1845 Įstatymo projektas Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas XIIIP-4356(2) 2020-06-11 Priimtas teisės aktas

Aiškinamasis raštas

2019-12-19 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOBILIZACIJOS IR

PRIIMANČIOSIOS ŠALIES PARAMOS ĮSTATYMO NR. I-1623 PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 pakeitimo įstatymo IR KITŲ KARTU TEIKIAMŲ

ĮSTATYMŲ PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų

projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Mobilizacijos įstatymo projektas) parengtas išanalizavus galiojantį, mobilizacijos metu taikytiną teisinį reglamentavimą ir nustačius šiuos trūkumus:

1) nėra aiškios ir efektyvios mobilizacijos valdymo sistemos, apimančios visus mobilizacijos sistemos subjektus;

2) į civilinio mobilizacinio personalo rezervą (toliau – CMPR) įtrauktų asmenų mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo sistema nėra efektyvi;

3) neišsamus ir kai kuriais atvejais neefektyvus mobilizacijai ir priimančiosios šalies paramai reikalingų išteklių sutelkimo ir panaudojimo reguliavimas;

4) apsunkintos civilinių mobilizacijos institucijų (toliau – CMI) valdomų ir kontroliuojamų ūkio subjektų įtraukimo į mobilizacijos sistemą procedūros. Dėl šių trūkumų esamas teisinis reguliavimas neužtikrintų sklandaus valstybės pasirengimo mobilizacijai ir priimančiosios šalies paramos teikimui. Mobilizacijos įstatymo projektu siekiama patikslinti mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos teisinį reguliavimą, sukuriant teisines prielaidas tinkamam pasirengimui mobilizacijai vykdyti ir priimančiosios šalies paramai teikti, efektyviam ir koordinuotam mobilizacijos vykdymui ir priimančiosios šalies paramos teikimui.

Siekiant šio tikslo, Mobilizacijos įstatymo projektu siūloma:

1) nustatyti mobilizacijos valdymo subjektus ir jų kompetenciją;

2) patikslinti CMPR sudarymo ir apskaitos tvarką;

3) nustatyti asmenų, kuriems organizuojami mobilizaciniai ir priimančiosios šalies paramos mokymai, grupes, patikslinti šių mokymų organizavimo ir vykdymo tvarką;

4) pakeisti mobilizacinių išteklių sutelkimo ir panaudojimo reguliavimą;

5) nustatyti CMI valdomų ir kontroliuojamų ūkio subjektų įtraukimą į mobilizacijos sistemą nesudarant su jais sutarčių;

6) atlikti ir kitus pakeitimus: atsisakyti CMI mobilizacijos jungtinio plano; numatyti galimybę mobilizacijos metu taikyti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo projekte nustatytas priemones (skirti privalomąsias užduotis ūkio subjektams, taikyti supaprastintas valstybės ir savivaldybių turto perdavimo procedūras, į CMPR įtrauktiems asmenims taikyti darbo ir valstybės tarnybos santykių apribojimus, įpareigoti ūkio subjektus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, užtikrinti savo veiklos tęstinumą); atlikti redakcinius ir juridinės technikos taisymus. Rengiant Mobilizacijos įstatymo projektą, taip pat buvo įvertinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2017 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 2-4S pateiktoje ataskaitoje „Valstybės, savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų pasirengimas individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai“ nurodyti trūkumai. Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr.

VIII-1721 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Karo padėties įstatymo projektas) parengtas išanalizavus galiojantį karo padėties metu taikytiną teisinį reglamentavimą ir nustačius jo trūkumus: dabartinis karo padėties metu taikytinas teisinis reglamentavimas yra neišsamus (t. y. tik fragmentiškai reglamentuojami karo padėties metu svarbūs teisiniai santykiai, neapibrėžta valstybės gynybai vadovaujančių asmenų kompetencija, nedetalizuotas ginkluotųjų pajėgų narių teisinis statusas), reglamentavimas neatitinka sistemiškumo principo (t. y. tuos pačius teisinius santykius skirtingai reglamentuoja skirtingi įstatymai, įstatymo dalyku turinčius būti klausimus reglamentuoja įgyvendinamieji teisės aktai). Be to, kai kurios minėto teisinio reglamentavimo normos neatitinka tarptautinės humanitarinės teisės ar Europos Sąjungos teisės nuostatų. Kitaip tariant, esamas teisinis reguliavimas, kilus poreikiui, neužtikrintų sklandaus valstybės perėjimo iš taikos meto teisinio režimo į karo padėties teisinį režimą, operatyvaus sprendimų priėmimo ir, kiek įmanoma karo padėties meto sąlygomis, sklandžios valstybės institucijų ir ūkio subjektų veiklos. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Mobilizacijos įstatymo projekto, Karo padėties įstatymo projekto ir kitų kartu teikiamų įstatymų projektų tikslas – sukurti mobilizacijos ir karo padėties metu taikytiną teisinį reglamentavimą, kuris apimtų visas mobilizacijos ir karo padėties metu svarbias valstybės ir visuomenės gyvenimo sritis, numatytų valstybės gynybai vadovaujančių valstybės pareigūnų aiškią kompetenciją, sudarytų prielaidas greitai priimti sprendimus ir būtų suderintas su galiojančių nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatomis. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimo iniciatorė – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.

Karo padėties teisinį reguliavimą nustatantiems įstatymų projektams rengti Ministro Pirmininko pavedimu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-363

„Dėl tarpinstitucinės darbo grupės Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo

pakeitimo įstatymo projektui parengti sudarymo“ buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė. Mobilizacijos teisinį reguliavimą nustatantiems įstatymų projektams parengti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-558 „Dėl Darbo grupės Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė. Įstatymų projektų tiesioginiai rengėjai

• Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545, el. p. [email protected])

Teisėkūros skyriaus patarėjas Tomas Vainius, tel. (8 5) 263 5908, el. p. [email protected], ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis, tel. (8 5) 210 3881, el. p. [email protected]) Mobilizacijos skyriaus (vedėjas Arūnas Pudžemis, tel. (8 5) 265 7426, el. p. [email protected]) patarėja Justina Januškienė, tel. 8 708 84 717, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Galiojančiame Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme (toliau – Mobilizacijos įstatymas) su mobilizacijos valdymu susiję įgaliojimai yra numatyti Mobilizacijos departamentui.

Vadovaujantis Mobilizacijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Mobilizacijos departamentas yra atsakingas už mobilizacijos valdymą ir mobilizacijos vykdymo administravimą – jis koordinuoja CMI ir ūkio mobilizacijos subjektų pasirengimą veikti mobilizacijos metu, CMI mobilizacijos planų vykdymą paskelbus mobilizaciją, valstybinių mobilizacinių ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių atlikimą, CMI sudarytų mobilizacinių ir priimančiosios šalies paramos teikimo sutarčių vykdymą bei priimančiosios šalies paramos teikimą (Mobilizacijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4–6 ir 13 punktai). Pažymėtina, kad toks mobilizacijos valdymo modelis, kai už mobilizacijos valdymą valstybėje yra atsakinga tik viena institucija ir nėra numatytas kitų mobilizacijos sistemos subjektų dalyvavimas sprendžiant esminius su mobilizacijos valdymu susijusius klausimus, neužtikrina efektyvaus ir kokybiško mobilizacijos valdymo tiek instituciniu, tiek tarpinstituciniu lygmenimis. Vadovaujantis Mobilizacijos įstatymo

15 straipsnio nuostatomis, į CMPR yra įrašomi Lietuvos Respublikos krašto

apsaugos ministras, viceministras, ministerijos kancleris, Mobilizacijos departamento direktorius, kiti krašto apsaugos sistemos institucijų, įstaigų vadovai, CMI ir ūkio mobilizacijos subjektų vadovai, tačiau nenumatytas kitų svarbias vadovaujamas pareigas einančių asmenų (kitų ministerijų viceministrų, kanclerių) įtraukimas.

Pažymėtina, kad minėtas pareigas einančių asmenų sprendimai gali turėti reikšmingos įtakos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tinkamam pasirengimui mobilizacijai ir jos vykdymui, todėl jiems, kaip ir kitiems į CMPR įtrauktiems asmenims, turėtų būti taikomi aukštesni atsakomybės standartai, turėtų būti užtikrinamas jų rengimas veikti mobilizacijos metu. Atsižvelgiant į tai, kad Mobilizacijos įstatymas nenustato jokių kriterijų, kuriais vadovaujantis į CMPR įtraukti asmenys būtų atrenkami dalyvauti mobilizaciniame ir (ar) priimančiosios šalies paramos mokymuose, tampa sudėtinga užtikrinti tinkamą asmenų pasirengimą veikti mobilizacijos metu ir (ar) teikiant priimančiosios šalies paramą. Siekiant užtikrinti sklandų mobilizacijos vykdymą ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimą, pirmiausia turėtų būti užtikrinamas asmenų, einančių vadovaujamas pareigas ir pareigas, susijusias su veiksmų organizavimu, koordinavimu ir kontrole, sprendimų priėmimu ir pan., rengimas, o asmenų, kurių mobilizacijos metu ir (ar) teikiant priimančiosios šalies paramą vykdomos funkcijos iš esmės nesiskirtų nuo kasdien vykdomų įprastų funkcijų, rengimas nėra tikslingas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Mobilizacijos įstatyme numatyta tik priimančiosios šalies paramai teikti reikalingų išteklių apskaita.

Vadovaujantis Mobilizacijos įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, informacija ir duomenys apie priimančiosios šalies paramai teikti reikalingus išteklius kaupiami Priimančiosios šalies paramos kataloge, kurį tvirtina ir jo rengimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras, o mobilizacijai reikalingi ištekliai nėra apskaitomi. Pažymėtina ir tai, kad mobilizacinių išteklių sutelkimas, taikant turto laikinąjį paėmimą ar rekviziciją, yra apsunkintas reikalavimo laikinai paimamą ar rekvizuojamą turtą numatyti mobilizacijos planuose (Mobilizacijos įstatymo 23 straipsnio 5 ir 6 dalys). Toks iš esmės biurokratinis reikalavimas riboja efektyvų reikiamų išteklių sutelkimą, nes mobilizacijos metu atsiradus poreikiui paimti turtą, kuris iš anksto nebuvo numatytas mobilizacijos planuose, visų pirma reiktų atlikti šių planų pakeitimą. Kalbant apie mobilizacinius išteklius, paminėtina ir tai, kad Mobilizacijos įstatyme nėra aptartas išteklių, į kuriuos pretenduotų keli mobilizacijos sistemos subjektai (pvz., tas pats turtas gali būti reikalingas savivaldybei, įgyvendinant jai skirtą valstybinę mobilizacinę užduotį, ir Lietuvos kariuomenei, įgyvendinant ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos plane numatytas priemones), panaudojimo klausimo sprendimas – neaišku, kuriam subjektui ir kieno sprendimu atitinkami ištekliai būtų skiriami. Vadovaujantis Mobilizacijos įstatymo nuostatomis, ūkio subjektai į mobilizacijos sistemą įtraukiami tik sutartiniu pagrindu – sudarant su jais mobilizacinio užsakymo ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimo sutartis.

Paminėtina ir tai, kad dabartinis mobilizacijos metu taikytinas teisinis reglamentavimas nustato administracinę atsakomybę už valstybinių mobilizacinių užduočių, priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, mobilizacinių nurodymų ar nustatytos tvarkos rengiantis mobilizacijai ar priimančiosios šalies paramai teikti nevykdymą bei nustatytos tvarkos vykdant mobilizaciją ar demobilizaciją, teikiant priimančiosios šalies paramą pažeidimą, tačiau nenumato atsakomybės už konkrečių veiksmų neatlikimą (pvz., privalomųjų darbų ir privalomųjų užduočių nevykdymą ar netinkamą vykdymą; nurodymų užtikrinant privalomųjų užduočių atlikimą nevykdymą ar netinkamą vykdymą; neatvykimą į darbą, nebuvimą darbe, atsisakymą dirbti ar netinkamą funkcijų vykdymą mobilizacijos metu ir pan.). Dabar galiojančios karo padėties metu taikytinos pagrindinės nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme, Mobilizacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. Atskirus teisinius santykius karo padėties metu reglamentuojančios nuostatos yra įtvirtintos ir kituose įstatymuose. Taigi karo padėties teisinis reguliavimas yra kompleksinis, apimantis įvairių, karo padėties metu svarbių sričių reglamentavimą ir specialių taisyklių minėtai situacijai sukūrimą. Kartu akcentuotina, kad tiems teisiniams santykiams, kuriems reglamentuoti teisės aktuose nėra numatyta specialių taisyklių, taikytinų karo padėties metu, taikomas taikos metu galiojantis teisinis reglamentavimas.

Karo padėties įstatymas numato karo padėties įvedimo ir atšaukimo tvarką, piliečių ir užsieniečių teisių ir laisvių ribojimus, privačių ūkio subjektų ir valstybės bei savivaldybės institucijų veiklos ypatumus. Įstatyme įtvirtintas karo komendantų institutas, reglamentuojama ikiteisminio tyrimo atlikimo tvarka, teismų sistemos pertvarkymas, karo lauko teismų steigimas ir bylų nagrinėjimas juose, karinis patruliavimas, gyventojų evakavimas, rekvizicija ir (ar) laikinasis paėmimas. Karo padėties įstatymas numato, kad ginkluotąsias pajėgas sudaro Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas), Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), koviniai Lietuvos šaulių sąjungos būriai ir koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai. Pažymėtina, kad Karo padėties įstatyme numatyti piliečių ir užsieniečių teisių ir laisvių ribojimai visų pirma vertintini kaip žmogaus teisių ir laisvių ribojimai; nuostatos, leidžiančios asmens būste apgyvendinti karius, įrengti karinės paskirties objektus, remiantis tarptautinės humanitarinės teisės normomis, padaro tokius asmens būstus teisėtais kariniais taikiniais ir sukelia neproporcingą pavojų tiesiogiai nedalyvaujančių kariniuose veiksmuose ir nenaudojančių jėgos civilių asmenų gyvybei.

Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką priimtos 2000 m., kai Lietuva nebuvo nei Europos Sąjungos narė, nei prisijungusi prie Šengeno erdvės, ir nuo to laiko nekeistos, jos yra nesuderintos su Europos Sąjungos teisėje įtvirtintu laisvo asmenų judėjimo principu ir Šengeno acquis nuostatomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikiama teisė visų nuosavybės formų įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms nustatyti privalomuosius darbus ir užduotis, paskirti į minėtas įmones, įstaigas ir organizacijas atstovus nustatytų privalomųjų darbų ir užduočių įvykdymui užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra įvardyta minėtų atstovų atrankos, skyrimo, atstovų teisių nustatymo tvarka. Karo padėties įstatymas taip pat suteikia teisę Vyriausybei nustatyti ūkio subjektams įpareigojimus gaminti ar prekiauti tam tikromis prekėmis arba priešingai – nutraukti tam tikrų prekių gamybą ar prekybą. Pažymėtina, kad Vyriausybei suteikiama teisė riboti tik prekių gamybą ir prekybą, tačiau įgaliojimai kontroliuoti ar riboti ūkio subjektų vykdomą paslaugų teikimą nėra numatyta.

Taip pat akcentuotina, kad, be vienintelės nuostatos, pasakančios, kokios institucijos ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms, galiojančio Karo padėties įstatymo nuostatos iš esmės nereglamentuoja ginkluotųjų pajėgų sudėties, ginkluotąsias pajėgas sudarančių institucijų struktūros pokyčių įvedus karo padėtį, ginkluotųjų pajėgų narių teisinio statuso, jiems suteikiamų garantijų ir tiesiogiai neleidžia suprasti, kas yra laikomi ginkluotųjų pajėgų nariais. Pažymėtina, kad, įvedus karo padėtį, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų veikla būtų pertvarkoma siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą. Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei suteikiami įgaliojimai ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pavesti tokias funkcijas, kurios yra numatytos mobilizacijos planuose arba būtinos karo padėties sąlygomis. Karo padėties įstatyme įtvirtintas ir tik fragmentiškai reglamentuojamas karo komendanto, skiriamo ginkluotųjų pajėgų (kariuomenės) vado, veikiančio apskrityse, institutas. Vis dėlto karo komendantų teisinis statusas, kompetencija, reikalavimai asmeniui, kuris gali būti paskirtas karo komendantu, įstatyme nėra apibrėžti. Be to, nuostatos, susijusios su karo komendanto veiklos teritorija, buvo priimtos dar tuo metu, kai apskritys veikė kaip administraciniai vienetai, kuriuose buvo įkurtos ir veikė apskričių administracijos. Šiuo metu likus tik apskritims kaip teritoriniams vienetams, nebetikslinga sieti karo komendanto veiklos vykdymo su apskritimi kaip teritorija, neturinčia vieno administracinio centro.

Dabar galiojančios Karo padėties įstatymo nuostatos numato, kad, ikiteisminio tyrimo įstaigoms negalint atlikti pavestų funkcijų, šias funkcijas atlieka karo policija (atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 165 straipsnio 1 dalį karo policija pati yra ikiteisminio tyrimo institucija) ar karo komendanto paskirti asmenys. Taip pat, nors numatyta, kad BPK nustatyti terminai netaikomi, tačiau nereglamentuojama, kokiais terminais atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad Karo padėties įstatymo nuostata, leidžianti ikiteisminį tyrimą koordinuoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kai prokuroras negali jo organizuoti, galimai prieštarauja Konstitucijai (118 straipsnis). Nurodytina ir tai, kad Karo padėties įstatymo nuostatos numato specialius reikalavimus asmens gynėjui ikiteisminiame procese ir bylą nagrinėjant teisme: ikiteisminio tyrimo metu įtariamąjį gali ginti paskirtas asmuo, jei įmanoma, turintis aukštąjį išsilavinimą, o nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme – asmuo, turintis teisinį išsilavinimą.

Akcentuotina, kad tokios nuostatos neatitinka Europos Sąjungos teisėje įtvirtintos pareigos valstybėms narėms užtikrinti, kad įtariamieji ir kaltinamieji turėtų teisę turėti advokatą tokiu laiku ir būdu, kad atitinkami asmenys galėtų praktiškai ir veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis į gynybą.[¹] Karo padėties įstatymas numato, kad karo padėties metu veikia pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą įsteigti teismai, taip pat Respublikos Prezidento tam tikrų kategorijų byloms (nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, nusikaltimams Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, nusikalstamoms veikoms krašto apsaugos tarnybai, nusikalstamoms veikoms, kurias padarė kariai, nusikalstamoms veikoms, kurios padarytos kariams) nagrinėti įsteigti karo lauko teismai. Reglamentuotas baudžiamųjų bylų nagrinėjimas karo lauko teismuose: bylos nagrinėjamos BPK nustatyta tvarka, įtvirtinta bendroji taisyklė, kad baudžiamąsias bylas dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nagrinėja trys teisėjai, kitas bylas – vienas teisėjas, karo lauko teismai baudžiamąsias bylas nagrinėja kaip pirmoji instancija, karo lauko teismų nuosprendžiai įsiteisėja nuo jų priėmimo ir gali būti skundžiami kasacine (praleidžiant bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje) tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Paminėtina, kad Karo padėties įstatymas numato, jog sudaromas saugotinų objektų sąrašas, ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu gali būti įvedamas karinis patruliavimas viešajai tvarkai užtikrinti ir teisės pažeidimų prevencijai vykdyti, taikomos civilinės saugos priemonės.

Akcentuotina, kad įvedus karo padėtį, vadovaujantis Karo padėties įstatymo nuostatomis, skelbiama ir vykdoma mobilizacija. Kitaip tariant, karo padėties metu taikomos visos Mobilizacijos įstatyme numatytos priemonės. Skelbiant mobilizaciją ar įvedant karo padėtį, įvertinus susiklosčiusias aplinkybes, turėtų būti sprendžiama ir dėl nepaprastosios padėties, jei tokia buvo paskelbta, atšaukimo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant užtikrinti efektyvų ir koordinuotą mobilizacijos procesų valdymą, Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos redakcijos Mobilizacijos įstatymo 21 straipsnyje nustatomi mobilizacijos valdymo subjektai (Valstybės mobilizacijos operacijų centras (toliau – VMOC) ir CMI mobilizacijos operacijų centrai) ir jų kompetencija. Numatoma, kad VMOC sudarys ir jo nuostatus tvirtins Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos redakcijos Mobilizacijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Šis centras paskelbus mobilizaciją vykdys funkcijas, susijusias su mobilizacijos vykdymo ir priimančiosios šalies paramos teikimo tarpinstituciniu organizavimu, koordinavimu ir kontrole, teiks siūlymus Vyriausybei dėl mobilizacijos vykdymo ir mobilizacinių išteklių panaudojimo prioritetų, o jo vadovas galės skirti mobilizacinius nurodymus CMI (Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos redakcijos Mobilizacijos įstatymo 21 straipsnio

4 dalis). CMI mobilizacijos operacijų centrai

bus sudaromi kiekvienoje CMI (Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos redakcijos Mobilizacijos įstatymo 21 straipsnio 7 dalis).

CMI mobilizacijos centrai bus sudaromi iš CMI, CMI pavaldžių subjektų, kurių veiksmai ir priemonės numatyti tos CMI mobilizacijos plane, vadovų ir (ar) jų įgaliotų asmenų, taip pat esant poreikiui numatoma galimybė įtraukti ir mobilizacinių ūkio subjektų, su kuriais sudarytos mobilizacinio užsakymo ir (ar) priimančiosios šalies paramos sutartys, atstovus (Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos redakcijos Mobilizacijos įstatymo 21 straipsnio 8 dalis). CMI mobilizacijos operacijų centras mobilizacijos metu organizuos ir koordinuos CMI mobilizacijos plane numatytų priemonių ir veiksmų įgyvendinimą, mobilizacinių išteklių sutelkimą ir mobilizacinių nurodymų vykdymą, taip pat CMI vadovo sprendimų dėl mobilizacijos vykdymo ir priimančiosios šalies paramos teikimo įgyvendinimą, teiks su mobilizacijos vykdymu ir priimančiosios šalies paramos teikimu susijusią informaciją ir siūlymus VMOC ir CMI vadovui. Paminėtina ir tai, kad Mobilizacijos įstatymo projekte numatoma galimybė CMI mobilizacijos operacijų centro funkcijas CMI vadovo sprendimu pavesti toje CMI sudarytam ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui (Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos redakcijos Mobilizacijos įstatymo 21 straipsnio 7 dalis). Galimybė CMI mobilizacijos operacijų centro funkcijas pavesti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui leis mobilizacijos metu nekuriant naujų panaudoti jau turimus civilinės saugos instrumentus, ypač atsižvelgiant į tai, kad mobilizacijos metu vykstantys reiškiniai, keliantys pavojų valstybės saugumui ir atitinkantys ekstremaliųjų įvykių kriterijus, būtų pagrindas aktyvuoti civilinės saugos sistemą. Pastebėtina ir tai, kad praktikoje dažnu atveju į ekstremaliųjų situacijų operacijų centrus deleguoti asmenys atlieka ir su mobilizacija susijusias funkcijas.

Siūlomu teisiniu reguliavimu bus sukurta mobilizacijos valdymo sistema tiek tarpinstituciniu, tiek instituciniu lygmenimis, įtraukiant į mobilizacijos valdymą daugiau mobilizacijos sistemos subjektų ir taip užtikrinant koordinuotą ir efektyvų procesų valdymą. Mobilizacijos įstatymo projektu siūloma tikslinti CMPR sudėtį: 1) numatoma, kad į CMPR įrašomi ne tik krašto apsaugos ministras, krašto apsaugos viceministrai ir Krašto apsaugos ministerijos kancleris, bet ir kiti ministrai, viceministrai ir kancleriai; 2) numatomas savivaldybių administracijų direktorių, mobilizacijos operacijos centrų narių įrašymas; 3) kiti asmenys į CMPR būtų įrašomi atsižvelgiant į jų vykdomas funkcijas, t. y. įrašomi tie asmenys, kurių vykdomos funkcijos yra būtinos mobilizacijos planuose numatytiems veiksmams ir (ar) priemonėms įgyvendinti (Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos redakcijos Mobilizacijos įstatymo 14 straipsnio 2, 3 dalys). Atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugos reikalavimus, Mobilizacijos įstatymo projekte (Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos redakcijos Mobilizacijos įstatymo 14 straipsnio 9, 11 dalys) aiškiai apibrėžiami į CMPR įtrauktų asmenų asmens duomenis tvarkantys ir juos valdantys subjektai, asmens duomenų tvarkymo tikslai, galimi duomenų subjekto teisių apribojimai. Paminėtina ir tai, kad į CMPR įtrauktų asmenų asmens duomenų valdytoja numatoma Krašto apsaugos ministerija – toks reguliavimas sudarys galimybę į CMPR įtrauktų asmenų duomenis tvarkyti Krašto apsaugos ministerijos informaciniuose ištekliuose, taip sumažinant žmogiškųjų ir finansinių išteklių sąnaudas.

Siekiant užtikrinti tikslingus ir efektyvius mobilizacinius ir priimančiosios šalies paramos mokymus, kurių metu suteikiamos žinios ir įgūdžiai padėtų suvaldyti mobilizacijos metu ir (ar) teikiant priimančiosios šalies paramą vykstančius procesus, Mobilizacijos įstatymo projektu siūloma nustatyti asmenų, kuriems bus organizuojami mobilizacinis ir priimančiosios šalies paramos mokymai, grupes bei patikslinti šių mokymų organizavimo ir vykdymo tvarką. Numatoma, kad mobilizaciniai ir priimančiosios šalies mokymai bus organizuojami tik Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos redakcijos Mobilizacijos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims (t. y. vadovaujamo pobūdžio pareigas einantiems asmenims, kurių priimami sprendimai gali turėti įtakos mobilizacijos vykdymui ir priimančiosios šalies paramos teikimui), o kiti asmenys į mokymus galės būti įtraukiami mobilizacijos sistemos subjekto siūlymu pagal poreikį ir suderinus su krašto apsaugos sistemos institucija, dalyvaujančia formuojant valstybės mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos politiką (toliau – Institucija, dalyvaujanti formuojant mobilizacijos politiką) (Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos redakcijos Mobilizacijos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalys). Paminėtina ir tai, kad, siekiant kuo efektyvesnio pasirengimo mobilizacijai, Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos redakcijos Mobilizacijos įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatoma CMI vadovų teisė savarankiškai organizuoti pratybas, kurių metu patikrinamas mobilizacijos plano įgyvendinamumas, įvertinamas pasirengimas vykdyti šiame plane numatytus veiksmus ir priemones.

Mobilizacijos įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti materialinių išteklių ir paslaugų, reikalingų ne tik priimančiosios šalies paramai teikti, bet ir mobilizacijai vykdyti, apskaitą. Tuo tikslu, taip pat siekiant tinkamai pasirengti ir laiku surinkti reikiamus duomenis, Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomoje Mobilizacijos įstatymo 16 straipsnio redakcijoje, įsigaliosiančioje nuo 2022 m. sausio 1 d., yra numatomas valstybės mobilizacinių galimybių katalogo sudarymas. Už šio katalogo rengimą ir jame esančių duomenų teikimą suinteresuotiems mobilizacijos sistemos subjektams bus atsakinga Institucija, dalyvaujanti formuojant mobilizacijos politiką . Valstybės mobilizacinių galimybių kataloge susisteminta informacija sudarys sąlygas atsiradus poreikiui efektyviai sutelkti ir panaudoti tiek mobilizacijai, tiek priimančiosios šalies paramai reikalingus išteklius. Taip pat paminėtina, kad susiklosčius tokioms aplinkybėms, kai tie patys ištekliai būtų reikalingi keliems subjektams, sprendimą dėl šių išteklių panaudojimo priimtų Vyriausybė, atsižvelgdama į VMOC siūlymus (Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos redakcijos Mobilizacijos įstatymo 6 straipsnio 8 punktas ir 21 straipsnio 4 dalies

2 punktas). Siekiant užtikrinti Gyvybiškai

svarbių valstybės funkcijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr.

631 „Dėl Gyvybiškai svarbių

valstybės funkcijų sąrašo patvirtinimo“, nurodytų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą, svarbus CMI valdomų/kontroliuojamų ūkio subjektų (t. y. viešojo ar privataus juridinio asmens, kuriame CMI įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens savininko, teises ir pareigas arba valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turinčio daugiau kaip pusę šio juridinio asmens dalyvių balsavimo teisių, teises ir pareigas) dalyvavimas mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos teikimo planavimo ir vykdymo procese, todėl, siekiant palengvinti šių ūkio subjektų įtraukimą, Mobilizacijos įstatymo projekte numatoma, kad šių ūkio subjektų mobilizacijos metu vykdytini veiksmai ir priemonės bus nustatomi CMI mobilizacijos planuose, t. y. su šiais ūkio subjektais juos valdančios/kontroliuojančios CMI neturės sudaryti mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo sutarčių. CMI pavaldžių subjektų veikla, susijusi su CMI paskirtų mobilizacijos sistemos uždavinių įgyvendinimu, būtų finansuojama iš CMI skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, t. y. lėšos, reikalingos CMI pavaldžių subjektų veiklai, susijusiai su CMI paskirtų mobilizacijos sistemos uždavinių įgyvendinimu, būtų skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, nuostatomis (biudžeto lėšų naudojimo sutarties pagrindu) (Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos redakcijos Mobilizacijos įstatymo 26 straipsnio 4 dalis) ar įstatymuose nustatytais atvejais panaudojant valstybės rezervą.

Atitinkamai Mobilizacijos įstatymo projektu tikslinama CMI mobilizacijos plano apibrėžtis (numatoma, kad CMI mobilizacijos planu laikytinas CMI, jai pavaldžių subjektų veiksmų, priemonių ir materialinių išteklių, turinčių užtikrinti valstybinių mobilizacinių ir priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių atlikimą paskelbus mobilizaciją, planas), taip pat nustatoma CMI pavaldaus subjekto apibrėžtis (Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos redakcijos Mobilizacijos įstatymo 2 straipsnio 4, 5 dalys). Taip pat Institucijai, dalyvaujančiai formuojant mobilizacijos politiką, suteikiami įgaliojimai atlikti šių ūkio subjektų pasirengimo mobilizacijai ir priimančiosios šalies paramai teikti patikrinimus, o CMI suteikiama teisė skirti jiems mobilizacinius nurodymus (Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos redakcijos Mobilizacijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Siekiant užtikrinti efektyvų finansinių išteklių sutelkimą gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms vykdyti ir galimybę, sutrikus komercinių bankų veiklai ar kitomis nenumatytomis aplinkybėmis, kaip įmanoma operatyviau lėšas grynaisiais pinigais išimti iš valstybės iždo, Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomoje naujoje Mobilizacijos įstatymo redakcijoje numatomas mobilizacijos sistemos subjektais esančių valstybės institucijų ir įstaigų, turinčių teisę mobilizacijos metu gauti mobilizacijos sistemos uždaviniams įgyvendinti reikalingų piniginių lėšų grynaisiais pinigais iš valstybės iždo sąskaitos, sąrašo sudarymas (Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos redakcijos Mobilizacijos įstatymo 6 straipsnio 7 punktas).

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, pagal kurį informacija apie žvalgybos institucijų struktūra, jų techninį ir materialinį aprūpinimą, kiekybinę ir personalinę sudėtį priskiriama įslaptinamai informacijai, taip pat į žvalgybos institucijų vykdomos veiklos specifiškumą, ir siekiant užtikrinti šios veiklos saugumą, Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomoje naujoje Mobilizacijos įstatymo redakcijoje numatomos išimtys, kuriomis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) atleidžiamas nuo pareigos derinti savo mobilizacijos planą ir mobilizacijos operacijų centro nuostatus su Institucija, dalyvaujančia formuojant mobilizacijos politiką , teikti informaciją apie į CMPR įtrauktus asmenis, Institucijai, dalyvaujančiai formuojant mobilizacijos politiką nesuteikiami įgaliojimai atlikti VSD pasirengimo mobilizacijai ir priimančiosios šalies paramai teikti patikrinimus (Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos Mobilizacijos įstatymo redakcijos 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai, 10 straipsnio 3 dalies 5 ir 7 punktai ir 14 straipsnio 5 dalis).

Mobilizacijos įstatymo projekte atliekami ir kiti pakeitimai:

• 1) siekiant sumažinti administracinę naštą, siūloma atsisakyti CMI

jungtinio mobilizacijos plano, kuris iš esmės tėra visų CMI mobilizacijos planų suvestinė ir neturi jokios papildomos reikšmės mobilizacijos planavimo procese;

• 2) keičiamas galiojančio Mobilizacijos įstatymo 5 straipsnio 1

punkte esantis principas – iš veiklos tęstinumo į veiklos pertvarkymo. Šiuo pakeitimu siekiama pabrėžti, kad turi būti užtikrinamas ne visos veiklos tęstinumas, o tik tiek, kiek tai būtina mobilizacijai vykdyti ir priimančiosios šalies paramai teikti.

Kartu pažymėtina, kad paskelbus mobilizaciją CMI, atsižvelgdamos į šį principą, turėtų persitvarkyti tiek struktūriškai, tiek funkciškai, t. y. savo veiklą turėtų orientuoti į valstybinių mobilizacinių užduočių vykdymą ir atitinkamai perplanuoti/perskirstyti turimus asignavimus, prioritetą teikdamos minėtų užduočių vykdymo užtikrinimui;

• 3) siekiant užtikrinti, kad CMI paskelbus mobilizaciją ir (ar)

teikiant priimančiosios šalies paramą būtų pasirengusios vykdyti Vyriausybės paskirtas valstybines mobilizacines ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimo užduotis, Mobilizacijos įstatymas papildomas nuostata, įpareigojančia CMI planuoti lėšas, reikalingas pasirengti mobilizacijai vykdyti ir priimančiosios šalies paramai teikti (Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos Mobilizacijos įstatymo redakcijos 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

• 4) atsisakoma

Mobilizacijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytų sutartinių reikalavimų ūkio subjektams.

Pažymėtina, kad Mobilizacijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas – palaikyti minimalius ūkio subjekto pajėgumus visą sutarties galiojimo laiką – yra neapibrėžtas ir nesukuriantis jokios pridėtinės vertės, be to, konkretūs ūkio subjekto įsipareigojimai bus nustatomi sutartyse, o 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas reikalavimas – užtikrinti ūkio subjektui patikėtos valstybės ir

(ar) tarnybos paslaptį sudarančios informacijos ir duomenų apsaugą – yra perteklinis, nes valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos reikalavimai, taip pat ir sudarant sandorius su ūkio subjektais, yra nustatyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme;

• 5) atsižvelgiant į tai, kad turto rekvizicija ir laikinasis turto

paėmimas, privalomųjų darbų skyrimas, į CMPR įtrauktiems asmenims taikomi darbo ir valstybės tarnybos santykių apribojimai reglamentuojami Karo padėties įstatymo projekte, šių mobilizacijos vykdymą užtikrinančių priemonių taikymo tvarkos reglamentavimo Mobilizacijos įstatymo projekte atsisakoma, paliekant blanketines nuostatas, nukreipiančias į Karo padėties įstatymą, t. y.

Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomoje naujoje Mobilizacijos įstatymo redakcijoje nurodoma, kad minėtos priemonės bus taikomos Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka (išimtis taikoma tik gyvenamojo būsto laikinajam paėmimui ir (ar) rekvizicijai, kuris galės būti laikinai paimamas ar rekvizuojamas tik karo padėties metu (Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos redakcijos Mobilizacijos įstatymo 22 straipsnio 7 punktas));

• 6) siekiant užtikrinti efektyvų mobilizacijos vykdymą ir

atsižvelgiant į valstybės bei visuomenės svarbiausius poreikius, prioritetą teikiant nacionaliniam saugumui, numatoma galimybė mobilizacijos metu taikyti ir kai kurias kitas Karo padėties įstatymo projekte nustatomas priemones: skirti privalomąsias užduotis ūkio subjektams; įpareigoti mobilizacijos ar karo padėties metu valstybės, ginkluotųjų pajėgų ir (ar) visuomenės reikmėms reikalingas prekes tiekiančius ir (ar) paslaugas teikiančius ūkio subjektus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, užtikrinti jų veiklos tęstinumą; taikyti supaprastintas valstybės ir savivaldybių turto perdavimo procedūras; karo prievolininkams taikyti judėjimo laisvės apribojimus;

• 7) siekiant išvengti Konstitucijoje ir įstatymuose Vyriausybei

suteiktų įgaliojimų suvaržymų, užtikrinti teisės aktų hierarchiją ir ekonomiškumo principą atitinkančią teisėkūrą, atsisakyta konkrečių juridinių asmenų pavadinimų vartojimo, Mobilizacijos įstatymo projekte Mobilizacijos departamentas įvardijamas kaip krašto apsaugos sistemos institucija, dalyvaujanti formuojant valstybės mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos politiką (Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos Mobilizacijos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 3 dalis);

• 8) siekiant neapriboti Vyriausybės diskrecijos, numatoma galimybė

nurodytus Vyriausybės tvirtinamus teisės aktus įgalioti patvirtinti kitą instituciją.

Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomoje naujoje Mobilizacijos įstatymo redakcijoje nurodoma, kad minėtos priemonės bus taikomos Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka (išimtis taikoma tik gyvenamojo būsto laikinajam paėmimui ir (ar) rekvizicijai, kuris galės būti laikinai paimamas ar rekvizuojamas tik karo padėties metu (Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos redakcijos Mobilizacijos įstatymo 22 straipsnio 7 punktas));

• 6) siekiant užtikrinti efektyvų mobilizacijos vykdymą ir

atsižvelgiant į valstybės bei visuomenės svarbiausius poreikius, prioritetą teikiant nacionaliniam saugumui, numatoma galimybė mobilizacijos metu taikyti ir kai kurias kitas Karo padėties įstatymo projekte nustatomas priemones: skirti privalomąsias užduotis ūkio subjektams; įpareigoti mobilizacijos ar karo padėties metu valstybės, ginkluotųjų pajėgų ir (ar) visuomenės reikmėms reikalingas prekes tiekiančius ir (ar) paslaugas teikiančius ūkio subjektus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, užtikrinti jų veiklos tęstinumą; taikyti supaprastintas valstybės ir savivaldybių turto perdavimo procedūras; karo prievolininkams taikyti judėjimo laisvės apribojimus;

• 7) siekiant išvengti Konstitucijoje ir įstatymuose Vyriausybei

suteiktų įgaliojimų suvaržymų, užtikrinti teisės aktų hierarchiją ir ekonomiškumo principą atitinkančią teisėkūrą, atsisakyta konkrečių juridinių asmenų pavadinimų vartojimo, Mobilizacijos įstatymo projekte Mobilizacijos departamentas įvardijamas kaip krašto apsaugos sistemos institucija, dalyvaujanti formuojant valstybės mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos politiką (Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomos naujos Mobilizacijos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 3 dalis);

• 8) siekiant neapriboti Vyriausybės diskrecijos, numatoma galimybė

nurodytus Vyriausybės tvirtinamus teisės aktus įgalioti patvirtinti kitą instituciją. Atsižvelgiant į reguliuojamų teisinių santykių specifiškumą, kompleksiškumą, jų taikymo apimtį ir reikšmę, numatoma, kad ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos ir valstybės mobilizacijos planai, gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos, valstybinės mobilizacinės ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimo užduotys valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, mobilizacijos sistemos subjektais esančių valstybės institucijų ir įstaigų, turinčių teisę mobilizacijos metu gauti mobilizacijos sistemos uždaviniams įgyvendinti reikalingų piniginių lėšų grynaisiais pinigais iš valstybės iždo sąskaitos, sąrašas, civilinio mobilizacinio personalo rezervo sudarymo ir apskaitos tvarka, priimančiosios šalies paramos teikimo organizavimo tvarka, valstybės mobilizacinių galimybių katalogo sudarymo ir jame kaupiamos informacijos teikimo mobilizacijos sistemos subjektams ir kitiems subjektams tvarka, Valstybės mobilizacijos operacijų centro sudėtis ir jo nuostatai, Jungtinio priimančiosios šalies paramos koordinavimo komiteto sudėtis ir jo nuostatai bus tvirtinami Vyriausybės.

Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo nuostatos suderinamos su Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomais Mobilizacijos įstatymo pakeitimais ir Karo padėties įstatymo projekto nuostatomis. Karo padėties įstatymo projektas iš esmės keičia šiuo metu galiojantį Karo padėties įstatymą ir karo padėties teisinį reglamentavimą ir detaliau reglamentuoja esmingai svarbius valstybės gynybai, valstybės ir visuomenės gyvenimui klausimus. Atsižvelgiant į reglamentuojamų klausimų reikšmę užtikrinant šalies nacionalinį saugumą, nustatomas Karo padėties įstatymo projekte įtvirtinamų nuostatų pirmumas kitų įstatymų atžvilgiu, t. y. esant prieštaravimų su kitais įstatymais, būtų taikomos Karo padėties įstatymo projekte siūlomos įtvirtinti nuostatos (1 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotas taisykles dėl valstybės Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) dalyvės teisės nukrypti nuo tam tikrų įsipareigojimų pagal Konvenciją, Karo padėties įstatymo projekte (1 straipsnio 2 dalis) nustatomos privalomos Karo padėties įstatymo projekto V ir VI skyriuose numatomų specialiųjų priemonių ir žmogaus teisių ir laisvių laikino apribojimo taikymo sąlygos: taikomi tik įvedus karo padėtį ir tik tiek, kiek tai būtina valstybei ginti ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms vykdyti, taip pat žmogaus teisių ir laisvių apribojimai turi būti numatyti Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl karo padėties įvedimo. Karo padėties įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalis nustato pareigą apie taikomas priemones informuoti Europos Tarybos generalinį sekretorių. Akcentuotina, kad keičiasi ginkluotųjų pajėgų sudėtis. Pagal šiuo metu galiojantį Karo padėties įstatymą ginkluotąsias pajėgas karo padėties metu sudaro Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, Viešojo saugumo tarnyba ir Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai. Pagal Karo padėties įstatymo projektą karo padėties metu ginkluotosioms pajėgoms priskiriamas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos.

Pastarąją instituciją numatoma priskirti ginkluotosioms pajėgoms atsižvelgiant į tai, kad būtų užtikrinta galimybė ginkluotųjų pajėgų vadui (kartu ir ginkluotosioms pajėgoms) tiesiogiai gauti žvalgybinio pobūdžio informaciją, reikalingą vykdant valstybės ginkluotą gynybą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dabar teisės aktuose kaip ginkluotųjų pajėgų dalis numatyti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai išskiriami į dvi atskiras kategorijas: koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai (veikiantys neokupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje) ir partizanų vienetai (veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje). Taip pat paminėtina tai, kad Karo padėties įstatymo projekto nuostatomis kuriama visuotinės gynybos koncepcija: valstybės karinę gynybą vykdo ginkluotosios pajėgos; už diplomatinių valstybės gynimo priemonių naudojimo koordinavimą atsakingas Respublikos Prezidentas, civilinę, ekonominę gynybą vykdo civilinio mobilizacinio personalo rezervas ir gyvybiškai svarbias ir karo padėties metu valstybės, ginkluotųjų pajėgų ir (ar) visuomenės reikmėms reikalingas prekes tiekiantys ir (ar) paslaugas teikiantys ir ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai; savivaldybės ir piliečiai teikia neginkluotą pagalbą ginkluotosioms pajėgoms, atlieka kitas užduotis, reikalingas gyventojų būtiniesiems poreikiams patenkinti, kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms vykdyti.

Karo padėties įstatymo projekto 3, 4 ir 5 straipsniuose aptariami karo padėties įvedimo klausimai: šio teisinio režimo įvedimo pagrindai, sprendimo dėl karo padėties įvedimo turinys (įvardijami privalomi tokiu sprendimu išspręsti klausimai), minėto sprendimo paskelbimo tvarka, diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų informavimas apie karo padėties įvedimą. Atsižvelgiant į tai, kad operatyvus atsakas į prieš valstybę panaudotą karinę jėgą yra vienas esminių veiksnių, lemiančių valstybės gynybos sėkmę, Karo padėties įstatymo projekte numatoma, kad ginkluota valstybės gynyba pradedama vykdyti ir kitų valstybių kariniams vienetams atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būti panaudotiems kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais leidžiama nedelsiant nuo Respublikos Prezidento dekreto ar Seimo nutarimo dėl karo padėties įvedimo pasirašymo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reglamentuojant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos organizavimą (6 straipsnis) numatoma, jog Vyriausybei ir savivaldybės administracijos direktoriui suteikiama teisė atitinkamai valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektams paskirti papildomas funkcijas, o valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms negalint vykdyti joms teisės aktais numatytų funkcijų, atitinkamai Vyriausybei ar savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti funkcijų atkūrimą, nustatoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų, kitų valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir įmonėse pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų, šaulių, kurie pareigas Lietuvos šaulių sąjungoje eina sudarę darbo sutartis, įgaliojimų automatinio pratęsimo taisyklė.

Atsižvelgiant į galinčius kilti iššūkius, susijusius su žmogiškųjų išteklių trūkumu, ir siekiant užtikrinti karo padėties metu reikalingų valstybės ir savivaldybių funkcijų vykdymą, Karo padėties įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalyje numatoma galimybė asmenis į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimti nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir priėmimo procedūrų (nebūtų taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, nustatomi tik esminiai reikalavimai, kurių neatitinkantis asmuo dėl objektyvių aplinkybių negalėtų vykdyti jam pavestų funkcijų ar tokio asmens priėmimas galėtų kelti grėsmę nacionaliniam saugumui). Karo padėties įstatymo projekte (7 straipsnis) konkretizuojama valstybės gynybai vadovaujančių valstybės pareigūnų (Respublikos Prezidento, ginkluotųjų pajėgų vado, krašto apsaugos ministro) kompetencija karo padėties metu. Taip sprendžiama iki šiol egzistavusi teisinio reguliavimo spraga, kai teisės aktuose nebuvo tiesiogiai įvardyta, kokios funkcijos ar teisės suteikiamos atitinkamam valstybės pareigūnui, vadovaujančiam valstybės gynybai.

Pažymėtina ir tai, kad, siekiant užtikrinti tinkamą valstybės ginkluotos gynybos organizavimą ir vykdymą, kuriems gali būti reikalinga žvalgybinio pobūdžio informacija, ginkluotųjų pajėgų vadui suteikiami įgaliojimai formuoti VSD žvalgybos informacijos, reikalingos valstybės ginkluotai gynybai planuoti, organizuoti ir vykdyti, poreikius. Pagal siūlomą reglamentavimą (Karo padėties įstatymo projekto 8 ir 9 straipsniai) numatomi du subjektai, veikiantys savivaldybės teritorijoje: savivaldybės administracijos direktorius ir karo komendantas. Savivaldybės administracijos direktoriui priskiriamos papildomos, palyginti su taikos metu numatytomis, funkcijos, susijusios su visuomenės saugumo užtikrinimu, aprūpinimu būtiniausiais produktais, neginkluota parama ginkluotosioms pajėgoms. Karo komendanto paskirtis

• sąveikos tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldybės institucijų ir įstaigų bei joms pavaldžių institucijų ir įstaigų užtikrinimas. Pažymėtina, kad iš esmės naujai, palyginti su šiuo metu galiojančiomis nuostatomis, reglamentuojamas karo komendantų institutas, kadangi įvardijamas jo statusas (karininko laipsnį turintis asmuo), funkcijos, teisės. Paminėtina ir tai, kad karo komendantas, vykdydamas jam įstatymo pavestas funkcijas, galės duoti privalomus vykdyti nurodymus savivaldybės administracijos direktoriui. Be to, pastarajam laikinai negalint eiti pareigų, būtent karo komendantas laikinai vykdo savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas.

Atsižvelgiant į siūlomas numatyti papildomas savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas karo padėties metu ir jų svarbą ginkluotosioms pajėgoms, ypač užtikrinant ginkluotųjų pajėgų aprūpinimą, priimant sprendimus dėl turto rekvizicijos ir laikinojo paėmimo, visuomenės saugumo užtikrinimo, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą vietos savivaldos principą, nustatoma speciali savivaldybės administracijos direktoriaus, nevykdančio Karo padėties įstatymo projekte jam numatytų funkcijų ar jas vykdančio neatsižvelgiant į ginkluotųjų pajėgų poreikius, atleidimo iš pareigų tvarka: numatoma, kad siūlymą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų gali teikti Vyriausybė arba jos įgaliotas ginkluotųjų pajėgų vadas, o savivaldybės tarybai per 3 kalendorines dienas nuo siūlymo gavimo jo neatleidus, savivaldybėje gali būti įvedamas tiesioginis valdymas. Atskirai paminėtina, kad Karo padėties įstatymo projekte (8 ir 9 straipsniai) reglamentuota šaulių funkcija karo padėties metu – pagalba savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui vykdant savivaldybės administracijos direktoriui karo padėties metu priskirtas funkcijas. Skirtingai nei šiuo metu galiojančiame Karo padėties įstatyme, Karo padėties įstatymo projekte detaliai reglamentuojami klausimai, susiję su ginkluotosiomis pajėgomis (10–12 straipsniai). Karo padėties įstatymo projekte aptariamas kiekvieno iš ginkluotąsias pajėgas sudarančių subjektų tapimo ginkluotųjų pajėgų dalimi procesas: priskyrimas ginkluotosioms pajėgoms, reikalavimai koviniams asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetams.

Pažymėtina, kad Karo padėties įstatymo projektu įtvirtinama, kad ginkluotųjų pajėgų vadas, atsižvelgdamas į valstybės ginkluotos gynybos poreikius, organizuoja ginkluotųjų pajėgų dalimi tampančių institucijų (Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento) funkcijų tęstinumą, taip pat skiria ginkluotos gynybos ir ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planuose numatytas užduotis, t. y. apibrėžiama minėtų institucijų funkcinė paskirtis ginkluotosiose pajėgose: išlaikomas šių institucijų funkcijų vykdymo tęstinumas ir skiriamos ginkluotos gynybos ir ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planuose numatytos užduotys. Akcentuotina, kad Karo padėties įstatymo projekte detalizuojamas ginkluotųjų pajėgų nario statusas (11 straipsnis). Visų pirma, paminėtina, kad Karo padėties įstatymo projekte nurodoma, kas yra laikytini ginkluotųjų pajėgų nariais, kaip vykdoma jų apskaita. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą numatoma, kad ginkluotųjų pajėgų nariams bus mokama už tarnybą, bus taikomos karių sveikatos priežiūros, aprūpinimo maistu ir socialinio draudimo garantijos, žuvusius (mirusius) ginkluotųjų pajėgų narius numatoma laidoti už valstybės lėšas.

Siekiant užtikrinti valstybės ginkluotos gynybos pajėgumų išlaikymą ir kontrolę, Karo padėties įstatymo projekte nustatoma, kad ginkluotųjų pajėgų nariams kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios karių, vidaus tarnybos pareigūnų ir žvalgybos pareigūnų skyrimo į pareigas, perkėlimo į kitas pareigas ir atleidimo iš tarnybos tvarką, netaikomos ir įtvirtinami esminiai, specialūs ginkluotųjų pajėgų narių skyrimo į pareigas, perkėlimo į kitas pareigas ir atleidimo iš tarnybos reikalavimai (įgaliojimai skirti, perkelti ir atleisti ginkluotųjų pajėgų narius suteikiami ginkluotųjų pajėgų vadui ir jo įgaliotiems asmenims, apribojami atleidimo iš tarnybos pagrindai). Taip pat nustatoma, kad tarnybos ginkluotosiose pajėgose trukmė neribojama, tačiau vadai, atsižvelgdami į ginkluotųjų pajėgų poreikius, privalo suteikti ginkluotųjų pajėgų nariams poilsį, užtikrinantį jų sveikatos ir darbingumo atgavimą, o įstatymuose nustatytos atostogos, išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas, atsižvelgiant į ginkluotųjų pajėgų poreikius, ginkluotųjų pajėgų nariams gali būti nesuteikiamos. Numatoma, kad atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos tik jei ginkluotųjų pajėgų narys pateikia informaciją, pagrindžiančią, kad nėra kito iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjo, galinčių prižiūrėti vaiką. Karo padėties įstatymo projekte įtvirtinama ir laipsnių suteikimo ginkluotųjų pajėgų nariams tvarka.

Kartu pažymėtina, kad pavaldumo santykiams ginkluotosiose pajėgose užtikrinti siūloma ginkluotąsias pajėgas sudarančių vidaus tarnybos sistemos statutinių valstybės tarnautojų laipsnius ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį tarnaujančių žvalgybos pareigūnų rangus prilyginti karių laipsniams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Taip būtų užtikrinama vienoda laipsnių, mokėjimo už tarnybą ginkluotosiose pajėgose sistema ir minėtų institucijų statutiniai valstybės tarnautojai ir pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį tarnaujantys žvalgybos pareigūnai galėtų išsaugoti turimą laipsnį ar rangą. Atsižvelgiant į tai, kad partizanų vienetai nėra įtraukiami į ginkluotųjų pajėgų struktūrą, jie savarankiškai veikia okupuotoje teritorijoje ir nėra kaip kiti ginkluotųjų pajėgų nariai susaistyti tarnybos santykiais, praktinės jų administravimo galimybės yra labai ribotos ir atlyginimo mokėjimas karo padėties metu jiems nenumatomas – Karo padėties įstatymo projekto 11 straipsnio

5 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatoma, kad už tarnybą jiems bus

atlyginama atšaukus karo padėtį Seimo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Paminėtina, kad Karo padėties įstatymo projekte yra įvardijamos ginkluotųjų pajėgų narių teisės (12 straipsnis), kuriomis jie gali naudotis vykdydami karines operacijas ir siekdami jų tikslų, ir pareigos.

Atsižvelgiant į Karo padėties įstatymo projektu kuriamą visuotinės gynybos koncepciją ir tai, kad valstybės gynybai turi būti naudojamos ne tik karinės, bet ir civilinio pobūdžio priemonės, Karo padėties įstatymo projektu (13–24 straipsniai) siūloma įtvirtinti platų spektrą civilinio pobūdžio priemonių, kurios ne tik leistų reguliuoti civilinį kasdieninį gyvenimą, ūkinius komercinius, ekonominius santykius, turto valdymo ir kitus klausimus, bet ir užtikrinti neginkluotą pagalbą ginkluotosioms pajėgoms ir kitų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą.

Numatoma: 1) privalomieji darbai; 2) ūkinės komercinės veiklos ribojimas, įskaitant uždraudimą nutraukti vykdomą veiklą, Vyriausybės ir savivaldybės administracijos direktoriaus teisė duoti privalomąsias užduotis, Vyriausybės atstovų skyrimas į įmones, įstaigas, organizacijas jų veiklos tęstinumui užtikrinti, ūkio subjekto valdymo perėmimas; 3) darbo ir valstybės tarnybos santykių apribojimai; 4) Vyriausybės teisė reguliuoti prekių ir paslaugų kainas, lėšų biudžete numatymas gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms vykdyti ir kitoms valstybės reikmėms; 5) turto laikinasis paėmimas ir rekvizicija (paminėtina, kad rekvizuojamas būtų tik toks turtas, kuris jį panaudojus neišliktų (būtų sunaudotas), netektų savo vertės arba kurio paskirtis būtų pakeista, o visais kitais atvejais būtų taikomas laikinasis turto paėmimas); 6) supaprastintas valstybės ir savivaldybių turto, reikalingo gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms, mobilizacijos planams ir valstybinėms mobilizacinėms užduotims vykdyti, perdavimas kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms; 7) asmens sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimas; 8) atvykimo į Lietuvos Respubliką apribojimai; 9) aviacijos ir laivybos apribojimai; 10) kitos priemonės, susijusios su civiline sauga, asmens duomenų tvarkymu, asmenų sulaikymu ir teismų sistema.

Numatoma: 1) privalomieji darbai; 2) ūkinės komercinės veiklos ribojimas, įskaitant uždraudimą nutraukti vykdomą veiklą, Vyriausybės ir savivaldybės administracijos direktoriaus teisė duoti privalomąsias užduotis, Vyriausybės atstovų skyrimas į įmones, įstaigas, organizacijas jų veiklos tęstinumui užtikrinti, ūkio subjekto valdymo perėmimas; 3) darbo ir valstybės tarnybos santykių apribojimai; 4) Vyriausybės teisė reguliuoti prekių ir paslaugų kainas, lėšų biudžete numatymas gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms vykdyti ir kitoms valstybės reikmėms; 5) turto laikinasis paėmimas ir rekvizicija (paminėtina, kad rekvizuojamas būtų tik toks turtas, kuris jį panaudojus neišliktų (būtų sunaudotas), netektų savo vertės arba kurio paskirtis būtų pakeista, o visais kitais atvejais būtų taikomas laikinasis turto paėmimas); 6) supaprastintas valstybės ir savivaldybių turto, reikalingo gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms, mobilizacijos planams ir valstybinėms mobilizacinėms užduotims vykdyti, perdavimas kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms; 7) asmens sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimas; 8) atvykimo į Lietuvos Respubliką apribojimai; 9) aviacijos ir laivybos apribojimai; 10) kitos priemonės, susijusios su civiline sauga, asmens duomenų tvarkymu, asmenų sulaikymu ir teismų sistema. Be kita ko, atsižvelgiant į žvalgybos veiklos ir informacijos svarbą karo padėties metu priimamiems su valstybės gynyba susijusiems sprendimams ir siekiant užtikrinti sąlygas surinkti tokią informaciją bei ikiteisminiam tyrimui atlikti reikalingą informaciją, numatoma atitinkamą veiklą vykdančių institucijų ir pareigūnų teisė be teismo sprendimo ir neatlygintinai gauti tokią informaciją iš visų juridinių asmenų.

Pabrėžtina, kad Karo padėties įstatymo projekto V skyriuje įtvirtinant minėtas priemones laikytasi asmens ir visuomenės interesų derinimo principo: ribojant ūkio subjektų veiklos laisvę, laisvos rinkos ir konkurencijos principus, siekta visuomenės gerovės – sudaryti prielaidas apginti nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, egzistuojančią konstitucinę santvarką, karo padėties metu garantuoti bent minimalius poreikius patenkinti skirtų prekių ir paslaugų prieinamumą. Karo padėties įstatymo projekte yra numatomas reikalavimas atšaukus karo padėtį atlyginti dėl minėtų priemonių taikymo patirtus fizinių ir juridinių asmenų nuostolius, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad iš anksto numatyti galimų karo padarinių ir valstybės ekonominės situacijos neįmanoma, konkretus nuostolių atlyginimo terminas nėra nustatomas (turėtų būti atlyginama kaip įmanoma greičiau, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes). Paminėtina ir tai, kad siūlomos nustatyti specialiosios priemonės galėtų būti laikinai taikomos tik tiek, kiek tai būtina valstybės gynybos ar kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms vykdyti (Karo padėties įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotas taisykles dėl valstybės Konvencijos dalyvės teisės nukrypti nuo tam tikrų įsipareigojimų pagal Konvenciją, įvykdžius privalomas sąlygas, Karo padėties įstatymo projekto VI skyriuje suformuluoti pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių laikini apribojimai: numatyta galimybė apriboti asmens privatų gyvenimą, būsto neliečiamumą, judėjimo laisvę, asociacijų ir susirinkimų laisvę. Šie apribojimai galėtų būti laikinai taikomi, jeigu būtų numatyti Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl karo padėties įvedimo ir tik tiek, kiek tai būtina valstybės gynybos ar kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms vykdyti. Karo padėties įstatymo projekte (30 straipsnis) numatoma, kokios konkrečios valstybės valdžios institucijos ar pareigūnai yra atsakingi už atitinkamų įsipareigojimų pagal Ženevos konvencijas vykdymą: valstybės globėjos skyrimas, Tribunolo dėl asmens turimo karo belaisvio statuso suteikimo sudarymas, oficialaus informacijos biuro, Kapų registravimo tarnybos steigimas. Atskirai paminėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama įtvirtinti, kad fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių, išskyrus valstybės institucijas ir įstaigas, turtui dėl valstybės vykdytų ginkluotos gynybos veiksmų atsiradusi žala atlyginama atšaukus karo padėtį (31 straipsnis), o Lietuvos Respublika reikalauja iš atsakingos (atsakingų) valstybės (valstybių) agresija padarytos žalos atlyginimo (33 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, kad Karo padėties įstatymo projektu (32 straipsnis) siekiama įtvirtinti garantiją ginkluotųjų pajėgų nariams, taip pat žuvusių ginkluotųjų pajėgų narių šeimos nariams atšaukus karo padėtį gauti valstybės paramą, kurių konkretų dydį ir turinį, išmokėjimo ir skyrimo sąlygas ir tvarką nustatytų įstatymų leidėjas atšaukus karo padėtį. Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekte numatoma galimybė mobilizaciją ir karo padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti kitokias, negu nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, darbo santykius reglamentuojančias normas, atsižvelgiant į tai, kad Karo padėties įstatymo projekte siūlomi nustatyti specialūs darbo santykių apribojimai. Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – GGPAĮ projektas) panaikinama ginkluotųjų pajėgų sąvokos apibrėžtis, dubliuojanti Karo padėties įstatymo projekte (ir galiojančiame Karo padėties įstatyme) įtvirtintą. Be to GGPAĮ projekte specialių nuostatų, reglamentuojančių teismų sistemą, atsisakoma. Pastebėtina, kad GGPAĮ projekte siūlomos atsisakyti teismų sistemos nuostatos kelia jų konstitucingumo klausimą, atsižvelgiant į tai, kad jomis suteikiami įgaliojimai konstitucinei valdžios sistemai nepriklausančiam subjektui (Tautos pasipriešinimo vadovybei) steigti specialios kompetencijos teismus.

Visų pirma, paminėtina, kad Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (toliau – KPĮ projektas), siekiant užtikrinti ginkluotųjų pajėgų narių, įskaitant narius su ginkluotųjų pajėgų poreikius atitinkančiomis kompetencijomis, reikiamą skaičių ir kartu suteikti teisę visiems asmenims atlikti tarnybą ginkluotosiose pajėgose ir prisidėti prie valstybės ginkluotos gynybos, numatoma, kad ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu atlikti tarnybą gali būti leista ir atleistiems nuo karo prievolės Lietuvos Respublikos piliečiams (konkrečiai – perkeltiems į dimisiją, pagrindinio karinio parengtumo neįgijusiems ir 60 metų sulaukusiems), išreiškusiems raštu savo norą atlikti karo prievolę. Taip pat nustatomi atvejai, kada karo prievolininkams, įrašytiems į CMPR, tarnyba paskelbus mobilizaciją būtų neatidedama. Paminėtina ir tai, kad pakoreguota nuostata, reglamentuojanti Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkų šaukimą atlikti karo tarnybą, paskelbus visuotinę mobilizaciją, t. y. atsisakant imperatyvo šaukti absoliučiai visus Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkus, paliekama laisvė pašaukti tiek minėtų karo prievolininkų, kiek yra reikalinga, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) poreikius.

Taip pat nurodytina, kad KPĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, aiškiau apibrėžiančią Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Vadovybės apsaugos departamente ir Viešojo saugumo tarnyboje tarnaujančių statutinių valstybės tarnautojų ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį tarnaujančių žvalgybos pareigūnų tarnybos paskelbus mobilizaciją atlikimo sąlygas: iki karo padėties įvedimo tarnybą paskelbus mobilizaciją jie atlieka minėtose institucijose, o, įvedus karo padėtį, gali būti perkelti ir į kitas ginkluotąsias pajėgas sudarančias institucijas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 6 straipsnyje nustatytą žvalgybos institucijų tikslą – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją kitoms nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, į Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimu Nr.

256 „Dėl valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir

savivaldybių institucijoms ir įstaigoms skyrimo“ paskirtą valstybinę mobilizacinę užduotį – pertvarkyti žvalgybos ir kontržvalgybos veiklą atsižvelgiant į mobilizacijos priežastis, taip pat į Karo padėties įstatymo projektą, kuriame numatyta, kad ginkluotųjų pajėgų vadas nustato VSD žvalgybos informacijos, reikalingos valstybės ginkluotai gynybai planuoti, organizuoti ir vykdyti, poreikius, dėl ko tikėtinas VSD vykdomų funkcijų apimčių padidėjimas ir siekiant užtikrinti minėtoms VSD funkcijoms vykdyti reikiamų žmogiškųjų išteklių išlaikymą, KPĮ projekte numatomas tarnybos paskelbus mobilizaciją atidėjimas VSD žvalgybos pareigūnams. Kiti KPĮ projekte numatyti pakeitimai yra redakcinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad karo padėties metu ginkluotąsias pajėgas sudarančios institucijos ir kiti joms priskirti vienetai tampa krašto apsaugos sistemos dalimi, atitinkamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – KASOKTĮ projektas) patikslinta krašto apsaugos sistemos struktūra. KASOKTĮ projektu atliekamais pakeitimais su Karo padėties įstatymo projektu suderinamos nuostatos, nustatančios Lietuvos kariuomenės vado tapimą ginkluotųjų pajėgų vadu (atsisakoma skyrimo procedūrų). KASOKTĮ projekte taip pat numatoma, kad Lietuvos kariuomenės vadas nustato visoms ginkluotąsias pajėgas sudarančioms institucijoms (įskaitant Lietuvos kariuomenę) privalomus reikalavimus dėl apsirūpinimo materialiniais ištekliais.

Taip pat paminėtina, kad KASOKTĮ projektu naikinama iki šiol buvusi teisinio reguliavimo spraga ir nustatomas terminas, kada karo prievolininkas įgyja kario statusą ir iki kada turi duoti kario priesaiką. Pažymėtina, kad kiti KASOKTĮ projektu siūlomi pakeitimai yra redakcinio pobūdžio ir atliekami, siekiant suderinti KASOKTĮ ir Karo padėties įstatymo projekto nuostatas. Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – LTVSTĮ projektas) siūlomos nuostatos, numatančios laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo pagrindus, kai savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su karo padėties įvedimu, ar kai savivaldybės administracijos direktorius nevykdo Karo padėties įstatymo projekte jam nustatytų funkcijų ar jas vykdo neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius ir savivaldybės taryba, gavusi Karo padėties įstatymo projekte nurodytų subjektų siūlymą atleisti savivaldybės administracijos direktorių iš pareigų, jo neatleidžia. Įvedus laikiną tiesioginį valdymą anksčiau nurodytais pagrindais, savivaldybės tarybos ir tarybos narių įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu būtų sustabdomi. Paminėtina ir tai, kad tiesioginis valdymas, vadovaujantis siūlomomis LTVSTĮ projekto nuostatomis, anksčiau minėtais pagrindais galės būti įvedamas ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui.

Be to, papildomai LTVSTĮ projekte numatoma, kad tais atvejais, kai savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl su karo padėties įvedimu susijusių aplinkybių, ne tik Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių, bet ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas teikia siūlymą įvesti laikiną tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje, o kai laikinas tiesioginis valdymas įvedamas savivaldybės tarybai Vyriausybės ar jos įgalioto ginkluotųjų pajėgų vado siūlymu neatleidus savivaldybės administracijos direktoriaus iš pareigų, siūlymą įvesti laikiną tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje Seimui teikia Vyriausybė. Atsižvelgiant į numatomą papildomą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto funkciją, kartu teikiamas ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo projektas. Siekiant užtikrinti kuo operatyvesnį finansinių išteklių sutelkimą (perskirstymą), Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo projekte siūloma numatyti galimybę valstybės biudžeto projektą svarstyti ir priimti skubos ar ypatingos skubos tvarka, jeigu tai būtina nepaprastosios padėties įvedimo tikslams pasiekti ar valstybės gynybai, kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms mobilizacijos ar karo padėties metu vykdyti.

Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (toliau – LŠSĮ projektas) detalizuojamas šaulių vaidmuo vykdant valstybės gynybą: Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) koviniai būriai vykdo ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis ginkluotųjų pajėgų sudėtyje, o šauliai, netarnaujantys LŠS koviniuose būriuose, teikia pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui ir organizuoja bei vykdo pilietinį pasipriešinimą, taip pat gali sudaryti kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus, kurie priskiriami ginkluotosioms pajėgoms. Kiti LŠSĮ projekte siūlomi pakeitimai yra susiję su šaulių pareiga teikti pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui vykdant savivaldybės administracijos direktoriui karo padėties metu pavestas funkcijas. Pažymėtina tai, kad šauliams, kurie nebus priskirti ginkluotosioms pajėgoms, numatomos pagalbinio pobūdžio funkcijos, nesusijusios su jėgos ar prievartos naudojimu, todėl jiems nėra numatomos specialios teisės, susijusios su ginklų naudojimu ar kitų prievartos priemonių taikymu (šias priemones šauliai galės taikyti bendrais pagrindais, kaip ir visi kiti Lietuvos Respublikos piliečiai – esant būtinajai ginčiai ar būtinajam reikalingumui). Paminėtina ir tai, kad tokių specialių teisių kaip ginklo naudojimas suteikimas karo sąlygomis padidintų riziką šauliams, vykdantiems tik pagalbinio pobūdžio funkcijas, būti palaikytiems kombatantais.

Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, siekiant suderinti įstatymuose vartojamas sąvokas (sąvoka „krašto gynybos operatyvinė vadovybė“ nėra apibrėžta ir vartojama kituose įstatymuose), taip pat atsižvelgiant į tai, kad įsibrovimo į Lietuvos teritoriją ar Lietuvos oro erdvės pažeidimo atvejais kariuomenės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiksmai yra reglamentuojami kituose įstatymuose (Karinės jėgos naudojimo statuto 9, 10 straipsniai), Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio I dalies 7 skyriaus antrojo skirsnio keturioliktoji pastraipa yra pripažįstama netekusia galios. Kiti šiuo projektu daromi pakeitimai yra redakcinio pobūdžio ir susiję su formuluočių ir ginkluotųjų pajėgų sudėties tikslinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad, netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, asmuo atleidžiamas iš valstybės tarnybos, išbraukiamas iš civilinio mobilizacinio personalo rezervo, nutraukiama profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo sutartis, asmuo praranda pareigą atlikti karo prievolę ir tarnybą paskelbus mobilizaciją. Siekiant apriboti galimybę Lietuvos Respublikos piliečiams išvengti pareigos dalyvauti tiek ginkluotoje, tiek neginkluotoje valstybės gynyboje, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatoma, kad į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytų ir karo prievolininkais esančių piliečių prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo paskelbus mobilizaciją negali būti nagrinėjami iki demobilizacijos paskelbimo.

Atsižvelgiant į tai, kad tardymo izoliatoriai yra skirti asmenims, kuriems taikoma kardomoji priemonė (suėmimas), ir tam tikrais atvejais nuteistiesiems laikyti, taip pat į tai, kad Karo padėties įstatymo projekte atsisakyta Karo padėties įstatymo nuostatos, numatančios iš užsienio valstybės, kuri yra karo padėtyje su Lietuvos Respublika, atvykstančių sulaikytų asmenų laikymą tardymo izoliatoriuose, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte atsisakoma šių asmenų laikymą tardymo izoliatoriuose reglamentuojančių nuostatų. Tokie asmenys, kaip ir kiti sulaikytieji, bus laikomi laikino sulaikymo patalpose ir, pasitvirtinus įtarimams dėl jų keliamos grėsmės valstybės saugumui, teisės aktų nustatyta tvarka bus atliekami tolesni procesiniai veiksmai ir taikomos kardomosios priemonės. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ypatingomis valstybei sąlygomis gali nebūti galimybės teisės aktų projektus rengti Teisės aktų informacinėje sistemoje, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – TPĮ projektas) siekiama įteisinti galimybę nepaprastosios ir karo padėties metu minėtus teisėkūros veiksmus atlikti kitais prieinamais būdais ir priemonėmis. Kadangi egzistuoja tikimybė, jog priimti teisės aktai dėl minėtų analogiškų priežasčių negalės būti oficialiai skelbiami Teisės aktų registre, TPĮ projekte įteisinama galimybė nepaprastosios ir karo padėties metu teisės aktus skelbti visuomenės informavimo priemonėse.

Tokiu pat būdu numatoma skelbti ir Konstitucinio Teismo nutarimus, sprendimus dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo, Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimus dėl ginčijamo akto galiojimo sustabdymo ir sustabdyto akto galiojimo atnaujinimo, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, nutartis, nutarimus, taip pat visus įsiteisėjusius administracinių teismų sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Siekiant užtikrinti kuo platesnį ir efektyvesnį visuomenės informavimą apie susiklosčiusias valstybės ir visuomenės saugumui itin reikšmingas aplinkybes, taip pat įtvirtinti teisines prielaidas operatyviam sprendimų įsigaliojimui ir specialaus teisinio režimo aktyvinimui, TPĮ projekte numatoma, kad sprendimai dėl mobilizacijos ar demobilizacijos skelbimo, karo ar nepaprastosios padėties įvedimo ar atšaukimo privalo būti skelbiami Teisės aktų registre (jei jame skelbti įmanoma) ir visuomenės informavimo priemonėse, o įsigalioja nuo jų paskelbimo Teisės aktų registre ar visuomenės informavimo priemonėse, priklausomai nuo to, kur paskelbta anksčiau. Atskirai paminėtinas Prezidento dekretų dėl mobilizacijos paskelbimo ar karo padėties įvedimo įsigaliojimas – atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarime pateiktą išaiškinimą (konstatuojamosios III dalies 3.8 punktas), numatoma, kad šie Prezidento dekretai įsigalioja nuo jų pasirašymo.

Paminėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į galimą poreikį užtikrinti ne tik sklandų teisės aktų priėmimą nepaprastosios ir karo padėties metu, bet ir užtikrinti greitą jų įsigaliojimą, TPĮ projekte siūlomas pakeitimas, leisiantis nepaprastosios ir karo padėties metu netaikyti Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų specialių įsigaliojimų taisyklių mokesčių įstatymams, nustatantiems naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantiems apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, ir teisės aktams, keičiantiems ar nustatantiems naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą. Kitaip tariant, šiems aktams bus taikomos bendros Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytos teisės aktų įsigaliojimo taisyklės. Siekiant suderinti įstatymų nuostatas, atitinkama išimtis numatoma ir siūlomame Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte. Siekiant užtikrinti, kad savivaldybės administracijos direktorius tinkamai vykdytų jam Karo padėties įstatymo projekte numatytas papildomas funkcijas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (toliau – VSĮ projektas) numatoma, kad savivaldybės administracijos direktorius, atleistas iš pareigų todėl, kad nevykdo Karo padėties įstatymo projekte jam numatytų papildomų karo padėties metu funkcijų ar jas vykdo neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, neturi teisės grįžti į iki paskyrimo eitas, o kai tokios galimybės nėra – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas.

Kiti pakeitimai atliekami siekiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pakeitimais. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, siekiant suderinti įstatymų nuostatas, numatomi Antrojo operatyvinių tarnybų departamento tapimo ginkluotųjų pajėgų dalimi atvejai. Kartu su Mobilizacijos įstatymo projektu ir Karo padėties įstatymo projektu yra teikiami ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas), kuriuose numatoma atitinkamai administracinė arba baudžiamoji atsakomybė už Mobilizacijos įstatymo projekte ir Karo padėties įstatymo projekte numatytų įpareigojimų ir (ar) draudimų nevykdymą. Atskirai paminėtina, kad BK projekte numatoma baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos piliečiams, įrašytiems į civilinio mobilizacinio personalo rezervą ir vengiantiems vykdyti jiems numatytas funkcijas paskelbus mobilizaciją. Taip siekiama užtikrinti, kad ir neginkluotoje valstybės gynyboje dalyvaujantys asmenys atliks savo pareigas.

Atsižvelgiant į tai, kad karo padėties metu visi ginkluotųjų pajėgų nariai įgyja tokias pat teises ir pareigas kaip ir kariai, BK projekte atitinkamai patikslinama kario sąvoka (į ją įtraukiant asmenis, kurie yra ginkluotųjų pajėgų nariai) – tokiu pakeitimu sukuriamos teisinės prielaidos, leisiančios taikyti baudžiamąją atsakomybę už atitinkamas veikas, padarytas nusižengiant krašto apsaugos tarnybai, ne tik kariams, bet ir visiems ginkluotųjų pajėgų nariams. ANK projekte nustatoma administracinė atsakomybė asmenims už: 1) nustatytų prekių ir paslaugų kainų ar kainodaros taisyklių nesilaikymą karo padėties metu; 2) nurodymų užtikrinant privalomųjų užduočių atlikimą nevykdymą ar netinkamą vykdymą mobilizacijos ar karo padėties metu; 3) privalomųjų darbų ir privalomųjų užduočių nevykdymą ar netinkamą vykdymą mobilizacijos ar karo padėties metu; 4) reikalavimo užtikrinti ūkinės komercinės veiklos tęstinumą nevykdymą karo padėties metu; 5) neatvykimą į darbą, nebuvimą darbe, atsisakymą dirbti ar netinkamą funkcijų vykdymą mobilizacijos ar karo padėties metu; 6) karo prievolininkams mobilizacijos ar karo padėties metu taikomų judėjimo laisvės apribojimų pažeidimą. Nustatomi subjektai, pradedantys administracinių nusižengimų teiseną, atliekantys administracinių nusižengimų tyrimą ir surašantys administracinių nusižengimų protokolus dėl padarytų administracinių nusižengimų. Atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektais vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi gali būti laikomi ir fiziniai asmenys (pvz., užsiimantys individualia veikla ar veikiantys pagal verslo liudijimus), atsižvelgiant į tai ir siekiant diferencijuoti administracinę atsakomybę pagal galinčią tekti finansinę naštą, ANK projekte tikslingai išskiriami asmenys ir juridinių asmenų vadovai.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad įstatymų projektais siekiama sukurti teisinį reguliavimą, kuris leistų ne tik sklandžiai pereiti iš taikos į mobilizacijos ir karo metą, bet ir užtikrintų, kad teisės aktuose būtų įtvirtintos priemonės, būtinos efektyviai vykdyti ginkluotą ir neginkluotą valstybės gynybą, kitas gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, patenkinti svarbiausius valstybės ir visuomenės poreikius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Priėmus įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas tiesiogiai nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8.

8. Įstatymų

inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Tam, kad Mobilizacijos įstatymo projektas ir Karo padėties įstatymo projektas būtų inkorporuoti į teisinę sistemą, kartu turi būti priimti šie įstatymų projektai:

• 1) Lietuvos

Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 188², 505¹, 505², 517¹, 517², 517³ir 560¹ straipsniais įstatymo projektas;

• 2) Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso XVI skyriaus pavadinimo, 330 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 128¹ straipsniu įstatymo projektas;

• 3) Lietuvos

Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

• 4) Lietuvos

Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

• 5) Lietuvos

Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3, 15, 25, 26, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

• 6) Lietuvos

Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 12, 13, 14, 17, 21, 23 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

• 7) Lietuvos

Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

• 8) Lietuvos

Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 3, 8, 9, 21 ir 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ ir 33¹ straipsniais įstatymo projektas;

• 9) Lietuvos

Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

• 10) Lietuvos

Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 7, 8, 18 ir 19 skyrių pakeitimo įstatymo projektas;

• 11) Lietuvos

Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 9, 10 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

• 12) Lietuvos

Respublikos pilietybės įstatymo Nr.

XI-1196 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

• 13) Lietuvos

Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

• 14) Lietuvos

Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymo projektas;

• 15) Lietuvos

Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 19, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

• 16) Lietuvos

Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

• 17) Lietuvos

Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 63, 69, 172 ir 186² straipsnių pakeitimo“ projektas. Paminėtina ir tai, kad siekiant įtvirtinti visų ginkluotųjų pajėgų narių atžvilgiu efektyviai taikytinas drausminę atsakomybę reglamentuojančias nuostatas, yra numatomi ir karių drausminę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai. Planuojama, kad šių teisės aktų pakeitimai bus parengti ir priimti iki 2021 m. sausio 1 d., t. y. kad šie pakeitimai įsigaliotų kartu su Mobilizacijos įstatymo, Karo padėties įstatymo ir lydimųjų įstatymų projektais. Atsižvelgiant į tai, kad Seime yra svarstomi Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-4167) ir kt. kartu su juo teikiami įstatymų projektai, taip pat Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 5, 6, 6¹, 12, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 31, 35, 36, 41, 41¹ straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-3037) ir kt. kartu su juo teikiami įstatymų projektai, kuriais atliekami pakeitimai gali įtakoti ir Mobilizacijos įstatymo projekto, Karo padėties įstatymo projekto ir jų lydimųjų įstatymų projektų nuostatas, pastarosios turėtų būti peržiūrėtos ir, esant poreikiui, pakoreguotos svarstymo Seime metu.

Pažymėtina, kad teikiamais projektais sprendžiami esminiai klausimai, būtini efektyviai ginkluotai ir neginkluotai valstybės gynybai užtikrinti. Papildomai Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki teikiamų įstatymų įsigaliojimo, atsižvelgdamos į šiais įstatymais atliekamus pakeitimus, įvertindamos tai, kad karo padėtis gali turėti įtakos įvairių sričių santykiams, kurių ypatumams reglamentuoti taip pat gali būti reikalingas specialus teisinis reguliavimas, pagal kompetenciją turėtų peržiūrėti galiojantį teisinį reguliavimą ir, įvertinusios poreikį, parengti ir priimti kitus būtinus įstatymus ar jų pakeitimus. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projektuose vartojamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai – kas ir kada juos turėtų priimti Iki Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos: 1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti:

1.1. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 833 „Dėl Radioaktyviųjų medžiagų rekvizicijos ir

(ar) laikinojo paėmimo, saugojimo, grąžinimo ir atlyginimo už jų rekviziciją ir

(ar) laikinąjį paėmimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą;

1.2. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2014 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 141 „Dėl Transporto priemonių, kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto rekvizicijos ir (ar) laikinojo paėmimo, laikinai paimto turto grąžinimo ir atlyginimo už rekvizuotą ir (ar) laikinai paimtą turtą tvarkos aprašo, Ginklų, šaudmenų ir sprogmenų rekvizicijos ir (ar) laikinojo paėmimo, saugojimo, grąžinimo ir atlyginimo už jų rekviziciją ir (ar) laikinąjį paėmimą tvarkos aprašo ir Nuodingųjų ir psichiką veikiančių (narkotinių, psichotropinių) medžiagų rekvizicijos ir (ar) laikinojo paėmimo, saugojimo, grąžinimo ir atlyginimo už jų rekviziciją ir (ar) laikinąjį paėmimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą;

1.3. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2012 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 769 „Dėl Atlyginimo už privalomuosius darbus, atliktus paskelbus mobilizaciją, tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą;

1.4. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimą, nustatantį priimančiosios šalies paramos teikimo organizavimo tvarką;

1.5. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 674 „Dėl Civilinio mobilizacinio personalo rezervo sudarymo, apskaitos ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą;

1.6. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2012 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 98 „Dėl Priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms aprašo patvirtinimo“ pakeitimą;

1.7. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 256 „Dėl valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms skyrimo“ pakeitimą; 1.8.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, patvirtinantį Valstybės mobilizacijos operacijų centro sudėtį ir nuostatus;

1.9. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimą, patvirtinantį Mobilizacijos sistemos subjektais esančių valstybės institucijų ir įstaigų, turinčių teisę mobilizacijos metu gauti mobilizacijos sistemos uždaviniams įgyvendinti reikalingų piniginių lėšų grynaisiais pinigais iš valstybės iždo sąskaitos, sąrašą;

1.10. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1541 „Dėl Jungtinio priimančiosios šalies paramos koordinavimo komiteto sudarymo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimą;

1.11. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimą, pripažįstantį netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 879 „Dėl Mobilizacijos planų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

1.12. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimą;

1.13. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą. 2. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti Valstybės mobilizacinių galimybių katalogo sudarymo ir jame kaupiamos informacijos teikimo mobilizacijos sistemos subjektams ir kitiems subjektams, kuriems tokia informacija teikiama pagal tarptautinius įsipareigojimus, tvarką. 3. Krašto apsaugos ministras turės priimti:

3.1. Lietuvos

Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr.

V-94 „Dėl Priimančiosios šalies paramos mokymo, kuriame dalyvauja profesinės karo tarnybos, aktyviojo rezervo ir rezervo kariai ir (ar) į civilinį mobilizacinio personalo rezervą įrašyti asmenys, tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimą;

3.2. Lietuvos Respublikos krašto

apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. V-1007 „Dėl Priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių atlikimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą;

3.3. Lietuvos Respublikos krašto

apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. V-974 „Dėl Priimančiosios šalies paramos valdymo grupės darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimą;

3.4. Lietuvos Respublikos krašto

apsaugos ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro

2011 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. V-1066 „Dėl Priimančiosios šalies paramos

galimybių katalogo rengimo tvarkos nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“ (iki 2021 m. gruodžio 31 d.);

3.5. Krašto apsaugos

ministro įsakymą, patvirtinantį Tipinius civilinės mobilizacijos institucijos mobilizacijos operacijų centro nuostatus;

3.6. Krašto apsaugos

ministro įsakymą, nustatantį mobilizacijos planų rengimo tvarką. 4. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius turės priimti:

4.1. Mobilizacijos ir pilietinio

pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus 2015 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. V-81 „Dėl Civilinės mobilizacijos institucijos mobilizacijos plano rengimo metodinių nurodymų patvirtinimo“ pakeitimą;

4.2. Mobilizacijos ir pilietinio

pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl Savivaldybės mobilizacijos plano rengimo metodinių nurodymų patvirtinimo“ pakeitimą;

4.3. Mobilizacijos departamento

prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymo Nr.

V-31 „Dėl Pasirengimo mobilizacijai ir priimančiosios šalies paramai teikti patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą;

4.4. Mobilizacijos ir pilietinio

pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. V-83 „Dėl Į civilinį mobilizacinio personalo rezervą įrašytų asmenų mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą. Atsižvelgiant į tai, kad Karo padėties įstatymo projektu reguliuojami įvairių sričių teisiniai santykiai, Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo turėtų peržiūrėti galiojantį teisinį reguliavimą ir priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Mobilizacijos įstatymo projektu siūlomoms naujoms teisinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti papildomų lėšų neprireiks. Mobilizacijos įstatymo nuostatos dėl mobilizacijos sistemos finansavimo iš esmės lieka nepasikeitusios, t. y. numatomas mobilizacijos sistemos uždavinių finansavimas iš valstybės biudžeto. Siekiant užtikrinti, kad CMI paskelbus mobilizaciją ir (ar) teikiant priimančiosios šalies paramą būtų pasirengusios vykdyti Vyriausybės paskirtas valstybines mobilizacines ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimo užduotis, Mobilizacijos įstatymas papildomas nuostata, įpareigojančia CMI planuoti lėšas, reikalingas pasirengti mobilizacijai vykdyti ir priimančiosios šalies paramai teikti. Mobilizacinėms reikmėms skiriamų asignavimų poreikis priklausys nuo kiekvienai CMI Vyriausybės paskirtų valstybinių mobilizacinių ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių.

Valstybės biudžeto lėšos, reikalingos Vyriausybės paskirtų valstybinių mobilizacinių ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių vykdymui užtikrinti, turėtų būti planuojamos ir naudojamos laikantis bendrų teisės aktais nustatytų biudžeto rengimo, tvirtinimo ir vykdymo procedūrų, esant poreikiui, perskirstant CMI skiriamus asignavimus, kad būtų užtikrintas tinkamas mobilizacinių poreikių finansavimas. Mobilizacijos įstatymas taip pat papildomas nuostatomis dėl CMI pavaldžių subjektų finansavimo iš CMI skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, todėl CMI asignavimų valdytojai privalo užtikrinti, kad lėšos jų vadovaujamų ir pavaldžių biudžetinių įstaigų ar kitų pavaldžių subjektų valstybinių mobilizacinių ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių vykdymui užtikrinti būtų planuojamos ir naudojamos atsižvelgiant į Vyriausybės paskirtas užduotis. Paminėtina ir tai, kad paskelbus mobilizaciją CMI, atsižvelgdamos į Mobilizacijos įstatyme įtvirtintą veiklos pertvarkymo principą, turėtų persitvarkyti tiek struktūriškai, tiek funkciškai, t. y. savo veiklą turėtų orientuoti į valstybinių mobilizacinių, priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių vykdymą ir atitinkamai perplanuoti/perskirstyti turimus asignavimus, prioritetą teikdamos minėtų užduočių vykdymo užtikrinimui. Esant poreikiui, tiek galiojančiame Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, tiek Mobilizacijos įstatymo projekte yra numatyta galimybė panaudoti valstybės rezervą (taip pat ir valstybės rezervo lėšas).

Taip pat pažymėtina tai, kad dalis įstatymų projektuose siūlomų nustatyti priemonių būtų taikomos tik paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį, be to, jų taikymo apimtis priklausytų nuo valstybės gynybos ir kitų gyvybiškai svarbių poreikių, socialinių, ekonominių ir kitų aplinkybių, todėl iš anksto prognozuoti, kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų reikės, nėra įmanoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai: „mobilizacija“, „priimančiosios šalies parama“, „mobilizacijos valdymas“, „mobilizacijos planas“, „mobilizaciniai ištekliai“, „civilinė mobilizacijos institucija“, „mobilizacijos sistemos subjektas“, „mobilizacinis ūkio subjektas“, „civilinio mobilizacinio personalo rezervas“, „valstybinė mobilizacinė užduotis“, „priimančiosios šalies paramos teikimo užduotis“, „mobilizaciniai mokymai“, „priimančiosios šalies paramos mokymai“, „mobilizacinis nurodymas“,

„mobilizacijos operacijų centras“, „Valstybės mobilizacinių galimybių katalogas“,

„turto rekvizicija“, „laikinasis turto paėmimas“, „ginkluotosios pajėgos“,

„nepaprastoji padėtis“, „karo padėtis“, „ginkluotųjų pajėgų narys“,

„ginkluotųjų pajėgų vadas“, „tarnyba paskelbus mobilizaciją“, „karo prievolė“,

„valstybės rezervas“, „ginkluota gynyba“. 15. Kiti,

iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 31 d. nutarimu Nr.

1094 „Dėl Lietuvos

Respublikos karo padėties konstitucinio įstatymo projekto ir kitų kartu teikiamų įstatymų pakeitimo įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ buvo pritarusi Lietuvos Respublikos karo padėties konstitucinio įstatymo projekto (registracijos Seime Nr. XIIIP-2875) (toliau – Projektas Nr. XIIIP-2875) ir kitų kartu teikiamų įstatymų pakeitimo įstatymų projektų pateikimui Lietuvos Respublikos Seimui. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. gruodžio 3 d. išvadoje Nr. XIIIP-2875, taip pat Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2019 m. vasario 8 d. išvadoje Nr. 102-P-09 buvo pateikta pozicija dėl kai kurių Projekto Nr. XIIIP-2875 nuostatų (kuriomis buvo siūloma suteikti įgaliojimus Vyriausybei perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, o finansų ministrui – nustatyti supaprastintas valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo ir naudojimo, buhalterinės apskaitos organizavimo ir kontrolės procedūras) galimo prieštaravimo Konstitucijai. Pažymėtina, kad teikiamame Karo padėties įstatymo projekte šios pastabos yra įvertintos ir atlikti atitinkami patikslinimai (atsisakyta galimai Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų dėl valstybės biudžeto asignavimų perskirstymo ir supaprastintų valstybės biudžeto asignavimų tvarkymo procedūrų, atsisakyta konstitucinio įstatymo statuso suteikimo Karo padėties įstatymui, atlikti kiti tikslinamojo, juridinės technikos pobūdžio taisymai), o Projekto Nr. XIIIP-2875 ir kitų kartu su juo teiktų įstatymų pakeitimo įstatymų projektų siūloma toliau nesvarstyti ir juos atsiimti. [1] 2013 m. spalio 22 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL 2013 L 294, p. 1)

Teisės departamento išvada

2019-12-19 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PADĖTIES ĮSTATYMO NR. VIII-1721 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-01-30 Nr. XIIIP-4356

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos

karo padėties įstatymo (toliau – KPĮ) 1 straipsnio 2 dalyje numatoma, jog

„žmogaus teisių ir laisvių apribojimai gali būti laikinai taikomi <...> jeigu

tokie žmogaus teisių ir laisvių apribojimai numatyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarime ar Lietuvos Respublikos Prezidento <...> dekrete dėl karo padėties įvedimo“. Atkreiptinas dėmesys, jog iš KPĮ numatomo teisinio reguliavimo neaišku, kaip detaliai Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete turėtų būti reguliuojami su žmogaus teisių ir laisvių apribojimu susiję klausimai. Atsižvelgiant į tai, kad norint tinkamai įvertinti, kuriuos iš KPĮ VI skyriuje numatytų žmogaus teisių ir laisvių apribojimų konkrečiu atveju reikėtų taikyti, o kurių – ne, manytina, reikėtų nemažai laiko, taip pat į tai, jog reaguojant į užsienio valstybių karinius veiksmus sprendimą dėl karo padėties įvedimo gali tekti priimti itin greitai, svarstytina, ar pagrįstai KPĮ nenumatyta galimybė sprendimą dėl žmogaus teisių ir laisvių apribojimo priimti jau įvedus karo padėtį. Siekiant projekte vartojamų formuluočių vienodumo, siūlytina KPĮ 1 straipsnio 6 dalyje po žodžių

„karinės jėgos naudojimo padarytos žalos“ įrašyti žodį „masto“, kadangi KPĮ 1

straipsnio 7 dalyje yra vartojama formuluotė „karinės jėgos naudojimo padarytos žalos mastas“. 2. KPĮ 2 straipsnio 1 dalyje formuluojant ginkluotųjų pajėgų apibrėžimą nustatoma, kad joms priklauso koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai bei partizanų vienetai, veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje.

Atkreipiame dėmesį, kad šių dviejų vienetų tipų apibrėžimai projekte nėra pateikiami, jie nėra apibrėžti ir galiojančiuose įstatymuose ar kartu su vertinamu projektu teikiamuose įstatymų projektuose. Kai kuriuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme) partizanų vienetai priskiriami ginkluoto pasipriešinimo vienetams, kituose – minimi atskirai. Kadangi nėra aiškus šių vienetų apibrėžimas, atitinkamai nėra aiškūs skirtumai tarp šių dviejų vienetų tipų narių, tačiau nepaisant to KPĮ nustatomas skirtingas šių vienetų statuso, jų narių statuso, karinių laipsnių suteikimo ar prilyginimo, tarnybos apmokėjimo, materialinių garantijų reglamentavimas. Siūlytume KPĮ aiškiai apibrėžti minėtus vienetų tipus, nes įstatymu negali būti reglamentuojami asmenų statuso klausimai neapibrėžus pačių asmenų, kuriems šis reglamentavimas taikomas. 3. KPĮ 2 straipsnio 1 dalyje formuluojant ginkluotųjų pajėgų apibrėžimą nustatoma, kad įvedus karo padėtį joms besąlygiškai priklauso koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai bei partizanų vienetai, veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje. Ši nuostata nedera su KPĮ 10 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, pagal kurias šie vienetai ginkluotųjų pajėgų dalimi pripažįstami atskirais sprendimais. 4. KPĮ 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiant karo padėtį nustatoma, kad specialus veiklos reglamentavimas, be savivaldybių institucijų ir įstaigų, taikomas tik ūkio subjektams. KPĮ V skyriuje nustatant specialiąsias priemones, vykdomos veiklos tęstinumo užtikrinimas, privalomų užduočių nustatymas taip pat numatomas tik ūkio subjektams. Toks subjektų rato apibrėžimas diskutuotinas.

Pirma, „ūkio subjekto“ sąvoka, nors ir vartojama įstatymuose, nėra aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžta. Jei privatūs juridiniai asmenys šiai kategorijai galėtų būti priskirti be didesnių diskusijų, tai, pavyzdžiui, viešųjų įstaigų, vykdančių dalinai komercinę veiklą, skirtą viešajam interesui tenkinti, priskyrimas ūkio subjektams ir KPĮ taikymas jiems galėtų kelti abejonių. Dar labiau svarstytinas būtų KPĮ taikymas, asociacijų ar kitų nevyriausybinių organizacijų, nevykdančių ūkinės veiklos, tačiau galinčių vykdyti svarbias funkcijas, susijusias su viešojo intereso tenkinimu, atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, kad nors karo padėties apibrėžimas siejamas tik su „ūkio subjektų“ veiklos reglamentavimu, tačiau KPĮ 8 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 2 dalies nuostatos sietinos ne tik su ūkio subjektų, bet ir kitų juridinių asmenų ar organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso (ar jų padalinių) veiklos karo padėties metu reglamentavimu. 5. KPĮ nustatant asmenų, kuriems taikomos tam tikros įstatymo nuostatos, ratą, vartojami skirtingos apimties terminai - be fizinių asmenų nurodomi “juridiniai asmenys“ arba „juridiniai asmenys, organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniai“. Svarstytina, ar abiem atvejais nurodomas subjektų ratas neturėtų būti suvienodintas, t.y. ar, pavyzdžiui, KPĮ 2 straipsnio 6 ir 7 dalyse apibrėžiant laikinąjį turto paėmimą ir turto rekviziciją tikrai turėti omenyje tik juridiniai asmenys, neįskaitant organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso. 6. KPĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatomi nepakankami ir neišsamūs valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos pagrindai. Jų veikla karo padėties metu organizuojama ne tik šioje dalyje nurodyto Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo nustatyta tvarka, bet ir keičiamo įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka. 7.

7. Nėra aišku, kokiais pagrindais KPĮ 6

straipsnio 5 dalyje nustatant asmenų įgaliojimų pratęsimą tol, kol į atitinkamas pareigas bus paskirti kiti asmenys, iš kitų teisėjų bei valstybės pareigūnų išskiriamos trys asmenų kategorijos – Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir valstybės kontrolierius. 8. KPĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punkto konstrukcija „NATO, Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse gynybos institucijose“ tikslintina, nes Europos Sąjunga nėra gynybos institucija. 9. KPĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto konstrukcija, kad privalomieji darbai skiriami ir jų vykdymas organizuojamas pagal „Vyriausybės pateiktus ir savivaldybės nustatytus poreikius“ nėra aiški. Pirma, KPĮ nėra nustatyta Vyriausybės funkcija formuluoti ir savivaldybei pateikti poreikius. Pagal KPĮ 13 straipsnio 7 dalį Vyriausybė (ar jos įgaliota institucija) tik nustato privalomųjų darbų skyrimo, vykdymo organizavimo tvarką. Antra, iš formuluotės nėra aišku, ar privalomieji darbai skiriami pagal savivaldybei pateiktus arba savivaldybėje nustatytus poreikius, ar savivaldybei pateikti poreikiai turi būti ir savivaldybės nustatyti tam, kad taptų pagrindu skirti privalomuosius darbus. 10. KPĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punktas tikslintinas išbraukiant žodžius „ekstremaliųjų situacijų“. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas numato tik valstybės ir savivaldybių

„ekstremaliųjų situacijų operacijų centrus“, o pagal šio įstatymo 13 straipsnio

2 dalį ministerijose steigiami „operacijų centrai". Analogiška

pastaba teiktina ir dėl KPĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatų. 11. KPĮ 8 straipsnio 6 dalis tikslintina, kadangi iš jos neaišku, ar savivaldybės administracijos direktorius privalo, ar gali būti atleidžiamas, kai nevykdo KPĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų ar jas vykdo neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, taip pat KPĮ 15 straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais. 12.

12. KPĮ 8 straipsnio 6 dalyje turi būti

nurodomas ne savivaldybės administracijos direktorių „į pareigas priimantis subjektas“, o savivaldybės taryba, nes tik ji pagal Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalį turi teisę sudaryti vykdomąsias institucijas (kurioms ir priskiriamas administracijos direktorius). 13. KPĮ 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas tikslintinas, nes nėra aišku, kokius subjektus apima savivaldybės institucijoms ir įstaigoms „pavaldžių institucijų ir įstaigų administracijos padaliniai“. Pirma, turėtų būti aiškiai apibrėžtas „pavaldumas“, pavyzdžiui, nustatant savivaldybės institucijos ar įstaigos (arba pačios savivaldybės) dalyvavimą

„pavaldaus“ juridinio asmens dalyvių susirinkime ar kitas tarpusavio sąsajas

priklausomai nuo „institucijos ar įstaigos“ statuso ir teisinės formos. 14. KPĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodomas reikalavimas savivaldybės administracijos direktoriui tinkamai įgyvendinti ginkluotųjų pajėgų nario privalomus vykdyti nurodymus, tačiau KPĮ

12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra nustatyti ginkluotųjų pajėgų nario

įgaliojimai duoti tokius nurodymus savivaldybės administracijos direktoriui (kaip savivaldybės pareigūnui). 15. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijų), 44 punktu asmenų teises ir pareigas nustatančias nuostatas siūlytina atskirti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar KPĮ 12 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios ginkluotųjų pajėgų narių teises, pareigas ir atsakomybę, neturėtų būti dėstomos atskirais straipsniais. 16. KPĮ 11 straipsnio 13 dalies 3 punkte numatyta, jog ginkluotųjų pajėgų narys iš ginkluotųjų pajėgų narių sąrašo išbraukiamas, kai „įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo ginkluoto pasipriešinimo ar partizanų vieneto narys nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos ginkluotosiose pajėgose“.

Atkreiptinas dėmesys, jog nors pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 12 straipsnį už baudžiamuosius nusižengimus negali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau gali būti skiriamos kitos bausmės (pavyzdžiui, arešto bausmė), kurios, manytina, trukdytų tęsti tarnybą ginkluotosiose pajėgose. Dėl to rekomenduojame KPĮ 11 straipsnio 13 dalies 3 punkte vietoje sąvokos „nusikaltimą“ vartoti sąvoką „nusikalstamą veiką“, apimančią tiek nusikaltimus, tiek baudžiamuosius nusižengimus. 17. KPĮ 14 straipsnio 2 dalyje nurodomas Vyriausybės skiriamas atstovas į „ūkio subjektus“ ir skiriamas atstovas

„atitinkamoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje“. Normos terminija turėtų

būti suvienodinta. 18. Projekto 14 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Vyriausybė gali paskirti atstovus į ūkio subjektus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ūkinių komercinių veiklų tęstinumui užtikrinti. Nesant ūkio subjektų vadovų ir juos pavaduojančių asmenų arba jiems negalint eiti savo pareigų, jų funkcijas vykdo Vyriausybės paskirti atstovai, tačiau tik tiek, kiek tai reikalinga ūkio subjekto vykdomos ūkinės komercinės veiklos tęstinumui užtikrinti <...>“; 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Siekdami užtikrinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytų privalomųjų užduočių vykdymą, šias užduotis nustatę Vyriausybė ar savivaldybės administracijos direktorius į ūkio subjektus gali paskirti atstovus <...>“.

Nėra aišku, ar nurodytose projekto nuostatose kalbama apie skirtingus Vyriausybės paskirtus atstovus, ar Vyriausybė galėtų pavesti tam pačiam asmeniui užtikrinti ūkio subjekto komercinės veiklos tęstinumą ir 14 straipsnio 6 dalyje nurodytų privalomųjų užduočių vykdymą bei, tuo atveju jei aptariamose projekto nuostatose kalbama apie skirtingus subjektus, koks jų tarpusavio santykis (atskaitomybė, pavaldumas ir t.t.). 19. Tikslintina KPĮ 14 straipsnio 3 dalies loginė konstrukcija – „importą <...> ir (ar) tranzitą į užsienio valstybes“. Importas vykdomas „iš“, o tranzitas – „per“ kitas valstybes. 20. KPĮ 14 straipsnio 4 dalyje nustatant Vyriausybės teisę uždrausti ūkio subjektų veiklą turi būti nustatyti pagrindai (priežastys) kada Vyriausybė šia teise gali pasinaudoti. 21. KPĮ 15 straipsnio 3,4,5,8 dalyse nurodomi identiški subjektai ir identiškos aplinkybės, 9, 10, 11, 12 dalyse – identiški subjektai. Teisės akto glaustumo sumetimais svarstytina, ar šių dalių negalima būtų sujungti į vieną dalį su punktais arba apibrėžti pirmą kartą vartojamos konstrukcijos toliau vartojamą trumpinį. 22.

22KPĮ 15 straipsnio 3 dalyje yra nurodoma,

kad „Mobilizacijos sistemos subjektų <...> vadovai išėję visų rūšių atostogų, išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti (jeigu asmuo, kuriam suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, pateikia informaciją, pagrindžiančią, kad nėra kito iš vaiko tėvų

(įtėvių) ar globėjo, galinčių prižiūrėti vaiką) <...> privalo nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo karo padėties įvedimo atvykti į savo darbo vietą <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, kaip šios nuostatos turėtų būti taikomos, kai nurodyti reikalavimai taikytini abiem vaiko tėvams. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl KPĮ 15 straipsnio 4 ir 10 dalių. 23. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina KPĮ

15 straipsnio 9 dalies 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktų pradžioje vartoti žodį

„kai“. 24. KPĮ 15 straipsnio 9 dalies 4 punkte po

žodžių „dirbti darbo dėl sveikatos“ siūlytina įrašyti žodį „būklės“. 25. KPĮ 15 straipsnio 11 dalies 1 punkte asmenims yra numatyta pareiga pristatyti sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku kam ši pažyma turėtų būti pristatyta. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina KPĮ 15 straipsnio 11 dalies 1 punktą atitinkamai patikslinti. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl KPĮ 15 straipsnio 11 dalies 2 bei 3 punktų, kuriuose asmenims numatyta pareiga pateikti įrodančius dokumentus. 26. KPĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatomos atskiros Vyriausybės teisės – prekių ir paslaugų kainų arba kainodaros taisyklių nustatymas ir prekių ir paslaugų, kurių kainos gali būti reguliuojamos, sąrašo tvirtinimas. Svarstytina, ar tikslinga tam pačiam subjektui – Vyriausybei - ta pačia tvarka nustatinėti ir kainų reguliavimo galimybę, ir pačiai tas kainas reguliuoti, t.y. ar visi klausimai, susiję su kainų reguliavimu, neturėtų būti sprendžiami vienu teisės aktu. 27.

27. Atkreipiame dėmesį, kad KPĮ 16

straipsnio 1 dalyje vartojama konstrukcija „kitų prekių ir paslaugų kainas“ apima visas be išimties prekes ir paslaugas, todėl svarstytinas atskiro geriamojo vandens ir būtiniausių maisto prekių nurodymo tikslingumas. 28. KPĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos „bankams priklausantis/Lietuvos banko ir jiems/jam įkeistas turtas“ tikslintinos vietoje žodžio „ir“ įrašant „ar“. 29. KPĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto konstrukcija „turtas, priskirtinas kultūros ar bažnytiniam paveldui“ diskutuotina. Pirma, terminas „priskirtinas“ reiškia „turi būti“ ar „gali būti“ priskirtas ir suponuoja, kad turtas atitinka reikalavimus, turi nustatytas savybes, leidžiančias jį kaip kultūros vertybę priskirti kultūros paveldui, tačiau nėra jam priskirtas. Nėra aišku, kas ir kokia tvarka turėtų įvertinti turto savybes ir konstatuoti, kad jis yra „priskirtinas“ kultūros paveldui. Atkreipiame dėmesį, kad kultūros vertybės yra registruojamos Kultūros vertybių registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra,

„bažnytinio paveldo“ sąvoka įstatymuose nėra apibrėžta ar vartojama, todėl

neaišku, koks turtas galėtų būti laikomas bažnytiniu paveldu. 30. KPĮ 17 straipsnio 4 dalis tikslintina, prieš žodį „paimtu“ įrašant žodį „laikinai“. 31. KPĮ 23 straipsnio 1 dalies sakinyje

„Aviacijos apribojimai taikomi ne ilgiau nei to reikalauja jį sukėlusios

aplinkybės“ neaišku, kas įvardinama žodžiu „jį“. 32. KPĮ 24 straipsnio 2 dalyje nėra aiškus termino „ūkio atsargos“ turinys. Pažymime, kad terminas „ūkio atsargos“ nėra apibrėžiamas ar vartojamas galiojančiuose įstatymuose. 33. KPĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatant teisę apriboti asmenų teises, susijusias su asmens duomenų tvarkymu, svarstytina ar neturi būti nustatyti pagrindai (priežastys) kada šie apribojimai gali būti taikomi. 34.

34. KPĮ 24 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog

„Kriminalinės žvalgybos subjektai, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai

ir žvalgybos institucijos be teismo sprendimo turi teisę neatlygintinai gauti kriminalinei žvalgybai ar ikiteisminiam tyrimui, žvalgybos ar kontržvalgybos užduočiai atlikti reikalingą informaciją iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, Lietuvos banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų“. Atkreiptinas dėmesys, jog teisė gauti informaciją teismo sankcijos pagrindu numatyta tiek kriminalinę žvalgybą, tiek ikiteisminį tyrimą, tiek žvalgybą bei kontržvalgybą reglamentuojančiuose įstatymuose – pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 6 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta kriminalinės žvalgybos subjektų teisė pagal prokuroro ar teismo sankciją gauti informaciją iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, Lietuvos banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 155 straipsnyje numatyta prokuroro teisė gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą susipažinti su informacija, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – ŽĮ) 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta žvalgybos pareigūnų teisė pagal apygardos teismo motyvuotą nutartį gauti informaciją apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų iki teikimo teismui gauti tokią informaciją pateikimo atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų.

Atsižvelgiant į tai, jog išvardintų KŽĮ, BPK ir ŽĮ įtvirtintų bei teismo sankcionuojamų informacijos rinkimo veiksmų turinys iš esmės sutampa su KPĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatyto veiksmo turiniu, taip pat į tai, jog išvardinti veiksmai atitinkamai laikytini kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo bei žvalgybos ar kontržvalgybos veiksmais, svarstytina, ar KPĮ 24 straipsnio 5 dalis nėra perteklinė, kadangi bendro pobūdžio teisė atlikti kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo, žvalgybos ir kontržvalgybos veiksmus (įskaitant ir išvardintus KŽĮ, BPK ir ŽĮ numatytus veiksmus) be teismo sankcijos jau yra numatyta KPĮ 25 straipsnio 2 dalyje. 35.

35. Atsižvelgiant į tai, kad KPĮ 24

straipsnio 6 dalyje numatyti asmens sulaikymo pagrindai – neturėjimas atitinkamų dokumentų arba įtarimas, kad sulaikomas asmuo naudojasi suklastotais dokumentais – turėtų būti alternatyvūs, siūlytina KPĮ 24 straipsnio 6 dalį patikslinti ir šiuos sulaikymo pagrindus aiškiai atskirti. 36. Manytina, jog VI skyriaus pavadinimas („Žmogaus teisių ir laisvių laikinas apribojimas“) neatitinka šio skyriaus reguliavimo dalyko, kadangi jame reglamentuojami ne tik žmogaus, bet ir politinių partijų bei asociacijų teisių ir laisvių apribojimo klausimai. 37. KPĮ 25 straipsnio

1 dalyje nustačius ginkluotųjų pajėgų narių teisę įeiti į asmens būstą „jeigu

tai būtina karinių operacijų tikslams pasiekti“, atitinkamai turėtų būti nustatytas pagrindas įeiti į asmens būstą ir normoje nurodytiems kitiems pareigūnams. 38. Projektu keičiamo KPĮ 25 straipsnio

„Privataus gyvenimo ir būsto neliečiamumo apribojimas“ 2 dalyje numatyta, jog

„kriminalinės žvalgybos subjektai, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai,

žvalgybos institucijos teisės aktuose nurodytus sankcionuojamus kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo, žvalgybos ar kontržvalgybos veiksmus <...> turi teisę atlikti be sankcijos“. Manytina, jog straipsnio pavadinimas nedera su KPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes į KPĮ 25 straipsnio 2 dalyje minimų sankcionuojamų veiksmų sąrašą patenka dalis veiksmų, kurie riboja ne tik privatų gyvenimą ir būsto neliečiamumą, bet ir laisvę, asmens kūno neliečiamumą ir pan. – pavyzdžiui, tokie ikiteisminio tyrimo veiksmai kaip suėmimas, atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą, asmens apžiūra ir t.t. Dėl to KPĮ 25 straipsnio 2 dalis turėtų būti tikslinama nurodant tik tokius veiksmus, kurie riboja būtent asmenų teisę į privatų gyvenimą ir būsto neliečiamumą, o ne kitas teises, arba atitinkamai turi būti pildomas straipsnio pavadinimas.

Taip pat abejotina, ar KPĮ nustačius kitokias ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo procesines taisykles negu tos, kurios įtvirtintos BPK, neiškiltų teisės normų kolizijos klausimas. KPĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog „jeigu yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo normos, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“, o iš sisteminės BPK 1 straipsnio 3 dalies ir 4 straipsnio nuostatų analizės galima daryti išvadą, kad kitokias procesines taisykles negu tos, kurios įtvirtintos BPK, kituose įstatymuose galima nustatyti tik tada, kai tokie įstatymai priimami įgyvendinant arba tarptautines sutartis, arba Europos Sąjungos teisės aktus[1]. Dėl to svarstytina, ar norint KPĮ nustatyti specialią ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo tvarką karo padėties metu kartu nereikėtų priimti ir atitinkamų BPK pakeitimų (įtvirtinančių taisyklę, jog kitokią procesinę tvarką gali nustatyti karo padėtį reglamentuojantys įstatymai). 39. KPĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatą „Karo padėtis atšaukiama, kai Seimas panaikina Respublikos Prezidento sprendimą <...>“ siūlytina patikslinti atsižvelgiant į Seimo įgaliojimus priimti galutinius sprendimus pagrindiniais valstybės gynimo klausimais ir nustatyti, kad „Karo padėtis atšaukiama, kai Seimas Seimo nutarimu panaikina Respublikos Prezidento sprendimą <...>“. 40. Atsižvelgiant į KPĮ 31 straipsnio pavadinimą („Atlyginimas už valstybės ginkluotos gynybos veiksmais padarytą žalą“), manytina, jog jame turėtų būti reglamentuojami ne tik žalos turtui, bet ir žalos asmeniui atlyginimo klausimai. 41. Taip pat svarstytina, ar KPĮ 31 straipsnyje nereikėtų reglamentuoti su žalos pašalinimu susijusių klausimų. 42.

42. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje prieš

žodžius „krašto apsaugos ministras“, „vidaus reikalų ministras“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (85) 239 6552, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected] [1] Teisės doktrinoje šis klausimas sprendžiamas nevienareikšmiškai. Pavyzdžiui, R. Ažubalytė, R. Jurka ir J. Zajančkauskienė teigia, kad „esant BPK ir kitų įstatymų normų kolizijai pirmenybė turi būti teikiama BPK“, o R. Merkevičius, oponuodamas šiems autoriams, teigia, jog „Baudžiamojo proceso kodeksas neturi nei didesnės teisinės galios, nei teisinio pirmumo prieš kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, kaip baudžiamojo proceso teisės šaltinius“. Plačiau žr.:

AŽUBALYTĖ, R.; JURKA, R.; ZAJANČKAUSKIENĖ, J. Baudžiamojo proceso teisė. Bendroji dalis. Pirmoji knyga. Vilnius: Registrų centras, 2016, p. 76.; MERKEVIČIUS, R. Baudžiamojo proceso enciklopedija. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 477.

Teisės departamento išvada

2020-06-11 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PADĖTIES ĮSTATYMO NR. VIII-1721 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-06-22 Nr. XIIIP-4356(2)

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad pilietiniam pasipriešinimui Lietuvos Respublikos piliečiai rengiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtoje Seimo nutarimu tvirtinamoje Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijoje nustatyta tvarka. Pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294(2) (kurio priėmimas Seime numatomas tą pačią dieną, kaip ir vertinamo projekto) Vyriausybės rengiama ir Seimo priimama strategija sietina su strateginio lygmens planavimo dokumentu, kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, valstybės vystymosi kryptys ir pan., o ne su konkrečias tvarkas nustatančiu dokumentu. Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui tvarkai nustatyti svarstytina rinktis kitokią teisės akto rūšį (pavyzdžiui, tvarkos aprašą), be to, diskutuotina ar įstatymui įgyvendinti skirtą tvarkos aprašą turėtų tvirtinti Seimas, o ne Vyriausybė, kuri pagal Konstitucijos 94 straipsnį „tvarko krašto reikalus“ ir „vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (85) 239 6552, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2020-06-11 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paGRINDINIO

KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS KARO PADĖTIES ĮSTATYMO NR. VIII-1721

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-4356

2020-06-03

P-104-35

Vilnius

1. Komiteto posėdyje

dalyvavo: Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Gediminas Kirkilas, Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas, Gediminas Vasiliauskas. Komiteto biuras: vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestiniai: Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, KAM viceministras Vytautas Umbrasas, Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, Signataras Saulius Pečeliūnas, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius, KAM patarėja Greta Monika Tučkutė, KAM Gynybos politikos grupės vadovė Monika Koroliovienė, KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, KAM Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius, Kariuomenės Teisės departamento direktorius Darius Senikas, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis, Mobilizacijos skyriaus vedėjas Arūnas Pudžemis ir Pilietinio pasipriešinimo skyriaus vedėja Audronė Kaladžinskienė, Šaulių sąjungos vadas Gintaras Koryzna. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.

1. Seimo kanceliarijos

Teisės

1² Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Nepritarti Pažymėtina, kad Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos karo padėties departamentas,

2020-01-30¹

2 Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo (toliau – KPĮ) 1 straipsnio 2 dalyje numatoma, jog „žmogaus teisių ir laisvių apribojimai gali būti laikinai taikomi <...> jeigu tokie žmogaus teisių ir laisvių apribojimai numatyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarime ar Lietuvos Respublikos Prezidento <...> dekrete dėl karo padėties įvedimo“. Atkreiptinas dėmesys, jog iš KPĮ numatomo teisinio reguliavimo neaišku, kaip detaliai Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete turėtų būti reguliuojami su žmogaus teisių ir laisvių apribojimu susiję klausimai. Atsižvelgiant į tai, kad norint tinkamai įvertinti, kuriuos iš KPĮ VI skyriuje numatytų žmogaus teisių ir laisvių apribojimų konkrečiu atveju reikėtų taikyti, o kurių – ne, manytina, reikėtų nemažai laiko, taip pat į tai, jog reaguojant į užsienio valstybių karinius veiksmus sprendimą dėl karo padėties įvedimo gali tekti priimti itin greitai, svarstytina, ar pagrįstai KPĮ nenumatyta galimybė sprendimą dėl žmogaus teisių ir laisvių apribojimo priimti jau įvedus karo padėtį.

Siekiant projekte vartojamų formuluočių vienodumo, siūlytina KPĮ 1 straipsnio 6 dalyje po žodžių „karinės jėgos naudojimo padarytos žalos“ įrašyti žodį „masto“, kadangi KPĮ 1 straipsnio 7 dalyje yra vartojama formuluotė „karinės jėgos naudojimo padarytos žalos mastas“. įstatymo (toliau – KPĮ) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinamas reikalavimas, kad atitinkamos žmogaus konstitucinės teisės ir laisvės galėtų būti varžomos tik tuo atveju, jei dėl to priimtas sprendimas Prezidento dekrete ar Seimo nutarime dėl karo padėties įvedimo, tačiau tai nereiškia, kad dėl tokio teisių ir laisvių suvaržymo turėtų būti pasisakoma iš karto, priimant sprendimą dėl karo padėties įvedimo. Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes ir poreikį, žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių ribojimas gali būti numatomas ir vėliau, po karo padėties įvedimo, atitinkamai keičiant Prezidento dekretą ar Seimo nutarimą. Minimose KPĮ nuostatose vartojamos sąvokos žala ir žalos mastas nėra tapačios.

KPĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta savivaldybės administracijos direktoriaus funkcija organizuoti fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių turtui dėl karinės jėgos naudojimo padarytos žalos fiksavimą, o 10 straipsnio 7 dalyje – jo teisė, atsižvelgiant į fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių turtui dėl karinės jėgos naudojimo padarytos žalos mastą (t. y. bendrą apimtį, jei yra daug nukentėjusių asmenų), perduoti žalos fiksavimo funkciją karo komendantui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-01-30²

1 KPĮ 2 straipsnio 1 dalyje formuluojant ginkluotųjų pajėgų apibrėžimą nustatoma, kad joms priklauso koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai bei partizanų vienetai, veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje. Atkreipiame dėmesį, kad šių dviejų vienetų tipų apibrėžimai projekte nėra pateikiami, jie nėra apibrėžti ir galiojančiuose įstatymuose ar kartu su vertinamu projektu teikiamuose įstatymų projektuose. Kai kuriuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme) partizanų vienetai priskiriami ginkluoto pasipriešinimo vienetams, kituose – minimi atskirai. Kadangi nėra aiškus šių vienetų apibrėžimas, atitinkamai nėra aiškūs skirtumai tarp šių dviejų vienetų tipų narių, tačiau nepaisant to KPĮ nustatomas skirtingas šių vienetų statuso, jų narių statuso, karinių laipsnių suteikimo ar prilyginimo, tarnybos apmokėjimo, materialinių garantijų reglamentavimas. Siūlytume KPĮ aiškiai apibrėžti minėtus vienetų tipus, nes įstatymu negali būti reglamentuojami asmenų statuso klausimai neapibrėžus pačių asmenų, kuriems šis reglamentavimas taikomas. Nepritarti.

Nepritarti. Reikalavimai koviniams asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetams bei partizanų vienetams yra aiškiai reglamentuoti KPĮ 11 straipsnio 5 dalyje: jie privalo veikti organizuotai (turėti vadą ir struktūrą, koordinuoti veiksmus tarpusavyje), laikytis visuotinai pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės normų ir papročių, taip pat vykdydami karinę operaciją atvirai nešioti ginklą, turėti sutartinį skiriamąjį, gerai iš toli matomą ženklą. Vadovaujantis KPĮ 11 straipsnio 3 ir

4 dalimis, atitinkami asmenų vienetai, pvz., koviniai asmenų ir jų

organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ar partizanų vienetai, veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje, būtų identifikuojami ir atitinkamą statusą įgytų ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-01-30²

1 KPĮ 2 straipsnio 1 dalyje formuluojant ginkluotųjų pajėgų apibrėžimą nustatoma, kad įvedus karo padėtį joms besąlygiškai priklauso koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai bei partizanų vienetai, veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje. Ši nuostata nedera su KPĮ 10 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, pagal kurias šie vienetai ginkluotųjų pajėgų dalimi pripažįstami atskirais sprendimais. Pritarti. Pakeisti KPĮ 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Ginkluotosios pajėgos – Lietuvos kariuomenė ir, įvedus karo padėtį, kitos institucijos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirti koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai, taip pat bei partizanų vienetai, veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadui.“

4. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-01-30²

4 KPĮ 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiant karo padėtį nustatoma, kad specialus veiklos reglamentavimas, be savivaldybių institucijų ir įstaigų, taikomas tik ūkio subjektams. KPĮ V skyriuje nustatant specialiąsias priemones, vykdomos veiklos tęstinumo užtikrinimas, privalomų užduočių nustatymas taip pat numatomas tik ūkio subjektams. Toks subjektų rato apibrėžimas diskutuotinas. Pirma, „ūkio subjekto“ sąvoka, nors ir vartojama įstatymuose, nėra aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžta. Jei privatūs juridiniai asmenys šiai kategorijai galėtų būti priskirti be didesnių diskusijų, tai, pavyzdžiui, viešųjų įstaigų, vykdančių dalinai komercinę veiklą, skirtą viešajam interesui tenkinti, priskyrimas ūkio subjektams ir KPĮ taikymas jiems galėtų kelti abejonių. Dar labiau svarstytinas būtų KPĮ taikymas, asociacijų ar kitų nevyriausybinių organizacijų, nevykdančių ūkinės veiklos, tačiau galinčių vykdyti svarbias funkcijas, susijusias su viešojo intereso tenkinimu, atžvilgiu.

Taip pat pažymėtina, kad nors karo padėties apibrėžimas siejamas tik su „ūkio subjektų“ veiklos reglamentavimu, tačiau KPĮ 8 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 2 dalies nuostatos sietinos ne tik su ūkio subjektų, bet ir kitų juridinių asmenų ar organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso (ar jų padalinių) veiklos karo padėties metu reglamentavimu. Pritarti iš dalies. Argumentai:

Būtina tikslinti sąvoką, apibrėžiant ir asociacijų ar kitų nevyriausybinių organizacijų, nevykdančių ūkinės veiklos, tačiau galinčių vykdyti svarbias funkcijas, susijusias su viešojo intereso tenkinimu, veiklos, asmenų teisių, laisvių ir pareigų reglamentavimą. Pasiūlymas: Pakeisti KPĮ 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Karo padėtis – ypatinga teisinė padėtis,

įvedama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka, prireikus ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus, kurios metu taikomas specialus įstatymuose numatytas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų, kitų juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, veiklos, asmenų teisių, laisvių ir pareigų reglamentavimas.“

5. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas, 2020-01-30² 6,7 KPĮ nustatant asmenų, kuriems taikomos tam tikros įstatymo nuostatos, ratą, vartojami skirtingos apimties terminai - be fizinių asmenų nurodomi “juridiniai asmenys“ arba „juridiniai asmenys, organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniai“.

Svarstytina, ar abiem atvejais nurodomas subjektų ratas neturėtų būti suvienodintas, t.y. ar, pavyzdžiui, KPĮ 2 straipsnio 6 ir

7 dalyse apibrėžiant laikinąjį turto paėmimą ir turto rekviziciją tikrai

turėti omenyje tik juridiniai asmenys, neįskaitant organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso. Pritarti. 1. Pakeisti KPĮ 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Laikinasis turto paėmimas – atlygintinas

privačios nuosavybės teise fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, priklausančio turto paėmimas valstybės reikmėms, numatant tą turtą grąžinti, jeigu jis išliks, išnykus priežastims, dėl kurių yra paimamas.“

2. Pakeisti KPĮ 2 straipsnio 8 dalį ir ją

išdėstyti taip: „8. Turto rekvizicija – atlygintinas privačios nuosavybės teise fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, priklausančio turto paėmimas valstybės reikmėms, nenumatant to turto grąžinti.“

6. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-01-30⁷

1 KPĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatomi nepakankami ir neišsamūs valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos pagrindai. Jų veikla karo padėties metu organizuojama ne tik šioje dalyje nurodyto Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo nustatyta tvarka, bet ir keičiamo įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pritarti. Pakeisti KPĮ 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veikla organizuojama šio įstatymo, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“ 7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-01-30⁷

5 Nėra aišku, kokiais pagrindais KPĮ 6 straipsnio 5 dalyje nustatant asmenų įgaliojimų pratęsimą tol, kol į atitinkamas pareigas bus paskirti kiti asmenys, iš kitų teisėjų bei valstybės pareigūnų išskiriamos trys asmenų kategorijos – Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir valstybės kontrolierius. Nepritarti. Konstitucinio Teismo teisėjų, Lietuvos banko valdybos pirmininko ir valstybės kontrolieriaus įgaliojimų terminas yra apibrėžtas Konstitucijoje, kurioje nėra numatyta šių įgaliojimų pratęsimo galimybė. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-01-30⁸

6¹ KPĮ

7 straipsnio 5 dalies 1 punkto konstrukcija „NATO, Europos Sąjungos ir kitose

tarptautinėse gynybos institucijose“ tikslintina, nes Europos Sąjunga nėra gynybos institucija. Pritarti. Pakeisti KPĮ 8 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vadovauja tarptautiniam gynybos bei kariniam bendradarbiavimui ir atstovauja Lietuvos Respublikai NATO, Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse gynybos institucijose gynybos ir karinio bendradarbiavimo klausimais;“

9. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-01-30¹⁰

1¹ KPĮ

8 straipsnio 1 dalies 1 punkto konstrukcija, kad privalomieji darbai skiriami

ir jų vykdymas organizuojamas pagal „Vyriausybės pateiktus ir savivaldybės nustatytus poreikius“ nėra aiški. Pirma, KPĮ nėra nustatyta Vyriausybės funkcija formuluoti ir savivaldybei pateikti poreikius. Pagal KPĮ 13 straipsnio 7 dalį Vyriausybė (ar jos įgaliota institucija) tik nustato privalomųjų darbų skyrimo, vykdymo organizavimo tvarką.

Antra, iš formuluotės nėra aišku, ar privalomieji darbai skiriami pagal savivaldybei pateiktus arba savivaldybėje nustatytus poreikius, ar savivaldybei pateikti poreikiai turi būti ir savivaldybės nustatyti tam, kad taptų pagrindu skirti privalomuosius darbus. Pritarti. Būtiniausiųjų darbų paskirtis yra aptarta KPĮ 14 straipsnio 1 dalyje, todėl šios dalies KPĮ 10 straipsnio

1 dalies 1 punkte atsisakytina. Pakeisti KPĮ 10 straipsnio

1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) skiria Lietuvos Respublikos piliečiams būtiniausiuosius darbus ir organizuoja jų vykdymą, užtikrinant ginkluotųjų pajėgų ar Vyriausybės pateiktus ir savivaldybėje nustatytus poreikius;“

10. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-01-30¹⁰

1⁷ KPĮ

8 straipsnio 1 dalies 6 punktas tikslintinas išbraukiant žodžius

„ekstremaliųjų situacijų“. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas

numato tik valstybės ir savivaldybių „ekstremaliųjų situacijų operacijų centrus“, o pagal šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalį ministerijose steigiami „operacijų centrai". Analogiška pastaba teiktina ir dėl KPĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nepritarti. Civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, kurioje pateikta ekstremaliųjų situacijų operacijų centro apibrėžtis, yra nurodytas vartojamas trumpinys „toliau – operacijų centras“. Be to Vyriausybė 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1213 yra patvirtinusi Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų sudarymo ir darbo organizavimo tipinės tvarkos aprašą ir Ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose steigiami ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai, sąrašą. Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-601 yra įsteigtas Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centras. 11.

11. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-01-30¹⁰

6 KPĮ

8 straipsnio 6 dalis tikslintina, kadangi iš jos neaišku, ar savivaldybės

administracijos direktorius privalo, ar gali būti atleidžiamas, kai nevykdo KPĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų ar jas vykdo neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, taip pat KPĮ 15 straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais. Nepritarti. KPĮ 10 straipsnio 6 dalies formuluotė yra imperatyvaus pobūdžio, numatanti, kad „savivaldybės administracijos direktorius iš pareigų atleidžiamas, kai nevykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų ar jas vykdo neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, taip pat šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais.“ Analogiškos formuluotės, nustatant atleidimo pagrindus, yra vartojamos ir kituose įstatymuose, pvz., Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnyje. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-01-30¹⁰

6 KPĮ

8 straipsnio 6 dalyje turi būti nurodomas ne savivaldybės administracijos

direktorių „į pareigas priimantis subjektas“, o savivaldybės taryba, nes tik ji pagal Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalį turi teisę sudaryti vykdomąsias institucijas (kurioms ir priskiriamas administracijos direktorius). Nepritarti. Įvedus tiesioginį valdymą, vadovaujantis Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 5 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Vyriausybės įgaliotinis įgyvendina savivaldybės tarybos ir mero kompetencijai priskirtus įgaliojimus ir priima sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo atleidimo iš pareigų. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-01-30⁹

3 KPĮ

9 straipsnio 3 dalies 1 punktas tikslintinas, nes nėra aišku, kokius

subjektus apima savivaldybės institucijoms ir įstaigoms „pavaldžių institucijų ir įstaigų administracijos padaliniai“.

Pirma, turėtų būti aiškiai apibrėžtas „pavaldumas“, pavyzdžiui, nustatant savivaldybės institucijos ar įstaigos (arba pačios savivaldybės) dalyvavimą „pavaldaus“ juridinio asmens dalyvių susirinkime ar kitas tarpusavio sąsajas priklausomai nuo „institucijos ar įstaigos“ statuso ir teisinės formos. Pritarti. Pakeisti KPĮ 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gauti iš savivaldybės institucijų ir įstaigų, bei joms pavaldžių institucijų ir įstaigų administracijos padalinių ir ginkluotųjų pajėgų dokumentus ir informaciją, kuri būtina karo komendanto funkcijoms vykdyti;“

14. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-01-30¹³

1 KPĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodomas reikalavimas savivaldybės administracijos direktoriui tinkamai įgyvendinti ginkluotųjų pajėgų nario privalomus vykdyti nurodymus, tačiau KPĮ 12 straipsnio 1 dalies

2 punkte nėra nustatyti ginkluotųjų pajėgų nario įgaliojimai duoti tokius

nurodymus savivaldybės administracijos direktoriui (kaip savivaldybės pareigūnui). Pritarti. Pakeisti KPĮ 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) duoti privalomus vykdyti nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams, šių organizacijų ir juridinių asmenų ir jų padalinių vadovams, kiek tai reikalinga valstybės ginkluotos gynybos tikslams pasiekti;“

15. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas, 2020-01-30¹³ Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijų), 44 punktu asmenų teises ir pareigas nustatančias nuostatas siūlytina atskirti.

Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar KPĮ 12 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios ginkluotųjų pajėgų narių teises, pareigas ir atsakomybę, neturėtų būti dėstomos atskirais straipsniais. Nepritarti. Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 44 punkte siūloma asmenų teises ir pareigas nustatančias nuostatas atskirti nuo kitų nuostatų, neturinčių tokio tiesioginio ryšio su asmenimis, bet ne vienas nuo kitų. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-01-30¹²

13³ KPĮ

11 straipsnio 13 dalies 3 punkte numatyta, jog ginkluotųjų pajėgų narys iš

ginkluotųjų pajėgų narių sąrašo išbraukiamas, kai „įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo ginkluoto pasipriešinimo ar partizanų vieneto narys nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos ginkluotosiose pajėgose“. Atkreiptinas dėmesys, jog nors pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK)

12 straipsnį už baudžiamuosius nusižengimus negali būti skiriama laisvės

atėmimo bausmė, tačiau gali būti skiriamos kitos bausmės (pavyzdžiui, arešto bausmė), kurios, manytina, trukdytų tęsti tarnybą ginkluotosiose pajėgose. Dėl to rekomenduojame KPĮ 11 straipsnio 13 dalies 3 punkte vietoje sąvokos

„nusikaltimą“ vartoti sąvoką „nusikalstamą veiką“, apimančią tiek

nusikaltimus, tiek baudžiamuosius nusižengimus. Pritarti. Pakeisti KPĮ 12 straipsnio 13 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo ginkluoto pasipriešinimo ar partizanų vieneto narys nuteisiamas už nusikaltimą nusikalstamą veiką ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos ginkluotosiose pajėgose;“

17. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-01-30¹⁵

2 KPĮ

14 straipsnio 2 dalyje nurodomas Vyriausybės skiriamas atstovas į „ūkio

subjektus“ ir skiriamas atstovas „atitinkamoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje“. Normos terminija turėtų būti suvienodinta.

Pritarti. Pakeisti KPĮ 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausybė gali paskirti atstovus į ūkio subjektus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ūkinių komercinių veiklų tęstinumui užtikrinti. Nesant ūkio subjektų vadovų ir juos pavaduojančių asmenų arba jiems negalint eiti savo pareigų, jų funkcijas vykdo Vyriausybės paskirti atstovai, tačiau tik tiek, kiek tai reikalinga ūkio subjekto vykdomos ūkinės komercinės veiklos tęstinumui užtikrinti. Vyriausybės paskirto atstovo teises ir pareigas nustato Vyriausybė sprendimu, kuriuo asmuo skiriamas atstovu atitinkamoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje atitinkamame ūkio subjekte.“

18. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-01-30¹⁵

2 Projekto

14 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Vyriausybė gali paskirti atstovus

į ūkio subjektus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ūkinių komercinių veiklų tęstinumui užtikrinti. Nesant ūkio subjektų vadovų ir juos pavaduojančių asmenų arba jiems negalint eiti savo pareigų, jų funkcijas vykdo Vyriausybės paskirti atstovai, tačiau tik tiek, kiek tai reikalinga ūkio subjekto vykdomos ūkinės komercinės veiklos tęstinumui užtikrinti <...>“; 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Siekdami užtikrinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytų privalomųjų užduočių vykdymą, šias užduotis nustatę Vyriausybė ar savivaldybės administracijos direktorius į ūkio subjektus gali paskirti atstovus <...>“. Nėra aišku, ar nurodytose projekto nuostatose kalbama apie skirtingus Vyriausybės paskirtus atstovus, ar Vyriausybė galėtų pavesti tam pačiam asmeniui užtikrinti ūkio subjekto komercinės veiklos tęstinumą ir 14 straipsnio 6 dalyje nurodytų privalomųjų užduočių vykdymą bei, tuo atveju jei aptariamose projekto nuostatose kalbama apie skirtingus subjektus, koks jų tarpusavio santykis (atskaitomybė, pavaldumas ir t.t.). Nepritarti.

Nepritarti. KPĮ 15 straipsnio 2 ir 7 dalyse kalbama apie Vyriausybės skiriamus atstovus atitinkamai ūkio subjektų veiklos tęstinumui arba jiems paskirtų privalomųjų užduočių vykdymui užtikrinti. Pažymėtina, kad diskrecija spręsti, ar tai bus tas pats asmuo ar skirtingi asmenys, paliekama Vyriausybei, kuri ir priims sprendimą dėl konkrečių asmenų skyrimo bei nustatys jų teises ir pareigas. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-01-30¹⁵

3 Tikslintina KPĮ 14 straipsnio 3 dalies loginė konstrukcija – „importą <...> ir (ar) tranzitą į užsienio valstybes“. Importas vykdomas „iš“, o tranzitas – „per“ kitas valstybes. Pritarti. Pakeisti KPĮ 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vyriausybė turi teisę uždrausti ginklų,

šaudmenų, jų dalių, karinės technikos, jos įrangos, vaistų (vaistinių preparatų), medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių (prietaisų), geriamojo vandens, žemės ūkio ir maisto produktų prekybą, importą, eksportą, reeksportą ir (ar) tranzitą į užsienio valstybes ar iš užsienio valstybių, kurios yra priešiškos ginkluoto konflikto, kuriame dalyvauja Lietuvos Respublika, šalys.“

20. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-01-30¹⁵

4 KPĮ

14 straipsnio 4 dalyje nustatant Vyriausybės teisę uždrausti ūkio subjektų

veiklą turi būti nustatyti pagrindai (priežastys) kada Vyriausybė šia teise gali pasinaudoti. Nepritarti. Visų KPĮ nustatytų specialiųjų priemonių taikymo bendrieji pagrindai yra įtvirtinti 1 straipsnio 2 dalyje: šios priemonės galėtų būti taikomos tik tiek, kiek tai būtina valstybės gynybos ar kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms vykdyti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-30¹⁶ KPĮ 15 straipsnio 3,4,5,8 dalyse nurodomi identiški subjektai ir identiškos aplinkybės, 9, 10, 11, 12 dalyse – identiški subjektai.

Teisės akto glaustumo sumetimais svarstytina, ar šių dalių negalima būtų sujungti į vieną dalį su punktais arba apibrėžti pirmą kartą vartojamos konstrukcijos toliau vartojamą trumpinį. Nepritarti. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir neapsunkinant teksto naujomis santrumpomis, siūlytina palikti pateiktą KPĮ 16 straipsnio redakciją. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-01-30¹⁶

3 KPĮ 15 straipsnio 3 dalyje yra nurodoma, kad „Mobilizacijos sistemos subjektų <...> vadovai išėję visų rūšių atostogų, išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti (jeigu asmuo, kuriam suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, pateikia informaciją, pagrindžiančią, kad nėra kito iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjo, galinčių prižiūrėti vaiką) <...> privalo nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo karo padėties įvedimo atvykti į savo darbo vietą <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, kaip šios nuostatos turėtų būti taikomos, kai nurodyti reikalavimai taikytini abiem vaiko tėvams. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl KPĮ 15 straipsnio 4 ir 10 dalių. Nepritarti. Jeigu minimi reikalavimai būtų taikomi abiem tėvams, bet kokiu atveju vienas iš jų turėtų pagrįsti, kad nėra kito iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjo, galinčių prižiūrėti vaiką. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-01-30¹⁶

9 Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina KPĮ 15 straipsnio 9 dalies 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktų pradžioje vartoti žodį „kai“. Pritarti. Pakeisti KPĮ 16 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.

Į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašyti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, vykdantys funkcijas, kurios reikalingos šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestoms funkcijoms, ūkio subjektams nustatytoms privalomosioms užduotims vykdyti ar ūkio subjektų veiklos tęstinumui užtikrinti, atleidžiami iš pareigų ar darbo tik šiais atvejais:

1) teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigus juridiniam asmeniui, kuriame valstybės tarnautojas ar darbuotojas eina pareigas ar dirba;

2) kai valstybės tarnautojas ar darbuotojas praranda Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu reikalavimas būti Lietuvos Respublikos piliečiu taikomas priimant į tarnybą ar darbą;

3) asmens, neturinčio Lietuvos Respublikos pilietybės, prašymu;

4) kai nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar darbuotojas nebegali eiti pareigų ar dirbti darbo dėl sveikatos būklės ir nėra jo sveikatą atitinkančių pareigų ar darbo, į kuriuos jis gali būti perkeltas;

5) kai valstybės tarnautojas ar darbuotojas negali tinkamai vykdyti tarnybos ar darbo funkcijų dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;

6) kai valstybės tarnautojas ar darbuotojas netenka specialios teisės, susijusios su jo pareigų vykdymu ar darbu, ir nėra kitų pareigų ar darbo, į kuriuos jis gali būti perkeltas;

7) kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo valstybės tarnautojui ar darbuotojui paskirta bausmė, dėl kurios negali eiti savo pareigų ar dirbti darbo;

8) kai valstybės tarnautojo ar darbuotojo vykdoma tarnybos ar darbo funkcija tampa pertekline dėl tarnybos ar darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;

9) kai baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės arba savivaldybės institucijos pasitikėjimą;

10) kai pasibaigia paskyrimo į pareigas laikas, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus;

11) kai tai būtina siekiant užtikrinti valstybinių mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, mobilizacijos planuose numatytų priemonių ir veiksmų, mobilizacinių nurodymų, mobilizacinio užsakymo ar priimančiosios šalies paramos teikimo sutarčių, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestų funkcijų ar ūkio subjektams šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytų įpareigojimų tinkamą vykdymą.“ 24.

Į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašyti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, vykdantys funkcijas, kurios reikalingos šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestoms funkcijoms, ūkio subjektams nustatytoms privalomosioms užduotims vykdyti ar ūkio subjektų veiklos tęstinumui užtikrinti, atleidžiami iš pareigų ar darbo tik šiais atvejais:

1) teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigus juridiniam asmeniui, kuriame valstybės tarnautojas ar darbuotojas eina pareigas ar dirba;

2) kai valstybės tarnautojas ar darbuotojas praranda Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu reikalavimas būti Lietuvos Respublikos piliečiu taikomas priimant į tarnybą ar darbą;

3) asmens, neturinčio Lietuvos Respublikos pilietybės, prašymu;

4) kai nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar darbuotojas nebegali eiti pareigų ar dirbti darbo dėl sveikatos būklės ir nėra jo sveikatą atitinkančių pareigų ar darbo, į kuriuos jis gali būti perkeltas;

5) kai valstybės tarnautojas ar darbuotojas negali tinkamai vykdyti tarnybos ar darbo funkcijų dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;

6) kai valstybės tarnautojas ar darbuotojas netenka specialios teisės, susijusios su jo pareigų vykdymu ar darbu, ir nėra kitų pareigų ar darbo, į kuriuos jis gali būti perkeltas;

7) kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo valstybės tarnautojui ar darbuotojui paskirta bausmė, dėl kurios negali eiti savo pareigų ar dirbti darbo;

8) kai valstybės tarnautojo ar darbuotojo vykdoma tarnybos ar darbo funkcija tampa pertekline dėl tarnybos ar darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;

9) kai baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės arba savivaldybės institucijos pasitikėjimą;

10) kai pasibaigia paskyrimo į pareigas laikas, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus;

11) kai tai būtina siekiant užtikrinti valstybinių mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, mobilizacijos planuose numatytų priemonių ir veiksmų, mobilizacinių nurodymų, mobilizacinio užsakymo ar priimančiosios šalies paramos teikimo sutarčių, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestų funkcijų ar ūkio subjektams šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytų įpareigojimų tinkamą vykdymą.“

24. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-01-30¹⁶

9⁴ KPĮ 15 straipsnio 9 dalies 4 punkte po žodžių „dirbti darbo dėl sveikatos“ siūlytina įrašyti žodį „būklės“.

Pritarti. Žr. pataisymus dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23 pastabos. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-01-30¹⁶

11¹ KPĮ 15 straipsnio 11 dalies 1 punkte asmenims yra numatyta pareiga pristatyti sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku kam ši pažyma turėtų būti pristatyta. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina KPĮ 15 straipsnio 11 dalies 1 punktą atitinkamai patikslinti. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl KPĮ 15 straipsnio 11 dalies 2 bei 3 punktų, kuriuose asmenims numatyta pareiga pateikti įrodančius dokumentus. Pritarti iš dalies. Argumentai:

Minėtų sąlygų siūlytina atsisakyti kaip perteklinių. Pasiūlymas: Pakeisti KPĮ 16 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Į civilinio mobilizacinio personalo rezervą

įrašytų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vykdančių funkcijas, kurios reikalingos šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestoms funkcijoms, ūkio subjektams nustatytoms privalomosioms užduotims vykdyti ar ūkio subjektų veiklos tęstinumui užtikrinti, neatvykimo į darbą, nebuvimo darbe ar kito atsisakymo dirbti pateisinamos priežastys:

1) laikinas sveikatos sutrikimas – pristačius sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą;

2) sergančio šeimos nario (vaiko (įvaikio), tėvo (įtėvio), motinos (įmotės), vyro, žmonos) slaugymas – pateikus tai įrodančius dokumentus;

3) šeimos nario (vaiko (įvaikio), tėvo (įtėvio), motinos (įmotės), vyro, žmonos) ar artimojo giminaičio mirtis – pateikus tai įrodančius dokumentus;

4) įvykiai, dėl kurių apribojamas asmens judėjimas.“ 26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-01-30¹⁷

1 KPĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatomos atskiros Vyriausybės teisės – prekių ir paslaugų kainų arba kainodaros taisyklių nustatymas ir prekių ir paslaugų, kurių kainos gali būti reguliuojamos, sąrašo tvirtinimas. Svarstytina, ar tikslinga tam pačiam subjektui – Vyriausybei - ta pačia tvarka nustatinėti ir kainų reguliavimo galimybę, ir pačiai tas kainas reguliuoti, t.y. ar visi klausimai, susiję su kainų reguliavimu, neturėtų būti sprendžiami vienu teisės aktu. Pritarti. Pakeisti KPĮ 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausybė gali reguliuoti geriamojo vandens, būtiniausių maisto produktų, kitų prekių ir paslaugų kainas, nustatydama tokių prekių ir paslaugų didžiausias kainas, fiksuotas kainas arba patvirtindama tokių prekių ir paslaugų kainodaros taisykles.

Vyriausybės nustatytos didžiausios ar fiksuotos prekių ir paslaugų kainos ar pagal Vyriausybės patvirtintas prekių ir paslaugų kainodaros taisykles apskaičiuotos kainos negali būti mažesnės už prekių ar paslaugų savikainą. Prekių ir paslaugų, kurių kainos gali būti reguliuojamos, sąrašą tvirtina Vyriausybė.“

27. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-01-30¹⁷

1 Atkreipiame dėmesį, kad KPĮ 16 straipsnio 1 dalyje vartojama konstrukcija „kitų prekių ir paslaugų kainas“ apima visas be išimties prekes ir paslaugas, todėl svarstytinas atskiro geriamojo vandens ir būtiniausių maisto prekių nurodymo tikslingumas Pritarti. Pakeisti KPĮ 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausybė gali reguliuoti geriamojo vandens, būtiniausių maisto produktų, kitų prekių ir paslaugų kainas, nustatydama tokių prekių ir paslaugų didžiausias kainas, fiksuotas kainas arba patvirtindama tokių prekių ir paslaugų kainodaros taisykles. Vyriausybės nustatytos didžiausios ar fiksuotos prekių ir paslaugų kainos ar pagal Vyriausybės patvirtintas prekių ir paslaugų kainodaros taisykles apskaičiuotos kainos negali būti mažesnės už prekių ar paslaugų savikainą. Prekių ir paslaugų, kurių kainos gali būti reguliuojamos, sąrašą tvirtina Vyriausybė.“

28. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-01-30¹⁸

1² KPĮ 17 straipsnio

1 dalies 2 punkto nuostatos „bankams priklausantis/Lietuvos banko ir

jiems/jam įkeistas turtas“ tikslintinos vietoje žodžio „ir“ įrašant „ar“. Pritarti.

Pritarti. Pakeisti KPĮ 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) Lietuvos banko užsienio atsargos, kitas

Lietuvos banko ir ar jam įkeistas turtas, taip pat Lietuvos banke saugomas Europos centriniam bankui ir Europos centrinių bankų sistemos nacionaliniams centriniams bankams priklausantis ir ar jiems įkeistas turtas;“

29. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-01-30¹⁸

1³ KPĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto konstrukcija „turtas, priskirtinas kultūros ar bažnytiniam paveldui“ diskutuotina. Pirma, terminas „priskirtinas“ reiškia

„turi būti“ ar „gali būti“ priskirtas ir suponuoja, kad turtas atitinka

reikalavimus, turi nustatytas savybes, leidžiančias jį kaip kultūros vertybę priskirti kultūros paveldui, tačiau nėra jam priskirtas. Nėra aišku, kas ir kokia tvarka turėtų įvertinti turto savybes ir konstatuoti, kad jis yra

„priskirtinas“ kultūros paveldui. Atkreipiame dėmesį, kad kultūros vertybės

yra registruojamos Kultūros vertybių registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra,

„bažnytinio paveldo“ sąvoka įstatymuose nėra apibrėžta ar vartojama, todėl

neaišku, koks turtas galėtų būti laikomas bažnytiniu paveldu. Pritarti. Pakeisti KPĮ 18 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) muziejų eksponatai, archyvai, bažnyčių

ir religinių bendruomenių ir bendrijų apeigoms naudojamas ar kitas turtas, priskirtinas kultūros ar bažnytiniam paveldui vertybės;“

30. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-01-30¹⁸

4 KPĮ 17 straipsnio 4 dalis tikslintina, prieš žodį „paimtu“ įrašant žodį „laikinai“. Pritarti. Pakeisti KPĮ 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.

Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga laikinai paimtu ar rekvizuotu turtu gali pradėti naudotis, o turto rekvizicijos atveju – ir nuosavybės teisė į turtą institucijai ar įstaigai pereina iš karto po to, kai surašomas turto paėmimo–perdavimo aktas.“

31. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-01-30²⁴

1 KPĮ 23 straipsnio 1 dalies sakinyje „Aviacijos apribojimai taikomi ne ilgiau nei to reikalauja jį sukėlusios aplinkybės“ neaišku, kas įvardinama žodžiu „jį“. Pritarti. 1. Pakeisti KPĮ 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atsižvelgiant į vykdomas arba planuojamas vykdyti valstybės ginkluotos gynybos užduotis, ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu ne ilgiau nei to reikia minėtoms užduotims vykdyti visoje Lietuvos Respublikos oro erdvėje ar jos dalyje gali būti draudžiami civilinių orlaivių skrydžiai. Lietuvos Respublikos oro erdvės dalyje, kurioje draudžiami orlaivių skrydžiai, taikomos ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens nustatytos specialiosios oro erdvės organizavimo procedūros ir netaikomi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro sprendimai, kuriais tam tikros oro erdvės dalys buvo paskelbtos draudžiamomis, ribojamomis arba pavojingomis civilinei aviacijai zonomis. Aviacijos apribojimai taikomi ne ilgiau nei to reikalauja jį sukėlusios aplinkybės. Apie aviacijos apribojimus ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo nedelsdamas informuoja už saugiai aviacijai būtinos informacijos paskelbimą atsakingus subjektus.“

2. Pakeisti KPĮ 24 straipsnio 3 dalį ir ją

išdėstyti taip:

„3. Atsižvelgiant į vykdomas arba planuojamas

vykdyti valstybės ginkluotos gynybos užduotis, ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu ne ilgiau nei to reikia minėtoms užduotims vykdyti gali būti laikinai, bet ne ilgiau nei to reikalauja jį sukėlusios aplinkybės, sustabdomas laivų taikus plaukimas per tam tikrus Lietuvos Respublikos teritorinės jūros rajonus.

Lietuvos Respublikos teritorinės jūros rajonuose, kuriuose sustabdomas laivų taikus plaukimas, taikomos ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens nustatytos specialiosios laivybos organizavimo procedūros. Apie laivybos apribojimus ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo nedelsdamas informuoja už saugiai laivybai būtinos informacijos paskelbimą atsakingus subjektus.“

32. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-01-30²⁵

2 KPĮ 24 straipsnio 2 dalyje nėra aiškus termino

„ūkio atsargos“ turinys. Pažymime, kad terminas „ūkio atsargos“ nėra

apibrėžiamas ar vartojamas galiojančiuose įstatymuose. Pritarti. Pakeisti KPĮ 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Valstybės ir savivaldybių institucijos,

įstaigos, įmonės, esant poreikiui, civilinės saugos priemonių, medicinos, žemės ūkio ir maisto produktų, geriamojo vandens, ūkio kitomis atsargomis aprūpinamos Valstybės rezervo ir Civilinės saugos įstatymų nustatyta tvarka.“

33. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-01-30²⁵

4 KPĮ

24 straipsnio 4 dalyje nustatant teisę apriboti asmenų teises, susijusias su

asmens duomenų tvarkymu, svarstytina ar neturi būti nustatyti pagrindai (priežastys) kada šie apribojimai gali būti taikomi. Nepritarti. Visų KPĮ nustatytų specialiųjų priemonių taikymo bendrieji pagrindai yra įtvirtinti 1 straipsnio 2 dalyje: šios priemonės galėtų būti taikomos tik tiek, kiek tai būtina valstybės gynybos ar kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms vykdyti. 34.

34. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-01-30²⁵

5 KPĮ 24 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog „Kriminalinės žvalgybos subjektai, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir žvalgybos institucijos be teismo sprendimo turi teisę neatlygintinai gauti kriminalinei žvalgybai ar ikiteisminiam tyrimui, žvalgybos ar kontržvalgybos užduočiai atlikti reikalingą informaciją iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, Lietuvos banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų“. Atkreiptinas dėmesys, jog teisė gauti informaciją teismo sankcijos pagrindu numatyta tiek kriminalinę žvalgybą, tiek ikiteisminį tyrimą, tiek žvalgybą bei kontržvalgybą reglamentuojančiuose įstatymuose – pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 6 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta kriminalinės žvalgybos subjektų teisė pagal prokuroro ar teismo sankciją gauti informaciją iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, Lietuvos banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 155 straipsnyje numatyta prokuroro teisė gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą susipažinti su informacija, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – ŽĮ) 13 straipsnio 1 dalies

6 punkte įtvirtinta žvalgybos pareigūnų teisė pagal apygardos teismo

motyvuotą nutartį gauti informaciją apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų iki teikimo teismui gauti tokią informaciją pateikimo atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų.

Atsižvelgiant į tai, jog išvardintų KŽĮ, BPK ir ŽĮ įtvirtintų bei teismo sankcionuojamų informacijos rinkimo veiksmų turinys iš esmės sutampa su KPĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatyto veiksmo turiniu, taip pat į tai, jog išvardinti veiksmai atitinkamai laikytini kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo bei žvalgybos ar kontržvalgybos veiksmais, svarstytina, ar KPĮ 24 straipsnio 5 dalis nėra perteklinė, kadangi bendro pobūdžio teisė atlikti kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo, žvalgybos ir kontržvalgybos veiksmus (įskaitant ir išvardintus KŽĮ, BPK ir ŽĮ numatytus veiksmus) be teismo sankcijos jau yra numatyta KPĮ 25 straipsnio 2 dalyje. Pritarti. 1. Atsisakyti KPĮ 25 straipsnio 5 dalies: 5.

Kriminalinės žvalgybos subjektai, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir žvalgybos institucijos be teismo sprendimo turi teisę neatlygintinai gauti kriminalinei žvalgybai ar ikiteisminiam tyrimui, žvalgybos ar kontržvalgybos užduočiai atlikti reikalingą informaciją iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, Lietuvos banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų. 2. Buvusias KPĮ 25 straipsnio 6–7 dalis laikyti atitinkamai 5–6 dalimis. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-01-30²⁵

6 Atsižvelgiant į tai, kad KPĮ 24 straipsnio 6 dalyje numatyti asmens sulaikymo pagrindai – neturėjimas atitinkamų dokumentų arba įtarimas, kad sulaikomas asmuo naudojasi suklastotais dokumentais – turėtų būti alternatyvūs, siūlytina KPĮ

24 straipsnio 6 dalį patikslinti ir šiuos sulaikymo pagrindus aiškiai

atskirti. Pritarti. Pakeisti KPĮ 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Asmenys su savimi visada privalo turėti asmens

tapatybę patvirtinantį dokumentą, o užsieniečiai – taip pat galiojantį kelionės dokumentą ir kitus užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus dokumentus, įrodančius asmens teisėtą buvimą ar gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Ginkluotųjų pajėgų nariai, policijos pareigūnai ar žvalgybos pareigūnai sulaiko asmenis, kai jie su savimi neturi šioje dalyje nurodytų dokumentų, ar įtariama, kad jie naudojasi suklastotais dokumentais, ar įtariama, kad užsieniečiai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, kol bus nustatyta asmens tapatybė ir teisė būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip 48 valandoms.“ 36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-30 Manytina, jog VI skyriaus pavadinimas („Žmogaus teisių ir laisvių laikinas apribojimas“) neatitinka šio skyriaus reguliavimo dalyko, kadangi jame reglamentuojami ne tik žmogaus, bet ir politinių partijų bei asociacijų teisių ir laisvių apribojimo klausimai. Nepritarti. Teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra viena iš Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-01-30²⁶

1 KPĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustačius ginkluotųjų pajėgų narių teisę įeiti į asmens būstą „jeigu tai būtina karinių operacijų tikslams pasiekti“, atitinkamai turėtų būti nustatytas pagrindas įeiti į asmens būstą ir normoje nurodytiems kitiems pareigūnams. Pritarti. Pakeisti KPĮ 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnai, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, žvalgybos pareigūnai, atliekantys jeigu tai būtina atliekant kriminalinę žvalgybą ar ikiteisminį tyrimą, žvalgybos ar kontržvalgybos užduotis, taip pat ginkluotųjų pajėgų nariai, jeigu tai būtina karinių operacijų tikslams pasiekti, turi teisę bet kuriuo paros metu įeiti į asmens būstą be gyventojo sutikimo.“ 38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-01-30²⁶

2 Projektu keičiamo KPĮ 25 straipsnio

„Privataus gyvenimo ir būsto neliečiamumo apribojimas“ 2 dalyje numatyta, jog

„kriminalinės žvalgybos subjektai, prokuroras, ikiteisminio tyrimo

pareigūnai, žvalgybos institucijos teisės aktuose nurodytus sankcionuojamus kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo, žvalgybos ar kontržvalgybos veiksmus <...> turi teisę atlikti be sankcijos“. Manytina, jog straipsnio pavadinimas nedera su KPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes į KPĮ 25 straipsnio 2 dalyje minimų sankcionuojamų veiksmų sąrašą patenka dalis veiksmų, kurie riboja ne tik privatų gyvenimą ir būsto neliečiamumą, bet ir laisvę, asmens kūno neliečiamumą ir pan. – pavyzdžiui, tokie ikiteisminio tyrimo veiksmai kaip suėmimas, atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą, asmens apžiūra ir t.t. Dėl to KPĮ 25 straipsnio

2 dalis turėtų būti tikslinama nurodant tik tokius veiksmus, kurie riboja

būtent asmenų teisę į privatų gyvenimą ir būsto neliečiamumą, o ne kitas teises, arba atitinkamai turi būti pildomas straipsnio pavadinimas. Taip pat abejotina, ar KPĮ nustačius kitokias ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo procesines taisykles negu tos, kurios įtvirtintos BPK, neiškiltų teisės normų kolizijos klausimas.

KPĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog „jeigu yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo normos, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“, o iš sisteminės BPK 1 straipsnio 3 dalies ir 4 straipsnio nuostatų analizės galima daryti išvadą, kad kitokias procesines taisykles negu tos, kurios įtvirtintos BPK, kituose įstatymuose galima nustatyti tik tada, kai tokie įstatymai priimami įgyvendinant arba tarptautines sutartis, arba Europos Sąjungos teisės aktus[¹]. Dėl to svarstytina, ar norint KPĮ nustatyti specialią ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo tvarką karo padėties metu kartu nereikėtų priimti ir atitinkamų BPK pakeitimų (įtvirtinančių taisyklę, jog kitokią procesinę tvarką gali nustatyti karo padėtį reglamentuojantys įstatymai). Pritarti. Pakeisti KPĮ 26 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Privataus Asmens laisvės ir neliečiamumo, privataus gyvenimo ir būsto neliečiamumo apribojimas“. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-01-30²⁹

1 KPĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatą „Karo padėtis atšaukiama, kai Seimas panaikina Respublikos Prezidento sprendimą <...>“ siūlytina patikslinti atsižvelgiant į Seimo įgaliojimus priimti galutinius sprendimus pagrindiniais valstybės gynimo klausimais ir nustatyti, kad „Karo padėtis atšaukiama, kai Seimas Seimo nutarimu panaikina Respublikos Prezidento sprendimą <...>“. Pritarti. Pakeisti KPĮ 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Karo padėtis atšaukiama, kai Seimas Seimo

nutarimu panaikina Respublikos Prezidento sprendimą dėl karo padėties įvedimo ar priima Seimo nutarimą dėl karo padėties atšaukimo, išnykus priežastims, dėl kurių ji buvo įvesta.“ 40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-30³² Atsižvelgiant į KPĮ 31 straipsnio pavadinimą („Atlyginimas už valstybės ginkluotos gynybos veiksmais padarytą žalą“), manytina, jog jame turėtų būti reglamentuojami ne tik žalos turtui, bet ir žalos asmeniui atlyginimo klausimai. Pritarti iš dalies. Argumentai:

KPĮ 32 straipsnyje aptariamas tik turtui padarytos žalos atlyginimas, todėl straipsnio pavadinimas tikslinamas, o galimybė priimti kitus įstatymus, reikalingus karo padėties padariniams pašalinti, yra numatyta 35 straipsnio 2 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti KPĮ 32 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Atlyginimas už valstybės ginkluotos gynybos veiksmais turtui padarytą žalą“

41. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas, 2020-01-30³² Taip pat svarstytina, ar KPĮ 31 straipsnyje nereikėtų reglamentuoti su žalos pašalinimu susijusių klausimų. Nepritarti. Atsižvelgiant į tai, kad iš anksto numatyti, kokie bus padariniai ir valstybės ekonominė situacija, iš anksto nustatyti su žalos pašalinimu susijusius klausimus nėra įmanoma.

KPĮ 35 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, atšaukus karo padėtį, Seimas, atsižvelgdamas į valstybėje esančią situaciją ir valstybės galimybes, priima įstatymus, kurie:

1) nustato kompensavimo asmenų sveikatos sutrikimo ar žūties (mirties), vykdant šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtus privalomuosius darbus, atveju sąlygas ir tvarką;

2) nustato dėl šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodytų apribojimų ar draudimų ūkio subjektų patirtų nuostolių atlyginimo sąlygas ir tvarką;

3) nustato su ūkio subjekto valdymo perėmimu susijusių nuostolių atlyginimo sąlygas ir tvarką;

4) nustato fizinių, juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, turtui dėl karo padėties metu vykdytų valstybės ginkluotos gynybos veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką;

5) nustato partizanų vienetų nariams už tarnybą ginkluotosiose pajėgose skiriamos išmokos dydį, išmokėjimo sąlygas ir tvarką;

6) nustato valstybės paramos skyrimo ginkluotųjų pajėgų nariams ir ginkluotųjų pajėgų narių, kurie žuvo (mirė) karo padėties metu, šeimos nariams sąlygas ir tvarką;

7) reikalingi kitiems socialiniams, ekonominiams ir kitokio pobūdžio padariniams, atsiradusiems dėl karo padėties įvedimo, pašalinti. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-30 Projekto 2 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „krašto apsaugos ministras“, „vidaus reikalų ministras“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti. Pakeisti projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Valstybės saugumo departamento direktorius ir Lietuvos kariuomenės vadas ar jų įgalioti asmenys iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų

ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Saulius Pečeliūnas Nepriklausomybės Akto Signataras, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas 2020-05-25⁹ Vykdydami 2019 m. lapkričio 13 d. tarptautinėje konferencijoje Lietuvos Respublikos Seime apie piliečių galimybes gintis ir ginti valstybę priimtąją rezoliuciją ir atidžiai išnagrinėję naująją Karo padėties įstatymo redakciją teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

Atkreiptinas dėmesys, kad naująją redakcija karo komendantai yra išbraukiami iš vadų. Karo komendantų institutas yra sunaikinamas iš esmės, paliekant jiems tik perteklines ir karo padėčiai valdyti trukdančias „pasiuntinuko“ funkcijas (žr. paaiškinamąjį raštą-priede). Visos Karo komendanto esminės galios perduodamos savivaldybių administracijų direktoriams, tačiau jie nepriskirti kariuomenės vadų kategorijai, o ir negali tokiais tapti dėl daugelio priežasčių. Pritarti iš dalies. Argumentai:

Karo komendanto institutas projekte nėra naikinamas, o priešingai – detalizuojamas jo statusas bei įgaliojimai. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad karo komendantu gali būti tik karininko laipsnį turintis asmuo.

Projekte siūlomu reguliavimu esminės galios savivaldybės administracijos direktoriui nėra perduodamos, o siekiama išnaudoti savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip savivaldybės vykdomosios valdžios atstovo, geriausiai žinančio administruojamos savivaldybės ypatumus, turimus žmogiškuosius, finansinius ir kt. materialinius išteklius, potencialą padedant karo komendantui užtikrinti ginkluotųjų pajėgų poreikius ir valdyti situaciją savivaldybėje. Vadovaujantis projekto 9 straipsnio 2 ir 4 dalimis, karo komendantas, užtikrindamas ginkluotųjų pajėgų poreikius ir valdydamas situaciją savivaldybėje, duoda savivaldybės administracijos direktoriui privalomus vykdyti nurodymus. Projekto 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinama karo komendanto teisė inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimą iš pareigų, jeigu pastarasis nevykdo ar netinkamai vykdo jam nustatytas funkcijas ir karo komendanto nurodymus. Be to, karo komendantas kaip ginkluotųjų pajėgų narys turi projekto 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas teises: panaudoti karinę jėgą; duoti privalomus nurodymus fiz. ir jur. asmenims; sulaikyti asmenis; patekti į patalpas, teritorijas, kt. objektus, apriboti patekimą į juos; apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą; apžiūrėti asmenis, transporto priemones ir kitus daiktus, tikrinti dokumentus ir kt. Projekte siūlomas reguliavimas karo komendanto sprendimams aiškiai suteikia aukštesnę teisinę galią nei savivaldybės administracijos direktoriui ir užtikrina efektyvų ginkluotųjų pajėgų poreikių tenkinimą. Pasiūlymas: 1.Pakeisti projekto 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) įveda ir atšaukia komendanto valandą, užtikrina komendanto

valandos metu taikomų reikalavimų įgyvendinimą;“. 2.

2. Pakeisti 9 straipsnio

4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Karo komendantas, vykdydamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas

funkcijas ir įgyvendindamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytas teises, duoda savivaldybės administracijos direktoriui privalomus vykdyti nurodymus.“

3. Pakeisti projekto 9 straipsnio 8 dalį ir

ją išdėstyti taip:

„8. Karo komendanto funkcijoms užtikrinti teikiama

ginkluotųjų pajėgų parama, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatyta tvarka gali būti pasitelkta šaulių.“

2. Saulius Pečeliūnas

Nepriklausomybės Akto Signataras, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas 2020-05-25¹¹ Koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai, veiksiantys neokupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje, o taip pat partizanų vienetai, veiksiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje turi registruotis ir jiems turi būti skirtos užduotys, tačiau įstatymo projekte numatytas mechanizmas praktiškai neveikiantis ir realiai vargiai įgyvendintinas, nes karo padėties metu kariuomenės vadas tam neturės nei laiko, nei galimybių. Tokie dariniai privalo būti sudaryti, apmokyti ir žinoti savo galimas užduotis dar taikos metu. Koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai, veiksiantys neokupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje realiai yra potencialiu karo komendantų tarnybos žmoniškuoju resursu. Pritarti iš dalies. Argumentai:

Ginkluota valstybės gynyba ir ginkluotųjų pajėgų valdymas visų pirma yra ginkluotųjų pajėgų vado prerogatyva. Siekdamas užtikrinti efektyvią valstybės ginkluotą gynybą, taip pat, kad ginkluotųjų pajėgų vardu neveiktų ir į ginkluotąsias pajėgas nebūtų įtraukti asmenys, veikiantys priešiškais valstybei interesais, ginkluotųjų pajėgų vadas turi turėti diskreciją spręsti dėl atitinkamų kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų įtraukimo į ginkluotąsias pajėgas.

Pažymėtina, kad projekto 11 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad dėl tokių vienetų priskyrimo ginkluotosioms pajėgoms galės spręsti ginkluotųjų pajėgų vado įgalioti asmenys. Detalesnės asmenų patikrinimo ir įtraukimo į ginkluotųjų pajėgų narių sąrašą procedūros bus nustatomos krašto apsaugos ministro tvirtinamoje tvarkoje. Kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų vaidmuo ir vieta yra valstybės ginkluotos gynybos plano dalis, o karo metu konkrečias užduotis, įvertinęs aplinkybes, jiems skirs ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo – esant poreikiui šie vienetai galės būti naudojami ir teikiant paramą karo komendantui. Pasiūlymas:

Pakeisti 11 straipsnio 3–5 dalis ir jas išdėstyti taip:

„3. Koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai (toliau

• ginkluoto pasipriešinimo vienetai) ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimu priskiriami ginkluotosioms pajėgoms. Ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo ginkluoto pasipriešinimo vienetams skiria ginkluotos gynybos užduotis. Ginkluoto pasipriešinimo vieneto vadas informuoja ginkluotųjų pajėgų vadą ar jo įgaliotą asmenį apie jo vadovaujamo vieneto sudėtį. 4. Partizanų vienetai ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimu tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi ir ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens nurodymus ir kitus savarankiškus ginkluoto pasipriešinimo veiksmus okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje vykdo koordinuodami su ginkluotųjų pajėgų vadu ar jo įgaliotu asmeniu.

Kai ginkluotųjų pajėgų vadas negali veikti, partizanų vienetai ginkluotųjų pajėgų dalimi tampa Tautos pasipriešinimo vadovybės sprendimu ir ginkluoto pasipriešinimo veiksmus okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje vykdo koordinuodami su šia vadovybe. Partizanų vieneto vadas informuoja ginkluotųjų pajėgų vadą ar jo įgaliotą asmenį, o kai jie negali veikti, – Tautos pasipriešinimo vadovybę apie jo vadovaujamo partizanų vieneto sudėtį, veikimo teritoriją ir narių nešiojamus sutartinius skiriamuosius ženklus. 5. Asmenys, priklausantys šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytiems ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetams, privalo veikti organizuotai (turėti vadą ir struktūrą, koordinuoti veiksmus tarpusavyje), laikytis visuotinai pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės normų ir papročių, taip pat vykdydami karinę operaciją atvirai nešioti ginklą, turėti sutartinį skiriamąjį, gerai iš toli matomą ženklą.“

3. Saulius Pečeliūnas

Nepriklausomybės Akto Signataras, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas 2020-05-25 Daliai Šaulių sąjungos narių (kaip teigiama aiškinamajame rašte) draudžiama įgyti kombatanto statusą – ginti tėvynę ginklu ir jį net turėti, o tai akivaizdžiai prieštarauja LR Konstitucijai ir kitiems teisės aktams. Nepritarti. Nei projekte, nei aiškinamajame rašte nėra nuostatų, nustatančių, kas gali, o kas negali būti laikomi kombatantais – kombatanto statusas nustatomas, vadovaujantis ratifikuotomis Ženevos konvencijomis ir jų papildomais protokolais. Aiškinamajame rašte yra kalbama apie kelias grupes šaulių: 1) šaulius, tarnaujančius koviniuose būriuose ir kt.

Šaulių sąjungos vado sudaromuose vienetuose, kurie įvedus karo padėtį yra priskiriami ginkluotosioms pajėgoms ir vykdo ginkluotos gynybos užduotis, ir

2) šaulius, kurie dėl sveikatos, asmeninio apsisprendimo ar kitų priežasčių netarnauja ginkluotosioms pajėgoms priskiriamuose vienetuose. Pastarieji šauliai nebus ginkluotųjų pajėgų dalis, jie neturės kombatanto statuso ir nevykdys ginkluotos gynybos užduočių, tačiau jie galės būti pasitelkiami padėti savivaldybės administracijos direktoriui vykdyti su ginkluota gynyba ir jėgos naudojimu nesusijusias funkcijas (pvz., vykdant į savivaldybės teritoriją atvykstančių asmenų apskaitą, fiksuojant turtui padarytą žalą, viešai skelbiant aktualią informaciją, organizuojant turto paėmimą ir pan.). 4. Saulius Pečeliūnas Nepriklausomybės Akto Signataras, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas 2020-05-25 Pastabų sąrašą galima būtų tęsti, tačiau ir iš to, kas pasakyta, aišku, kad projektas reikalauja taisymo iš esmės. Šiuo pagrindu siūlome:

Pašalinti galimus prieštaravimus Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nepritarti Projektas parengtas laikantis Konstitucijos nuostatų ir įvertintas laikantis visų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamente ir Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytų procedūrų. Projektas, be kitų suinteresuotų institucijų, buvo suderintas su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, įvertintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės padalinių. 5. Saulius Pečeliūnas Nepriklausomybės Akto Signataras, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas 2020-05-25⁹ Atkurti Karo komendanto statusą ir institutą Karo padėčiai derama apimtimi.

Pritarti iš dalies Argumentai: Karo komendanto institutas projekte nėra naikinamas, o priešingai – detalizuojamas jo statusas bei įgaliojimai. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad karo komendantu gali būti tik karininko laipsnį turintis asmuo. Projekte siūlomu reguliavimu esminės galios savivaldybės administracijos direktoriui nėra perduodamos, o siekiama išnaudoti savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip savivaldybės vykdomosios valdžios atstovo, geriausiai žinančio administruojamos savivaldybės ypatumus, turimus žmogiškuosius, finansinius ir kt. materialinius išteklius, potencialą padedant karo komendantui užtikrinti ginkluotųjų pajėgų poreikius ir valdyti situaciją savivaldybėje. Vadovaujantis projekto 9 straipsnio 2 ir 4 dalimis, karo komendantas, užtikrindamas ginkluotųjų pajėgų poreikius ir valdydamas situaciją savivaldybėje, duoda savivaldybės administracijos direktoriui privalomus vykdyti nurodymus. Projekto 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinama karo komendanto teisė inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimą iš pareigų, jeigu pastarasis nevykdo ar netinkamai vykdo jam nustatytas funkcijas ir karo komendanto nurodymus. Be to, karo komendantas kaip ginkluotųjų pajėgų narys turi projekto 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas teises: panaudoti karinę jėgą; duoti privalomus nurodymus fiz. ir jur. asmenims; sulaikyti asmenis; patekti į patalpas, teritorijas, kt. objektus, apriboti patekimą į juos; apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą; apžiūrėti asmenis, transporto priemones ir kitus daiktus, tikrinti dokumentus ir kt.

Projekte siūlomas reguliavimas karo komendanto sprendimams aiškiai suteikia aukštesnę teisinę galią nei savivaldybės administracijos direktoriui ir užtikrina efektyvų ginkluotųjų pajėgų poreikių tenkinimą. Pasiūlymas: 1.Pakeisti projekto 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) įveda ir atšaukia komendanto valandą, užtikrina komendanto valandos metu taikomų reikalavimų įgyvendinimą;“. 2. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Karo komendantas, vykdydamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas

funkcijas ir įgyvendindamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytas teises, duoda savivaldybės administracijos direktoriui privalomus vykdyti nurodymus.“

3. Pakeisti projekto 9 straipsnio 8 dalį ir

ją išdėstyti taip: „8. Karo komendanto funkcijoms užtikrinti teikiama ginkluotųjų pajėgų parama, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatyta tvarka gali būti pasitelkta šaulių.“

6. Saulius Pečeliūnas

Nepriklausomybės Akto Signataras, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas 2020-05-25¹¹ Išspręsti neokupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje veiksiančių kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų, o taip pat partizanų vienetų, veiksiančių okupuotoje teritorijoje registracijos, jiems skiriamų užduočių ir jų mokymo klausimus. Pritarti Argumentai:

Ginkluota valstybės gynyba ir ginkluotųjų pajėgų valdymas visų pirma yra ginkluotųjų pajėgų vado prerogatyva.

Siekdamas užtikrinti efektyvią valstybės ginkluotą gynybą, taip pat, kad ginkluotųjų pajėgų vardu neveiktų ir į ginkluotąsias pajėgas nebūtų įtraukti asmenys, veikiantys priešiškais valstybei interesais, ginkluotųjų pajėgų vadas turi turėti diskreciją spręsti dėl atitinkamų kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų įtraukimo į ginkluotąsias pajėgas. Pažymėtina, kad projekto 11 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad dėl tokių vienetų priskyrimo ginkluotosioms pajėgoms galės spręsti ginkluotųjų pajėgų vado įgalioti asmenys. Detalesnės asmenų patikrinimo ir įtraukimo į ginkluotųjų pajėgų narių sąrašą procedūros bus nustatomos krašto apsaugos ministro tvirtinamoje tvarkoje. Kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų vaidmuo ir vieta yra valstybės ginkluotos gynybos plano dalis, o karo metu konkrečias užduotis, įvertinęs aplinkybes, jiems skirs ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo – esant poreikiui šie vienetai galės būti naudojami ir teikiant paramą karo komendantui. Pasiūlymas:

Pakeisti 11 straipsnio 3–5 dalis ir jas išdėstyti taip:

„3. Koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai (toliau

• ginkluoto pasipriešinimo vienetai) ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimu priskiriami ginkluotosioms pajėgoms. Ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo ginkluoto pasipriešinimo vienetams skiria ginkluotos gynybos užduotis. Ginkluoto pasipriešinimo vieneto vadas informuoja ginkluotųjų pajėgų vadą ar jo įgaliotą asmenį apie jo vadovaujamo vieneto sudėtį. 4.

4. Partizanų vienetai

ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimu tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi ir ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens nurodymus ir kitus savarankiškus ginkluoto pasipriešinimo veiksmus okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje vykdo koordinuodami su ginkluotųjų pajėgų vadu ar jo įgaliotu asmeniu. Kai ginkluotųjų pajėgų vadas negali veikti, partizanų vienetai ginkluotųjų pajėgų dalimi tampa Tautos pasipriešinimo vadovybės sprendimu ir ginkluoto pasipriešinimo veiksmus okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje vykdo koordinuodami su šia vadovybe. Partizanų vieneto vadas informuoja ginkluotųjų pajėgų vadą ar jo įgaliotą asmenį, o kai jie negali veikti, – Tautos pasipriešinimo vadovybę apie jo vadovaujamo partizanų vieneto sudėtį, veikimo teritoriją ir narių nešiojamus sutartinius skiriamuosius ženklus. 5. Asmenys, priklausantys šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytiems ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetams, privalo veikti organizuotai (turėti vadą ir struktūrą, koordinuoti veiksmus tarpusavyje), laikytis visuotinai pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės normų ir papročių, taip pat vykdydami karinę operaciją atvirai nešioti ginklą, turėti sutartinį skiriamąjį, gerai iš toli matomą ženklą.“

7. Saulius Pečeliūnas

Nepriklausomybės Akto Signataras, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas 2020-05-25 Lydinčiųjų įstatymų projektų sąrašas nėra pilnas, o juose siūlomos pataisos nėra pakankamos. Siūlome jį išplėsti ir papildyti remiantis mūsų paaiškinamajame rašte išdėstytais argumentais. Nepritarti Teikiamais projektais sprendžiami esminiai klausimai, būtini efektyviai ginkluotai ir neginkluotai valstybės gynybai užtikrinti.

Papildomai Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki teikiamų įstatymų įsigaliojimo, atsižvelgdamos į šiais įstatymais atliekamus pakeitimus, įvertindamos tai, kad karo padėtis gali turėti įtakos įvairių sričių santykiams, kurių ypatumams reglamentuoti taip pat gali būti reikalingas specialus teisinis reguliavimas, pagal kompetenciją turėtų peržiūrėti galiojantį teisinį reguliavimą ir, įvertinusios poreikį, parengti ir priimti kitus būtinus įstatymus ar jų pakeitimus. Atitinkama informacija yra pateikta ir aiškinamajame rašte. 8. Saulius Pečeliūnas Nepriklausomybės Akto Signataras, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas 2020-06-02⁴ 1,2 Pasiūlymai dėl įstatymo projekto

4 str.; 5 str. 2

d.; 9 str.; 10 str.; 11 str. 3 d.; 12 str. 2 d.; 13 str. 1 d. 3 p., 5 p., 8 p. ir pastaba dėl 4 d.; 19 str.; 20 str. 2 ir 3 d. d.; 24 str. ir 28 str. redakcijų ištaisymo. 4 straipsnis. Karo padėties įvedimas

1. Karo padėtį įveda Respublikos Prezidentas arba Seimas, kai prireikia

ginti Tėvynę Lietuvos valstybę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus. 2. Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą įvesti karo padėtį ir teikia šį sprendimą tvirtinti Seimui artimiausiame posėdyje, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją. Seimas priima sprendimą ir Seimo nutarimu patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą. Nesant Prezidentui ir Seimui arba jiems negalint vykdyti savo funkcijų, karo padėtį skelbia Seimo pirmininkas, o jam nesant arba negalint vykdyti šios pareigos,- Ministras pirmininkas.

Nesant Ministro pirmininko arba jam negalint vykdyti šios pareigos, karo padėtį skelbia Krašto apsaugos ministras, o jam negalint- Ginkluotųjų pajėgų vadas. Nepritarti Projekto nuostatos, reglamentuojančios karo padėties įvedimo tvarką, parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija – vartojamos konstitucinės formuluotės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 20 punktu, 84 straipsnio 16 punktu ir

142 straipsniu, karo padėtį valstybėje gali įvesti tik Respublikos

Prezidentas ir Seimas. 9. Saulius Pečeliūnas Nepriklausomybės Akto Signataras, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas

2020-06-02⁵

2

5 straipsnis. Sprendimo dėl karo padėties įvedimo paskelbimas ir

vykdymas

2. Ginkluota valstybės gynyba pradedama nedelsiant, o vykdoma ir

kitų valstybių kariniams vienetams atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būti panaudotiems kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais leidžiama nedelsiant nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl karo padėties įvedimo pasirašymo ar Seimo nutarimo dėl karo padėties įvedimo priėmimo. Pritarti iš dalies Argumentai:

Karo padėties įstatymas skirtas reglamentuoti su karo padėties režimu susijusius klausimus, tame tarpe ir sprendimo dėl karo padėties įvedimo ir vykdymo tvarką. Ginkluotos gynybos pradžia reglamentuojama kituose įstatymuose: Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme. Pasiūlymas:

Tikslinga patikslinti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.

Ginkluota valstybės gynyba pradedama vykdyti vykdoma ir kitų valstybių kariniams vienetams atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būti panaudotiems kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais leidžiama nedelsiant nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl karo padėties įvedimo pasirašymo ar Seimo nutarimo dėl karo padėties įvedimo pasirašymo priėmimo.“

10. Saulius Pečeliūnas

Nepriklausomybės Akto Signataras, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas 2020-06-02⁹

9 10 straipsnis. Savivaldybės

administracijos direktorius 1.

Savivaldybės administracijos direktorius, karo padėties metu be Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytų funkcijų, neatidėliotinai, prioriteto tvarka vykdo visus karo komendanto sprendimus bei nurodymus, o taip pat:

1) skiria Lietuvos Respublikos piliečiams būtinuosius darbus ir organizuoja jų vykdymą;

2) nustato savivaldybės teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams būtinąsias užduotis;

3) priima sprendimą laikinai paimti ar rekvizuoti turtą ir tvarko tokio laikinai paimto ar rekvizuoto turto apskaitą;

4) priima sprendimą dėl savivaldybės turto, reikalingo valstybės gynybos ar kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms, mobilizacijos planams ir valstybinėms mobilizacinėms užduotims vykdyti, perdavimo patikėjimo teise ar panaudos pagrindais kitai valstybės ar savivaldybės institucijai arba įstaigai;

• 5) organizuoja fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio

asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių turtui dėl karinės jėgos naudojimo padarytos žalos fiksavimą ir apie tai praneša karo komendantui;

6) visuomenės informavimo priemonėse skelbia informaciją apie uždarąsias teritorijas, taip pat teritorijas, į kurias vykti nerekomenduojama dėl karinės jėgos naudojimo ar jos naudojimo grėsmės;

• 7) teikia informaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui (toliau – Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras) ir karo komendantui apie sužeistųjų skaičių ir asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti reikalingų išteklių poreikį;

• 8) organizuoja atvykstančių į savivaldybės teritoriją asmenų apskaitą ir

nuolat, reguliariai teikia šiuos duomenis karo komendantui;

9) apriboja savivaldybės teritorijoje veikiančių politinių partijų, asociacijų, išskyrus Lietuvos šaulių sąjungą, ir jų padalinių veiklos garantijas, išskyrus finansavimą, ir joms suteiktas teises, nurodytas politinių partijų ir asociacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose;

• 10) organizuoja kitus veiksmus, kurie būtini užtikrinant visuomenės saugumą ir

teikiant neginkluotą pagalbą ginkluotosioms pajėgoms, ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami.

Savivaldybės administracijos direktorius, karo padėties metu be Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytų funkcijų, neatidėliotinai, prioriteto tvarka vykdo visus karo komendanto sprendimus bei nurodymus, o taip pat:

1) skiria Lietuvos Respublikos piliečiams būtinuosius darbus ir organizuoja jų vykdymą;

2) nustato savivaldybės teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams būtinąsias užduotis;

3) priima sprendimą laikinai paimti ar rekvizuoti turtą ir tvarko tokio laikinai paimto ar rekvizuoto turto apskaitą;

4) priima sprendimą dėl savivaldybės turto, reikalingo valstybės gynybos ar kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms, mobilizacijos planams ir valstybinėms mobilizacinėms užduotims vykdyti, perdavimo patikėjimo teise ar panaudos pagrindais kitai valstybės ar savivaldybės institucijai arba įstaigai;

• 5) organizuoja fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio

asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių turtui dėl karinės jėgos naudojimo padarytos žalos fiksavimą ir apie tai praneša karo komendantui;

6) visuomenės informavimo priemonėse skelbia informaciją apie uždarąsias teritorijas, taip pat teritorijas, į kurias vykti nerekomenduojama dėl karinės jėgos naudojimo ar jos naudojimo grėsmės;

• 7) teikia informaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui (toliau – Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras) ir karo komendantui apie sužeistųjų skaičių ir asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti reikalingų išteklių poreikį;

• 8) organizuoja atvykstančių į savivaldybės teritoriją asmenų apskaitą ir

nuolat, reguliariai teikia šiuos duomenis karo komendantui;

9) apriboja savivaldybės teritorijoje veikiančių politinių partijų, asociacijų, išskyrus Lietuvos šaulių sąjungą, ir jų padalinių veiklos garantijas, išskyrus finansavimą, ir joms suteiktas teises, nurodytas politinių partijų ir asociacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose;

• 10) organizuoja kitus veiksmus, kurie būtini užtikrinant visuomenės saugumą ir

teikiant neginkluotą pagalbą ginkluotosioms pajėgoms, ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami. 2.

2. Savivaldybės administracijos direktorius šio straipsnio 1 dalyje

nurodytoms funkcijoms atlikti gali Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatyta tvarka pasitelkti šaulių. 3. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, susiję su šio straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų įgyvendinimu, yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams savivaldybės teritorijoje, išskyrus ginkluotųjų pajėgų narius ir institucijas, kurios yra ginkluotųjų pajėgų dalis, taip pat žvalgybos pareigūnus, vykdančius žvalgybos ar kontržvalgybos užduotis. 4. Savivaldybės administracijos direktoriaus norminiai teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, o nenorminiai teisės aktai, susiję su šio straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų vykdymu, kuriuose nėra atskleidžiama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija arba asmens duomenys, skelbiami visuomenės informavimo priemonėse. Jeigu apie nenorminį teisės aktą, kuriame atskleidžiami asmens duomenys, asmens, kuriam šis teisės aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms jis turi tiesioginį poveikį, informuoti įstatymuose nustatyta tvarka nėra galimybių arba kai minėtame teisės akte nustatyti įpareigojimai, siekiant užtikrinti valstybės gynybos ar kitų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą, turi būti vykdomi nedelsiant, toks teisės aktas skelbiamas visuomenės informavimo priemonėse. Teisės akto paskelbimas visuomenės informavimo priemonėse šioje dalyje nurodytais atvejais yra laikomas tinkamu asmenų informavimu apie tokiu teisės aktu jiems nustatomas teises ir pareigas. 5.

5. Jeigu karo padėties metu savivaldybės administracijos direktorius ir jį

pavaduojantis asmuo laikinai negali eiti pareigų, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, iki savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo pradės eiti pareigas ar bus paskirtas kitas savivaldybės administracijos direktorius, atlieka karo komendantas arba jo įgaliotas asmuo. 6. Savivaldybės administracijos direktorius iš pareigų atleidžiamas, kai neatlieka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų ar jas atlieka neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, taip pat šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais. Kai savivaldybės administracijos direktorius neatlieka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų ar jas atlieka neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, Vyriausybė ar jos įgaliotas ginkluotųjų pajėgų vadas teikia savivaldybės administracijos direktorių į pareigas priimančiam subjektui siūlymą atleisti savivaldybės administracijos direktorių iš pareigų. Šiuo atveju sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų turi būti priimtas nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo siūlymo atleisti savivaldybės administracijos direktorių iš pareigų gavimo dienos. 7. Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikių apimtis, savo įsakymais gali perduoti šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose ir, atsižvelgdamas į fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių turtui dėl karinės jėgos naudojimo padarytos žalos mastą, šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas funkcijas ir teises karo komendantui. Pritarti iš dalies Argumentai:

Projekte atitinkamos funkcijos priskirtos savivaldybės administracijos direktoriui, siekiant išnaudoti taikos metu veikiančias civilines struktūras, kurios užtikrintų efektyvią paramą ginkluotosioms pajėgoms.

Atitinkamų funkcijų priskyrimas savivaldybės administracijos direktoriui leidžia išnaudoti jo, kaip pagrindinio savivaldybės vykdomosios valdžios atstovo, potencialą su reikiamomis žiniomis, turimais materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais ir tuo pačiu tausoti ginkluotųjų pajėgų resursus, kurie vietoj ūkinių funkcijų užtikrinimo gali būti nukreipiami ginkluotos gynybos užduotims vykdyti. Tikslinga sukeisti straipsnius vietomis. 9 straipsnį (Savivaldybės administracijos direktorius) projekte įrašyti 10 straipsniu, o 10 straipsnį (Karo komendantas) projekte įrašyti 9 straipsniu. Pasiūlymas:

Apkeisti straipsnius vietomis ir juos išdėstyti taip: „9 straipsnis. Karo komendantas

1. Lietuvos kariuomenės vadas, siekdamas užtikrinti sąveiką tarp ginkluotųjų

pajėgų ir savivaldybės institucijų ir įstaigų bei joms pavaldžių institucijų ir įstaigų, skiria ir atleidžia karo komendantus, taip pat nustato savivaldybę, kurioje konkretus karo komendantas veiks. Karo komendantu skiriamas asmuo, turintis karininko laipsnį. Lietuvos kariuomenė rengia Lietuvos kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens atrinktus karininko laipsnį turinčius asmenis vykdyti šiame įstatyme nustatytas karo komendanto funkcijas konkrečioje savivaldybėje. Karo komendantų rengimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos kariuomenės vadas. 2.

2Karo komendantas:

• 1) teikia savivaldybės administracijos direktoriui informaciją apie ginkluotųjų

pajėgų aprūpinimo ar kitos paramos poreikius, kuriuos savivaldybės administracijos direktorius įgyvendina vykdydamas šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas;

• 2) įveda ir atšaukia komendanto valandą, užtikrina komendanto valandos metu

taikomų reikalavimų įgyvendinimą;

• 3) teikia savivaldybės administracijos direktoriui ginkluotųjų pajėgų turimą

informaciją apie teritorijas, į kurias vykti nerekomenduojama dėl karinės jėgos naudojimo arba jos naudojimo grėsmės. 3. Karo komendantas, vykdydamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas, turi teisę:

• 1) gauti iš savivaldybės institucijų ir įstaigų, ginkluotųjų pajėgų dokumentus

ir informaciją, būtiną karo komendanto funkcijoms vykdyti;

• 2) dalyvauti svarstant klausimus, susijusius su šio įstatymo 10 straipsnio 1

dalyje nurodytų funkcijų vykdymu;

• 3) nustatęs, kad savivaldybės administracijos direktorius šio įstatymo 10

straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų nevykdo ar vykdo neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, teikti ginkluotųjų pajėgų vadui siūlymą atleisti savivaldybės administracijos direktorių iš pareigų, jeigu ginkluotųjų pajėgų vadas įgaliotas tokį siūlymą teikti savivaldybės administracijos direktorių į pareigas priimančiam subjektui, jeigu ne, tai suderinus su ginkluotųjų pajėgų vadu, – Vyriausybei. 4. Karo komendantas, vykdydamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas ir įgyvendindamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytas teises, duoda savivaldybės administracijos direktoriui privalomus vykdyti nurodymus. 5.

5. Nustatęs, kad dėl savivaldybės administracijos direktoriaus priimto

sprendimo, vykdant šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, netinkamai įgyvendinami ginkluotųjų pajėgų nario ar karo komendanto duoti privalomi vykdyti nurodymai arba sprendimai iš viso nėra priimami, karo komendantas:

• 1) savivaldybės administracijos direktoriui pateikia reikalavimą nedelsiant

tinkamai įgyvendinti ginkluotųjų pajėgų nario ar karo komendanto privalomus vykdyti nurodymus ar priimti sprendimus. Karo komendanto reikalavimą savivaldybės administracijos direktorius turi apsvarstyti ir priimti sprendimą nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną nuo reikalavimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą karo komendantui turi būti pranešta tą pačią dieną, kai priimtas sprendimas;

• 2) gavęs pranešimą apie atsisakymą vykdyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą

reikalavimą, gali šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta tvarka teikti siūlymą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo. 6. Karo komendanto priimti teisės aktai registruojami ir skelbiami mutatis mutandis vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 7. Karo komendanto aprūpinimą darbui skirtomis patalpomis ir kitomis jam nurodytoms funkcijoms vykdyti būtinomis priemonėmis užtikrina savivaldybės, kurioje jis vykdo funkcijas, administracija, o aprūpinimą ryšio ir informacinėmis sistemomis, reikalingomis sąveikai su ginkluotosiomis pajėgomis užtikrinti, – Lietuvos kariuomenė. 8. Karo komendanto funkcijoms užtikrinti teikiama ginkluotųjų pajėgų parama, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatyta tvarka gali būti pasitelkta šaulių. 9. Karo komendanto veiklą kontroliuoja ir koordinuoja ginkluotųjų pajėgų vadas arba jo įgaliotas asmuo. 10 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktorius 1.

Savivaldybės administracijos direktorius, be Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytų funkcijų:

• 1) skiria Lietuvos Respublikos piliečiams būtinuosius darbus ir organizuoja jų

vykdymą;

• 2) nustato savivaldybės teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams būtinąsias

užduotis;

• 3) priima sprendimą laikinai paimti ar rekvizuoti turtą ir tvarko tokio laikinai

paimto ar rekvizuoto turto apskaitą;

• 4) priima sprendimą dėl savivaldybės turto, reikalingo valstybės gynybos ar

kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms, mobilizacijos planams ir valstybinėms mobilizacinėms užduotims vykdyti, perdavimo patikėjimo teise ar panaudos pagrindais kitai valstybės ar savivaldybės institucijai arba įstaigai;

• 5) organizuoja fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio

asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių turtui dėl karinės jėgos naudojimo padarytos žalos fiksavimą;

• 6) visuomenės informavimo priemonėse skelbia informaciją apie uždarąsias

teritorijas, taip pat teritorijas, į kurias vykti nerekomenduojama dėl karinės jėgos naudojimo ar jos naudojimo grėsmės;

• 7) teikia informaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui (toliau – Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras) apie sužeistųjų skaičių ir asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti reikalingų išteklių poreikį;

• 8) organizuoja atvykstančių į savivaldybės teritoriją asmenų apskaitą;
• 9) apriboja savivaldybės teritorijoje veikiančių politinių partijų, asociacijų,

išskyrus Lietuvos šaulių sąjungą, ir jų padalinių veiklos garantijas, išskyrus finansavimą, ir joms suteiktas teises, nurodytas politinių partijų ir asociacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose;

• 10) organizuoja kitus veiksmus, kurie būtini užtikrinant visuomenės saugumą ir

teikiant neginkluotą pagalbą ginkluotosioms pajėgoms, ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami. 2.

2. Savivaldybės administracijos direktorius šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms

funkcijoms atlikti gali Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatyta tvarka pasitelkti šaulių. 3. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, susiję su šio straipsnio

1 dalyje nurodytų funkcijų įgyvendinimu, yra privalomi visiems fiziniams ir

juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams savivaldybės teritorijoje, išskyrus ginkluotųjų pajėgų narius ir institucijas, kurios yra ginkluotųjų pajėgų dalis, taip pat žvalgybos pareigūnus, vykdančius žvalgybos ar kontržvalgybos užduotis. 4. Savivaldybės administracijos direktoriaus norminiai teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, o nenorminiai teisės aktai, susiję su šio straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų vykdymu, kuriuose nėra atskleidžiama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija arba asmens duomenys, skelbiami visuomenės informavimo priemonėse. Jeigu apie nenorminį teisės aktą, kuriame atskleidžiami asmens duomenys, asmens, kuriam šis teisės aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms jis turi tiesioginį poveikį, informuoti įstatymuose nustatyta tvarka nėra galimybių arba kai minėtame teisės akte nustatyti įpareigojimai, siekiant užtikrinti valstybės gynybos ar kitų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą, turi būti vykdomi nedelsiant, toks teisės aktas skelbiamas visuomenės informavimo priemonėse. Teisės akto paskelbimas visuomenės informavimo priemonėse šioje dalyje nurodytais atvejais yra laikomas tinkamu asmenų informavimu apie tokiu teisės aktu jiems nustatomas teises ir pareigas. 5.

5. Jeigu karo padėties metu savivaldybės administracijos direktorius ir jį

pavaduojantis asmuo laikinai negali eiti pareigų, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, iki savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo pradės eiti pareigas ar bus paskirtas kitas savivaldybės administracijos direktorius, atlieka karo komendantas. 6. Savivaldybės administracijos direktorius iš pareigų atleidžiamas, kai neatlieka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų ar jas atlieka neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, taip pat šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais. Kai savivaldybės administracijos direktorius neatlieka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų ar jas atlieka neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, Vyriausybė ar jos įgaliotas ginkluotųjų pajėgų vadas teikia savivaldybės administracijos direktorių į pareigas priimančiam subjektui siūlymą atleisti savivaldybės administracijos direktorių iš pareigų. Šiuo atveju sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų turi būti priimtas nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo siūlymo atleisti savivaldybės administracijos direktorių iš pareigų gavimo dienos. 7. Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikių apimtis, savo įsakymais gali perduoti šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose ir, atsižvelgdamas į fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių turtui dėl karinės jėgos naudojimo padarytos žalos mastą, šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas funkcijas ir teises karo komendantui.“

11. Saulius Pečeliūnas

Nepriklausomybės Akto Signataras, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas 2020-06-02⁹

10 9 straipsnis. Karo komendantas

1.

Karo komendantas

1. Ginkluotųjų pajėgų vadas, siekdamas užtikrinti sąveiką tarp ginkluotųjų

pajėgų ir savivaldybės institucijų ir įstaigų bei joms pavaldžių institucijų ir įstaigų, skiria ir atleidžia nuolat veikiančius karo komendantus, taip pat nustato savivaldybę, kurioje konkretus karo komendantas veiks. Karo komendantu skiriamas asmuo, turintis karininko laipsnį. Lietuvos kariuomenė rengia Lietuvos kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens atrinktus karininko laipsnį turinčius asmenis vykdyti šiame įstatyme nustatytas karo komendanto funkcijas konkrečioje savivaldybėje. Karo komendantų rengimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos kariuomenės vadas. 2.

2Karo komendantas:

1) skiria Lietuvos Respublikos piliečiams būtinuosius darbus ir organizuoja jų vykdymą;

2) nustato savivaldybės teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams būtinąsias užduotis;

3) priima sprendimą laikinai paimti ar rekvizuoti turtą ir tvarko tokio laikinai paimto ar rekvizuoto turto apskaitą;

4) priima sprendimą dėl savivaldybės turto, reikalingo valstybės gynybos ar kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms, mobilizacijos planams ir valstybinėms mobilizacinėms užduotims vykdyti, perdavimo patikėjimo teise ar panaudos pagrindais kitai valstybės ar savivaldybės institucijai arba įstaigai;

5) visuomenės informavimo priemonėse skelbia informaciją apie uždarąsias teritorijas, taip pat teritorijas, į kurias vykti nerekomenduojama dėl karinės jėgos naudojimo ar jos naudojimo grėsmės;

1 6) teikia savivaldybės

administracijos direktoriui informaciją apie ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo ar kitos paramos poreikius, kuriuos savivaldybės administracijos direktorius įgyvendina vykdydamas šio įstatymo 9 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas;

2 7) įveda ir atšaukia komendanto

valandą, užtikrina komendanto valandos metu taikomų reikalavimų įgyvendinimą;

3 8) teikia savivaldybės

administracijos direktoriui ginkluotųjų pajėgų turimą informaciją apie teritorijas, į kurias vykti nerekomenduojama dėl karinės jėgos naudojimo arba jos naudojimo grėsmės. 3.

3Karo komendantas, vykdydamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas,

turi teisę:

• 1) gauti iš savivaldybės institucijų ir įstaigų, ginkluotųjų pajėgų dokumentus

ir informaciją, būtiną karo komendanto funkcijoms vykdyti;

• 2) dalyvauti svarstant klausimus, susijusius su šio įstatymo 9 straipsnio 1

dalyje nurodytų karo komendanto funkcijų vykdymu;

• 3) nustatęs, kad savivaldybės administracijos direktorius šio įstatymo 10

straipsnyje 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų nevykdo ar vykdo neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, nušalina jį nuo pareigų ir teikia teikti ginkluotųjų pajėgų vadui siūlymą dėl jo atleidimo. atleisti savivaldybės administracijos direktorių iš pareigų, jeigu ginkluotųjų Ginkluotųjų pajėgų vadas, gavęs tokį teikimą, siūlo savivaldybės tarybai atleisti įgaliotas tokį siūlymą teikti savivaldybės administracijos direktorių. į pareigas priimančiam subjektui, jeigu Savivaldybės taryba nedelsiant skiria į šias pareigas kitą asmenį. Karo padėties metu, savivaldybės tarybai neišgalint paskirti kito asmens į savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, Vyriausybė, ginkluotųjų pajėgų vado teikimu, nedelsdama įveda tiesioginį valdymą. ne, tai suderinus su ginkluotųjų pajėgų vadu, – Vyriausybei. 4. Karo komendantas, vykdydamas savo šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas ir įgyvendindamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytas teises, duoda savivaldybės administracijos direktoriui privalomus vykdyti nurodymus. 5. Nustatęs, kad dėl savivaldybės administracijos direktoriaus priimto sprendimo, vykdant šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, netinkamai įgyvendinami ginkluotųjų pajėgų nario ar karo komendanto duoti privalomi vykdyti nurodymai arba sprendimai iš viso nėra priimami, karo komendantas:

1) savivaldybės administracijos direktoriui pateikia reikalavimą nedelsiant tinkamai įgyvendinti ginkluotųjų pajėgų nario ar karo komendanto privalomus vykdyti nurodymus ar priimti sprendimus.

Karo komendanto reikalavimą savivaldybės administracijos direktorius turi apsvarstyti ir priimti sprendimą nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną nuo reikalavimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą karo komendantui turi būti pranešta tą pačią dieną, kai priimtas sprendimas;

2) gavęs pranešimą apie atsisakymą vykdyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą reikalavimą, gali šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta tvarka teikti siūlymą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo. 5. Karo komendanto norminiai teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, o nenorminiai teisės aktai, susiję su jo funkcijų vykdymu, kuriuose nėra atskleidžiama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija arba asmens duomenys, skelbiami visuomenės informavimo priemonėse, o esant reikalui ir kitais būdais. Jeigu apie nenorminį teisės aktą, kuriame atskleidžiami asmens duomenys, asmens, kuriam šis teisės aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms jis turi tiesioginį poveikį, informuoti įstatymuose nustatyta tvarka nėra galimybių arba kai minėtame teisės akte nustatyti įpareigojimai, siekiant užtikrinti valstybės gynybos ar kitų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą, turi būti vykdomi nedelsiant, toks teisės aktas skelbiamas visuomenės informavimo priemonėse.

Teisės akto paskelbimas visuomenės informavimo priemonėse šioje dalyje nurodytais atvejais yra laikomas tinkamu asmenų informavimu apie tokiu teisės aktu jiems nustatomas teises ir pareigas. 6. Karo komendanto aprūpinimą darbui skirtomis patalpomis ir kitomis jam nurodytoms funkcijoms vykdyti būtinomis priemonėmis užtikrina savivaldybės, kurioje jis vykdo funkcijas, administracija, o aprūpinimą ryšio ir informacinėmis sistemomis, reikalingomis sąveikai su ginkluotosiomis pajėgomis užtikrinti, – Lietuvos kariuomenė. 7. Karo komendanto funkcijoms užtikrinti teikiama ginkluotųjų pajėgų parama, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatyta tvarka gali būti pasitelkta šaulių, o prireikus, taip pat - piliečius bei kitus asmenis. 8. Karo komendanto veiklą kontroliuoja ir koordinuoja ginkluotųjų pajėgų vadas arba jo įgaliotas asmuo. Pritarti iš dalies Argumentai:

Pastaboje minimų funkcijų priskyrimas karo komendantui neužtikrintų veikiančių savivaldybės vykdomųjų institucijų išnaudojimo, efektyvios paramos ginkluotosioms pajėgoms, o ginkluotųjų pajėgų resursai su karo komendantu priešakyje būtų eikvojami ūkinėms funkcijoms vykdyti ir biurokratiniams sprendimams priimti. Atitinkamos funkcijos priskirtos savivaldybės administracijos direktoriui, siekiant išnaudoti taikos metu veikiančias civilines struktūras, kurios užtikrintų efektyvią paramą ginkluotosioms pajėgoms.

Atitinkamos funkcijos pagal savo pobūdį priskirtinos ne karo komendantui, o savivaldybės administracijos direktoriui

• toks reguliavimas leidžia išnaudoti savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip pagrindinio savivaldybės vykdomosios valdžios atstovo, potencialą su reikiamomis žiniomis, turimais materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais ir tuo pačiu tausoti ginkluotųjų pajėgų resursus, kurie vietoj ūkinių funkcijų vykdymo gali būti nukreipiami ginkluotos gynybos užduotims vykdyti. Projekte siūlomu reguliavimu esminės galios savivaldybės administracijos direktoriui nėra perduodamos, o siekiama išnaudoti savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip savivaldybės vykdomosios valdžios atstovo, geriausiai žinančio administruojamos savivaldybės ypatumus, turimus žmogiškuosius, finansinius ir kt. materialinius išteklius, potencialą padedant karo komendantui užtikrinti

ginkluotųjų pajėgų poreikius ir valdyti situaciją savivaldybėje. Vadovaujantis projekto 9 straipsnio 2 ir 4 dalimis, karo komendantas, užtikrindamas ginkluotųjų pajėgų poreikius ir valdydamas situaciją savivaldybėje, duoda savivaldybės administracijos direktoriui privalomus vykdyti nurodymus. Projekto 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinama karo komendanto teisė inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimą iš pareigų, jeigu pastarasis nevykdo ar netinkamai vykdo jam nustatytas funkcijas ir karo komendanto nurodymus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos

119 straipsnio ketvirtąja dalimi, įgaliojimai sudaryti savivaldybės

vykdomuosius organus yra suteikti savivaldybės tarybai.

Atsižvelgiant į tai, tais atvejais, kai savivaldybėje nėra įvestas tiesioginis valdymas ir veikia savivaldybės taryba, projekto 10 straipsnio 6 dalyje numatoma, kad sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo, jam nevykdant ar netinkamai vykdant nustatytas funkcijas, privalo priimti savivaldybės taryba, gavusi Vyriausybės ar jos įgalioto ginkluotųjų pajėgų vado siūlymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 20 punktu, 123 straipsnio ketvirtąja dalimi, sprendimą dėl tiesioginio valdymo įvedimo gali priimti tik Seimas, todėl kartu teikiamame Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pakeitimo projekte numatoma, kad siūlymą įvesti tiesioginį valdymą, tais atvejais, jei savivaldybės taryba neatleidžia savivaldybės administracijos direktoriaus, Seimui teikia Vyriausybė (pati Vyriausybė įvesti tiesioginio valdymo negali). Vadovaujantis laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo

5 straipsnio 1 dalimi, įvedus tiesioginį valdymą, savivaldybės tarybos ir

mero kompetencijai priskirtus įgaliojimus įgyvendina Vyriausybės įgaliotinis. Įvedus tiesioginį valdymą siūlymai dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo būtų teikiami nebe savivaldybės tarybai, o Vyriausybės įgaliotiniui, todėl projekto 10 straipsnio 6 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalies

3 punkte nurodomas savivaldybės administracijos direktorių į pareigas

priimantis subjektas (t. y. savivaldybės taryba ar įvedus tiesioginį valdymą, Vyriausybės įgaliotinis). Kitų asmenų pasitelkimas yra įtvirtintas projekto 14 straipsnyje, skiriant jiems būtinuosius darbus.

Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad karo komendantui suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus dėl komendanto valandos įvedimo, tikslinga numatyti jo sprendimų registravimo ir skelbimo tvarką, kuri būtų analogiška savivaldybės administracijos direktoriaus priimamų sprendimų registravimo ir skelbimo tvarkai. Papildyti projekto 9 straipsnį nauja 6 dalimi (buvusias 6–8 dalis laikyti atitinkamai 7–9 dalimis): „6. Karo komendanto priimti teisės aktai registruojami ir skelbiami mutatis mutandis vadovaujantis šio įstatymo

10 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.“

12. Saulius Pečeliūnas

Nepriklausomybės Akto Signataras, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas

2020-06-02¹¹

3

11 straipsnis. Ginkluotosios pajėgos

3. Koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai (toliau

• ginkluoto pasipriešinimo vienetai) ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimu priskiriami ginkluotosioms pajėgoms. Ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo ginkluoto pasipriešinimo vienetams skiria ginkluotos gynybos užduotis. Ginkluoto pasipriešinimo vieneto vadas informuoja ginkluotųjų pajėgų vadą ar jo įgaliotą asmenį apie jo vadovaujamo vieneto sudėtį. Nepritarti

Ginkluotųjų pajėgų pagrindinis uždavinys yra ginkluotos gynybos užduočių vykdymas. 13. Saulius Pečeliūnas Nepriklausomybės Akto Signataras, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas

2020-06-02¹²

2

12 straipsnis. Ginkluotųjų pajėgų nariai

2.

Ginkluotųjų pajėgų nariai

2. Ginkluoto pasipriešinimo arba partizanų vieneto, šio įstatymo 11

straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka priskirtų arba tapusių ginkluotų pajėgų dalimi nariais negali būti asmuo, kuris:

1) pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu bet kurioje srityje arba jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės;

2) dėl Lietuvos Respublikai priešiškų interesų bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmenimis, bendradarbiaujančiais ar palaikančiais ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba;

3) dalyvauja ar dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar grupei;

4) per paskutinius 3 metus buvo įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo ar narkomanijos;

5) daugiau negu vieną kartą per pastaruosius 3 metus buvo baustas už administracinio nusižengimo, susijusio su alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, padarymą;

6) turi psichinės veiklos sutrikimų, dėl kurių galėtų kilti grėsmė kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pilietinio pasipriešinimo arba partizanų vieneto veiklai;

7) per paskutiniuosius 3 metus prarado leidimą šaunamajam ginklui. Pastaba: Atitinkamai pakeičiama kitų, žemiau esančių šio straipsnio dalių numeracija.

Nepritarti Ginkluoto pasipriešinimo vienetų nariams, kaip ir kitiems karo prievolininkams yra taikomi Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti atleidimo nuo karo prievolės pagrindai, todėl į ginkluotųjų pajėgų narų sąrašą, vadovaujantis minėtu įstatymu, nebūtų įtraukiami šie asmenys: 1) asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais; 2) neįgalieji; 3) asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos, sudarytos ir veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka, dėl sveikatos būklės pripažinti netinkami privalomajai karo tarnybai. Vadovaujantis projekto 12 straipsnio 1 dalimi, asmenys į ginkluotųjų pajėgų narių sąrašą bus įtraukiami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, kurioje bus detalizuoti ir įtraukimo prioritetai. 14. Saulius Pečeliūnas Nepriklausomybės Akto Signataras, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas

2020-06-02¹³

27¹⁴ 3,5,8

13 straipsnis. Ginkluotųjų pajėgų narių teisės, pareigos ir

atsakomybė

1. Ginkluotųjų pajėgų nariai, vykdydami karines operacijas ir siekdami jos

tikslų, turi teisę:

• 3) sulaikyti asmenis, nevykdančius ginkluotųjų pajėgų narių privalomų vykdyti

nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, ir atlikti jų asmens ir transporto priemonių kratą;

• 5) patekti į uždarąją teritoriją ir iš jos išvykti be savivaldybės

administracijos direktoriaus karo komendanto ar jo įgalioto asmens išduoto leidimo;

• 8) apžiūrėti asmenis, transporto priemones, patalpas ir kitus daiktus,

bei, esant pagrindui, atlikti kratą ir paimti iš civilinės apyvartos išimtus arba riboto naudojimo daiktus, nusikaltimo ar teisės pažeidimo įrankius; 4.

Ginkluotųjų pajėgų narių sulaikyti asmenys nedelsiant, ne vėliau kaip per 48 valandas, perduodami kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už sulaikytų asmenų veiklos teisėtumo tyrimą. PASTABA: Asmuo padaręs administracinį nusižengimą gali būti sulaikomas 3 val., išskyrus atvejus kuomet yra būtina nustatyti jo asmens tapatybę. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką gali būti sulaikytas įtariamuoju iki 48 val. Tiek vieno, tiek kito asmens sulaikymo trukmės terminas skaičiuojamas nuo fizinio jo laisvės suvaržymo momento. Dėl to yra neišvengiamai būtina atitinkamai keisti LR ANK ir BPK, numatant ilgesnę jų sulaikymo trukmę , esant karo padėčiai. Pritarti iš dalies Argumentai:

Vadovaujantis projekto 1 straipsnio 3 dalimi, esant šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo normos, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Atsižvelgiant į tai, ginkluotųjų pajėgų narių sulaikomiems asmenims taikytinas šiame projekte nustatytas terminas. Vadovaujantis projekto 13 straipsnio 4 dalimi, ginkluotųjų pajėgų narių sulaikyti asmenys turi būti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 48 valandas, perduoti kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už sulaikytų asmenų veiklos teisėtumo tyrimą.

Tokiu reguliavimu įtvirtintas reikalavimas sulaikytus asmenis perduoti nedelsiant, tačiau atsižvelgiant į galinčias susiklostyti aplinkybes, dėl kurių to nebūtų galima padaryti, nustatomas ne ilgesnis nei 48 val. terminas. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad uždaroji teritorija yra nustatoma dėl karinės jėgos naudojimo, tikslinga numatyti, kad leidimus patekti į uždarąją teritoriją ir iš jos išvykti išduoda ne savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, o ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo. Pakeisti projekto 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) patekti į uždarąją teritoriją ir iš jos išvykti be savivaldybės administracijos direktoriaus ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens išduoto leidimo;“ Pakeisti projekto 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Dėl karinės jėgos naudojimo ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo gali tam tikrą teritoriją paskelbti uždara teritorija. Patekti į uždarą teritoriją ir iš jos išvykti galima tik turint savivaldybės administracijos direktoriaus ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą. Tokio leidimo nereikia Valstybės gynimo tarybos nariams ir šioje teritorijoje veikiantiems ginkluotųjų pajėgų nariams ir žvalgybos pareigūnams. Uždaros teritorijos apsaugos reikalavimus nustato ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo.“

15. Saulius Pečeliūnas

Nepriklausomybės Akto Signataras, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas 2020-06-02¹⁹

19 straipsnis. Laikinasis turto paėmimas ir turto rekvizicija savivaldybės

administracijos direktoriaus karo komendanto sprendimu 1.

Turtas laikinai paimamas ar rekvizuojamas savivaldybės, kurioje šis turtas yra, administracijos direktoriaus karo komendanto sprendimu. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atsižvelgdamos į susidariusias faktines aplinkybes ir nustačiusios faktinį turto poreikį, teikia savivaldybės, kurioje yra planuojamas laikinai paimti ar rekvizuoti turtas, administracijos direktoriui prašymą laikinai paimti ar rekvizuoti turtą. Savivaldybės administracijos direktorius gautą prašymą išnagrinėja ir sprendimą dėl laikinojo turto paėmimo ar turto rekvizicijos priima nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną nuo prašymo gavimo dienos. 3. Jeigu tą patį turtą laikinai paimti ar rekvizuoti prašo kelios valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, sprendimą, kurios institucijos ar įstaigos naudai turtas turėtų būti laikinai paimamas ar rekvizuojamas, priima savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į turto poreikio pagrindimą. 4. Sprendime dėl laikinojo turto paėmimo ar turto rekvizicijos turi būti nurodytas turto pavadinimas, kiekis, turto paėmimo vietos adresas, data ir laikas, savivaldybės administracijos direktoriaus karo komendanto, priėmusio sprendimą, kontaktiniai duomenys, taip pat šie duomenys, jeigu juos įmanoma nustatyti: turto registracijos ar kitas identifikavimo numeris (jeigu jų neįmanoma nustatyti, nurodomi kiti skiriamieji turto požymiai), turto savininkas (bendraturčiai) ar kiti valdytojai. 5. Laikinąjį turto paėmimą ir turto rekviziciją vykdo savivaldybės administracijos direktoriaus karo komendanto įgalioti asmenys, dalyvaujant turto savininkui ar valdytojui arba jų įgaliotiems asmenims, ir valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurios naudai laikinai paimamas ar rekvizuojamas turtas, įgaliotas priimti turtą asmuo.

Turto savininkui ar valdytojui atsisakius perduoti turtą, jiems ar jų įgaliotiems asmenims neatvykus į sprendime dėl laikinojo turto paėmimo ar turto rekvizicijos nurodytą turto paėmimo vietą, turtas gali būti laikinai paimtas ar rekvizuotas be turto savininko ar valdytojo sutikimo, taip pat nedalyvaujant turto savininkui ar valdytojui, ar kitiems jų įgaliotiems asmenims. 6. Laikinai paimant ar rekvizuojant turtą, savivaldybės administracijos direktoriaus karo komendanto įgaliotas asmuo 3 egzemplioriais, tenkančiais turto savininkui ar valdytojui arba jų įgaliotiems asmenims, valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, kurios naudai laikinai paimamas ar rekvizuojamas turtas, ir savivaldybės administracijos direktoriui karo komendantui, surašo turto paėmimo–perdavimo aktą, kurį pasirašo turtą perduodantis asmuo, valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurios naudai laikinai paimamas ar rekvizuojamas turtas, įgaliotas priimti turtą asmuo ir savivaldybės administracijos direktoriaus karo komendanto įgaliotas asmuo. Tais atvejais, kai turto savininkas ar valdytojas atsisako perduoti turtą, turto savininkas ar valdytojas, ar jų įgalioti asmenys neatvyksta į turto paėmimo vietą, turto paėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodomos anksčiau minėtos aplinkybės, pasirašo savivaldybės administracijos direktoriaus karo komendanto įgaliotas asmuo ir valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurios naudai laikinai paimamas ar rekvizuojamas turtas, įgaliotas priimti turtą asmuo.

Nepritarti Projekto 19 straipsnyje įtvirtinta spec. priemonė

• laikinasis turto paėmimas ir turto rekvizicija, taikoma ne tik valstybės ginkluotai gynybai, bet ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti (pvz., žmonių būtinųjų poreikių užtikrinimas), kurios yra ne karo komendanto kompetencija. Turto laikinojo paėmimo ir rekvizicijos organizavimas ir vykdymas, susijęs su biurokratinėmis procedūromis, kurios efektyviausiai galėtų būti vykdomos išnaudojant savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją ir esamus savivaldybių administracinius resursus. Ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo poreikiai, vadovaujantis projekto 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, būtų užtikrinami per karo komendantą, kuris duodamas privalomus vykdyti nurodymus savivaldybės administracijos direktoriui pavestų laikinai paimti ar rekvizuoti ginkluotosioms pajėgoms reikiamą turtą. Taip pat, vadovaujantis projekto 13 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 20 straipsniu, neatidėliotinais atvejais, kai tai būtina karinių operacijų tikslams pasiekti, turtą laikinai paimti ar rekvizuoti gali ginkluotųjų pajėgų nariai karinio vieneto vado sprendimu be kreipimosi į savivaldybės administracijos direktorių. 16. Saulius Pečeliūnas

Nepriklausomybės Akto Signataras, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas 2020-06-02²⁰ 2,3 20 straipsnis. Laikinasis turto paėmimas ir turto rekvizicija karinio vieneto vado sprendimu 2.

Apie karinio vieneto vado sprendimu laikinai paimtą ar rekvizuotą turtą ginkluotosios pajėgos informuoja karo komendantą ar jo įgaliotąjį asmenį savivaldybės administracijos direktorių, veikiantį toje savivaldybėje, kurioje buvo laikinai paimtas ar rekvizuotas turtas, nedelsdamos, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų 24 valandas nuo turto paėmimo dienos. 3. Savivaldybės administracijos direktorius Karo komendantas ar jo įgaliotas asmuo tvarko ginkluotųjų pajėgų narių šiame straipsnyje nustatyta tvarka laikinai paimto ar rekvizuoto turto apskaitą ir, jeigu laikinai paimant ar rekvizuojant turtą nedalyvavo šio turto savininkas ar valdytojas, nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo informacijos apie ginkluotųjų pajėgų narių laikinai paimtą ar rekvizuotą turtą gavimo dienos apie tai informuoja šio turto savininką ar valdytoją. Nepritarti Projekto 19 straipsnyje įtvirtinta spec. priemonė

• laikinasis turto paėmimas ir turto rekvizicija, taikoma ne tik valstybės ginkluotai gynybai, bet ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti (pvz., žmonių būtinųjų poreikių užtikrinimas), kurios yra ne karo komendanto kompetencija. Turto laikinojo paėmimo ir rekvizicijos organizavimas ir vykdymas, susijęs su biurokratinėmis procedūromis, kurios efektyviausiai galėtų būti vykdomos išnaudojant savivaldybės administracijos

direktoriaus kompetenciją ir esamus savivaldybių administracinius resursus. Ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo poreikiai, vadovaujantis projekto 9 straipsnio

2 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, būtų užtikrinami per karo komendantą, kuris

duodamas privalomus vykdyti nurodymus savivaldybės administracijos direktoriui pavestų laikinai paimti ar rekvizuoti ginkluotosioms pajėgoms reikiamą turtą.

Taip pat, vadovaujantis projekto 13 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 20 straipsniu, neatidėliotinais atvejais, kai tai būtina karinių operacijų tikslams pasiekti, turtą laikinai paimti ar rekvizuoti gali ginkluotųjų pajėgų nariai karinio vieneto vado sprendimu be kreipimosi į savivaldybės administracijos direktorių. 17. Saulius Pečeliūnas Nepriklausomybės Akto Signataras, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas

2020-06-02²⁴

24 straipsnis. Aviacijos ir laivybos Susisiekimo apribojimai

1. Atsižvelgiant į vykdomas arba planuojamas vykdyti valstybės ginkluotos

gynybos užduotis, ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu, ne ilgiau negu to reikia minėtoms užduotims vykdyti, visoje Lietuvos Respublikos oro erdvėje ar jos dalyje gali būti draudžiami civilinių orlaivių skrydžiai, sustabdomas laivų taikus plaukimas per tam tikrus Lietuvos Respublikos teritorinės jūros rajonus, geležinkelio, automobilių ir kitų transporto priemonių eismas per tam tikrus rajonus. Lietuvos Respublikos oro erdvės ir teritorijos bei transporto kelių dalyje, kurioje draudžiami orlaivių skrydžiai, laivų taikus plaukimas, geležinkelio, automobilių ir kitų transporto priemonių eismas taikomos ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens nustatytos specialiosios oro erdvės ir eismo organizavimo procedūros ir netaikomi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro sprendimai, kuriais tam tikros oro erdvės ir teritorijos bei transporto kelių dalys buvo paskelbtos draudžiamomis, ribojamomis arba pavojingomis civilinei aviacijai, laivybai, geležinkelių, automobilių ir kitų transporto priemonių eismui zonomis.

Apie aviacijos, laivybos, geležinkelių, automobilių ir kitų transporto priemonių apribojimus ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo nedelsdamas informuoja už saugiai aviacijai, laivybai, geležinkelio ir automobilių kelių eismą būtinos informacijos paskelbimą atsakingus subjektus. 2. Ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus oro eismo paslaugas civiliniams ir valstybiniams orlaiviams, laivybos, geležinkelio, automobilių ir kitomis transporto priemonėmis teikiančiam juridiniam asmeniui, paskirtam susisiekimo ministro Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl laivybos apribojimų jūrų uosto akvatorijoje. 3. Atsižvelgiant į vykdomas arba planuojamas vykdyti valstybės ginkluotos gynybos užduotis, ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu, ne ilgiau negu to reikia minėtoms užduotims vykdyti, gali būti sustabdomas laivų taikus plaukimas per tam tikrus Lietuvos Respublikos teritorinės jūros rajonus. Lietuvos Respublikos teritorinės jūros rajonuose, kuriuose sustabdomas laivų taikus plaukimas, taikomos ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens nustatytos specialiosios laivybos organizavimo procedūros.

Apie laivybos apribojimus ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo nedelsdamas informuoja už saugiai laivybai būtinos informacijos paskelbimą atsakingus subjektus. 4. Ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl laivybos apribojimų jūrų uosto akvatorijoje. Nepritarti Projekto 24 straipsnyje nustatomi apribojimai, kurie susiję su specialų teisinį reguliavimą turinčiomis zonomis: oro erdve ir teritorine jūra. Kitų transporto priemonių judėjimo apribojimai būtų taikomi kitomis priemonėmis: paskelbiant teritoriją uždarąją (projekto 27 straipsnio 4 dalis), įvedant komendanto valandą (projekto 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas), įgyvendinant ginkluotųjų pajėgų narių teisę uždrausti transporto priemonių eismą (projekto 13 straipsnio 1 dalies 6 punktas). 18. Saulius Pečeliūnas Nepriklausomybės Akto Signataras, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas 2020-06-02²⁸

28 straipsnis. Asociacijų ir susirinkimų Susirinkimų laisvės

apribojimas

1. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu savivaldybės

teritorijoje veikiančių politinių partijų, asociacijų, išskyrus Lietuvos šaulių sąjungą, ir jų padalinių veiklos garantijos, išskyrus finansavimą, ir joms suteiktos teisės, nurodytos politinių partijų ir asociacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, gali būti apribojamos, o veikla Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu sustabdoma, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės suverenumą, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, karo padėties metu užtikrinti viešąją tvarką ar visuomenės saugumą. 2. Karo padėties metu politinės partijos, asociacijos ir (ar) jų padaliniai nesteigiami. 3.

3Savivaldybės administracijos direktorius Karo komendantas,

atsižvelgdamas į susirinkimo tikslus, gresiantį karinės jėgos panaudojimą, naudojamą karinę jėgą ar į kitas grėsmes, kai tai būtina valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti ar žmonių sveikatai apsaugoti, turi teisę uždrausti organizuoti susirinkimą viešoje vietoje. Esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, savivaldybės administracijos direktorius karo komendantas ir policija turi teisę nutraukti prasidėjusius susirinkimus. Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 145 straipsnyje nurodytos konstitucinės teisės ir laisvės, kurios gali būti apribojamos įvedus karo padėtį – viena jų yra ir Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str. Str.d. P. 1. Valstybės saugumo departamentas

2020-04-21⁸

8 Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4356 nauja redakcija dėstomo Karo padėties įstatymo (toliau – Projektas) 7 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybės saugumo departamentas savo veiklą koordinuoja su ginkluotųjų pajėgų vienetais Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir Lietuvos kariuomenės vado arba jų įgaliotų asmenų nustatyta tvarka. Projekto 7 straipsnio 4 dalies

12 punkte įtvirtinama, kad ginkluotųjų pajėgų vadas nustato Valstybės saugumo

departamentui žvalgybos informacijos, reikalingos valstybės ginkluotai gynybai planuoti, organizuoti ir vykdyti, poreikius. Taigi, Valstybės saugumo departamentas, nors ir nebūdamas ginkluotųjų pajėgų sudėtine dalimi, netiesiogiai dalyvautų ginkluotoje valstybės gynyboje, ginkluotųjų pajėgų vado (kariuomenės vado) nurodymu vykdydamas žvalgybą.

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus žvalgybos metodus ir siekiant optimalių žvalgybos rezultatų pagal ginkluotųjų pajėgų vado nustatytus poreikius, tikėtina, kad žvalgyba turės būti vykdoma ir tose teritorijose, kurios dėl karinės jėgos naudojimo bus paskelbtos uždarosiomis. Atsižvelgiant į tai, siūlome:

1. Projekto 7 straipsnio 7 dalyje nustatyti galimybę Valstybės

saugumo departamentui gauti ginkluotųjų pajėgų paramą ir šią dalį išdėstyti taip: „Valstybės saugumo departamento veikla su ginkluotųjų pajėgų vienetais koordinuojama ir ginkluotųjų pajėgų parama Valstybės saugumo departamentui teikiama Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir Lietuvos kariuomenės vado arba jų įgaliotų asmenų nustatyta tvarka.“ Atsižvelgiant į uždarosios teritorijos statusą ir ypač ribotas galimybes tokioje teritorijoje gauti/suorganizuoti žvalgybos veiklai karo padėties metu reikalingas priemones, pavyzdžiui, transportą, ryšių priemones, medicininę paramą ir pan., žvalgybos pareigūnams žvalgybos ir kontržvalgybos užduotis vykdant uždarojoje teritorijoje, būtinas ne tik veiksmų su kariniais vienetais koordinavimas, bet ir ginkluotųjų pajėgų parama. Pritarti Pakeisti 8 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Valstybės saugumo departamento veikla su ginkluotųjų pajėgų vienetais

koordinuojama ir ginkluotųjų pajėgų parama Valstybės saugumo departamentui teikiama Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir Lietuvos kariuomenės vado arba jų įgaliotų asmenų nustatyta tvarka.“

2. Valstybės saugumo departamentas

2020-04-21²⁷

4 Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 pakeitimo įstatymo projektu Nr.

XIIIP-4356 nauja redakcija dėstomo Karo padėties įstatymo (toliau – Projektas) 7 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybės saugumo departamentas savo veiklą koordinuoja su ginkluotųjų pajėgų vienetais Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir Lietuvos kariuomenės vado arba jų įgaliotų asmenų nustatyta tvarka. Projekto 7 straipsnio 4 dalies

12 punkte įtvirtinama, kad ginkluotųjų pajėgų vadas nustato Valstybės saugumo

departamentui žvalgybos informacijos, reikalingos valstybės ginkluotai gynybai planuoti, organizuoti ir vykdyti, poreikius. Taigi, Valstybės saugumo departamentas, nors ir nebūdamas ginkluotųjų pajėgų sudėtine dalimi, netiesiogiai dalyvautų ginkluotoje valstybės gynyboje, ginkluotųjų pajėgų vado (kariuomenės vado) nurodymu vykdydamas žvalgybą. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus žvalgybos metodus ir siekiant optimalių žvalgybos rezultatų pagal ginkluotųjų pajėgų vado nustatytus poreikius, tikėtina, kad žvalgyba turės būti vykdoma ir tose teritorijose, kurios dėl karinės jėgos naudojimo bus paskelbtos uždarosiomis. Atsižvelgiant į tai, siūlome:

Projekto 26 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad leidimas patekti į uždarąsias teritorijas nereikalingas ir žvalgybos pareigūnams. Pritarti Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Dėl karinės jėgos naudojimo ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo

gali tam tikrą teritoriją paskelbti uždara teritorija. Patekti į uždarą teritoriją ir iš jos išvykti galima tik turint savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą. Tokio leidimo nereikia Valstybės gynimo tarybos nariams ir šioje teritorijoje veikiantiems ginkluotųjų pajėgų nariams ir žvalgybos pareigūnams. Uždaros teritorijos apsaugos reikalavimus nustato ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo.“ 5.

Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2020-05-27¹ Argumentai:

Piliečiai gali priešintis agresijai prieš savo valstybę ne tik dalyvaudami ginkluotoje šalies gynyboje. Karo padėties įstatymo projekte tikslinga reglamentuoti ne tik ginkluotą gynybą, bet ir neginkluotą gynybą, kurią sudaro pilietinis pasipriešinimas ir pilietinė gynyba. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 7 skyriaus antrajame skirsnyje teigiama, kad Lietuvos gynybinė galia grindžiama: ”– Tautos apsisprendimu ir pasiryžimu priešintis kiekvienam užpuolikui;

• NATO sąjungininkų teikiama pagalba ir solidarumu;
• įstatymo nustatyta visuotine privalomąja karo tarnyba;
• kariuomenės ir jos aktyviojo rezervo parengtimi ir apginklavimu;
• piliečių pasirengimu visuotiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui bei pilietinei gynybai.“

Pilietinė gynyba yra pačių piliečių vykdoma gynyba naudojant pilietines, o ne karines ar iš dalies karines kovos priemones. Pilietinės gynybos būdas išsiskiria tuo, kad juo sąmoningai siekiama neišprovokuoti, nesuteikti akivaizdžios dingsties priešui panaudoti ginklą, tačiau paveikti agresorių ir konfliktą stebinčias valstybes ir jų visuomenes. Šis būdas yra ypač svarbus hibridinio karo grėsmės kontekste, kai piliečiai gali tapti masinių informacinių ir psichologinių agresoriaus atakų, kuriomis siekiama palaužti piliečių valią priešintis, taikiniais.

Siekiant efektyvios valstybės gynybos yra svarbus kiekvieno piliečio indėlis, todėl tikslinga projekte papildyti, kad šis įstatymas nustato piliečių pasirengimą visuotiniam neginkluotam pasipriešinimui bei pilietinei gynybai. Pasiūlymas:

1. Pakeisti projektu

keičiamo Karo padėties įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas nustato karo padėties įvedimo ir atšaukimo tvarką, valstybės valdymo ir vietos savivaldos ypatumus, ginkluotųjų pajėgų statusą ir žmogaus teisių ir laisvių laikinus apribojimus karo padėties metu, piliečių pasirengimo valstybės gynybai pagrindus, taip pat karo padėties metu ir atšaukus karo padėtį taikytinas priemones.“

Pritarti

2. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27²

1 Argumentai: Būtina suderinti su Seime priimtais Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo Karo padėties įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Ginkluotosios pajėgos – Lietuvos kariuomenė ir, įvedus karo padėtį, kitos institucijos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai, koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai, taip pat partizanų vienetai, veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadui.“

Pritarti

3. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27²

5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad karo komendantas įveda ir atšaukia komendanto valandą, tikslintina komendanto valandos sąvoka. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Komendanto valanda – paros laikas, kada draudžiama būti viešosiose vietose be savivaldybės administracijos direktoriaus karo komendanto ar jo įgalioto asmens išduoto leidimo.“

Pritarti

4. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27²

7 Argumentai: Projekto 10 str. reglamentuota, kad ginkluotųjų pajėgų vadui negalint veikti, partizanų vienetai ginkluotųjų pajėgų dalimi tampa Tautos pasipriešinimo vadovybės sprendimu ir ginkluoto pasipriešinimo veiksmus okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje vykdo koordinuodami su šia vadovybe, tačiau nėra numatyta, kas sudaro Tautos pasipriešinimo vadovybę. Pasiūlymas:

1. Papildyti projektu keičiamo

Karo padėties įstatymo 2 straipsnį nauja 7 dalimi: „7.

Tautos pasipriešinimo vadovybė – dėl agresijos ar okupacijos negalint veikti pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją sudarytoms valstybės valdžios institucijoms ir valstybės gynybos civilinei ir karinei vadovybei bei jos paskirtiems pareigūnams, besipriešinančios Tautos atstovų sudaryta institucija (institucijos), įgaliota vadovauti Tautos pasipriešinimui, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatomis, taip pat šios institucijos (institucijų) įgaliota ginkluotųjų pajėgų vadovybė.“

2. Buvusias projektu keičiamo

Karo padėties įstatymo 2 straipsnio 7–9 dalis laikyti atitinkamai 8–10

dalimis. Pritarti

5. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27²

10 Argumentai: Būtina suderinti su Seime priimtais Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo Karo padėties įstatymo 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme.“

Pritarti

6. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27 3N Argumentai: Piliečiai gali priešintis agresijai prieš savo valstybę ne tik dalyvaudami ginkluotoje šalies gynyboje. Karo padėties įstatymo projekte tikslinga reglamentuoti ne tik ginkluotą gynybą, bet ir neginkluotą gynybą, kurią sudaro pilietinis pasipriešinimas ir pilietinė gynyba.

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 7 skyriaus antrajame skirsnyje teigiama, kad Lietuvos gynybinė galia grindžiama: ”– Tautos apsisprendimu ir pasiryžimu priešintis kiekvienam užpuolikui;

• NATO sąjungininkų teikiama pagalba ir solidarumu;
• įstatymo nustatyta visuotine privalomąja karo tarnyba;
• kariuomenės ir jos aktyviojo rezervo parengtimi ir apginklavimu;
• piliečių pasirengimu visuotiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui bei pilietinei gynybai.“

Pilietinė gynyba yra pačių piliečių vykdoma gynyba naudojant pilietines, o ne karines ar iš dalies karines kovos priemones. Pilietinės gynybos būdas išsiskiria tuo, kad juo sąmoningai siekiama neišprovokuoti, nesuteikti akivaizdžios dingsties priešui panaudoti ginklą, tačiau paveikti agresorių ir konfliktą stebinčias valstybes ir jų visuomenes. Šis būdas yra ypač svarbus hibridinio karo grėsmės kontekste, kai piliečiai gali tapti masinių informacinių ir psichologinių agresoriaus atakų, kuriomis siekiama palaužti piliečių valią priešintis, taikiniais. Siekiant efektyvios valstybės gynybos yra svarbus kiekvieno piliečio indėlis, todėl tikslinga projekte numatyti ne tik ginkluotos, bet ir neginkluotos gynybos pagrindus. Pasiūlymas:

1. Papildyti projektu keičiamą

Karo padėties įstatymą nauju 3 straipsniu: „3 straipsnis. Piliečių pasirengimas valstybės gynybai

1. Lietuvos Respublikos

piliečiai agresijai priešinasi visomis prieinamomis ir visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų neuždraustomis formomis: ginkluota gynyba, partizaniniais veiksmais, civilių piliečių nepaklusnumu ir kitais būdais. 2. Valstybės ginkluotai gynybai Lietuvos Respublikos piliečiai rengiami šio ir kitų įstatymų, reglamentuojančių nacionalinį saugumą, krašto apsaugos sistemą ir karo tarnybą, nustatyta tvarka ir būdais. 3.

3. Mobilizacijai

piliečiai rengiami Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme nustatyta tvarka ir būdais. 4. Pilietiniam pasipriešinimui Lietuvos Respublikos piliečiai rengiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtoje Seimo nutarimu tvirtinamoje Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijoje nustatyta tvarka.“

2. Buvusius projektu keičiamo Karo padėties įstatymo 3–34 straipsnius laikyti

atitinkamai 4–35 straipsniais. Pritarti

7. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27⁵

2 Argumentai: Būtina patikslinti, kad ginkluota gynyba vykdoma nedelsiant, pasirašius Respublikos Prezidento dekretą dėl karo padėties įvedimo ar priėmus Seimo nutarimą dėl karo padėties įvedimo. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Ginkluota valstybės gynyba pradedama vykdyti vykdoma ir kitų

valstybių kariniams vienetams atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būti panaudotiems kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais leidžiama nedelsiant nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl karo padėties įvedimo pasirašymo ar Seimo nutarimo dėl karo padėties įvedimo pasirašymo priėmimo.“

Pritarti

8. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27⁸ Argumentai: Projekto 8 straipsnyje (valstybės gynybos klausimų sprendimas) numatytos tik Respublikos Prezidento, ginkluotųjų pajėgų vado ir krašto apsaugos ministro funkcijos karo metu, bet nėra numatyta Lietuvos Respublikos Seimo vaidmuo karo metu. Pasiūlymas:

1. Papildyti projektu

keičiamo Karo padėties įstatymo 8 straipsnį nauja 4 dalimi: „4.

Lietuvos Respublikos Seimas:

1) šio įstatymo 4 straipsnio

1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka priima sprendimą įvesti karo

padėtį;

2) tvirtina sprendimą dėl leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje panaudoti kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais kitų valstybių karinius vienetus;

3) vykdo parlamentinę ginkluotųjų pajėgų kontrolę;

4) vykdo kitas Konstitucijoje, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytas funkcijas.”

2. Buvusias projektu keičiamo Karo padėties

įstatymo 8 straipsnio 4–7 dalis laikyti atitinkamai 5–8 dalimis. 9. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27⁸

7 Argumentai: Būtina suderinti su Seime priimtais Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo Karo padėties įstatymo 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Krašto apsaugos ministras yra ginkluotųjų pajėgų asignavimų valdytojas. Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tarnybai tapus ginkluotųjų pajėgų dalimi, šioms institucijoms skirtų asignavimų valdytoju tampa krašto apsaugos ministras.“

Pritarti

10. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27¹⁰

1 1,2 Argumentai: Būtinųjų darbų ir užduočių terminas geriau įvardina šių užduočių esmę, nes akcentuoja jų svarbą (būtinumą) šalies gynybai.

Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip:

„1) skiria Lietuvos Respublikos piliečiams būtinuosius privalomuosius

darbus ir organizuoja jų vykdymą, užtikrinant ginkluotųjų pajėgų ar Vyriausybės pateiktus ir savivaldybėje nustatytus poreikius;

2) nustato savivaldybės teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams būtinąsias privalomąsias užduotis;“

Pritarti

11. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27¹⁰

1⁵ Argumentai: Tikslinga nustatyti, kad komendanto valandą įveda ir atšaukia karo komendantas, o ne savivaldybės administracijos direktorius. Pasiūlymas: Atsisakyti 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto. 5)įveda ir atšaukia komendanto valandą

Pritarti

12. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27¹⁰

5 Argumentai: Tikslinga numatyti, kad kai karo padėties metu savivaldybės administracijos direktorius ir jį pavaduojantis asmuo laikinai negali eiti pareigų, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, iki savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo pradės eiti pareigas ar bus paskirtas kitas savivaldybės administracijos direktorius, atlieka karo komendantas. Pasiūlymas:

Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu karo padėties metu savivaldybės administracijos direktorius ir jį pavaduojantis asmuo laikinai negali eiti pareigų, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, iki savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo pradės eiti pareigas ar bus paskirtas kitas savivaldybės administracijos direktorius, laikinai atlieka karo komendantas. ” Pritarti 13.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27¹⁰

7 Argumentai: Atsižvelgiant, kad atsisakėme 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto, būtina keisti kituose straipsniuose esančias nuorodas. Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Savivaldybės administracijos direktorius,

atsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikių apimtis, savo įsakymais gali perduoti šio straipsnio 1 dalies 1 – 54 punktuose ir, atsižvelgdamas į fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių turtui dėl karinės jėgos naudojimo padarytos žalos mastą, šio straipsnio 1 dalies 6 5 punkte nurodytas funkcijas ir teises karo komendantui.“

14. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27⁹

1 Argumentai: Būtina patikslinti projekto nuostatas, kad kariuomenės vadas skiria ir atleidžia komendantus, o Lietuvos kariuomenė juos rengia. Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Karo padėties metu g Ginkluotųjų pajėgų Lietuvos kariuomenės vadas, siekdamas užtikrinti sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldybės institucijų ir įstaigų bei joms pavaldžių institucijų ir įstaigų, skiria ir atleidžia karo komendantus, taip pat nustato savivaldybę, kurioje konkretus karo komendantas veiks. Karo komendantu skiriamas asmuo, turintis karininko laipsnį. Taikos metu Lietuvos kariuomenė rengia Lietuvos kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens atrinktus karininko laipsnį turinčius asmenis vykdyti šiame įstatyme nustatytas karo komendanto funkcijas konkrečioje savivaldybėje.

Karo komendantų rengimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos kariuomenės vadas.“

15. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27¹¹

3 Argumentai: Numatyta, kad koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai (toliau – ginkluoto pasipriešinimo vienetai) ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimu, tik atsižvelgiant į ginkluotųjų pajėgų poreikį, priskiriami ginkluotosioms pajėgoms. Svarstytina, ar minėta nuostata neprieštarauja Konstitucijoje numatytam principui: Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, todėl siūlome tikslintina išbraukiant žodžius atsižvelgiant į ginkluotųjų pajėgų poreikį. Pasiūlymas:

Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai (toliau – ginkluoto pasipriešinimo vienetai) ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimu, atsižvelgiant į ginkluotųjų pajėgų poreikį, priskiriami ginkluotosioms pajėgoms. Ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo ginkluoto pasipriešinimo vienetams skiria ginkluotos gynybos užduotis.”

Pritarti

16. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27⁹

8 Argumentai: Tikslinga reglamentuoti, kad karo komendanto funkcijoms užtikrinti teikiama ginkluotųjų pajėgų parama. Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.

Karo komendantas šio įstatymo 8 straipsnio 5 ir 7 dalyse nurodytais atvejais savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijoms vykdyti Karo komendanto funkcijoms užtikrinti teikiama ginkluotųjų pajėgų parama, taip pat gali Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatyta tvarka pasitelkti šaulius gali būti pasitelkta šaulių.“

Pritarti

17. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27¹¹

1 Argumentai: Būtina suderinti su Seime priimtais Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo Karo padėties įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Įvedus karo padėtį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos tarnyba, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai tampa pavaldūs ir atskaitingi ginkluotųjų pajėgų vadui ir vykdo valstybės ginkluotos gynybos ir ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planuose numatytas užduotis.“

Pritarti

18. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27¹¹

2 Argumentai: Būtina suderinti su Seime priimtais Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo Karo padėties įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.

Ginkluotųjų pajėgų vadas, atsižvelgdamas į valstybės ginkluotos gynybos poreikius, karo padėties metu užtikrina Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos funkcijų vykdymo tęstinumą.“

Pritarti

19. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27¹²

8 Argumentai: Būtina suderinti su Seime priimtais Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo Karo padėties įstatymo 12 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Ginkluotųjų pajėgų nariai iš karo tarnybos, vidaus tarnybos, tarnybos Vadovybės apsaugos tarnyboje ar tarnybos žvalgybos institucijoje atleidžiami juos Karo prievolės įstatyme nustatytais atvejais paleidžiant iš tarnybos paskelbus mobilizaciją.“

Pritarti

20. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27¹²

1² Argumentai: Būtina suderinti su Seime priimtais Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu.

Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo Karo padėties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos statutiniai valstybės tarnautojai, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai, Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį tarnaujantys žvalgybos pareigūnai;“

Pritarti

21. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27¹²

4 Argumentai: Būtina suderinti su Seime priimtais Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo Karo padėties įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos statutinių valstybės tarnautojų einamos pareigos bei laipsniai karių laipsniams prilyginami ir tarnybos metai pagal atitinkamą kario laipsnį, atsižvelgiant į vidaus tarnybos stažą, nustatomi, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų einamos pareigos bei tarnybiniai rangai karių laipsniams prilyginami ir tarnybos metai pagal atitinkamą kario laipsnį, atsižvelgiant į Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno tarnybos stažą, nustatomi, taip pat žvalgybos pareigūnų tarnybiniai rangai karių laipsniams prilyginami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Karo prievolininkams, pašauktiems atlikti karo tarnybą, šauliams, tarnaujantiems Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose, ir ginkluoto pasipriešinimo vienetų nariams jų įrašymo į ginkluotųjų pajėgų narių sąrašą dieną kario laipsnį, vadovaudamasis krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, suteikia ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo.“

Pritarti

22. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27¹²

6 Argumentai: Būtina suderinti su Seime priimtais Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo Karo padėties įstatymo 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Ginkluotųjų pajėgų nariams kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios karių, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų ir žvalgybos pareigūnų skyrimo į pareigas, perkėlimo į kitas pareigas ir atleidimo iš tarnybos tvarką, netaikomos.

Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginkluotąsias pajėgas sudarančių institucijų vadovus, jų pavaduotojus, taip pat karius, kuriuos ne karo padėties metu į pareigas skiria krašto apsaugos ministras, į pareigas skiria, į kitas pareigas perkelia, iš tarnybos atleidžia ginkluotųjų pajėgų vadas. Kitus ginkluotųjų pajėgų narius į pareigas skiria, į kitas pareigas perkelia, iš tarnybos atleidžia ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo.“

Pritarti

23. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27¹²

10 Argumentai: Būtina suderinti su Seime priimtais Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo Karo padėties įstatymo 12 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Vadovaujantis ginkluotųjų pajėgų narių sąrašu, ginkluotųjų pajėgų nariams,

išskyrus partizanų vienetų narius, taikomos profesinės karo tarnybos kariams Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytos aprūpinimo maistu arba maitinimosi išlaidų kompensavimo, karių sveikatos priežiūros ir karių socialinio draudimo garantijos. Vidaus tarnybos statute, Vadovybės apsaugos įstatyme ir Žvalgybos įstatyme nustatytos garantijos, išskyrus specialiąsias socialines garantijas žvalgybos pareigūnams, vykdantiems žvalgybą ar kontržvalgybą, ginkluotųjų pajėgų nariams netaikomos.“

Pritarti

24. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27¹²

13 Argumentai: Būtina suderinti su Seime priimtais Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr.

VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo Karo padėties įstatymo 12 straipsnio 13 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tikrosios karo tarnybos karys, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos statutinis valstybės tarnautojas, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnas, Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį tarnaujantis žvalgybos pareigūnas ar šaulys, tarnaujantis Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose, Karo prievolės įstatyme nustatytais atvejais paleidžiamas iš tarnybos paskelbus mobilizaciją;“

Pritarti

25. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27¹³

5 Argumentai: Būtina suderinti su Seime priimtais Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo Karo padėties įstatymo 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Ginkluotųjų pajėgų narių drausmę, materialinę atsakomybę ir su ja susijusius klausimus mutatis mutandis reglamentuoja karių drausmę, materialinę atsakomybę ir su ja susijusius klausimus reglamentuojantys teisės aktai. Kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios ginkluotosioms pajėgoms priklausančių statutinių valstybės tarnautojų, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų, žvalgybos pareigūnų tarnybinę, šaulio drausminę ar materialinę atsakomybę, netaikomos.“

Pritarti

26. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27¹⁴ Argumentai: Keisti straipsnio pavadinimą, įvardinant būtinuosius darbus vietoj privalomųjų.

Būtinųjų darbų terminas geriau įvardina šių darbų esmę, nes akcentuoja jų svarbą (būtinumą) šalies gynybai. Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ”14 straipsnis. Būtinieji Privalomieji darbai“

Pritarti

27. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27¹⁴ Argumentai: Būtinųjų darbų terminas geriau įvardina šių darbų esmę, nes akcentuoja jų svarbą (būtinumą) šalies gynybai. Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ”14 straipsnis. Būtinieji Privalomieji darbai“

1. Savivaldybės administracijos direktorius

Lietuvos Respublikos piliečiams gali skirti vienkartinio pobūdžio užduočiai atlikti būtinuosius privalomuosius darbus, kurie reikalingi teikiant sveikatos, socialines paslaugas, užtikrinant gyventojų saugumą ir aprūpinimą geriamuoju vandeniu, žemės ūkio ir maisto produktais, kitomis būtinomis prekėmis, gyvūnų priežiūrą, kultūros ir gamtos paveldo objektų apsaugą, ginkluotųjų pajėgų netrukdomą veikimą ar vykdyti kitus darbus, reikalingus savivaldybių funkcijoms užtikrinti ar susijusius su neginkluota pagalba ginkluotosioms pajėgoms. 2. Sprendime dėl būtinųjų privalomųjų darbų skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams gali būti nurodyta paskirtiems būtiniesiems privalomiesiems darbams atlikti naudoti savo įrankius, prietaisus ar transporto priemones, jeigu asmuo jas turi. Už tokių įrankių, prietaisų ar transporto priemonių naudojimą atlyginama atšaukus karo padėtį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 3.

3. Būtinieji Privalomieji darbai

neskiriami asmenims iki 18 metų, ginkluotųjų pajėgų nariams, į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytiems asmenims, taip pat tiems asmenims, kurie vykdo funkcijas, reikalingas šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestoms funkcijoms vykdyti ar ūkio subjektams šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytiems įpareigojimams vykdyti. Neįgalieji, vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys, nėščios, neseniai pagimdžiusios, krūtimi maitinančios moterys, asmenys, auginantys vaiką iki 3 metų, asmenys, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, gali būti skiriami dirbti būtinuosius privalomuosius darbus tik jų sutikimu. 4. Maksimali būtinųjų privalomųjų darbų trukmė negali viršyti 86 valandų per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį. Būtinuosius Privalomuosius darbus atliekantiems asmenims per parą turi būti užtikrinta ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka pailsėti ir pavalgyti ir 11 valandų paros nepertraukiamas poilsis, taip pat per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį – bent 24 valandų nepertraukiamas poilsis. 5. Asmenys turi būti apmokomi atlikti jiems paskirtus būtinuosius privalomuosius darbus, taip pat aprūpinami būtinajam privalomajam darbui atlikti reikalingomis priemonėmis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį. 6. Asmenys, atliekantys būtinuosius privalomuosius darbus, aprūpinami maistu ir, jeigu būtinieji privalomieji darbai vykdomi ne jų gyvenamojoje vietovėje, gyvenamąja patalpa. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis už būtinuosius privalomuosius darbus mokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio išmoka. 7. Būtinųjų Privalomųjų darbų skyrimo, apskaitos, vykdymo organizavimo, būtinuosius privalomuosius darbus atliekančių asmenų aprūpinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 8.

8. Asmenims, kurių sveikata buvo sutrikdyta

vykdant šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtus būtinuosius privalomuosius darbus, ar asmenų, kurie žuvo (mirė) vykdydami šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtus būtinuosius privalomuosius darbus, šeimos nariams kompensuojama atšaukus karo padėtį įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 9. Asmenys, nevykdantys būtinųjų privalomųjų darbų ar vykdantys juos netinkamai, atsako įstatymų nustatyta tvarka.”

Pritarti

28. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27¹⁵ 6,7,8 Argumentai: Būtinųjų užduočių terminas geriau įvardina šių užduočių esmę, nes akcentuoja jų svarbą (būtinumą) šalies gynybai. Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio 6-8 punktus ir juos išdėstyti taip:

„6. Būtinąsias Privalomąsias užduotis, reikalingas

užtikrinant valstybės gynybos ar kitų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą, ūkio subjektams gali nustatyti Vyriausybė ar savivaldybės administracijos direktorius, jeigu šiems ūkio subjektams būtinųjų privalomųjų užduočių nėra nustačiusi Vyriausybė. Ūkio subjektams negali būti nustatomos būtinosios privalomosios užduotys, kurių ūkio subjektas negalėtų įvykdyti dėl technologinių ar kitų objektyvių priežasčių. Už būtinųjų privalomųjų užduočių vykdymą atlyginama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. 7. Siekdami užtikrinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytų būtinųjų privalomųjų užduočių vykdymą, šias užduotis nustatę Vyriausybė ar savivaldybės administracijos direktorius į ūkio subjektus gali paskirti atstovus. Paskirtų atstovų nurodymai, susiję su būtinųjų privalomųjų užduočių vykdymo užtikrinimu, ūkio subjektų vadovams ir darbuotojams yra privalomi. Nesant ūkio subjektų vadovų ir juos pavaduojančių asmenų arba jiems negalint eiti savo pareigų, jų funkcijas vykdo Vyriausybės ar savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti atstovai, tačiau tik tokia apimtimi, kiek tai reikalinga Vyriausybės ar savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytoms užduotims vykdyti.

Vyriausybės ar savivaldybės administracijos direktoriaus paskirto atstovo teisės ir pareigos nustatomos sprendimu, kuriuo asmuo skiriamas atstovu atitinkamame ūkio subjekte. 8. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ūkio subjektų veiklos tęstinumo ar ūkio subjektams nustatytų būtinųjų privalomųjų užduočių vykdymo šio straipsnio 2 ar 7 dalyje nurodytomis priemonėmis užtikrinti neįmanoma, Vyriausybės sprendimu ne ilgiau nei to reikia valstybės, ginkluotųjų pajėgų ir (ar) visuomenės reikmių tenkinimui užtikrinti gali būti stabdomi šių ūkio subjektų valdymo organų įgaliojimai. Ūkio subjekto, kurio valdymo organų įgaliojimai sustabdyti, valdymą perima Vyriausybės įgalioti asmenys. Su ūkio subjekto valdymo perėmimu susiję nuostoliai atlyginami atšaukus karo padėtį įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“

Pritarti

29. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27¹⁶ Argumentai: Būtinųjų užduočių terminas geriau įvardina šių užduočių esmę, nes akcentuoja jų svarbą (būtinumą) šalies gynybai. Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Darbo ir valstybės tarnybos santykių apribojimai

1. Teritorijose, kuriose įvesta karo padėtis, draudžiami valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, streikai. 2. Valstybės tarnautojui ir darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, pašauktam atlikti karo tarnybą ar atliekančiam būtinuosius privalomuosius darbus, garantuojamos einamos pareigos ar darbo vieta. 3.

3. Mobilizacijos sistemos subjektų, šio įstatymo 7 straipsnio 2

dalyje nurodytų valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektų ir ūkio subjektų, kurie privalo užtikrinti savo vykdomos veiklos tęstinumą ar kuriems yra nustatytos būtinosios privalomosios užduotys, vadovai, išėję visų rūšių atostogų, išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti (jeigu asmuo, kuriam suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, pateikia informaciją, pagrindžiančią, kad nėra kito iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjo, galinčių prižiūrėti vaiką), ar išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, privalo nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo karo padėties įvedimo atvykti į savo darbo vietą, o kai dėl objektyvių priežasčių to padaryti neįmanoma – informuoti į pareigas skiriantį asmenį apie negalėjimo šioje dalyje nurodytu laiku atvykti į darbo vietą priežastį ir atvykimo į darbo vietą laiką. 4.

4. Mobilizacijos sistemos subjekto, šio įstatymo 7 straipsnio 2

dalyje nurodyto valstybinio ar savivaldybių administravimo subjekto arba ūkio subjekto, kuris privalo užtikrinti savo vykdomos veiklos tęstinumą ar kuriam yra nustatytos būtinosios privalomosios užduotys, vadovo sprendimu, siekiant užtikrinti valstybinių mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, mobilizacijos planuose numatytų priemonių ir veiksmų, mobilizacinių nurodymų, mobilizacinio užsakymo ar priimančiosios šalies paramos teikimo sutarčių, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestų funkcijų, ūkio subjektams nustatytų būtinųjų privalomųjų užduočių vykdymą ar ūkio subjektų vykdomos veiklos tęstinumą, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali būti atšaukti iš visų rūšių atostogų, išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti (jeigu asmuo, kuriam suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, pateikia informaciją, pagrindžiančią, kad nėra kito iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjo, galinčių prižiūrėti vaiką), ar tarnybinių komandiruočių. Iš atostogų ar tarnybinių komandiruočių atšaukti asmenys privalo nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie atšaukimą gavimo dienos atvykti į savo darbo vietą, o kai dėl objektyvių priežasčių to padaryti neįmanoma – informuoti tiesioginį vadovą apie negalėjimo šioje dalyje nurodytu laiku atvykti į darbo vietą priežastį ir atvykimo į darbo vietą laiką. 5.

5. Mobilizacijos sistemos subjekto, šio įstatymo 7 straipsnio 2

dalyje nurodyto valstybinio ar savivaldybių administravimo subjekto arba ūkio subjekto, kuris privalo užtikrinti savo vykdomos veiklos tęstinumą ar kuriam yra nustatytos būtinosios privalomosios užduotys, vadovas, siekdamas užtikrinti valstybinių mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, mobilizacijos planuose numatytų priemonių ir veiksmų, mobilizacinių nurodymų, mobilizacinio užsakymo ar priimančiosios šalies paramos teikimo sutarčių, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestų funkcijų, ūkio subjektams nustatytų būtinųjų privalomųjų užduočių vykdymą ar ūkio subjektų vykdomos veiklos tęstinumą, jeigu to neįmanoma pasiekti darbo ar valstybės tarnybos santykius reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytomis priemonėmis, gali nustatyti kitokį nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse reikalaujama darbo ir poilsio laiką, tačiau atitinkantį šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus. 6. Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 16 valandų ir 86 valandos per kiekvieną 7 dienų laikotarpį. 7. Valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, suteikiama:

1) pietų pertrauka, kurios trukmė negali būti trumpesnė kaip 30 minučių;

2) ne mažiau kaip 11 valandų iš eilės kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų), o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį – bent 24 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas;

3) jeigu budėjimas trunka 24 valandas, ne mažiau kaip 12 valandų poilsio laiko. 8.

8. Mobilizacijos sistemos subjekto, šio įstatymo 6 straipsnio 2

dalyje nurodyto valstybinio ar savivaldybių administravimo subjekto arba ūkio subjekto, kuris privalo užtikrinti savo vykdomos veiklos tęstinumą ar kuriam yra nustatytos būtinosios privalomosios užduotys, vadovas, siekdamas užtikrinti valstybinių mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, mobilizacijos planuose numatytų priemonių ir veiksmų, mobilizacinių nurodymų, mobilizacinio užsakymo ar priimančiosios šalies paramos teikimo sutarčių, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestų funkcijų, ūkio subjektams nustatytų būtinųjų privalomųjų užduočių vykdymą ar ūkio subjektų vykdomos veiklos tęstinumą, gali skirti valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, dirbti švenčių ir poilsio dienomis. Mokant už darbą švenčių ir poilsio dienomis, taip pat už viršvalandinį darbą, mobilizacijos sistemos subjekto, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto valstybinio ar savivaldybių administravimo subjekto arba ūkio subjekto, kuris privalo užtikrinti savo vykdomos veiklos tęstinumą ar kuriam yra nustatytos būtinosios privalomosios užduotys, vadovo sprendimu gali būti nustatomas mažesnis nei Darbo kodekse nustatytas užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis ir už viršvalandinį darbą dydis, tačiau ne mažesnis nei už darbą įprastiniu darbo laiko režimu. 9.

9. Į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašyti valstybės

tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, vykdantys funkcijas, kurios reikalingos šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestoms funkcijoms, ūkio subjektams nustatytoms būtinosioms privalomosioms užduotims vykdyti ar ūkio subjektų veiklos tęstinumui užtikrinti, atleidžiami iš pareigų ar darbo tik šiais atvejais:

1) teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigus juridiniam asmeniui, kuriame valstybės tarnautojas ar darbuotojas eina pareigas ar dirba;

2) valstybės tarnautojas ar darbuotojas praranda Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu reikalavimas būti Lietuvos Respublikos piliečiu taikomas priimant į tarnybą ar darbą;

3) asmens, neturinčio Lietuvos Respublikos pilietybės, prašymu;

4) nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar darbuotojas nebegali eiti pareigų ar dirbti darbo dėl sveikatos ir nėra jo sveikatą atitinkančių pareigų ar darbo, į kuriuos jis gali būti perkeltas;

5) valstybės tarnautojas ar darbuotojas negali tinkamai vykdyti tarnybos ar darbo funkcijų dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;

6) valstybės tarnautojas ar darbuotojas netenka specialios teisės, susijusios su jo pareigų vykdymu ar darbu, ir nėra kitų pareigų ar darbo, į kuriuos jis gali būti perkeltas;

7) įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo valstybės tarnautojui ar darbuotojui paskirta bausmė, dėl kurios negali eiti savo pareigų ar dirbti darbo;

8) valstybės tarnautojo ar darbuotojo vykdoma tarnybos ar darbo funkcija tampa pertekline dėl tarnybos ar darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;

9) baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės arba savivaldybės institucijos pasitikėjimą;

10) pasibaigia paskyrimo į pareigas laikas, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus;

11) kai tai būtina siekiant užtikrinti valstybinių mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, mobilizacijos planuose numatytų priemonių ir veiksmų, mobilizacinių nurodymų, mobilizacinio užsakymo ar priimančiosios šalies paramos teikimo sutarčių, šio įstatymo 7 straipsnio

2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams

pavestų funkcijų ar ūkio subjektams šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytų įpareigojimų tinkamą vykdymą.

Į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašyti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, vykdantys funkcijas, kurios reikalingos šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestoms funkcijoms, ūkio subjektams nustatytoms būtinosioms privalomosioms užduotims vykdyti ar ūkio subjektų veiklos tęstinumui užtikrinti, atleidžiami iš pareigų ar darbo tik šiais atvejais:

1) teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigus juridiniam asmeniui, kuriame valstybės tarnautojas ar darbuotojas eina pareigas ar dirba;

2) valstybės tarnautojas ar darbuotojas praranda Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu reikalavimas būti Lietuvos Respublikos piliečiu taikomas priimant į tarnybą ar darbą;

3) asmens, neturinčio Lietuvos Respublikos pilietybės, prašymu;

4) nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar darbuotojas nebegali eiti pareigų ar dirbti darbo dėl sveikatos ir nėra jo sveikatą atitinkančių pareigų ar darbo, į kuriuos jis gali būti perkeltas;

5) valstybės tarnautojas ar darbuotojas negali tinkamai vykdyti tarnybos ar darbo funkcijų dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;

6) valstybės tarnautojas ar darbuotojas netenka specialios teisės, susijusios su jo pareigų vykdymu ar darbu, ir nėra kitų pareigų ar darbo, į kuriuos jis gali būti perkeltas;

7) įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo valstybės tarnautojui ar darbuotojui paskirta bausmė, dėl kurios negali eiti savo pareigų ar dirbti darbo;

8) valstybės tarnautojo ar darbuotojo vykdoma tarnybos ar darbo funkcija tampa pertekline dėl tarnybos ar darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;

9) baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės arba savivaldybės institucijos pasitikėjimą;

10) pasibaigia paskyrimo į pareigas laikas, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus;

11) kai tai būtina siekiant užtikrinti valstybinių mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, mobilizacijos planuose numatytų priemonių ir veiksmų, mobilizacinių nurodymų, mobilizacinio užsakymo ar priimančiosios šalies paramos teikimo sutarčių, šio įstatymo 7 straipsnio

2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams

pavestų funkcijų ar ūkio subjektams šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytų įpareigojimų tinkamą vykdymą. 10.

10. Į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytiems valstybės

tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taip pat kitiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, vykdantiems funkcijas, kurios reikalingos šio įstatymo 7 straipsnio

2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams

pavestoms funkcijoms, ūkio subjektams nustatytoms būtinosioms privalomosioms užduotims vykdyti ar ūkio subjektų veiklos tęstinumui užtikrinti, atostogos, išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti (jeigu asmuo, kuriam suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, pateikia informaciją, pagrindžiančią, kad nėra kito iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjo, galinčių prižiūrėti vaiką), darbdavio ar į pareigas priimančio asmens sprendimu gali būti nesuteikiamos, jeigu tai būtina valstybinių mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, mobilizacijos planuose numatytų priemonių ir veiksmų, mobilizacinių nurodymų, mobilizacinio užsakymo ar priimančiosios šalies paramos teikimo sutarčių, šio įstatymo 7 straipsnio

2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams

pavestų funkcijų, ūkio subjektams nustatytų būtinųjų privalomųjų užduočių vykdymui ar ūkio subjektų veiklos tęstinumui užtikrinti. 11.

11. Į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytų valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vykdančių funkcijas, kurios reikalingos šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestoms funkcijoms, ūkio subjektams nustatytoms būtinosioms privalomosioms užduotims vykdyti ar ūkio subjektų veiklos tęstinumui užtikrinti, neatvykimo į darbą, nebuvimo darbe ar kito atsisakymo dirbti pateisinamos priežastys:

1) laikinas sveikatos sutrikimas – pristačius sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą;

2) sergančio šeimos nario (vaiko (įvaikio), tėvo (įtėvio), motinos (įmotės), vyro, žmonos) slaugymas – pateikus tai įrodančius dokumentus;

3) šeimos nario (vaiko (įvaikio), tėvo (įtėvio), motinos (įmotės), vyro, žmonos) ar artimojo giminaičio mirtis – pateikus tai įrodančius dokumentus;

4) įvykiai, dėl kurių apribojamas asmens judėjimas. 12. Į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašyti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, vykdantys funkcijas, kurios reikalingos šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestoms funkcijoms, ūkio subjektams nustatytoms būtinosioms privalomosioms užduotims vykdyti ar ūkio subjektų veiklos tęstinumui užtikrinti, neatvykę į darbą, nebuvę darbe ar atsisakę dirbti, nesant šio straipsnio 11 dalyje nurodytų priežasčių, ar netinkamai vykdantys nustatytas funkcijas, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pritarti

30. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27²²

3⁵ Argumentai: Būtinųjų darbų terminas geriau įvardina šių užduočių esmę, nes akcentuoja jų svarbą (būtinumą) šalies gynybai.

Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) teikti siūlymus savivaldybių administracijų direktoriams dėl

asmens sveikatos priežiūros įstaigoms reikalingo turto laikinojo paėmimo ar rekvizavimo ir būtinųjų privalomųjų darbų šiose įstaigose skyrimo;“

Pritarti

31. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2020-05-27³⁵

2¹ Argumentai: Būtinųjų darbų terminas geriau įvardina šių užduočių esmę, nes akcentuoja jų svarbą (būtinumą) šalies gynybai. Pasiūlymas: Pakeisti 35 straipsnis 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) nustato kompensavimo asmenų sveikatos sutrikimo ar žūties

(mirties), vykdant šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtus būtinuosius privalomuosius darbus, atveju sąlygas ir tvarką;“

Pritarti

8. Balsavimo

rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Jarutis, Arvydas Anušauskas Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėjas Mantas Lapinskas