Projekto lyginamasis variantas
2019
straipsnio pakeitimas
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kitą turtą, jai suteiktas paslaugas), taip pat kitas negrąžintinai gautas lėšas naudoja paramą suteikusio ar lėšas perdavusio asmens nurodytiems (jeigu perduodamas šias lėšas, kitą turtą ar suteikdamas paslaugas asmuo davė tokius nurodymus) tikslams. Viešoji įstaiga negali priimti lėšų, bet kokio kito turto ir paslaugų, jeigu paramą suteikiantis ar lėšas perduodantis asmuo nurodo šias lėšas, turtą ar paslaugas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose ar jeigu tuo naudodamasis paramos teikėjas gali daryti įtaką viešosios įstaigos veiklai viešųjų pirkimų srityje savo ar kitų asmenų naudai arba jeigu paramos teikėjas yra laimėjęs viešosios įstaigos vykdytus viešuosius pirkimus ir nuo šio pirkimo nėra praėję treji metai. “
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Asta Kubilienė Darius Kaminskas Kęstutis Bartkevičius Aurelijus Veryga Laimutė Matkevičienė Raimundas Martinėlis Algimantas Kirkutis Dainius Kepenis Antanas Vinkus Aušrinė Norkienė Vida Ačienė
DĖL viešųjų
uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino
žio
Sveikatos reikalų komitete pristatyti Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) tyrimo duomenys apie galimos korupcijos apraiškas sveikatos apsaugos sistemoje [1] . STT analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnai atliko tyrimą, kuriuo nustatė atvejus, kai Lietuvos ligoninių viešuosius pirkimus laimi įmonės, suteikusios paramą perkančiajai organizacijai arba su ja susijusiems paramos gavėjams. Išanalizavus 2015–2017 metais Santaros klinikose vykdytus viešuosius pirkimus ir gautą paramą, nustatyta, kad 319 juridinių asmenų laimėjo Santaros klinikų vykdytų viešųjų pirkimų už beveik 164 mln. Eur. Per tą patį laikotarpį
jomis susijusiems paramos gavėjams. Analizuojant, kiek įmonių per tą patį laikotarpį laimėjo Santaros klinikų organizuotus viešuosius pirkimus ir suteikė paramos, nustatyta, kad tokių įmonių buvo 123. 2015–2017 metais šie juridiniai asmenys (t. y. 39 proc. viešųjų pirkimų laimėtojų) suteikė daugiau kaip 4 mln. Eur paramos Santaros klinikoms ir su jomis susijusiems paramos gavėjams bei laimėjo 87 proc. (daugiau kaip 142 mln. Eur) Santaros klinikų viešųjų pirkimų vertės. [2] Tyrėjai pastebi, kad panašios tendencijos vyrauja ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose. Europos
2014 m. gegu žės19 d. i švadose dėl Europos Sąjungos kovos su korupcija ataskaitos nurodyta, kad ypač daug dėmesio turėtų būti skirta veiksmingos prevencinio pobūdžio politikos ir tinkamiems kontrolės mechanizmams sukurti, kad būtų galima valdyti korupcijos riziką ir interesų konfliktus.
Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo nutarime Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 m. programos patvirtinimo įvardintus tikslus ir uždavinius, šiuo projektu siekiama įtvirtinti papildomus saugiklius ribojančius korupcijos galimybes. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Šį projektą inicijavo ir parengė Seimo narė Asta Kubilienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą viešosios įstaigos gautą paramą (lėšas, bet kokį kitą turtą, jai suteiktas paslaugas), taip pat kitas negrąžintinai gautas lėšas naudoja paramą suteikusio ar lėšas perdavusio asmens nurodytiems (jeigu perduodamas šias lėšas, kitą turtą ar suteikdamas paslaugas asmuo davė tokius nurodymus) tikslams. Viešoji įstaiga negali priimti lėšų, bet kokio kito turto ir paslaugų, jeigu paramą suteikiantis ar lėšas perduodantis asmuo nurodo šias lėšas, turtą ar paslaugas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose. Panaši nuostata įtvirtinta ir asociacijų atžvilgiu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Viešųjų įstaigų įstatyme siekiama papildyti papildomais kriterijais įpareigojančiais viešąją įstaigą nepriimti teikiamos paramos: a) jeigu tuo naudodamasis paramos teikėjas gali daryti įtaką viešosios įstaigos veiklai viešųjų pirkimų srityje savo ar kitų asmenų naudai; b) jeigu paramos teikėjas yra laimėjęs viešosios įstaigos vykdytus viešuosius pirkimus ir nuo šio pirkimo nėra praėję treji metai.
Pažymėtina, kad projekto iniciatoriai siekia įtvirtinti protingą terminą paramos teikimo moratoriumui, kuris pasiektų savo tikslą t.y. užkardytų galimybę atsiskaityti už laimėtą viešąjį pirkimą paramos būdu. Atitinkamai siekiama papildyti ir Acociacijų įstatymą. Siūloma nustatyti, kad asociacija atsisako priimti teikiamą paramą, jeigu ,,tuo naudodamasis paramos teikėjas gali daryti įtaką viešosios įstaigos veiklai (įskaitant ir asociacijos narių veiklą jų darbovietėse) viešųjų pirkimų srityje savo ar kitų asmenų naudai“. Šiuo pasiūlymu reaguojama į atskleistus atvejus, kai viešųjų pirkimų laimėtojai galimai už laimėtus viešuosius pirkimus teikia paramą konkrečioms asociacijoms. Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas tam tikra apimtimi dera su Labdaros ir paramos fondų įstatyme įtvirtintais apribojimais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymu siekiama sumažinti korupcijos riziką. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas gali turėti teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai dėl sumažėjusios korupcijos viešųjų pirkimų srityje. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „korupcijos prevencija“, „paramos teikimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Seimo nariai Asta Kubilienė Darius Kaminskas Kęstutis Bartkevičius Aurelijus Veryga Laimutė Matkevičienė Raimundas Martinėlis Algimantas Kirkutis Dainius Kepenis Antanas Vinkus Aušrinė Norkienė Vida Ačienė [1] 2018-12-12 Sveikatos reikalų komiteto posėdis < https://youtu.be/GCJReqOtQMw?t=3975 >. [2] Nustatytos korupcijos rizikos teikiant paramą ligoninėms < https://www.stt.lt/lt/naujienos/?cat=1&nid=2886 >.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
panaudojimo būdu, kurį reglamentuoja keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 dalis, todėl turėtų būti dėstomos atskira straipsnio dalimi. 2. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus žodžių junginio „jeigu tuo naudodamasis <...> gali daryti įtaką viešosios įstaigos veiklai viešųjų pirkimų srityje“ turinys. Nėra aišku, kaip būtų suprantamas „naudojimasis“, kaip apibrėžiama „įtaka“, ką apima „viešųjų pirkimų sritis“, ar turima omenyje tik viešoji įstaiga, kuri yra perkančioji organizacija, ar bet kokia viešoji įstaiga (pavyzdžiui, dalyvaujanti viešuosiuose pirkimuose kaip tiekėjas). 3. Svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas, jį sukonkretinus ir vartojant teisiškai apibrėžtus terminus, nebūtų perteklinis, nes, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, tiekėjų įtaka viešųjų pirkimų procesui ir taip yra draudžiama. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.
Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojamas interesų konfliktas, o 46 straipsnio 4 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jei tiekėjas pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą pirkimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. 4. Projekte turėtų būti suvienodinti vartojami terminai „paramą suteikiantis ar lėšas perduodantis asmuo“, „paramos teikėjas“. 5. Nėra aišku, kaip būtų skaičiuojamas projekte nurodytas trejų metų terminas – nuo pirkimo procedūrų pradžios, šių procedūrų pabaigos, viešojo pirkimo sutarties įvykdymo. 6. Svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas turėtų būti siejamas su viešojo pirkimo laimėjimu, ar su atitinkamos pirkimo sutarties sudarymu. 7. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruojama. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. pranas.zukauskas @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Audito komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 13 STRAIPSNIO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, vyriausioji specialistė Aurita Buragienė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys:
Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vyresnysis patarėjas Virginijus Vaškelis, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, VšĮ „ NVO teisės institutas “ direktorius Rytis Jokubauskas, VšĮ „ NVO teisės institutas “ teisininkė Dominyka Urbanavičiūtė, Seimo narės A. Kubilienės patarėjas Vytis Turonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-101 (13) 1 (10) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projektu siūlomos nuostatos nėra susijusios su lėšų panaudojimo būdu, kurį reglamentuoja keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 dalis, todėl turėtų būti dėstomos atskira straipsnio dalimi. Pritarti
1 (10) Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus žodžių junginio „jeigu tuo naudodamasis <...> gali daryti įtaką viešosios įstaigos veiklai viešųjų pirkimų srityje“ turinys.
Nėra aišku, kaip būtų suprantamas „naudojimasis“, kaip apibrėžiama „įtaka“, ką apima „viešųjų pirkimų sritis“, ar turima omenyje tik viešoji įstaiga, kuri yra perkančioji organizacija, ar bet kokia viešoji įstaiga (pavyzdžiui, dalyvaujanti viešuosiuose pirkimuose kaip tiekėjas). Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-02-101
projektu siūlomas reguliavimas, jį sukonkretinus ir vartojant teisiškai apibrėžtus terminus, nebūtų perteklinis, nes, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, tiekėjų įtaka viešųjų pirkimų procesui ir taip yra draudžiama. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojamas interesų konfliktas, o 46 straipsnio 4 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jei tiekėjas pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą pirkimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-02-101
„paramą suteikiantis ar lėšas perduodantis asmuo“, „paramos teikėjas“. Pritarti
5.
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-02-101
metų terminas – nuo pirkimo procedūrų pradžios, šių procedūrų pabaigos, viešojo pirkimo sutarties įvykdymo. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-02-101
būti siejamas su viešojo pirkimo laimėjimu, ar su atitinkamos pirkimo sutarties sudarymu. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-02-101
straipsnio vienintelė dalis nenumeruojama. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ „NVO teisės institutas“, 2021-05-061
institutas“, susipažinęs su Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Reg. Nr.: XIIIP-4376 (toliau – Įstatymo projektas), teikia šias pastabas: Įstatymo projektu papildoma Įstatymo 13 str. 10 d., nurodant, kad Viešoji įstaiga negali priimti lėšų, bet kokio kito turto ir paslaugų, jeigu tuo naudodamasis paramos teikėjas gali daryti įtaką viešosios įstaigos veiklai viešųjų pirkimų srityje savo ar kitų asmenų naudai arba jeigu paramos teikėjas yra laimėjęs viešosios įstaigos vykdytus viešuosius pirkimus ir nuo šio pirkimo nėra praėję treji metai. Aiškinamajame rašte dėl Įstatymo 13 str. pakeitimo Įstatymo projekto ir Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 16 str. pakeitimo įstatymo projekto, nurodoma, kad Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti papildomus saugiklius ribojančius korupcijos galimybes. Nepaisant to, siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – LPĮ) 8 str.
4 d. draudžiamas paramos dalyko panaudojimas LPĮ nuostatoms prieštaraujančiu būdu. Pagal LPĮ 10 str. 1 d. 2 p., paramos gavėjai – juridiniai asmenys, paramą gali naudoti jų įstatuose ar nuostatuose arba kitose normose numatytiems LPĮ
pagal šį įstatymą turi teisę teikti labdarą). LPĮ taip pat reglamentuojami ir kiti ribojimai, susiję su paramos dalyko panaudojimu. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) tiekėjų įtaka viešųjų pirkimų procesui ir taip yra draudžiama. Viešųjų pirkimų įstatymo 21 str. reglamentuojamas interesų konfliktas: pirkimuose kylantiems interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu. Pagal minėto straipsnio 3 d., perkančiajai organizacijai gavus pagrįstos informacijos apie galimą interesų konfliktą, organizacijos vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą. Viešųjų pirkimų įstatymo 46 str. 4 d. taip pat įpareigoja perkančiąją organizaciją pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jei tiekėjas pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą pirkimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
Be to, įtaka viešosios įstaigos veiklai viešųjų pirkimų srityje, kuri minima įstatymo projekte, galimai turi nusikaltimo požymių, tad tokiai įtakai turėtų būti taikomos Baudžiamojo kodekso nuostatos. Akivaizdu, kad tiek iš paramos, tiek vykdant viešuosius pirkimus gauto turto panaudojimas yra išsamiai reguliuojamas minėtuose teisės aktuose, o Įstatymo projektu siūlomos nuostatos nėra susijusios su lėšų panaudojimo būdu, kurį reglamentuoja Įstatymo 13 str. 10 d. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nepritariame Įstatymo projektui ir skatiname jį atmesti. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-211
Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo Nr. IX-196916 straipsnio pakeitimo projektu Nr. XIIIP-4377 (toliau
Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, atkreipiame dėmesį, kad:
Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos 2018–2019 metais nebūtų gavusi 393 737 Eur gautos paramos (25,5 proc. visos tuo laikotarpiu gautos paramos), kurios
farmacijos produktais) gauta parama, 60 758 Eur (15,4 proc.) – pinigais gauta parama, 5 028 Eur (1,3 proc.) – paslaugomis gauta parama. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos nebūtų gavusios 230 427 Eur materialinėmis vertybėmis (daugiausia farmacijos produktais) gautos paramos (47,1 proc. visos tuo laikotarpiu gautos paramos).
Tačiau iš siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kokia viešoji įstaiga turima omenyje, t. y. ar viešoji įstaiga – asociacijos narė, ar viešoji įstaiga, kurioje dirba asociacijos narys fizinis asmuo, ar kt.
kokiais kriterijais vadovaujantis turėtų būti vertinama prielaida, kad paramos teikėjas gali daryti, bei tikimybė , kad darys, įtaką viešosios įstaigos veiklai. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – sveikatos priežiūros įstaigos) paramos gavimo ir teikimo, apskaitos, naudojimo, naudojimo kontrolės ir viešinimo srityje egzistuojančios problemos taip pat buvo identifikuotos ir 2019 m. birželio 27 d. korupcijos rizikos analizėje Nr. 4-01-5770 [2] .
4-01-5770 [2] . Paminėtini šie, didžiausią riziką keliantys korupcijos rizikos veiksniai:
teikimą ir tapusiam juridinio asmens suteiktos paramos galutiniu naudotoju [3] , suteikiama galimybė, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus dėl šio juridinio asmens;
Paminėtini šie, didžiausią riziką keliantys korupcijos rizikos veiksniai:
teikimą ir tapusiam juridinio asmens suteiktos paramos galutiniu naudotoju [3] , suteikiama galimybė, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus dėl šio juridinio asmens;
Atsižvelgiat į tai, kas išdėstyta, siūlome neapsiriboti inicijuotais teisinio reglamentavimo pakeitimais, bet kompleksiškai peržiūrėti vertinant ir tobulinant bendrai taikomą labdaros ir paramos teikimo bei viešųjų pirkimų vykdymo teisinį reglamentavimą. Kartu esame pasirengę dalyvauti diskusijose dėl minėto teisinio reguliavimo peržiūros. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-07-281
įstaigų įstatymo Nr. I-1428 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4376 ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4377 (toliau – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių: Įstatymų projektuose siekiama įtvirtinti draudimą viešajai įstaigai ar asociacijai priimti paramą iš paramos teikėjo, jeigu tuo naudodamasis paramos teikėjas gali daryti įtaką viešosios įstaigos veiklai viešųjų pirkimų srityje savo ar kitų asmenų naudai. Ši sąlyga skirta situacijai, kai pirma subjektui teikiama parama, o tada dalyvaujama to paties subjekto organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, spręsti (riboti).
Pažymėtina, kad toks draudimas priimti paramą remtųsi dar neatsiradusia ir nežinoma aplinkybe (galimu dalyvavimu viešajame pirkime ir poveikiu šiam pirkimui siekiant naudos), o šios aplinkybės paramą priimantis subjektas paramos priėmimo metu negalėtų tinkamai įvertinti, nes būtų remiamasi spėjimu, todėl įstatymų leidėjas reikalautų neįmanomo. Atsižvelgiant į tai, situacija, kai pirmiau vyktų paramos teikimas (gavimas) ir sektų paskesnis dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, galėtų būti efektyviai sprendžiama tik per dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose ribojimus (t. y. tada, kai jau būtų akivaizdžios ir nekeltų abejonių abi aplinkybės), o tai jau būtų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, o ne siūlomų keisti įstatymų reguliavimo dalykas. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2021-07-281
dar vieną paramos priėmimo ribojimo sąlygą – kai paramą siekiantis suteikti subjektas ne seniau nei prieš trejus metus yra laimėjęs viešosios įstaigos vykdytus viešuosius pirkimus. Ši sąlyga skirta situacijai, kai paramos viešajai įstaigai teikėjas jau dalyvavo ir laimėjo jos vykdytuose viešuosiuose pirkimuose, spręsti (riboti). Tokios sąlygos įtvirtinimas įstatymuose sukurtų neproporcingą, perteklinį ir per plačiai taikytiną ribojimą viešosios įstaigos teisinės formos subjektui siūlomą paramą priimti, nes vien viešųjų pirkimų laimėjimo faktas, įvykęs mažiau nei prieš trejus metus, savaime nesuponuoja ir neturėtų suponuoti, kad tokio subjekto siekis suteikti paramą yra korupcinio pobūdžio. Pritarti 3.
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2021-07-28 * Pabrėžtina, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodomos Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys nėra kvestionuojamos – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimo apie galimos korupcijos apraiškas sveikatos apsaugos sistemoje metu nustatyti trūkumai ir pažeidimai turi būti taisomi ir užkardomi, tačiau tai turi būti daroma ne fragmentišku, vos dviejų teisinių formų subjektų (nors, pagal Lietuvos Respublikos paramos ir labdaros įstatymo
įstaigos) teisinio reguliavimo keitimu. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra numačiusi sistemiškai peržiūrėti ir įvertinti bendrai taikomą labdaros ir paramos teikimo bei viešųjų pirkimų vykdymo teisinį reglamentavimą ir esant poreikiui iki 2022 metų Lietuvos Respublikos
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir VšĮ „NVO teisės institutas“ pateiktas pastabas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad:
efektyvumo principu, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, taip pat aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, o iniciatorių pateikto įstatymo projekto nuostatos kelia diskusijų, ar dėl siūlomų apribojimų kilsiančios pasekmės sveikatos priežiūros įstaigo m s yra proporcingos siekiamiems tikslams, taip pat įstatymo projektu nėra sprendžiami visi Specialiųjų tyrimų tarnybos identifikuoti korupcijos rizikos veiksniai sveikatos apsaugos sektoriuje;
korupcijos rizikos veiksnius sveikatos apsaugos sektoriuje kartu turi būti sistemiškai keičiamas ir labdaros ir paramos teikimo bei viešųjų pirkimų vykdymo teisinis reglamentavimas, kuris užtikrintų įstatymo projekto iniciatorių teikiamu įstatymo projektu siekiamų tikslų įgyvendinimą, siūlyti L ietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428
pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4376 grąžinti iniciatoriams tobulinti , atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Jurgis Razma. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro patarėja Rūta Petrukaitė) [1] Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektų rengimą paskatino 2018 m. gruodžio
pristatyti Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimo duomenys apie galimos korupcijos apraiškas sveikatos apsaugos sistemoje: Specialiųjų tyrimų tarnybos analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnai atliko tyrimą, kuriuo nustatė atvejus, kai Lietuvos ligoninių viešuosius pirkimus laimi įmonės, suteikusios paramą perkančiajai organizacijai arba su ja susijusiems paramos gavėjams. [2] Prieiga internete: https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/01/vspi-paramos-kra-isvada.docx [3] Pavyzdžiui, asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui, dalyvavusiam bet kokio tipo kvalifikacijos kėlimo renginyje (konferencija ir pan.), kurio išlaidos buvo apmokėtos iš konkretaus juridinio asmens suteiktos finansinės paramos šiai sveikatos priežiūros įstaigai lėšų. [4] Minėtoje korupcijos rizikos analizės išvadoje vartojama perleistų verčių sąvoka atitinka Sveikatos priežiūros specialistų /sveikatos priežiūros organizacijų informacijos atskleidimo kodekse įtvirtintą sąvoką. Prieiga internete: https://www.vaistukodeksas.lt/wp-content/uploads/2016/05/Atskleidimo-kodeksas-IFPA-VGA.pdf