Projektas Projekto lyginamasis variantas
POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 PRIEDĖLIO PAKEITIMO
Pakeisti Įstatymo priedėlio I skyriaus ,,Valstybės politikų pareiginės algos“ 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5. Savivaldybių merai ir merų pavaduotojai Savivaldybės teritorijoje gyvena
Savivaldybės teritorijoje gyvena per 500 tūkst. gyventojų nuo 100 tūkst. gyventojų iki 500 tūkst. gyventojų nuo 50 tūkst. gyventojų iki 100 tūkst. gyventojų nuo 15 tūkst. gyventojų iki 50 tūkst. gyventojų
Pastabaos. 1. Savivaldybės mero ir mero pavaduotojo pareiginėms algoms taikytini koeficientai nustatomi atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių, nustatytą pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Nustatyti koeficientai galioja iki pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio. 2. Jei savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams šio įstatymo priedėlio I skyriaus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 4 procentais, o, jei savivaldybės teritorijoje yra kurortas, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams šio įstatymo priedėlio I skyriaus 5.1 ir
procentais.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Guoda Burokienė Algis Strelčiūnas Povilas Urbšys
aiškinamasis raštas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. KT16-N7/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio I skirsnio 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. KT16-N7/2019). Šiam įstatymo projekto svarstymui Seime prašytume taikyti priėmimo skubos tvarka procedūrą. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai Savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareiginės algos suskirstytos į dvi grupes pagal savivaldybės gyventojų skaičių, kuris yra didesnis arba mažesnis negu 100 tūkst. gyventojų. Konstitucinis Teismas šią nuostatą pripažino prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai nuo 2020 m. sausio 1 d. Taigi po 2020 m. sausio 1 d. įstatymuose nebeliks merų darbo užmokesčio nustatymą reguliuojančių nuostatų, t. y. atsiras teisės spraga. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įsigilinus į Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus argumentus Įstatymo projektu siūloma savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareiginių algų dydžius suskirstyti pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių vietoj buvusių dviejų grupių į 5 grupes: 1 grupė – kai savivaldybės teritorijoje gyvena per 500 tūkst. gyventojų, 2 grupė – kai savivaldybės teritorijoje gyvena nuo 100 tūkst. iki
tūkst. iki 100 tūkst. gyventojų, 4 grupė – kai savivaldybės teritorijoje gyvena nuo 15 tūkst. iki 50 tūkst. gyventojų, 5 grupė – kai savivaldybės teritorijoje gyvena iki 15 tūkst. gyventojų. Taip pat numatoma savivaldybių merams ir jų pavaduotojams pareigines algas padidinti pagal šiuos kriterijus: jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas, – 5 procentais, jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, – 4 procentais. Šie kriterijai numatomi, nes kurortuose ir kurortinėse teritorijose teikiamos atitinkamos paslaugos ne tik savo savivaldybės gyventojams. Įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr.
KT16-N7/2019, Įstatymo projekte savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareiginių algų dydžius suskirsčius pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių vietoj buvusių dviejų grupių į 5 grupes, į pirmą grupę pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, patektų tik Vilniaus miesto savivaldybė, į antrą grupę – 4 savivaldybės (Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Šiaulių miesto, Vilniaus rajono), į trečią grupę – 7 savivaldybės (Kauno rajono, Panevėžio miesto, Klaipėdos rajono, Marijampolės, Mažeikių rajono, Alytaus miesto, Kėdainių rajono), į ketvirtą grupę – 42 savivaldybės (Jonavos rajono, Zarasų rajono ir kitų rajonų bei Elektrėnų, Druskininkų, Visagino savivaldybės, Palangos miesto savivaldybė), o į penktą grupę – 6 savivaldybės (Kazlų rūdos, Kalvarijos, Pagėgių, Rietavo, Birštono ir Neringos savivaldybės). Neringos savivaldybė – mažiausia iš visų savivaldybių, kurioje deklaruoti 5025 gyventojų. Kadangi Neringos savivaldybė veikia kaip kurortas, jos merui ir pavaduotojui pareiginė alga būtų padidinta 5 procentais. Padidinus Neringos savivaldybės mero pareiginę algą 5 procentais, ji prilygtų Įstatymo projekte numatytam ketvirtos savivaldybių grupės savivaldybės mero pareiginės algos dydžiui. Paminėtina, kad daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių savivaldybių merų darbo užmokesčio dydis yra siejamas su savivaldybių gyventojų skaičiumi, t. y. savivaldybės yra suskirstomos į grupes pagal gyventojų skaičių. Tokių grupių skaičius svyruoja nuo 3-ų (Graikijoje ir Lenkijoje), 6-ių Danijoje iki 14-os Čekijoje, 21-os Austrijoje, 22-ų Belgijoje. Čekijos, Danijos, Kroatijos, Lenkijos, Rumunijos ir Portugalijos teisės aktuose yra išskirtos ir sostinės, kurių vadovams nustatomi konkretūs darbo užmokesčio ir išmokų dydžiai.
Estijoje, Latvijoje, Suomijoje ir Švedijoje savivaldybių merų darbo užmokestį nustato kiekviena savivaldybės taryba savarankiškai. Beje, šiose valstybėse savivaldybių merai nėra renkami tiesioginiuose rinkimuose.[¹] Priėmus Įstatymo projektą, bus įgyvendintas Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. KT16-N7/2019. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarime Nr. KT16-N7/2019 nurodytą oficialiai Teisės aktų registre skelbtiną šio nutarimo datą, numatomas įstatymo įsigaliojimas – 2020 m. sausio 1 d. Nepriėmus siūlomų įstatymo pakeitimų, nuo
pareigines algas, nes straipsnis, reglamentuojantis jų koeficientų dydžius, Konstitucinio Teismo būtų pripažintas negaliojančiu. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 5. Galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Nutarimo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Asignavimai merų darbo užmokesčio korekcijoms yra numatyti 2020 metų biudžete. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Mero darbo užmokestis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai Guoda Burokienė Algis Strelčiūnas Povilas Urbšys [1] Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus susisteminta informacija 19/17 (2019-09-20) „Merų darbo užmokesčio nustatymo kriterijai Europos Sąjungos valstybėse narėse“
2019-12-11
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]