Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 31 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi:
įstatymai suteikia kurie pagal įstatymus turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai ar įstatymams arba duoti išvadą, bei ir jų atstovai;, taip pat šio įstatymo 65 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodyti asmenys, kurie pagal šį įstatymą turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai ar įstatymams, ir jų atstovai;
2) suinteresuotas asmuo – valstybės institucija, priėmusi teisės aktą, kurio atitikimą Konstitucijai ar įstatymams reikia ištirti, bei ir jos atstovas; Seimo narys ar kitas valstybės pareigūnas, kurio veiksmų atitikimą Konstitucijai reikia ištirti dėl jam pradėtos Seime apkaltos bylos, bei ir jo atstovas;
Respublikos Prezidentas, kai teikiama išvada dėl jo sveikatos būklės, bei ir jo atstovas.“
Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „65 straipsnis.
Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai padavimas Konstituciniam Teismui Prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai Konstituciniam Teismui turi teisę paduoti:
1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
teismai;
Respublikos Prezidentas.;
priimtas sprendimas pažeidė asmens konstitucines teises ir laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones, – toks kiekvienas asmuo;
5) dėl šio straipsnio pirmosios dalies 1–3 punktuose nurodytų aktų, tirdami jų kompetencijai priskirtus skundus – Seimo kontrolieriai ir Konstitucijos 73 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytos kitos kontrolės institucijos. Šio straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodytas asmuo į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo galutinio valstybės institucijos sprendimo, pažeidusio asmens konstitucines teises ir laisves, priėmimo. Šio straipsnio pirmosios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų asmenų prašymo formą nustato Konstitucinis Teismas. Šio straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodyto asmens prašymą surašo advokatas. Aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo turi teisę surašyti prašymą pats. Šio straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodyto asmens prašymas apmokestinamas vieno bazinio socialinės išmokos dydžio žyminiu mokesčiu. Pareiškėjo, kuris yra fizinis asmuo, prašymu Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į to fizinio asmens turtinę padėtį, turi teisę atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo viso žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo turi būti motyvuotas.
Prie šio prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.“ Sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui grąžinamas, kai Konstitucinis Teismas priima nagrinėti šio asmens prašymą. Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi Konstitucinio Teismo sprendimu priimti nagrinėti asmens prašymą. 3 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas;, kai pareiškėjas yra institucija; Seimo narių vardai ir pavardės, kai pareiškėjas yra Seimo narių grupė; pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), – kai pareiškėjas yra fizinis asmuo ar juridinis asmuo;“. 2. Pakeisti 66 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) duomenys apie pareiškėjo atstovą (vardas, pavardė, asmens kodas, adresas) ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas;“. 3. Papildyti 66 straipsnio pirmąją dalį 9 punktu:
„9) galutiniu valstybės institucijos sprendimu pažeista asmens
konstitucinė teisė ir laisvė, pažeidimo pobūdis ir prašymą pagrindžiančios faktinės aplinkybės – kai pareiškėjas yra šio įstatymo 65 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodytas asmuo;“. 4. Buvusius 66 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktus laikyti atitinkamai 10 ir 11 punktais. 5. Pakeisti 66 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai
suteikta teisė kuri turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Seimo prašymas turi būti patvirtintas Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento prašymas – dekretu, Vyriausybės prašymas turi būti paremtas – Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą prašymo formą nustato Konstitucinis Teismas.
Prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo saugiu elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo saugiu elektroniniu parašu. Šio įstatymo 65 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodyto asmens prašymą pasirašo pats asmuo ir asmens pareiškimą surašęs advokatas. Jeigu asmuo dėl neįgalumo negali pats pasirašyti prašymo, jį pasirašo tik šio asmens advokatas.“
taip: „2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; dokumentas, patvirtinantis asmens aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, – kai šio įstatymo 65 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodytas asmuo prašymą Konstituciniam Teismui surašė pats;“. 7. Papildyti 66 straipsnio trečiąją dalį 4 punktu: „4) galutinis valstybės institucijos sprendimas, pažeidęs asmens konstitucines teises ir laisves, – kai pareiškėjas yra šio įstatymo 65 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodytas asmuo;“. 8. Papildyti 66 straipsnio trečiąją dalį 5 punktu: „5) duomenys apie tai, kad už prašymą sumokėtas žyminis mokestis, – kai pareiškėjas yra šio įstatymo 65 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodytas asmuo.“
Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „68 straipsnis.
Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai atšaukimas Konstitucinio Teismo pirmininkui sutinkant, prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai gali atšaukti jį padavusi institucija, šio įstatymo 65 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodytas asmuo ir jo atstovas tol, kol ta byla nepaskirta nagrinėti teisminiame posėdyje.“ 5 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas Papildyti 72 straipsnį šeštąja dalimi:
„Įsigaliojęs šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris buvo priimtas išnagrinėjus bylą pagal 65 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodyto asmens prašymą, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistos to asmens konstitucinės teisės ar laivės įgyvendinimo.“ 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 7 straipsnį, įsigalioja 2020 m. spalio 2 d. 7 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir iki 2018 m. birželio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui šiam įstatymui įgyvendinti būtinų įstatymų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
34Rita Tamašunienė 35.
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
patvirtino Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepciją, kurioje pateikiamas individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo Lietuvos teisinėje sistemoje modelis. Pagrindinis šio instituto tikslas ir uždavinys – įgyvendinti asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir Konstituciniame Teisme. Siekdama įgyvendinti koncepciją Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2006 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 753 sudaryta darbo grupė (darbo grupės pirmininkas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas) parengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106, 107 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 44, 62, 65, 66, 68, 69, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektus. Pažymėtina, kad šiuos projektus buvo planuota priimti 2004-2008 m. kadencijos Seime, tačiau, atsižvelgiant į Konstitucijos pataisų priėmimo tvarką, kuriai nustatyti ypatingi procesiniai reikalavimai, tai nebuvo spėta padaryti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo buvo pritarta, tačiau nepradėta priėmimo procedūra). Atsižvelgiant į visa tai, įvertinus nuolat viešojoje erdvėje vis kylančias diskusijas dėl poreikio Lietuvoje įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą bei minėtos darbo grupės nuveiktą darbą šioje srityje, yra teikiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 65, 66, 68, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (taip pat yra teikiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas). 2.
Įstatymo projektą teikia Seimo narių grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas baigtinis sąrašas subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą: dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų atitikties Konstitucijai turi teisę kreiptis Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais – ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai, dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais – ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją fiziniai ir juridiniai asmenys neturi teisės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atitinkamai toks pat subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, sąrašas yra nustatytas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnyje. Parengus Konstitucijos papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo yra siūloma suteikti asmenims konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir Konstituciniame Teisme, atitinkamai turi būti pakeistas ir papildytas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar kito Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės akto, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ir laisves. Šio kreipimosi sąlyga – asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis.
Projektu taip pat siūloma teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtų aktų suteikti taip pat ir Seimo kontrolieriams ir Konstitucijos 73 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytoms kitoms kontrolės institucijoms, tiriant jų kompetencijai priskirtus skundus. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai nuo galutinio valstybės institucijos sprendimo, pažeidusio asmens konstitucines teises ir laisves, priėmimo, asmens prašymą Konstituciniam Teismui ištirti teisės akto atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai surašo advokatas, tačiau jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jis turi teisę surašyti prašymą pats, prašymas apmokestinamas vieno bazinio socialinės išmokos dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į fizinio asmens turtinę padėtį, turi teisę atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo. Konstitucinio Teismo sprendimo teisinės pasekmės - byloje pagal asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistos to asmens konstitucinės teisės ar laivės įgyvendinimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, galimų neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektas neturės tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą reikės atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą ir kitus teisės aktus, susijusius su įstatymo projekte siūlomomis reglamentuoti nuostatomis. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą reikės atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą ir kitus teisės aktus, susijusius su įstatymo projekte siūlomomis reglamentuoti nuostatomis. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įgyvendinant priimto įstatymo nuostatas bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, todėl planuojant 2020 metų valstybės biudžeto išlaidas, numatomas Konstituciniam Teismui, Vyriausybės rengiamame ir Seimui teikiamame valstybės biudžeto projekte turėtų būti numatyti pakankami asignavimai, kurie leistų atlikti numatytą reformą ir užtikrintų Konstitucinio Teismo funkcijų vykdymą. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra: „ Konstitucinis Teismas”, „konstitucinės teisės ir laisvės”, „asmuo”. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„ Konstitucinis Teismas”, „konstitucinės teisės ir laisvės”, „asmuo”. Seimo nariai:
2017-03-21
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalis) nustatomas kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas – ne vėliau, kaip per 3 mėnesius nuo „galutinio valstybės institucijos sprendimo“. Nėra aiškus šios nuostatos santykis su šio straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame įvardinama asmens teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą įgyvendinimo sąlyga „asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones“. Jei turimas omenyje institucijos ar pareigūno sprendimas, pažeidęs asmens konstitucines teises ir laisves, dėl kurio asmuo kreipėsi į teismą (pasinaudojo teisinės gynybos priemonėmis), tai trijų mėnesių terminas yra akivaizdžiai per trumpas išnaudoti visas gynybos galimybes visų instancijų teismuose. Jei turimas omenyje įsiteisėjęs aukščiausios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nebuvo panaikintas ar pakeistas asmens teises pažeidęs sprendimas, projekte tai ir reikėtų nurodyti. 2. Projekto 3 straipsnio 7 dalyje (keičiamo įstatymo
„galutinis valstybės institucijos sprendimas, pažeidęs asmens konstitucines
teises ir laisves“. Jei turimas omenyje institucijos sprendimas, pažeidęs asmens teises ir laisves, dėl kurio buvo kreiptasi į teismą, nėra aišku, kodėl nereikalaujama pridėti įrodymų (teismo nutarčių, sprendimų), įrodančių, kad dėl šio sprendimo išnaudotos visos teisinės gynybos priemonės. Jei turimas omenyje įsiteisėjęs aukščiausios instancijos teismo sprendimas – svarstytina, ar neturi būti pridedamas pirminis sprendimas, priimtas vadovaujantis ginčijamu teisės aktu, ir pažeidęs asmens teises ir laisves. 3.
(keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalis) siūloma nustatyti, kad įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto asmens prašymą visais atvejais pasirašo pats asmuo ir pareiškimą surašęs advokatas. Ši nuostata derintina su projekto 2 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 65 straipsnio 4 dalimi, numatančia atvejus, kai asmuo prašymą gali surašyti pats (be advokato), o žodis
„pareiškimą“ keistinas - „prašymą“. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas projektas
susijęs su Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo projektu Reg. Nr. XIIIP-431, kuriame siūloma įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą. Pagal šį projektą Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyje nurodyti asmenys įgis teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, o šios teisės įgyvendinimo tvarka turi būti nustatyta Konstitucinio Teismo įstatyme. Nurodytos Konstitucijos pataisos įsigaliotų 2020 m. rugsėjo 1 d. Tai reiškia, kad nuo tos dienos turi būti taikoma atitinkama Konstitucijos pataisa (visos jos nuostatos) (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas) ir asmenys įgis teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą ir šią teisę turės įgyvendinti pagal Konstitucinio Teismo įstatymą. Pažymime, kad teikiamo projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data „2020 m. spalio 2 d.“ yra vėlesnė nei Konstitucijos pataisų įsigaliojimo data „2020 m. rugsėjo 1 d.“ Vadinasi, nepaisant to, kad nurodytos Konstitucijos pataisos dėl asmenų teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą įsigalios jie šios teisės negalės įgyvendinti dėl to, kad nebus įsigaliojęs jos įgyvendinimo tvarką reglamentuojantis Konstitucinio Teismo įstatymas.
Tokia Konstitucijos pataisų įgyvendinamojo įstatymo įsigaliojimo data neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis. Atsižvelgus į tai, teikiamo projekto 6 straipsnyje nurodyta įstatymo įsigaliojimo data „2020 m. spalio 2 d.“ yra keistina ir negali būti vėlesnė nei Konstitucijos 106 ir 107 straipsnyje pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti įsigaliojimo data „2020 m. rugsėjo 1 d.“. 5. Projekto 7 straipsnio nuostatoje dėl pasiūlymo „Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir iki 2018 m. birželio 1 d. pateikti <...> Seimui šiam įstatymui įgyvendinti būtinų įstatymų projektus“ žodžiai
„parengti ir“ yra brauktini, nes Vyriausybė kaip vykdomosios valdžios
institucija turi teisę pavesti parengti įstatymų projektus pvz., atitinkamos valdymo srities ministrui ar kitai Vyriausybės įstaigai, o ne “rengti” juos pati. 6. Atsižvelgus į tai, kad įstatymas nėra pildomas naujais straipsniais teikiamo projekto pavadinime žodžiai „IR PAPILDYMO“ yra pertekliniai ir brauktini. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-13 Nr. S-2017-2307 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 31, 65, 66, 68, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-432, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
TEISIŲ komitetas
DĖL
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Sergejus Jovaiša, Algimantas Salamakinas, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Inga Ališauskienė, kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Administravimo ir protokolo sk. vyr. specialistė Lina Beliūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-21) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 2 straipsnyje (keičiamo įstatymo 65 straipsnio 2 dalis) nustatomas kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas – ne vėliau, kaip per 3 mėnesius nuo „galutinio valstybės institucijos sprendimo“. Nėra aiškus šios nuostatos santykis su šio straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame įvardinama asmens teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą įgyvendinimo sąlyga „asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones“. Jei turimas omenyje institucijos ar pareigūno sprendimas, pažeidęs asmens konstitucines teises ir laisves, dėl kurio asmuo kreipėsi į teismą (pasinaudojo teisinės gynybos priemonėmis), tai trijų mėnesių terminas yra akivaizdžiai per trumpas išnaudoti visas gynybos galimybes visų instancijų teismuose.
Jei turimas omenyje įsiteisėjęs aukščiausios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nebuvo panaikintas ar pakeistas asmens teises pažeidęs sprendimas, projekte tai ir reikėtų nurodyti. Pritarti Komitetas siūlo žodžius
„visas teisinės“ keisti į „kitas teisminės“, atitinkamai pakoreguojant
teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-21) Projekto 3 straipsnio 7 dalyje (keičiamo įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 4 punktas) siūloma nustatyti, kad prie prašymo pridedamas „galutinis valstybės institucijos sprendimas, pažeidęs asmens konstitucines teises ir laisves“. Jei turimas omenyje institucijos sprendimas, pažeidęs asmens teises ir laisves, dėl kurio buvo kreiptasi į teismą, nėra aišku, kodėl nereikalaujama pridėti įrodymų (teismo nutarčių, sprendimų), įrodančių, kad dėl šio sprendimo išnaudotos visos teisinės gynybos priemonės. Jei turimas omenyje įsiteisėjęs aukščiausios instancijos teismo sprendimas – svarstytina, ar neturi būti pridedamas pirminis sprendimas, priimtas vadovaujantis ginčijamu teisės aktu, ir pažeidęs asmens teises ir laisves. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-21) Projekto 3 straipsnio 5 dalyje (keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalis) siūloma nustatyti, kad įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto asmens prašymą visais atvejais pasirašo pats asmuo ir pareiškimą surašęs advokatas. Ši nuostata derintina su projekto 2 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 65 straipsnio 4 dalimi, numatančia atvejus, kai asmuo prašymą gali surašyti pats (be advokato), o žodis „pareiškimą“ keistinas - „prašymą“.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-21) Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas projektas susijęs su Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo projektu Reg. Nr. XIIIP-431, kuriame siūloma įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą. Pagal šį projektą Konstitucijos
kreiptis į Konstitucinį Teismą, o šios teisės įgyvendinimo tvarka turi būti nustatyta Konstitucinio Teismo įstatyme. Nurodytos Konstitucijos pataisos įsigaliotų 2020 m. rugsėjo 1 d. Tai reiškia, kad nuo tos dienos turi būti taikoma atitinkama Konstitucijos pataisa (visos jos nuostatos) (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas) ir asmenys įgis teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą ir šią teisę turės įgyvendinti pagal Konstitucinio Teismo įstatymą. Pažymime, kad teikiamo projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data
„2020 m. spalio 2 d.“ yra vėlesnė nei Konstitucijos pataisų įsigaliojimo data
„2020 m. rugsėjo 1 d.“ Vadinasi, nepaisant to, kad nurodytos Konstitucijos
pataisos dėl asmenų teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą įsigalios jie šios teisės negalės įgyvendinti dėl to, kad nebus įsigaliojęs jos įgyvendinimo tvarką reglamentuojantis Konstitucinio Teismo įstatymas. Tokia Konstitucijos pataisų įgyvendinamojo įstatymo įsigaliojimo data neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis.
Atsižvelgus į tai, teikiamo projekto 6 straipsnyje nurodyta įstatymo įsigaliojimo data „2020 m. spalio 2 d.“ yra keistina ir negali būti vėlesnė nei Konstitucijos 106 ir 107 straipsnyje pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti įsigaliojimo data „2020 m. rugsėjo 1 d.“. Pritarti Komitetas siūlo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymas ir Konstitucinio teismo eilės straipsnių pakeitimo įstatymas įsigaliotų nuo 2018 m. liepos 1 d. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-21) Projekto 7 straipsnio nuostatoje dėl pasiūlymo „Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir iki 2018 m. birželio 1 d. pateikti <...> Seimui šiam įstatymui įgyvendinti būtinų įstatymų projektus“ žodžiai „parengti ir“ yra brauktini, nes Vyriausybė kaip vykdomosios valdžios institucija turi teisę pavesti parengti įstatymų projektus pvz., atitinkamos valdymo srities ministrui ar kitai Vyriausybės įstaigai, o ne “rengti” juos pati. Pritarti Komitetas siūlo nustatyti ankstesnę datą iki kada Vyriausybė turėtų pateikti Seimui Konstitucinio teismo įstatymui įgyvendinti būtinų teisės aktų projektus. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-21) Atsižvelgus į tai, kad įstatymas nėra pildomas naujais straipsniais teikiamo projekto pavadinime žodžiai „IR PAPILDYMO“ yra pertekliniai ir brauktini. Pritarti Europos teisės departamentas (2017-03-27) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr.
I-67 31, 65, 66, 68, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-432, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Teisės departamento ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pastabas;
Valerijus Simulik