Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO NR. I-1495 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 priedo pakeitimas Pakeisti 1 priedo 1 dalį:
„Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas
1Žemės ir vandens ūkis:
1.1. intensyvus kiaulių auginimas: 1.1. 1.1.1. intensyvus kiaulių (sunkesnių kaip 30 kg) auginimas, jeigu joms laikyti yra 3 000 2 000 ir daugiau vietų; 1.1.2. intensyvus paršelių 7 iki 30 kg (3 mėn.) auginimas, jeigu jiems laikyti yra 15 000 ir daugiau vietų; 1.2. 1.1.3. intensyvus paršavedžių auginimas, jeigu joms laikyti yra 900 600 ir daugiau vietų; 1.2. intensyvus galvijų auginimas: 1.2.1. karvėms ir buliams, jeigu jiems laikyti yra 500 ir daugiau vietų; 1.2.2. veršeliams iki 1 metų, jeigu jiems laikyti yra 1000 ir daugiau; 1.2.3. galvijų prieaugliui nuo 1 iki 2 metų, jeigu jiems laikyti yra 500 ir daugiau vietų. 1.3. intensyvus naminių paukščių auginimas: 1.3.1. jeigu broileriams laikyti yra 85 000 60 000 ir daugiau vietų; 1.3.2. jeigu vištoms laikyti yra 60 000 40 000 ir daugiau vietų; 1.3.3. jeigu antims laikyti yra 10 000 ir daugiau vietų; 1.4. užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar ilgalaikiam saugojimui, įrengimas (5 milijonai ar daugiau m3 vandens tūrio arba kai vandens paviršiaus plotas – 250 ha ar didesnis).“ 2 straipsnis. 2 priedo pakeitimas Pakeisti 2 priedo 1 dalį:
„Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas 1.
Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė:
gyvūnų ar paukščių auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra: 1.1.1. kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg, – daugiau kaip 1 500, bet mažiau kaip 3 000 2 000;
(su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900 600;
7 iki 30 kg (3 mėn.) – 25 000 ar daugiau 5 000-15 000; 1.1.4. karvėms, buliams – 250 ar daugiau, bet ne mažiau kaip 500;
1 metų – 500-1 000 ar daugiau;
nuo 1 iki 2 metų – 350-500 ar daugiau; 1.1.7. * avims, ožkoms – 2 500 ar daugiau;
metų – 250 ar daugiau;
iki 1 metų – 500 ar daugiau; 1.1.10.* triušiams – 5 000 ar daugiau; 1.1.11.* šinšiloms – 25 000 ar daugiau; 1.1.12.* audinėms / kiaunėms – 3 500 ar daugiau; 1.1.13.* lapėms – 1 500 ar daugiau; 1.1.14.* nutrijoms – 2 500 ar daugiau; 1.1.15.* stručiams – 250 ar daugiau;
mažiau kaip 60 000 40 000, bet daugiau kaip 20 000;
mažiau kaip 85 000 60 000, bet daugiau kaip 20 000; 1.1.18.* antims – 5 000-10 000 12 000 ar daugiau; 1.1.19. kalakutams, auginamiems iki 70 dienų, – 15 000 ar daugiau; 1.1.20. kalakutams, auginamiems iki 133 dienų, – 7 500 ar daugiau; 1.1.21.* žąsims – 7 500 ar daugiau; 1.1.22.* putpelėms – 20 000 ar daugiau;
bendras plotas 5 ha ar didesnis);
sausinimo ir drėkinimo sistemų įrengimą (kai nusausinamas 5 ha ar didesnis plotas arba kai drėkinimui sunaudojama 50 m3 ar daugiau vandens per parą);
nuolatiniam saugojimui, įrengimas (daugiau kaip 200 000 m3 vandens tūrio, bet mažiau kaip 5 milijonai m3 arba kai jų vandens paviršiaus plotas mažesnis kaip 250 ha, bet didesnis kaip 10 ha);
natūralios ganyklos, medžių ir krūmų želdiniai, pelkės ir krūmai) panaudojimas intensyviai žemės ūkio veiklai, kai panaudojamas 0,5 ha ar didesnis plotas;
teritorijos plotas 1 ha ar didesnis), kuriuose planuojamiems sprendiniams įgyvendinti bus keičiamos žemės ūkio naudmenos į kitas (ne žemės ūkio) naudmenas, išskyrus:
paskirties pastato su pagalbinio ūkio paskirties statiniais statybos zonos nustatymą;
teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką;
1 priede ar šiame priede nurodytą ūkinę veiklą;
teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką, ar miško iškirtimas siekiant pakeisti žemės naudojimą, išskyrus atvejus, kai atkuriamos atviros Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ar rūšių buveinės (miško iškirtimas miestuose – visais atvejais, kaimo vietovėse – kai įveisiamas ar iškertamas 1 ha ar didesnis plotas); 1.8. žemės plotų atgavimas iš jūros.
Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė:
gyvūnų ar paukščių auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra: 1.1.1. kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg, – daugiau kaip 1 500, bet mažiau kaip 3 000 2 000;
(su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900 600;
7 iki 30 kg (3 mėn.) – 25 000 ar daugiau 5 000-15 000; 1.1.4. karvėms, buliams – 250 ar daugiau, bet ne mažiau kaip 500;
1 metų – 500-1 000 ar daugiau;
nuo 1 iki 2 metų – 350-500 ar daugiau; 1.1.7. * avims, ožkoms – 2 500 ar daugiau;
metų – 250 ar daugiau;
iki 1 metų – 500 ar daugiau; 1.1.10.* triušiams – 5 000 ar daugiau; 1.1.11.* šinšiloms – 25 000 ar daugiau; 1.1.12.* audinėms / kiaunėms – 3 500 ar daugiau; 1.1.13.* lapėms – 1 500 ar daugiau; 1.1.14.* nutrijoms – 2 500 ar daugiau; 1.1.15.* stručiams – 250 ar daugiau;
mažiau kaip 60 000 40 000, bet daugiau kaip 20 000;
mažiau kaip 85 000 60 000, bet daugiau kaip 20 000; 1.1.18.* antims – 5 000-10 000 12 000 ar daugiau; 1.1.19. kalakutams, auginamiems iki 70 dienų, – 15 000 ar daugiau; 1.1.20. kalakutams, auginamiems iki 133 dienų, – 7 500 ar daugiau; 1.1.21.* žąsims – 7 500 ar daugiau; 1.1.22.* putpelėms – 20 000 ar daugiau;
bendras plotas 5 ha ar didesnis);
sausinimo ir drėkinimo sistemų įrengimą (kai nusausinamas 5 ha ar didesnis plotas arba kai drėkinimui sunaudojama 50 m3 ar daugiau vandens per parą);
nuolatiniam saugojimui, įrengimas (daugiau kaip 200 000 m3 vandens tūrio, bet mažiau kaip 5 milijonai m3 arba kai jų vandens paviršiaus plotas mažesnis kaip 250 ha, bet didesnis kaip 10 ha);
natūralios ganyklos, medžių ir krūmų želdiniai, pelkės ir krūmai) panaudojimas intensyviai žemės ūkio veiklai, kai panaudojamas 0,5 ha ar didesnis plotas;
teritorijos plotas 1 ha ar didesnis), kuriuose planuojamiems sprendiniams įgyvendinti bus keičiamos žemės ūkio naudmenos į kitas (ne žemės ūkio) naudmenas, išskyrus:
paskirties pastato su pagalbinio ūkio paskirties statiniais statybos zonos nustatymą;
teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką;
1 priede ar šiame priede nurodytą ūkinę veiklą;
teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką, ar miško iškirtimas siekiant pakeisti žemės naudojimą, išskyrus atvejus, kai atkuriamos atviros Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ar rūšių buveinės (miško iškirtimas miestuose – visais atvejais, kaimo vietovėse – kai įveisiamas ar iškertamas 1 ha ar didesnis plotas);
straipsnis.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
sveikatos apsaugos ministras iki 2020 m. birželio 30 d. pakoreguoja šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Antanas Matulas Stasys Tumėnas
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti įstatymo 1 priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. Žemės ir vandens ūkis: 1.1. intensyvus kiaulių auginimas: 1.1. 1.1.1. intensyvus kiaulių jeigu kiaulėms (sunkesniųėms kaip 30 kg.) auginimas, jeigu joms laikyti yra 3 000 2 000 ir daugiau vietų;
30 kg (3 mėn.) laikyti yra 15 000 ir daugiau vietų;
paršavedėms laikyti yra 900 600 ir daugiau vietų; 1.2. intensyvus galvijų auginimas:
ir buliams laikyti yra 500 ir daugiau vietų;
daugiau vietų;
nuo 1 iki 2 metų laikyti yra 500 ir daugiau vietų. 1.3. intensyvus naminių paukščių auginimas:
60 000 ir daugiau vietų;
40 000 ir daugiau vietų;
daugiau vietų;
vandens sulaikymui ar ilgalaikiam saugojimui, įrengimas (5 milijonai ar daugiau m3 vandens tūrio arba kai vandens paviršiaus plotas – 250 ha ar didesnis).“
Pakeisti įstatymo 2 priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1.
Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė:
gyvūnų ar paukščių auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra: 1.1.1. kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg, – daugiau kaip 1 500, bet mažiau kaip 3 000 2 000;
(su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900 600;
7 iki 30 kg (3 mėn.) – 25 000 ar daugiau daugiau kaip 5 000, bet mažiau kaip 15 000; 1.1.4. karvėms, buliams – daugiau kaip 250 ar daugiau, bet mažiau kaip 500;
daugiau;
nuo 1 iki 2 metų – daugiau kaip 350 ar daugiau, bet mažiau kaip 500; 1.1.7. * avims, ožkoms – 2 500 ar daugiau;
metų – 250 ar daugiau;
iki 1 metų – 500 ar daugiau; 1.1.10.* triušiams – 5 000 ar daugiau; 1.1.11.* šinšiloms – 25 000 ar daugiau; 1.1.12.* audinėms / kiaunėms – 3 500 ar daugiau; 1.1.13.* lapėms – 1 500 ar daugiau; 1.1.14.* nutrijoms – 2 500 ar daugiau; 1.1.15.* stručiams – 250 ar daugiau;
mažiau kaip 60 000 40 000, bet daugiau kaip 20 000;
mažiau kaip 85 000 60 000, bet daugiau kaip 20 000; 1.1.18.* antims – mažiau kaip 10 000, bet daugiau kaip 5 000 12 000 ar daugiau; 1.1.19. kalakutams, auginamiems iki 70 dienų, – 15 000 ar daugiau; 1.1.20. kalakutams, auginamiems iki 133 dienų, – 7 500 ar daugiau; 1.1.21.* žąsims – 7 500 ar daugiau; 1.1.22.* putpelėms – 20 000 ar daugiau;
bendras plotas 5 ha ar didesnis);
sausinimo ir drėkinimo sistemų įrengimą (kai nusausinamas 5 ha ar didesnis plotas arba kai drėkinimui sunaudojama 50 m3 ar daugiau vandens per parą);
nuolatiniam saugojimui, įrengimas (daugiau kaip 200 000 m3 vandens tūrio, bet mažiau kaip 5 milijonai m3 arba kai jų vandens paviršiaus plotas mažesnis kaip 250 ha, bet didesnis kaip 10 ha);
natūralios ganyklos, medžių ir krūmų želdiniai, pelkės ir krūmai) panaudojimas intensyviai žemės ūkio veiklai, kai panaudojamas 0,5 ha ar didesnis plotas;
teritorijos plotas 1 ha ar didesnis), kuriuose planuojamiems sprendiniams įgyvendinti bus keičiamos žemės ūkio naudmenos į kitas (ne žemės ūkio) naudmenas, išskyrus:
paskirties pastato su pagalbinio ūkio paskirties statiniais statybos zonos nustatymą;
teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką;
1 priede ar šiame priede nurodytą ūkinę veiklą;
teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką, ar miško iškirtimas siekiant pakeisti žemės naudojimą, išskyrus atvejus, kai atkuriamos atviros Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ar rūšių buveinės (miško iškirtimas miestuose – visais atvejais, kaimo vietovėse – kai įveisiamas ar iškertamas 1 ha ar didesnis plotas); 1.8. žemės plotų atgavimas iš jūros.
Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė:
gyvūnų ar paukščių auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra: 1.1.1. kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg, – daugiau kaip 1 500, bet mažiau kaip 3 000 2 000;
(su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900 600;
7 iki 30 kg (3 mėn.) – 25 000 ar daugiau daugiau kaip 5 000, bet mažiau kaip 15 000; 1.1.4. karvėms, buliams – daugiau kaip 250 ar daugiau, bet mažiau kaip 500;
daugiau;
nuo 1 iki 2 metų – daugiau kaip 350 ar daugiau, bet mažiau kaip 500; 1.1.7. * avims, ožkoms – 2 500 ar daugiau;
metų – 250 ar daugiau;
iki 1 metų – 500 ar daugiau; 1.1.10.* triušiams – 5 000 ar daugiau; 1.1.11.* šinšiloms – 25 000 ar daugiau; 1.1.12.* audinėms / kiaunėms – 3 500 ar daugiau; 1.1.13.* lapėms – 1 500 ar daugiau; 1.1.14.* nutrijoms – 2 500 ar daugiau; 1.1.15.* stručiams – 250 ar daugiau;
mažiau kaip 60 000 40 000, bet daugiau kaip 20 000;
mažiau kaip 85 000 60 000, bet daugiau kaip 20 000; 1.1.18.* antims – mažiau kaip 10 000, bet daugiau kaip 5 000 12 000 ar daugiau; 1.1.19. kalakutams, auginamiems iki 70 dienų, – 15 000 ar daugiau; 1.1.20. kalakutams, auginamiems iki 133 dienų, – 7 500 ar daugiau; 1.1.21.* žąsims – 7 500 ar daugiau; 1.1.22.* putpelėms – 20 000 ar daugiau;
bendras plotas 5 ha ar didesnis);
sausinimo ir drėkinimo sistemų įrengimą (kai nusausinamas 5 ha ar didesnis plotas arba kai drėkinimui sunaudojama 50 m3 ar daugiau vandens per parą);
nuolatiniam saugojimui, įrengimas (daugiau kaip 200 000 m3 vandens tūrio, bet mažiau kaip 5 milijonai m3 arba kai jų vandens paviršiaus plotas mažesnis kaip 250 ha, bet didesnis kaip 10 ha);
natūralios ganyklos, medžių ir krūmų želdiniai, pelkės ir krūmai) panaudojimas intensyviai žemės ūkio veiklai, kai panaudojamas 0,5 ha ar didesnis plotas;
teritorijos plotas 1 ha ar didesnis), kuriuose planuojamiems sprendiniams įgyvendinti bus keičiamos žemės ūkio naudmenos į kitas (ne žemės ūkio) naudmenas, išskyrus:
paskirties pastato su pagalbinio ūkio paskirties statiniais statybos zonos nustatymą;
teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką;
1 priede ar šiame priede nurodytą ūkinę veiklą;
teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką, ar miško iškirtimas siekiant pakeisti žemės naudojimą, išskyrus atvejus, kai atkuriamos atviros Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ar rūšių buveinės (miško iškirtimas miestuose – visais atvejais, kaimo vietovėse – kai įveisiamas ar iškertamas 1 ha ar didesnis plotas); 1.8. žemės plotų atgavimas iš jūros. 3 straipsnis.
įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Antanas Matulas
RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO NR. I-1495 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. IX-886 24 STRAIPSNIO PAKEITIMŲ PROJEKTŲ
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 1 ir 2 priedų papildymo ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 24 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai (toliau – įstatymų projektai) parengti, siekiant įstatymais reglamentuoti sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžius. Taip pat, planuojant ūkines veiklas, įskaitant ir galvijų auginimą, atlikti poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą, kai kompleksuose yra mažesnis skaičius gyvulių. Sovietiniais metais buvo įsigalėjusi praktika gyvulininkystės kompleksus statyti šalia gyvenviečių, neatsižvelgiant į gyventojų poreikius, nesilaikant ar grubiai pažeidžiant higienos normų reikalavimus. Pastaraisiais metais gyvulininkystės kompleksai intensyviai renovuojami, vykdoma plėtra, didinamas auginamų gyvulių skaičius juose. Atkreiptinas dėmesys, kad augant gyvulių skaičiui, plečiasi ir su tuo susijusių spręstinų problemų mastas: auga srutų kiekiai, kurios surenkamos ne visada tam pritaikytose sandariose rezervuaruose; didėja dirbamos žemės plotai, kuriuose jos išlaistomos; nuolatinis palydovas - nepakeliamas dvokas, kuriuo kvėpuoja gyventojai. Sanitarinės apsaugos zonos dažnai nustatomos, pvz. 500 metrų atstumu nuo komplekso, bet ne visu perimetru, o tik pagal poreikį, be jokių argumentų, iš tos pusės kur yra vandentiekio apsauginė zona arba prasideda gyvenvietės gatvė. Tuo tarpu sanitarinė apsauginė zona iš kitos pusės, į laukus, kurioje nėra jokių kliūčių, – 1,5-2 kilometrų. Todėl siekiama, kad sanitarinė apsaugos zona turėtų būti nustatoma 500 metrų visu perimetru.
Kadangi yra paliktas didelis tarpas nuo kada gali būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, pvz. kiaulėms nuo 1500 iki 3000, karvėms ir buliams nuo 250 ir daugiau, tai pastebima, kad tarnybos, kurios priima sprendimą ar atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar ne, galimai dažnai klastoja dokumentus, nenurodydamos įvairių svarbių aplinkybių, atstumų iki gyvenviečių ir panašiai. Todėl tikslinga tiksliau reglamentuoti nuo kada yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas, o ribą, kada vykdoma atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo – panaikinta arba sumažinta. Tai turi būti įtvirtinta įstatymu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Matulas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu įstatyme, sanitarinės apsaugos zonų ribos nėra aiškiai apibrėžtos ar kitaip reglamentuotos. Todėl asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla ir susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės13 d. įsakymu Nr. V-474 “Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo”. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procesuose dalyvauja ir atitinkamus sprendimus priima Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Trūkstant aiškaus reglamentavimo įstatyme: įsivelia netikslumų, neretai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos yra ginčytinos, ne visada nustatomos atsižvelgiant į gyventojų interesus. Todėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektu siekiama numatyti aiškų sanitarinių apsaugos zonų reglamentavimą. Jei sanitarinė apsaugos zona yra 500 metrų ir mažiau – leidžiama tik rekonstruoti ir modernizuoti, nedidinant bendro laikomų gyvulių skaičiaus. Asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, vykdyti arba didinti jos intensyvumą) sanitarinė apsaugos zona turi būti ne mažesnė kaip 1000 metrų. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme pateikiamas planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, gyvulių rūšių sąrašas ir vienetų skaičius fermose paskutinį kartą koreguotas tik 2013 metais. Keičiantis gyvenimo kokybės suvokimui, miestelių ir kaimų gyventojai taip pat nori gyventi kokybiškai ir sveikai, kvėpuoti švariu ir sveiku oru, todėl poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai poveikis turėtų būti vertinamas esant mažesniam, įskaitant ir galvijus, gyvulių skaičiui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminologinei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
13 d. įsakymas Nr. V-474 “Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo”
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardinantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, įstatymų projektų sąvokos bus derinamos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „sanitarinė apsaugos zona“, „ferma“,
„kompleksas“, „gyvuliai“, „ūkinė veikla“, „poveikio aplinkai vertinimas“, „visuomenės
sveikatai vertinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Antanas Matulas Stasys Tumėnas
RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO NR. I-1495 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. IX-886 24 STRAIPSNIO PAKEITIMŲ PROJEKTŲ
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 1 ir 2 priedų papildymo ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 24 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai (toliau – įstatymų projektai) parengti, siekiant įstatymais reglamentuoti sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžius. Taip pat, planuojant ūkines veiklas, įskaitant ir galvijų auginimą, atlikti poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą, kai kompleksuose yra mažesnis skaičius gyvulių. Sovietiniais metais buvo įsigalėjusi praktika gyvulininkystės kompleksus statyti šalia gyvenviečių, neatsižvelgiant į gyventojų poreikius, nesilaikant ar grubiai pažeidžiant higienos normų reikalavimus. Pastaraisiais metais gyvulininkystės kompleksai intensyviai renovuojami, vykdoma plėtra, didinamas auginamų gyvulių skaičius juose. Atkreiptinas dėmesys, kad augant gyvulių skaičiui, plečiasi ir su tuo susijusių spręstinų problemų mastas: auga srutų kiekiai, kurios surenkamos ne visada tam pritaikytose sandariose rezervuaruose; didėja dirbamos žemės plotai, kuriuose jos išlaistomos; nuolatinis palydovas - nepakeliamas dvokas, kuriuo kvėpuoja gyventojai. Sanitarinės apsaugos zonos dažnai nustatomos, pvz. 500 metrų atstumu nuo komplekso, bet ne visu perimetru, o tik pagal poreikį, be jokių argumentų, iš tos pusės kur yra vandentiekio apsauginė zona arba prasideda gyvenvietės gatvė. Tuo tarpu sanitarinė apsauginė zona iš kitos pusės, į laukus, kurioje nėra jokių kliūčių, – 1,5-2 kilometrų. Todėl siekiama, kad sanitarinė apsaugos zona turėtų būti nustatoma 500 metrų visu perimetru.
Kadangi yra paliktas didelis tarpas nuo kada gali būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, pvz. kiaulėms nuo 1500 iki 3000, karvėms ir buliams nuo 250 ir daugiau, tai pastebima, kad tarnybos, kurios priima sprendimą ar atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar ne, galimai dažnai klastoja dokumentus, nenurodydamos įvairių svarbių aplinkybių, atstumų iki gyvenviečių ir panašiai. Todėl tikslinga tiksliau reglamentuoti nuo kada yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas, o ribą, kada vykdoma atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo – panaikinta arba sumažinta. Tai turi būti įtvirtinta įstatymu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Matulas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu įstatyme, sanitarinės apsaugos zonų ribos nėra aiškiai apibrėžtos ar kitaip reglamentuotos. Todėl asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla ir susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės13 d. įsakymu Nr. V-474 “Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo”. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procesuose dalyvauja ir atitinkamus sprendimus priima Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Trūkstant aiškaus reglamentavimo įstatyme: įsivelia netikslumų, neretai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos yra ginčytinos, ne visada nustatomos atsižvelgiant į gyventojų interesus. Todėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektu siekiama numatyti aiškų sanitarinių apsaugos zonų reglamentavimą. Jei sanitarinė apsaugos zona yra 500 metrų ir mažiau – leidžiama tik rekonstruoti ir modernizuoti, nedidinant bendro laikomų gyvulių skaičiaus. Asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, vykdyti arba didinti jos intensyvumą) sanitarinė apsaugos zona turi būti ne mažesnė kaip 1000 metrų. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme pateikiamas planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, gyvulių rūšių sąrašas ir vienetų skaičius fermose paskutinį kartą koreguotas tik 2013 metais. Keičiantis gyvenimo kokybės suvokimui, miestelių ir kaimų gyventojai taip pat nori gyventi kokybiškai ir sveikai, kvėpuoti švariu ir sveiku oru, todėl poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai poveikis turėtų būti vertinamas esant mažesniam, įskaitant ir galvijus, gyvulių skaičiui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminologinei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
13 d. įsakymas Nr. V-474 “Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo”
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardinantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, įstatymų projektų sąvokos bus derinamos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „sanitarinė apsaugos zona“, „ferma“,
„kompleksas“, „gyvuliai“, „ūkinė veikla“, „poveikio aplinkai vertinimas“, „visuomenės
sveikatai vertinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai
RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO NR. I-1495 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 1 ir 2 priedus, keičiant juose intensyviai auginamų naminių gyvulių kiekio ribas, nuo kurių priklauso, ar planuojamai ūkinei veiklai yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas, ar atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, taip pat nustatomos naujos nuostatos, nustatančios, kad intensyviai auginant tam tikrą galvijų (keičiamo įstatymo 1 priedo 1.2. punktas) ar ančių (keičiamo įstatymo 1 priedo 1.3.3. punktas) skaičių privalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Šios projekto nuostatos diskutuotinos dėl jų atitikimo
tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo nuostatoms (toliau - Direktyva). Direktyvos I priedo 17 dalyje numatyta, kad įrengimai, skirti intensyviam naminių paukščių ar kiaulių auginimui, jei yra daugiau nei 85 000 vietų broileriams ir 60 000 vietų vištoms; 3 000 vietų kiaulėms, sunkesnėms negu 30 kg, ir 900 vietų paršavedėms kiaulėms, laikomi projektais, kuriems taikoma Direktyvos 4 straipsnio 1 dalis, t. y. šiems projektams yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas, o Direktyvos II priedo 1 dalies e punkte numatyta, kad statiniai intensyviam naminių gyvulių auginimui, jei jie neįtraukti į I priedą, yra tokie projektai, kuriems taikoma Direktyvos 4 straipsnio 2 dalis.
Vadinasi, statiniai, skirti intensyviam naminių gyvulių auginimui, kuriuose auginamas mažesnis gyvulių kiekis nei nurodyta Direktyvos I priede, yra Direktyvos II priedo reguliavimo objektas. Dėl to šiems statiniams taikomas Direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas, pagal kurį valstybės narės, išnagrinėjusios kiekvieną atvejį arba pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus, nusprendžia, ar projektai, išvardyti šios Direktyvos II priede, turi būti vertinami pagal Direktyvos 5 - 10 straipsnių nuostatas. 2. Kadangi projektu siekiama pakeisti Direktyvą perkeliančias nuostatas, tai vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu kartu su projektu turi būti pridedama įgyvendinamųjų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikties lentelės. 3.
formuluotes ir siekiant aiškumo, projekto 1 ir 2 straipsniai tikslinti taip:
30 kg) laikyti yra 2 000 ir daugiau vietų;“;
mėn.) laikyti yra 15 000 ir daugiau vietų;“;
daugiau vietų;“;
išbraukti žodžius „jeigu jiems“;
„daugiau kaip 5 000, bet mažiau kaip 15 000“;
formuluotę „daugiau kaip 250, bet mažiau kaip 500“;
kaip 500, bet mažiau kaip 1 000“;
kaip 350, bet mažiau kaip 500“;
„mažiau kaip 10 000, bet daugiau kaip 5 000“. 4. Atsižvelgiant į Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projektas tikslintinas:
„1 ir 2 priedų“;
įrašytinas žodis „Įstatymo“; 4.3. projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip:
„Pakeisti Įstatymo 1 priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip:“;
pavadinimas“;
įrašytinas žodis „Įstatymo“; 4.6. projekto 2 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip:
„Pakeisti Įstatymo 2 priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip:“;
pavadinimas“;
antrieji straipsniai);
dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“ bei brauktinas žodis „nuo“;
dalyje vietoj žodžio „pakoreguoja“ įrašytinas žodis „priima“. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų taikomos priimto įstatymo nuostatos asmenims, kurie yra pradėję planuojamos ūkinės veiklos procedūras, taip pat asmenims, kurie dar nėra gavę ūkinės veiklos leidimo, bet turintys atsakingos institucijos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadas, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis. 6. Reikėtų įvertinti projekto 2 straipsnio (turėtų būti 3 straipsnio) 2 dalies nuostatų tikslingumą, t.y., ar tikrai pagal kompetenciją keičiamo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turi priimti sveikatos apsaugos ministras. 7.
Vyriausybės įstatymo 51 straipsniu, numatančiu, kad Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą ir atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 punktą Vyriausybės įgaliota institucija koordinuoja poveikio aplinkai vertinimo procesą, manytume, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų prašyti Vyriausybės nuomonės. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO NR. I-1495 1 IR 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 1 ir 2 priedus, keičiant juose intensyviai auginamų naminių gyvulių kiekio ribas, nuo kurių priklauso, ar planuojamai ūkinei veiklai yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas, ar atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, taip pat nustatomos naujos nuostatos, nustatančios, kad intensyviai auginant tam tikrą galvijų (keičiamo įstatymo 1 priedo 1.2. punktas) ar ančių (keičiamo įstatymo 1 priedo 1.3.3. punktas) skaičių privalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Šios projekto nuostatos diskutuotinos dėl jų atitikimo
tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo nuostatoms (toliau - Direktyva). Direktyvos I priedo 17 dalyje numatyta, kad įrengimai, skirti intensyviam naminių paukščių ar kiaulių auginimui, jei yra daugiau nei 85 000 vietų broileriams ir 60 000 vietų vištoms; 3 000 vietų kiaulėms, sunkesnėms negu 30 kg, ir 900 vietų paršavedėms kiaulėms, laikomi projektais, kuriems taikoma Direktyvos 4 straipsnio 1 dalis, t. y., šiems projektams yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas, o Direktyvos II priedo 1 dalies e punkte numatyta, kad statiniai intensyviam naminių gyvulių auginimui, jei jie neįtraukti į I priedą, yra tokie projektai, kuriems taikoma Direktyvos 4 straipsnio 2 dalis.
Vadinasi, statiniai, skirti intensyviam naminių gyvulių auginimui, kuriuose auginamas mažesnis gyvulių kiekis nei nurodyta Direktyvos I priede, yra Direktyvos II priedo reguliavimo objektas. Dėl to šiems statiniams taikomas Direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas, pagal kurį valstybės narės, išnagrinėjusios kiekvieną atvejį arba pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus, nusprendžia, ar projektai, išvardyti šios Direktyvos II priede, turi būti vertinami pagal Direktyvos 5 - 10 straipsnių nuostatas. 2. Projekto 2 straipsnyje pateiktas keičiamo įstatymo 2 priedo 1 punkto tekstas turėtų būti dėstomas kabutėse (trūksta uždaromųjų kabučių). 3. Kadangi projektu siekiama pakeisti Direktyvą perkeliančias nuostatas, tai vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu kartu su projektu turi būti pridedama įgyvendinamųjų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikties lentelės. 4. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“ įrašytina po žodžio „įstatymas“, o ne po žodžio „įsigalioja“. 5.
projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų taikomos priimto įstatymo nuostatos asmenims, kurie yra pradėję planuojamos ūkinės veiklos procedūras, taip pat asmenims, kurie dar nėra gavę ūkinės veiklos leidimo, bet turintys atsakingos institucijos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadas, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis. 6. Reikėtų įvertinti projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatų tikslingumą, t. y., ar tikrai pagal kompetenciją keičiamo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turi priimti tik sveikatos apsaugos ministras. 7. Vadovaujantis Vyriausybės įstatymo 51 straipsniu, numatančiu, kad Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą ir atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 punktą Vyriausybės įgaliota institucija koordinuoja poveikio aplinkai vertinimo procesą, manytume, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų prašyti Vyriausybės nuomonės. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]