Projekto lyginamasis variantas
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 15³ IR 45 straipsniŲ PAKEITIMO
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15³ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15³ straipsnis. Maksimalūs asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminai
teikiančios įstaigos privalo visiems pacientams suteikti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais. 2. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga privalo apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui (toliau – apdraustasis pacientas) suteikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą per šios dalies 1–45 punktuose nurodytą terminą, skaičiuojamą nuo apdraustojo paciento kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko:
1) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju – ne vėliau kaip per 24 valandas;
12) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas;
23) antrinės ir tretinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
34) brangiojo tyrimo ir (ar) procedūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
45) stacionarinę, dienos stacionaro ir (ar) dienos chirurgijos sveikatos priežiūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų. 3.
pacientui, kuris dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo kreipiasi Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą, dėl kurios apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ji yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. 4. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga, registruodama pacientą, paciento kreipimosi į šią įstaigą momentu sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka privalo jį informuoti apie teisę gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą per šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus. 5. Jeigu kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią LNSS įstaigą momentu apdraustasis pacientas pageidauja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gauti vėliau, negu per šio straipsnio 2 dalies 1–45 punktuose nurodytą terminą, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gautas paciento sutikimas ir padaromas papildomas įrašas registracijos sistemoje. 6. Jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga apdraustojo paciento kreipimosi į ją momentu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugos per šio straipsnio 2 dalies 1–45 punktuose nurodytą terminą, ji privalo užtikrinti, kad būtų atlikta apdraustojo paciento išankstinė registracija asmens sveikatos priežiūrai gauti kitoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje, kurioje asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 2 dalies 1–45 punktuose nurodytą terminą. Kriterijų, kuriems esant laikoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti objektyviai suteiktos per šio straipsnio 2 dalies 1–45 punktuose nurodytą terminą, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Prieš darant įrašą registracijos sistemoje, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gaunamas paciento sutikimas gauti norimą asmens sveikatos priežiūros paslaugą pasiūlytoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje. 7. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju nėra gaunamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytas paciento sutikimas asmens sveikatos priežiūros paslaugą gauti vėliau, negu per šio straipsnio 2 dalies 1–45 punktuose nurodytą terminą, ir LNSS įstaigai šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju pasiūlius pacientą įregistruoti kitoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje, kurioje asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 2 dalies 1–45 punktuose nurodytą terminą, nėra gaunamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytas paciento sutikimas tokią paslaugą gauti, paciento registracijos procesas užbaigiamas registracijos sistemoje įrašant, kad pacientas atsisako pasinaudoti teise gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalies 1–45 punktuose nurodyti terminai pradedami skaičiuoti nuo paciento pakartotinio kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento. 8. Sveikatos apsaugos ministras nustato pacientų registravimo LNSS įstaigose šio straipsnio 4–7 dalyse nurodytais atvejais tvarką. 9. Tais atvejais, kai šiame straipsnyje nustatyta tvarka užregistruotas pacientas paskirtu laiku neatvyksta gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugos, šio straipsnio 2 dalies 1–45 punktuose nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo paciento pakartotinio kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią LNSS įstaigą momento.“
pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, organizuoti savo darbą taip, kad sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams būtų užtikrintos ne mažiau kaip po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko. Jei asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, organizuoja savo darbą taip, kad pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams užtikrina daugiau kaip po 10 valandų 5 darbo dienas per savaitę, įstaigai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka papildomai skiriamas finansinis skatinimas jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinti nepertraukiamą (visomis dienomis ištisą parą) pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus pirminės ambulatorinės psichikos ir odontologijos sveikatos priežiūros paslaugas) teikimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 2. Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Darius Kaminskas Asta Kubilienė Aurelijus Veryga
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15³ ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatinusios priežastys: Vienas iš kertinių šeimos medicinos principų yra nepertraukiama paciento priežiūra. Visame pasaulyje terminas „nepertraukiama“ labiau suprantamas kaip tęstinę priežiūra. Kitaip tariant, šeimos gydytojas yra tas, kuris sprendžia didžiąją dalį pacientų sveikatos problemų, bet kai tam neturi galimybių, pacientą nukreipia kitos profesinės kvalifikacijos gydytojui. O po kitų specialistų konsultacijų, tyrimų ar gydymo stacionare toliau pats rūpinasi paciento sveikata. Tuo tarpu Lietuvoje terminas „nepertraukiama“ interpretuojamas tiesiogiai, t . y. šeimos gydytojo medicinos paslaugos turi būti teikiamos visą parą 7 dienas per savaitę, kitaip sakant ne tik dienos metu (darbo dienomis), bet ir naktimis, švenčių dienomis, savaitgaliais. Nors pareiga nepertraukiamai teikti pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas yra įtvirtinta asmens sveikatos priežiūros įstaigai, tačiau šeimos medicinos paslaugas de fakto teikia ne įstaiga, o asmuo – šeimos gydytojas, kartu su kitais pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos nariais. Šiuo metu įstatymu įtvirtintas reikalavimas visą parą (7 dienas per savaitę) teikti šeimos medicinos paslaugas yra nepagrįstas ekonominiu ir klinikiniu požiūriu:
1) Siekiant gerinti šeimos medicinos paslaugų prieinamumą rajonuose, šios paslaugos teikiamos kaimų ir miestelių ambulatorijose, kuriose paprastai dirba vienas, du ar tam tikrais atvejais trys šeimos gydytojai.
Tokiose ambulatorijose fiziškai ir pagal Darbo kodekso nuostatas negalima užtikrinti nenutrūkstamos laike pirminės sveikatos priežiūros, nes tiesiog nėra tiek žmogiškųjų resursų. 2) Blogėja šeimos gydytojo paslaugų prieinamumas dieną, kai kreipiasi didžioji dauguma pacientų. Po naktinio budėjimo šeimos gydytojui pagal Darbo kodekso nuostatas priklauso viena nedarbo diena, t. y. jis jau kitą darbo dieną neaptarnaus pacientų, o tai neabejotinai ilgins eiles gauti šeimos gydytojo paslaugas. 3) Šiuolaikiška šeimos gydytojo paslauga darosi neatsiejama ir nuo kitų specialybių – laborantų, radiologų, todėl šiems specialistams nedirbant savaitgaliais, naktimis ir švenčių dienomis, šeimos gydytojo paslauga nebus pilnavertė (šeimos gydytojas nesuteiks kokybiškos konsultacijos, jei negalės gauti tyrimų konsultacijai suteikti). 4) Esama teisinė kolizija tarp kelių Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatų.
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15³ straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga privalo apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui suteikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą per terminą, skaičiuojamą nuo apdraustojo paciento kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko: 1) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju – ne vėliau kaip per 24 valandas; 2) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas. 5) Nors Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos turi būti užtikrintos 24 valandas ir 7 dienas per savaitę, tačiau ūmios ligos atvejai, vadovaujantis Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr.
V-943, 12.1 papunkčiu (karščiavimas ir vidutinio stiprumo skausmas (4–5 balai pagal vizualinę analoginę skausmo skalę), taip pat – kai paros laikotarpiu, pacientui esant ramybės būsenos, atsiranda dusulys, galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas ir vėmimas, sutrinka koordinacija, pasireiškia staiga progresuojantis tinimas, bei tais atvejais, kai patiriamos įvairios kilmės traumos ir sužeidimai) pagal savo pobūdį yra priskirtinos skubiajai medicinos pagalbai (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje nustatyta, kad Skubioji medicinos pagalba – institucinė (stacionarinė ar nestacionarinė) medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių, nustatytų sveikatos apsaugos ministro įsakymu, gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams). Vadovaujantis Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013, 10.1 papunkčiu, šeimos gydytojas privalo teikti būtinąją medicinos pagalbą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Tos pačios medicinos normos 14.13 papunktyje nustatyta, kad šeimos gydytojas turi gebėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą (praradus sąmonę; patekus svetimkūniui į kvėpavimo takus; traukulinio sindromo atveju; hipoglikemijos atveju; ūminių alerginių reakcijų ir anafilaksinio šoko atveju; trauminio šoko ir hipovolemijos atveju; įvykus miokardo infarktui; ūminių širdies ritmo sutrikimų atveju; hipertermijos ir hipotermijos atveju; nudegus, nušalus), tačiau nėra numatyta gebėti teikti skubiosios medicinos pagalbos. Vertinant tai, kas paminėta, būtų tikslinga, kad ūmių buklių atvejais (skubiosios medicinos pagalbos atvejais) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigų ne darbo dienos laiku pacientai vyktų tiesiai į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, turinčias skubiosios pagalbos skyrius (iš aiškinamojo rašto priedo lentelės 5 eilutės galima matyti, kad gydymo įstaigos nurodė, kad daugiau nei 44 tūkst. paslaugų (tik 3,5 % nuo visų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje suteiktų paslaugų) buvo pirminės ambulatorinės asmens sveiktos priežiūros paslaugos (analizė daryta 4 Vilniaus m. poliklinikų, kaip paslaugos suteiktos šeimos gydytojo kompetencijos ribose). Pažymėtina ir tai, kad pirminės ambulatorinės sveiktos priežiūros įstaigos ne darbo metu pacientui kitose įstaigose pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos šiuo metu nėra teikiamos pilna apimtimi (pavyzdžiui, nėra išduodami nedarbingumo pažymėjimai, neišrašomi kompensuojami vaistai). 6) Nėra užtikrinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo skaidrumas.
Pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos pacientai pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos nedarbo metu kreipęsi į kitą įstaigą paprašomi susimokėti už paslaugas grindžiant tuo, kad paslaugos nėra priskirtos ūmiai būklei, todėl turėtų būti gaunamos pas šeimos gydytoją. Tokiu atveju susidaro situacija, kad pacientas arba turi susimokėti už tokias paslaugas, arba vykti atgal namo ir dėl sveikatos būklės į savo šeimos gydytoją kreiptis įstaigos darbo laiku. Įstatymo projekto tikslai:
Įstatymo projektu siekiama:
prieinamumą pacientams;
žmogiškuosius ir finansinius resursus organizuojant kokybiškų ir prieinamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientui. Projekto uždaviniai: Atsisakyti perteklinio įpareigojimo LNSS įstaigoms užtikrinti pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visą parą (7 dienas per savaitę), bet įpareigoti pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams užtikrinti ne mažiau kaip po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko. Iškilus poreikiui pacientui paslaugas gauti kitu laiku (kai įstaiga nedirba), paslaugų gavimas būtų dvejopas: jei paciento būklė atitiktų ūmios būklės atvejus, pacientas turėtų kreiptis ir gauti paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose skubiosios pagalbos skyrius. Jei paciento būklė neatitiktų ūmių buklių atvejų, pacientas paslaugas gautų ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje kitą įstaigos darbo dieną (pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15³ straipsnio 2 dalį tokios paslaugos turi būti suteikiamos per 7 kalendorines dienas). 2.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Darius Kaminskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15³ straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga privalo apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui suteikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą per terminą, skaičiuojamą nuo apdraustojo paciento kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko: 1) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju – ne vėliau kaip per 24 valandas; 2) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigai privaloma, jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinti nepertraukiamą (visomis dienomis ištisą parą) pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus pirminės ambulatorinės psichikos ir odontologijos sveikatos priežiūros paslaugas) teikimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr.
V-943, 12-15 punktuose nustatyta, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (toliau – PAASP) įstaigos turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugos būtų suteiktos ne vėliau kaip:
PAASP įstaigą – paūmėjus lėtinei ligai ir kitais atvejais. PAASP įstaiga turi užtikrinti, kad prie jos prirašytiems gyventojams šeimos gydytojo komandos paslaugos būtų teikiamos visą parą. Šeimos gydytojo komandos paslaugų teikimas PAASP įstaigos ne darbo metu gali būti užtikrinamas taip:
jos ne darbo metu su kita (-omis) asmens sveikatos priežiūros įstaiga (-omis). Už PAASP įstaigos ne darbo metu jos prirašytiesiems gyventojams teikiamas šeimos gydytojo komandos paslaugas kitoje įstaigoje šios įstaigos viena su kita atsiskaito pagal tarpusavio sutartis. 4.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma: Nustatyti, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, privalo organizuoti savo darbą taip, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka būtų užtikrintos ne mažiau kaip po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko. Įstatymo projektu siūloma reguliuoti taip, kad visos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos turėtų būti suteikiamos per ne mažiau kaip visą įstaigoms Vyriausybės nustatytą darbo laiko rėžimą, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko. Iškilus poreikiui pacientui paslaugas gauti kitu laiku (kai įstaiga nedirba), paslaugų gavimas būtų dvejopas:
pacientas turėtų kreiptis ir gauti paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose skubiosios pagalbos skyrius;
pacientas paslaugas gautų ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje kitą įstaigos darbo dieną (pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15³ straipsnio 2 dalį tokios paslaugos turi būti suteikiamos per 7 kalendorines dienas).
Jei asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ne mažiau kaip po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko negalės užtikrinti paslaugų teikimo pačios (mažai šeimos paslaugas teikiančių gydytojų, ligos, atostogų atveju), dėl tokių paslaugų užtikrinimo ne mažiau kaip po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko turės būti sudaryta sutarti su kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga, galėsiančią užtikrinti ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nurodytu laiku. Jei asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams užtikrina daugiau kaip po 10 valandų 5 darbo dienas per savaitę, įstaigai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka papildomai skiriamas finansinis skatinimas.
Pastebėtina tai, kad šiuo metu pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas negalint visą parą užtikrinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo visą parą (7 dienas per savaitę), turėjo būti sudaryta sutarti su kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga, galinčia užtikrinti tokių paslaugų suteikimą visą parą. Kadangi įstaigos neturi įstatyme nustatytos pareigos sudaryti tokias sutartis su pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis, todėl už tokį nepertraukiamą paslaugų teikimo užtikrinimą galėdavo reikalauti brangaus apmokėjimo iš pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų. Atsižvelgiant į tai, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos neturi pasirinkimo (neužtikrinant pačiai ar per sutartis paslaugų visą parą (7 dienas per savaitę) teikimo, su įstaigomis nebebūtų sudaroma sutartis dėl jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės
fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“)), užtikrinimo paslaugų sutarties kaina pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms priklauso tik nuo sutartį pasirašančios įstaigos valios ir siūlomos paslaugos kainos.
Įstatymo projektu atsisakius pareigos užtikrinti paslaugas visą parą (7 dienas per savaitę), pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms nebereikėtų mokėti pinigų kitoms įstaigoms už tokių paslaugų nepertraukiamą teikimą visai arba sumokėti tik už nedidelę dalį laiko, kai tokių paslaugų įstaiga pati negalėtų užtikrinti ne mažiau kaip po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko. Priėmus projektą, laukiama šių teigiamų rezultatų:
1Pacientams:
asmens sveikatos priežiūros paslaugas privalės gauti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbo laiku ne mažiau kaip 8 valandas per dieną ir papildomai 2 valandas per dieną, bei taip pat ir įstaigos pietų pertraukos metu, o visu kitu laiku jis turės kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, turinčią skubiosios pagalbos skyrių (gaus skubiąją medicinos pagalbą). 1.2. Iš pacientu nebebus reikalaujama susimokėti už paslaugas, jei dėl jų bus kreipiamasi pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos nedarbo metu motyvuojant tuo, kad šios paslaugos turėtų būti suteiktos pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigoje. 2.
lygiu atsisakius perteklinės pareigos LNSS priklausančioms ir pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms visą parą ir 7 dienas per savaitę užtikrinti nebūtinų (pacientams pagal jų sveikatos būklę nedelsiant nereikalingų) pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šeimos medicinos paslaugas teikiančius gydytojus atlaisvinus nuo pareigos teikti nebūtinas (nereikalingas pacientui nedelsiant) paslaugas, taip pat paslaugas, kurios yra skubiosios medicinos pagalbos atvejai, visą parą ir 7 dienas per savaitę, darbo krūviai galės būti paskirstyti didinant pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą įstaigos darbo metu. 3. Racionaliai valdomos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitos lėšos, nes atsisakoma pareigos joms pirkti tokių paslaugų (jei įstaigos negali pačios užtikrinti tokių paslaugų teikimo) užtikrinimą jų nedarbo metu. Priešingai, įstaigos bus skatinamos užtikrinti kuo ilgesnį savo darbo laiką pacientams priimti (jei asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, organizuoja savo darbą taip, kad pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams užtikrina daugiau kaip po 10 valandų 5 darbo dienas per savaitę, įstaigai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka papildomai skiriamas finansinis skatinimas). 4. Bus suderintos Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15³ straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 12 punkto nuostatos. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Poveikis atitinkamai sričiai: Teigiamas poveikis nurodytas aiškinamojo rašto 4 punkte. Pacientams Įstatymo projektas bus naudingas tuo, kad pacientas gaus paslaugas greičiau įstaigos darbo metu (nes šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas nebeturės dirbti naktį). Poveikis valstybės finansams Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas poveikio valstybės finansams (Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui) neturės. Kadangi turės mažėti naktį dirbančių šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius, nebereikės mokėti naktį, savaitgalį ar švenčių dienomis dirbantiems asmenims didesnių darbo užmokesčių. Be to, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos nebeturės pareigos užtikrinti sutarčių pagrindu (atitinkamai sumokėdamos už tai) pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nedarbo metu. Atitinkamai sumažėjus įstaigoje teikiamų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimčiai, šios lėšos turės būti perskirstytos šias paslaugas galėsiančioms suteikti kitoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Poveikis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nedidins administracinės naštos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, t. y. juo nėra nustatomi papildomi informaciniai įpareigojimai valstybės institucijoms ir įstaigoms. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą poveikį korupcijos mažinimui sveikatos sistemoje.
Įstatymo projektu aiškiai nustačius, kad pacientams paslaugos pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigų nedarbo metu visais atvejais turės būti suteiktos asmens sveikatos priežiūros įstaigų skubiosios pagalbos skyriuose, iš paciento nebebus reikalaujama susimokėti už galimai ne skubiosios medicinos pagalbos atvejį atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“ ir Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943. Nurodyto teisės akto pakeitimo projektą rengs Sveikatos apsaugos ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Poveikis valstybės finansams pateiktas aiškinamojo rašto 5 dalyje (Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Darius Kaminskas Asta Kubilienė Aurelijus Veryga Priedas prie aiškinamojo rašto :
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio nuostatos, nustatančios, kad pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga privalo apdraustajam suteikti ne vėliau kaip per 24 valandas. Pažymėtina, kad vietoje naikinamos nuostatos joks naujas reguliavimas dėl pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos ūmių būklių atveju teikimo nenustatomas. Sistemiškas liekančių galioti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15³ straipsnio 2 dalies nuostatų vertinimas suponuoja, kad pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos, nepriklausomai nuo to, ar tai ūmūs atvejai, ar ne, asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga privalės apdraustajam suteikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad iškilus poreikiui pacientui paslaugas gauti kitu laiku (kai įstaiga nedirba), jei paciento būklė atitiktų ūmios būklės atvejus, pacientas turėtų kreiptis ir gauti paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose skubiosios pagalbos skyrius, tačiau pačiame projekte toks reguliavimas neįtvirtintas.
Taip pat pažymėtina, kad su siūlomu reguliavimu nederėtų ir keičiamo straipsnio 1 dalis bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, numatantys, kad visos asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos privalo visiems pacientams suteikti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais (t.y. nuostata turėtų būti patikslinta, nurodant, kad būtinoji medicinos pagalba pacientams privalėtų būti suteikta tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbo metu). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant teisinio aiškumo bei siekiant užtikrinti apdraustųjų sveikatos draudimo teisę gauti tinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15³ straipsnį reikėtų tikslinti, aiškiai reglamentuojant skubiosios medicinos pagalbos teikimo esant ūmiems pacientų sveikatos sutrikimams ypatumus. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 12 punkto turinys yra nelogiškas bei nederantis tarpusavyje, t.y. vienoje nuostatoje siūloma nustatyti imperatyvą, įpareigojantį asmens sveikatos priežiūros įstaigas organizuoti savo darbą taip, kad paslaugos būtų teikiamos pacientams ne mažiau kaip 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukų metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko, o kitoje nuostatoje reglamentuojama situacija, jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga laikosi šio imperatyvo - jai skiriamas papildomas finansinis skatinimas.
Vertinant šias nuostatas tarpusavyje, galima daryti išvadą, kad prailgintas asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbo laikas yra ne imperatyvus reikalavimas, o įstatymų leidėjo nustatyta siekiamybė, už kurios tinkamą įgyvendinimą būtų skiriama finansinė paskata. Tuo atveju, jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaigos prailgintas darbo laikas, vis dėlto, yra imperatyvus reikalavimas, keičiamo punkto formuluotė turi būti tikslinama, atsisakant nuostatos dėl „papildomo finansinio skatinimo“ (kitaip sakant, dėl prailginto asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo laiko tam tikra tvarka turėtų būti tiesiog padidintas jų bazinis finansavimas). 3. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 12 punkte vietoj formuluotės „ne mažiau kaip 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukų metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko“ siūlome įrašyti „ne mažiau kaip po 11 nepertraukiamų valandų 5 darbo dienas per savaitę“, t.y. 8 valandos įprasto darbo laiko+2 valandos prieš arba po įprasto darbo laiko+1 valanda pietų pertraukos.
Priešingu atveju, reikėtų įstatymiškai nustatyti įprastą asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo laiką bei pietų pertraukai skiriamą laiką, tačiau, iš kitos pusės, tai irgi būtų nelogiška, nes 1) pietų pertraukos formaliai neliktų, nes įstaiga turėtų dirbti ir per ją, bei 2) seno „įprasto darbo laiko“ taip pat neliktų, nes pagal naują reguliavimą įprastu įstaigos darbo laiku būtų laikoma 11 valandų nepertraukiamo darbo trukmė. 4. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas reguliavimas susijęs su ūkinę veiklą vykdančių juridinių asmenų – asmens sveikatos priežiūros įstaigų – teise gauti valstybės finansavimą savo veiklai vykdyti, įstatyme turėtų būti aiškiai aptarti papildomai skiriamo finansinio paskatinimo principai (papildomų lėšų dydžio nustatymo ir lėšų pervedimo tvarka, lėšų šaltiniai, lėšų panaudojimo tvarka). 5. Projekto 2 straipsnio pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus „12“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „1 dalies 11“. Šio straipsnio dėstomojoje dalyje vietoj skaičiaus „12“ įrašytinas skaičius „11“, o vietoj žodžio „jos“ – žodis „ji“. 6. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „Vyriausybė“ bei „sveikatos apsaugos ministras“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2020-06-29
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Martinėlis, komiteto nariai A. Armonaitė, K. Bartkevičius, I. Degutienė, D. Kaminskas, J. Liesys, A. Kirkutis, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Skardžius (pavaduojantis A. Vinkų). Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai A. Astrauskas, K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėjos D. Jonelytė ir M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Ministro Pirmininko patarėjas Jonas Kairys, Daiva Berūkštienė VLK laikinai vykdanti direktoriaus pavaduotojo funkcijas, Viačeslavas Zaksas VLK vyr. patarėjas, Alma Astafjeva Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-081 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
priežiūros įstaigų įstatymo 15³ straipsnio nuostatos, nustatančios, kad pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga privalo apdraustajam suteikti ne vėliau kaip per 24 valandas. Pažymėtina, kad vietoje naikinamos nuostatos joks naujas reguliavimas dėl pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos ūmių būklių atveju teikimo nenustatomas.
Sistemiškas liekančių galioti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15³ straipsnio 2 dalies nuostatų vertinimas suponuoja, kad pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos, nepriklausomai nuo to, ar tai ūmūs atvejai, ar ne, asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga privalės apdraustajam suteikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad iškilus poreikiui pacientui paslaugas gauti kitu laiku (kai įstaiga nedirba), jei paciento būklė atitiktų ūmios būklės atvejus, pacientas turėtų kreiptis ir gauti paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose skubiosios pagalbos skyrius, tačiau pačiame projekte toks reguliavimas neįtvirtintas. Taip pat pažymėtina, kad su siūlomu reguliavimu nederėtų ir keičiamo straipsnio 1 dalis bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, numatantys, kad visos asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos privalo visiems pacientams suteikti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais (t.y. nuostata turėtų būti patikslinta, nurodant, kad būtinoji medicinos pagalba pacientams privalėtų būti suteikta tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbo metu). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant teisinio aiškumo bei siekiant užtikrinti apdraustųjų sveikatos draudimo teisę gauti tinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15³ straipsnį reikėtų tikslinti, aiškiai reglamentuojant skubiosios medicinos pagalbos teikimo esant ūmiems pacientų sveikatos sutrikimams ypatumus. Pritarti
2.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
tarpusavyje, t. y. vienoje nuostatoje siūloma nustatyti imperatyvą, įpareigojantį asmens sveikatos priežiūros įstaigas organizuoti savo darbą taip, kad paslaugos būtų teikiamos pacientams ne mažiau kaip 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukų metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko, o kitoje nuostatoje reglamentuojama situacija, jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga laikosi šio imperatyvo - jai skiriamas papildomas finansinis skatinimas. Vertinant šias nuostatas tarpusavyje, galima daryti išvadą, kad prailgintas asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbo laikas yra ne imperatyvus reikalavimas, o įstatymų leidėjo nustatyta siekiamybė, už kurios tinkamą įgyvendinimą būtų skiriama finansinė paskata. Tuo atveju, jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaigos prailgintas darbo laikas, vis dėlto, yra imperatyvus reikalavimas, keičiamo punkto formuluotė turi būti tikslinama, atsisakant nuostatos dėl „papildomo finansinio skatinimo“ (kitaip sakant, dėl prailginto asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo laiko tam tikra tvarka turėtų būti tiesiog padidintas jų bazinis finansavimas). Pritarti
įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 12 punkte vietoj formuluotės „ne mažiau kaip
mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko“ siūlome įrašyti „ne mažiau kaip po 11 nepertraukiamų valandų 5 darbo dienas per savaitę“, t. y. 8 valandos įprasto darbo laiko+2 valandos prieš arba po įprasto darbo laiko+1 valanda pietų pertraukos.
Priešingu atveju, reikėtų įstatymiškai nustatyti įprastą asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo laiką bei pietų pertraukai skiriamą laiką, tačiau, iš kitos pusės, tai irgi būtų nelogiška, nes 1) pietų pertraukos formaliai neliktų, nes įstaiga turėtų dirbti ir per ją, bei 2) seno „įprasto darbo laiko“ taip pat neliktų, nes pagal naują reguliavimą įprastu įstaigos darbo laiku būtų laikoma 11 valandų nepertraukiamo darbo trukmė. Pritarti
reguliavimas susijęs su ūkinę veiklą vykdančių juridinių asmenų – asmens sveikatos priežiūros įstaigų – teise gauti valstybės finansavimą savo veiklai vykdyti, įstatyme turėtų būti aiškiai aptarti papildomai skiriamo finansinio paskatinimo principai (papildomų lėšų dydžio nustatymo ir lėšų pervedimo tvarka, lėšų šaltiniai, lėšų panaudojimo tvarka). Pritarti
vietoj skaičiaus „12“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „1 dalies 11“. Šio straipsnio dėstomojoje dalyje vietoj skaičiaus „12“ įrašytinas skaičius „11“, o vietoj žodžio „jos“ – žodis „ji“. Pritarti
2
„Vyriausybė“ bei „sveikatos apsaugos ministras“ įrašytini žodžiai „Lietuvos
Respublikos“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 7. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2020-01-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15(3) ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4378 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti 3.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, 2020-06-08 Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, susipažinusi su Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15(3) ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4378 (toliau – projektas), kreipiasi su siūlymu. Nėra aišku, kokiu tikslu projekte nuspręsta pirminės sveikatos priežiūros centrus (toliau – PSPC) įpareigoti teikti paslaugas po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę. Pagal galiojančius teisės aktus šeimos gydytojas ir jo komandos nariai turi dirbti tik 38 valandas per savaitę. Jokiame teisės akte nėra įpareigojimo mažai įstaigai turėti daugiau nei 1 etatu dirbantį šeimos gydytoją, tokiu būdu neturėtų būti nustatytas reikalavimas tokiai įstaigai teikti paslaugas daugiau nei 38 valandas per savaitę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, kad būtų užtikrintas 38 valandų šeimos gydytojo paslaugų teikimas per savaitę. Atsižvelgti
asociacija, Lietuvos medikų sąjūdžio Valdyba, Lietuvos šeimos gydytojų kolegija ir Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija, 2020-06-04 Mes, žemiau pasirašiusios medikus atstovaujančios organizacijos, reiškiame poziciją dėl šiuo metu galiojančios nuostatos pirminėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau - PASPĮ) paslaugas teikti visą parą, 7 dienas per savaitę. Vienas iš kertinių šeimos medicinos principų
Tuo tarpu Lietuvoje terminas
„nepertraukiama“ interpretuojamas tiesiogiai, t. y., šeimos gydytojo
medicinos paslaugos turi būti teikiamos ne tik dienos metu (darbo dienomis), bet ir naktimis, švenčių dienomis bei savaitgaliais. Šeimos gydytojai be savo komandos narių (slaugytojų, laborantų, radiologų) bei techninių resursų nėra pajėgūs visą parą užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl šios priežasties šią prievolę didžioji dalis PASPĮ vykdo pasirašydamos sutartis su ligoninių priėmimo - skubios pagalbos skyriais (PSPS), o už savo pacientams PSPS suteiktas paslaugas PASPĮ apmoka iš savo lėšų. Tokiu būdu taip pat yra formuojami pacientų lūkesčiai gauti ambulatorines (t. y., būtinosios pagalbos kriterijų neatitinkančias) sveikatos priežiūros paslaugas visą parą. Mūsų nuomone, šis reikalavimas yra perteklinis ir mažina pirminių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, nes didžiajai daliai PASPĮ mokėjimas už PSPS suteikiamas skubios pagalbos kriterijų neatitinkančias paslaugas yra išlaidos, kurias, šią prievolę panaikinus, PASPĮ galėtų nukreipti pirminių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimui PASPĮ darbo metu, pvz., papildomų slaugytojų įdarbinimui. Tokiu atveju kokybiškų ir savalaikių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas nemažės, nes būtinoji pagalba visoje Lietuvoje yra užtikrinama 24 valandas per parą. Taip pat svarbu pabrėžti, kad tokia tvarka prisidėtų prie realistiškesnių pacientų lūkesčių kūrimo ir paskatintų juos prisiimti didesnę atsakomybę už savo sveikatą. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių palaikome sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 153 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP- 4378. kuriuo PASPĮ būtų atleistos nuo šios prievolės, o norinčios toliau šias paslaugas teikti būtų skatinamos finansiškai, taip didinant kokybiškų pirminių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Pritarti
vyr. gyd. dr. Vidmantas Januševičius,
tiksluose įpareigoti PSPC teikti paslaugas po 8 valandas 5 darbo dienas. Koks tų 40 valandų pagrindimas? Kokia kilmė? Juk Darbo kodeksas ir Vyriausybės nutarimas šeimos gydytoją ir jos komandos narius įpareigoja dirbti 38 valandas per savaitę. Joks teisės aktas neįpareigoja mažą įstaigą turėti daugiau nei 1 etatu dirbantį šeimos gydytoją. Tai ir negali įpareigoti įstaigą teikti paslaugas daugiau nei 38 valandas per savaitę. Neaišku, kas yra 2 papildomos valandos kiekvieną darbo dieną prieš ar po įstaigos darbo laiko. Jei įstaiga nedirba, tai kaip ji gali teikti paslaugas? Juk Lietuvoje galioja teisinis reglamentavimas, pagal kurį vienasmeniškai, ne įstaigoje, bet kurios specialybės gydytojas, ne tik šeimos gydytojas, paslaugų teikti negali. Paslaugas teikia įstaiga, ji ir atsako už šių paslaugų teikimo kokybę. Kaip galima užtikrinti paslaugų teikimą pietaujant? Tai visiškai nesuprantama nuostata. 2. Neteisingai nurodyta aptarinėjamas šio įstatymo 45 str. 12 p. Dabartinėj suvestinėj redakcijoj tai 11 p. Be to, 15 str. dabar galiojančioj šio įstatymo redakcijoj visai nebėra. 3. Projekto tikslų antroje pastraipoje nurodytas dvejopas paslaugų teikimas kai PSPC nedirba. Tai nesprendžia pirmo lygio paslaugų teikimo problemos, nes pacientas nepajėgus įvertinti savo būklę ir nuspręsti, ar jam reikalinga skubi pagalba, ar ne. Sprendimo būdai, kad ir nevykę, nėra joks tikslas, tik būdas. Kodėl tada būdas įvardintas tikslu? 4. Laukiami teigiami rezultatai pacientams neišlaiko jokios kritikos: „pacientai žinos, kad galės gauti savo šeimos gydytojo paslaugas, kai jo gydytojas pietaus“.
Kiekvienas pacientas nori bendrauti su gydytoju, prie kurio jis prisirašęs. Ir paslaugų teikimas įstaigos pietų metu yra logiškai nesuvokiamas. Jei įstaiga maža, tai ir įstaigos pietūs sutampa su to gydytojo pietų pertrauka. Arba kaip logiškai suvokti teiginį, kad paslaugos bus teikiamos tada, kai gydymo įstaiga nedirbs. Tai tuo metu ji privalo būti užrakinta ir saugoma. Kas tai? 5. Šeimos gydytojams jokių teigiamų rezultatų neįvardinta. Priešingai, darbdaviai mažų įstaigų šeimos gydytojus vers dirbti viršvalandžius už tą patį atlyginimą. Tai reikš nepakeliamą darbo krūvį, dar didesnį pervargimą ir išsekimą. Didelių įstaigų šeimos gydytojai nepajus tų krūvių padidėjimo, nes jų žmogiškieji ištekliai didesni, jiems nėra nepakeliamos problemos pavaduoti vieniems kitus atostogų, ligos ar kvalifikacijos kėlimo metu. 6. Trečias „teigiamas“ rezultatas
„Racionaliai valdomos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros
paslaugas teikiančių įstaigų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitos lėšos“ reiškia, kad tik didelės įstaigos gaus finansinę naudą, dėl ko ir teikiamas šis projektas: 1) jos nebepirks I lygio paslaugų pagal sutartis iš SPS, 2) joms bus skiriamas papildomas finansinis skatinimas. Nė viena iš šių naudų negalės pasinaudoti mažos I lygio įstaigos, nes neturės tam nei žmogiškųjų, nei materialiųjų, nei finansinių resursų (negalės užtikrinti nei
paslaugas iš SPS, negaus papildomo finansinio skatinimo). Mūsų nuomone: šis projektas diskriminuoja ir žlugdo 1-3 šeimos gydytojų centrus ir yra labai finansiškai naudingas dideliems šeimos medicinos centrams. Tai veda prie mažų įstaigų bankroto. Paradoksas, bet dauguma pasaulio valstybių kaip tik remia mažas šeimos paslaugas teikiančias įstaigas. 8.
reglamentavimas turi keistis, bet ne tokiu būdu, koks pasiūlytas šiame projekte. Keitimas turi būti priimtinas ir didelėms, ir mažoms įstaigoms. 9. PASIŪLYMAS – visiškai panaikinti šio įstatymo 45 str. 11 punktą arba įpareigoti užtikrinti 38 valandų šeimos gydytojo paslaugų teikimą per savaitę. Šie būdai būtų priimtini ir mažoms, ir didelėms I lygio įstaigoms. Atsižvelgti
ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos apsaugos ministerija, 2020-06-082 Lietuvos Respublikos sveikatos apaugos ministerija įvertino Lietuvos Respublikos Seime registruotą ir Sveikatos reikalų komitete svarstomą Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 153 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4378 (toliau – Įstatymo projektas). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija iš esmės pritaria Įstatymo projektui tačiau siekiant taikymo aiškumo siūlo koreguoti Įstatymo projekte pateikiamas formuluotes. Įstatymo projektu keičiamame Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio keitime yra formuluojama „<...> užtikrintos ne mažiau kaip po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko <...>“. Manytina, kad ši formuluotė turėtų būti koreguojama tiesiog aiškiai nurodant, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų organizuojamos taip, kad pacientams jos būtų užtikrintos ne mažiau kaip po 11 nepertraukiamų valandų (8 darbo valandos, 1 valanda pietų pertraukos metu ir 2 papildomo valandos kas dieną) kiekvieną darbo dieną 5 darbo dienas per savaitę.
Toks siūlymas būtų grindžiamas tuo, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos neturi vieningo darbo laiko, todėl svarbu bus nepertraukiamų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo laikotarpis kiekvieną darbo dieną, bet ne nuo kada (ir iki kada) jos būtų teikiamos. Manytina, kad Įstatymo projekto keičiamame 45 straipsnyje turėtų būti tikslinama formuluotė taip pat todėl, kad iš Įstatymo projekto nebūtų suprantama, kad pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo užtikrinimas yra siejamas su konkretaus įstaigos darbuotojo (šeimos gydytojo) darbo laiku. Iš keičiamos 45 straipsnio formuluotės turėtų būti suprantama taip, kad įstaiga pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą pacientams užtikrina kiekvieną darbo dieną nepertraukiamai 11 valandų, tai yra šias paslaugas 11 nepertraukiamų valandų privalo užtikrinti tokioje įstaigoje dirbantys gydytojai laikydamiesi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų darbo laiko normų (11 nepertraukiamų valandų yra įstaigai, bet ne gydytojui).
Jei įstaigoje dirbs tik vienas šeimos gydytojas, tokiu atveju įstaiga pacientui pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas suteiks joje dirbantis šeimos gydytojas neviršydamas jam Darbo kodekse nustatyto darbo laiko normatyvo, o kitu į nepertraukiamą 11 valandų darbo laiką įeinančiu, bet šeimos gydytojo darbo laiko normatyvą viršijančiu laiku, įstaigos pacientui pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos galės būti užtikrinamos įstaigai organizuojant tokių paslaugų suteikimą per sutartis kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Visu kitu 11 nepertraukiamų valandų laiką viršijančio paros laiko metu pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga nebeturėtų pareigos užtikrinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimą pacientui (pacientas turėtų ateiti kitą dieną, o skubiais (būtinosios pagalbos) atvejais kreiptis į visą parą dirbančius priėmimo skyrius tiesiogiai). Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2702 45 straipsnis buvo išdėstytas nauja redakcija, tikslintinas Įstatymo projekto 2 straipsnis juridinės technikos požiūriu. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau paminėta, siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis.
Pakeisti 45 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, organizuoti savo darbą taip, kad pačių įstaigų (arba per sutartis su kitomis įstaigomis) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams būtų užtikrintos ne mažiau kaip po
priežiūros įstaigos, jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, organizuoja savo darbą taip, kad pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams pačios (arba per sutartis su kitomis įstaigomis) užtikrina daugiau kaip po 11 nepertraukiamų valandų 5 darbo dienas per savaitę, įstaigai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka papildomai skiriamas finansinis skatinimas;“. Pritarti 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-06-222 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-1642 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 153 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4378 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Įstatymo projektu keičiamame Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 45 straipsnyje siūloma nustatyti, kad jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga priklauso Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – įstaiga), ji privalo organizuoti savo darbą taip, kad sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams būtų užtikrinamos ne mažiau kaip po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko. Siūlytina nurodytoje formuluotėje vietoj žodžių „ne mažiau kaip po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko“ rašyti žodžius „ne mažiau kaip po 11 nepertraukiamų valandų 5 darbo dienas per savaitę“. Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad įstaigų darbo laikas skirtingas, todėl svarbu ne nuo kada ir iki kada paslaugos teikiamos, o nepertraukiamas pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo užtikrinimo laikotarpis kiekvieną darbo dieną. Taip pat Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo
iš Įstatymo projekto nebūtų suprantama, kad nepertraukiamo pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikotarpio užtikrinimas yra siejamas su konkrečiu įstaigos gydytojo darbo laiku.
Įstatymo projektu keičiamame Įstatymo 45 straipsnyje turėtų būti aiškiai išdėstyta, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo užtikrinimas kiekvieną darbo dieną nepertraukiamai 11 valandų yra įstaigos, o ne joje dirbančio gydytojo pareiga. Jei įstaigoje dirbtų tik vienas gydytojas, jis pacientams pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teiktų neviršydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyto darbo laiko normatyvo, o kitu į nepertraukiamą 11 valandų darbo laiką įeinančiu, bet gydytojo darbo laiko normatyvą viršijančiu laiku pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos įstaigos pacientams būtų užtikrinamos kitose įstaigose su jomis sudarant sutartis dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Kitu 11 nepertraukiamų valandų laiką viršijančiu paros laiku įstaiga nebeturėtų pareigos užtikrinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (pacientai turėtų kreiptis kitą dieną, o skubiais (būtinosios medicinos pagalbos) atvejais kreiptis į kitas tuo metu dirbančias įstaigas arba visą parą dirbančias stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas).
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazines kainas, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, nustato Sveikatos apsaugos ministerija, siūlytina Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 45 straipsnio formuluotėje išbraukti sakinį „Jei asmens sveikatos priežiūros įstaigos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, organizuoja savo darbą taip, kad pačios (arba per sutartis su kitomis įstaigomis) užtikrina pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams daugiau kaip po 11 nepertraukiamų valandų 5 darbo dienas per savaitę, įstaigai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka papildomai skiriamas finansinis skatinimas.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 45 straipsnio 11 punktą siūlytina išdėstyti taip: „11) jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, organizuoti savo darbą taip, kad pačių įstaigų (arba sudarius sutartis su kitomis įstaigomis dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientams užtikrinimo kitose įstaigose) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams būtų užtikrinamos ne mažiau kaip po 11 nepertraukiamų valandų 5 darbo dienas per savaitę.“ Pritarti 2.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazines kainas, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, nustato Sveikatos apsaugos ministerija, siūlytina Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 45 straipsnio formuluotėje išbraukti sakinį „Jei asmens sveikatos priežiūros įstaigos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, organizuoja savo darbą taip, kad pačios (arba per sutartis su kitomis įstaigomis) užtikrina pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams daugiau kaip po 11 nepertraukiamų valandų 5 darbo dienas per savaitę, įstaigai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka papildomai skiriamas finansinis skatinimas.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 45 straipsnio 11 punktą siūlytina išdėstyti taip: „11) jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, organizuoti savo darbą taip, kad pačių įstaigų (arba sudarius sutartis su kitomis įstaigomis dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientams užtikrinimo kitose įstaigose) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams būtų užtikrinamos ne mažiau kaip po 11 nepertraukiamų valandų 5 darbo dienas per savaitę.“
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1 2.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu atsisakoma Įstatymo 15³ straipsnio 2 dalies 1 punkto, kuriame buvo nustatyta, kad pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atvejais privalo būti suteiktos ne vėliau kaip per 24 valandas, o Įstatymo projekto 2 straipsniu, kuriuo keičiamas Įstatymo 45 straipsnis, atsisakoma pareigos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms savo darbą organizuoti taip, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos (taip pat ir ūmių būklių atvejais) įstaigos pacientams būtų užtikrinamos 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, siūlytina Įstatymo projektu atitinkamai keisti ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jame nustatyti pareigą įstaigoms informuoti pacientus apie kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir jų darbo laiką, kur jie įstaigos ne darbo laiku galėtų gauti būtinąją medicinos pagalbą. Pritarti
paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Sveikatos reikalų komitetas. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Vinkus, I. Rozova. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas