrą kartą per metus paskiriama administracinė nuobauda už Miško dauginamosios medžiagos nuostatų pažeidimą;
4) pateikia melagingus duomenis arba suklastotus dokumentus;
nuostatuose nustatytais atvejais;
6) likviduojamas arba reorganizuojamas ir nevykdo prekybos miško dauginamąja medžiaga ir (ar) jos importo;
7) fizinis asmuo miršta. 7. Valstybinė miškų tarnyba nustačiusi, kad Tiekėjas pažeidė šio straipsnio 6 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus, raštu įspėja Tiekėją apie galimą jo išbraukimą iš Tiekėjų sąrašo ir nustato ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo įspėjimo gavimo dienos terminą pašalinti pažeidimus, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Tiekėjui nepašalinus šių pažeidimų ir Tarnybai nepateikus jų pašalinimą įrodančių dokumentų, jis iš Tiekėjų sąrašo išbraukiamas. Kitais atvejais Tiekėjas apie priimtą sprendimą išbraukti jį iš Tiekėjų sąrašo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Tiekėjas iš Tiekėjų sąrašo neišbraukiamas, jeigu pagal aplinkos ministro patvirtintus kriterijus pažeidimai pripažįstami mažareikšmiais. 8. Jeigu Tiekėjas išbraukiamas iš Tiekėjų sąrašo dėl šio straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių, į šį sąrašą jis gali būti įrašomas ne anksčiau kaip po vienerių metų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bendra miško priešgaisrinės apsaugos sistema finansuojama Bendrųjų miško miškų ūkio reikmių finansavimo programos ir miškų urėdijos (urėdijų) lėšomis.
Miško valdytojai ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines priešgaisrines saugos priemones (įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo užšlemštą mišką ir kita).“
Papildyti įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos miškų įstatymo priedas
1. 1999 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos direktyva 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 28 tomas, p. 148).“
dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 91.12 papunktyje numatytą priemonę dėl tolygaus plynųjų kirtimų apimties ir vienaamžių bei vienarūšių medynų plotų mažinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, 1.5.4. darbo 6 priemonę dėl Miškų įstatymu įtvirtintos bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo sistemos pakeitimo, siekiant geriau išsaugoti visuomenei svarbias miško ekosistemų paslaugas, racionaliau ir tikslingiau panaudoti bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti skirtas tikslines valstybės biudžeto lėšas. Taip pat atsižvelgiant į pastaruoju metu Lietuvoje (ir aplinkinėse ES valstybėse) ryškėjančią visuomenės nepritarimo plyniesiems miško kirtimams tendenciją ir į tai, kad vien papildomais uždraudimais ir apribojimais paremtas reglamentavimas gali reikšti nepamatuotus ekonominius ir socialinius praradimus mediena paremtai pramonei, energetikai, šalies biudžetui ir Lietuvos visuomenei.
Įstatymo projekto tikslai – siekti mažesnio plynųjų miško kirtimų kiekio, šiuos kirtimus ar jų plotus pirmiausia ribojant biologinės įvairovės požiūriu vertingiausiuose miškuose, ypač esančiuose saugomose teritorijose; siekti išlaikyti kuo optimalesnį sukauptos medienos ir jos prieaugio panaudojimą nenustatant perteklinių apribojimų likusiuose šalies miškuose ir sudarant prielaidas juose racionaliam miško išteklių naudojimui; leisti paversti miško žemę kitomis naudmenomis tais atvejais, kai tai būtina siekiant atkurti Europos Bendrijos svarbos natūralias atviro tipo buveines saugomose teritorijose. Įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti kompensavimo privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus miškuose, esančiuose ne saugomose teritorijose, tvarką, kadangi šiuo metu galiojantys teisės aktai (Saugomų teritorijų įstatymas) numato kompensacijas tik už saugomose teritorijose numatytus veiklos apribojimus. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo ir 1999 m. gruodžio
medžiaga (OL 2004 m. Specialusis leidimas, 3 skyrius, 28 tomas, p. 148) (toliau
Respublikos paslaugų įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo esminiai reikalavimai turi būti nustatomi įstatymais ir šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytais principais.
Dėl to keičiamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnis ,,Miško atkūrimas ir įveisimas“, reglamentuojantis miško dauginamosios medžiagos kilmės ir prekybos, kokybės ir miško atkūrimo ir įveisimo reikalavimus. Jis papildomas iki šiol Lietuvos Respublikos miškų įstatymo poįstatyminiame teisės akte – Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-641 ,,Dėl Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytais reikalavimais, kai miškas želdinamas ne iš vietinio miško medžių kilmės rajono kilusia miško dauginamąja medžiaga arba ne tose teritorijose, kuriose ją galima platinti. Šie Leidimai nereglamentuoja ūkinės veiklos, tačiau nustato reikalavimus, kai norima prekiauti arba želdinti mišką nevietinės kilmės miško dauginamąja medžiaga, neprisitaikiusia prie vietos ekologinių sąlygų. Atsižvelgiant į Direktyvos 6 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kuriais remiantis valstybės narės turi nustatyti, kad miško dauginamosios medžiagos tiekėjai būtų oficialiai registruoti, Įstatymo projektas papildomas nauju 15¹straipsniu ,,Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų veiklos reglamentavimas“. Jame nustatomi reikalavimai miško dauginamosios medžiagos prekyba besiverčiantiems asmenims, teisė vykdyti šią veiklą, šios veiklos ribojimo sąlygos ir kita, atsižvelgiant į Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtinimo“, nuostatas.
Šiuo metu miško dauginamosios medžiagos tiekėjai registruojami vadovaujantis Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
tiekėjų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Į Įstatymo projektą perkeliant minėtus reikalavimus, kurie anksčiau buvo nustatyti poįstatyminiame teisės akte, informacinių įpareigojimų turinys ir apimtis nesikeičia. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad subjektai, neturintys juridinio asmens statuso, tačiau turintys civilinį teisnumą, galėtų nuosavybės teise įsigyti mišką nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje jie įsteigti. Tokiu būdu nacionaliniai subjektai nebūtų diskriminuojami užsienio subjektų, atitinkančių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, atžvilgiu ir turėtų tokias pačias sąlygas nuosavybės teisės į miškus įsigijimo srityje, kaip ir jie. Įstatymo projektu taip pat numatyta tobulinti bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo sistemą, siekiant geriau išsaugoti visuomenei svarbias miško ekosistemų paslaugas, racionaliau ir tikslingiau panaudoti bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti skirtas tikslines valstybės biudžeto lėšas.
Įvertinant naujų aplinkos iššūkių kontekste besikeičiančias kai kurias miškų politikos nuostatas ir augantį poreikį finansuoti tam tikras naujas su klimato kaita, gamtosauga ar socialiniais visuomenės aspektais susijusias bendrąsias miško reikmes, taip pat siekiant sudaryti papildomas finansines prielaidas privačių miškų ūkio valstybinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti, Įstatymo projektu siūloma praplėsti šiuo metu patvirtintą bendrųjų miškų ūkio reikmių ir gamtotvarkos priemonių miškuose sąrašą naujomis svarbiomis bendrosiomis miško reikmėmis, kurios šiuo metu nėra finansuojamos, kartu siūloma patikslinti bendrųjų miško reikmių pavadinimus atsižvelgiant į pasikeitusias Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatas, atlikti redakcinio pobūdžio programos ir reikmių pavadinimų suvienodinimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiasis patarėjas Nerijus Kupstaitis, tel. 8 5 272 8289, el. p. [email protected], patarėjos Vilija Masaitienė, tel. 8 5 278 6565, el. p. [email protected] ir Zita Bitvinskaitė, tel. 8 5 272 7813, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Miškų įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad visų nuosavybės formų miškai yra tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus. Tačiau principų taikymas atliekant valstybinį reguliavimą nacionaliniu mastu gali būti ir yra skirtingas priklausomai nuo valdos dydžio ir kitų specifinių sąlygų.
Šiuo metu Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad IIA ir IIB miškų grupių miškuose gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Pažymėtina, kad atvejinių pagrindinių miško kirtimų draudimas produktyviame medyno amžiuje IIB miškų grupėje riboja miškų atkūrimą tikslinėmis medžių rūšimis, produktyvaus medyno formavimą, biologinės įvairovės palaikymą ir stiprinimą. Miškų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas apribojimas III miškų grupės (apsauginiai miškai) medynuose plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotui - jis negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Miškų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punkte nėra nustatyta apribojimų atvejiniams pagrindiniams miško kirtimams. Miškų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad miškas nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus. Taigi, pagal šią nuostatą nepagrįstai ribojama Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų teisė įsigyti nuosavybę ir jie yra diskriminuojami išimtinai nacionaliniu pagrindu, t. y. dėl valstybės, kurioje yra įsteigtos. Dabartinis teisinis reglamentavimas pažeidžia nacionalinėje ir Europos Sąjungos teisėje įvirtintą nediskriminavimo principą, kadangi susiaurina Lietuvoje įsikūrusių asmenų teises, lyginant su analogišku asmeniu, kuris yra įkurtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir veikia Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Miškų įstatymo 7 straipsnio nuostatomis visi miškų valdytojai, nuo 2015 m. sausio 1 d. įskaitant ir privačių miškų savininkus, į valstybės biudžetą moka 5 proc. dydžio atskaitymus iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Šių atskaitymų lėšos naudojamos Bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti. Bendra kasmet sumokama šio mokesčio suma siekia apie 10-13 mln. eurų:
ir 2018 m. – 12,903 mln. eurų. Didžiąją dalį šios sumos sudaro valstybės įmonių miškų urėdijų (nuo 2018 m. VĮ Valstybinių miškų urėdijos) sumokėtos sumos. Privačių miškų savininkų (fizinių ir juridinių asmenų) sumokamo 5 proc. atskaitymų mokesčio suma taip pat kasmet didėjo: už 2015 metus privačių miškų savininkai sumokėjo 1,998 mln. eurų, už 2016 metus – 2,867 mln. eurų, už 2017 metus – 3,048 mln. eurų, o už 2018 metus – 4,488 mln. eurų privalomųjų atskaitymų. Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje įvardinta tik valstybės biudžeto pajamų dalies (sumokėtų privalomųjų 5 procentų atskaitymų iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką) panaudojimo tikslinė paskirtis – bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti. Tokiu būdu šias nuostatas įgyvendinanti Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa neturi aiškiai įvardinto įstatyminio pagrindo, kai kitos Aplinkos ministerijos administruojamos finansavimo programos, pvz., Aplinkos apsaugos rėmimo programa, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa, Atliekų tvarkymo programa, Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa, Klimato kaitos finansavimo programa ir kt., turi tokį įstatyminį pagrindą.
Šiuo metu patvirtintas bendrųjų miškų ūkio reikmių ir gamtotvarkos priemonių miškuose sąrašas neapima svarbių reikmių finansavimo, pvz., miestų miškų ir viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų miško žemės sklypų priežiūros, apsaugos ir tvarkymo, miško genetinių išteklių išsaugojimo ir miško medžių selekcijos plėtros, miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų diegimo ir kt. Esamos bendrųjų miškų ūkio reikmių ir gamtotvarkos priemonių miškuose formuluotės neatitinka pasikeitusių Miškų įstatymo nuostatų. Šiuo metu Miškų įstatyme visiškai nėra aptariami kompensavimo už veiklos apribojimus miškuose klausimai. Kompensavimo už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus tvarka yra nustatyta Saugomų teritorijų įstatyme, tačiau ji apima tik tuos atvejus, kai veiklos apribojimai nustatomi saugomų teritorijų miškuose. O yra atvejų, kai veiklos apribojimai nustatomi miškuose, juos priskiriant II ar III miškų grupei, tačiau pats miškas saugomai teritorijai nepriskiriamas (pvz., priešeroziniai miškai, laukų apsauginiai miškai ir kt.). Šiais atvejais jokio kompensavimo už veiklos apribojimus mechanizmo nėra. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės vykdyti dalies būtinų biologinės įvairovės apsaugos (gamtotvarkos) darbų miško žemėje.
Tokių probleminių darbų kategorijai priskirtini praeityje buvusių atvirų gamtinių buveinių grupių (tokių kaip pelkės, kopos, miško laukymės ir aikštelės), tačiau pastaraisiais metais dėl natūralių gamtinių procesų arba dėl ūkinės veiklos nevykdymo apaugusių sumedėjusia augalija ir apskaitytų mišku, tvarkymo darbai. Daugeliu atvejų tokių plotų tvarkymo poreikis yra atkurti buvusius atvirų buveinių tipus – tai yra pašalinti (iškirsti) medyną ir pakeisti miško žemės naudmenas į kitas ne miško žemės naudmenas, dažnu atveju tokias kaip pelkė, smėlynai, pieva, ganykla ir pan. Poreikis vykdyti tokio pobūdžio biologinės įvairovės (gamtotvarkos) darbus yra įtvirtintas 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL 2010 L
20) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013), ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013). Minėtų direktyvų pagrindinis tikslas - užtikrinti palankią rūšių ir buveinių apsaugos būklę. Buveinių atkūrimo poreikis yra numatytas Europos Komisijos patvirtintoje ES biologinės įvairovės apsaugos strategijoje iki 2020, Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintame Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų plane. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų įtraukimas į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą ir Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarka reglamentuota poįstatyminiuose teisės aktuose.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ,,miškas turi būti atkurtas ir įveistas miško sodmenimis, kurių kilmė ir kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus“. Miško dauginamosios medžiagos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 ,,Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo“, 4 punkte nustatyta, kad ,,miško dauginamosios medžiagos tiekėjai turi būti įtraukti į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-318, nustatyta tvarka“. Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
papunktyje teritorijų ir kitų Europos Sąjungos šalių miško dauginamąją medžiagą leidžiama įvežti ir naudoti tik gavus Tarnybos leidimą.“ Leidimai išduodami vadovaujantis Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-641 ,,Dėl Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Keičiamas Miškų įstatymo 1 straipsnis ir išbraukiamas žodis „vienodus“, išlaikant reikalavimą, kad visų nuosavybės formų miškai yra tvarkomi pagal tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus.
Tai reiškia, kad visų nuosavybės formų miškų tvarkymui yra taikomi tie patys tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principai, tačiau tų principų taikymas atliekant valstybinį reguliavimą nacionaliniu mastu gali būti ir yra skirtingas (kaip yra ir dabar) priklausomai nuo valdos dydžio ir kitų specifinių sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad miškų ūkis Lietuvoje grindžiamas darnumo principais, pagal kuriuos siekiama subalansuoti socialines, ekonomines ir ekologines visuomenės reikmes miškui, kartu užtikrinant pačių miško ekosistemų išsaugojimą ateičiai. Esminiai darnaus miškų ūkio principai visų nuosavybės formų miškuose yra bendri ir išlieka bendri. Keičiamas Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir papildomi, išgryninami IIA miškų grupės ūkininkavimo tikslai. Numatoma, kad ekosistemų apsaugos miškuose ūkininkavimo tikslas – išsaugoti, formuoti arba atkurti miško ekosistemas, gerinti saugomų vertybių būklę, formuoti įvairiaamžius medynus. Taip pat numatoma, kad atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai IIA miškų grupėje draudžiami ir gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose. Tokiu būdu sudaromos prielaidos plačiau taikyti atrankinius pagrindinius miško kirtimus, nelaukiant medynų gamtinės brandos, taip sudarant geresnes sąlygas šios miškų grupės paskirtį ir tikslus atitinkančių įvairiaamžių ir įvairiarūšių medynų formavimui. Keičiamas Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriame numatyta IIB miškų grupės medynuose pagrindinius atvejinius miško kirtimus leisti vykdyti ir gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose. Tokiu būdu siekiama rekreaciniuose miškuose geriau įgyvendinti šios miškų grupės ūkininkavimo tikslus – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką.
Keičiama Miškų įstatymo 3 straipsnio 4 dalis ir numatoma, kad III miškų grupės (apsauginiai miškai) medynuose plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas sumažinamas nuo 5 iki 3 hektarų. Atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržės plotas valstybiniuose parkuose (nacionaliniuose ir regioniniuose) ir draustiniuose negali būti didesnis kaip 3 hektarai. Taip sudaromos prielaidos formuoti geriau apsaugines funkcijas atliekančius medynus, kartu užtikrinamos sąlygos šviesiamėgių medžių rūšių medynų atkūrimui, atliepiama ryškėjanti visuomenės lūkesčių dėl plynųjų miško kirtimų mažinimo tendencija. Miškų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatoma, kad atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržės plotas valstybiniuose parkuose (nacionaliniuose ir regioniniuose) negali būti didesnis kaip 6 hektarai. Šiais pakeitimais taip pat sudaromos prielaidos šviesiamėgių medžių rūšių medynų atkūrimui. Keičiama Miškų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir numatoma įtvirtinti nuostatą, kad subjektai, neturintys juridinio asmens statuso, tačiau turintys civilinį teisnumą, galėtų nuosavybės teise įsigyti mišką nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje tokie subjektai įsteigti. Tokiu būdu nacionaliniai subjektai nebūtų diskriminuojami užsienio subjektų, atitinkančių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, atžvilgiu ir turėtų tokias pačias sąlygas nuosavybės teisės į miškus įsigijimo srityje, kaip ir jie. Keičiamu Miškų įstatymo 7 straipsniu siekiama praplėsti Bendrųjų miško reikmių finansavimo programą naujų ypač svarbių bendrųjų miško reikmių, aprašomų žemiau, finansavimu.
Atsižvelgiant į didėjančią miškų gamtosauginę svarbą, taip pat būtinybę užtikrinti vertingiausių gamtiniu požiūriu miškų tinkamą išsaugojimą ir apsaugą tais atvejais, kai privačių miškų savininkai būtų linkę tokius plotus parduoti, siūloma Įstatymo projektu bendrųjų miško reikmių sąrašą papildyti nauja ir itin svarbia reikme – žemės sklypų, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, įsigijimas valstybės nuosavybėn. Įstatymu reglamentavus šią reikmę, būtų sudarytos galimybės valstybei iš privačių miškų savininkų nupirkti valstybės nuosavybėn žemės sklypus, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, pvz., Natura 2000 ekologinio tinklo miško buveinių, potencialių inventorizuotų Europos Bendrijos svarbos ar kertinių miško buveinių ar kita, ir tokiu būdu lengviau užtikrinti šių buveinių išsaugojimą. Be to, Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę skatinti atkurti mišką prioritetinėmis miško medžių rūšimis, pvz., ąžuolais. Tokiu būdu siekiama įgyvendinti nacionalinės miškų politikos ilgalaikius siekius, pvz., didinti ąžuolynų plotus jiems tinkamose augavietėse, taip pat išsaugoti vertingas miško medžių rūšis kompensuojant atkūrimo šiomis rūšimis išlaidas. Įstatymo projektu siūloma bendrųjų miško reikmių sąrašą papildyti dar viena svarbia bendrąja miško reikme
Be to, nuo 2018 m. savivaldybėms priskirta valstybinė funkcija – prižiūrėti, saugoti ir tvarkyti joms viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui patikėjimo teise perduotus valstybinės miško žemės sklypus, taigi, turi būti užtikrinamas ir šios funkcijos vykdymo adekvatus finansavimas. Siekiant miško mokslo darbų rezultatų pritaikomumo tiek miškų ūkyje, tiek rengiant miškų sritį reglamentuojančius teisės aktų projektus, taip pat siekiant aiškios takoskyros su bendrąja mokslinės veiklos finansavimo sistema Lietuvoje, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Bendrųjų miško reikmių finansavimo programos lėšomis būtų finansuojami tik taikomieji miško mokslo darbai. Įstatymo projektu papildomai siūloma numatyti finansuoti naujas bendrąsias miško reikmes – miško genetinių išteklių išsaugojimui ir miško medžių selekcijos plėtrai bei miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų diegimui. Šių reikmių finansavimas sudarytų galimybes naujomis pažangiomis technologijomis paremtai miškų ūkio plėtrai, leistų didesnį dėmesį skirti miško genetinių išteklių išsaugojimui ir selekcijos plėtrai, kartu tikslingiau panaudoti Bendrųjų miško reikmių finansavimo programos lėšas. Siekiant suvienodinti atskiruose Miškų įstatymo straipsniuose vartojamus su bendrųjų miško reikmių finansavimu susijusius teiginius ir tokiu būdu išvengti skirtingo interpretavimo galimybių, Įstatymo projektu siūloma patikslinti ir aiškiai įvardinti programos pavadinimą – Bendrųjų miško reikmių finansavimo programa.
Kadangi ir šiuo metu Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa yra savarankiška finansavimo programa, kuri yra Aplinkos ministerijos strateginio veiklos plano dalis ir turi atskirus Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 10 dalyje nurodytus finansavimo šaltinius, toks pavadinimo įvardinimas ir patikslinimas padidintų teisinį aiškumą ir leistų išvengti skirtingų interpretacijų. Miškų įstatymas papildomas 10² straipsniu, reglamentuojančiu kompensacijas už ne saugomose teritorijose esančioje miško žemėje nustatytus veiklos apribojimus. Nustatyta, kad už miško žemėje nustatytus veiklos apribojimus išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos sąsajoje su miškų grupės pakeitimu. Kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti. Šiuo pakeitimu užtikrinamas lygiateisiškumo principas, kai už nustatytus ūkinės veiklos apribojimus kompensuojama ir tiems miško savininkams, kurių valdos nėra saugomose teritorijose. Kompensacijos už saugomose teritorijose esančiuose miškuose nustatytus veiklos apribojimus išmokamos Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis papildoma nauju 10 punktu, numatančiu papildomą išimtinį atvejį, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis – Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipams ir saugomų rūšių buveinėms atkurti saugomose teritorijose. Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi plečiami atvejai, kada taikytina miško žemės naudmenų pavertimo galimybė atkuriant Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipus ir saugomų rūšių buveines.
Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje numatoma reglamentuoti miško žemės naudmenų pavertimo galimybę atkuriant Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipus ir saugomų rūšių buveines valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose. Miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatoma išimtis dėl prievolės mokėti piniginę kompensaciją vykdant miško žemės naudmenų pavertimo darbus atkuriant Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipus ir saugomų rūšių buveines valstybinėje miško žemėje. Šios išimties poreikis grindžiamas argumentais, kad Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių atkūrimas yra nuostolingas ekonomine prasme, taip pat argumentu, kad tokiu būdu atkuriamos praeityje egzistavusios palankios Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų ir saugomų rūšių buveinių aplinkos sąlygos. Miškų įstatymo 15 straipsnis papildomas reikalavimais, susijusiais su miško dauginamosios medžiagos prekyba, Leidimų naudoti miško dauginamąją medžiagą išdavimo tvarka ir papildomas nauju 15¹straipsniu ,,Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų veiklos reglamentavimas“, kurie perkelti iš dabar galiojančių poįstatyminių teisės aktų – Miško dauginamosios medžiagos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 ,,Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo“, Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.
D1-641 ,,Dėl Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-318 ,,Dėl Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtintų siekiant įgyvendinti Direktyvos preambulės 12, 24 punktų, 9 straipsnio 1 ir 2 punktų, 6 straipsnio 4 punkto ir kitų straipsnių nuostatas ir reikalavimus. Reglamentuotos Leidimų naudoti miško dauginamąją medžiagą išdavimo ir miško dauginamosios medžiagos tiekėjų registravimo sąlygos ir tvarka. Direktyva įpareigoja Europos Sąjungos šalis užtikrinti, kad parduoti skirta arba į rinką tiekiama miško dauginamoji medžiaga būtų ne tik nustatytos fenotipinės ir genetinės kokybės, bet ir tinkamai identifikuojama nuo jos rinkimo iki pristatymo galutiniam vartotojui. Leidimai naudoti miško dauginamąją medžiagą iš tolimesnių, nei leidžiama remiantis tyrimais, teritorijų ar kilmės rajonų išduodami tik miško dauginamosios medžiagos perkėlimą pagrindžiant atliktų mokslinių ir selekcinių tyrimų rezultatais. Tuo siekiama užkirsti kelią, kad naudojant miško dauginamąją medžiagą, gautą iš neprisitaikiusių prie vietinių sąlygų medžių rūšių populiacijų, dėl jų specifinių fenotipinių ir genetinių savybių nebūtų daromas neigiamas poveikis teritorijos, į kurią ketinama įvežti, miškams, aplinkai, genetiniams ištekliams ir biologinei įvairovei. Direktyvos 6 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad miško dauginamosios medžiagos tiekėjai turi būti oficialiai registruoti.
Direktyvos 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, įgyvendinančius šią Direktyvos nuostatą, o 16 str. 5 dalyje nurodyta, kad valstybės narės turi imtis visų priemonių, užtikrinančių, kad Direktyvos nuostatų būtų laikomasi, nustatydamos tinkamą miško dauginamosios medžiagos oficialios kontrolės tvarką, kuri būtų taikoma šios medžiagos gavyboje, taip pat siekiant ją parduoti ir parduodant. Todėl Miškų įstatymas papildomas nauju 15¹straipsniu, kuriame reglamentuojama miško dauginamosios medžiagos tiekėjų veikla, teisės ir pareigos. Jame nustatyta, kad miško dauginamosios medžiagos tiekėjai, pakartotinai pažeidę Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus, susijusius su prekyba miško dauginamąja medžiaga, jos laikymo sąlygomis, kilme ir kokybe, nes tai turi didelės neigiamos įtakos iš jos įveistų ar atkurtų būsimų miškų kokybei, atsparumui, arba pašalinti (neįsiregistravę) Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, kai fitosanitarinė augalų kontrolė būtina, arba neteikiantys privalomos informacijos ar teikiantys melagingą informaciją apie parduotas siuntas arba suklastotus dokumentus apie parduotas siuntas Valstybinei miškų tarnybai ir taip trukdantys efektyviai vykdyti miško dauginamosios medžiagos kilmės ir kokybės kontrolę ne tik šalies, bet ir kitų Europos Sąjungos šalių atsakingoms institucijoms, taip pat pažeidžiantys miško dauginamosios medžiagos pirkėjų teises ir teisėtus lūkesčius įsigyti geros kokybės ir kilmės miško dauginamąją medžiagą, pakartotinai į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą gali būti įtraukiami tik po vienerių metų.
Ši drausminanti priemonė ir veiklos sustabdymo terminas pagrįstas tuo, kad bent dviem miško želdinimo sezonams (pavasariui ir rudeniui), t. y. vieneriems metams būtų sustabdyta jų neigiama, piktybiška veikla – tiekimas į rinką nežinomos arba ne tos kilmės, kuri nurodyta siuntų lydimuosiuose dokumentuose, nekokybiškos, fitosanitariniu požiūriu nepatikimos (galimai užkrėstos kenksmingais organizmais) miško dauginamosios medžiagos. Iš esamo Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalies išbraukiama nuostata, kad ,,neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo“ dėl to, kad praktiškai to padaryti neįmanoma – nustačius neteisėtų kirtimų faktą per metus ne visada susidaro palankios sąlygos miškui atkurti, nes miško atkūrimo darbus trukdo jų sezoniškumas (ankstyvas pavasaris arba vėlyvas ruduo).
Jei metų sezonas ir būtų palankus, bet miškui atkurti reikėtų taikyti žėlimo arba mišrųjį atkūrimo būdą (želdinimą ir žėlimą), per metus šiuo atveju būtų neįmanoma pasiekti atitinkamų želdinių ir žėlinių parametrų (per trumpas laikas savaiminukams atsirasti, per mažas želdinių tankis, galimi miško kenkėjų - straubliukų pažeidimai šviežiose kirtavietėse ir pan.), kad miškas atitiktų aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Todėl miško atkūrimo terminai ir reikalavimai turi būti vienodi bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo kirtavietės atsiradimo priežasčių (neteisėtai iškirstas miškas turės būti atkurtas per trejus metus). Keičiama galiojanti Miškų įstatymo 15 straipsnio 5 dalies nuostata, kad miško želdiniai ir žėliniai nepriklausomai nuo jų rūšinės sudėties (spygliuočiai arba lapuočiai) turi susiformuoti kaip jaunuolynas ne šeštaisiais metais (minkštųjų lapuočių) arba aštuntaisiais metais (spygliuočių ir kietųjų lapuočių), bet iki septynerių metų nepriklausomai nuo medžių rūšies. Ilgametė praktika parodė, kad želdinių arba žėlinių kokybės rodiklius, nepriklausomai nuo medžių rūšies, galima pasiekti per septynerius metus. Be to, dabar daugiausia veisiami ar atkuriami mišrūs spygliuočių, kietųjų lapuočių ar minkštųjų lapuočių želdiniai ir žėliniai, kurių kokybė pagal aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus dabar vertinama vienu metu – septintaisiais metais po miško atkūrimo ar įveisimo. Vertinimo metu jie pasiekia kokybės rodiklius ir gali būti priskiriami jaunuolynams. 5.
įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektu siūlomus 3 straipsnio pakeitimus bus sudarytos sąlygos labiau funkcinę paskirtį atitinkančiam miškininkavimui atskirų miškų grupių miškuose. Atsižvelgiant į miškų apsaugos viešąjį interesą, Konstitucijoje įtvirtintą natūralios gamtinės aplinkos apsaugos nuostatą, numatomi tam tikri ūkinės veiklos papildomi apribojimai atskirų grupių miškuose, tačiau pirmiausia jie orientuojami į didesnės gamtinės vertės (pvz., IIA grupės – ekosistemų apsaugos miškus), kurie ir šiuo metu nevaidina svarbaus vaidmens medienos tiekime ir reikšmingesnio poveikio iškertamiems medienos kiekiams neturės, nes vietoje uždraustų atvejinių miško kirtimų bus leidžiama vykdyti atrankinius arba specialiuosius (skirtus biologinės įvairovės išsaugojimui) kirtimus, o atskiros plynojo kirtimo biržės ploto sumažinimas III grupės miškuose ir atvejinių kirtimų atskiros biržės ploto sumažinimas III ir IV grupių saugomų teritorijų miškuose iš esmės galės būti kompensuoti išdėstant kirtimus mažesnio ploto biržėmis. Tokiu būdu bendras kasmet iškertamos medienos kiekis dėl papildomų apribojimų nesumažės arba sumažėjimas galės būti kompensuotas ta apimtimi padidintais kirtimais ūkiniuose ne saugomų teritorijų miškuose, kurie bendrai Lietuvoje užima apie 70% visų miškų. Priėmus įstatymo projektu siūlomus 4 straipsnio 1 dalies pakeitimus, nacionaliniai subjektai nebebus diskriminuojami užsienio subjektų, atitinkančių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, atžvilgiu ir turės tokias pačias sąlygas nuosavybės teisės į miškus įsigijimo srityje, kaip ir jie.
Nediskriminuojant subjektų pagal įsteigimo valstybę, būtų skatinamas jų steigimas Lietuvos Respublikoje, o tai sąlygotų didesnes biudžeto pajamas. Priėmus Įstatymo projektu siūlomą papildymą 10² straipsniu ir nustačius kompensavimo už ūkinės veiklos apribojimus ne saugomose teritorijose esančiuose privačiuose miškuose mechanizmą, bus sudarytos galimybės šių miškų savininkams gauti tiesioginę naudą iš savo turimų miškų ir tais atvejais, kai veikla apribota. Tai pagerins privačių miškų sektoriaus būklę, miško savininkų pasitikėjimą valstybe. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, ne saugomose teritorijose esančių privačių miškų plotas, kuriame miškų grupė keitėsi nustatant griežtesnius nei buvo veiklos apribojimus, siekia 7,9 tūkst. ha. Dalyje šio ploto miškų grupė pakeista anksčiau nei miškas įsigytas nuosavybėn, kompensacijos tokiu atveju nebūtų mokamos. Numatoma, kad kompensuojama bus iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti. Reikalinga kompensacijoms išmokėti suma – preliminariai apie 1 mln. eurų kasmet arba 8-9 proc. minėtos programos apimties. Priėmus Įstatymo projektu siūlomus 11 straipsnio pakeitimus, bus sudarytos prielaidos atkurti Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines ir saugomų rūšių buveines ir tai turės minimalų poveikį miškų plotų kaitai, tačiau kadangi bendras kasmet kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas visais atvejais yra mažesnis nei tais metais naujai įveisiamo miško plotai, šalies miškingumo tai nesumažins.
Priėmus Įstatymo projektu siūlomus 15 straipsnio pakeitimus, bus sudarytos sąlygos subalansuotam miško naudojimui, pagerės atkuriamų ir įveisiamų miškų kokybė, bus tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo ir Europos Tarybos 1999/105/EB direktyvos reikalavimai. Tai turės teigiamos įtakos gamtos išteklių, įskaitant miškus, būklei. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Siūlomas teisinis reguliavimas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai esminės įtakos neturės. Verslo įmonės turės galimybę dalyvauti Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose dėl naujų bendrųjų miško reikmių tenkinimo. Pažymėtina, kad remiantis Valstybinės miškų tarnybos pateikta informacija, papildomas miško kirtimų apribojimas IIA miškų grupėje uždraudžiant atvejinius miško kirtimus būtų aktualus maždaug 10 tūkstančių miško savininkų (4% visų savininkų), valdančių iš viso apie 55 tūkst. ha miško plotą (6% visų privačių miškų), tačiau atsižvelgiant į tai, kad IIA grupėje miško naudojimas ir šiuo metu nėra intensyvus, o patys miškai nėra skirti medienos naudojimui, be to, vietoje atvejinių miško kirtimų būtų leidžiami atrankiniai bei specialieji (skirti biologinės įvairovės išsaugojimui) miško kirtimai, tai realiai apribojimas paliestų 10-20% minėto ploto ir savininkų skaičiaus.
Atvejinių miško kirtimų atskiros biržės ploto sumažinimas saugomų teritorijų III ir IV grupių miškuose teoriškai būtų aktualus maždaug 20 tūkstančių miško savininkų, valdančių iš viso 71 tūkst. ha regioniniuose parkuose esančių III-IV grupių miškų, tačiau bendros miško kirtimo apimties tai reikšmingiau nesumažintų, nes iš esmės ta pati kirtimo apimtis būtų išdėstoma mažesnio ploto kirtimais. Analogiškai plynųjų miško kirtimų vienos biržės ploto sumažinimas visuose III miškų grupės miškuose nuo 5 iki 3 ha bendros miško kirtimo apimties praktiškai reikšmingiau nesumažintų, nes iš esmės ta pati kirtimo apimtis būtų išdėstoma mažesnio ploto kirtimais, ypač įvertinant tai, kad privačių miškų fragmentacijos ir jau šiuo metu taikomų biržių šliejimo ir kitų apribojimų tokių kirtimų biržės privačiuose miškuose ir dabar dažniausiai yra mažesnės nei 3 ha. Vertinant bendrai dėl papildomų miško kirtimų apribojimų tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose rinkai pateikiamas medienos kiekis sumažėtų nedaug, t. y. mažiau, nei dėl medienos kainų svyravimo rinkoje ir kitų veiksnių kasmet keičiasi metinė miško kirtimų apimtis. Todėl bent kiek reikšmingesnio poveikio medienos pramonės aprūpinimui žaliavine mediena siūlomi pakeitimai neturės.
Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymo ir Leidimų naudoti miško dauginamąją medžiagą išdavimo tvarkos reglamentavimo perkėlimas į Įstatymo projektą verslo sąlygoms ir plėtrai įtakos neturės, kadangi tai nėra naujos nuostatos – jos nustatytos aplinkos ministro patvirtintuose teisės aktuose dar 2003 m. Lietuvai stojant į Europos Sąjungą ir įgyvendinant Direktyvos nuostatas. Papildomų informacinių įpareigojimų miško dauginamosios medžiagos tiekėjams Įstatymo projekte nenustatyta. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, priimti naujų įstatymų, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte pateikti terminai ,,medžių rūšies kilmės rajonas“, ,,miško veisimas“, ,,miško dauginamoji medžiaga“, ,,prekyba miško dauginamąja medžiaga“, ,,miško dauginamosios medžiagos tiekėjas“ suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir įtraukti į Lietuvos Respublikos terminų banką. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus:
Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 metų kovo 26 d. nutarimą Nr. 272 „Dėl Per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimo miško savininkų lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 1578 „Dėl Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. D1-1082 „Dėl Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos administravimo“. 5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“. 6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. D1-641 ,,Dėl Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais. 7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. D1-318 ,,Dėl Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais. 8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymą ,,Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo“. 12.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus Įstatymo projektu siūlomą papildymą 10² straipsniu ir nustačius kompensavimo už ūkinės veiklos apribojimus ne saugomose teritorijose esančiuose privačiuose miškuose mechanizmą, numatoma, kad kompensuojama bus iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti. Numatoma, kad kompensacijos sieks preliminariai iki 1 mln. eurų kasmet (arba iki 8-9 proc. valstybės biudžeto Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos apimties). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „miškų apsauga“, „bendrosios miško reikmės“, „Bendrųjų miško reikmių finansavimo programa“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatyme vartojamų sąvokų suvienodinimo, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 11 dalyje vietoj sąvokos „sodmenys“ nereikėtų įrašyti sąvokos „miško sodmenys“ (kaip tai yra keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje, 15 straipsnio 3 dalyje), vietoj sąvokos „savaiminukai“ - „medžių savaiminukai“ (kaip tai yra keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje). 2. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatos ,,importu besiverčiantis fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas“ (pabraukta mūsų) nereikėtų patikslinti. Jeigu turimos omenyje Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytos valstybėse narėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, tai jos, manytina, negalėtų būti įskaitytos tiek į fizinių asmenų, tiek į juridinių asmenų tarpą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 8 straipsniu keičiamas 15 straipsnio 8 dalies bei 9 straipsniu keičiamas 15¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. 3. Projekto 3 straipsnio
nuostatą, kad miškų II grupei priskirtų rekreacinių miškų gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,tokiu būdu siekiama rekreaciniuose miškuose geriau įgyvendinti šios miškų grupės ūkininkavimo tikslus - formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką“. Nėra pakankamai aišku, kokiu būdu gamtinės brandos nepasiekusių medynų kirtimai prisidėtų prie rekreacinės miško aplinkos formavimo ir išsaugojimo. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Miškų įstatymo paskirtį ir jo tikslus, nurodytus įstatymo 1 straipsnyje. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje keičiamas subjektų, kuriems nuosavybės teise gali priklausyti miškas, ratas. Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar kartu projektu neturėtų būti tikslinamos ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 ir 18 dalių nuostatos, sąvokas „miško savininkai“ ir „miško valdytojas“ suderinant su minėtomis projekto nuostatomis. Be to, siūloma nustatyti, kad miškas nuosavybės teise gali priklausyti ,,subjektams, neturintiems juridinio asmens statuso“. Vadovaujantis Seimo 2000 m. liepos 18 d. priimto Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d.) 13 straipsnio nuostatomis Lietuvos Respublikoje įsteigtos individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, kurios iki tol buvo vienintelės įmonės, neturėjusios juridinio asmens statuso, tapo juridiniais asmenimis be atskiro perregistravimo. Todėl nėra aišku, kuriuos konkrečiai subjektus aukščiau minėtoji sąvoka apimtų. Svarstytina, ar jos nereikėtų patikslinti.
Jeigu turimos omenyje užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, tai pažymėtina, kad tokių subjektų teisė įsigyti mišką Lietuvos Respublikoje nustatoma projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. 5. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos 4 sakinyje po žodžio ,,Programos“ nereikėtų įrašyti žodį ,,lėšų“. 6. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos ,,miško savininkų organizacinė struktūra“ nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, ar turimos omenyje miškų savininkų asociacijos, įmonės ir pan., ar turimos omenyje ir neformalūs miško savininkų susivienijimai. 7. Projekto
nuostata ,,Aplinkos ministerijos pavaldžios institucijos“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą, ji gali būti nevienodai aiškinama. Jeigu turimos omenyje tos įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Aplinkos ministerija, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. 8. Projekto
žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes pilnas įstatymo pavadinimas pirmą kartą yra minimas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatoms dėl Viešojo administravimo įstatymo pavadinimo. 9.
įstatymo nuostatų suderinamumo ir aiškumo bei atsižvelgiant į projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostatas, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10² straipsnio 5 dalyje reikėtų nurodyti, kad kompensacijos mokamos iš Bendrųjų miško reikmių finansavimo programos. 10. Projekto
nustatyti, kad kompensacijos išmokamos ,,per vienerius metus nuo sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas turėtų įgaliojimus tvirtinti sprendimą skirti kompensaciją. Todėl projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 11. Tikslintina projekto 7 straipsnio struktūrinių dalių numeracija. 12. Projekto
miško dauginamoji medžiaga auginama, laikoma ir prekyba ja vykdoma laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, esminės miško dauginamosios medžiagos auginimo, laikymo ir prekybos sąlygos turėtų būti nustatytos įstatyme. Be to, nuostata ,,leidimas naudoti miško dauginamąją medžiagą“ (pabraukta mūsų) nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar leidimas naudoti miško dauginamąją medžiagą suteiktų teisę ja prekiauti ir tokia medžiaga želdinti mišką. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, minėtos nuostatos nereikėtų patikslinti. 13. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo
narės“. 14.
leidimas galioja ne ilgiau kaip vienerius metus, tačiau nėra pakankamai aišku, kuris subjektas ir kokiais kriterijais remiantis nustatytų konkretų leidimo galiojimo laiką. Be to, iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai terminais būtų panaikinamas leidimo galiojimas, po to, kai būtų nustatyta, kad jam gauti asmuo pateikė suklastotus dokumentus arba jų kopijas, arba melagingus duomenis. Atkreipiame dėmesį, kad Paslaugų įstatymo
išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis aukščiau nurodytus neaiškumus. 15. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinė miškų tarnyba priima sprendimą dėl leidimo galiojimo panaikinimo, tikslintina šio straipsnio 12 dalies antrojo sakinio nuostata, vietoj žodžių „Leidimas panaikinamas“ įrašant žodžius „Leidimo galiojimas panaikinamas“. 16. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatas miško dauginamosios medžiagos tiekėju gali būti ne tik fizinis asmuo, bet ir juridinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatos tuo aspektu, nes neaišku, ar jos būtų taikomos miško dauginamosios medžiagos tiekėjui, kai jis yra juridinis asmuo.
Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą skiriamos fiziniams asmenims, tuo tarpu baudos, kaip ekonominės sankcijos, už Miško dauginamosios medžiagos nuostatų pažeidimą juridiniam asmeniui galėtų būti skiriamos pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 119 straipsnio
įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2458) bei 2019 m. lapkričio 29 d. Seime yra registruotas Respublikos Prezidento pateiktas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4246), kurių nuostatose keičiamo Miškų įstatymo
reguliavimą, susijusį su miško kirtimu, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
1,
IR
2020-05-20
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas,
Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-15) 2(2) 3(11) Siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suvienodinimo, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 11 dalyje vietoj sąvokos „sodmenys“ nereikėtų įrašyti sąvokos „miško sodmenys“ (kaip tai yra keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje, 15 straipsnio 3 dalyje), vietoj sąvokos „savaiminukai“ - „medžių savaiminukai“ (kaip tai yra keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje). Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-15) 2(2) 5(12) Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatos ,,importu besiverčiantis fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas“ (pabraukta mūsų) nereikėtų patikslinti. Jeigu turimos omenyje Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytos valstybėse narėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, tai jos, manytina, negalėtų būti įskaitytos tiek į fizinių asmenų, tiek į juridinių asmenų tarpą.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 8 straipsniu keičiamas 15 straipsnio 8 dalies bei 9 straipsniu keičiamas 151 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-15) 3(3) 1(3)
rekreacinių miškų gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,tokiu būdu siekiama rekreaciniuose miškuose geriau įgyvendinti šios miškų grupės ūkininkavimo tikslus - formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką“. Nėra pakankamai aišku, kokiu būdu gamtinės brandos nepasiekusių medynų kirtimai prisidėtų prie rekreacinės miško aplinkos formavimo ir išsaugojimo. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Miškų įstatymo paskirtį ir jo tikslus, nurodytus įstatymo 1 straipsnyje. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-15) 4(4)
subjektų, kuriems nuosavybės teise gali priklausyti miškas, ratas. Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar kartu projektu neturėtų būti tikslinamos ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 ir 18 dalių nuostatos, sąvokas „miško savininkai“ ir „miško valdytojas“ suderinant su minėtomis projekto nuostatomis. Be to, siūloma nustatyti, kad miškas nuosavybės teise gali priklausyti ,,subjektams, neturintiems juridinio asmens statuso“.
Vadovaujantis Seimo
įgyvendinimo įstatymo (įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d.) 13 straipsnio nuostatomis Lietuvos Respublikoje įsteigtos individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, kurios iki tol buvo vienintelės įmonės, neturėjusios juridinio asmens statuso, tapo juridiniais asmenimis be atskiro perregistravimo. Todėl nėra aišku, kuriuos konkrečiai subjektus aukščiau minėtoji sąvoka apimtų. Svarstytina, ar jos nereikėtų patikslinti. Jeigu turimos omenyje užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, tai pažymėtina, kad tokių subjektų teisė įsigyti mišką Lietuvos Respublikoje nustatoma projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-15) 5(7)
įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos 4 sakinyje po žodžio ,,Programos“ nereikėtų įrašyti žodį ,,lėšų“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-15) 5(7)
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos ,,miško savininkų organizacinė struktūra“ nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, ar turimos omenyje miškų savininkų asociacijos, įmonės ir pan., ar turimos omenyje ir neformalūs miško savininkų susivienijimai. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-15) 5(7)
Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostata ,,Aplinkos ministerijos pavaldžios institucijos“ nėra pakankamai aiški.
Taikant įstatymą, ji gali būti nevienodai aiškinama. Jeigu turimos omenyje tos įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Aplinkos ministerija, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-15) 6(10²), 9(15¹) Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10² straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes pilnas įstatymo pavadinimas pirmą kartą yra minimas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatoms dėl Viešojo administravimo įstatymo pavadinimo. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-15) 5(7) 6(10²)
(17), Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo ir aiškumo bei atsižvelgiant į projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostatas, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10² straipsnio 5 dalyje reikėtų nurodyti, kad kompensacijos mokamos iš Bendrųjų miško reikmių finansavimo programos. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-15) 6(10²)
siūloma nustatyti, kad kompensacijos išmokamos ,,per vienerius metus nuo sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas turėtų įgaliojimus tvirtinti sprendimą skirti kompensaciją. Todėl projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-15)7 Tikslintina projekto 7 straipsnio struktūrinių dalių numeracija. Pritarti. 12.
kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-15) 8(15)
nustatyti, kad miško dauginamoji medžiaga auginama, laikoma ir prekyba ja vykdoma laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, esminės miško dauginamosios medžiagos auginimo, laikymo ir prekybos sąlygos turėtų būti nustatytos įstatyme. Be to, nuostata ,,leidimas naudoti miško dauginamąją medžiagą“ (pabraukta mūsų) nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar leidimas naudoti miško dauginamąją medžiagą suteiktų teisę ja prekiauti ir tokia medžiaga želdinti mišką. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, minėtos nuostatos nereikėtų patikslinti. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-15) 8(15)
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžio „šalies“ įrašytini žodžiai „valstybės narės“. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-15) 8(15)
nustatyti, kad leidimas galioja ne ilgiau kaip vienerius metus, tačiau nėra pakankamai aišku, kuris subjektas ir kokiais kriterijais remiantis nustatytų konkretų leidimo galiojimo laiką. Be to, iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai terminais būtų panaikinamas leidimo galiojimas, po to, kai būtų nustatyta, kad jam gauti asmuo pateikė suklastotus dokumentus arba jų kopijas, arba melagingus duomenis.
Atkreipiame dėmesį, kad Paslaugų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis aukščiau nurodytus neaiškumus. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-15) 8(15)
straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinė miškų tarnyba priima sprendimą dėl leidimo galiojimo panaikinimo, tikslintina šio straipsnio 12 dalies antrojo sakinio nuostata, vietoj žodžių „Leidimas panaikinamas“ įrašant žodžius „Leidimo galiojimas panaikinamas“. Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-15) 2(2) 5(12) Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio
fizinis asmuo, bet ir juridinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatos tuo aspektu, nes neaišku, ar jos būtų taikomos miško dauginamosios medžiagos tiekėjui, kai jis yra juridinis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą skiriamos fiziniams asmenims, tuo tarpu baudos, kaip ekonominės sankcijos, už Miško dauginamosios medžiagos nuostatų pažeidimą juridiniam asmeniui galėtų būti skiriamos pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 119 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pritarti. 17.
kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-15) * Pažymėtina, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2458) bei 2019 m. lapkričio 29 d. Seime yra registruotas Respublikos Prezidento pateiktas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4246), kurių nuostatose keičiamo Miškų įstatymo 3 straipsnio
reguliavimą, susijusį su miško kirtimu, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio nuostatas. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (2020-05-18 raštas Nr. 34) * Nepritariame ir siūlome grąžinti projektą rengėjams tobulinti. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Miškų įstatymo Nr. I-671 1, 2, 3, 4, 7, 11, 15, 18 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 10² ir 15¹ straipsniais ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4399 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgint į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir LMSA nuomonę; 6.2. pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui kreiptis į Vyriausybę su pasiūlymu parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kadangi, Komiteto nuomone, su miškais susiję teisiniai santykiai turi būti iš esmės peržiūrėti ir reglamentuoti naujai.
Per šią kadenciją Seimo posėdžių sekretoriate buvo įregistruoti 36 Vyriausybės ir Seimo narių parengti Miškų įstatymo įvairių straipsnių pakeitimo ir (ar) papildymo įstatymų projektai, šiuo metu yra įregistruota 13 projektų, iš kurių tris (vienas parengtas Vyriausybės) Seimo kanceliacijos Teisės departamentas įvertino kaip galimai prieštaraujančius Konstitucijai. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 3, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė