Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
4 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) dėl jos (jo) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jos (jo) vaikas (įvaikis) auga ar augo socialinės rizikos šeimoje patirdamas socialinę riziką, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme;“. 2. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo);“. 3. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikiai motina arba tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų šio straipsnio 6 dalies 3 punkte, padarymą) ir teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikis už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo).“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. liepos
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Kęstutis Smirnovas Algirdas Butkevičius Gediminas Kirkilas
Projekto Nr. XIIIP-4390(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
4 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) dėl jos (jo) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jos (jo) vaikas (įvaikis) auga ar augo socialinės rizikos šeimoje patirdamas socialinę riziką, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme;“. 2. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) iki pilnametystės arba emancipacijos nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo);“. 3. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) iki pilnametystės arba iki emancipacijos nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikiaiė motina arba daugiavaikis tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų šio straipsnio 6 dalies 3 punkte, padarymą) ir teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikis už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo).“
įgyvendinimas
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
priežastys, parengto projekto tikslas ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 str. 6 d. 4 ir 5 punktuose yra nustatytos sąlygos apriboti antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimą daugiavaikiams motinai arba tėvui dėl jos (jo) išauginto vaiko (įvaikio) nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų padarymo. Pažymėtina, kad minėtos nuostatos yra įgyvendinamos Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“). Pagal nuostatų 17¹punktą, antrojo laipsnio valstybinės pensijos daugiavaikiams motinai arba tėvui neskiriamos, esant bent vienai Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytai aplinkybei. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 str. 6 d. 4 ir 5 punktuose nustatytas daugiavaikių motinos arba tėvo teisės į antrojo laipsnio valstybinės pensiją ribojimas galimai yra teisingumo principo pažeidimas. Taikant minėtas nuostatas de facto įgyvendinamas atsakomybės perkėlimas – tėvai yra netiesiogiai baudžiami už jų vaikų (įvaikių) padarytus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus. Tai prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse įteisintai nuostatai, kad asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas. Net nepilnamečių vaikų tėvų civilinė atsakomybė taikoma tik esant jų kaltei (tėvų kaltė suprantama kaip netinkamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas).
Minėtos pareigos tėvams nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje: vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tačiau Civilinio kodekso 3.160 straipsnyje, kuris apibrėžia tėvų valdžios pabaigą, nustatyta, kad tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam. Minėtas daugiavaikių motinų ir tėvų teisės į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ribojamas nustatomas nesant pagrįsto būtinumo. Be to, yra klaidinga manyti, kad suaugusio žmogaus elgesys, sprendimai, nustatytų elgesio normų nesilaikymas, galimos nusikalstamos veikos turi tiesioginį neginčijamą priežastinį ryšį su jo auklėjimu vaikystėje ir todėl turi būti vertinamos kaip jo tėvų atsakomybė – pagrindas riboti antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimą daugiavaikiams motinai arba tėvui. Vienokį ar kitokį (galimai nusikalstamą) žmogaus elgesį gali lemti įvairūs veiksniai, sąlygos, jų tarpusavio santykis – socialinė aplinka, asmeninės savybės, gyvenimiška patirtis ir t. t. Todėl nėra teisinga riboti teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiams motinai arba tėvui dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Darytina išvada, kad minėtas teisių ribojimas galimai prieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. Asmens teisės ar laisvės ribojimo pagrįstumą demokratinėje visuomenėje galima vertinti vadovaujantis protingumo ir akivaizdžios būtinybės kriterijais, jis turi atitikti inter alia teisingumo sampratą.
Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo
valstybinių pensijų įstatymo 4 str. 6 d. 1 p. pakeitimais siekiama suvienodinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme sąvokų naudojimą – atsisakyti „socialinės rizikos šeimos“ sąvokos naudojimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 str. 6 d.
pensija neskiriama, jeigu ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo). Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 str. 6 d. 5 p. nustatyta, kad daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikiai motina arba tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų šio straipsnio 6 dalies 3 punkte, padarymą) ir teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikis už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo). Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 str. 6 d. 1 p. naudojama „socialinės rizikos šeimos“ sąvoka ir yra nurodoma, kad jos apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme. Tačiau Socialinių paslaugų įstatyme ši sąvoka nėra naudojama. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma netaikyti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punkto ir 5 punkto nuostatų daugiavaikių tėvų išaugintiems vaikams (įvaikiams). Pakeisti 4 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) ji (jis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne;“.
Pakeisti 4 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) ji (jis) nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikiai motina arba tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų šio straipsnio 6 dalies 3 punkte, padarymą) ir teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas.“ Minėtais pakeitimais siekiama pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą, patikslinant antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikiams motinai arba tėvui sąlygas bei pašalinant šiuo metu teisės aktuose nustatytą asmenų lygiateisiškumo bei teisingumo principams prieštaraujantį daugiavaikių motinų teisės į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ribojimą. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 str. 6 d. 1 p. siūloma neminėti „socialinės rizikos šeimos“ sąvokos ir punktą išdėstyti taip: „1) dėl jos (jo) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jos (jo) vaikas (įvaikis) auga ar augo šeimoje patirdamas socialinę riziką, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme“. Pakeitimais bus suvienodintas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme sąvokų naudojimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir
korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Priimtas įstatymo projektas esminės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įgyvendinant Įstatymo projektu siūlomas nuostatas reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 255 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo (2020 m. liepos 1 d.) turės priimti nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 255 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminarius paskaičiavimus, įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms įgyvendinti reikės apie 2,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų Įstatymo projekto rengimo metu negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai žodžiai: „antrojo laipsnio valstybinė pensija“, „daugiavaikiai tėvai“ 15.Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Kęstutis Smirnovas Algirdas Butkevičius Gediminas Kirkilas
2020-01-09
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, siūlome įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ įrašyti žodžius
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o 2 dalyje vietoj liepos 1 d. datos nurodyti
birželio 30 d. datą, kad įgyvendinamieji teisės aktai būtų priimti dar iki įstatymo įsigaliojimo. Taip pat reikėtų patikslinti įstatymo priėmimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5)
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2020-06-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, P. Kuzmickienė, V. Rastenis,
J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestasis asmuo S. Gaidamavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vyresnioji patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01- 09 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, siūlome įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o 2 dalyje vietoj liepos 1 d. datos nurodyti birželio 30 d. datą, kad įgyvendinamieji teisės aktai būtų priimti dar iki įstatymo įsigaliojimo. Taip pat reikėtų patikslinti įstatymo priėmimo datą. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.3. 2. LR Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2020-01- 14 Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4390 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-06-17 nutarimas Nr. 631 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-1638 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730
Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą, atsižvelgiant į šias pastabas:
teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam, o pagal Civilinio kodekso 3.155 straipsnį vaikus iki pilnametystės ar emancipacijos prižiūri tėvai. Todėl, vertinant tėvų išugdytų vaikų elgesį, turėtų būti atsižvelgiama tik į laikotarpį, kuriuo tėvai buvo teisiškai atsakingi už vaiką. Atsižvelgiant į tai, siūloma:
valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) vaikas (įvaikis) iki pilnametystės arba iki emancipacijos nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo);“; 1.2.
Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamą Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) vaikas (įvaikis) iki pilnametystės arba iki emancipacijos nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikė motina arba daugiavaikis tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų šio straipsnio 6 dalies
atvejus, kai įvaikis už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo).“
skaičiavimais, Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti papildomai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto prireiktų apie 2,3 mln. eurų per metus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“).
Be to, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“
atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Atsižvelgus į jau prisiimtus įsipareigojimus (didinti išmokas vaikams, mokėti subsidijas darbo užmokesčiui, didinti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atlyginimus ir pan.) ir įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenumatyta skirti papildomų lėšų Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti, siūlytina Įstatymo projektą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį nustatant ne ankstesnę nei
įsigaliojimo datą. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijos pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai bei pasiūlymams. 7.2. Komiteto pasiūlymas: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2 Argumentai: Atsižvelgiant LR Vyriausybės 2020-06-17 nutarimu Nr. 631 pateiktos išvados 1.1. punktą, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamą Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „4) ji
(jis) ar bent vienas jos (jo) vaikas (įvaikis) iki pilnametystės arba iki emancipacijos nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo);“. Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
3 Argumentai: Atsižvelgiant LR Vyriausybės 2020-06-17 nutarimu Nr. 631 pateiktos išvados 1.2. punktą, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamą Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 5 punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „5) ji
(jis) ar bent vienas jos (jo) vaikas (įvaikis) iki pilnametystės arba iki emancipacijos nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikiaiė motina arba daugiavaikis tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų šio straipsnio 6 dalies 3 punkte, padarymą) ir teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikis už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo).“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2020-06-232 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą dėl projekte numatyto Įstatymo įsigaliojimo datos bei į LR Vyriausybės 2020-06-17 nutarimu Nr.
631 pateiktos išvados 2 dalį, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas: Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
teisės aktus.“. Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už
Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė