Projekto lyginamasis variantas
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 Papildymo 25¹ ir 25² straipsniais ir 8, 13, 19¹, 34, 36 STRAIPSNIų BEI šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Socialinei priežiūrai priskiriamos pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo
ir palaikymo, vaikų dienos socialinės priežiūros, laikino apnakvindinimo bei kitos paslaugos.“
pakeitimas
1Papildyti 13 straipsnio 4 dalį 9 punktu:
„9) tiesiogiai finansuoja socialinę priežiūrą ir socialinę globą,
sudarydama sutartį su akredituotą socialinę priežiūrą teikiančia socialinių paslaugų įstaiga ar įstaiga, teikiančia socialinę globą, dėl asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo, jei šias įstaigas pasirenka pats socialinių paslaugų gavėjas (globėjas, rūpintojas), kiti teisėti asmens atstovai ir jei šioms paslaugoms nustatytas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Savivaldybė kontroliuoja jos teritorijoje teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę, akredituoja socialinių paslaugų įstaigų teikiamą socialinę priežiūrą.“
ją išdėstyti taip: „7. Savivaldybė informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir gyventojus apie jos teritorijoje teikiamas socialines paslaugas. Duomenis apie gyventojams skirtas, teikiamas ar neskirtas (nurodydamos jų neskyrimo priežastis) socialines paslaugas, akredituotą socialinę priežiūrą teikiančias socialinių paslaugų įstaigas savivaldybės teikia Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).“
straipsnio pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „19¹ straipsnis. Budinčio globotojo vykdoma likusių be tėvų globos vaikų, socialinėsę rizikosą patiriančių vaikų priežiūra“. 2.
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Budintis globotojas prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, socialinėsę rizikosą patiriantį vaiką (toliau šiame straipsnyje – prižiūrimas vaikas, vaikas) pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį (toliau šiame straipsnyje – sutartis). Šioje sutartyje turi būti sulygta bent dėl šių sąlygų: sutarties šalys; sutarties objektas ir tikslas; vaiko globos (rūpybos) vieta (ji negali sutapti su globos centro registruotos buveinės ar socialinės globos įstaigos licencijoje nurodyta vieta); prižiūrimų vaikų skaičius; lėšų vaikui išlaikyti (vaiko globos (rūpybos) išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą) bei atlygio už vaikųo priežiūrą, dydis ir mokėjimųo tvarka; prižiūrimo vaiko trumpalaikės socialinės globos (laikino atokvėpio) suteikimo budinčiam globotojui tvarka; sutarties šalių atsakomybė dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo; kitos budinčio globotojo ir globos centro teisės ir tarpusavio įsipareigojimai; pagalbos teikimo budinčiam globotojui ir vaikui tvarka; sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka.“
pakeitimas Pakeisti šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
LICENCIJAVIMAS IR SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS AKREDITAVIMAS“. 5 straipsnis. Įstatymo papildymas 25¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 25¹ straipsniu:
„25¹straipsnis. Socialinės priežiūros akreditavimas
savivaldybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 2. Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis gali būti finansuojama tik akredituota socialinė priežiūra. 3. Savivaldybės informaciją apie jų teritorijoje veikiančias socialinių paslaugų įstaigas, teikiančias akredituotą socialinę priežiūrą, skelbia savo interneto svetainėse.“
25² straipsniu Papildyti Įstatymą 25² straipsniu: „25² straipsnis.
teikti akredituotą socialinę priežiūrą suteikimas, pratęsimas, sustabdymas ar panaikinimas
socialinę priežiūrą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, jų padaliniui, pageidaujančiam teikti akredituotą socialinę priežiūrą (toliau – įstaiga, pageidaujanti teikti akredituotą socialinę priežiūrą). 2. Įstaiga, pageidaujanti teikti akredituotą socialinę priežiūrą, nustatytos formos prašymą teikti akredituotą socialinę priežiūrą pateikia savivaldybei, kurios teritorijoje ją teiks. Kartu su prašymu pateikiami socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytų akredituotai socialinei priežiūrai teikti keliamų reikalavimų patalpoms (jeigu paslaugai teikti būtinos patalpos) ir personalo išsilavinimui atitiktį pagrindžiantys dokumentai. 3. Savivaldybė ne ilgiau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos įvertina, ar socialinė priežiūra atitinka nustatytus reikalavimus, ir priima sprendimą dėl teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą suteikimo. 4. Sprendimas dėl įstaigos, pageidaujančios teikti akredituotą socialinę priežiūrą, teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą galioja 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu per tą laiką socialinių paslaugų įstaigos teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą nebuvo sustabdyta ar panaikinta. 5. Savivaldybė įvertinusi, kad socialinių paslaugų įstaigos teikiama akredituota socialinė priežiūra atitinka nustatytus reikalavimus, teisės ją teikti galiojimo laikotarpį gali pratęsti 3 metams. 6.
teikti akredituotą socialinę priežiūrą gali būti sustabdoma ne ilgiau nei 6 mėnesiams šiais atvejais:
įstaigos prašymą;
akredituotos socialinės priežiūros teikimo pažeidimų ar neatitikimų nustatytiems reikalavimams. 7. Socialinių paslaugų įstaigos teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą panaikinama šiais atvejais:
įstaigos prašymą;
paslaugų įstaigos, kaip juridinio asmens, veiklai;
akredituotą socialinę priežiūrą galiojimo terminui;
savivaldybės nustatytą terminą nepašalinus akredituotos socialinės priežiūros teikimo pažeidimų ar neatitikimų. 8. Sprendimą dėl teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą suteikimo, pratęsimo, sustabdymo ar panaikinimo priima savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Apie priimtą sprendimą įstaiga, pageidaujanti teikti akredituotą socialinę priežiūrą ar socialinių paslaugų įstaiga informuojama raštu.“
pakeitimas
1Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė
priežiūra senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia, socialinę riziką patiriantiems vaikams, socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims ir jų šeimoms finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų.“
2Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Socialinė priežiūra šeimoms, vaikų dienos
socialinė priežiūra finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.“
Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio
nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą bei socialinės globos poreikio likusiam be tėvų globos vaikui, vaikui su negalia, socialinės rizikos vaikui, suaugusiam asmeniui su negalia, senyvo amžiaus asmeniui, socialinės rizikos suaugusiam asmeniui nustatymo metodikas;“. 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Akredituota vaikų dienos socialinė priežiūra teikiama nuo
straipsnio 4 dalyje, teikiama nuo 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4346(2) lyginamasis variantas
STRAIPSNIų BEI šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Papildymo 19², 25¹ ir 25² straipsniais
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Globos centras – socialinių paslaugų įstaiga, kuri,
įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir, budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), įtėviams, šeimynų dalyviams, socialinių paslaugų įstaigų, dirbančių su vaikais, darbuotojams, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams , siekiant grąžinti vaiką grąžinant į šeimą.“
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Socialinei priežiūrai priskiriamos pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo
ir palaikymo, vaikų dienos socialinės priežiūros, laikino apnakvindinimo bei kitos paslaugos.“
pakeitimas
1Papildyti 13 straipsnio 4 dalį 9 punktu:
„9) finansuoja socialinę priežiūrą ir socialinę globą, sudarydama
sutartį su akredituotą socialinę priežiūrą teikiančia socialinių paslaugų įstaiga ar socialinės globos įstaiga dėl asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo, jeigu šias įstaigas pasirenka pats socialinių paslaugų gavėjas (globėjas, rūpintojas), kiti teisėti asmens atstovai ir jeigu šioms paslaugoms nustatytas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Savivaldybė kontroliuoja jos teritorijoje teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę, akredituoja socialinių paslaugų įstaigų teikiamą socialinę priežiūrą.“
ją išdėstyti taip: „7. Savivaldybė informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir gyventojus apie jos teritorijoje teikiamas socialines paslaugas. Duomenis apie gyventojams skirtas, teikiamas ar neskirtas (nurodydamos jų neskyrimo priežastis) socialines paslaugas, akredituotą socialinę priežiūrą teikiančias socialinių paslaugų įstaigas savivaldybės teikia Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).“
pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku rašytiniu prašymu kreipiasi į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip:
„1. Asmens socialinių paslaugų poreikis, išskyrus globos centrų teikiamas
socialines paslaugas, nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti asmens interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis.“
2Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmens (šeimos), pageidaujančio (pageidaujančios) gauti socialines
paslaugas, kurias finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, socialinių paslaugų, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, poreikį nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.“ 3.
Pakeisti 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų, išskyrus globos centrų teikiamas
socialines paslaugas, poreikį socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu periodiškai peržiūri socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai.“
4Pakeisti 16 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų, išskyrus
globos centrų teikiamas socialines paslaugas, poreikio nustatymą, socialinių paslaugų skyrimą, sustabdymą ir nutraukimą reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas bei socialinės globos poreikio vaikui, suaugusiam asmeniui su negalia, senyvo amžiaus asmeniui, socialinę riziką patiriančiam suaugusiam asmeniui nustatymo metodikos.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17. Sprendimas dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priimamas socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens
(šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu savivaldybės administracijos nustatyta tvarka.“
pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „19¹ straipsnis. Budinčio globotojo vykdoma likusių be tėvų globos vaikų, socialinėsę rizikosą patiriančių vaikų priežiūra“. 2. Pakeisti 19¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Budintis globotojas prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, socialinėsę rizikosą patiriantį vaiką (toliau šiame straipsnyje – prižiūrimas vaikas, vaikas) pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį (toliau šiame straipsnyje – sutartis). Šioje sutartyje turi būti sulygta bent dėl šių sąlygų: sutarties šalys; sutarties objektas ir tikslas; vaiko globos (rūpybos) vieta (ji negali sutapti su globos centro registruotos buveinės ar socialinės globos įstaigos licencijoje nurodyta vieta); prižiūrimų vaikų skaičius; lėšų vaikui išlaikyti (vaiko globos (rūpybos) išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą) bei atlygio už vaikųo priežiūrą, dydis ir mokėjimųo tvarka; prižiūrimo vaiko trumpalaikės socialinės globos (laikino atokvėpio) suteikimo budinčiam globotojui tvarka; sutarties šalių atsakomybė dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo; kitos budinčio globotojo ir globos centro teisės ir tarpusavio įsipareigojimai; pagalbos teikimo budinčiam globotojui ir vaikui tvarka; sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 19² straipsniu:
„19² straipsnis. Globos centro funkcijos,
susijusios su vaikų globa (rūpyba) ir įvaikinimu
funkcijas, susijusias su vaikų globa (rūpyba) ir įvaikinimu:
1) vykdo globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paiešką;
2) vykdo globėjų (rūpintojų), įtėvių, šeimynų dalyvių pasirengimo globoti (rūpinti), įvaikinti vaikus vertinimą bei socialinių paslaugų įstaigų, teikiančių paslaugas vaikams, darbuotojų parengimą dirbti šiose įstaigose;
3) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka parenka vaikui globėją (rūpintoją) ir teikia jo kandidatūrą savivaldybės administracijai, jeigu vaikui nustatyta laikinoji globa.
Teikia galimo nuolatinio globėjo (rūpintojo) kandidatūrą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui;
4) teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aktualią informaciją apie asmenis, pasirengusius globoti (rūpinti) vaikus;
5) organizuoja ir pagal Globos centro nustatytą poreikį teikia pagalbą globojamiems (rūpinamiems) ar įvaikintiems vaikams;
6) organizuoja ir teikia pagalbą globėjams (rūpintojams), šeimynų dalyviams ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams. Socialinių paslaugų įstaigų, teikiančių paslaugas vaikams, darbuotojams ir įtėviams bei kartu gyvenantiems asmenims ši pagalba teikiama jų prašymu arba gavus išankstinį prašymą dėl tęstinių paslaugų teikimo po įvaikinimo;
7) teikia kitas teisės aktuose numatytas paslaugas, susijusias su vaikų globa (rūpyba) ir įvaikinimu. 2. Teikiant socialines paslaugas ir kitą pagalbą, vaiko atstovams pagal įstatymą išlaikomos jų teises ir pareigos.“
Pakeisti 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) asmuo, įgijęs socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį, arba baigęs socialinio darbo studijų krypties programą ir įgijęs socialinių mokslų kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį, arba“. 10 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
LICENCIJAVIMAS IR SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS AKREDITAVIMAS“. 11 straipsnis. Įstatymo papildymas 25¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 25¹ straipsniu:
„25¹straipsnis. Socialinės priežiūros akreditavimas
savivaldybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 2. Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis gali būti finansuojama tik akredituota socialinė priežiūra. 3. Savivaldybės informaciją apie jų teritorijoje veikiančias socialinių paslaugų įstaigas, teikiančias akredituotą socialinę priežiūrą, skelbia savo interneto svetainėse.“
25² straipsniu Papildyti Įstatymą 25² straipsniu: „25² straipsnis. Teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą suteikimas, pratęsimas, sustabdymas ar panaikinimas
socialinę priežiūrą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, jų padaliniui, pageidaujančiam teikti akredituotą socialinę priežiūrą (toliau – įstaiga, pageidaujanti teikti akredituotą socialinę priežiūrą). 2. Įstaiga, pageidaujanti teikti akredituotą socialinę priežiūrą, nustatytos formos prašymą teikti akredituotą socialinę priežiūrą pateikia savivaldybei, kurios teritorijoje ją teiks. Kartu su prašymu pateikiami socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytų akredituotai socialinei priežiūrai teikti keliamų reikalavimų patalpoms (jeigu paslaugai teikti būtinos patalpos) ir personalo išsilavinimui atitiktį pagrindžiantys dokumentai. 3. Savivaldybė ne ilgiau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos įvertina, ar socialinė priežiūra atitinka nustatytus reikalavimus, ir priima sprendimą dėl teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą suteikimo. 4.
4Sprendimas dėl įstaigos,
pageidaujančios teikti akredituotą socialinę priežiūrą, teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą galioja 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu per tą laiką socialinių paslaugų įstaigos teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą nebuvo sustabdyta ar panaikinta. 5. Socialinių paslaugų įstaigos teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą gali būti sustabdoma ne ilgiau kaip 6 mėnesiams šiais atvejais:
1) gavus socialinių paslaugų įstaigos prašymą;
2) savivaldybei nustačius akredituotos socialinės priežiūros teikimo pažeidimų ar neatitikimų nustatytiems reikalavimams. 6. Socialinių paslaugų įstaigos teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą panaikinama šiais atvejais:
1) gavus socialinių paslaugų įstaigos prašymą;
2) pasibaigus socialinių paslaugų įstaigos, kaip juridinio asmens, veiklai;
3) pasibaigus teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą galiojimo terminui;
4) socialinių paslaugų įstaigai per savivaldybės nustatytą terminą nepašalinus akredituotos socialinės priežiūros teikimo pažeidimų ar neatitikimų. 7. Sprendimą dėl teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą suteikimo, pratęsimo, sustabdymo ar panaikinimo priima savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Apie priimtą sprendimą įstaiga, pageidaujanti teikti akredituotą socialinę priežiūrą ar socialinių paslaugų įstaiga informuojama raštu.“
1Pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas, išskyrus asmenų su negalia gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas, kai jos neviršija 1 minimaliosios mėnesinės algos dydžio;“. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip:
„19) išmoka vaikui, išmoka besimokančio ar
studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;“. 14 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė
priežiūra senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia, socialinę riziką patiriantiems vaikams, socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims ir jų šeimoms finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų.“
2Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Socialinė priežiūra šeimoms, vaikų dienos
socialinė priežiūra finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.“
Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio
nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą bei socialinės globos poreikio likusiam be tėvų globos vaikui, vaikui su negalia, socialinės rizikos vaikui, suaugusiam asmeniui su negalia, senyvo amžiaus asmeniui, socialinės rizikos suaugusiam asmeniui nustatymo metodikas;“. 16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Akredituota vaikų dienos socialinė priežiūra teikiama nuo 2021 m. sausio 1 d. 5. Akredituota socialinė priežiūra, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą, teikiama nuo 2022 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
Papildymo 25¹ ir 25² straipsniais ir 8, 13, 19¹, 34, 36 STRAIPSNIų BEI šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 papildymo 25¹ir 25² straipsniais ir 8, 13, 19¹, 34, 36 straipsnių bei šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533
abu kartu – Įstatymų projektai) tikslas – gerinti socialinės priežiūros kokybę ir prieinamumą, atsižvelgiant į gyventojų poreikius; efektyviau vykdyti socialinių paslaugų planavimą, organizavimą ir teikimą. Įstatymų projektų uždaviniai:
užtikrinti socialinės priežiūros kokybę, nustatyti bendrus jos teikimo reikalavimus, reglamentuoti ir įtvirtinti socialinės priežiūros akreditavimą;
2) perduoti savivaldybėms akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros (vaikų dienos centrų) finansavimą (iš valstybės biudžeto dotacijų ir savivaldybių biudžetų lėšų). Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
Vyriausybės programos“, 68 punkte nurodyta, kad „mūsų ilgalaikė vizija – Lietuva, kurios regionuose yra patogios gyvenimo sąlygos, aukštą gyvenimo kokybę užtikrinanti infrastruktūra, teikiamos aukštos kokybės socialinės paslaugos <...>“. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – SPĮ) 13 straipsnio 6 dalyje apsiribojama deklaratyvia nuostata, kad savivaldybė kontroliuoja jos teritorijoje teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.
Tačiau praktika rodo, kad socialinės priežiūros kokybė yra nepakankama, ją teikia įvairūs subjektai – biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra pati savivaldybė, nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) ir privatus sektorius. Socialinės priežiūros teikimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, tačiau Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ministerija) organizuoja projektų atrankos konkursus teikiamai socialinei priežiūrai (vaikų dienos socialinei priežiūrai) finansuoti. Kasmet paraiškas finansuoti vaikų dienos socialinę priežiūrą ministerijai pateikia daugiau nei 350 pareiškėjų. Dėl sudėtingų ir ilgai užtrunkančių procedūrų (paraiškų vertinimas, ekspertų paslaugų pirkimas) neužtikrinamas nuolatinis ir tęstinis šias paslaugas teikiančių įstaigų finansavimas, kvalifikuotų specialistų įdarbinimas, todėl neužtikrinamas paslaugos prieinamumas, tęstinumas ir kokybė. Savivaldybės nežino visų savo teritorijoje veikiančių socialinės priežiūros teikėjų, todėl negali užtikrinti jų teikiamos socialinės priežiūros kokybės. Socialinės priežiūros licencijavimas SPĮ numatytas tik kaip galima socialinės globos paslaugų, kurių kokybės kontrolę vykdo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SPPD), alternatyva. Licencijuojamos kompleksines paslaugas teikiančios socialinės globos įstaigos. Tuo tarpu socialinė priežiūra yra nesudėtinga socialinė paslauga, kuriai teikti ne visais atvejais reikalinga infrastruktūra (pvz., pagalbos į namus paslaugos). Socialines paslaugas, jų turinį pagal atskiras socialinių paslaugų rūšis apibrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas Socialinių paslaugų katalogas.
Rekomendaciniai vaikų dienos socialinės priežiūros reikalavimai nustatyti socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, tačiau savivaldybės jais nesinaudoja kaip įrankiu socialinės priežiūros kokybei vertinti. Įstatymų projektais siekiama sukurti vienodą visose savivaldybėse socialinės priežiūros akreditavimo sistemą, kuri padėtų savivaldybėms kontroliuoti socialinę priežiūrą teikiančias socialinių paslaugų įstaigas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis SPĮ 2 straipsnio 10 dalimi, socialinių paslaugų įstaiga laikoma ne tik socialines paslaugas teikianti įtaiga (pvz., socialinių paslaugų centras, krizių centras ir pan.), bet ir visuomeninė organizacija (bendruomenė ir kt.). Savivaldybė su socialinės priežiūros teikėjais pasirašys socialinės priežiūros teikimo ir finansavimo sutartis, todėl ne tik žinos savo teritorijoje veikiančias socialinę priežiūrą teikiančias socialinių paslaugų įstaigas, bet ir turės visus akredituotos socialinės priežiūros teikėjus registruoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau – SPIS). Socialinių paslaugų įstaiga galės teikti akredituotą socialinę priežiūrą (pvz., vaikų dienos socialinė priežiūra, pagalba į namus ir kt.), o socialinės priežiūros gavėjas (globėjas, rūpintojas) ar teisėtas jo atstovas turės galimybę pasirinkti jos teikėją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pabrėžiant, jog savivaldybės yra atsakingos už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą, būtina imtis veiksmų savivaldybių, akredituojančių socialinę priežiūrą, atsakomybei už socialinės priežiūros kokybę stiprinti ir paslaugų prieinamumui didinti. Įstatymų projektai bei socialinės priežiūros paslaugų akreditavimo modelis, jo alternatyvos aptarti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr.
A1-45 patvirtinto veiklos projekto „Socialinės priežiūros paslaugų finansavimo sistemos tobulinimas“ komandoje, kurią sudaro ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, savivaldybių bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Teikiamiems projektams buvo pritarta. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo ministerija, vykdydama veiklos projektą „Socialinės priežiūros paslaugų finansavimo sistemos tobulinimas“. Įstatymų projektus parengė ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vyresnioji patarėja Almira Gecevičiūtė (tel. 8 706 68 141, el. p. [email protected]) ir vyriausioji specialistė Dalia Filipavičiūtė (tel. 8 706 68 265, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad savarankiškajai (Konstitucijos ir įstatymų priskirtai) savivaldybių funkcijai priskiriamas socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su NVO. SPĮ 13 straipsnio
teritorijos gyventojams užtikrinimą – planuoja ir organizuoja socialines paslaugas, kontroliuoja bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.
Savivaldybė organizuoja socialinių paslaugų asmenims (šeimoms) teikimą – inicijuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą (SPĮ 13 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pagal nustatytą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį skiria socialines paslaugas asmeniui (šeimai) (SPĮ 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka perka socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams (SPĮ 13 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Socialinei priežiūrai priskiriamos: pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo (šeimos paramos centrų, paramos šeimai tarnybų, vaikų dienos centrų ir kitų dienos centrų teikiamos paslaugos), apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose, laikino apnakvindinimo, intensyvios krizių įveikimo pagalbos, psichosocialinės pagalbos, apgyvendinimo nakvynės namuose ir krizių centruose, pagalbos globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įvaikintojams ir šeimynų dalyviams, apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugos. Šias paslaugas teikia apie 550 socialinių paslaugų įstaigų, jas gauna apie 75 tūkst. asmenų (šeimų). Šiuo metu rekomendacinio pobūdžio reikalavimai ar paslaugų teikimo rekomendacijos yra nustatyti visoms socialinės priežiūros paslaugoms, išskyrus apgyvendinimą krizių centre ir intensyvios krizių įveikimo pagalbos teikimą. Socialinės paslaugos finansuojamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų, socialinių paslaugų įstaigų lėšų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, užsienio fondų, paramos (aukų), asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas ir kitų lėšų.
Bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė priežiūra senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia, socialinę riziką patiriantiems vaikams, socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims ir jų šeimoms finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų. Socialinė priežiūra šeimoms finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų. Savivaldybės socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams perka viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Savivaldybės tiesiogiai finansuoja tik trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą teikiančias socialinės globos įstaigas, kurias savivaldybės nustatyta tvarka pasirenka pats socialinės globos gavėjas (globėjas, rūpintojas, kiti teisėti asmens atstovai) ar kurias globėjais (rūpintojais) teisės aktų nustatyta tvarka paskiria teismas ar savivaldybės administracijos direktorius. Be to, savivaldybės tiesiogiai finansuoja socialinių paslaugų įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar globos įstaigos dalininkė (savininkė) yra pati savivaldybė. Ministerija, įgyvendindama valstybės socialinių paslaugų programas ir projektus, taip pat finansuoja konkurso būdu atrinktus projektus, kuriuos įgyvendinant teikiama ir socialinė priežiūra (pvz., nuo 2002 m. organizuojami projektų atrankos konkursai vaikų dienos socialinei priežiūrai finansuoti, projektų vertinimą atlieka SPPD ir ekspertai, sutartis su konkursą laimėjusiais pareiškėjais pasirašo SPPD). Savivaldybės mažai dalyvauja šiame procese ir dažnai net neprisideda prie vaikų dienos centrų finansavimo. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte Nr.
ministro nustatyta tvarka akredituoti socialinių paslaugų įstaigų teikiamą socialinę priežiūrą, informaciją apie šias įstaigas teikti SPIS, sudaryti galimybes savivaldybėms tiesiogiai finansuoti licencijuotas socialinių paslaugų įstaigas ir akredituotą socialinę priežiūrą teikiančias socialinių paslaugų įstaigas, nustatyti esminius socialinės priežiūros akreditavimo reikalavimus ir tai, kad vaikų dienos socialinė priežiūra finansuojama ne tik iš savivaldybių biudžeto, bet ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Socialinę priežiūrą akredituoti siūloma etapais: pirmajame etape, nuo 2020 m. liepos 1 d., siūloma pradėti akredituoti vaikų dienos socialinę priežiūrą. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. vaikų dienos socialinę priežiūrą teikiančios įstaigos bus finansuojamos pagal Vaikų dienos centrų veiklos projektų atrankos konkurso 2020–2021 metais nuostatus. Nuo 2021 m. sausio 1 d. vaikų dienos socialinei priežiūrai finansuoti į savivaldybių biudžetus bus pervestos vaikų dienos centrų veiklos projektams finansuoti skirtos lėšos – 5,3 mln. Eur. Kitos socialinę priežiūrą teikiančios įstaigos turės galimybę pasirengti akreditavimo procedūrai ir, įgijusios teisę teikti akredituotą socialinę priežiūrą, ją teiks nuo 2022 m. sausio 1 d. Įstatymo projektu Nr. 1 numatoma suteikti teisę teikti akredituotą socialinę priežiūrą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus reikalavimus patalpoms (jeigu paslaugai teiktibūtinos patalpos) ir personalo išsilavinimui atitinkančioms įstaigoms, pageidaujančioms teikti akredituotą socialinę priežiūrą. Numatoma, kad teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą bus išduodama 3 metams ir pratęsiama 3 metų laikotarpiui.
Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai socialinei priežiūrai nėra susiję su higienos normomis, reikalavimais aplinkai ir kt., akreditavimo procedūra bus paprastesnė nei licencijavimo. Teisė teikti akredituotą socialinę priežiūra bus suteikiama terminuotai, kad savivaldybės periodiškai peržiūrėtų socialinę priežiūrą teikiančių įstaigų atitiktį socialinės priežiūros paslaugų teikimo reikalavimams. Akredituotą socialinę priežiūrą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos įgis teisę gauti finansavimą iš savivaldybių biudžetų lėšų, pasirašydamos paslaugų teikimo sutartis su savivaldybėmis. Įstatymo projekte Nr. 1 sąvoka „socialinę riziką patiriantis vaikas“ suvienodinta su galiojančiame SPĮ vartojama sąvoka. Kadangi likusių be tėvų globos vaikų ir socialinę riziką patiriančių vaikų priežiūrą, globą, globėjo skyrimą ir apgyvendinimą šeimoje, šeimynoje ar globos institucijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, socialinės globos poreikio nustatymo likusiam be tėvų globos vaikui ar socialinę riziką patiriančiam vaikui metodikos tapo nebeaktualios, todėl jas siūloma išbraukti iš SPĮ. Taip pat SPĮ 36 straipsnio 2 dalyje siūloma išbraukti socialinės rizikos suaugusio asmens socialinės globos poreikio nustatymo metodiką, nes socialines paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose teikti socialinę globą asmenims, patiriantiems socialinę riziką, išskyrus trumpalaikę globą psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigose asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, nenumatyta. Praktikoje asmenys, priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų, kreipiasi tiesiai į psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigas ir priimami atsižvelgiant į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kad asmuo serga priklausomybės liga, o savivaldybės sprendimas dėl socialinės globos skyrimo tokiu atveju nepriimamas.
Todėl nustatyti socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens socialinės globos poreikį nebeaktualu. Atsižvelgiant į tai, kad socialinė priežiūra šeimoms, vaikų dienos socialinė priežiūra yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, tikslinamas šių paslaugų finansavimo šaltinis (finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams). Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma patikslinti savarankiškosios savivaldybių funkcijos formuluotę – ji suderinta su SPĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta savivaldybių kompetencija socialinių paslaugų srityje. Priėmus siūlomus pakeitimus:
1) nustačius, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka socialinę priežiūrą akredituos ir jos teikimo kokybės kontrolę vykdys savivaldybės, bus užtikrinta teikiamos socialinės priežiūros kokybė;
2) bus nustatyti vienodi reikalavimai socialinių paslaugų įstaigoms, teikiančioms akredituotą socialinę priežiūrą;
3) bus supaprastintas licencijuotų socialinės globos įstaigų ir akredituotą socialinę priežiūrą teikiančių socialinių paslaugų įstaigų finansavimo mechanizmas, taip pat padidintas socialinės priežiūros prieinamumas asmeniui sudarant galimybę pasirinkti socialinę priežiūrą teikiančią akredituotą socialinių paslaugų įstaigą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus ir poįstatyminius teisės aktus, dalis dabar finansuojamų vaikų dienos centrų gali neatitikti akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimų. 6.
priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Įstatymo projekto Nr. 1 antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizika nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 2 nenumatoma reguliuoti Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto Nr. 2 antikorupcinis vertinimas neatliktas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslo subjektai, teikiantys socialinę priežiūrą, turės tokias pačias galimybes teikti akredituotą socialinę priežiūrą ir gauti jai finansavimą iš savivaldybių, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų socialinių paslaugų programoms ir projektams įgyvendinti, kaip ir socialines paslaugas teikiančios biudžetinės įstaigos. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Be kartu su Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamo Įstatymo projekto Nr. 2, kitų įstatymų priimti nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2020 m. birželio 30 d. turės priimti Įstatymo projekto Nr. 1 įgyvendinamuosius teisės aktus (Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašą ir socialinės priežiūros teikimo reikalavimus), patikslinti Specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodiką. Taip pat bus keičiama Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Įstatymo projekte Nr. 1 numatyta, kad socialinė priežiūra gali būti finansuojama ne tik iš savivaldybių biudžetų, bet ir iš valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Iš valstybės biudžeto lėšų socialinei priežiūrai vaikams finansuoti 2020–2021 m. numatyta skirti po 5,3 mln. Eur. Šias lėšas numatoma pervesti savivaldybių biudžetams kaip valstybės biudžeto dotacijas. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, SPPD nereikės kasmet vertinti projektų ir pasirašyti sutarčių su projektų vykdytojais (pvz., vien vaikų dienos centrų finansavimo projektų teikėjų 2019 m. buvo daugiau nei 300), todėl sumažės administracinė našta. Vaikų dienos socialinės priežiūros projektų administravimo išlaidos sudaro 96,4 tūkst.
Eur per metus, iš jų: Vaikų dienos centrų veiklos projektų atrankos komisijos bei darbuotojo, atsakingo už vaikų dienos centrų programą, atlygis už darbą – 18,6 tūkst. Eur per metus, SPPD administravimo ir projektų vertinimo išlaidos sudaro 77,8 tūkst. Eur per metus. Sutaupyta administravimo lėšų dalis galės būti skirta SPPD Socialinių paslaugų įstatyme nustatytai funkcijai – teikti metodinę pagalbą socialinės priežiūros kokybės kontrolės klausimais – stiprinti. Savivaldybėms nereikės organizuoti projektų atrankos konkursų ar rengti finansavimo programų, todėl socialinei priežiūrai akredituoti galės būti panaudojami tie patys žmogiškieji ištekliai. Numatomos administravimo išlaidos – 285 tūkst. Eur per metus. Savivaldybėms bus sudarytos galimybės skirti socialinę priežiūrą tiesiogiai pagal asmenų poreikius, jos galės akredituotą socialinę priežiūrą teikiančioms socialinių paslaugų įstaigoms pervesti lėšas ir vykdyti įstatymu pavestą socialinės priežiūros teikimo kontrolę. Atlikus administracinės naštos ūkio subjektams vertinimą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 patvirtintą Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodiką, nustatyta, kad administracinė našta akredituotą socialinę priežiūrą teikiančioms įstaigoms bus nežymi (pažyma pridedama). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „socialinės paslaugos“, „socialinės priežiūros akreditavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Būtina skelbti anglų ir rusų kalbomis.
2019-12-19
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies 9 punkte formuluotę „įstaiga, teikiančia socialinę globą“ reikėtų keisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta sąvoka
„socialinės globos įstaiga“. Be to, šiame punkte siūlytina kaip perteklinio
atsisakyti žodžio ,,tiesiogiai“. 2. Keičiamo įstatymo 25² straipsnio 4 ir
socialinę priežiūrą galioja 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Savivaldybė, įvertinusi, kad socialinių paslaugų įstaigos teikiama akredituota socialinė priežiūra atitinka nustatytus reikalavimus, teisės ją teikti galiojimo laikotarpį gali pratęsti 3 metams. Iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kokios teisinės pasekmės kils po to, kai galiojimo pratęsimo laikas baigsis – ar asmuo turės naujai kreiptis dėl teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą ar savivaldybė galės vėl pratęsti galiojimo laikotarpį ir kiek kartų ji galės tai daryti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tiek suteikiant teisę, tiek pratęsiant teisės galiojimo laikotarpį savivaldybė vertintų, ar teikiama akredituota socialinė priežiūra atitinka nustatytus reikalavimus, todėl nevisiškai aišku, kuo pratęsimas iš esmės skirtųsi nuo teisės suteikimo procedūros.
Kartu pastebėtina, kad neaišku, kas turėtų inicijuoti teisės teikti socialinę priežiūrą galiojimo laikotarpio pratęsimą – dėl to turėtų kreiptis ją teikiantis asmuo ar savivaldybė tą darytų savo iniciatyva. Siūlytina teisinį reguliavimą tobulinti šiais aspektais. 3. Reikėtų tikslinti įstatymo projekto 9 straipsnio
datą (dėl įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo). 4. Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime žodžiai „PAPILDYMO 25¹ IR 25² STRAIPSNIAIS“ turėtų būti rašomi po žodžio
2) įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 25² straipsnio 6 ir 7 dalyse reikėtų tikslinti numeraciją, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo straipsnio dalis sudaro punktai ir papunkčiai, kurie numeruojami skaičiais su skliausteliais, ir vietoj 6.1, 6.2 ir t. t.. rašyti 1), 2) ir t.t. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 2, 8, 13, 15, 16, 17, 19¹, 20, 30, 34, 36 STRAIPSNIų BEI šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Papildymo 19², 25¹ ir 25² straipsniais
2020-05-14
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 17 straipsnio tekstą įrašytinas paryškintas straipsnio numeris ir pavadinimas ,,17 straipsnis. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai)“, o tekste brauktinas skaičius ,,17”. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra nustatytos įvaikinimo sąlygos ir tvarka bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos ,,globos centro“ sąvokos turinį, siūlytina įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio pavadinime, šio straipsnio 1 dalyje atsisakyti globos centro funkcijų, susijusių su įvaikinimu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal Civilinio kodekso 3.221 straipsnį, duomenys apie įvaikinimą yra konfidencialūs ir negali būti atskleisti, siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio 1 dalies 5 ir
teikimu įvaikintiems vaikams. Pažymėtina, kad socialinės paslaugos jiems galės būti teikiamos bendra Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka. 3.
kodekso 3.157 straipsnyje, globėjo ir rūpintojo, kaip savo globotinių ir rūpintinių atstovų pagal įstatymą, teisinė padėtis yra apibrėžta Civilinio kodekso 3.240 straipsnyje, todėl nevisiškai suprantamas įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje siūlomas įtvirtinti reguliavimas, nes socialinių paslaugų teikimo faktas negali įtakoti vaiko atstovų pagal įstatymą teisinės padėties. 4. Siūlytina įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžių ,,Globos centro“ įrašyti žodžius ,,globos centro“, taip kaip tokia formuluotė vartojama visame keičiamame įstatyme. 5. Siūlytina įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžių ,,neviršija 1 minimaliosios mėnesinės algos dydžio“ įrašyti žodžius ,,neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2020-04-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Tomas Tomilinas, Seimo narys; Eitvydas Bingelis, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras; Daina Urbonaitienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja; Almira Gecevičiūtė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vyresnioji patarėja; Audronė Vareikytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-192 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
globą“ reikėtų keisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta sąvoka „socialinės globos įstaiga“. Be to, šiame punkte siūlytina kaip perteklinio atsisakyti žodžio ,,tiesiogiai“.
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4 ir 5 dalyse siūloma įtvirtinti, kad sprendimas dėl teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą galioja 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Savivaldybė, įvertinusi, kad socialinių paslaugų įstaigos teikiama akredituota socialinė priežiūra atitinka nustatytus reikalavimus, teisės ją teikti galiojimo laikotarpį gali pratęsti 3 metams. Iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kokios teisinės pasekmės kils po to, kai galiojimo pratęsimo laikas baigsis – ar asmuo turės naujai kreiptis dėl teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą ar savivaldybė galės vėl pratęsti galiojimo laikotarpį ir kiek kartų ji galės tai daryti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tiek suteikiant teisę, tiek pratęsiant teisės galiojimo laikotarpį savivaldybė vertintų, ar teikiama akredituota socialinė priežiūra atitinka nustatytus reikalavimus, todėl nevisiškai aišku, kuo pratęsimas iš esmės skirtųsi nuo teisės suteikimo procedūros. Kartu pastebėtina, kad neaišku, kas turėtų inicijuoti teisės teikti socialinę priežiūrą galiojimo laikotarpio pratęsimą – dėl to turėtų kreiptis ją teikiantis asmuo ar savivaldybė tą darytų savo iniciatyva. Siūlytina teisinį reguliavimą tobulinti šiais aspektais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalį ir numatyti ne šio straipsnio 2 dalies, bet 3 dalies kitą įsigaliojimo datą (dėl įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime žodžiai
„PAPILDYMO 25¹ IR 25² STRAIPSNIAIS“ turėtų būti rašomi
po žodžio „PAKEITIMO“; Pritarti 5.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-196
2) įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 25² straipsnio 6 ir 7 dalyse reikėtų tikslinti numeraciją, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo straipsnio dalis sudaro punktai ir papunkčiai, kurie numeruojami skaičiais su skliausteliais, ir vietoj 6.1,
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-02-07 Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Jūsų raštu, kuriame prašoma pateikti komitetui išvadą dėl Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 papildymo ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektų. Projektuose numatoma nuo 2021 m. sausio mėn. keisti Vaikų dienos centrų finansavimo modelį, t.y. vaikų dienos centrų projektų finansavimui skirtas valstybės biudžeto lėšas (5.3 mln. Eur) iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžeto perduoti savivaldybėms. Projektuose taip pat reglamentuojama, kad savivaldybės turės akredituoti socialinės priežiūros įstaigas. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija iš esmės pritaria projektams. Manome. kad vaikų dienos centrų finansavimas iš vieno šaltinio (savivaldybių) bus veiksmingesnis nei buvo iki šiol. Savivaldybės galės tiesiogiai finansuoti socialinės globos priežiūros paslaugas sudarydamos sutartis su akredituojamomis socialinių paslaugų įstaigomis. 2.
parengto nei šių paslaugų akreditavimo tvarkos projekto, nei akreditavimui būtinų reikalavimų atskiroms socialinės priežiūros paslaugų rūšims, nei patikslintos specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodikos. Todėl negalime įvertinti, kiek papildomų lėšų reikės naujos akreditavimo funkcijos vykdymui, neaišku, kiek laiko užtruks akreditavimo procedūros ir kt. Įvertinant tai, kad socialinės priežiūros paslaugų poreikis nuolat auga, ir tai, kad socialinių paslaugų įstaigomis bus laikomos ne tik paslaugas teikiančios įstaigos (pvz. krizių centras, nakvynės namai ir kt.), bet ir visuomeninės organizacijos (pvz. bendruomenės), manytina, kad akreditavimui gauti pareiškėjų skaičius bus didelis ir kasmet turės tendenciją didėti. Akreditavimo procedūroms vykdyti ir jas administruoti savivaldybėms turi būti skiriamos administravimo lėšos, todėl nesuprantamas aiškinamojo rašto 12 p. teiginys, kad „Sutaupyta administravimo lėšų dalis galės būti skirta Socialinių paslaugų priežiūros departamentui – teikti metodinę pagalbą socialinės priežiūros kokybės kontrolės funkcijai stiprinti.“ Atkreipiame dėmesį, kad socialinės priežiūros paslaugų kokybę savivaldybės tikrina jau daugelį metų, turi sukaupusios didelę patirtį, todėl departamento metodinė pagalba nėra būtina. Pritarti
pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys T. Tomilinas, 2020-02-06 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad akredituojant socialinę priežiūrą, personalas turės atitikti nustatytus reikalavimus, siūloma patikslinti kvalifikacinius reikalavimus socialiniams darbuotojams. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcija.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 patvirtino Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, Kvalifikacinių laipsnių sąrangą ir Studijų programų pavadinimų sudarymo principus, pagrįstus aukštųjų mokyklų vykdomų studijų programų analize, studijų tarpdiscipliniškumo / tarpkryptiškumo poreikiu ir Europos valstybių praktika. Įgyvendinant Įstatymą, 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1168 patvirtintas Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašas. Nauji kvalifikaciniai laipsniai suteikiami asmenims, pradėjusiems studijas 2017 metais. Vadovaujantis aukščiau išvardytais teisės aktais, asmenys, pradėję socialinio darbo studijas iki 2017 metų ir jas baigę, netenka teisės dirbti socialiniais darbuotojais. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas turėtų būti tikslinamas tiek, kiek tai susiję su mokslo ir studijų teisiniu reglamentavimu, taip pat su aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimu, derinant jį su Įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais. Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) asmuo, įgijęs socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį, arba baigęs socialinio darbo studijų krypties programą ir įgijęs socialinių mokslų kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį arba“
T. Tomilinas, 2020-02-06 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad bus akredituojama socialinė priežiūra, siūloma patikslinti asmens pajamų apskaičiavimą, nustatant mokėjimo už socialines paslaugas dydžius.
Nuo 2014 metų šalyje įgyvendinama institucinės globos pertvarka, kurios vienas iš tikslų - didinti savarankiškų ar iš dalies savarankiškų neįgalių suaugusių asmenų galimybes gyventi bendruomenėje gaunant reikiamą pagalbą, įgalinančią asmenį dalyvauti visuomenės gyvenime. Remiantis Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, šiuo metu socialinės globos namuose, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, gyvena 6511 žmonių su negalia, dar 449 laukia eilėje. Dabartinis teisinis reguliavimas demotyvuoja žmones su negalia dalyvauti darbo rinkoje, nes asmens mokėjimas už socialinę globą sudaro iki 80 proc. asmens pajamų. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – SPĮ) 30 str., 1 d., 1 p., nustatant asmens galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas.. Siekiant institucinės globos pertvarkos tikslų, siūlome netaikyti SPĮ 30 str., 1 d., 1 p. asmenims su negalia. Manytina, kad asmenims dalyvaujant darbo rinkoje, stiprės jų buitinis ir socialinis savarankiškumas, todėl daliai asmenų nebus reikalinga institucinė socialinė globa, asmenys galės gyventi ir integruotis į bendruomenę ir gauti socialinės priežiūros paslaugas. 2017–2018 m. šalyje valstybės biudžeto lėšomis buvo įsteigti 28 grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena 38 vaikai ir 174 suaugę asmenys su negalia. Viena iš pagrindinių kliūčių šiems aktyviai dalyvauti darbo rinkoje yra mokėjimo už socialines paslaugas dydis.
Remiantis perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ 5 priedu, matoma, kad Telšių, Tauragės, Kauno ir Marijampolės regionuose bus įkurti 51 Grupinio gyvenimo namai (toliau – GGN), kuriuose gyvens apie 500 žmonių su negalia. Didžiąją dalį šių namų gyventojų sudarys asmenys perėję gyventi iš stacionarių globos institucijų į bendruomenę, kita dalis – dabartiniai savivaldybių gyventojai. Sekančiame Europos Sąjungos investicijų 2021–2027 periode, alternatyvios bendruomeninės paslaugos bus kuriamos ir kituose šalies regionuose, todėl kuriant apgyvendinimo infrastruktūrą bendruomenėje būtina užtikrinti tvarų ir tolygų asmens įsitraukimą į darbo rinką. Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) su darbo santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas, išskyrus asmenų su negalia gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas, kai jos neviršija 1 minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Pritarti
T.
Seimo narys T. Tomilinas, 2020-02-06 N Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį išmoka vaikui (1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio (60,06 Eur) per mėnesį) mokama kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai. Universali išmoka vaikui skiriama ir mokama kiekvienam vaikui, nepriklausomai, ar jis gyvena šeimoje, pas globėjus (rūpintojus) ar socialinės globos įstaigoje. Taip pat, vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, gausių (auginančių 3 ir daugiau vaikų) ir nepasiturinčių šeimų (kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 250 Eur) vaikams, neįgaliems vaikams (asmenims) iki 18 metų arba vyresniems kaip 18 metų asmenims, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, papildomai skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio (40,17 Eur) išmoka per mėnesį. Vadovaujantis SPĮ, išmoka vaikui yra įtraukta į asmens pajamas, todėl vaikas su negalia, gaunantis socialines paslaugas (dienos socialinę globą, trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą) nustatytą procentinę dalį savo pajamų, tame tarpe ir išmokos vaikui dalį, turi sumokėti už socialines paslaugas. Išmokos vaikui esmė – užtikrinti vaiko interesus. Vaikui, gyvenančiam šeimoje su savo tėvais ar socialinės globos įstaigoje, ši išmoka tenka visa, o vaikui su negalia, gaunančiam socialines paslaugas – 20 arba 50 proc. (priklausomai nuo paslaugos rūšies). Taip yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Išmoka vaikui turėtų būti naudojama išimtinai tik individualiems vaiko poreikiams tenkinti, o ne socialinės globos išlaidoms padengti.
Išmokų vaikams įstatyme nuo 2018 m. sausio 1 d. įtvirtinta nauja išmokų vaikams rūšis – išmoka įvaikinus vaiką, todėl tikslinga šia išmoka papildyti SPĮ ir įtraukti į pajamas nustatant asmens (šeimos) finansines galimybes. Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19) išmoka vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;“
T. Tomilinas, 2020-02-06 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad globos centrų teikiamos paslaugos bus akredituojamos, siūloma patikslinti įstatyme globos centrų funkcijas. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme pateiktame globos centro apibrėžime nurodomas baigtinis globos centro funkcijų sąrašas, kuris šiuo metu jau nebeatliepia globos centrų vykdomų funkcijų. Kuriant globos centrų modelį iš anksto nebuvo galima numatyti visų globos centrams priskirtinų funkcijų, dėl to globos centro apibrėžimas buvo pateiktas ganėtinai siauras. Globos centrams pradėjus veiklą, buvo pastebėta, kad jie savo veiklą pagal turimas galimybes galėtų praplėsti, tačiau nesant teisinio pagrindo, t. y. šiuo metu globos centro apibrėžime nurodant baigtinį funkcijų sąrašą, tam užkertamas kelias.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina globos centro apibrėžime praplėsti globos centro funkcijas tokiomis veiklomis kaip teikimas paslaugų, susijusių su asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju ar įvaikintoju, paieška, asmenų pasirengimo tapti globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju ar įvaikintoju vertinimu, taip pat vaiko globos (rūpybos) organizavimu, pagalbos teikimu globojamam (rūpinamam), įvaikintam vaikui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviui. Globos centras, esant poreikiui, informuoja globėjus (rūpintojus), įtėvius, šeimynų dalyvius apie savivaldybėje teikiamas paslaugas ir paramą. Tai bus apibrėžta Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos apraše. Pasiūlymas:
dalies pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Globos centras – socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir, budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), įtėviams, šeimynų dalyviams, socialinių paslaugų įstaigų, dirbančių su vaikais, darbuotojams, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams siekiant grąžinti vaiką grąžinant į šeimą.“
T.
Seimo narys T. Tomilinas, 2020-02-06 N Argumentai: Globos centras – socialinių paslaugų įstaiga, kuri įgyvendina vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams vaiką gražinant į šeimą. Globos centras socialines paslaugas budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams) teikia be asmens prašymo, todėl bendra socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarka neturėtų būti taikoma. Dėl šios priežasties siūloma keisti Socialinių paslaugų įstatymo 15, 16 ir 17 straipsnių nuostatas. Socialinių paslaugų poreikių vertinimą arba įvertinimo organizavimą budintiems globotojams ir (ar) globėjams (rūpintojams) ir jų prižiūrimiems ar globojamiems vaikams atlieka ne socialinis darbuotojas, o globos koordinatorius, kuris ir organizuoja pagalbą budinčiam globotojui ir (ar) globėjui (rūpintojui), bendradarbiaudamas su kitomis socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigomis, kitais globos centro specialistais. Pasiūlymai:
dalies pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, skyrimo, asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu kreipiasi į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.“
pakeitimai: Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Asmens socialinių paslaugų poreikis, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti asmens interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis.“ Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Asmens
(šeimos) pageidaujančio gauti socialines paslaugas, kurias finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, socialinių paslaugų, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, poreikį, nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.“ Pakeisti 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Asmens
(šeimos) socialinių paslaugų, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, poreikį socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu periodiškai prižiūri socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai.“ Pakeisti 16 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Asmens
(šeimos) socialinių paslaugų, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, poreikio nustatymą, socialinių paslaugų skyrimą, sustabdymą ir nutraukimą reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas bei socialinės globos vaikui, suaugusiam asmeniui su negalia, senyvo amžiaus asmeniui, socialinę riziką patiriančiam suaugusiam asmeniui nustatymo metodikos.“
pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17. Sprendimas dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja
savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priimamas socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu savivaldybės administracijos nustatyta tvarka.“
T. Tomilinas, 2020-02-06 N Argumentai: Siekiant išskirti globos centro teikiamas paslaugas, nesusijusias su globojamo (rūpinamo) vaiko įstatyminio atstovo teisėmis ir pareigomis, nurodytomis šio įstatymo 19¹ straipsnyje, siūloma atskiru straipsniu nurodyti kitas globos centro funkcijas, susijusias su vaikų globa
(rūpyba) ir įvaikinimu. Pasiūlymas: Įstatymo papildymas 19² straipsniu Papildyti Įstatymą 19² straipsniu:
„19² straipsnis. Globos centro funkcijos, susijusios su
vaikų globa (rūpyba) ir įvaikinimu 1.
Globos centras vykdo šias funkcijas, susijusias su vaikų globa (rūpyba) ir įvaikinimu: 1.1. organizuoja globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paiešką; 1.2. vykdo globėjų (rūpintojų), įtėvių, šeimynų dalyvių pasirengimo globoti (rūpinti), įvaikinti vaikus vertinimą bei socialinių paslaugų įstaigų, teikiančių paslaugas vaikams, darbuotojų parengimą dirbti šiose įstaigose;
nustatyta tvarka parenka vaikui globėją (rūpintoją) ir teikia jo kandidatūrą savivaldybės administracijai, jei vaikui nustatyta laikinoji globa. Teikia galimo nuolatinio globėjo (rūpintojo) kandidatūrą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui;
ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aktualią informaciją apie asmenis, pasirengusius globoti (rūpinti) vaikus;
nustatytą poreikį teikia pagalbą globojamiems (rūpinamiems) ar įvaikintiems vaikams;
(rūpintojams), šeimynų dalyviams ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams. Socialinių paslaugų įstaigų, teikiančių paslaugas vaikams, darbuotojams ir įtėviams bei kartu gyvenantiems asmenims ši pagalba teikiama jų prašymu arba gavus išankstinį prašymą dėl tęstinių paslaugų teikimo po įvaikinimo;
paslaugas, susijusias su vaikų globa (rūpyba) ir įvaikinimu.“
pagalbą, vaiko atstovams pagal įstatymą išlaikomos jų teises ir pareigos.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4346 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir Seimo nario T. Tomilino pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7.
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Kindurys. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė, tel. 239 6363
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2020-05-04
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė padėjėjos R. Liekienė, I. Žukauskaitė, kviestieji asmenys: E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyr. patarėja vaikų klausimais, V. Toleikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, A. Gecevičiūtė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vyr. patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), 2019-12-193
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies 9 punkte formuluotę „įstaiga, teikiančia socialinę globą“ reikėtų keisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta sąvoka „socialinės globos įstaiga“. Be to, šiame punkte siūlytina kaip perteklinio atsisakyti žodžio ,,tiesiogiai“. Pritarti. Pasiūlymas.
Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 3 (buvusį 2) straipsnį ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 9 punktą išdėstyti taip:
„9) tiesiogiai finansuoja socialinę priežiūrą
ir socialinę globą, sudarydama sutartį su akredituotą socialinę priežiūrą teikiančia socialinių paslaugų įstaiga ar socialinės globos įstaiga, teikiančia socialinę globą, dėl asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo, jeigu šias įstaigas pasirenka pats socialinių paslaugų gavėjas (globėjas, rūpintojas), kiti teisėti asmens atstovai ir jeigu šioms paslaugoms nustatytas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis.“ 1.2 Teisės departamentas, 2019-12-196
dalyse siūloma įtvirtinti, kad sprendimas dėl teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą galioja 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Savivaldybė, įvertinusi, kad socialinių paslaugų įstaigos teikiama akredituota socialinė priežiūra atitinka nustatytus reikalavimus, teisės ją teikti galiojimo laikotarpį gali pratęsti 3 metams. Iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kokios teisinės pasekmės kils po to, kai galiojimo pratęsimo laikas baigsis – ar asmuo turės naujai kreiptis dėl teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą ar savivaldybė galės vėl pratęsti galiojimo laikotarpį ir kiek kartų ji galės tai daryti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tiek suteikiant teisę, tiek pratęsiant teisės galiojimo laikotarpį savivaldybė vertintų, ar teikiama akredituota socialinė priežiūra atitinka nustatytus reikalavimus, todėl nevisiškai aišku, kuo pratęsimas iš esmės skirtųsi nuo teisės suteikimo procedūros. Kartu pastebėtina, kad neaišku, kas turėtų inicijuoti teisės teikti socialinę priežiūrą galiojimo laikotarpio pratęsimą – dėl to turėtų kreiptis ją teikiantis asmuo ar savivaldybė tą darytų savo iniciatyva. Siūlytina teisinį reguliavimą tobulinti šiais aspektais. Pritarti. Pasiūlymas.
Pasiūlymas. Pakeisti projekto 12 (buvusį 6) straipsnį, atsisakant keičiamo įstatymo projekto 25² straipsnio 5 dalies (atitinkamai buvusias projekto 6-8 dalis pernumeruoti ir laikyti 5-7 dalimis): „5. Savivaldybė, įvertinusi, kad socialinių paslaugų įstaigos teikiama akredituota socialinė priežiūra atitinka nustatytus reikalavimus, teisės ją teikti galiojimo laikotarpį gali pratęsti 3 metams.“ 1.3 Teisės departamentas, 2019-12-1916
dalį ir numatyti ne šio straipsnio 2 dalies, bet 3 dalies kitą įsigaliojimo datą (dėl įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo). Pritarti. Argumentai. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir į tai, kad pasikeitė projekto straipsnių numeracija, reikia patikslinti projekto 16 straipsnio 1 ir 2 dalis. 1. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 16 (buvusio 9) straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 7 14 straipsnio 2 dalį ir
šio straipsnio 2 3 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.“
išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 7 14 straipsnio
1.4 Teisės departamentas, 2019-12-1912
atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime žodžiai „PAPILDYMO 25¹ IR 25² STRAIPSNIAIS“ turėtų būti rašomi po žodžio „PAKEITIMO“;
2) įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 25² straipsnio 6 ir 7 dalyse reikėtų tikslinti numeraciją, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo straipsnio dalis sudaro punktai ir papunkčiai, kurie numeruojami skaičiais su skliausteliais, ir vietoj 6.1, 6.2 ir t. t.. rašyti 1), 2) ir t.t. Pritarti. Argumentai: Pritariant Teisės departamento pastabai, taip pat kadangi įstatymo projektas papildytas naujas straipsniais, reikia atitinkamai patikslinti įstatymo projekto pavadinimą.
Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
20, 30, 34, 36 STRAIPSNIŲ BEI ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR Papildymo 19², 25¹ ir 25² straipsniais ĮSTATYMAS“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-02-07 * Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Jūsų raštu, kuriame prašoma pateikti komitetui išvadą dėl Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 papildymo ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektų. Projektuose numatoma nuo 2021 m. sausio mėn. keisti Vaikų dienos centrų finansavimo modelį, t.y. vaikų dienos centrų projektų finansavimui skirtas valstybės biudžeto lėšas (5.3 mln. Eur) iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžeto perduoti savivaldybėms. Projektuose taip pat reglamentuojama, kad savivaldybės turės akredituoti socialinės priežiūros įstaigas. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija iš esmės pritaria projektams. Manome. kad vaikų dienos centrų finansavimas iš vieno šaltinio (savivaldybių) bus veiksmingesnis nei buvo iki šiol. Savivaldybės galės tiesiogiai finansuoti socialinės globos priežiūros paslaugas sudarydamos sutartis su akredituojamomis socialinių paslaugų įstaigomis. 2. Pažymime, kad kol kas nėra parengto nei šių paslaugų akreditavimo tvarkos projekto, nei akreditavimui būtinų reikalavimų atskiroms socialinės priežiūros paslaugų rūšims, nei patikslintos specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodikos.
Todėl negalime įvertinti, kiek papildomų lėšų reikės naujos akreditavimo funkcijos vykdymui, neaišku, kiek laiko užtruks akreditavimo procedūros ir kt. Įvertinant tai, kad socialinės priežiūros paslaugų poreikis nuolat auga, ir tai, kad socialinių paslaugų įstaigomis bus laikomos ne tik paslaugas teikiančios įstaigos (pvz. krizių centras, nakvynės namai ir kt.), bet ir visuomeninės organizacijos (pvz. bendruomenės), manytina, kad akreditavimui gauti pareiškėjų skaičius bus didelis ir kasmet turės tendenciją didėti. Akreditavimo procedūroms vykdyti ir jas administruoti savivaldybėms turi būti skiriamos administravimo lėšos, todėl nesuprantamas aiškinamojo rašto 12 p. teiginys, kad „Sutaupyta administravimo lėšų dalis galės būti skirta Socialinių paslaugų priežiūros departamentui – teikti metodinę pagalbą socialinės priežiūros kokybės kontrolės funkcijai stiprinti.“ Atkreipiame dėmesį, kad socialinės priežiūros paslaugų kokybę savivaldybės tikrina jau daugelį metų, turi sukaupusios didelę patirtį, todėl departamento metodinė pagalba nėra būtina. Pritarti iš dalies. Priėmus įstatymą bus tvirtinami poįstatyminiai teisės aktai, kuriuose bus detaliau reglamentuoti reikalavimai atskiroms socialinės priežiūros paslaugų rūšims. Pagrindiniai reikalavimai socialinės priežiūros akreditavimui nustatomi Įstatymo projekto 6 skirsnyje. Akreditavimo procedūros numatomos supaprastintos ir nereikalaujančios didelių administravimo kaštų. Numatoma, kad lėšos savivaldybėms socialinės priežiūros akreditavimo administravimui bus skirtos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo narys Tomas Tomilinas, 2020-02-061 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad globos centrų teikiamos paslaugos bus akredituojamos, siūloma patikslinti įstatyme globos centrų funkcijas. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme pateiktame globos centro apibrėžime nurodomas baigtinis globos centro funkcijų sąrašas, kuris šiuo metu jau nebeatliepia globos centrų vykdomų funkcijų. Kuriant globos centrų modelį iš anksto nebuvo galima numatyti visų globos centrams priskirtinų funkcijų, dėl to globos centro apibrėžimas buvo pateiktas ganėtinai siauras. Globos centrams pradėjus veiklą, buvo pastebėta, kad jie savo veiklą pagal turimas galimybes galėtų praplėsti, tačiau nesant teisinio pagrindo, t. y. šiuo metu globos centro apibrėžime nurodant baigtinį funkcijų sąrašą, tam užkertamas kelias. Atsižvelgiant į tai, siūlytina globos centro apibrėžime praplėsti globos centro funkcijas tokiomis veiklomis kaip teikimas paslaugų, susijusių su asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju ar įvaikintoju, paieška, asmenų pasirengimo tapti globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju ar įvaikintoju vertinimu, taip pat vaiko globos (rūpybos) organizavimu, pagalbos teikimu globojamam (rūpinamam), įvaikintam vaikui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviui. Globos centras, esant poreikiui, informuoja globėjus (rūpintojus), įtėvius, šeimynų dalyvius apie savivaldybėje teikiamas paslaugas ir paramą. Tai bus apibrėžta Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos apraše. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Globos centras – socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir, budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), įtėviams, šeimynų dalyviams, socialinių paslaugų įstaigų, dirbančių su vaikais, darbuotojams, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams siekiant grąžinti vaiką grąžinant į šeimą.“ Pritarti. Pasiūlymas. Kadangi pasiūlymas susijęs su teikiamo projekto tikslu – gerinti socialinės priežiūros kokybę ir prieinamumą bei įtvirtinti socialinės priežiūros akreditavimą, siūlome įstatymo projektą papildyti nauju
juos laikyti 2 ir 3 straipsniais) ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Globos centras – socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir, budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), įtėviams, šeimynų dalyviams, socialinių paslaugų įstaigų, dirbančių su vaikais, darbuotojams, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką grąžinant į šeimą.“ 1.1.1 Seimo narys Tomas Tomilinas, 2020-02-064 N Argumentai: Globos centras – socialinių paslaugų įstaiga, kuri įgyvendina vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams vaiką gražinant į šeimą. Globos centras socialines paslaugas budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams) teikia be asmens prašymo, todėl bendra socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarka neturėtų būti taikoma. Dėl šios priežasties siūloma keisti Socialinių paslaugų įstatymo 15, 16 ir 17 straipsnių nuostatas. Socialinių paslaugų poreikių vertinimą arba įvertinimo organizavimą budintiems globotojams ir (ar) globėjams (rūpintojams) ir jų prižiūrimiems ar globojamiems vaikams atlieka ne socialinis darbuotojas, o globos koordinatorius, kuris ir organizuoja pagalbą budinčiam globotojui ir (ar) globėjui (rūpintojui), bendradarbiaudamas su kitomis socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigomis, kitais globos centro specialistais.
Pasiūlymai:
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą
finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, skyrimo, asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu kreipiasi į asmens
(šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.“ Pritarti. Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projektą papildyti nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą
finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku rašytiniu prašymu kreipiasi į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.“ 1.1.2 Seimo narys Tomas Tomilinas, 2020-02-065 N 16 straipsnio pakeitimai:
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmens socialinių paslaugų poreikis, išskyrus
globos centrų teikiamas socialines paslaugas, nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti asmens interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis.“ Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Asmens (šeimos) pageidaujančio gauti socialines paslaugas, kurias finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, socialinių paslaugų, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, poreikį, nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.“ Pakeisti 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų, išskyrus
globos centrų teikiamas socialines paslaugas, poreikį socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu periodiškai prižiūri socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai.“ Pakeisti 16 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų, išskyrus
globos centrų teikiamas socialines paslaugas, poreikio nustatymą, socialinių paslaugų skyrimą, sustabdymą ir nutraukimą reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas bei socialinės globos vaikui, suaugusiam asmeniui su negalia, senyvo amžiaus asmeniui, socialinę riziką patiriančiam suaugusiam asmeniui nustatymo metodikos.“ Pritarti. Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmens socialinių paslaugų poreikis, išskyrus
globos centrų teikiamas socialines paslaugas, nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti asmens interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis.“ 2.
Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmens (šeimos), pageidaujančio (pageidaujančios)
gauti socialines paslaugas, kurias finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, socialinių paslaugų, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, poreikį nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.“
taip:
„7. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų, išskyrus
globos centrų teikiamas socialines paslaugas, poreikį socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu periodiškai peržiūri socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai.“
taip:
„9. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų, išskyrus
globos centrų teikiamas socialines paslaugas, poreikio nustatymą, socialinių paslaugų skyrimą, sustabdymą ir nutraukimą reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas bei socialinės globos poreikio vaikui, suaugusiam asmeniui su negalia, senyvo amžiaus asmeniui, socialinę riziką patiriančiam suaugusiam asmeniui nustatymo metodikos.“ 1.1.3 Seimo narys Tomas Tomilinas, 2020-02-066 N
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17.
Sprendimas dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priimamas socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens
(šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu savivaldybės administracijos nustatyta tvarka.“ Pritarti. Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projektą papildyti nauju 6 straipsniu (atitinkamai buvusį projekto 3 straipsnį pernumeruoti ir laikyti 7 straipsniu) ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17. Sprendimas dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priimamas socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu savivaldybės administracijos nustatyta tvarka.“ 1.2.
Seimo narys Tomas Tomilinas, 2020-02-068 N Argumentai: Siekiant išskirti globos centro teikiamas paslaugas, nesusijusias su globojamo (rūpinamo) vaiko įstatyminio atstovo teisėmis ir pareigomis, nurodytomis šio įstatymo 19¹ straipsnyje, siūloma atskiru straipsniu nurodyti kitas globos centro funkcijas, susijusias su vaikų globa (rūpyba) ir įvaikinimu. Pasiūlymas:
Įstatymo papildymas 19² straipsniu Papildyti Įstatymą 19² straipsniu: „19² straipsnis. Globos centro funkcijos, susijusios su vaikų globa (rūpyba) ir įvaikinimu
vykdo šias funkcijas, susijusias su vaikų globa (rūpyba) ir įvaikinimu: 1.1. organizuoja globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paiešką; 1.2. vykdo globėjų (rūpintojų), įtėvių, šeimynų dalyvių pasirengimo globoti (rūpinti), įvaikinti vaikus vertinimą bei socialinių paslaugų įstaigų, teikiančių paslaugas vaikams, darbuotojų parengimą dirbti šiose įstaigose;
nustatyta tvarka parenka vaikui globėją (rūpintoją) ir teikia jo kandidatūrą savivaldybės administracijai, jei vaikui nustatyta laikinoji globa.
Teikia galimo nuolatinio globėjo (rūpintojo) kandidatūrą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui;
ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aktualią informaciją apie asmenis, pasirengusius globoti (rūpinti) vaikus;
nustatytą poreikį teikia pagalbą globojamiems (rūpinamiems) ar įvaikintiems vaikams;
(rūpintojams), šeimynų dalyviams ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams. Socialinių paslaugų įstaigų, teikiančių paslaugas vaikams, darbuotojams ir įtėviams bei kartu gyvenantiems asmenims ši pagalba teikiama jų prašymu arba gavus išankstinį prašymą dėl tęstinių paslaugų teikimo po įvaikinimo;
paslaugas, susijusias su vaikų globa (rūpyba) ir įvaikinimu.“
pagalbą, vaiko atstovams pagal įstatymą išlaikomos jų teises ir pareigos.“ Pritarti iš dalies. Pasiūlymas. Siūlome Seimo nario siūlomo 19² straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoje žodžio „organizuoja“ įrašyti žodį „vykdo“, įstatymo projektą papildyti nauju 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Įstatymo papildymas 19² straipsniu Papildyti Įstatymą 19² straipsniu: „19² straipsnis.
funkcijos, susijusios su vaikų globa (rūpyba) ir įvaikinimu
šias funkcijas, susijusias su vaikų globa (rūpyba) ir įvaikinimu:
(rūpintojų) ir įtėvių paiešką; 1.2. 2) vykdo globėjų (rūpintojų), įtėvių, šeimynų dalyvių pasirengimo globoti (rūpinti), įvaikinti vaikus vertinimą bei socialinių paslaugų įstaigų, teikiančių paslaugas vaikams, darbuotojų parengimą dirbti šiose įstaigose;
nustatyta tvarka parenka vaikui globėją (rūpintoją) ir teikia jo kandidatūrą savivaldybės administracijai, jeigu vaikui nustatyta laikinoji globa. Teikia galimo nuolatinio globėjo (rūpintojo) kandidatūrą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui;
įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aktualią informaciją apie asmenis, pasirengusius globoti (rūpinti) vaikus;
nustatytą poreikį teikia pagalbą globojamiems (rūpinamiems) ar įvaikintiems vaikams;
(rūpintojams), šeimynų dalyviams ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams. Socialinių paslaugų įstaigų, teikiančių paslaugas vaikams, darbuotojams ir įtėviams bei kartu gyvenantiems asmenims ši pagalba teikiama jų prašymu arba gavus išankstinį prašymą dėl tęstinių paslaugų teikimo po įvaikinimo;
paslaugas, susijusias su vaikų globa (rūpyba) ir įvaikinimu. 2. Teikiant socialines paslaugas ir kitą pagalbą, vaiko atstovams pagal įstatymą išlaikomos jų teises ir pareigos.“ 2.
Seimo narys Tomas Tomilinas, 2020-02-069 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad akredituojant socialinę priežiūrą, personalas turės atitikti nustatytus reikalavimus, siūloma patikslinti kvalifikacinius reikalavimus socialiniams darbuotojams. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcija. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 patvirtino Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, Kvalifikacinių laipsnių sąrangą ir Studijų programų pavadinimų sudarymo principus, pagrįstus aukštųjų mokyklų vykdomų studijų programų analize, studijų tarpdiscipliniškumo /tarpkryptiškumo poreikiu ir Europos valstybių praktika. Įgyvendinant Įstatymą, 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1168 patvirtintas Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašas. Nauji kvalifikaciniai laipsniai suteikiami asmenims, pradėjusiems studijas 2017 metais. Vadovaujantis aukščiau išvardytais teisės aktais, asmenys, pradėję socialinio darbo studijas iki 2017 metų ir jas baigę, netenka teisės dirbti socialiniais darbuotojais. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas turėtų būti tikslinamas tiek, kiek tai susiję su mokslo ir studijų teisiniu reglamentavimu, taip pat su aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimu, derinant jį su Įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais. Pasiūlymas: 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) asmuo, įgijęs socialinio darbo kvalifikacinį
(profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį, arba baigęs socialinio darbo studijų krypties programą ir įgijęs socialinių mokslų kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį arba“ Pritarti. Argumentai.
Argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad akredituojant socialinę priežiūrą personalas turės atitikti nustatytus reikalavimus, siūlome atitinkamai patikslinti įstatymo 20 straipsnį. Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projektą papildyti nauju 9 straipsniu (atitinkamai buvusius projekto 4-6 straipsnius pernumeruoti ir laikyti 10-12 straipsniais) ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) asmuo, įgijęs socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį, arba baigęs socialinio darbo studijų krypties programą ir įgijęs socialinių mokslų kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį, arba“. 3.1 Seimo narys Tomas Tomilinas,
1 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad bus akredituojama socialinė priežiūra, siūloma patikslinti asmens pajamų apskaičiavimą, nustatant mokėjimo už socialines paslaugas dydžius. Nuo 2014 metų šalyje įgyvendinama institucinės globos pertvarka, kurios vienas iš tikslų - didinti savarankiškų ar iš dalies savarankiškų neįgalių suaugusių asmenų galimybes gyventi bendruomenėje gaunant reikiamą pagalbą, įgalinančią asmenį dalyvauti visuomenės gyvenime. Remiantis Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, šiuo metu socialinės globos namuose, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, gyvena 6511 žmonių su negalia, dar 449 laukia eilėje. Dabartinis teisinis reguliavimas demotyvuoja žmones su negalia dalyvauti darbo rinkoje, nes asmens mokėjimas už socialinę globą sudaro iki 80 proc. asmens pajamų. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – SPĮ) 30 str., 1 d., 1 p., nustatant asmens galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas.. Siekiant institucinės globos pertvarkos tikslų, siūlome netaikyti SPĮ 30 str., 1 d., 1 p. asmenims su negalia.
Manytina, kad asmenims dalyvaujant darbo rinkoje, stiprės jų buitinis ir socialinis savarankiškumas, todėl daliai asmenų nebus reikalinga institucinė socialinė globa, asmenys galės gyventi ir integruotis į bendruomenę ir gauti socialinės priežiūros paslaugas. 2017–2018 m. šalyje valstybės biudžeto lėšomis buvo įsteigti 28 grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena 38 vaikai ir 174 suaugę asmenys su negalia. Viena iš pagrindinių kliūčių šiems aktyviai dalyvauti darbo rinkoje yra mokėjimo už socialines paslaugas dydis. Remiantis perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83
„Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų
paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ 5 priedu, matoma, kad Telšių, Tauragės, Kauno ir Marijampolės regionuose bus įkurti 51 Grupinio gyvenimo namai (toliau – GGN), kuriuose gyvens apie 500 žmonių su negalia. Didžiąją dalį šių namų gyventojų sudarys asmenys perėję gyventi iš stacionarių globos institucijų į bendruomenę, kita dalis – dabartiniai savivaldybių gyventojai. Sekančiame Europos Sąjungos investicijų 2021–2027 periode, alternatyvios bendruomeninės paslaugos bus kuriamos ir kituose šalies regionuose, todėl kuriant apgyvendinimo infrastruktūrą bendruomenėje būtina užtikrinti tvarų ir tolygų asmens įsitraukimą į darbo rinką.
Pasiūlymas: 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) su darbo santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas, išskyrus asmenų su negalia gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas, kai jos neviršija 1 minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Pritarti. Argumentai. Kadangi bus akredituojama socialinė priežiūra, siūloma patikslinti asmens pajamų apskaičiavimą, nustatant mokėjimo už socialines paslaugas dydžius. Siūloma atitinkamai patikslinti įstatymo 30 straipsnį, kad nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas nebūtų įskaitomos asmenų su negalia gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos, kai jos neviršija 1 minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projektą papildyti nauju 13 straipsniu (atitinkamai pernumeruoti buvusius 7-9 straipsnius ir laikyti 14-16 straipsniais) ir šio straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „13 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas 1.
išdėstyti taip: „1) su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas, išskyrus asmenų su negalia gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas, kai jos neviršija 1 minimaliosios mėnesinės algos dydžio.“ 3.2 Seimo narys Tomas Tomilinas,
2 N Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį išmoka vaikui (1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio (60,06 Eur) per mėnesį) mokama kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai. Universali išmoka vaikui skiriama ir mokama kiekvienam vaikui, nepriklausomai, ar jis gyvena šeimoje, pas globėjus (rūpintojus) ar socialinės globos įstaigoje. Taip pat, vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, gausių (auginančių 3 ir daugiau vaikų) ir nepasiturinčių šeimų (kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 250 Eur) vaikams, neįgaliems vaikams (asmenims) iki
bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, papildomai skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio (40,17 Eur) išmoka per mėnesį. Vadovaujantis SPĮ, išmoka vaikui yra įtraukta į asmens pajamas, todėl vaikas su negalia, gaunantis socialines paslaugas (dienos socialinę globą, trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą) nustatytą procentinę dalį savo pajamų, tame tarpe ir išmokos vaikui dalį, turi sumokėti už socialines paslaugas. Išmokos vaikui esmė – užtikrinti vaiko interesus.
Vaikui, gyvenančiam šeimoje su savo tėvais ar socialinės globos įstaigoje, ši išmoka tenka visa, o vaikui su negalia, gaunančiam socialines paslaugas – 20 arba 50 proc. (priklausomai nuo paslaugos rūšies). Taip yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Išmoka vaikui turėtų būti naudojama išimtinai tik individualiems vaiko poreikiams tenkinti, o ne socialinės globos išlaidoms padengti. Išmokų vaikams įstatyme nuo 2018 m. sausio 1 d. įtvirtinta nauja išmokų vaikams rūšis – išmoka įvaikinus vaiką, todėl tikslinga šia išmoka papildyti SPĮ ir įtraukti į pajamas nustatant asmens (šeimos) finansines galimybes. Pasiūlymas: 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip:
„19) išmoka vaikui, išmoka besimokančio ar
studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;“ Pritarti. Argumentai. Kadangi bus akredituojama socialinė priežiūra, siūloma patikslinti asmens pajamų apskaičiavimą, nustatant mokėjimo už socialines paslaugas dydžius. Siūloma atitinkamai patikslinti įstatymo 30 straipsnį, kad nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, nebūtų įskaitoma išmoka vaikui. Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projekto 13 straipsnį papildyti 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19) išmoka vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-04-15 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4346 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir Seimo nario T. Tomilino pasiūlymus. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjas: Rimantas Jonas Dagys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Patarėja A. Dolmantienė