Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas, Lietuvos Respublikos
piliečiui praradus kelionės dokumentą, jam tapus netinkamu naudoti ar pasibaigus jo galiojimo laikui Lietuvos Respublikos piliečiui esant užsienio valstybėje, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nustatytais atvejais priima Lietuvos Respublikos piliečio prašymą dėl asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo. Konsulinio pareigūno sprendimu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka piliečiui išduodamas asmens grįžimo pažymėjimas. Asmens grįžimo pažymėjimo formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 25¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25¹ straipsnis. Laikino kelionės dokumento išdavimas Konsulinis pareigūnas, Lietuvos Respublikos piliečiui praradus kelionės dokumentą, jam tapus netinkamu naudoti, pasibaigus jo galiojimo laikui ar Lietuvos Respublikos piliečiui, esančiam užsienio valstybėje, neturint kito galiojančio kelionės dokumento, pageidaujančiam tęsti kelionę, Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nustatytais atvejais jo piliečio prašymu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka išduoda laikiną kelionės dokumentą – laikiną pasą, kuris galioja ne ilgiau kaip vienus metus. Laikino paso formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.“
m. rugpjūčio 2 d. 2.
Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-4392(2) lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Pagalba asmenims, praradusiems kelionės dokumentus, kelionės dokumentui tapus netinkamu naudoti ar pasibaigus jo galiojimo laikui Asmens grįžimo pažymėjimo išdavimas“. 2. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas, Lietuvos Respublikos
piliečiui praradus kelionės dokumentą, jam tapus netinkamu naudoti ar pasibaigus jo galiojimo laikui Lietuvos Respublikos piliečiui esant užsienio valstybėje, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nustatytais atvejais priima Lietuvos Respublikos piliečio prašymą dėl asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo. Konsulinio pareigūno sprendimu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka piliečiui išduodamas asmens grįžimo pažymėjimas. Asmens grįžimo pažymėjimo formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 25¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25¹ straipsnis. Laikino kelionės dokumento išdavimas Konsulinis pareigūnas, Lietuvos Respublikos piliečiui praradus kelionės dokumentą, jam tapus netinkamu naudoti, pasibaigus jo galiojimo laikui ar Lietuvos Respublikos piliečiui, esančiam užsienio valstybėje, neturint kito galiojančio kelionės dokumento, pageidaujančiam tęsti kelionę, Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nustatytais atvejais jo piliečio prašymu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka išduoda laikiną kelionės dokumentą – laikiną pasą, kuris galioja ne ilgiau kaip vienus metus. Laikino paso formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.“
m. rugpjūčio 2 d. 2. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-4392(3) lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
kelionės dokumentus, kelionės dokumentui tapus netinkamu naudoti ar pasibaigus jo galiojimo laikui
darbuotojas, Lietuvos Respublikos piliečiui praradus kelionės dokumentą, jam tapus netinkamu naudoti ar pasibaigus jo galiojimo laikui Lietuvos Respublikos piliečiui esant užsienio valstybėje, priima Lietuvos Respublikos piliečio prašymą dėl asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo. Konsulinio pareigūno sprendimu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka piliečiui išduodamas asmens grįžimo pažymėjimas. 2. Konsulinis pareigūnas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka išduoda asmens grįžimo pažymėjimus užsienio valstybėje gimusiems nepilnamečiams vaikams, kurių tėvai ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai. 3. Konsulinis pareigūnas asmenims be pilietybės, turintiems leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, praradus kelionės dokumentą, jam tapus netinkamu naudoti ar pasibaigus jo galiojimo laikui, šiems asmenims esant užsienio valstybėje, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka išduoda asmens grįžimo pažymėjimą. 4. Šie pažymėjimai Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais gali būti išduoti užsieniečiams. „20 straipsnis. Asmens grįžimo pažymėjimo išdavimas 1.
Konsulinis pareigūnas asmens grįžimo pažymėjimus išduoda:
1) Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nustatytais atvejais;
2) užsienio valstybėje gimusiems nepilnamečiams vaikams, kurių tėvai ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai;
3) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turintiems asmenims be pilietybės, kurie būdami užsienio valstybėje prarado kelionės dokumentą, kurių kelionės dokumentas tapo netinkamas naudoti ar pasibaigė jo galiojimo laikas;
4) užsieniečiams Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais. 2. Asmens grįžimo pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta ir su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru suderinta tvarka. Asmens grįžimo pažymėjimo formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 25¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25¹ straipsnis. Laikino kelionės dokumento išdavimas
Konsulinis pareigūnas, Lietuvos Respublikos piliečiui praradus kelionės dokumentą, jam tapus netinkamu naudoti, pasibaigus jo galiojimo laikui ar Lietuvos Respublikos piliečiui, esančiam užsienio valstybėje, neturint kito galiojančio kelionės dokumento, pageidaujančiam tęsti kelionę, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nustatytais atvejais jo Lietuvos Respublikos piliečio prašymu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta ir su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru suderinta tvarka išduoda laikiną kelionės dokumentą – laikiną pasą, kuris galioja ne ilgiau kaip vienus metus. Laikino paso formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.“
m. rugpjūčio 2 d. 2.
ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant jo nuostatas suderinti su nauju Europos Sąjungos teisės reglamentavimu ir patobulinti asmens tapatybės kortelės ir paso (toliau – asmens dokumentai) išdavimo teisinį reguliavimą atsižvelgiant į praktinius aspektus. Taip pat, siekiant piliečiams teikiamas asmens dokumentų išdavimo paslaugas padaryti patogesnes, Įstatymo projekte siūloma nustatyti galimybę piliečio pageidavimu asmens dokumentus išsiųsti saugiu būdu. Įstatymo projekto uždaviniai:
(toliau – Įstatymas) nuostatas su Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2019/1157 dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2019/1157), nuostatomis. 2. Nustatyti teisinį pagrindą alternatyviam išrašyto asmens dokumento įteikimui – piliečio pageidavimu išsiunčiant jį saugiu būdu į piliečio nurodytą vietą. 3. Nustatyti, kad pateikiant dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo vaikui iki dvejų metų jam atvykti į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą neprivaloma. 4.
draudimą išduoti asmens dokumentą, jei piliečiui paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, arba kai užsienyje esantis pilietis yra ieškomas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų, taip pat išplėsti atvejų, kai užsienio valstybėje esančiam ir galiojančio asmens dokumento neturinčiam piliečiui gali būti išduotas asmens grįžimo pažymėjimas, sąrašą. 5. Nustatyti pareigą Lietuvos Respublikoje gyvenantiems piliečiams, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė atkurta, suteikta ar grąžinta, per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, suteikimo ar grąžinimo pateikti dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo. 6. Atsisakyti procedūrinio pobūdžio nuostatų Įstatyme nustatymo, o jas dėstyti poįstatyminiuose teisės aktuose, taip pat tikslinti vartojamas sąvokas, išbraukti nebeaktualias nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos konsuliniame statute yra nuostatų, susijusių su Įstatymo projekte siūlomu teisiniu reglamentavimu, ir siekiant suderinti šių dviejų teisės aktų nuostatas dėl asmens grįžimo pažymėjimo ir laikino paso išdavimo, kartu parengtas Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr. I-886 20 ir 25¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įstatyme ir kituose teisės aktuose nenumatyta galimybė Lietuvos Respublikoje gyvenančiam piliečiui išrašytą asmens dokumentą išsiųsti saugiu būdu. Įstatymo 6 straipsnio
pilietis arba jo įgaliotas asmuo, kitas teisėtas atstovas arba piliečio rašytiniame prašyme nurodytas kitas asmuo.
Įstatymo
nuo 16 metų privalo turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą. Pilietis, kuriam sukako 16 metų, dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo turi pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai sukako 16 metų. Įstatyme ir kituose teisės aktuose nėra nustatytas terminas, per kurį Lietuvos Respublikoje gyvenantis pilietis, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta, grąžinta ar atkurta, turi pateikti dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad piliečiui iki 16 metų amžiaus išduota asmens tapatybės kortelė ar pasas galioja ne ilgiau kaip 5 metus. Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1V-200/V-62 „Dėl Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 63.1 ir 64.1 papunkčiuose nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė ir pasas galioja 2 metus, jei jie išduoti piliečiui iki 5 metų amžiaus, o Aprašo 63.2, 64.2 papunkčiuose nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė ir pasas galioja 5 metus, jeigu jie išduoti piliečiui nuo 5 iki 16 metų amžiaus. Įstatymo
piliečiui nuo 16 metų iki 75 metų, galioja 10 metų, o šio straipsnio 1 dalies 3 punkte – kad asmens tapatybės kortelė, išduota piliečiui nuo 75 metų, galioja
13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.
Tarybos reglamento (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų (OL 2004 L 385, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 444/2009 (OL 2009 L 142, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 2252/2004) 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis reglamentas taikomas valstybių narių išduodamiems pasams ir kelionės dokumentams. Jis netaikomas valstybių narių savo piliečiams išduodamoms asmens tapatybės kortelėms ar laikiniems pasams ir kelionės dokumentams, kurie galioja 12 mėnesių ar trumpiau. Reglamento (EB) Nr. 2252/2004 1 straipsnio 2a dalyje nustatyta, kad reikalavimas duoti pirštų atspaudus netaikomas vaikams iki 12 metų ir asmenims, kurie fiziškai negali duoti pirštų atspaudų. Šio reglamento 1 straipsnio 2b dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai laikinai negalima paimti jokių pirštų atspaudų, valstybės narės gali išduoti laikiną 12 mėnesių ar mažiau galiojantį pasą. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 2252/2004 nuostatos tiesiogiai netaikytinos piliečiams išduodamoms asmens tapatybės kortelėms, Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė ir pasas gali būti išduoti be juose elektroniniu būdu fiksuotų pirštų atspaudų Reglamente (EB) Nr. 2252/2004 nustatytais atvejais. Aprašo 63.5, 64.4 papunkčiuose nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė ir pasas galioja 12 mėnesių, kai laikinai negalima nuskaityti jokių piliečio pirštų atspaudų. Aprašo 25.5.10 papunktyje nustatyta, kad priimant dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo nuskaitomi piliečio nuo 12 metų pirštų atspaudai. Aprašo
atvejais, kai asmens tapatybės kortelė ar pasas išduodamas vietoj prarasto asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, privaloma patikrinti, ar nėra informacijos apie asmeniui paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.
Aprašo 36 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai konsuliniam pareigūnui ar įgaliotam konsulinės įstaigos darbuotojui kyla įtarimų, kad asmeniui gali būti paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, konsulinis pareigūnas ar konsulinės įstaigos įgaliotas darbuotojas vykdo konsultacijas su Migracijos departamentu. Aprašo 100 punkte nustatyta, kad piliečiui, kuris yra praradęs asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą, tačiau yra galimybė skubiai atlikti Aprašo 27 punkte nurodytą patikrinimą dėl asmens duomenų ir tapatybės ir įsitikinti, kad piliečiui nėra paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, nauja asmens tapatybės kortelės ar pasas gali būti išduoti skubos tvarka. Įstatyme ir kituose teisės aktuose nėra nustatytas draudimas išduoti asmens tapatybės kortelę ar pasą, jei piliečiui yra paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Įstatyme ir kituose teisės aktuose nėra nustatytas draudimas Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose išduoti asmens tapatybės kortelę ar pasą Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ieškomam piliečiui.[1] Įstatymo
kortelės ar paso išdavimo ar keitimo vaikui iki vienų metų, jo atvykimas į Migracijos departamentą ar Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą nėra būtinas.
Įstatymo
valstybėje esančiam piliečiui Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga gali išduoti dokumentą, leidžiantį grįžti į Lietuvos Respubliką – kai asmens tapatybės kortelė ar pasas prarandami, tampa netinkami naudoti ar pasibaigia galiojimo laikas, ir pavedama užsienio reikalų ministrui nustatyti grįžimo dokumento formą bei išdavimo tvarką. Konsulinio statuto 20 straipsnyje nustatyta, kad užsienio valstybėje esančiam piliečiui, praradusiam kelionės dokumentą, jo kelionės dokumentui tapus netinkamu naudoti ar pasibaigus jo galiojimo laikui, konsulinio pareigūno sprendimu užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka išduodamas asmens grįžimo pažymėjimas. Įstatyme ir Konsuliniame statute nėra nustatyta galimybė užsienio valstybėje esančiam piliečiui išduoti asmens grįžimo pažymėjimą, kai piliečiui paskirta Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas. Išduoto asmens grįžimo pažymėjimo duomenys nėra įrašomi į Asmens dokumentų išdavimo informacinę sistemą. Įstatymo 6 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad kai asmens tapatybės kortelė ar pasas prarandami, tampa netinkami naudoti, pasibaigia jų galiojimo laikas ar užsienio valstybėje esantis pilietis neturi galiojančio kelionės dokumento, piliečio, pageidaujančio tęsti kelionę, prašymu Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga gali išduoti laikiną kelionės dokumentą – laikiną pasą, kuris galioja ne ilgiau kaip vienus metus.
Laikino paso formą nustato vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras, o išdavimo tvarką – užsienio reikalų ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Konsulinio statuto 25¹ straipsnyje nustatyta, kad užsienio valstybėje esančiam piliečiui, praradusiam kelionės dokumentą, jo kelionės dokumentui tapus netinkamu naudoti, pasibaigus jo galiojimo laikui, neturinčiam kito galiojančio kelionės dokumento, bet pageidaujančiam tęsti kelionę, jo prašymu užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka išduodamas laikinas kelionės dokumentas – laikinas pasas, kuris galioja ne ilgiau kaip vienus metus. Įstatyme ir Konsuliniame statute nėra nustatyta, kad užsienio valstybėje esančiam piliečiui laikinojo paso negalima išduoti, jei piliečiui paskirta Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas arba jis ieškomas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte patikslinama Įstatymo reguliavimo sritis, nes Įstatyme reguliuojamas asmens tapatybės kortelės ir paso paėmimas. 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p. 73), (toliau – Reglamentas (ES) Nr.
910/2014) apibrėžtos elektroninės atpažinties, elektroninio dokumento, kvalifikuoto elektroninio parašo, kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikato sąvokos, o Įstatyme nurodytas Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas nebegalioja nuo 2018 m. gegužės 9 d., todėl Įstatymo projekte siūloma suderinti sąvokas su Reglamente (ES) Nr. 910/2014 apibrėžtomis ir vartojamomis sąvokomis. Paskutiniai Lietuvos Respublikos piliečio pasai baigė galioti 2018 m., o visose piliečių turimose galiojančiose asmens tapatybės kortelėse ir pasuose yra elektroniniu būdu fiksuoti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys (vardas (vardai), pavardė, lytis, gimimo data, asmens kodas, pilietybė), biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, taip pat pasuose – piliečio gimimo vieta (nurodomas valstybės pavadinimas), o asmens tapatybės kortelėse – asmens elektroninės atpažinties ir kvalifikuotas sertifikatas, todėl Įstatymo projekte siūloma išbraukti perteklines nuostatas, nurodančias datas, nuo kada šie duomenys pradėti elektroniniu būdu fiksuoti asmens tapatybės kortelėse ir pasuose, bei nuostatas dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso. Reglamento (ES) Nr. 2019/1157, kuris bus taikomas nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d., 4 straipsnio
kortelių galiojimo trukmė yra ilgesnė nei 10 metų, kai tapatybės kortelės išduodamos 70 metų amžiaus ir vyresniems asmenims. Atsižvelgiant į Reglamente (ES) Nr. 2019/1157 nustatytą galimybę valstybei narei numatyti ilgesnę nei 10 metų tapatybės kortelių, išduotų vyresniems kaip 70 metų asmenims, galiojimo trukmę ir siekiant palengvinti vyresnio amžiaus piliečiams tenkančią administracinę naštą keičiant asmens dokumentus, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad piliečiui nuo 70 metų išduota asmens tapatybės kortelė galioja 20 metų.
Taip pat Įstatymo projekte siūloma nustatyti konkrečią asmens tapatybės kortelės ir paso, išduodamo piliečiui iki 16 metų galiojimo trukmę, t. y. piliečiui iki 5 metų išduota asmens tapatybės kortelė ar pasas galioja 2 metus, o piliečiui nuo
(EB) Nr. 2252/2004 1 straipsnio 2b dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai laikinai negalima paimti jokių pirštų atspaudų, valstybės narės gali išduoti laikiną 12 mėnesių ar mažiau galiojantį pasą, o Reglamento (ES) Nr. 2019/1157 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai laikinai fiziškai neįmanoma paimti jokių pirštų atspaudų, valstybės narės išduoda 12 mėnesių ar mažiau galiojančią tapatybės kortelę. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme yra nustatomas išduodamų asmens tapatybės kortelių ir pasų galiojimo terminas (priklausomai nuo piliečio amžiaus), tačiau nėra nuostatų apie asmens tapatybės kortelės ir paso, kurie išduodami piliečiui tais išimtiniais atvejais, kai laikinai neįmanoma paimti jokių pirštų atspaudų, galiojimą (tai nustatyta Apraše), ir siekiant visus galimus asmens tapatybės kortelių ir pasų galiojimo terminus nuosekliai nustatyti viename teisės akte, Įstatymo projekte siūloma papildyti Įstatymą nuostatomis dėl 12 mėnesių galiojančių asmens tapatybės kortelių ir pasų. Įstatymo
tapatybės kortelėje ir pase pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis: vardas (vardai), pavardė, lytis, gimimo data, asmens kodas ir pilietybė.
Tačiau faktiškai pilietybės įrašas – LIETUVOS RESPUBLIKOS – įrašomas į asmens tapatybės kortelę ir pasą ne jo išrašymo metu (personalizuojant dokumento blanką), bet įrašomas asmens tapatybės kortelės ir paso blanke jo gamybos metu (Asmens tapatybės kortelės ir paso formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl Paso bei asmens tapatybės kortelės formų patvirtinimo“). Todėl Įstatymo projekte siūloma išbraukti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomą pilietybės duomenį nurodyti kitoje šio straipsnio dalyje – prie kitų į asmens tapatybės kortelę ir pasą įrašomų duomenų. Įstatymo
tautybė. Tačiau Įstatyme nėra nurodytos privalomos sąlygos, kurioms esant tautybė įrašoma: jei piliečio tautybės įrašas yra Gyventojų registre (ir toks, koks jis yra Gyventojų registre) ir jei pageidavimą įrašyti tautybę pilietis pareiškia pateikdamas dokumentus dėl paso išdavimo ar keitimo (į išduotą pasą tautybė negali būti įrašoma). Siekiant patikslinti nuostatas apie piliečio tautybės įrašą pase, Įstatymo projekte siūloma įrašyti, kad tautybė įrašoma pagal Gyventojų registro duomenis, jei tokį prašymą pilietis įrašo pateikdamas dokumentus dėl paso išdavimo ar keitimo.
Įstatymo
elektroniniu būdu fiksuojami asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatas ir kvalifikuotas sertifikatas, t. y. šie sertifikatai įrašomi į visas išduodamas asmens tapatybės korteles, nepriklausomai nuo to, ar šios asmens tapatybės kortelės turėtojas gali naudotis asmens tapatybės kortele kaip elektroninės atpažinties priemone (pvz., vaikai iki 16 metų). Siekiant paspartinti asmens tapatybės kortelių išrašymo procedūrą (be šių sertifikatų asmens tapatybės kortelės išrašymo procesas užtrunka trumpiau), Įstatymo projektu sukuriamos prielaidos nustatyti selektyvų šių sertifikatų įrašymą į asmens tapatybės korteles. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. bus pradėtas taikyti Reglamentas (ES) Nr. 2019/1157, kuriame inter alia nustatyti valstybių narių išduodamoms tapatybės kortelėms taikytini standartai, Įstatymo projekte siūloma nurodyti abu standartus nustatančius Europos Sąjungos teisės aktus (pasams – Reglamentą (EB) Nr. 2252/2004, asmens tapatybės kortelėms – Reglamentą (ES) Nr. 2019/1157) ir nustatyti, kad asmens tapatybės kortelė be joje elektroniniu būdu fiksuotų pirštų atspaudų išduodama jaunesniems nei 12 metų piliečiams (dabar tai nustatyta Apraše). Siekiant nuosekliau išdėstyti nuostatas, Įstatymo projektu siūloma Įstatymo 3 straipsnio
sukako 16 metų, dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo turi pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai sukako 16 metų, perkelti į Įstatymo 6 straipsnį.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme yra nustatyta pareiga kiekvienam piliečiui nuo 16 metų turėti galiojančią asmens tapatybės kortelę ar pasą, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta piliečio atsakomybė, jei jis gyvena be galiojančios asmens tapatybės kortelės ar paso, šiame straipsnyje siūloma nustatyti pareigą Lietuvos Respublikoje gyvenančiam piliečiui, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta, grąžinta ar atkurta, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, grąžinimo ar atkūrimo pateikti dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo. Įstatymo projekte siūloma išbraukti perteklinę Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo ar keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos konsulinėms įstaigoms tvarką nustato vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras, nes Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka apima ir 3 dalyje nurodytą tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad konsulinių misijų metu prašymus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo (keitimo) gali priimti, nagrinėti ir sprendimus dėl jų priimti ne tik konsuliniai pareigūnai, dirbantys diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, bet ir konsuliniai pareigūnai, dirbantys Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, Įstatymo projekte siūloma papildyti institucijų, kurios išduoda ir keičia asmens tapatybės korteles ir pasus, sąrašą, įtraukiant ir Užsienio reikalų ministeriją.
Siekiant palengvinti dokumentų pateikimo procedūras, kai kreipiamasi dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo vaikui, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad, pateikiant dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo vaikui iki dvejų metų, jo atvykimas nebūtinas. Siekiant aiškiai reglamentuoti situacijas, kai piliečiui nauja asmens tapatybės kortelė, naujas pasas ar laikinas pasas negalėtų būti išduodami, jei piliečiui paskirta Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, kol ši kardomoji priemonė nepanaikinta (Įstatyme ar kituose teisės aktuose nėra nustatytas draudimas tokiu atveju išduoti piliečiui asmens tapatybės kortelę, pasą ar laikiną pasą), Įstatymo projekte siūloma tokį draudimą nustatyti. Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad užsienyje esančiam ir Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ieškomam piliečiui neišduodama (nekeičiama) asmens tapatybės kortelė, pasas ar laikinas pasas (tokiu atveju jam galėtų būti išduodamas asmens grįžimo pažymėjimas). Per metus piliečiams išduodama daugiau kaip 500 tūkst. asmens dokumentų: 2018 m. išduoti 598 173 asmens dokumentai, iš jų 494 392 asmens dokumentai išduoti Lietuvos Respublikoje gyvenantiems piliečiams; 2017 m. – atitinkamai
518 780 ir 506 050 asmens dokumentų.
Siekiant piliečiams teikiamas asmens dokumentų išdavimo paslaugas padaryti patogesnes Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ir Lietuvoje gyvenančiam piliečiui išrašyta asmens tapatybės kortelė ar pasas galėtų būti išsiųstas saugiu būdu (dabar tokia galimybė Įstatyme nustatyta tik užsienyje gyvenančiam piliečiui, kai jis kreipiasi į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą). Jei išrašytas asmens dokumentas piliečio pageidavimu jam būtų išsiunčiamas saugiu būdu, į Migracijos departamentą piliečiui atvykti reikėtų tik vieną kartą – pateikti prašymą dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo. Siekiant užtikrinti, kad išsiųsta saugiu būdu asmens tapatybės kortelė ar pasas nebūtų įteikti kitiems asmenims, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad saugiu būdu išsiųstas dokumentas įteikiamas tik pačiam piliečiui, jo teisėtam atstovui (vaiko asmens tapatybės kortelė ar pasas – vienam iš vaiko tėvų, globotinio – globėjui) arba piliečio prašyme, kurį jis pateikė kartu su dokumentais dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo, nurodytam asmeniui, o Įstatymo 6 straipsnio 9 dalies nuostatą papildyti sąlyga, kad įgaliotas asmuo gali paimti išrašytą asmens tapatybės kortelę ar pasą tik tada, jei šie dokumentai atsiimami Migracijos departamente ar Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti dvi privalomas asmens dokumentų siuntimo saugiu būdu sąlygas: 1) paimdamas saugiu būdu išsiųstą asmens tapatybės kortelę ar pasą pilietis, jo teisėtas atstovas ar kitas piliečio prašyme nurodytas asmuo turi patvirtinti savo asmens tapatybę; 2) piliečio naujoje asmens tapatybės kortelėje ar pase nepasikeičia jo asmens duomenys (t. y., jeigu piliečiui atsiimant nereikia pateikti galiojančios asmens tapatybės kortelės ar paso su nepakeistais asmens duomenimis). Įstatymo projektu vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras įpareigojami nustatyti tvarką, kokias procedūras susijusios įstaigos ir pilietis turi atlikti, kad išrašyta asmens tapatybės kortelė ar pasas būtų išsiųsti saugiu būdu. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad saugiu būdu išsiųsta asmens tapatybės kortelė ar pasas paskelbiami galiojančiais, kai gaunama informacija apie jų įteikimą, o neįteikti asmens dokumentai turi būti perduodami Migracijos departamentui. Jeigu pilietis pageidaus asmens tapatybės kortelę ar pasą gauti saugiu būdu, jis už šią paslaugą turės susimokėti paslaugos teikėjui, pateikdamas prašymą asmens tapatybės kortelei ar pasui gauti.
Įstatymo projekte siūloma Įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje išbraukti procedūrinio pobūdžio nuostatas apie tai, kokius dokumentus turi pateikti piliečio įgaliotas asmuo, globėjas, kitas teisėtas atstovas ar piliečio prašyme nurodytas kitas asmuo. Taip pat siūloma kaip perteklinį išbraukti įpareigojimą vidaus reikalų ministrui ir užsienio reikalų ministrui nustatyti asmens tapatybės kortelės ar paso įteikimo piliečiui, išsiuntimo konsulinės įstaigos pasirinktu saugiu būdu ir pranešimo apie asmens tapatybės kortelės ar paso gavimą tvarką, nes kituose Įstatymo projekto straipsniuose nustatomi analogiški įpareigojimai vidaus reikalų ministrui ir užsienio reikalų ministrui apima ir šį įpareigojimą. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siekiama sudaryti galimybę išrašytas asmens tapatybės korteles ir pasus išsiųsti saugiu būdu ir Lietuvoje gyvenantiems piliečiams, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad, atsiimant naują asmens tapatybės kortelę ar naują pasą, keičiama asmens tapatybės kortelė ar keičiamas pasas gali būti nepateikti, jei naujas dokumentas išsiunčiamas saugiu būdu. Taip pat siūloma Įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje išbraukti procedūrinio pobūdžio nuostatas apie pakeistų asmens tapatybės kortelių ir pasų pažymėjimą negaliojančiais, jų grąžinimą piliečiams (tai nustatyta Apraše) ir negrąžintų piliečiams negaliojančių asmens dokumentų sunaikinimą vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Įpareigojimas vidaus reikalų ministrui ir užsienio reikalų ministrui nustatyti negaliojančių asmens tapatybės kortelių ir pasų sunaikinimo tvarką dėstomas Įstatymo projekto 8 straipsnio 6 dalyje.
Siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo, Įstatymo 6 straipsnio 11–14 dalių nuostatos dėl prarastos, rastos asmens tapatybės kortelės ar paso, asmens grįžimo pažymėjimo ir laikino paso išdavimo dėstomos atskirame straipsnyje (Įstatymo projekto 7 straipsnis), o Įstatymo 7, 8, 9, 10 straipsnių nuostatos dėstomos atitinkamai Įstatymo projekto 8, 9, 10 ir 11 straipsniuose. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai užsienio valstybėje esantis pilietis neturi asmens tapatybės kortelės ar paso, nes jie yra paimti Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų dėl piliečiui paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo. Tai nustačiusios Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos negali išduoti užsienio reikalų ministro nustatytos formos asmens grįžimo pažymėjimo, todėl Įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę šį dokumentą išduoti ir esant kitoms priežastims, dėl kurių užsienyje esantis pilietis neturi galiojančios asmens tapatybės kortelės ar paso. Siekiant sudaryti teisines prielaidas Lietuvos Respublikos konsulinėms įstaigoms asmens grįžimo pažymėjimą išduoti naudojantis Asmens dokumentų išdavimo informacinės sistemos priemonėmis (šioje sistemoje būtų fiksuojami išduotų asmens grįžimo pažymėjimų duomenys), Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmens grįžimo pažymėjimo formą nustato vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras, o išdavimo tvarką – užsienio reikalų ministras. Siekiant išvengti tų pačių nuostatų dėl asmens grįžimo pažymėjimo ir laikino paso dėstymo dviejuose to paties lygmens teisės aktuose – Įstatyme ir Konsuliniame statute ir atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma keisti nuostatas, susijusias su asmens grįžimo pažymėjimo ir laikino paso išdavimu, atitinkamai keičiamos ir Konsulinio statuto 20 straipsnio ir 25¹ straipsnio nuostatos.
Siūloma Įstatyme nustatyti tik atvejus, kada išduodamas asmens grįžimo pažymėjimas ir laikinas pasas, o Konsuliniame statute dėstyti nuostatas dėl šių dokumentų išdavimo tvarkos, formos tvirtinimo, galiojimo. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti tik du atvejai, kai asmens tapatybės kortelė ar pasas negalioja: pasibaigus jų galiojimo laikui ir piliečiui mirus. Visais kitais atvejais (baigtinis atvejų sąrašas nustatytas Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje) asmens tapatybės kortelė ar pasas turi būti skelbiami negaliojančiais. Įstatymo projektu siūloma nustatyti du naujus pagrindus, kada asmens tapatybės kortelė ar pasas tampa negaliojančiais automatiškai (be atskiro jų paskelbimo negaliojančiais) – kai jie pakeičiami atitinkamai į naują asmens tapatybės kortelę ar naują pasą arba kai piliečiui išduotas naujas asmens dokumentas su pakeistais asmens duomenimis. Taip pat Įstatymo projektu siūloma nustatyti naują asmens tapatybės kortelės ar paso paskelbimo negaliojančiais priežastį – kai pilietis per nustatytą terminą iš Migracijos departamento neatsiima rasto galiojančio savo asmens dokumento. Įstatymo projekte siūloma asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo ir keitimo teisinį reglamentavimą papildyti nuostatomis, susijusiomis su asmens duomenų tvarkymu. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siekiama Įstatymo nuostatas suderinti su Reglamento (ES) Nr. 2019/1157 nuostatomis, keičiamas Įstatymo priedas papildant nuoroda į minėtą Reglamentą. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus įstatymus turės būti keičiami: 1.
Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1V-200/V-62 „Dėl Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2. Prašymų asmens dokumentams išduoti, pakeisti, įforminti registravimo, užsakymų asmens dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimą tvarkos aprašas, patvirtintas Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1-26
„Dėl Prašymų asmens dokumentams išduoti, pakeisti, įforminti registravimo,
užsakymų asmens dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimą tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios“. 3. Asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo ir įforminimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr.V-141 „Dėl Asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo ir įforminimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 4. Lietuvos Respublikos laikino paso išrašymo, išdavimo ir paskelbimo negaliojančiu tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. V-244 „Dėl Lietuvos Respublikos laikino paso išrašymo, išdavimo ir paskelbimo negaliojančiu tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras turės patvirtinti asmens grįžimo pažymėjimo formą. 12.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti reikės papildomų lėšų, nes, atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pakeitimus, kuriais siūloma nustatyti galimybę asmens tapatybės kortelę ir pasą piliečiui išsiųsti saugiu būdu, turės būti atnaujintos Asmens dokumentų išdavimo informacinė sistema ir Lietuvos migracijos informacinė sistema. Asmens tapatybės kortelės ir pasai išrašomi (atspausdinami) Asmens dokumentų išrašymo centre prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Asmens dokumentų išrašymo centras), o visi asmens dokumento išrašymo procesai (nuo prašymo išduoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelę ar pasą pildymo ir registravimo iki išrašyto dokumento paskelbimo galiojančiu (negaliojančiu, prarastu, grąžintu, negrąžintu) yra fiksuojami Asmens dokumentų išdavimo informacinėje sistemoje. Priėmus Įstatymą bus sudaryta galimybė išrašytą asmens tapatybės kortelę ar pasą piliečio pageidavimu išsiųsti saugiu būdu tiesiai iš Asmens dokumentų išrašymo centro į piliečio nurodytą vietą (šiuo metu visos išrašytos asmens tapatybės kortelės ir pasai iš Asmens dokumentų išrašymo centro išvežiojami į migracijos tarnybas, kur piliečiai juos atsiima). Piliečiui įteikus saugiu būdu jam atsiųstą asmens tapatybės kortelę ar pasą, šis asmens dokumentas bus paskelbiamas galiojančiu, o jo turėtas ir pakeistas asmens dokumentas arba kitas turimas asmens dokumentas su nepakeistais piliečio asmens duomenimis automatiškai turės tapti negaliojančiu. Dėl šių naujų procedūrų turės būti atnaujintos Asmens dokumentų išdavimo informacinė sistema (jai atnaujinti reikėtų apie 100 tūkst. Eur) ir Lietuvos migracijos informacinė sistema (jai atnaujinti reikėtų apie 40 tūkst. Eur).
Eur). Taip pat, siekiant aukštų asmens duomenų apsaugos standartų, kiekviena išrašyta asmens tapatybės kortelė ar pasas jau Asmens dokumentų išrašymo centre turi būti supakuoti į nepermatomas sandarias pakuotes (vokus), todėl Asmens dokumentų išrašymo centrui reikės įsigyti įrenginių, skirtų išrašytiems asmens tapatybės kortelėms ir pasams (atskirai asmens tapatybės kortelėms ir atskirai pasams; iš viso 2 įrenginiai) supakuoti. Kiekvieno iš šių įrenginių orientacinė rinkos kaina – apie 400 tūkst. Eur (iš viso 800 tūkst. Eur). [2] Jei būtų nuspręsta pakavimo įrenginius nuomotis, per metus nuomai reikėtų apie 250 tūkst. Eur. Be to, kasmet reikėtų apie 30–40 tūkst. Eur veiklos išlaidoms (vokams, popieriui ir kt.). Lietuvos Respublikos konsulinėms įstaigoms grįžimo dokumentą išduodant naudojantis Asmens dokumentų išdavimo informacinės sistemos priemonėmis, šios informacinės sistemos pakeitimui reikėtų apie 50 tūkst. Eur ir maždaug 12 tūkst. Eur – naujiems grįžimo dokumentų blankams įsigyti. Įstatymai bus įgyvendinami iš 2020–2022 m. Vidaus reikalų ministerijai skirtų asignavimų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Asmens tapatybės kortelė“, „pasas“, „asmens dokumentai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr.
2019/1157 įsigaliojimo datą ir į tai, kad Įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų lėšų ir atlikti pirkimo procedūras, siūloma nustatyti įstatymų įsigaliojimo terminą – 2021 m. rugpjūčio 2 d. Gal cia reiketu pamineti, kad praktikoje konsulines istaigos susiduria su problema, kai.....kardomoji ar ieskomas Gal paliekam Andzejui ir Nerijui patikslint, nes tu čia viską gerai parašei., kiek aš irgi apie tai suprantu....
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu siūlomą Konsulinio statuto 20 straipsnio 1 dalies pakeitimą, kuriuo vietoj atvejų, kai Lietuvos Respublikos piliečiui gali būti išduotas asmens grįžimo pažymėjimas, išvardijimo būtų įtvirtinta nuoroda į Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymą (kuriame, priėmus kartu teikiamu Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4391 siūlomus pakeitimus, būtų numatyta daugiau asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo atvejų nei nurodyta galiojančios redakcijos Konsulinio statuto 20 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio pavadinime), šių atvejų vardijimo reikėtų atsisakyti ir Konsulinio statuto
direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINIO STATUTO 20 IR 25¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO Įstatymo PROJEKTO 2021-03-24 Nr. XIIIP-4392(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
2020-04-29
reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Aušrinė Norkienė, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Inga Milašiūtė, Laura Plyniuvienė, sekretorė Silvija Vaičiulytė. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius, užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėja Rūta Jasulaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-241 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu siūlomą Konsulinio statuto 20 straipsnio 1 dalies pakeitimą, kuriuo vietoj atvejų, kai Lietuvos Respublikos piliečiui gali būti išduotas asmens grįžimo pažymėjimas, išvardijimo būtų įtvirtinta nuoroda į Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymą (kuriame, priėmus kartu teikiamu Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-4391 siūlomus pakeitimus, būtų numatyta daugiau asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo atvejų nei nurodyta galiojančios redakcijos Konsulinio statuto 20 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio pavadinime), šių atvejų vardijimo reikėtų atsisakyti ir Konsulinio statuto 20 straipsnio pavadinime, suformuluojant jį labiau apibendrintai. Nepritarti Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, nuostatose nustatyta, kad įstatymo pavadinime, o analogiškai ir straipsnio pavadinime, turi būti glaustai nurodomas reguliavimo dalykas. Manome, kad netikslinga keisti Konsulinio statuto 20 straipsnio pavadinimą, nes jis atitinka minėtų rekomendacijų nuostatas ir jo pavadinimas glaustai nurodo jame dėstomą reguliavimo dalyką, o taip pat nuosekliai atitinka Konsulinio statuto III skyriaus Pirmajame skirsnyje su konsuline pagalba susijusių nuostatų dėstymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nebuvo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nebuvo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Komiteto sprendimas: Pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4392 ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Bernatonis, Audronius Ažubalis Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2020-05-27
pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Vidaus reikalų viceministras T. Tamulevičius, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė A. Grikevičienė, šios grupės patarėja R. Jasulaitienė, Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius N. Rudaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-01-241 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu siūlomą Konsulinio statuto 20 straipsnio 1 dalies pakeitimą, kuriuo vietoj atvejų, kai Lietuvos Respublikos piliečiui gali būti išduotas asmens grįžimo pažymėjimas, išvardijimo būtų įtvirtinta nuoroda į Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymą (kuriame, priėmus kartu teikiamu Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-4391 siūlomus pakeitimus, būtų numatyta daugiau asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo atvejų nei nurodyta galiojančios redakcijos Konsulinio statuto 20 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio pavadinime), šių atvejų vardijimo reikėtų atsisakyti ir Konsulinio statuto
Argumentai: Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai ir Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 20 straipsnio pakeitimą dėstyti taip: Pasiūlymas: „1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Pagalba asmenims, praradusiems kelionės dokumentus, kelionės dokumentui tapus netinkamu naudoti ar pasibaigus jo galiojimo laikui Asmens grįžimo pažymėjimo išdavimas“. 2. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas, Lietuvos Respublikos piliečiui praradus kelionės dokumentą, jam tapus netinkamu naudoti ar pasibaigus jo galiojimo laikui Lietuvos Respublikos piliečiui esant užsienio valstybėje, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nustatytais atvejais priima Lietuvos Respublikos piliečio prašymą dėl asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo. Konsulinio pareigūno sprendimu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka piliečiui išduodamas asmens grįžimo pažymėjimas. Asmens grįžimo pažymėjimo formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Užsienio reikalų komitetas 2020-04-29 * Pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4392 ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. Pritarti iš dalies Pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą patikslintam įstatymo projektui. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-4392 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rita Varanauskienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2021-03-17
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, nariai: Agnė Širinskienė, Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Andrius Navickas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Vidaus reikalų ministerijos atstovai: Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, šios grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė ir patarėja Daiva Vežikauskienė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus patarėja Kristina Brazevič, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja V. Staugaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2020-01-241 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu siūlomą Konsulinio statuto 20 straipsnio 1 dalies pakeitimą, kuriuo vietoj atvejų, kai Lietuvos Respublikos piliečiui gali būti išduotas asmens grįžimo pažymėjimas, išvardijimo būtų įtvirtinta nuoroda į Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymą (kuriame, priėmus kartu teikiamu Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-4391 siūlomus pakeitimus, būtų numatyta daugiau asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo atvejų nei nurodyta galiojančios redakcijos Konsulinio statuto 20 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio pavadinime), šių atvejų vardijimo reikėtų atsisakyti ir Konsulinio statuto
Argumentai: Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai ir Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 20 straipsnio pavadinimą dėstyti taip: Pasiūlymas: „1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Pagalba asmenims, praradusiems kelionės dokumentus, kelionės dokumentui tapus netinkamu naudoti ar pasibaigus jo galiojimo laikui Asmens grįžimo pažymėjimo išdavimas“. 1. <...>
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-02-17 <......> Dėl Įstatymo projektą lydinčio Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 20 ir 25¹straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4392(2) pastabų ir pasiūlymų neturime, jis turėtų įsigalioti, kaip ir nustatyta, 2021 m. rugpjūčio 2 d. Atsižvelgti
ministerija 2021-02-171 <......> Ministerija taip pat siūlo patikslinti Projektą lydimąjį Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 20 ir 25¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4392(2) (toliau – Projektas Nr. 2). Pagal Projekto Nr. 2 siūlomas 20 ir 25¹ straipsnių pakeitimo nuostatas, abiejų laikinųjų kelionės dokumentų – asmens grįžimo pažymėjimo ir laikino paso formas nustato vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras.
Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 13 dalį, laikino paso išdavimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Turint tikslą, kad asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo procedūra būtų analogiška laikino paso išdavimui naudojantis Asmens dokumentų išrašymo sistema (ADIS5), siūlytina nustatyti, kad asmens grįžimo pažymėjimas taip pat išduodamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su vidaus reikalų ministru. Be to, asmens grįžimo pažymėjimo išdavimas neturėtų būti siejamas tik su piliečio prašymu, nes pasitaiko atvejų, kai asmens grįžimo pažymėjimą užsienyje esančiam piliečiui reikia išduoti pagal kito asmens prašymą ar tarpininkaujant teisėsaugos, globos ar sveikatos priežiūros institucijoms. Taigi Projektu Nr. 2 keičiamo 20 straipsnio 1 dalį siūlome išdėstyti taip: „1. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nustatytais atvejais priima Lietuvos Respublikos piliečio prašymą dėl asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo. Konsulinio pareigūno sprendimu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta ir su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru suderinta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiui išduodamas išduoda asmens grįžimo pažymėjimas pažymėjimą. Asmens grįžimo pažymėjimo formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.“ Pritarti Argumentai:
Pritarti Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymui, o, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad juo yra siūloma nustatyti, kad asmens grįžimo pažymėjimas išduodamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinus su vidaus reikalų ministru, kuri taip pat taikoma 20 str.
dėstyti nuosekliai ir glaustai, Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 20 straipsnį išdėstyti taip: Pasiūlymas:
„20 straipsnis. Asmens grįžimo pažymėjimo
išdavimas
pažymėjimus išduoda:
1) Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nustatytais atvejais;
2) užsienio valstybėje gimusiems nepilnamečiams vaikams, kurių tėvai ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai;
3) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turintiems asmenims be pilietybės, kurie būdami užsienio valstybėje prarado kelionės dokumentą, kurių kelionės dokumentas tapo netinkamas naudoti ar pasibaigė jo galiojimo laikas;
4) užsieniečiams Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais. 2. Asmens grįžimo pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta ir su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru suderinta tvarka. Asmens grįžimo pažymėjimo formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.“
ministerija 2021-02-172 Projektu Nr. 2 keičiamą 25¹ straipsnį siūlome išdėstyti taip: „25¹ straipsnis.
Laikino kelionės dokumento išdavimas Konsulinis pareigūnas Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos piliečio prašymu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta ir su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru suderinta tvarka išduoda laikiną kelionės dokumentą – laikiną pasą, kuris galioja ne ilgiau kaip vienus metus. Laikino paso formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.“ Pritarti Argumentai:
Pritarti Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymui ir Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 25¹ straipsnį išdėstyti taip: Pasiūlymas: „25¹ straipsnis. Laikino kelionės dokumento išdavimas Konsulinis pareigūnas, Lietuvos Respublikos piliečiui praradus kelionės dokumentą, jam tapus netinkamu naudoti, pasibaigus jo galiojimo laikui ar Lietuvos Respublikos piliečiui, esančiam užsienio valstybėje, neturint kito galiojančio kelionės dokumento, pageidaujančiam tęsti kelionę, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nustatytais atvejais jo Lietuvos Respublikos piliečio prašymu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta ir su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru suderinta tvarka išduoda laikiną kelionės dokumentą – laikiną pasą, kuris galioja ne ilgiau kaip vienus metus. Laikino paso formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2020-04-29 * Pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIIP-4392 ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. Pritarti iš dalies Pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymus patikslintam įstatymo projektui. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-4392 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė