Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis: „1. Asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, didinti jos intensyvumą), valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato sanitarinės apsaugos zonas. jei sanitarinė apsaugos zona yra 500 metrų ir mažiau – leidžiama tik rekonstruoti ir modernizuoti, nedidinant bendro laikomų gyvulių skaičiaus. Asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, vykdyti arba didinti jos intensyvumą) sanitarinė apsaugos zona turi būti ne mažesnė kaip 2000 metrų. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Žemės įstatymu. 2. Ūkinei veiklai, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius nustato Vyriausybė. Pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai (iki 300 sutartinių gyvulių), su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos nenustatomos. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai gali būti sumažinti padidinti. 3.
sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, gali būti nustatyti kitokie, bet ne mažesni negu Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai.”2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
sveikatos apsaugos ministras iki 2020 m. birželio 30 d. pakoreguoja šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Antanas Matulas Stasys Tumėnas
Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, didinti jos intensyvumą), valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato sanitarinės apsaugos zonas. jei sanitarinė apsaugos zona yra 500 metrų ir mažiau
pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ūkinei veiklai, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos
zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius nustato Vyriausybė. Pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai (iki 300 sutartinių gyvulių), su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos nenustatomos. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai gali būti sumažinti padidinti.”
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, gali būti nustatyti kitokie, bet ne mažesni negu Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai.”
1Šis įstatymas įsigalioja, išskyrus šio straipsnio 2 dalį 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Antanas Matulas
RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO NR. I-1495 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. IX-886 24 STRAIPSNIO PAKEITIMŲ PROJEKTŲ
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 1 ir 2 priedų papildymo ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 24 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai (toliau – įstatymų projektai) parengti, siekiant įstatymais reglamentuoti sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžius. Taip pat, planuojant ūkines veiklas, įskaitant ir galvijų auginimą, atlikti poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą, kai kompleksuose yra mažesnis skaičius gyvulių. Sovietiniais metais buvo įsigalėjusi praktika gyvulininkystės kompleksus statyti šalia gyvenviečių, neatsižvelgiant į gyventojų poreikius, nesilaikant ar grubiai pažeidžiant higienos normų reikalavimus. Pastaraisiais metais gyvulininkystės kompleksai intensyviai renovuojami, vykdoma plėtra, didinamas auginamų gyvulių skaičius juose. Atkreiptinas dėmesys, kad augant gyvulių skaičiui, plečiasi ir su tuo susijusių spręstinų problemų mastas: auga srutų kiekiai, kurios surenkamos ne visada tam pritaikytose sandariose rezervuaruose; didėja dirbamos žemės plotai, kuriuose jos išlaistomos; nuolatinis palydovas - nepakeliamas dvokas, kuriuo kvėpuoja gyventojai. Sanitarinės apsaugos zonos dažnai nustatomos, pvz. 500 metrų atstumu nuo komplekso, bet ne visu perimetru, o tik pagal poreikį, be jokių argumentų, iš tos pusės kur yra vandentiekio apsauginė zona arba prasideda gyvenvietės gatvė. Tuo tarpu sanitarinė apsauginė zona iš kitos pusės, į laukus, kurioje nėra jokių kliūčių, – 1,5-2 kilometrų. Todėl siekiama, kad sanitarinė apsaugos zona turėtų būti nustatoma 500 metrų visu perimetru.
Kadangi yra paliktas didelis tarpas nuo kada gali būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, pvz. kiaulėms nuo 1500 iki 3000, karvėms ir buliams nuo 250 ir daugiau, tai pastebima, kad tarnybos, kurios priima sprendimą ar atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar ne, galimai dažnai klastoja dokumentus, nenurodydamos įvairių svarbių aplinkybių, atstumų iki gyvenviečių ir panašiai. Todėl tikslinga tiksliau reglamentuoti nuo kada yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas, o ribą, kada vykdoma atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo – panaikinta arba sumažinta. Tai turi būti įtvirtinta įstatymu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Matulas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu įstatyme, sanitarinės apsaugos zonų ribos nėra aiškiai apibrėžtos ar kitaip reglamentuotos. Todėl asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla ir susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės13 d. įsakymu Nr. V-474 “Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo”. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procesuose dalyvauja ir atitinkamus sprendimus priima Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Trūkstant aiškaus reglamentavimo įstatyme: įsivelia netikslumų, neretai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos yra ginčytinos, ne visada nustatomos atsižvelgiant į gyventojų interesus. Todėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektu siekiama numatyti aiškų sanitarinių apsaugos zonų reglamentavimą. Jei sanitarinė apsaugos zona yra 500 metrų ir mažiau – leidžiama tik rekonstruoti ir modernizuoti, nedidinant bendro laikomų gyvulių skaičiaus. Asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, vykdyti arba didinti jos intensyvumą) sanitarinė apsaugos zona turi būti ne mažesnė kaip 1000 metrų. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme pateikiamas planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, gyvulių rūšių sąrašas ir vienetų skaičius fermose paskutinį kartą koreguotas tik 2013 metais. Keičiantis gyvenimo kokybės suvokimui, miestelių ir kaimų gyventojai taip pat nori gyventi kokybiškai ir sveikai, kvėpuoti švariu ir sveiku oru, todėl poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai poveikis turėtų būti vertinamas esant mažesniam, įskaitant ir galvijus, gyvulių skaičiui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminologinei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
13 d. įsakymas Nr. V-474 “Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo”
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardinantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, įstatymų projektų sąvokos bus derinamos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „sanitarinė apsaugos zona“, „ferma“,
„kompleksas“, „gyvuliai“, „ūkinė veikla“, „poveikio aplinkai vertinimas“, „visuomenės
sveikatai vertinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Antanas Matulas Stasys Tumėnas
RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO NR. I-1495 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. IX-886 24 STRAIPSNIO PAKEITIMŲ PROJEKTŲ
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 1 ir 2 priedų papildymo ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 24 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai (toliau – įstatymų projektai) parengti, siekiant įstatymais reglamentuoti sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžius. Taip pat, planuojant ūkines veiklas, įskaitant ir galvijų auginimą, atlikti poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą, kai kompleksuose yra mažesnis skaičius gyvulių. Sovietiniais metais buvo įsigalėjusi praktika gyvulininkystės kompleksus statyti šalia gyvenviečių, neatsižvelgiant į gyventojų poreikius, nesilaikant ar grubiai pažeidžiant higienos normų reikalavimus. Pastaraisiais metais gyvulininkystės kompleksai intensyviai renovuojami, vykdoma plėtra, didinamas auginamų gyvulių skaičius juose. Atkreiptinas dėmesys, kad augant gyvulių skaičiui, plečiasi ir su tuo susijusių spręstinų problemų mastas: auga srutų kiekiai, kurios surenkamos ne visada tam pritaikytose sandariose rezervuaruose; didėja dirbamos žemės plotai, kuriuose jos išlaistomos; nuolatinis palydovas - nepakeliamas dvokas, kuriuo kvėpuoja gyventojai. Sanitarinės apsaugos zonos dažnai nustatomos, pvz. 500 metrų atstumu nuo komplekso, bet ne visu perimetru, o tik pagal poreikį, be jokių argumentų, iš tos pusės kur yra vandentiekio apsauginė zona arba prasideda gyvenvietės gatvė. Tuo tarpu sanitarinė apsauginė zona iš kitos pusės, į laukus, kurioje nėra jokių kliūčių, – 1,5-2 kilometrų. Todėl siekiama, kad sanitarinė apsaugos zona turėtų būti nustatoma 500 metrų visu perimetru.
Kadangi yra paliktas didelis tarpas nuo kada gali būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, pvz. kiaulėms nuo 1500 iki 3000, karvėms ir buliams nuo 250 ir daugiau, tai pastebima, kad tarnybos, kurios priima sprendimą ar atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar ne, galimai dažnai klastoja dokumentus, nenurodydamos įvairių svarbių aplinkybių, atstumų iki gyvenviečių ir panašiai. Todėl tikslinga tiksliau reglamentuoti nuo kada yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas, o ribą, kada vykdoma atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo – panaikinta arba sumažinta. Tai turi būti įtvirtinta įstatymu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Matulas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu įstatyme, sanitarinės apsaugos zonų ribos nėra aiškiai apibrėžtos ar kitaip reglamentuotos. Todėl asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla ir susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės13 d. įsakymu Nr. V-474 “Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo”. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procesuose dalyvauja ir atitinkamus sprendimus priima Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Trūkstant aiškaus reglamentavimo įstatyme: įsivelia netikslumų, neretai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos yra ginčytinos, ne visada nustatomos atsižvelgiant į gyventojų interesus. Todėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektu siekiama numatyti aiškų sanitarinių apsaugos zonų reglamentavimą. Jei sanitarinė apsaugos zona yra 500 metrų ir mažiau – leidžiama tik rekonstruoti ir modernizuoti, nedidinant bendro laikomų gyvulių skaičiaus. Asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, vykdyti arba didinti jos intensyvumą) sanitarinė apsaugos zona turi būti ne mažesnė kaip 1000 metrų. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme pateikiamas planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, gyvulių rūšių sąrašas ir vienetų skaičius fermose paskutinį kartą koreguotas tik 2013 metais. Keičiantis gyvenimo kokybės suvokimui, miestelių ir kaimų gyventojai taip pat nori gyventi kokybiškai ir sveikai, kvėpuoti švariu ir sveiku oru, todėl poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai poveikis turėtų būti vertinamas esant mažesniam, įskaitant ir galvijus, gyvulių skaičiui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminologinei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
13 d. įsakymas Nr. V-474 “Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo”
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardinantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, įstatymų projektų sąvokos bus derinamos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „sanitarinė apsaugos zona“, „ferma“,
„kompleksas“, „gyvuliai“, „ūkinė veikla“, „poveikio aplinkai vertinimas“, „visuomenės
sveikatai vertinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti,
kad įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2019 m. birželio 6 d. priėmė Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo NR. IX-886 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2192, kuris įsigalioja
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, kurio IV skyriaus pirmasis skirsnis reglamentuoja sanitarines apsaugos zonas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma keisti Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio redakciją, kuri galios tik iki 2019 m. gruodžio 31 d., o minėtuose įstatymuose naujai reglamentuojamos sanitarinės apsaugos zonos, siūlytina projekto rengėjams įvertinti naują teisinį reguliavimą ir, jeigu tikslinga, teikti Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio pakeitimus tai redakcijai, kuri įsigalios 2020 m. sausio 1 d., bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimus. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad 500 metrų ir mažesnėse sanitarinės apsaugos zonose esantys statiniai, kuriuose vykdoma ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, gali būti tik rekonstruojami ir modernizuojami, nedidinant bendro laikomų gyvulių skaičiaus. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar galėtų būti atliekamas tokių statinių kapitalinis ir paprastasis remontas, kai tai nesusiję su laikomų gyvulių skaičiaus didinimu.
Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Be to, svarstytina, ar projekto
nuostatomis, nes nėra aišku, ar projektu siūlomas reguliavimas būtų taikomas aukščiau minėtų statinių rekonstravimui ar modernizavimui, jeigu atitinkami statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti iki įstatymo įsigaliojimo, bet statybos darbai, įsigaliojus įstatymui, dar nebuvo pradėti. Kartu pastebėtina, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, sanitarinė apsaugos zona turėtų būti ne mažesnė kaip 2 000 metrų ir tais atvejais, kai asmenys keistų ūkinę veiklą į kitą veiklą, kuri nėra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Be to, diskutuotina, ar, siekiant aiškumo, nereikėtų atskleisti sąvokos ,,veiklos intensyvumas“ turinio. 3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projektas tikslintinas:
atskiros eilutės centre;
siūlomi pakeitimai turėtų būti dėstomi atskirose projekto 1 straipsnio struktūrinėse dalyse;
dėstytina taip: „Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:“. Atitinkamai turėtų būti dėstomos projekto 1 straipsnio 2 ir 3 dalies pakeitimų esmės dėl keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimo.
„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“ bei
brauktinas žodis „nuo“;
„pakoreguoja“ įrašytinas žodis „priima“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad projektu
siūloma reglamentuoti statinių sanitarinėse apsaugos zonose rekonstravimą ir modernizavimą, o Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su statyba, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
varianto matyti, kad projektu siūlomi pakeitimai parengti negaliojančiai Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 24 straipsnio redakcijai, todėl nėra aiškus projektu siūlomų pakeitimų tikslingumas. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmenys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, jei sanitarinė apsaugos zona yra 500 metrų ir mažiau – leidžiama tik rekonstruoti ir modernizuoti, nedidinant bendro laikomų gyvulių skaičiaus. Asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, vykdyti arba didinti jos intensyvumą) sanitarinė apsaugos zona turi būti ne mažesnė kaip 2000 metrų. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Žemės įstatymu”. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2019 m. birželio 6 d. priėmė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą NR. XIII-2166, kuris įsigaliojo
nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos tam, kad visos specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų nustatytos viename įstatyme. Minėto įstatymo IV skyriaus pirmasis skirsnis reglamentuoja sanitarinės apsaugos zonų nustatymą ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
Be to, keičiamo įstatymo
ūkinės veiklos ir (ar) objektų sanitarinės apsaugos zonose nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme“. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma nustatyti naujas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas sanitarinės apsaugos zonose ir, siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, turėtų būti keičiamos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios specialiąsias žemės naudojimo sąlygas sanitarinės apsaugos zonose, bet ne Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas. Antra, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad 500 metrų ir mažesnėse sanitarinės apsaugos zonose esantys statiniai, kuriuose vykdoma ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, gali būti tik rekonstruojami ir modernizuojami, nedidinant bendro laikomų gyvulių skaičiaus. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar galėtų būti atliekamas tokių statinių kapitalinis ir paprastasis remontas, kai tai nesusiję su laikomų gyvulių skaičiaus didinimu. Pažymėtina, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kokia veikla yra draudžiama sanitarinės apsaugos zonose, bet ne kokia veikla yra leidžiama. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamoji projekto nuostata neturėtų būti dėstoma ne kaip leidimas vykdyti tam tikrą veiklą, bet atitinkami veiklos draudimai, taikytini sanitarinės apsaugos zonose. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Trečia, teikiamame įstatymo projekte vartojama sąvoka ,,gyvuliai“.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 52 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą nustatomos pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, sanitarinės apsaugos zonos, bet ne pastatų, kuriuose laikomi gyvuliai, sanitarinės apsaugos zonos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte vartojamą sąvoką nereikėtų patikslinti. Ketvirta, svarstytina, ar projekto 4 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, nes nėra aišku, ar projektu siūlomas reguliavimas būtų taikomas projekte nurodytų statinių rekonstravimui ar modernizavimui, jeigu atitinkami statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti iki įstatymo įsigaliojimo, bet statybos darbai, įsigaliojus įstatymui, dar nebuvo pradėti. Penkta, pastebėtina, kad pagal projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, sanitarinė apsaugos zona turėtų būti ne mažesnė kaip 2 000 metrų ir tais atvejais, kai asmenys keistų ūkinę veiklą į kitą veiklą, kuri nėra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša. Todėl, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Kartu, diskutuotina, ar, siekiant aiškumo, nereikėtų atskleisti sąvokos ,,veiklos intensyvumas“ turinio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad sanitarinės apsaugos zonų dydžio nustatymas pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, reglamentuojamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 52 straipsnyje ir pastarojo įstatymo 4 priede. Atsižvelgus į tai, manytina, kad sanitarinės apsaugos zonos dydis pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, turėtų būti nustatytas pastarajame įstatyme, bet ne Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme. Šešta, atsižvelgiant į projekto lyginamojo varianto nuostatas, šiose projekto nuostatose prieš žodžius „ūkinė veikla“ įrašytinas žodis „vykdoma“.
Be to, šių projekto nuostatų pirmasis ir antrasis sakiniai stokoja loginio aiškumo kalbiniu požiūriu (pirmajame sakinyje nėra pakankamai aišku, kokius objektus (pavyzdžiui, statinius ar ką kitą) leidžiama tik rekonstruoti ir modernizuoti; antrajame sakinyje taip pat nėra aišku, ką (kokius objektus) projektuojantys, statantys, rekonstruojantys asmenys turimi omeny ir kokiems objektams nustatomas sanitarinės apsaugos zonos dydis). 3. Projekto 2 ir 3 straipsniais siūlomi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimai nėra suderinti nei su galiojančiomis keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis, nei su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, todėl, svarstytinas, šiomis projekto nuostatomis siūlomų pakeitimų tikslingumas. 4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projektas tikslintinas:
siūlomi pakeitimai turėtų būti dėstomi atskirose projekto 1 straipsnio struktūrinėse dalyse;
dėstytina taip: „Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:“. Atitinkamai turėtų būti dėstomos projekto 1 straipsnio 2 ir 3 dalies pakeitimų esmės dėl keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimo. 5. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“ įrašytina po žodžio „įstatymas“, o ne po žodžio „įsigalioja“. 6.
siūloma reglamentuoti statinių sanitarinėse apsaugos zonose rekonstravimą ir modernizavimą, o Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su statyba, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]