Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Projekto lyginamasis variantas
1,
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Šis Įstatymas reglamentuoja nekilnojamųjų
daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, ir matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę.“
taip: „1. Kadastro vietovė – pagrindinis nekilnojamojo turto kadastro teritorinis vienetas Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, turintis nustatytas ribas, plotą, pavadinimą ir unikalų skaitmeninį kodą, skirtas nekilnojamųjų daiktų apskaitai ir žymėjimui. Kadastro vietovė skaidoma į kadastro blokus, kurie turi ribas ir unikalius skaitmeninius kodus. Kadastro vietovės nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka.“
straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos jūrinė teritorija (toliau – jūrinė teritorija) – nustatytą plotą
ir unikalų skaitmeninį kodą turinti Baltijos jūros teritorijos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, kontinentinį šelfą ir Lietuvos Respublikai priklausančią išskirtinę ekonominę zoną.“
ir 12 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 dalimis. 4. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis
Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje, vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje. Ši informacija pateikiama skaitmenimis, grafiniais elementais.“
dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) statinio (išskyrus jūrinėje teritorijoje
esančio statinio) buvimo vieta žemės sklype (žemės sklypo, kuriame yra statinys, unikalus numeris); “. 2. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Įrašant nekilnojamojo daikto (išskyrus jūrinėje teritorijoje esančio
statinio) kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris).“
straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Įrašant jūrinėje teritorijoje esančio statinio kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą kartu turi būti nurodomas šios jūrinės teritorijos, kurioje yra šis statinys, pavadinimas ir unikalus skaitmeninis kodas.“
pakeitimas
10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), išskyrus jūrinėje teritorijoje esančio statinio), statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai;“. 2. Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje jūrinėje teritorijoje. Parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka.“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis rengiamas ir tikslinamas naudojantis georeferencinių erdvinių duomenų bazėmis rinkiniais, Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei vadovaujantis žemės sklypo planu ir kitais nekilnojamojo daikto formavimo procese sudarytais dokumentais, kurie yra pateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti.“
ir ją išdėstyti taip:
„2. Kadastro žemėlapis apima visą Lietuvos Respublikos sausumos teritoriją,
jos išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą Baltijos jūroje jūrinę teritoriją. Jį sudaro šie pagrindiniai grafiniai sluoksniai:“. 3. Papildyti 17 straipsnio 2 dalį nauju 11 punktu ir jį išdėstyti taip:
„11) jūrinės teritorijos ribų, pavadinimo, unikalaus
skaitmeninio kodo.“
straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nekilnojamojo daikto planai parengti taip,
kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ar jūrinėje teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje;“. 5. Pakeisti 17 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių, kadastro vietovių, kadastro blokų, ir sodininkų bendrijoms priskirtų mėgėjų sodo teritorijų ir jūrinės teritorijos riboms pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje reikalingų duomenų parengimo ir pateikimo Kadastro tvarkytojui tvarką nustato Kadastro nuostatai.“
institucija iki 2020 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. respublikos prezidentas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Projekto Nr. XIIIP-4382(2) lyginamasis variantas
1,
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Šis Įstatymas reglamentuoja nekilnojamųjų
daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nNekilnojamojo turto kadastrą, nNekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, ir matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę.“
taip:
„1. Kadastro vietovė – pagrindinis nekilnojamojo
turto kadastro teritorinis vienetas Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, turintis nustatytas ribas, plotą, pavadinimą ir unikalų skaitmeninį kodą, skirtas nekilnojamųjų daiktų apskaitai ir žymėjimui. Kadastro vietovė skaidoma į kadastro blokus, kurie turi ribas ir unikalius skaitmeninius kodus. Kadastro vietovės nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Lietuvos Respublikos jūrinė teritorija (toliau – jūrinė teritorija) – nustatytą plotą ir unikalų skaitmeninį kodą turinti Baltijos jūros teritorijos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, kontinentinį šelfą, išskirtinę ekonominę zoną.“
ir 12 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 dalimis. 4. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis
daiktų, esančių Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje, vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje. Ši informacija pateikiama skaitmenimis, grafiniais elementais.“
dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) statinio (išskyrus jūrinėje teritorijoje
esančio statinio) buvimo vieta žemės sklype (žemės sklypo, kuriame yra statinys, unikalus numeris); “. 2. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Įrašant nekilnojamojo daikto (išskyrus jūrinėje teritorijoje esančio
statinio kadastro duomenis) kadastro duomenis į nNekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris).“
straipsnį 6 dalimi: „6. Įrašant jūrinėje teritorijoje esančio statinio kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą kartu turi būti nurodomas šios jūrinės teritorijos, kurioje yra šis statinys, pavadinimas ir unikalus skaitmeninis kodas.“
pakeitimas
10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), išskyrus jūrinėje teritorijoje esančio statinio duomenis), statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai;“. 2. Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje jūrinėje teritorijoje. Parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka.“
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų
nustatymo darbus Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai. Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, gali atlikti nekilnojamųjų daiktų duomenų nustatymo darbus turėdami jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus.
Tuo atveju, jeigu valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių darbuotojas turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, reikalavimas tokį pažymėjimą gauti iš naujo netaikomas.“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis rengiamas ir tikslinamas naudojantis georeferencinių erdvinių duomenų bazėmis rinkiniais, Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei vadovaujantis žemės sklypo planu ir kitais nekilnojamojo daikto formavimo procese sudarytais dokumentais, kurie yra pateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti.“
pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„2. Kadastro žemėlapis apima visą Lietuvos Respublikos sausumos teritoriją,
jos išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą Baltijos jūroje jūrinę teritoriją. Jį Kadastro žemėlapį sudaro šie pagrindiniai grafiniai sluoksniai:“. 3. Papildyti 17 straipsnio 2 dalį 11 punktu:
„11) jūrinės teritorijos ribų, pavadinimo, unikalaus
skaitmeninio kodo.“ 4.
Pakeisti 17 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nekilnojamojo daikto planai parengti taip,
kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ar jūrinėje teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje;“. 5. Pakeisti 17 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių, kadastro vietovių, kadastro blokų, ir sodininkų bendrijoms priskirtų mėgėjų sodo teritorijų ir jūrinės teritorijos riboms pažymėti nNekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje reikalingų duomenų parengimo ir pateikimo Kadastro tvarkytojui tvarką nustato Kadastro nuostatai.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2020 m. gruodžio
Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. XII-1781 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos“ patvirtinimo“ nuostatomis planuojama formuoti nekilnojamuosius daiktus jūrinėse teritorijose. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žemės sklypai formuojami Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Minėto įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Pažymėtina, kad teisės aktais nėra reglamentuota, kokia tvarka ir kaip jūrinėse teritorijose turėtų būti formuojami nekilnojamieji daiktai (žemės sklypai, pastatai ar inžineriniai statiniai), tačiau šiuo metu jau kyla poreikis formuoti nekilnojamuosius daiktus minėtose teritorijose. Įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti teisinę galimybę formuoti nekilnojamuosius daiktus Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje. Įstatymo projekto uždavinys – Lietuvai priklausančią jūrinės teritorijos dalį Nekilnojamojo turto kadastre įteisinti kaip Lietuvos Respublikos jūrinę teritoriją ir suteikti jai atpažinties kodą. Minėtieji pakeitimai suteiks galimybę sudaryti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje naują grafinį sluoksnį, kurį sudarytų jūrinės teritorijos ribos, pavadinimas ir unikalus skaitmeninis kodas.
Kadastro žemėlapyje esant minėtam naujam sluoksniui bus sudaryta galimybė formuoti ir Nekilnojamojo turto registre registruoti nekilnojamuosius daiktus Lietuvos Respublikos jūrinėse teritorijose. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio
nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės reglamentuoja kadastrinius matavimus sausumoje. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kadastro žemėlapis apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, jos išskirtinę zoną ir kontinentinį šelfą Baltijos jūroje. Iš minėtos teisinės nuostatos išeina, kad kadastro žemėlapyje turėtų būti kadastro vietovė, apimanti ir jūrinę teritoriją Baltijos jūroje. Atkreiptinas dėmesys, kad kadastro žemėlapis (apimantis tik Lietuvos Respublikos sausumos teritoriją) buvo sukurtas 1996 m. suskirstant Lietuvos Respublikos teritoriją į kadastro vietoves ir blokus, kadastro vietovėms suteikiant kodus, kurių pirmi du skaičiai yra savivaldybės kodas, Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu. Pažymėtina, kad norint išskirti naują kadastro vietovę apimančią jūrinę teritoriją Baltijos jūroje, būtų sudėtinga nuspręsti, kuriai iš savivaldybių (Palangos m., Klaipėdos m., Klaipėdos r. ar Neringos r.) minėta teritorija priklausytų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat siekiant racionaliausiu būdu išspręsti kylančius sunkumus dėl nekilnojamųjų daiktų registravimo jūrinėje teritorijoje, kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019-04-03 įsakymu Nr. 3D-195 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytos darbo grupės (toliau – Darbo grupė) nariais nuspręsta teisės aktais neinicijuoti naujos kadastro vietovės, apimančios jūrinę Baltijos jūros teritoriją, formavimo, o siūlyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 1, 2, 6, 8 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Lietuvai priklausančią jūrinės teritorijos dalį Nekilnojamojo turto kadastre įteisinti kaip Lietuvos Respublikos jūrinę teritoriją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo ir jį parengė Žemės ūkio ministerija atsižvelgdama į Darbo grupės dėl Lietuvai priklausančios jūrinės teritorijos Baltijos jūroje dalies įrašymo (įteisinimo) Nekilnojamojo turto kadastre išvadas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadastro žemėlapis apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, jos išskirtinę zoną ir kontinentinį šelfą Baltijos jūroje, tačiau kadastro žemėlapio teritorija apima tik Lietuvos Respublikos sausumos teritoriją, o Lietuvos Respublikos jūrinė teritorija Baltijos jūroje nesuskirstyta į kadastro vietoves, todėl nėra galimybės toje teritorijoje formuoti ir registruoti statinių kadastro duomenų į Nekilnojamojo turto kadastrą. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti naują sąvoką, t. y. Lietuvos Respublikos jūrinė teritorija – Lietuvai priklausanti Baltijos jūros teritorijos dalis, nustatytą plotą ir unikalų skaitmeninį kodą turinti Baltijos jūros teritorijos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, kontinentinį šelfą ir Lietuvos Respublikai priklausančią išskirtinę ekonominę zoną, turinti nustatytą plotą, unikalų skaitmeninį kodą. Jūrinė teritorija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos dalis. Taip pat įstatymo projektu siūloma, kad įrašant jūrinėje teritorijoje esančio statinio kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą kartu turi būti nurodomas šios jūrinės teritorijos, kurioje yra šis statinys, pavadinimas ir unikalus skaitmeninis kodas. Be to, įstatymo projektu siūloma, kad jūrinė teritorija nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymima ir tikslinama Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų pakeitimas sudarys teisinę galimybę formuoti nekilnojamuosius daiktus Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje. Atsižvelgiant į teisėkūros ekonomiškumo principą Įstatymo projekte taip pat siūloma tikslinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 straipsnį atsisakant matininko eksperto sąvokos, kadangi matininkų ekspertų kvalifikacijos pažymėjimai galiojo iki 2011 m. liepos 1 d., taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo nuostatas, siūloma tikslinti 17 straipsnio 1 dalyje pateikiamą žodžių junginį „georeferencinių duomenų bazės“ ir jį pakeisti į „georeferencinių erdvinių duomenų rinkiniai“. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, nerengiamas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, reikės keisti Nekilnojamojo turto registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų projektus parengs Žemės ūkio ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,nekilnojamojo turto kadastras“, ,,žemė“, „jūrinė teritorija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje siūlytina išbraukti žodžius „toliau – Vyriausybė“ kaip perteklinius, kadangi vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 6.1. punktu, jei institucijos pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomoje naujoje įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje vartojamas žodžių junginys „apimanti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, kontinentinį šelfą ir Lietuvos Respublikai priklausančią išskirtinę ekonominę zoną“. Pastebėtina, kad galiojančiuose įstatymuose (Koncesijų, Nacionalinio saugumo pagrindų, Atsinaujinančių išteklių energetikos ir daugelyje kitų) bei Konstitucijos 47 straipsnyje vartojamas žodžių junginys „Lietuvos Respublikos išskirtinė ekonominė zona“, o ne „Lietuvos Respublikai priklausanti išskirtinė ekonominė zona“. Be to, Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje[1], priimtoje
įgyvendinimo galimybę išskirtinėje ekonominėje zonoje, o ne apie tokių zonų priklausymą tam tikroms valstybėms, todėl teigtina, kad analizuojamas žodžių junginys yra netikslus ir neatitinka galiojančiuose įstatymuose ir tarptautiniuose teisės aktuose vartojamos terminologijos.
Siūlytina jį pakeisti ir atsisakyti perteklinio žodžių „Lietuvos Respublikos“, „priklausanti“ vartojimo, išdėstant šį žodžių junginį taip: „apimanti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, kontinentinį šelfą, išskirtinę ekonominę zoną“. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatomis yra keičiama galiojančiame įstatyme vartojama formuluotė „Lietuvos Respublikos teritorija“ į formuluotę „Lietuvos Respublikos sausumos teritorija ir jūrinė teritorija“, atsižvelgiant į tai svarstytina, ar siekiant suvienodinti vartojamas formuluotes nereikėtų projekto nuostatomis pakeisti ir galiojančio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, kurioje vartojama formuluotė „Lietuvos Respublikos teritorija“. 4. Projekto 6 straipsnio pavadinimas turėtų būti pakeistas iš „Įstatymo įsigaliojimas“ į
„Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, kadangi šio straipsnio nuostatos
reglamentuoja įstatymo įsigaliojimą bei įgyvendinimą. 5. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] Ratifikuota Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-1726 Dėl Jungtinių tautų jūrų teisės konvencijos ir Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio
ratifikavimo, priimtu 2003-09-09.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO ĮSTATYMO NR. VIII-1764 1, 2, 6, 8, 11
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2020-06-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas;
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-07) 2(2) 1(1) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje siūlytina išbraukti žodžius „toliau – Vyriausybė“ kaip perteklinius, kadangi vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 6.1. punktu, jei institucijos pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-07) 2(2) 2(2)
siūlomoje naujoje įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje vartojamas žodžių junginys
„apimanti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, kontinentinį šelfą ir Lietuvos
Respublikai priklausančią išskirtinę ekonominę zoną“.
Pastebėtina, kad galiojančiuose įstatymuose (Koncesijų, Nacionalinio saugumo pagrindų, Atsinaujinančių išteklių energetikos ir daugelyje kitų) bei Konstitucijos 47 straipsnyje vartojamas žodžių junginys „Lietuvos Respublikos išskirtinė ekonominė zona“, o ne „Lietuvos Respublikai priklausanti išskirtinė ekonominė zona“. Be to, Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje[¹], priimtoje 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje, kalbama apie valstybių suverenių teisių įgyvendinimo galimybę išskirtinėje ekonominėje zonoje, o ne apie tokių zonų priklausymą tam tikroms valstybėms, todėl teigtina, kad analizuojamas žodžių junginys yra netikslus ir neatitinka galiojančiuose įstatymuose ir tarptautiniuose teisės aktuose vartojamos terminologijos. Siūlytina jį pakeisti ir atsisakyti perteklinio žodžių „Lietuvos Respublikos“, „priklausanti“ vartojimo, išdėstant šį žodžių junginį taip:
„apimanti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, kontinentinį šelfą,
išskirtinę ekonominę zoną“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-07)5
keičiama galiojančiame įstatyme vartojama formuluotė „Lietuvos Respublikos teritorija“ į formuluotę „Lietuvos Respublikos sausumos teritorija ir jūrinė teritorija“, atsižvelgiant į tai svarstytina, ar siekiant suvienodinti vartojamas formuluotes nereikėtų projekto nuostatomis pakeisti ir galiojančio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, kurioje vartojama formuluotė „Lietuvos Respublikos teritorija“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-01-07)7 N 4.
Projekto 6 straipsnio pavadinimas turėtų būti pakeistas iš
„Įstatymo įsigaliojimas“ į „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, kadangi
šio straipsnio nuostatos reglamentuoja įstatymo įsigaliojimą bei įgyvendinimą. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08)71
po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. VIII-1764 1, 2, 6, 8 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4382(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Petrauskienė, A. S. Nausėda. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė