2049 Įstatymo projektas Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narė Virginija Vingrienė, Seimo narys Petras Čimbaras XIIIP-429 2017-03-10 Registruotas

Lietuva · XIIIP-429 · 2017-03-10 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2017-03-10
  2. Aiškinamasis raštas · 2017-03-10
  3. Teisės departamento išvada · 2017-03-10
  4. Teisės departamento išvada · 2017-03-10
  5. Komiteto išvada · 2017-03-10
  6. Komiteto išvada · 2017-03-10
  7. Komiteto išvada · 2017-03-10
  8. Komiteto išvada · 2017-03-10

Lyginamasis variantas

2017-03-10 · oficialus registras ↗

Lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PLUOŠTINIŲ KANAPIŲ ĮSTATYMO NR. XII-336 2, 3

IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2017 m. d. Nr. XII-

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

4. Pluoštinės kanapės – kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios

kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento ir kurie auginami vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei. 2. Papildyti

2 straipsnį nauja 8 dalimi, ankstesnes 8-14 dalis laikant atitinkamai 9-15

dalimis):

„8. Pluoštinių kanapių produktai – žaliavinės

pluoštinių kanapių dalys, žaliavinės ar mirkytos kanapės, stiebai, šiaudeliai, sėjai neskirtos pluoštinių kanapių sėklos, skirtos perdirbti arba vartojamos neperdirbtos, pluoštinių kanapių sėkla, lapai, iš jų pagaminti ar išgauti pagrindiniai ir šalutiniai gamybos produktai., šiaudeliai, sėjai neskirtos

2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) auginti pluoštines kanapes tik atvirame grunte, išskyrus,

pluoštines kanapes, auginamas moksliniais eksperimentiniais ir selekciniais tikslais oficialiai patvirtintų mokslo tyrimų institucijų uždaruose gruntuose ar laboratorijose;“

3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

„1. Tiekti rinkai galima tik šio įstatymo reglamentuojamus

reglamentuojamų pluoštinių kanapių produktus.“

4 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. lapkričio 1

d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2017 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Teikia Seimo nariai: (Parašas) Virginija Vingrienė Petras Čimbaras

Aiškinamasis raštas

2017-03-10 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL PLUOŠTINIŲ KANAPIŲ ĮSTATYMO NR. XII-336 2, 3

IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO

PROJEKTO

1. Įstatymo

projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiandien galiojančios redakcijos Pluoštinių kanapių įstatymas neapibrėžia žaliavinių kanapių ir pluoštinių kanapių produktų terminų. Taip pat vadovaujantis dar 1961 m. pasirašyta tarptautine narkotinių medžiagų konvencija pasirinktas pluoštinių kanapių apibrėžimas riboja pluoštinių kanapių produkciją tik pluoštu ir sėklomis, kas neatitinka šiandienos aktualijų. Per beveik šiašiasdešimties metų laikotarpį gerokai išsiplėtė šių augalų panaudojimo spektras. Maisto, tekstilės, biokompozitų, biokuro, statybinių medžiagų, kosmetikos ir kiti gaminiai išgaunami neapsiribojant vien sėklomis ir pluoštu. Jų gamybai naudojami ir stiebai, mediena, lapai, medienos gamybos dulkės. Pastaruoju metu vis didesnį populiarumą maisto papildų ir vaistų pramonei tampa kanabidiojolio ekstraktai. Dėl šio kanabinoido, neturinčio psichotropinio poveikio ir kyla daugiausiai problemų. Taip pat atsirado poreikis vykdyti pluoštinių kanapių selekciją uždarose patalpose. Šio Įstatymo projekto tikslas - sudaryti galimybę panaudoti visas įmanomas pluoštinių kanapių dalis ir iš jų išgaunamas medžiagas vertingų produktų gamybai, sudarant verslui galimybes platesnėms verslo galimybėms. Įvardijama kokios pluoštinių kanapių augalų dalys ir kokie produktai gali būti gaminami, aiškiai pažymint išimtį psichotropine laikomo tetrahidrokanabinolio naudojimą atskiru produktu ar kitų produktų sudėtyje, išskyrus pluoštinėse kanapėse leistinų 0,2 proc. THC likučių pėdsakus jų produkcijoje. Be to, pakoreguojama teksto technikos patobulinimai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymo projekto rengimą inicijuoja Seimo nariai Virginija Vingrienė ([email protected]) ir Petras Čimbaras ([email protected]). 3.

3. Kaip šiuo

metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Pluoštinių kanapių įstatyme pluoštinių kanapių naudojimas apibrėžiamas vadovaujantis 1961 m. pasirašyta tarptautine narkotinių medžiagų konvencija pasirinktas pluoštinių kanapių apibrėžimas riboja pluoštinių kanapių produkciją tik pluoštu ir sėklomis, taip pat jų auginimu sodininkystei t.y. agrotechniniais ir fitosanitariniais tikslais neatitinka šiandienos išsiplėtusio produktų panaudojimo spektro galimybėms aktualijų. Ribojama galimybė mokslo ir medicinos tikslais panaudoti vertingos medžiagos kanabidiojolio ekstraktus, ribojama mokslinių eksperimentų galimybė ekperimentuojant su šiuo augalu uždarose patalpose ir vykdant in vitro dauginimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Siūloma pakeisti pluoštinės kanapės apibrėžimą neapsiribojant jos auginimo tik ribotiems sėklų ir pluošto panaudojimo tikslams, įvardijant produktų grupes, išskyrus bet kokio pavidalo THC gavybą ir pluoštinės kanapės dalis iš, kurių galima gaminti pluoštinių kanapių produktus. Numatyta išimtis leidžianti auginti pluoštines mokslo selekcijos tikslais ne tik atvirame grunte, bet tik oficialiai patvirtintoms mokslo tyrimų institucijoms, vadovaujantis griežtomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis taisyklėmis. Apibrėžiami pluoštinių kanapių produktų ir žaliavinių kanapių apibrėžimai ir pakoreguojama dokumento technika, sudarius prielaidas klaidingam pluoštinių kanapių produktų traktavimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Įstatymo priėmimas neigiamų pasekmių neturės. 6.

6. Kokią įtaką

priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms, atvirkščiai sudarys sąlygas naujoms verslo perspektyvoms pluoštinių kanapių produkcijos gaminių srityje ir sudarys sąlygas verslo plėtrai bei naujausių technologijų, inovacijos plėtojimui, kuriant naujas dabo vietas, keliant šalies ekonominę gerovę ir didinant papildomas pajamas į biudžetą. Būtina pažymėti tai, kad iš pluoštinių kanapių galima pagaminti apie 50 000 įvairiausių gaminių, pradedant maisto produktais, pluoštu, kosmetikos gaminiais, augalų apsaugos priemonėmis, popieriumi, baigiant automobilių detalėmis, statybinėmis medžiagomis ir biokuru, leidimas dar praplėsti naudojamų produkcijos gaminių spektrą, atvers platesnes perspektyvas verslo plėtrai žemės ūkio, maisto pramonės ir biotechnologijų srityse. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Iki įsigaliojant šiam įstatymui reikės pakeisti ir papildyti jau galiojančius bei priimti naujus Žemės ūkio ministro įsakymus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Atitinka. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Iki įstatymo įsigaliojimo datos Žemės ūkio ministerija turės pakeisti esamus ar patvirtinti naujus įstatymą įgyvendinamuosius teisės aktus.

Sveikatos apsaugos ministerija turės pakoreguoti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų šio įstatymo įgyvendinimui nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: ,,kanapės“, „veislės“,

"produktai“, "kanabidiolis", "selekcija". 15. Kiti,

iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Virginija Vingrienė Petras Čimbaras

Teisės departamento išvada

2017-03-10 · oficialus registras ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-13 Nr. S-2017-2307 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos PLUOŠTINIŲ KANAPIŲ ĮSTATYMO NR. XII-336 2, 3 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-429 PROJEKTO atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-429 (toliau – Projektas), atkreipiame Jūsų dėmesį į Projekto 3 straipsnį, kuriuo siūloma Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies formuluotę iš „Tiekti rinkai galima tik šio įstatymo reglamentuojamus pluoštinių kanapių produktus“ pakeisti į „Tiekti rinkai galima tik šio įstatymo reglamentuojamų pluoštinių kanapių produktus“ (paryškinta mūsų). Nors, kaip matyti iš Projekto aiškinamojo rašto, šiuo straipsniu yra siekiama „pakoreguoti dokumento techniką“, vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reglamentavimas pakeistų šios nuostatos esmę. Pažymime, kad priėmus Projektą, rinkai būtų galima tiekti ne tik tuos pluoštinių kanapių produktus, kurie būtų nurodyti Pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, tačiau bet kokius įstatyme reglamentuojamų pluoštinių kanapių produktus. Todėl svarstytina, ar iš tiesų yra tikslinga Pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje išvardinti atskirus pluoštinių kanapių produktus. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2017-03-10 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PLUOŠTINIŲ

KANAPIŲ ĮSTATYMO NR. XII-336 2, 3 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2017-03-15 Nr. XIIIP-429

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1

straipsniu keičiamo įstatymo 8 dalyje siūloma apibrėžti „pluoštinių kanapių produktų“ sąvoką. Toks teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, kyla abejonių, ar sąvokoje atskirai įvardintos „žaliavinės pluoštinių kanapių dalys“ neapima kitų šioje sąvokoje lygiagrečiai minimų pluoštinių kanapių produktų, pavyzdžiui stiebų, šiaudelių, sėjai neskirtų pluoštinių kanapių sėklų ar pluoštinių kanapių lapų. Antra, svarstytina, ar „pluoštinių kanapių produktų“ sąvokoje įvardinus kitus nei iki šiol galiojusiame įstatyme nurodytus pluoštinių kanapių produktus, pavyzdžiui pluoštinių kanapių lapus ar iš jų pagamintus ar išgautus pagrindinius ir šalutinius gamybos produktus, pastariesiems neturėtų būti nustatyti atitinkami tiekimo rinkai reikalavimai. Trečia, teikiamu projektu išplėtus pluoštinių kanapių produktų ratą, atitinkamai reikėtų tikslinti ir Pluoštinių kanapių įstatymo 1 straipsnio 2 dalį. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad auginti pluoštines kanapes galima tik atvirame grunte, išskyrus auginamas moksliniais eksperimentiniais ir selekciniais tikslais oficialiai patvirtintų mokslo tyrimų institucijų uždaruose gruntuose ir laboratorijose.

Vertinant siūlomą nuostatą, nėra aišku, koks oficialus patvirtinimas turimas omenyje, t.y. neaišku, ar įgaliojimus pluoštines kanapes auginti uždaruose gruntuose ir laboratorijose mokslo tyrimų įstaigoms turi oficialiai patvirtinti šiame įstatyme nurodytos kompetentingos ir už pluoštinių kanapių auginimo priežiūrą atsakingos valstybės institucijos (tokiu atveju reguliavimas yra neišbaigtas, nes apie oficialių įgaliojimų patvirtinimą kitose įstatymo nuostatuose neužsimenama), ar, vis dėlto, turimos omenyje visos Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos ir mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą vykdančios mokslo ir studijų institucijos. Atsižvelgiant į tai, minėtąją nuostatą reikėtų patikslinti. Be to, derinant projekto terminiją su minėtuoju Mokslo ir studijų įstatymu, vietoj sąvokos „mokslo tyrimų institucijų“ reikėtų vartoti arba sąvoką „mokslo ir studijų institucijų“ (jeigu siekiama apibrėžti abi mokslo ir studijų institucijų grupes - aukštąsias mokyklas ir mokslinių tyrimų institutus) arba sąvoką „mokslinių tyrimų institutų“ (jeigu siekiama suteikti įgaliojimus auginti pluoštines kanapes užaruose gruntuose tik šiai mokslo ir studijų institucijų grupei). 3. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas priskirtinas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kompetencijai, siūlytume kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo. 4. Projektas taisytinas teisės technikos požiūriu:

  • projekto

1 straipsnio 2 dalyje (dėstymo esmėje) išbrauktini žodžiai “ankstesnes 8-14

dalis laikant atitinkamai 9-15 dalimis“;

  • projekto 1 straipsnis pildytinas 3 dalimi, kuri dėstytina taip: „3.

Buvusias 2 straipsnio 8 - 14 dalis laikyti atitinkamai 9 - 15 dalimis“;

  • projekto 3straipsnio vienintelės dalies numeruoti nereikia;
  • įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos yra „Respublikos Prezidentas“, o ne
„Respublikos Prezidentė“. Be to, įstatymą pasirašančiojo asmens vardas ir

pavardė projekte nenurodomi. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2017-03-10 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO

(Nr. XIIIP-429)

2019-11-13

Nr. 110-P-30

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, pirmininko

pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai Simantė Kairienė, Rolandas Juknevičius, padėjėja Gintarė Rimeisienė.

Kviestieji asmenys: Žemės ūkio viceministras – Petras Narkevičius, Žemės ūkio ministro patarėja – Giedrė Pupšytė, Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) vyriausiasis patarėjas – Saulius Jasius, Žemės ūkio ministro patarėjas – Gediminas Lapukas, ŽŪM Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus vedėjas – Jonas Lisauskas, ŽŪM Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistas – Linas Vingras, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) Teisės skyriaus vyriausioji specialistė, l. e. skyriaus vedėjo pareigas – Aleksandra Fedotova, VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė – Giedrė Lukoševičienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Teisės grupės patarėja – Jurgita Žilinskienė, Europos teisės departamento Atitikties ES teisei skyriaus vedėja – Viktorija Vasiliauskienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja, l e. direktoriaus pareigas – Gražina Belian, Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus patarėja – Jelena Talačkienė, SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė – Roma Adomaitytė, SAM Farmacijos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės – Rima Markuvienė ir Gražina Bobelienė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM Narkotikų skyriaus vedėja – Ramunė Grigaliūnienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Produktų vertinimo skyriaus patarėja – Regina Bobelienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Produktų vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas – Ričardas Norkus, Žemės ūkio rūmų (toliau – ŽŪR) direktorius – Sigitas Dimaitis, ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja – Aušra Žliobienė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovės – Raminta Radavičienė ir Vilma Platelienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas – Jonas Talmantas, Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius – Jonas Sviderskis, Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas – Paulius Paršeliūnas, Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos teisininkė – Jevgenija Vienažindytė, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas – Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos atstovas Ignas Jankauskas, Lobistas – Šarūnas Frolenko, Žemės ūkio kooperatyvo „Lagrenas“ atstovas – Tadas Dailidavičius, Redakcijos

„Mano ūkis“ korespondentė Asta Laukaitienė, Redakcijos „Ūkininko patarėjas“

korespondentė Irma Dubovičienė.

Kviestieji asmenys: Žemės ūkio viceministras – Petras Narkevičius, Žemės ūkio ministro patarėja – Giedrė Pupšytė, Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) vyriausiasis patarėjas – Saulius Jasius, Žemės ūkio ministro patarėjas – Gediminas Lapukas, ŽŪM Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus vedėjas – Jonas Lisauskas, ŽŪM Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistas – Linas Vingras, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) Teisės skyriaus vyriausioji specialistė, l. e. skyriaus vedėjo pareigas – Aleksandra Fedotova, VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė – Giedrė Lukoševičienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Teisės grupės patarėja – Jurgita Žilinskienė, Europos teisės departamento Atitikties ES teisei skyriaus vedėja – Viktorija Vasiliauskienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja, l e. direktoriaus pareigas – Gražina Belian, Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus patarėja – Jelena Talačkienė, SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė – Roma Adomaitytė, SAM Farmacijos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės – Rima Markuvienė ir Gražina Bobelienė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM Narkotikų skyriaus vedėja – Ramunė Grigaliūnienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Produktų vertinimo skyriaus patarėja – Regina Bobelienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Produktų vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas – Ričardas Norkus, Žemės ūkio rūmų (toliau – ŽŪR) direktorius – Sigitas Dimaitis, ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja – Aušra Žliobienė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovės – Raminta Radavičienė ir Vilma Platelienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas – Jonas Talmantas, Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius – Jonas Sviderskis, Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas – Paulius Paršeliūnas, Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos teisininkė – Jevgenija Vienažindytė, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas – Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos atstovas Ignas Jankauskas, Lobistas – Šarūnas Frolenko, Žemės ūkio kooperatyvo „Lagrenas“ atstovas – Tadas Dailidavičius, Redakcijos

„Mano ūkis“ korespondentė Asta Laukaitienė, Redakcijos „Ūkininko patarėjas“

korespondentė Irma Dubovičienė. 2.

specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Seimui 2019-03-14 nutarus projektus Nr. XIIIP-429 ir Nr. XIIIP-3195 sujungti, Kaimo reikalų komitetas Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo (Nr. XIIIP-429) ir Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 ir 4 straipsnių pakeitimo (Nr. XIIIP-3195) įstatymų projektus sujungė, pasiūlymai pateikiami Kaimo reikalų komiteto (kaip pagrindinio) išvadoje dėl Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3195. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Pasiūlymai pateikiami Kaimo reikalų komiteto (kaip pagrindinio) išvadoje dėl Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3195. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Pasiūlymai pateikiami Kaimo reikalų komiteto (kaip pagrindinio) išvadoje dėl Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3195. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Pasiūlymai pateikiami Kaimo reikalų komiteto (kaip pagrindinio) išvadoje dėl Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3195. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Pasiūlymai pateikiami Kaimo reikalų komiteto (kaip pagrindinio) išvadoje dėl Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3195. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-429) sujungti su Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr.

XII-336 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-3195) ir pateikti Seimui svarstyti naujos redakcijos sujungtą Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3195(2))

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“

9. Komiteto paskirti pranešėjas: Kazys Starkevičius, Petras

Čimbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)

Komiteto išvada

2017-03-10 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR

TEISĖTVARKOS komitetas

PAPILDOMO

KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo

ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIIP-429)

2019-10-09 Nr. 102-P-53

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo komiteto pirmininkė Agnė

Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė.

Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai: Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Roma Adomaitytė, Farmacijos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Rima Markuvienė, Farmacijos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Bobelienė, Žemės ūkio ministerijos atstovai:

Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės mentorius Jonas Lisauskas, Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas, Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistas Linas Vingras, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus l.e.p. vedėja Ilona Drulytė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Giedrė Lukoševičienė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Narkotikų skyriaus vedėja Ramunė Grigaliūnienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Produktų vertinimo skyriaus patarėja Regina Burbienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento l.e.p. direktorė Gražina Belian, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių kontrolės ir rizikos vertinimo skyriaus vedėja Rima Mačiūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-03-151

2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 dalyje siūloma apibrėžti

„pluoštinių kanapių produktų“ sąvoką. Toks teisinis reguliavimas svarstytinas

keliais aspektais. Pirma, kyla abejonių, ar sąvokoje atskirai įvardintos

„žaliavinės pluoštinių kanapių dalys“ neapima kitų šioje sąvokoje lygiagrečiai

minimų pluoštinių kanapių produktų, pavyzdžiui stiebų, šiaudelių, sėjai neskirtų pluoštinių kanapių sėklų ar pluoštinių kanapių lapų. Antra, svarstytina, ar „pluoštinių kanapių produktų“ sąvokoje įvardinus kitus nei iki šiol galiojusiame įstatyme nurodytus pluoštinių kanapių produktus, pavyzdžiui pluoštinių kanapių lapus ar iš jų pagamintus ar išgautus pagrindinius ir šalutinius gamybos produktus, pastariesiems neturėtų būti nustatyti atitinkami tiekimo rinkai reikalavimai. Trečia, teikiamu projektu išplėtus pluoštinių kanapių produktų ratą, atitinkamai reikėtų tikslinti ir Pluoštinių kanapių įstatymo 1 straipsnio 2 dalį. Pritarti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje pateiktiems siūlymams, kuriais išsprendžiami projektu siūlomi ir Teisės departamento pastaboje minimi teisinio reglamentavimo trūkumai. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-03-152

2. Projekto 2

straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad auginti pluoštines kanapes galima tik atvirame grunte, išskyrus auginamas moksliniais eksperimentiniais ir selekciniais tikslais oficialiai patvirtintų mokslo tyrimų institucijų uždaruose gruntuose ir laboratorijose.

Vertinant siūlomą nuostatą, nėra aišku, koks oficialus patvirtinimas turimas omenyje, t.y. neaišku, ar įgaliojimus pluoštines kanapes auginti uždaruose gruntuose ir laboratorijose mokslo tyrimų įstaigoms turi oficialiai patvirtinti šiame įstatyme nurodytos kompetentingos ir už pluoštinių kanapių auginimo priežiūrą atsakingos valstybės institucijos (tokiu atveju reguliavimas yra neišbaigtas, nes apie oficialių įgaliojimų patvirtinimą kitose įstatymo nuostatuose neužsimenama), ar, vis dėlto, turimos omenyje visos Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos ir mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą vykdančios mokslo ir studijų institucijos. Atsižvelgiant į tai, minėtąją nuostatą reikėtų patikslinti. Be to, derinant projekto terminiją su minėtuoju Mokslo ir studijų įstatymu, vietoj sąvokos

„mokslo tyrimų institucijų“ reikėtų vartoti arba sąvoką „mokslo ir

studijų institucijų“ (jeigu siekiama apibrėžti abi mokslo ir studijų institucijų grupes - aukštąsias mokyklas ir mokslinių tyrimų institutus) arba sąvoką „mokslinių tyrimų institutų“ (jeigu siekiama suteikti įgaliojimus auginti pluoštines kanapes užaruose gruntuose tik šiai mokslo ir studijų institucijų grupei). Pritarti

3. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2017-03-15

3. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas priskirtinas

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kompetencijai, siūlytume kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo. Atsižvelgta Gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada, patvirtinta 2019 m. liepos 10 d. Nutarimu Nr. 703. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-03-151

3 4.

Projektas taisytinas teisės technikos požiūriu:

  • projekto 1 straipsnio 2 dalyje (dėstymo esmėje) išbrauktini žodžiai
“ankstesnes 8-14 dalis laikant atitinkamai 9-15 dalimis“;
  • projekto 1 straipsnis pildytinas 3 dalimi, kuri dėstytina taip: „3. Buvusias

2 straipsnio 8 - 14 dalis laikyti atitinkamai 9 - 15 dalimis“;

  • projekto 3straipsnio vienintelės dalies numeruoti nereikia;
  • įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos yra „Respublikos Prezidentas“, o ne „Respublikos Prezidentė“. Be to, įstatymą pasirašančiojo asmens vardas ir pavardė projekte nenurodomi. Pritarti iš dalies

Redakcinės pastabos. Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatomis, siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti įstatymų projektus Nr. XIIIP-3195 ir Nr. XIIIP-429, ir atsižvelgiant Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, projektais Nr. XIIIP-3195 ir Nr. XIIIP-429 keičiamą Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymą išdėstyti nauja redakcija. 5. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-03-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-429 (toliau – Projektas), atkreipiame Jūsų dėmesį į Projekto 3 straipsnį, kuriuo siūloma Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies formuluotę iš „Tiekti rinkai galima tik šio įstatymo reglamentuojamus pluoštinių kanapių produktus“ pakeisti į „Tiekti rinkai galima tik šio įstatymo reglamentuojamų pluoštinių kanapių produktus“ (paryškinta mūsų). Nors, kaip matyti iš Projekto aiškinamojo rašto, šiuo straipsniu yra siekiama „pakoreguoti dokumento techniką“, vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reglamentavimas pakeistų šios nuostatos esmę.

Pažymime, kad priėmus Projektą, rinkai būtų galima tiekti ne tik tuos pluoštinių kanapių produktus, kurie būtų nurodyti Pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, tačiau bet kokius įstatyme reglamentuojamų pluoštinių kanapių produktus. Todėl svarstytina, ar iš tiesų yra tikslinga Pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje išvardinti atskirus pluoštinių kanapių produktus. Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių

partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos grūdų augintojų asociacija, 2019-01-29 * Lietuvos grūdų augintojų asociacija nuo pat mūsų įstojimo į ES nuosekliai pasisakė už tai, kad Lietuvoje būtų įgyvendinti ES teisės aktai ir būtų leidžiama auginti pluoštines kanapes, siekė, kad būtų pakeisti tai daryti draudžiantys teisės aktai, aktyviai prisidėjo prie pluoštinių kanapių auginimo propagavimo. Visos tos pastangos davė neblogų rezultatų: pluoštinių kanapių plotai sparčiai didėja, daugėja jas perdirbančių įmonių, paskutinė ir stambiausia investicija yra padaryta Kėdainiuose ir jau šiais metais darbą pradės viena iš didžiausių regione pluoštinių kanapių perdirbimo gamykla. Tačiau, kaip parodė praktika, pluoštinių kanapių auginimas vien tik pluoštui nėra labai rentabili veikla, todėl būtina ieškoti būdų, kaip iš pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo sukurti didesnę pridėtinę vertę. Dabartinė LR Pluoštinių kanapių įstatymo redakcija labai aiškiai apibrėžia, kad iš pluoštinių kanapių gaminti galima tik sėklas ir pluoštą.

Tačiau iš pluoštinių kanapių galima gaminti ir daugybę kitų gaminių, galima perdirbti ne tik stiebelius ir sėklą, bet gamyboje panaudoti ir kitas augalo dalis, kurias perdirbti šiuo metu yra draudžiama ir kurios yra geriausiu atveju paverčiamos biokuru, o blogiausiu - tiesiog išmetamos. Tokiu būdu tiek pramonė, tiek Lietuvos žemės ūkis praranda galimybę gauti papildomai pajamų iš pluoštinių kanapių auginimo ir kurti taip reikalingą didesnę pridėtinę vertę. Tuo pačiu Lietuvos žmonės praranda galimybę naudoti Europoje ir pasaulyje šiuo metu labai populiarius gaminius, pagamintus iš pluoštinių kanapių: įvairias kosmetines ir asmens higienos priemones, maisto papildus, arbatas ir kt. Esame įsitikinę, kad reikia tobulinti dabartinį LR Pluoštinių kanapių įstatymą, pakeisti atitinkamas jo nuostatas ir leisti iš pluoštinių kanapių gaminti ne tik pluoštą ir sėklas, bet ir visus kitus įmanomus gaminius Atsižvelgti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai ir joje pateiktiems siūlymams. 2. Lietuvos ūkininkų sąjunga, 2019-02-14 * Vykstant įvairioms diskusijoms dėl pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo, Lietuvos ūkininkų sąjunga pasisako už tai, kad Lietuvoje būtų sudarytos galimybės plėstis augalininkystės sektoriui, auginant įvairesnes kultūras. Senovėje augintas augalas – pluoštinės kanapės išgyvena renesansą, jų auginimo plotai plečiasi Europos sąjungoje ir pasaulyje, atgimsta ir Lietuvoje. Žemės ūkio produktų perdirbėjai mato plačias šio augalo panaudojimo galimybes, todėl aktyviai skatina žemdirbius jį auginti. Pastaraisiais metais Lietuvoje, nors nežymiai, bet pluoštinių kanapių auginami plotai didėja.

Kurti didžiausią pridėtinę vertę Lietuvoje iš kanapių padėtų leidimas perdirbti visą augalą išgaunat vertingąsias šio augalo medžiagas – ekstraktą, aliejų ir tolimesnius išvestinius produktus, tai kanapių baltymus, miltus, įvertinant ir tai, kad panaudojamos visos augalo dalys: sėklos - maistui ar pašarams, šiaudeliai – techninio ar popierinio pluošto gamybai, spaliai – biokuro gamybai. Tik perdirbant visą augalą galima konkuruoti su užsienio šalių įmonėmis ir kurti aukštą pridėtinę vertę Lietuvoje. Tačiau Lietuvoje susiduriama su draudimais, bei teisiniais nesuderinamumais, kai Lietuvoje leidžiama auginti sėjamąsias kanapes pluoštui bei sėkloms, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinoilio (THC) yra ne daugiau kaip 0,2 procento. Auginti kanapes ir iš jų biomasės gaminti produktus tokius kaip, kanapių ekstraktai ir tinktūros negalima, nes šie produktai yra įtraukti į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Dėl mažos psichoaktyvios medžiagos THC koncentracijos, tokių ekstraktų, tinktūrų ar CBD aliejaus gamyba daugelyje ES šalių yra leidžiamas. Todėl Lietuvoje užaugintas pluoštinių kanapių derlius dažnai išgabenamas į kitas ES šalis, Belgiją, Vokietiją, Italiją, Jungtinę Karalystę, Olandiją, tame tarpe ir kaimyninę Lenkiją, kur gaminami didelę paklausą turintys kanapių ekstraktai ir CBD aliejai. Lietuva praranda galimybę įsitvirtinti besiformuojančioje pasaulinėje kanapių produktų rinkoje. Perdirbant žaliavą šalyje, laimėtų visi, nes tai inovatyvi verslo šaka, suteikianti žemės ūkio sektoriui galimybes plėsti žaliavų auginimo bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos asortimentą, generuojanti darbo vietų kūrimą bei papildomas įplaukas į Lietuvos biudžetą.

Todėl labai svarbu, kad pluoštinių kanapių įstatyme būtų įteisintos naujos teisinio reguliavimo nuostatos leidžiančios auginti ne tik sėjamąsias kanapes pluoštui bei sėkloms, bet ir kitiems naudingiems produktams gaminti, išnaudojant šio augalo visą naudingą biomasę perdirbimui, kad būtų visapusiškai išnaudojamos šio augalo naudingosios savybės. Atsižvelgti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai ir joje pateiktiems siūlymams. 3. Goda Juknelytė, Donata Laukyte, Vygaudas Juknelis, Akvile Bulakaite, deivis, Aušrinė Čepaitytė, Ruta Kundrotaite, Vaičius Donatas, 2019-03-17 * Šiuo metu Lietuvoje tūkstančiai žmonių, nepaisydami perteklinių LR teisės normų, vartoja pluoštinių kanapių žiedų produktus ir taip pagerina savo gyvenimo kokybę, arba netgi grįžta į gyvenimą sukontroliavę sunkias ligas. Visi tie žmonės pagal LR Baudžiamojo kodekso nuostatas šiandien yra kriminaliniai nusikaltėliai ir rizikuoja netekti laisvės nuo 2 iki 7 metų. Tačiau nežiūrint to, CBD produktų vartotojų ratas Lietuvoje nesustabdomai plečiasi, nes tai yra gamtos dovana mūsų sveikatai. Norint sutvarkyti šią teisinę betvarkę ir atverti kelią pažangai, praėjusį ketvirtadienį Seime buvo pateiktas „Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3195“.

XIIIP-3195“. Jūsų balsavimas PRIEŠ pažangų ir neatidėliotiną Lietuvos visuomenės siekį, dekriminalizuoti čia auginamos pluoštinės kanapės vartojimą, perdirbimą ir tyrinėjimą, kelia nuostabą bei užduoda tris klausimus:

  • a) Ar jūs tvirtai įsitikinusi, kad Lietuvoje negalima vartoti, perdirbti ir tyrinėti

legaliai auginamos pluoštinės kanapės žiedų, nežiūrint į tai, kad Europos Sąjungoje ir kitose pažangiose visuomenėse tai yra prioritetinė proveržio sritis?

  • b) Ar jūs nuoširdžiai tikite, kad tūkstančiai ligonių, šiuo metu nelegaliai

vartojančių kanapių žiedų produktus, nusipelno laisvės atėmimo nuo 2 iki 7-erių, o šių produktų gamintojai - nuo dešimties iki penkiolikos metų?

c) Ar jūsų spintelėje Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete tikrai visada galima rasti kanapių žiedų arbatos, kuri pagal šiuo metu galiojančias LR teisės normas prilyginama narkotikams? Atsižvelgti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai ir joje pateiktiems siūlymams. 4. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, 2019-03-18 * Vykstant įvairioms diskusijoms dėl pluoštinių kanapių perdirbimo, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) pasisako už tai, kad Lietuvoje būtų sudarytos galimybės plėstis augalininkystės sektoriui, auginant įvairias kultūras. Senovėje augintas augalas - pluoštinės kanapės išgyvena renesansą, plačiai auginamos pasaulyje ir atgimsta Lietuvoje. Žemės ūkio produktų perdirbėjai mato plačias šio augalo panaudojimo galimybes, todėl aktyviai skatina žemdirbius jį auginti. Pastaraisiais metais Lietuvoje, nors nežymiai, bet pluoštinių kanapių auginami plotai didėja. Kurti didžiausią pridėtinę vertę Lietuvoje iš kanapių padėtų leidimas perdirbti visą augalą išgaunat vertingąsias šio augalo medžiagas - ekstraktą, aliejų ir tolimesnius išvestinius produktus, tai kanapių baltymus, miltus, įvertinant ir tai, kad panaudojamos visos augalo dalys: sėklos - maistui ar pašarams, šiaudeliai – techninio ar popierinio pluošto gamybai. Spaliai - biokuro gamybai.

Spaliai - biokuro gamybai. Tik perdirbant visą augalą galima konkuruoti su užsienio šalių įmonėmis ir kurti aukštą pridėtinę vertę Lietuvoje. Tačiau Lietuvoje susiduriama su draudimais, bei teisiniais nesuderinamumais, kai Lietuvoje leidžiama auginti sėjamąsias kanapes pluoštui bei sėkloms, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinoilio (THC) yra ne daugiau kaip 0,2 procento. Nors kiti pagaminti produktai tokie kaip, kanapių ekstraktai ir tinktūros negali būti gaminami, nes yra įtraukti į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Dėl mažos psichoaktyvios medžiagos THC koncentracijos, tokie ekstraktai, tinktūros ar CBD aliejus daugelyje ES šalių yra leidžiamas. Todėl Lietuvoje užaugintas pluoštinių kanapių derlius dažnai išgabenamas į kitas ES šalis, Belgiją, Vokietiją, Italiją, Jungtinę Karalystę. Olandiją, tame tarpe ir kaimyninę Lenkiją, kur gaminami didelę paklausą turintys kanapių ekstraktai ir CBD aliejai. Perdirbant žaliavą šalyje, laimėtų visi, nes tai inovatyvi verslo šaka, suteikianti žemės ūkio sektoriui galimybes plėsti žaliavų auginimo bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos asortimentą, generuojanti darbo vietų kūrimą bei papildomas įplaukas į Lietuvos biudžetą. Todėl labai svarbu, kad pluoštinių kanapių įstatyme būtų įteisintos naujos teisinio reguliavimo nuostatos leidžiančios pilnai perdirbti šį visapusiškai naudingą augalą. Atsižvelgti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai ir joje pateiktiems siūlymams. 5. Lietuvos pramoninkų konfederacija, 2019-05-06 * Pluoštinės kanapės produktų pasaulinė rinka auga eksponentiškai, daugelis (JAV, Kanada, Lenkija, Italija, JK) šalių keičia teisinį reguliavimą, taip skatindamos tokių produktų gamybą ir perdirbimą. Šiuo metu Lietuvoje kanapes augina 182 augintojai, kurie dirba 4000 ha laukų plotą.

Pluoštinės kanapės auginimo, perdirbimo ir gamybos sektorius turi didžiulį potencialą Lietuvoje, tačiau tam reikia tinkamo teisinio reguliavimo, kurio neužtikrinus, valstybė gali prarasti 300 mln. eurų potencialių investicijų ir iki 850 mln. eurų potencialios pridėtinės vertės. Pagrindinės Lietuvos šios srities teisinio reglamentavimo problemos, ribojančios pluoštinių kanapių sektoriaus plėtrą, yra nenubrėžta aiški takoskyra tarp pluoštinės kanapės ir psichotropinės kanapės bei ribotai veikiantis LR Pluoštinių kanapių įstatymas. Su galiojančiame LR Pluoštinių kanapių įstatyme nustatytais apribojimais prarandame galimybę gaminti ir siūlyti rinkai bent pusę rinkos apyvartos sudarančias produktų grupes. Rinkos augimą didele dalimi sudaro įstatymu apribotos produktų grupės, todėl potencialiai atsisakome didesnės dalies globalios rinkos augimo galimybių. Negalėdami perdirbti viso augalo, liekame žemos pridėtinės vertės grandinės dalyje, atiduodami didžiausią vertę supirkėjams/gamintojams Europoje ir JAV. Lietuvos pramonininkų konfederacija, įvertinusi LR Seime inicijuotus Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo projektus, teigiamai vertina siekį patobulinti srities reglamentavimą.

Siekiant užtikrinti tinkamą pluoštinių kanapių industrijos veiklos teisinę bazę, vartotojų apsaugą ir į rinką tiekiamų gaminių kokybę, siūlome pritarti rengiamoms LR Pluoštinių kanapių įstatymų pataisoms, akcentuojant šiuos pagrindinius siūlymus:

  • Tikslinti ir plėsti pluoštinių kanapių auginimo tikslą, praplėsti ir aiškiai

įvardinti galimus gaminti iš pluoštinės kanapės augalo didesnės pridėtinės vertės gaminius ir produktus ar produktų kategorijas (pvz. maistas, maisto papildai, farmacijos produktai, kosmetika, pašarai, veterinarijos produktai ir pan.);

  • Aiškiai numatyti viso augalo perdirbimo galimybę; įvesti aiškius ir

įgyvendinamus reikalavimus gamybai ir kokybės kontrolei;

  • Įstatyme aiškiai nustatyti maksimalią galimą 0.2 % THC ribą ne tik augale, bet ir visuose jo gaminiuose ir produktuose, o ne deleguoti šią teisę rinką reguliuojančioms institucijoms. Esame pasirengę dalyvauti būsimose diskusijose šiuo klausimu ir atsakyti j visus papildomus klausimus. Tikimės, kad siūlymai bus įvertinti ir j juos atsižvelgta. Pritarti iš dalies

Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai ir joje pateiktiems siūlymams. 6. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (bei kt. asoc.) 2019-05-15 * Šalies žemdirbių ir verslo organizacijų, pluoštinių kanapių gamintojus ir perdirbėjus vienijančių asociacijų vardu, taip pat agrarinių ir gyvybės mokslų institucijų vardu prašome Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimą traktuoti kaip pribrendusį teisinį pokytį, susijusį ne su psichoaktyvių ir kontroliuojamų medžiagų gamybos reguliavimu, bet su medžiagomis, kurias Pasaulinė sveikatos organizacija patvirtino kaip saugias ir nepatenkančias į kontroliuojamų medžiagų sąrašą.

Pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) verslo potencialus poveikis šalies bioekonomikos vystymui ir regionų tvariai plėtrai reikalauja priimant teisinę aplinką gerinančius sprendimus:

  • vadovautis

Pasaulio sveikatos organizacijos 2019 m. pradžioje suformuluota rekomendacija, pateikta JT organizacijai, kurioje teigiama, jog „preparatai, kurių sudėtyje dominuoja kanabidiolis ir ne daugiau kaip 0,2 procento delta-9-tetrahidrokanabinolio, nėra kontroliuojami tarptautiniu lygmeniu“ (žr. rašto 1 priedą);

  • įvertinti pluoštinių kanapių, kaip biologiškai vertingų žaliavų šaltinio, potencialą, kurį oficialiai pripažino Europos Parlamentas 2019 m. sausio mėn. priimtoje rezoliucijoje (2018/2775(RSP)) teigdamas, jog šio „augalo sudėtyje yra daugiau nei 480 komponentų, iš kurių daugiau nei 100 - kanabinoidai, kurie yra tiek psichoaktyviųjų medžiagų, tiek ir ne psichoaktyviųjų medžiagų junginiai“ (www.europarl.europa.eu/doceo/docum ent/B-8-2019-0071_LT.htm l);
  • išnagrinėti kitų šalių pluoštinių kanapių verslo teisinio reguliavimo gerąją patirtį, ypač atkreipiant dėmesį į JAV patirtį, kai 2018 m. gruodžio 20 d. priėmus Žemės ūkio tobulinimo aktą (ir w w w.agriculture.senate.gov/2018-farm -bill) nuo 2019 sausio 1 d. įsigaliojęs įstatymas išplėtė „kanapių“ apibrėžimą (297A skirsnis) ir į pluoštinių kanapių sampratą įtraukė visas šio augalo dalis, taip pat iš kanapių pagamintus produktus, kuriuose THC koncentracija neviršija JAV leistinos dalies - 0,3 proc.;
  • atkreipti dėmesį į šalies pluoštinių kanapių verslo proveržio galimybes, kurių realizavimas leistų šalies žemdirbiams ir perdirbėjams teikti rinkai aukštos pridėtinės vertės produkciją.

Pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) verslo potencialus poveikis šalies bioekonomikos vystymui ir regionų tvariai plėtrai reikalauja priimant teisinę aplinką gerinančius sprendimus:

  • vadovautis

Pasaulio sveikatos organizacijos 2019 m. pradžioje suformuluota rekomendacija, pateikta JT organizacijai, kurioje teigiama, jog „preparatai, kurių sudėtyje dominuoja kanabidiolis ir ne daugiau kaip 0,2 procento delta-9-tetrahidrokanabinolio, nėra kontroliuojami tarptautiniu lygmeniu“ (žr. rašto 1 priedą);

  • įvertinti pluoštinių kanapių, kaip biologiškai vertingų žaliavų šaltinio, potencialą, kurį oficialiai pripažino Europos Parlamentas 2019 m. sausio mėn. priimtoje rezoliucijoje (2018/2775(RSP)) teigdamas, jog šio „augalo sudėtyje yra daugiau nei 480 komponentų, iš kurių daugiau nei 100 - kanabinoidai, kurie yra tiek psichoaktyviųjų medžiagų, tiek ir ne psichoaktyviųjų medžiagų junginiai“ (www.europarl.europa.eu/doceo/docum ent/B-8-2019-0071_LT.htm l);
  • išnagrinėti kitų šalių pluoštinių kanapių verslo teisinio reguliavimo gerąją patirtį, ypač atkreipiant dėmesį į JAV patirtį, kai 2018 m. gruodžio 20 d. priėmus Žemės ūkio tobulinimo aktą (ir w w w.agriculture.senate.gov/2018-farm -bill) nuo 2019 sausio 1 d. įsigaliojęs įstatymas išplėtė „kanapių“ apibrėžimą (297A skirsnis) ir į pluoštinių kanapių sampratą įtraukė visas šio augalo dalis, taip pat iš kanapių pagamintus produktus, kuriuose THC koncentracija neviršija JAV leistinos dalies - 0,3 proc.;
  • atkreipti dėmesį į šalies pluoštinių kanapių verslo proveržio galimybes, kurių realizavimas leistų šalies žemdirbiams ir perdirbėjams teikti rinkai aukštos pridėtinės vertės produkciją. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) teigimu, perdirbus visas pluoštinės kanapės augalo dalis, šalies kanapių produktų

sektoriaus sukuriama vertė Lietuvos ekonomikai per metus sugeneruotų 100 mln. Eur pridėtinę vertę, o per keletą metų šalies ekonomikai sukuriama vertė viršytų 300 mln.

Eur (https://w w w .vz.lt/agroverslas/2019/02/18/ragina-iteisinti-pluostiniu-kanapiu-perdirbim a-regi-100-300-mln-eur-pridetine-verte#ixzz5gw99uglL). Optimistines šalies pluoštinių kanapių verslo perspektyvas lemia pasaulio mastu prognozuojamas eksponentinis pluoštinių kanapių produktų rinkų augimas. Teigiama, kad CBD produktų rinka pasaulyje iki 2022 m. pasieks net 22 mlrd. USD apyvartą (https://cbdorigin.com /cbdm ovem ent-2018/), o JAV CBD (kanabidiolio) gamyba nuo 2019 iki 2022 metų išaugs net 40 kartų (https://m edium .eom /@ redactiondesorm eaux/do-you-believe-in-cbd-only-45a4ec75551c);

  • įvertinti pluoštinių kanapių verslo teikiamą naudą visuomenei ne tik ekonominiu, bet ir kaimo bendruomenių palaikymo požiūriu: pluoštinių kanapių ūkiai gali tapti sėkmingai veikiančiais darbo terapijos ir darbuotojų reabilitacijos centrais, kuriuose sunkumų patiriantys asmenys yra įgalinami atkurti ryšį su gamybine veikla ir gamta. Ūkiai, taikydami globojamojo įdarbinimo praktiką ir siūlydami kaimo gyventojams pakankamai gerai apmokamą rankų darbą, gali veiksmingai prisidėti prie negandą patiriančių žmonių gerovės ir socialinės integracijos;
  • užtikrinti vartotojų apsaugą priimant teisinį reglamentavimą, kuris garantuotų pluoštinės kanapės perdirbimo bei gamybos procesus, atitinkančius aukščiausius saugos ir kokybės standartus. Rinkai gali būti tiekiami tik tokie pluoštinių kanapių gaminiai, kurie atitinka jiems taikomus teisinius imperatyvus;
  • pripažinti pluoštinių kanapių verslo indėlį į proekologiško ūkininkavimo populiarinimą ir klimato kaitos švelninimą. Sparčiai augantys pluoštinių kanapių pasėlių plotai ateityje gali tapti viena iš realių alternatyvų didelę tarptautinę konkurenciją patiriančiam šalies grūdų ūkiui.

Kanapių kultūros paplitimas gerintų sėjomainą, stabdytų žemės naudmenų degradaciją ir tuo pačiu efektyviai mažintų žemės ūkio C02 emisiją bei prisidėtų prie teigiamo poveikio didinimo klimato kaitai;

  • atskleisti pluoštinių kanapių verslo potencialą formuojant konkurencingą šalies regionų ekonomiką. Vadovaudamiesi išsakytais argumentais ir vertindami šiuo metu įregistruotus Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo projektus, konkrečiai Pluoštinių kanapių įstatymo

Nr. XII-336 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-429 bei Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3195, siūlome tobulinti Lietuvos teisinę aplinką:

  • leidžiant auginti pluoštines kanapes rinkos poreikius atitinkančiais pramoniniais tikslais ir sodininkystės reikmėms;
  • leidžiant naudoti visas pluoštinės kanapės augalo dalis ir gaminti pluoštinių

kanapių produkciją, atitinkančią nustatytus kokybės ir saugumo standartus;

  • leidžiant realizuoti pluoštinių kanapių gaminius rinkoje ir eksportuoti,

laikantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis nustatytų pluoštinių kanapių gaminiuose THC kiekių;

  • aiškiai apibrėžiant reikalavimus, skirtus gamintojams, gaminantiems ir

tiekiantiems į rinką pluoštinių kanapių gaminius;

  • numatant pluoštinių kanapių auginimo, perdirbimo ir gaminių realizavimo

kontrolės mechanizmą. Pluoštinių kanapių įstatymo naujoji redakcija, jei būtų atsižvelgta į šiame memorandume pateiktus argumentus ir pasiūlymus, atitiktų mokslo įrodymais bei gerąja šalių praktika grindžiamos tarptautinės kanapių politikos naujo ciklo sampratą. 1 priedas.

1 priedas. PSO rekomendacija keisti Narkotinių ir draudžiamųjų medžiagų sąrašą ir PSO generalinio direktoriaus Tedros Adhanom oficialaus laiško JT Generaliniam sekretoriui Antonio Guterres oficialus vertimas į lietuvių kalbą. Prieš

PSO Nr. ECDD41 DABARTINIS TARPTAUTINIS KANAPIŲ APRAŠYMAS (2019 M. VASARIS)

1961 m. Konvencija 1971 m. Konvencija IV aprašas □ Dekarboksilintos Cannabis sativa L. žiedų ir vaisių viršūnės. □ Derva iš Cannabis sativa L. dekarboksiliutų žiedų ir vaisių viršūnių. I aprašas □ Izomeras ∆⁶a⁽¹⁰a⁾-THC. □ Izomeras ∆⁶a⁽⁷⁾-THC. □ Izomeras ∆⁷ -THC. □ Izomeras ∆⁸-THC. □ Izomeras ∆¹⁰-THC. □ Izomeras∆⁹⁽¹¹⁾-THC. I aprašas □ Dekarboksilintos žiedų ir vaisių viršūnės. □ Derva iš dekarboksilintų žiedų ir vaisių viršūnių. □ Preparatai, pagaminti iš dekarboksilintų žiedų ir vaisių viršūnių arba dervos. II aprašas □ Izomeras ∆⁹– THC. II aprašas / III aprašas / III aprašas / IV aprašas / Netaikomas kontrolės režimas pagal Konvencijos aprašymus □ Kanabidiolis (CBD) Pateikta tarptautinio teisinio reguliavimo supaprastinta santrauka, siekiant pateikti tikslią ir aiškią informaciją apie vykdomus tarptautinės kanapių kontrolės pakeitimus. Viską, ką Jums reikia Žinoti, galite rasti adresu internete: faaat.net/cannabis Po PSO Nr. ECDD41

TARPTAUTINIS KAN APIŲ APRAŠYMAS PO NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ KOMISIJOS PATVIRTINIMO

1961 m. Konvencija 1971 m.

Konvencija

1971 m. Konvencija IV aprašas I aprašas I aprašas □ Dekarboksilintos Cannabis sativa L. žiedų ir vaisių viršūnės. □ Derva iš Cannabis sativa

  • L. dekarboksiliutų žiedų ir

vaisių viršūnių. □ Kai kurie dekarboksilintų žiedų ir vaisių viršūnių preparatai arba dervos preparatai. □Tetrahidrokanabinolis (THC) (visi izomerai) II aprašas / II aprašas / III aprašas / III aprašas □ Kai kurie kiti dekarboksilintų žiedų ir vaisių viršūnių arba dervos preparatai IV aprašas / Netaikomas kontrolės režimas pagal Konvencijos aprašymus □ CBD. □ Dekarboksilinlų žiedų ir vaisių viršūnių preparatai arba Cannabis sativa L. dervos preparatai, kurie sudaryti beveik tik iš CBD ir kurių sudėtyje yra ≤ 0.2% ∆⁹– THC. Viską, ką Jums reikia žinoti, galite rasti atlasu internete: faaat.net/cannabis [logotipas]: Pasaulio sveikatos organizacija

<...>

Gerbiamas Generalinis Sekretoriau, PSO Priklausomybės nuo narkotikų ekspertų komiteto (ECDD) keturiasdešimt pirmas susirinkimas vyko nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 16 d. PSO centrinėje būstinėje Ženevoje. Po to, kai 2018 m. birželį keturiasdešimtasis ECDD pateikė rekomendacijas dėl kanapių ir su kanapėmis susijusių medžiagų išankstinės peržiūros, keturiasdešimt pirmasis ECDD atliko svarbias su šiomis medžiagomis susijusias peržiūras, kad galėtų nustatyti tinkamiausią kanapių ir su kanapėmis susijusių medžiagų tarptautinės kontrolės lygį, ir nuspręstų, ar Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) turėtų rekomenduoti įgyvendinti kontrolės lygio pakeitimus. Be to, keturiasdešimt pirmasis PSO ECDD peržiūrėjo dešimt Naujų psichoaktyviųjų medžiagų (NPM). iš kurių penkios yra sintetiniai opioidai, o dvi skausmą malšinantys vaistai Pregabalin irTramadol. Rekomendacijos dėl šių medžiagų yra perduodamos Jums atskiru laišku, kurio data yra tokia pati, kaip ir šio laiško. Kanapių ir su kanapėmis susijusių medžiagų peržiūra buvo atlikta Narkotinių medžiagų komisijos 52/5 Rezoliucijos atžvilgiu.

Joje Komisija nurodė, kad laukia atnaujintos Ekspertų Komiteto ataskaitos dėl kanapių. Remdamasis 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos (su pakeitimais, padarytais 1972 m. protokolu) 3 straipsnio 1, 3, 5 ir 6 skirsniais bei 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos 2 straipsnio 1,4 ir 6 skirsniais, džiaugiuosi galėdamas pateikti šias ECDD keturiasdešimt pirmo susirinkimo rekomendacijas dėl kanapių ir su kanapėmis susijusių medžiagų peržiūros:

Jo Ekscelencijai Antonio Guterres Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui Kanapės ir su kanapėmis susijusios medžiagos Kanapės ir kanapių derva § Turi būti išbrauktos iš 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV aprašo. § Dronabinolis (r/e/ta-9-tetraliidrokanabinoIis) § Turi būti įtrauktas į 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos 1 aprašą. § Turi būti išbrauktas iš 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos II aprašo, atsižvelgiant į Narkotinių medžiagų komisijos priimtą rekomendaciją įtraukti dronabinolį ir jo stereoizomerus (r/e/fa-9-tetrahidrokanabinolis) į 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos 1 aprašą. Tetrahidrokanabinolis (</e//u-9-tetrahidrokanabinolio izomerai) § Turi būti įtrauktas į 1961 m, Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I aprašą atsižvelgiant į Narkotinių medžiagų komisijos priimtą rekomendaciją įtraukti dronabinolį ir jo stereoizomerus (rfe/fa-9-tetrahidrokanabinolis) į 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos 1 aprašą. § Turi būti išbrauktas iš 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I aprašo, atsižvelgiant į Narkotinių medžiagų komisijos priimtą rekomendaciją įtraukti tetrahidrokanabinolį į 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I aprašą. Ekstraktai ir tinktūros § Turi būti išbraukti iš 1961 m.

Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I aprašo, Kanabidiolio preparatai § Įgyvendinti ECDD keturiasdešimt pirmo susirinkimo rekomendaciją, kad preparatai, kurie laikomi grynu kanabidioliu (CBD) neturėtų būti aprašomi pagal tarptautines narkotikų kontrolės konvencijas, pridedant išnašą prie įrašo apie kanapes ir kanapių dervą 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos 1 apraše: „ Preparatai, karių sudėtyje dominuoja kanabidiolis ir ne daugiau kaip 0,2 procento deltu-9-tetrahidrokanabinolio, nėra kontroliuojami tarptautiniu lygmeniu''. Preparatai, pagaminti cheminės sintezės būdu arba kanapių preparatai, kurie savo sudėtimi atitinka farmacinius preparatus su vienu ar daugiau kitų ingredientų, taigi, delta-9-tetrahidrokanabinoIis (dronabinolis), negali būti regeneruojami lengvai prieinamomis priemonėmis arba tokiu kiekiu, kuris sukeltų pavojų visuomenės sveikatai. Turi būti įtraukti į 1961 m' Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos III Aprašą

<...>

Vertinimai ir išvados, kuriomis jie yra grindžiami, detaliai išdėstyti PSO Priklausomybės nuo narkotikų ekspertų komiteto (ECDD) keturiasdešimt pirmoje ataskaitoje. Ataskaitos išrašas yra pridedamas šio laiško 1-ame priede. Aš labai džiaugiuosi dėl nuolatinio bendradarbiavimo tarp PSO, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) ir Tarptautinės narkotikų kontrolės valdybos (INCB), o ypatingai dėl to, kad šis bendradarbiavimas buvo labai naudingas PSO Priklausomybės nuo narkotikų ekspertų komiteto darbui (įskaitant UNODC ir INCB dalyvavimą ECDD keturiasdešimt pirmame susirinkime), o kalbant plačiau, džiaugiuosi dėl 2016 m. Jungtinių tautų visuotinio susirinkimo specialiosios sesijos (UNGASS) rekomendacijų įgyvendinimo. Pagarbiai /parašas/ Dr. Tedros Adhanont Ghebreyesus Generalinis direktorius Atsižvelgti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai ir joje pateiktiems siūlymams. 4.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, 2019-07-30 * Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau - VMVT) pagal kompetenciją susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimui pateiktais Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-429 ir Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3195 (toliau - Įstatymo projektas), siekdama, kad siūlomas teisinis reguliavimas ūkininkams ir kitiems ūkio subjektams būtų kuo aiškesnis ir sukeltų kuo mažesnę administracinę naštą, nori atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto dėmesį į keletą pateikto Įstatymo projekto aspektų ir teikia šiuos pasiūlymus. VMVT atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekte įtvirtinta nuostata „<...> turėti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą laboratorinių tyrimų protokolą su tyrimų rezultatų vertinimo išvada, kuria patvirtinama, kad THC kiekis pačiame gaminyje neviršija didžiausio leistino THC kiekio <...>“ sukels ūkio subjektui nepagrįstą administracinę naštą, kadangi nustatoma pareiga kreiptis dėl laboratorinių tyrimų išimtinai tik į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (toliau

  • Institutas).

Pažymėtina, kad dažniausiai ūkio subjektai savanoriškai gali pasirinkti jiems priimtiną savikontrolės sistemą, t. y. įvertinti, analizuoti jų vykdomo verslo bendruosius, esminius tiekiamų rinkai pluoštinių kanapių maisto gaminių, pašarų saugos reikalavimus, užtikrinančius gaminamų pluoštinių kanapių maisto gaminių, pašarų produktų rizikos įvertinimą, saugos reikalavimų įgyvendinimą, ir savo nuožiūra pasirinkti laboratorinių tyrimų įstaigas. Atsižvelgiant į tai siūlytina ūkio subjektui palikti galimybę pačiam priimti sprendimus dėl gaminamų pluoštinių kanapių maisto gaminių, pašarų produktų saugos reikalavimų įgyvendinimo, t. y. suteikiant teisę pasirinkti savo nuožiūra akredituotą įstaigą (Institutą, kitas Europos Sąjungos valstybių narių akredituotas laboratorijas), kurioje bus atliekami laboratoriniai tyrimai dėl THC kiekio, nurodyto sveikatos apsaugos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintame sąraše, nustatymo. VMVT taip pat papildomai siūlo apsvarstyti klausimą dėl tikslingumo ir būtinumo VMVT nustatyti atskirą tvarką dėl laboratorinių tyrimų protokolų su tyrimų rezultatų vertinimo išvada išdavimo, nes vertinant Įstatymo projekto nuostatas, darytina išvada, kad ūkio subjektas turi pareigą atlikti kiekvienos gaminamų pluoštinių kanapių maisto gaminių, pašarų produktų partijos laboratorinius tyrimus. Institutas 2019-07-23 raštu Nr.

3A-532 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo“ informavo VMVT, kad šiuo metu Institutas THC kiekio tyrimų kanapių maisto gaminiuose bei pašaruose neatlieka, todėl maisto verslo subjektai dėl tyrimų atlikimo turėtų kreiptis į kitas laboratorijas. Siekiant įgyvendinti Nutarimo dėl Pluoštinių kanapių įstatymo nuostatas bei užtikrinti, kad Institutas galėtų išduoti tyrimų protokolą su išvada maisto verslo subjektams, būtina skirti papildomą finansavimą, t. y. apie 20 000 eurų, THC kiekio maisto produktuose bei pašaruose nustatymo metodo įdiegimui ir akreditavimui Institute. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektų suinteresuotumas gaminti ir tiekti rinkai pluoštinių kanapių maisto gaminius ir pašarus vis didėja, tinkamam VMVT oficialios kontrolės vykdymui ir valstybinių mėginių atrinkimui užtikrinti reikės papildomų žmogiškųjų išteklių ir finansavimo. Pažymėtina, kad 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (toliau - Reglamentas (EB) Nr. 882/2004) 4 straipsnis reglamentuoja kompetentingų institucijų paskyrimą ir veiklos kriterijų nustatymą. Vadovaujantis nurodytu straipsniu, VMVT yra kompetentinga institucija, atsakinga už oficialios kontrolės įgyvendinimą, visais lygiais užtikrinanti oficialios kontrolės nešališkumą, kokybę ir nuoseklumą (4 straipsnio 4 dalis). VMVT, atlikdama oficialios kontrolės veiksmus, atrenka valstybinius mėginius ir teikia juos Institutui tyrimams atlikti.

VMVT

vykdydama oficialią kontrolę tikrins ar ūkio subjektų tiekiami rinkai pluoštinių kanapių maisto gaminiai, pašarai atitinka saugos reikalavimus, t. y. atrinks mėginius ir pateiks Institutui ištirti ar atrinktuose mėginiuose THC neviršija didžiausio leistino THC kiekio, nurodyto sveikatos apsaugos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintame sąraše. VMVT atkreipia dėmesį, kad priežiūros ir kontrolės funkcijų numatymas valstybės institucijoms didina jų veiklos apimtis ir visais atvejais susijęs su padidėsiančiu žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių poreikiu, todėl prašo numatyti pereinamąjį laikotarpį, kad visos institucijos galėtų tinkamai ir kokybiškai pasiruošti vykdyti pluoštinių kanapių produktų ir gaminių rinkos priežiūrą. Taip pat VMVT informuoja, kad atsižvelgiant į Instituto laboratorijos techninių bei žmogiškųjų išteklių poreikį ir pajėgumus, THC kiekio nustatymo maisto produktuose, pašaruose ir jų žaliavose tyrimo metodas galėtų būti įdiegtas 2020 m. I ketvirtyje, akredituotas - 2020 m. III ketvirtyje. Atsižvelgti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai ir joje pateiktiems siūlymams. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str.
  • d. p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2019-07-10

Nutarimas Nr. 7031

1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1148

„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos

Vyriausybė nutaria:

1. Iš esmės

pritarti Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3 ir

4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-429 (toliau – įstatymo

projektas Nr.

XIIIP-429) tikslui – sudaryti galimybę perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projektą Nr. XIIIP-429 tobulinti, atsižvelgiant į šiuos siūlymus:

1.1. Siekiant

pluoštinių kanapių auginimo tikslą nurodyti ne sąvokoje, o išdėstyti atskira nuostata, įstatymo projekto Nr. XIIIP-429 1 straipsnyje nurodytą pluoštinių kanapių sąvoką išdėstyti taip: „Pluoštinės kanapės – kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento.“

Pritarti

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2019-07-10 Nutarimas Nr. 7031

2

1.2. Įstatymo

projekte Nr. XIIIP-429 siūloma Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymą (toliau – įstatymas) papildyti sąvoka „Pluoštinių kanapių produktai“. Siekiant apibrėžti galutiniam vartojimui skirtus pluoštinių kanapių perdirbimo produktus, siūloma įstatymo projektą Nr. XIIIP-429 papildyti sąvoka „Pluoštinių kanapių gaminiai“ ir ją išdėstyti taip:

„Pluoštinių kanapių gaminiai – galutiniam vartojimui skirti iš pluoštinių

kanapių produktų pagaminti maisto gaminiai, pašarai ir kiti gaminiai, taip pat pluoštinių kanapių produktų turintys gaminiai“. Atitinkamai sąvoką

„Pluoštinių kanapių produktai“ siūloma išdėstyti taip: „Pluoštinių kanapių

produktai – žaliavinės ar mirkytos kanapės, ar jų dalys“, kadangi, nustatant sąvoką „Pluoštinių kanapių gaminiai“, sąvoka „Pluoštinių kanapių produktai“ apibrėžtų ne galutiniam vartojimui skirtus pluoštinių kanapių produktus. Pritarti

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2019-07-10 Nutarimas Nr. 703 N

1.3. Siekiant teisinio

aiškumo, kam būtų leidžiama auginti pluoštines kanapes moksliniais eksperimentiniais ir selekciniais tikslais uždaruose gruntuose ir laboratorijose, įstatymo projekto Nr.

XIIIP-429 2

straipsnio nuostatą leisti pluoštines kanapes moksliniais eksperimentiniais ir selekciniais tikslais auginti oficialiai patvirtintų mokslo tyrimų institucijų uždaruose gruntuose ar laboratorijose išdėstyti atskira dalimi, t. y. papildyti įstatymo 3 straipsnį 2¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „2¹. Mokslinių tyrimų institutai (kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme) pluoštines kanapes, auginamas moksliniais eksperimentiniais ir selekciniais tikslais, gali auginti uždaruose gruntuose ar laboratorijose.“ Atitinkamai įstatymo 3 straipsnį papildyti 8 dalimi: „8. Šio straipsnio nuostatos, reglamentuojančios pluoštinių kanapių auginimo priežiūrą, taikomos ir šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytam pluoštinių kanapių auginimui.“

Pritarti

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2019-07-10 Nutarimas Nr. 7033

1.4. Patikslinti įstatymo

projekto Nr. XIIIP-429 3 straipsnio nuostatą ir įstatymo 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Gaminti ir tiekti rinkai galima tik iš šio įstatymo reglamentuojamų pluoštinių kanapių gautus ir pagamintus šio įstatymo reglamentuojamus pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius“, kadangi įstatymo projektą siūloma papildyti sąvoka „Pluoštinių kanapių gaminiai“. Pritarti

5. Virginija Vingrienė

Seimo narė 2019-09-252 N Argumentai: Gamybos procese naudojami pluoštinių kanapių ekstraktai, kurie yra daugelio didelės vertės gaminių sudedamoji dalis, arba gamybos tarpinė grandis. Jei gamybos procese susidaro produktai, kuriuose THC kiekis gali viršyti 0.2%, o iš šių tarpinių produktų yra pagaminami įstatymo reikalavimus atitinkantys gaminiai, kuriose THC koncentracija gamybos proceso eigoje leistinų lygių nebeviršija.

Tokie tarpiniai produktai turėtų būti atitinkamai sukontroliuoti, apskaityti, saugomi, bet ne naikinami, nes tai žaliava gaminiams, o ne galutinis produktas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo 3 straipsnį 2 dalimi: „2. Papildyti įstatymo 4 straipsnį5 dalimi ir ją išdėstyti taip:

5. Jeigu

pluoštinių kanapių gaminių gamybos proceso metu susidaro pluoštinių kanapių tarpiniai produktai, kurie pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jie turi būti apskaitomi ir sunaudojami gaminio, atitinkančio šio (Pluoštinių kanapių) įstatymo reikalavimus, gamybai arba kaip atliekos tvarkomi, įskaitant šalinimą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. Jei THC kiekiai pluoštinių kanapių tarpiniuose produktuose viršija 0,2 proc. ir nėra sunaudojami pluoštinių kanapių gaminio, atitinkančio Pluoštinių kanapių įstatymo reikalavimus, gamybai, jie laikomi atliekomis ir turi būti šalinami.“ Nepritarti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai ir joje pateiktiems siūlymams. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-429 ir siūlyti pagrindiniam komitetui:

1) vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatomis sujungti įstatymų projektus Nr. XIIIP-3195 ir Nr. XIIIP-429 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis, projektais Nr. XIIIP-3195 ir Nr. XIIIP-429 keičiamą Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymą išdėstyti nauja redakcija;

3) tobulinti jungtinį įstatymo projektą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr.

703 pateiktus pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės

departamento pateiktas pastabas, kuriems pritarė komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: už

  • 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:

Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Petras Valiūnas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė

Komiteto išvada

2017-03-10 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO

EKONOMIKOS

komitetas

PAPILDOMO

KOMITETO IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PLUOŠTINIŲ KANAPIŲ ĮSTATYMO NR. XII-336 2, 3 IR 4

STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-429

2019 m. rugsėjo 18 d. 108-P-25

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto

pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Bronius Bradauskas, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Vingrienė, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas Paulius Gradeckas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovai: Vidmantas Ašmonas ir Linas Vingras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovės: Jelena Talačkienė, Regina Burbienė, Roma Adomaitytė, Europos teisės departamento atstovė Viktorija Vasiliauskienė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Ramunė Grigaliūnienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovės: Ilona Drulytė ir Aleksandra Fedotova, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovai: Raminta Radavičienė ir Rimantas Tuskevičius, lobistas Šarūnas Frolenko, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Sankauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1.

1. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-03-151

2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1

straipsniu keičiamo įstatymo 8 dalyje siūloma apibrėžti „pluoštinių kanapių produktų“ sąvoką. Toks teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, kyla abejonių, ar sąvokoje atskirai įvardintos „žaliavinės pluoštinių kanapių dalys“ neapima kitų šioje sąvokoje lygiagrečiai minimų pluoštinių kanapių produktų, pavyzdžiui stiebų, šiaudelių, sėjai neskirtų pluoštinių kanapių sėklų ar pluoštinių kanapių lapų. Antra, svarstytina, ar „pluoštinių kanapių produktų“ sąvokoje įvardinus kitus nei iki šiol galiojusiame įstatyme nurodytus pluoštinių kanapių produktus, pavyzdžiui pluoštinių kanapių lapus ar iš jų pagamintus ar išgautus pagrindinius ir šalutinius gamybos produktus, pastariesiems neturėtų būti nustatyti atitinkami tiekimo rinkai reikalavimai. Trečia, teikiamu projektu išplėtus pluoštinių kanapių produktų ratą, atitinkamai reikėtų tikslinti ir Pluoštinių kanapių įstatymo 1 straipsnio 2 dalį. Pritarti

2. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-03-152

2. Projekto 2

straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad auginti pluoštines kanapes galima tik atvirame grunte, išskyrus auginamas moksliniais eksperimentiniais ir selekciniais tikslais oficialiai patvirtintų mokslo tyrimų institucijų uždaruose gruntuose ir laboratorijose.

Vertinant siūlomą nuostatą, nėra aišku, koks oficialus patvirtinimas turimas omenyje, t. y. neaišku, ar įgaliojimus pluoštines kanapes auginti uždaruose gruntuose ir laboratorijose mokslo tyrimų įstaigoms turi oficialiai patvirtinti šiame įstatyme nurodytos kompetentingos ir už pluoštinių kanapių auginimo priežiūrą atsakingos valstybės institucijos (tokiu atveju reguliavimas yra neišbaigtas, nes apie oficialių įgaliojimų patvirtinimą kitose įstatymo nuostatuose neužsimenama), ar, vis dėlto, turimos omenyje visos Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos ir mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą vykdančios mokslo ir studijų institucijos. Atsižvelgiant į tai, minėtąją nuostatą reikėtų patikslinti. Be to, derinant projekto terminiją su minėtuoju Mokslo ir studijų įstatymu, vietoj sąvokos „mokslo tyrimų institucijų“ reikėtų vartoti arba sąvoką

„mokslo ir studijų institucijų“ (jeigu siekiama apibrėžti abi mokslo ir

studijų institucijų grupes - aukštąsias mokyklas ir mokslinių tyrimų institutus) arba sąvoką „mokslinių tyrimų institutų“ (jeigu siekiama suteikti įgaliojimus auginti pluoštines kanapes užaruose gruntuose tik šiai mokslo ir studijų institucijų grupei). Pritarti

3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-03-15

3. Atsižvelgiant

į tai, kad keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas priskirtinas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kompetencijai, siūlytume kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo. Pritarti Gauta: LR Vyriausybės 2019-07-10 Nutarimas Nr. 703. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-151 4.

Projektas taisytinas teisės technikos požiūriu:

  • projekto 1 straipsnio 2 dalyje (dėstymo esmėje) išbrauktini žodžiai “ankstesnes 8-14 dalis laikant atitinkamai 9-15 dalimis“;
  • projekto 1 straipsnis pildytinas 3 dalimi, kuri dėstytina taip: „3. Buvusias 2 straipsnio 8 - 14 dalis laikyti atitinkamai 9 - 15 dalimis“;
  • projekto 3 straipsnio vienintelės dalies numeruoti nereikia;
  • įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos yra „Respublikos Prezidentas“, o ne „Respublikos Prezidentė“. Be to, įstatymą pasirašančiojo asmens vardas ir pavardė projekte nenurodomi. Pritarti

Pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui pritarus LR Vyriausybės siūlymui

  • projektus Nr. XIIIP-3195 ir XIIIP-429 sujungti – Teisės departamento pastaboje minima Projekto numeracija gali keistis. 5. Europos teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2017-03-283

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-429 (toliau – Projektas), atkreipiame Jūsų dėmesį į Projekto 3 straipsnį, kuriuo siūloma Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies formuluotę iš „Tiekti rinkai galima tik šio įstatymo reglamentuojamus pluoštinių kanapių produktus“ pakeisti į „Tiekti rinkai galima tik šio įstatymo reglamentuojamų pluoštinių kanapių produktus“ (paryškinta mūsų). Nors, kaip matyti iš Projekto aiškinamojo rašto, šiuo straipsniu yra siekiama „pakoreguoti dokumento techniką“, vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reglamentavimas pakeistų šios nuostatos esmę. Pažymime, kad priėmus Projektą, rinkai būtų galima tiekti ne tik tuos pluoštinių kanapių produktus, kurie būtų nurodyti Pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, tačiau bet kokius įstatyme reglamentuojamų pluoštinių kanapių produktus.

Todėl svarstytina, ar iš tiesų yra tikslinga Pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje išvardinti atskirus pluoštinių kanapių produktus. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Lietuvos grūdų augintojų asociacija, 2019-01-31 <...>grūdų augintojų asociacija nuo pat mūsų įstojimo į ES nuosekliai pasisakė už tai, kad Lietuvoje būtų įgyvendinti ES teisės aktai ir būtų leidžiama auginti pluoštines kanapes, siekė, kad būtų pakeisti tai daryti draudžiantys teisės aktai, aktyviai prisidėjo prie pluoštinių kanapių auginimo propagavimo.

<...>

Tačiau, kaip parodė praktika, pluoštinių kanapių auginimas vien tik pluoštui nėra labai rentabili veikla, todėl būtina ieškoti būdų, kaip iš pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo sukurti didesnę pridėtinę vertę. Dabartinė LR Pluoštinių kanapių įstatymo redakcija labai aiškiai apibrėžia, kad iš pluoštinių kanapių gaminti galima tik sėklas ir pluoštą. Tačiau iš pluoštinių kanapių galima gaminti ir daugybę kitų gaminių, galima perdirbti ne tik stiebelius ir sėklą, bet gamyboje panaudoti ir kitas augalo dalis, kurias perdirbti šiuo metu yra draudžiama ir kurios yra geriausiu atveju paverčiamos biokuru, o blogiausiu - tiesiog išmetamos. Tokiu būdu tiek pramonė, tiek Lietuvos žemės ūkis praranda galimybę gauti papildomai pajamų iš pluoštinių kanapių auginimo ir kurti taip reikalingą didesnę pridėtinę vertę.

Tuo pačiu Lietuvos žmonės praranda galimybę naudoti Europoje ir pasaulyje šiuo metu labai populiarius gaminius, pagamintus iš pluoštinių kanapių: įvairias kosmetines ir asmens higienos priemones, maisto papildus, arbatas ir kt. Esame įsitikinę, kad reikia tobulinti dabartinį LR Pluoštinių kanapių įstatymą, pakeisti atitinkamas jo nuostatas ir leisti iš pluoštinių kanapių gaminti ne tik pluoštą ir sėklas, bet ir visus kitus įmanomus gaminius.“ Atsižvelgti Konkretus pasiūlymas dėl įstatymo projekto nuostatų neteikiamas. 2. Lietuvos ūkininkų sąjunga, 2019-02-14 <...> Kurti didžiausią pridėtinę vertę Lietuvoje iš kanapių padėtų leidimas perdirbti visą augalą išgaunat vertingąsias šio augalo medžiagas – ekstraktą, aliejų ir tolimesnius išvestinius produktus, tai kanapių baltymus, miltus, įvertinant ir tai, kad panaudojamos visos augalo dalys: sėklos – maistui ar pašarams, šiaudeliai – techninio ar popierinio pluošto gamybai, spaliai – biokuro gamybai. Tik perdirbant visą augalą galima konkuruoti su užsienio šalių įmonėmis ir kurti aukštą pridėtinę vertę Lietuvoje. Tačiau Lietuvoje susiduriama su draudimais, bei teisiniais nesuderinamumais, kai Lietuvoje leidžiama auginti sėjamąsias kanapes pluoštui bei sėkloms, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinoilio (THC) yra ne daugiau kaip 0,2 procento. Auginti kanapes ir iš jų bio masės gaminti produktus tokius kaip, kanapių ekstraktai ir tinktūros negalima, nes šie produktai yra įtraukti į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Dėl mažos psichoaktyvios medžiagos THC koncentracijos, tokių ekstraktų, tinktūrų ar CBD aliejaus gamyba daugelyje ES šalių yra leidžiamas.

Todėl Lietuvoje užaugintas pluoštinių kanapių derlius dažnai išgabenamas į kitas ES šalis, Belgiją, Vokietiją, Italiją, Jungtinę Karalystę, Olandiją, tame tarpe ir kaimyninę Lenkiją, kur gaminami didelę paklausą turintys kanapių ekstraktai ir CBD aliejai. Lietuva praranda galimybę įsitvirtinti besiformuojančioje pasaulinėje kanapių produktų rinkoje. Perdirbant žaliavą šalyje, laimėtų visi, nes tai inovatyvi verslo šaka, suteikianti žemės ūkio sektoriui galimybes plėsti žaliavų auginimo bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos asortimentą, generuojanti darbo vietų kūrimą bei papildomas įplaukas į Lietuvos biudžetą. Todėl labai svarbu, kad pluoštinių kanapių įstatyme būtų įteisintos naujos teisinio reguliavimo nuostatos leidžiančios auginti ne tik sėjamąsias kanapes pluoštui bei sėkloms, bet ir kitiems naudingiems produktams gaminti, išnaudojant šio augalo visą naudingą bio masę perdirbimui, kad būtų visapusiškai išnaudojamos šio augalo naudingosios savybės. Atsižvelgti Konkretus pasiūlymas dėl įstatymo projekto nuostatų neteikiamas. 3. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, 2019-03-18

<...>

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) pasisako už tai, kad Lietuvoje būtų sudarytos galimybės plėstis augalininkystės sektoriui, auginant įvairias kultūras. <...> labai svarbu, kad pluoštinių kanapių įstatyme būtų įteisintos naujos teisinio reguliavimo nuostatos leidžiančios pilnai perdirbti šį visapusiškai naudingą augalą. Atsižvelgti Konkretus pasiūlymas dėl įstatymo projekto nuostatų neteikiamas. 4.

4. Lietuvos

pramoninkų konfederacija, 2019-05-07

<...>

Pluoštinės kanapės auginimo, perdirbimo ir gamybos sektorius turi didžiulj potencialą Lietuvoje, tačiau tam reikia tinkamo teisinio reguliavimo, kurio neužtikrinus, valstybė gali prarasti 300 mln. eurų potencialių investicijų ir iki 850 mln. eurų potencialios pridėtinės vertės. Pagrindinės Lietuvos šios srities teisinio reglamentavimo problemos, ribojančios pluoštinių kanapių sektoriaus plėtrą, yra nenubrėžta aiški takoskyra tarp pluoštinės kanapės ir psichotropinės kanapės bei ribotai veikiantis LR Pluoštinių kanapių įstatymas. Su galiojančiame LR Pluoštinių kanapių įstatyme nustatytais apribojimais prarandame galimybę gaminti ir siūlyti rinkai bent pusę rinkos apyvartos sudarančias produktų grupes. Rinkos augimą didele dalimi sudaro įstatymu apribotos produktų grupės, todėl potencialiai atsisakome didesnės dalies globalios rinkos augimo galimybių. Negalėdami perdirbti viso augalo, liekame žemos pridėtinės vertės grandinės dalyje, atiduodami didžiausią vertę supirkėjams/gamintojams Europoje ir JAV. Lietuvos pramonininkų konfederacija, įvertinusi LR Seime inicijuotus Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo projektus, teigiamai vertina siekį patobulinti srities reglamentavimą.

Siekiant užtikrinti tinkamą pluoštinių kanapių industrijos veiklos teisinę bazę, vartotojų apsaugą ir į rinkę tiekiamų gaminių kokybę, siūlome pritarti rengiamoms LR Pluoštinių kanapių įstatymų pataisoms, akcentuojant šiuos pagrindinius siūlymus:

  • Tikslinti ir plėsti pluoštinių kanapių auginimo tikslą, praplėsti ir aiškiai įvardinti galimus gaminti iš pluoštinės kanapės augalo didesnės pridėtinės vertės gaminius ir produktus ar produktų kategorijas (pvz. maistas, maisto papildai, farmacijos produktai, kosmetika, pašarai, veterinarijos produktai ir pan.);
  • Aiškiai numatyti viso augalo perdirbimo galimybę; įvesti aiškius ir įgyvendinamus reikalavimus gamybai ir kokybės kontrolei;
  • Įstatyme aiškiai nustatyti maksimalią galimą 0.2 % THC ribą ne tik augale, bet ir visuose jo gaminiuose ir produktuose, o ne deleguoti šią teisę rinką reguliuojančioms institucijoms. Atsižvelgti

Konkretus pasiūlymas dėl įstatymo projekto nuostatų neteikiamas. 5. Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija, 2019-05-22

<...>

vertindami šiuo metu įregistruotus Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo projektus, konkrečiai Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-429 bei Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.

XIIIP-3195, siūlome tobulinti Lietuvos teisinę aplinką:

  • leidžiant auginti pluoštines kanapes rinkos poreikius atitinkančiais pramoniniais tikslais ir sodininkystės reikmėms;
  • leidžiant naudoti visas pluoštinės kanapės augalo dalis ir gaminti pluoštinių kanapių produkciją, atitinkančią nustatytus kokybės ir saugumo standartus;
  • leidžiant realizuoti pluoštinių kanapių gaminius rinkoje ir eksportuoti, laikantis

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis nustatytų pluoštinių kanapių gaminiuose THC kiekių;

  • aiškiai apibrėžiant reikalavimus, skirtus gamintojams, gaminantiems ir tiekiantiems į rinką pluoštinių kanapių gaminius;
  • numatant pluoštinių kanapių auginimo, perdirbimo ir gaminių realizavimo kontrolės mechanizmą. Pluoštinių kanapių įstatymo naujoji redakcija, jei būtų atsižvelgta į šiame memorandume pateiktus argumentus ir pasiūlymus, atitiktų mokslo įrodymais bei gerąja šalių praktika grindžiamos tarptautinės kanapių politikos naujo ciklo sampratą. Atsižvelgti

Konkretus pasiūlymas dėl įstatymo projekto nuostatų neteikiamas. Pastaba. Raštas-memorandumas pasirašytas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA, Lietuvos biotechnologų asociacijos (LBTA), Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio tarybos, Kanapių augintojų, perdirbejų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA), Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atsakingų asmenų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1.

1. Valstybinė maisto

ir veterinarijos tarnyba, 2019-07-30 Konkretus pasiūlymas dėl įstatymo projekto nuostatų neteikiamas: VMVT atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekte įtvirtinta nuostata „turėti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą laboratorinių tyrimų protokolą su tyrimų rezultatų vertinimo išvada, kuria patvirtinama, kad THC kiekis pačiame gaminyje neviršija didžiausio leistino THC kiekio “ sukels ūkio subjektui nepagrįstą administracinę naštą, kadangi nustatoma pareiga kreiptis dėl laboratorinių tyrimų išimtinai tik į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (toliau - Institutas). Pažymėtina, kad dažniausiai ūkio subjektai savanoriškai gali pasirinkti jiems priimtiną savikontrolės sistemą, t. y. įvertinti, analizuoti jų vykdomo verslo bendruosius, esminius tiekiam ų rinkai pluoštinių kanapių maisto gaminių, pašarų saugos reikalavimus, užtikrinančius gaminamų pluoštinių kanapių maisto gaminių, pašarų produktų rizikos įvertinimą, saugos reikalavimų įgyvendinimą, ir savo nuožiūra pasirinkti laboratorinių tyrimų įstaigas. Atsižvelgiant į tai siūlytina ūkio subjektui palikti galimybę pačiam priimti sprendimus dėl gaminamų pluoštinių kanapių maisto gaminių, pašarų produktų saugos reikalavimų įgyvendinimo, t. y. suteikiant teisę pasirinkti savo nuožiūra akredituotą įstaigą (Institutą, kitas Europos Sąjungos valstybių narių akredituotas laboratorijas), kurioje bus atliekami laboratoriniai tyrimai dėl THC kiekio, nurodyto sveikatos apsaugos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintame sąraše, nustatymo.

VMVT taip pat papildomai siūlo apsvarstyti klausimą dėl tikslingumo ir būtinumo VMVT nustatyti atskirą tvarką dėl laboratorinių tyrimų protokolų su tyrimų rezultatų vertinimo išvada išdavimo, nes vertinant Įstatymo projekto nuostatas, darytina išvada, kad ūkio subjektas turi pareigą atlikti kiekvienos gaminamų pluoštinių kanapių maisto gaminių, pašarų produktų partijos laboratorinius tyrimus.

<...>

Siekiant įgyvendinti Nutarimo dėl Pluoštinių kanapių įstatymo nuostatas bei užtikrinti, kad Institutas galėtų išduoti tyrimų protokolą su išvada maisto verslo subjektams, būtina skirti papildomą finansavimą, t.y. apie 20 000 eurų, THC kiekio maisto produktuose bei pašaruose nustatymo metodo įdiegimui ir akreditavimui Institute. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektų suinteresuotumas gaminti ir tiekti rinkai pluoštinių kanapių maisto gaminius ir pašarus vis didėja, tinkamam VMVT oficialios kontrolės vykdymui ir valstybinių mėginių atrinkimui užtikrinti reikės papildomų žmogiškųjų išteklių ir finansavimo.

<...> VMVT

atkreipia dėmesį, kad priežiūros ir kontrolės funkcijų numatymas valstybės institucijoms didina jų veiklos apimtis ir visais atvejais susijęs su padidėsiančiu žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių poreikiu, todėl prašo numatyti pereinamąjį laikotarpį, kad visos institucijos galėtų tinkamai ir kokybiškai pasiruošti vykdyti pluoštinių kanapių produktų ir gaminių rinkos priežiūrą.

Taip pat VMVT informuoja, kad atsižvelgiant į Instituto laboratorijos techninių bei žmogiškųjų išteklių poreikį ir pajėgumus, THC kiekio nustatymo maisto produktuose, pašaruose ir jų žaliavose tyrimo metodas galėtų būti įdiegtas 2020 m. I ketvirtyje, akredituotas - 2020 m. III ketvirtyje. Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų

leidybos iniciatvyos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1148 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš esmės pritarti Lietuvos

Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-429 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-429) tikslui – sudaryti galimybę perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projektą Nr. XIIIP-429 tobulinti, atsižvelgiant į šiuos siūlymus: 1.1.

Siekiant pluoštinių kanapių auginimo tikslą nurodyti ne sąvokoje, o išdėstyti atskira nuostata, įstatymo projekto Nr. XIIIP-429 1 straipsnyje nurodytą pluoštinių kanapių sąvoką išdėstyti taip: „Pluoštinės kanapės – kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento.“

Pritarti

2. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

1.2. Įstatymo

projekte Nr. XIIIP-429 siūloma Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymą (toliau – įstatymas) papildyti sąvoka „Pluoštinių kanapių produktai“. Siekiant apibrėžti galutiniam vartojimui skirtus pluoštinių kanapių perdirbimo produktus, siūloma įstatymo projektą Nr. XIIIP-429 papildyti sąvoka „Pluoštinių kanapių gaminiai“ ir ją išdėstyti taip:

„Pluoštinių kanapių gaminiai – galutiniam vartojimui skirti iš pluoštinių

kanapių produktų pagaminti maisto gaminiai, pašarai ir kiti gaminiai, taip pat pluoštinių kanapių produktų turintys gaminiai“. Atitinkamai sąvoką

„Pluoštinių kanapių produktai“ siūloma išdėstyti taip: „Pluoštinių kanapių

produktai – žaliavinės ar mirkytos kanapės, ar jų dalys“, kadangi, nustatant sąvoką „Pluoštinių kanapių gaminiai“, sąvoka „Pluoštinių kanapių produktai“ apibrėžtų ne galutiniam vartojimui skirtus pluoštinių kanapių produktus. Pritarti Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

1.3. Siekiant teisinio aiškumo, kam būtų leidžiama auginti pluoštines

kanapes moksliniais eksperimentiniais ir selekciniais tikslais uždaruose gruntuose ir laboratorijose, įstatymo projekto Nr.

XIIIP-429 2 straipsnio nuostatą leisti pluoštines kanapes moksliniais eksperimentiniais ir selekciniais tikslais auginti oficialiai patvirtintų mokslo tyrimų institucijų uždaruose gruntuose ar laboratorijose išdėstyti atskira dalimi, t. y. papildyti įstatymo 3 straipsnį 2¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „2¹. Mokslinių tyrimų institutai (kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme) pluoštines kanapes, auginamas moksliniais eksperimentiniais ir selekciniais tikslais, gali auginti uždaruose gruntuose ar laboratorijose.“ Atitinkamai įstatymo 3 straipsnį papildyti 8 dalimi: „8. Šio straipsnio nuostatos, reglamentuojančios pluoštinių kanapių auginimo priežiūrą, taikomos ir šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytam pluoštinių kanapių auginimui.“

Pritarti

4. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

1.4. Patikslinti

įstatymo projekto Nr. XIIIP-429 3 straipsnio nuostatą ir įstatymo 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Gaminti ir tiekti rinkai galima tik iš šio įstatymo reglamentuojamų pluoštinių kanapių gautus ir pagamintus šio įstatymo reglamentuojamus pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius“, kadangi įstatymo projektą siūloma papildyti sąvoka „Pluoštinių kanapių gaminiai“. Pritarti

5. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė,

2019-07-10

nutarimas Nr. 703

3. Siūlyti

sujungti įstatymo projektą Nr. XIIIP-429 ir įstatymo projektą Nr. XIIIP-3195, kadangi jais siekiama tų pačių tikslų – praplėsti pluoštinių kanapių panaudojimo galimybes, o sujungus, siūloma papildyti šiomis nuostatomis, numatant, kad įstatymas turi būti keičiamas atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus: Pritarti Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.1. Patikslinti įstatymo 1 straipsnio 1

dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Šis įstatymas nustato veiklos, susijusios su pluoštinių kanapių auginimu, priežiūros ir veiklos, susijusios su pluoštinių kanapių produktų gavimu ir gaminių gamyba, jų tiekimu rinkai, importu, priežiūros ir pluoštinių kanapių produktų importo licencijavimo tvarką Lietuvos Respublikoje.“, kadangi įstatymas papildomas sąvoka

„Pluoštinių kanapių gaminiai“ ir turėtų reglamentuoti ne vien tik pluoštinių

kanapių produktų ir gaminių tiekimą rinkai, bet ir jų gavimą bei gamybą. Pritarti Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.2. Papildyti

įstatymo 1 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Šis įstatymas netaikomas pluoštinių kanapių gaminiams, kurie Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme apibrėžti kaip farmacijos produktai, ir kosmetikos gaminiams, kurie 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL 2009 L 342, p. 59) apibrėžti kaip kosmetikos gaminiai“, kadangi šios gaminių grupės detaliai reglamentuojamos specialiaisiais teisės aktais: Farmacijos įstatymu ir 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių. Spręsti pagrindiniame komitete Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymą siūloma papildyti pluoštinių kanapių

produktų ir pluoštinių kanapių gaminių sąvokomis, patikslinti įstatymo 2 straipsnio

6 dalyje nurodytą pluoštinių kanapių importo sąvoką ir ją išdėstyti

taip: „Pluoštinių kanapių produktų ir gaminių importas (toliau – importas) – bet koks pluoštinių kanapių produktų ir gaminių įvežimas į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių.“ Pritarti Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703 3.4.

703

3.4. Kadangi

įstatymą siūloma papildyti pluoštinių kanapių produktų sąvoka, patikslinti įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą pluoštinių kanapių importo licencijos sąvoką ir ją išdėstyti taip: „7. Pluoštinių kanapių produktų importo licencija (toliau – licencija) – viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (toliau – Agentūra) išduodamas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė importuoti į Lietuvos Respubliką pluoštinių kanapių produktus, nurodytus reglamento (ES) Nr. 1308/2013 189 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose ir atitinkančius šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus.“ Pritarti Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.5. Siekiant

įstatyme apibrėžti jame vartojamas sąvokas, papildyti įstatymo 2 straipsnį sąvoka „Pluoštinių kanapių augintojas“: „Pluoštinių kanapių augintojas – žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistravęs fizinis ar juridinis asmuo, auginantis šio įstatymo reglamentuojamas pluoštines kanapes.“ Pritarti Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.6. Išbraukti iš

įstatymo 2 straipsnio sąvokas „Pluoštinių kanapių sėjomainos laukas“ ir

„Sėjomainos rotacija“, kadangi šios sąvokos įstatyme nebebūtų vartojamos. Pritarti

Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.7. Kadangi

Europos Sąjungos reglamentų ir nacionalinių teisės aktų sąvokos neturėtų skirtis, patikslinti įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodytą sąvoką

„Pluoštinių kanapių tiekimas rinkai“ ir ją išdėstyti taip: „Pluoštinių

kanapių produktų ir gaminių tiekimas rinkai – pluoštinių kanapių produktų ar gaminių laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jų perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jų perdavimo formos“.

Pritarti Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.8. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo paskirtis yra reglamentuoti ne vien tik

pluoštinių kanapių produktų ir gaminių tiekimą rinkai, bet ir jų gavimą bei gamybą, siūloma pakeisti įstatymo antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„ANTRASIS SKIRSNIS

PLUOŠTINIŲ KANAPIŲ AUGINIMAS, PLUOŠTINIŲ KANAPIŲ

PRODUKTŲ GAVIMAS IR GAMINIŲ GAMYBA IR JŲ TIEKIMAS RINKAI“

Pritarti Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.9. Siekiant

aiškiai apibrėžti pluoštinių kanapių auginimo paskirtį ir tikslą, papildyti įstatymo 3 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹. Pluoštines kanapes leidžiama auginti pluoštinių kanapių produktų ir pluoštinių kanapių gaminių gamybai arba sodininkystei.“ Pritarti Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.10. Siekiant

sumažinti administracinę naštą pluoštinių kanapių augintojams ir atsižvelgiant į 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL 2014 L 227, p.

69), 30 straipsnio g) punktą, pakeisti dabar galiojantį reikalavimą Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) tikrinti kiekvieną pluoštinių kanapių sėjomainos lauką nustatant, kad Tarnyba tikrina ne mažiau kaip 30 proc. deklaruotų pluoštinių kanapių plotų, ir išdėstyti įstatymo 3 straipsnio 5 dalį taip: „5. Tarnyba žemės ūkio ministro nustatyta tvarka privalo iš ne mažiau kaip 30 proc. deklaruotų pluoštinių kanapių plotų, išskyrus pluoštines kanapes sodininkystei, imti mėginius THC kiekiui kanapėse nustatyti, vadovaudamasi patvirtinta mėginių ėmimo metodika.“ Spręsti pagrindiniame komitete Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 16. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.11. Kadangi

įstatymas reglamentuoja ne vien tik pluoštinių kanapių auginimą, jų produktų ir gaminių tiekimą rinkai, bet ir gamybą, siūloma pakeisti įstatymo 4 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Pluoštinių kanapių produktų ir gaminių gamyba ir tiekimas rinkai“. Pritarti Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 17. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.12. Tikslinti

įstatymo 4 straipsnio 3 dalį dėl pluoštinių kanapių importo reikalavimų, ir ją dėstyti pagal 2.4 papunktyje pateiktą siūlymą dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3195 2 straipsnio 2 dalyje dėstomos įstatymo 4 straipsnio 4 dalies tikslinimo. Kadangi Tarnybos funkcijos įgyvendinant šį įstatymą būtų nurodytos įstatymo 4 str. 6 dalyje, įstatymo 4 straipsnio 3 dalį dėstyti pagal 2.4 papunktyje pateiktą siūlymą dėl įstatymo 4 straipsnio 4 dalies. Pritarti Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 18. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.13. Papildyti

įstatymo 4 straipsnį 5 dalimi: „5.

Jeigu pluoštinių kanapių gaminių gamybos proceso metu susidaro pluoštinių kanapių tarpiniai produktai, kurie pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jie turi būti apskaitomi ir sunaudojami gaminio, atitinkančio Pluoštinių kanapių įstatymo reikalavimus, gamybai arba kaip atliekos tvarkomi, įskaitant šalinimą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. THC kiekis pluoštinių kanapių tarpiniuose produktuose neturi viršyti 0,2 proc. Jei THC kiekis pluoštinių kanapių tarpiniuose produktuose viršija nustatytą ribą, jie laikomi atliekomis, turi būti šalinami ir negali būti naudojami tolesniame pluoštinių kanapių gaminių gamybos procese“, kadangi pluoštinių kanapių tarpinius produktus, kurie yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurioms taikomos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatos, būtina reglamentuoti įpareigojant subjektą vykdyti tokių medžiagų apskaitą ir jas panaudoti tik tolesniuose pluoštinių kanapių gaminių gamybos procesuose arba sunaikinti kaip atliekas pagal Atliekų tvarkymo įstatymą. Siūloma tarpinių produktų 0,2 proc. THC kiekio riba užtikrina, kad juridinis asmuo, neturintis specialiosios licencijos pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą, nelaikytų ir nekauptų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat koncentruotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nenaudotų pluoštinių kanapių gaminių gamybai.

Atsižvelgiant į tai, kad siūloma papildyti įstatymo 4 straipsnį 5 dalimi dėl pluoštinių kanapių gaminių gamybos metu susidariusių tarpinių produktų apskaitos, sunaudojimo arba sunaikinimo, papildyti įstatymo 2 straipsnį sąvoka „Tarpiniai produktai“ ir ją išdėstyti taip: „Pluoštinių kanapių tarpiniai produktai – medžiagos, susidarančios gamybos proceso metu perdirbant pluoštinių kanapių produktus, kol pagaminamas pluoštinių kanapių gaminys.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1. 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.14. Siekiant

užtikrinti vartotojų saugą ir sveikatą, įstatyme nurodyti pluoštinių kanapių auginimo, pluoštinių kanapių produktų ir gaminių tiekimo rinkai, importo kontrolės institucijas:

3.14.1. Papildyti įstatymo 4 straipsnį 6

dalimi: „6. Pluoštinių kanapių produktų tiekimo rinkai priežiūrą vykdo Tarnyba.“

3.14.2. Papildyti įstatymo 4 straipsnį 7

dalimi: „7. Tiesiogiai vartojamų pluoštinių kanapių gaminių tiekimo rinkai ir jų THC kiekio priežiūrą vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.“

3.14.3. Papildyti įstatymo 4 straipsnį 8

dalimi: „8. Pluoštinių kanapių gaminių, kurie nėra tiesiogiai vartojami pluoštinių kanapių gaminiai, tiekimo rinkai ir jų THC kiekio priežiūrą vykdo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.“ Pritarti Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.15. Siekiant

teisinio aiškumo, kad pluoštinių kanapių maisto gaminiams ir pašarams, be šio įstatymo nuostatų, taikomi ir kiti teisės aktai, papildyti įstatymo 4 straipsnį 9 dalimi: „9.

Pluoštinių kanapių maisto gaminiai taip pat turi atitikti maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o pašarai – pašarus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“ Pritarti Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 21. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.16. Kadangi

įstatyme importo reikalavimai apibrėžiami atskiru 5 straipsniu, išbraukti įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, įstatymo 5 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi:

„6. Importuojami pluoštinių kanapių produktai ir jų gaminiai turi būti gauti

ar pagaminti iš kanapių, kurių THC kiekis neviršija 0,2 proc.. Importuotojas turi turėti trečiosios šalies atsakingos institucijos išduotą tai patvirtinantį dokumentą.“ ir 7 dalimi: „7. Importuojamų tiesiogiai vartojamų pluoštinių kanapių gaminių THC kiekis pačiame gaminyje neturi viršyti didžiausio leistino THC kiekio, nurodyto sveikatos apsaugos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintame sąraše. Importuotojas turi turėti trečiosios šalies atsakingos institucijos išduotą tai patvirtinantį dokumentą.“ Kituose tiesiogiai vartojamuose pluoštinių kanapių gaminiuose, kurie nėra įrašyti į sveikatos apsaugos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintą sąrašą, THC kiekis negali viršyti 0,2 proc. ir importuotojas turi turėti trečiosios šalies atsakingos institucijos išduotą tai patvirtinantį dokumentą.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703 3.17. Siekiant, kad importuojant pluoštinių kanapių produktus ir gaminius būtų užtikrinta jų priežiūra, papildyti įstatymo 5 straipsnį 8 dalimi: „8. Pluoštinių kanapių produktų ir pluoštinių kanapių gaminių importo priežiūrą vykdo Muitinės departamentas.“ Pritarti Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 23.

23. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.18. Siekiant

atitikties 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1239, kuriuo dėl importo ir eksporto licencijų sistemos nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo taisyklės (OL 2016 L 206 p. 44) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/1239), 2 straipsnio 6 dalies nuostatoms, įstatymo 6 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:

„6. Įvertinusi šio straipsnio 3 dalyje išvardytus dokumentus, Agentūra,

vadovaudamasi Licencijavimo taisyklėmis, pareiškėjams, atitinkantiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, išduoda licenciją pagal Reglamento (ES) 2016/1239 I priede nustatytą šabloną. Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priimamas nedelsiant gavus pareiškėjo dokumentus. Atsisakius išduoti licenciją, apie tai pranešama pareiškėjui raštu arba elektroninėmis priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos, nurodant priežastis, dėl kurių atsisakoma licenciją išduoti.“ Pritarti Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 24. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.19. Siekiant

racionalumo ir atitikties Reglamento (ES) 2016/1239 17 straipsnio 2 dalies reikalavimams, patikslinti įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apie licencijuojamos veiklos reikalavimus, taikytas nuobaudas arba su nustatytais pažeidimais susijusias taikytas priemones Agentūra informuoja Europos Komisiją Reglamento (ES) 2016/123917 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“ Pritarti Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 25. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.20. Siūloma

įstatymo įsigaliojimo datą nustatyti 2020 m. gegužės 1 d., atsižvelgiant į toliau išdėstytus argumentus:

3.20.1. Įstatymo

projektas turi būti notifikuojamas Europos Komisijai ir valstybėms narėms.

Kadangi įstatymas turės įtakos laisvam gaminių judėjimui (jame nustatomi pluoštinių kanapių produktų, pluoštinių kanapių maisto gaminių, pašarų gamybos ir tiekimo rinkai reikalavimai, jo reikalavimai bus taikomi visiems Lietuvos rinkai tiekiamiems pluoštinių kanapių produktams ir gaminiams, nepriklausomai nuo to, ar jie būtų pagaminti Lietuvoje ar įvežami iš kitos šalies), įstatymo projektą reikės notifikuoti Europos Komisijai ir ES valstybėms narėms. Notifikavimo pranešimas turės būti pateiktas laikantis 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL

2015 L 241, p. 1), nustatytų reikalavimų ir vadovaujantis ją įgyvendinančiu

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), laikantis Taisyklių 15 punkte nustatytų projekto priėmimo atidėjimo terminų, pagal kuriuos, priklausomai nuo pateiktų pastabų ar išsamios nuomonės, įstatymo priėmimo atidėjimo terminas turi būti ne trumpesnis nei 3 arba 6 mėn nuo tos dienos, kai Europos Komisija gauna notifikavimo pranešimą. 3.20.2. Įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį ir tai, kad ūkio subjektai turės prisitaikyti prie keičiamo reglamentavimo (leistino maksimalaus THC kiekio nustatymo, pažymų, laboratorinių tyrimų protokolų su tyrimų rezultatų vertinimo išvada apie THC kiekį pluoštinių kanapių produktuose ir gaminiuose reikalavimo). 3.20.3.

3.20.3. Priežiūros

institucijos turės tinkamai ir kokybiškai pasirengti rinkos priežiūrai bei šių gaminių kokybei ir saugumui užtikrinti. Priežiūros ir kontrolės funkcijų numatymas valstybės institucijoms, kaip didinantis jų veiklos apimtis, visais atvejais susijęs su didėjančiu žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių poreikiu ir darantis poveikį valstybės finansams. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti įvertinamas finansavimo poreikis, o kadangi asignavimai valstybės institucijoms 2019 metais jau paskirstyti, nenumatant siūlomų funkcijų vykdymo ar jų apimties didėjimo, naujų funkcijų priskyrimas galimas tik ateinančiais biudžetiniais metais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, kurioje konstatuota, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai.“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas). Pritarti Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 26. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.21. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nurodyti: 1 straipsnio 2 dalyje ir įstatymo

priedo 3 punkte Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1120/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, III antraštinėje dalyje numatytos bendrosios išmokos schemos taikymo taisyklės (OL 2009 L 316, p.

1), 2 straipsnio 7 dalyje, 5 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (OL 2007 L 299, p. 1), 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 straipsnio 2, 6 ir 7 dalyse,

11 straipsnio 2 dalyje ir įstatymo priedo 1 punkte Komisijos reglamentas (EB)

Nr. 507/2008, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1673/2000 dėl bendro pluoštinių linų ir kanapių rinkų organizavimo taikymo taisykles (OL

2008 L 149, p. 38), priede Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis

bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL

2009 L 30, p. 16), ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo

nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (OL 2009 L 316, p. 65), yra paskelbti negaliojančiais, pakeisti nuorodas į atitinkamus galiojančius reglamentus:

3.21.1. 1 straipsnio 2 dalį

išdėstyti taip: „2.

Šio įstatymo tikslas – nustatyti reikalavimus asmenims, pageidaujantiems užsiimti tam tikra veikla, susijusia su reglamento (ES) Nr. 639/2014 9 straipsnio nuostatas atitinkančių pluoštinių kanapių veislių (toliau – įteisintos veislės) auginimu, pluoštinių kanapių produktų ir pluoštinių kanapių gaminių tiekimu rinkai ir importu, taip pat importo licencijuojamos veiklos sąlygas ir sudaryti teisines prielaidas asmenų veiklos priežiūrai šioje srityje atlikti.“;

3.21.2. 2 straipsnio 7

dalį išdėstyti taip: „7. Pluoštinių kanapių produktų importo licencija (toliau – licencija) – viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (toliau – Agentūra) išduodamas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė importuoti į Lietuvos Respubliką pluoštinių kanapių produktus, nurodytus reglamento (ES) Nr. 1308/2013 189 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose ir atitinkančius šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus.“;

3.21.3. 5 straipsnio 2 dalį

išdėstyti taip: „2. Pluoštinių kanapių produktai importuojami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1308/2013 189 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2016/1237 9 straipsnyje nustatytų sąlygų, šio įstatymo ir žemės ūkio ministro patvirtintų Pluoštinių kanapių licencijavimo taisyklių (toliau – Licencijavimo taisyklės).“;

3.21.4. 5 straipsnio 3

dalį išdėstyti taip: „3. Importuojant pluoštinių kanapių produktus, būtina turėti importo licenciją, atitinkančią Reglamento (ES) 2016/1239 I priede nustatytą šabloną („importo licencija AGRIM“).“;

3.21.5. 6 straipsnio 2

dalį išdėstyti taip: „2. Patvirtintiesiems importuotojams licencijos išduodamos, jeigu jie raštu įsipareigoja Agentūrai pateikti dokumentus, įrodančius, kad per trumpesnį negu 12 mėnesių laikotarpį po licencijos išdavimo su licencijose nurodytomis sėjai neskirtomis pluoštinių kanapių sėklomis bus atlikta viena iš reglamento (ES) Nr. 2016/1237 9 straipsnio 4 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytų operacijų.“;

3.21.6. 6 straipsnio 6

dalį išdėstyti taip: „6.

Įvertinusi šio straipsnio 3 dalyje išvardytus dokumentus, Agentūra, vadovaudamasi Licencijavimo taisyklėmis, pareiškėjams, atitinkantiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, išduoda licenciją pagal Reglamento (ES) 2016/1239 I priede nustatytą šabloną. Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priimamas nedelsiant gavus pareiškėjo dokumentus. Atsisakius išduoti licenciją, apie tai pranešama pareiškėjui raštu arba elektroninėmis priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos, nurodant priežastis, dėl kurių atsisakoma licenciją išduoti.“;

3.21.7. 6 straipsnio 7

dalį išdėstyti taip: „7. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems produktams importuoti licencija pagal Reglamento (ES) 2016/1239 I priede nustatytą šabloną išduodama per 2 darbo dienas, pateikus Agentūrai visus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus. Agentūra privalo kontroliuoti, kaip licencijos turėtojas laikosi šio straipsnio 2 dalyje nurodyto rašytinio įsipareigojimo.“;

3.21.8. 8 straipsnio 1

dalies 2) punktą išdėstyti taip: „2) importuoti tik įteisintų veislių šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus pluoštinių kanapių produktus, atitinkančius Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 189 straipsnyje nustatytus reikalavimus;“;

3.21.9. 11 straipsnio 2

dalį išdėstyti taip: „2. Apie licencijuojamos veiklos reikalavimus, taikytas nuobaudas arba su nustatytais pažeidimais susijusias taikytas priemones Agentūra informuoja Europos Komisiją Reglamento (ES) 2016/1239 17 straipsnio

2 dalyje nustatyta tvarka.“

Pritarti Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 27. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 nutarimas Nr. 703

3.22. Kadangi

aktualizuojami įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, įstatymo priedą išdėstyti taip:

„ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/228 (OL 2017 L 35, p. 10). 2. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL 2013 L 347, p. 608), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/288 (OL 2019 L 53, p. 14). 3. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL 2013 L 347, p. 671), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2393 (OL 2017 L 350, p. 15). 4. 2014 m. kovo 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 639/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir iš dalies keičiamas to reglamento X priedas (OL 2014 L 181, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. liepos 9 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/1784 (OL 2018 L 293, p. 1). 5. 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.

1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL 2014 L 227, p. 69), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/746 (OL 2018 L 125, p. 1). 6. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ir panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1852/2001 (OL 2015 L 327, p. 1). 7. 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1237, kuriuo iš dalies papildomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 dėl importo ir eksporto licencijų sistemos taikymo taisyklių ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 užstatų, sumokėtų už tokias licencijas, grąžinimo ir negrąžinimo taisyklių, ir iš dalies keičiami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 2535/2001, (EB) Nr. 1342/2003, (EB) Nr. 2336/2003, (EB) Nr. 951/2006, (EB) Nr. 341/2007 ir (EB) Nr. 382/2008 ir panaikinami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 2390/98, (EB) Nr. 1345/2005, (EB) Nr. 376/2008 ir (EB) Nr. 507/2008 (OL 2016 L 206, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1965 (OL 2017 L 279, p. 36). 8. 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1239, kuriuo dėl importo ir eksporto licencijų sistemos nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo taisyklės (OL 2016 L 206 p. 44), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1964 (OL 2017 L 279 p. 34).“ Pritarti Analogiškas pasiūlymas ir dėl Projekto Nr. XIIIP-3195. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.

Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui sujungti įstatymo projektus Nr. XIIIP-3195 ir XIIIP-429 ir patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 703 pateiktus pasiūlymus, Seimo kanceliarijos

Teisės departamento, Europos teisės departamento pateiktas pastabas bei Ekonomikos komiteto pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Ekonomikos komitetas, 2019-09-18 Argumentai: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 703 pateiktus pasiūlymus (Nr.3.13) dėl THC kiekio tarpiniams produktams taikymo, siūlytina juos patikslinti. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo 4 straipsnį 5 dalimi:

„5. Jeigu pluoštinių kanapių gaminių nepertraukiamo gamybos

proceso metu susidaro pluoštinių kanapių tarpiniai produktai, kurie pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jie turi būti apskaitomi ir sunaudojami gaminio, atitinkančio Pluoštinių kanapių įstatymo reikalavimus, gamybai arba kaip atliekos tvarkomi, įskaitant šalinimą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. THC kiekis pluoštinių kanapių tarpiniuose produktuose neturi viršyti 0,2 proc. Jei THC kiekis pluoštinių kanapių tarpiniuose produktuose viršija nustatytą ribą, jie laikomi atliekomis, turi būti šalinami ir negali būti naudojami tolesniame pluoštinių kanapių gaminių gamybos procese“. Pritarti

2. Ekonomikos

komitetas, 2019-09-18 Argumentai: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr.

703 pateiktus

pasiūlymus (Nr.3.16) dėl THC kiekio reglamentavimo sveikatos apsaugos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintame sąraše, siūlytina reikalavimo netaikyti eksportuojamiems pluoštinių kanapių gaminiams. Pasiūlymas: Įstatymo 5 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi:

„7. Importuojamų tiesiogiai vartojamų pluoštinių kanapių gaminių THC

kiekis pačiame gaminyje neturi viršyti didžiausio leistino THC kiekio, nurodyto sveikatos apsaugos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintame sąraše. Importuotojas turi turėti trečiosios šalies atsakingos institucijos išduotą tai patvirtinantį dokumentą. Kituose tiesiogiai vartojamuose pluoštinių kanapių gaminiuose, kurie nėra įrašyti į sveikatos apsaugos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintą sąrašą, THC kiekis negali viršyti 0,2 proc. ir importuotojas turi turėti trečiosios šalies atsakingos institucijos išduotą tai patvirtinantį dokumentą. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi eksportuojamiems pluoštinių kanapių gaminiams.“

Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: už – 10; susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirtas

pranešėjas: R. Miliūtė. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė

Komiteto išvada

2017-03-10 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Sveikatos reikalų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PLUOŠTINIŲ KANAPIŲ ĮSTATYMO NR. XII-336 2, 3 IR 4 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-429

2019-09-11

Nr. 111-P-30

Vilnius

1. Komiteto posėdyje

dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas K. Bartkevičius, Komiteto nariai: A. Armonaitė, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus, Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėja K. Civilkienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja V. Valainytė, padėjėja D. Jonelytė, padėjėja M. Neverkevičienė, Seimo narė V. Vingrienė, Seimo narys M. Majauskas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėjas P. Gradeckas, Sveikatos apsaugos viceministras A. Šešelgis, ministro patarėja V. Srogė, Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus patarėja M. Mickė, patarėjas K. Rušinskas, Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus patarėja J. Talačkienė, Sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistė R. Adomaitytė, Farmacijos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vyr. specialistė G. Bobelienė, vyr. specialistė R. Markuvienė, Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėjas J. Lisauskas, vyr. specialistas L. Vingras, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja G. Belian, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Teisės skyriaus vedėja A. Fedotova, Maisto skyriaus vyr. specialistė G. Lukoševičienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė R. Burbienė, lobistas Š. Frolenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1.

1. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-151

  • (2) (1)

2

  • (8) (2)

N Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8

dalyje siūloma apibrėžti „pluoštinių kanapių produktų“ sąvoką. Toks teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, kyla abejonių, ar sąvokoje atskirai įvardintos „žaliavinės pluoštinių kanapių dalys“ neapima kitų šioje sąvokoje lygiagrečiai minimų pluoštinių kanapių produktų, pavyzdžiui stiebų, šiaudelių, sėjai neskirtų pluoštinių kanapių sėklų ar pluoštinių kanapių lapų. Antra, svarstytina, ar „pluoštinių kanapių produktų“ sąvokoje įvardinus kitus nei iki šiol galiojusiame įstatyme nurodytus pluoštinių kanapių produktus, pavyzdžiui pluoštinių kanapių lapus ar iš jų pagamintus ar išgautus pagrindinius ir šalutinius gamybos produktus, pastariesiems neturėtų būti nustatyti atitinkami tiekimo rinkai reikalavimai. Trečia, teikiamu projektu išplėtus pluoštinių kanapių produktų ratą, atitinkamai reikėtų tikslinti ir Pluoštinių kanapių įstatymo 1 straipsnio 2 dalį. Pritarti Žr. į Vyriausybės išvadą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-152

  • (3) (2)
  • (1) 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3

straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad auginti pluoštines kanapes galima tik atvirame grunte, išskyrus auginamas moksliniais eksperimentiniais ir selekciniais tikslais oficialiai patvirtintų mokslo tyrimų institucijų uždaruose gruntuose ir laboratorijose.

Vertinant siūlomą nuostatą, nėra aišku, koks oficialus patvirtinimas turimas omenyje, t. y. neaišku, ar įgaliojimus pluoštines kanapes auginti uždaruose gruntuose ir laboratorijose mokslo tyrimų įstaigoms turi oficialiai patvirtinti šiame įstatyme nurodytos kompetentingos ir už pluoštinių kanapių auginimo priežiūrą atsakingos valstybės institucijos (tokiu atveju reguliavimas yra neišbaigtas, nes apie oficialių įgaliojimų patvirtinimą kitose įstatymo nuostatuose neužsimenama), ar, vis dėlto, turimos omenyje visos Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos ir mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą vykdančios mokslo ir studijų institucijos. Atsižvelgiant į tai, minėtąją nuostatą reikėtų patikslinti. Be to, derinant projekto terminiją su minėtuoju Mokslo ir studijų įstatymu, vietoj sąvokos „mokslo tyrimų institucijų“ reikėtų vartoti arba sąvoką „mokslo ir studijų institucijų“ (jeigu siekiama apibrėžti abi mokslo ir studijų institucijų grupes - aukštąsias mokyklas ir mokslinių tyrimų institutus) arba sąvoką „mokslinių tyrimų institutų“ (jeigu siekiama suteikti įgaliojimus auginti pluoštines kanapes užaruose gruntuose tik šiai mokslo ir studijų institucijų grupei). Pritarti Žr. į Vyriausybės išvadą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-03-15

3. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo

įstatymo reguliavimo dalykas priskirtinas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kompetencijai, siūlytume kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo. Pritarti iš dalies Ši pastaba dabartiniu įstatymo projekto svarstymo metu nebeaktuali. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-03-151

1323 4.

Projektas taisytinas teisės technikos požiūriu:

  • projekto 1 straipsnio 2 dalyje (dėstymo esmėje) išbrauktini žodžiai “ankstesnes 8-14 dalis laikant atitinkamai 9-15 dalimis“;
  • projekto 1 straipsnis pildytinas 3 dalimi, kuri dėstytina taip: „3. Buvusias 2 straipsnio 8 - 14 dalis laikyti atitinkamai 9 - 15 dalimis“;
  • projekto 3 straipsnio vienintelės dalies numeruoti nereikia;
  • įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos yra „Respublikos Prezidentas“, o ne „Respublikos Prezidentė“. Be to, įstatymą pasirašančiojo asmens vardas ir pavardė projekte nenurodomi. Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, siūlome įstatymo projektą papildyti sąvoka „Pluoštinių kanapių gaminiai“ ir patikslinti sąvoką „Pluoštinių kanapių produktai“. 5. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,

2019-02-18⟮3⟯
(4)
1
(2)
(1)
2
(8)
N

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3 ir

4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-429 (toliau –

Projektas), atkreipiame Jūsų dėmesį į Projekto 3 straipsnį, kuriuo siūloma Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies formuluotę iš „Tiekti rinkai galima tik šio įstatymo reglamentuojamus pluoštinių kanapių produktus“ pakeisti į „Tiekti rinkai galima tik šio įstatymo reglamentuojamų pluoštinių kanapių produktus“ (paryškinta mūsų). Nors, kaip matyti iš Projekto aiškinamojo rašto, šiuo straipsniu yra siekiama „pakoreguoti dokumento techniką“, vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reglamentavimas pakeistų šios nuostatos esmę. Pažymime, kad priėmus Projektą, rinkai būtų galima tiekti ne tik tuos pluoštinių kanapių produktus, kurie būtų nurodyti Pluoštinių kanapių įstatymo

2 straipsnio 8 dalyje, tačiau bet kokius įstatyme reglamentuojamų pluoštinių

kanapių produktus.

Todėl svarstytina, ar iš tiesų yra tikslinga Pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje išvardinti atskirus pluoštinių kanapių produktus. Pritarti Žr. į Vyriausybės išvadą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Lietuvos grūdų augintojų asociacija, 2019-01-29 Lietuvos grūdų augintojų asociacija nuo pat mūsų įstojimo į ES nuosekliai pasisakė už tai, kad Lietuvoje būtų įgyvendinti ES teisės aktai ir būtų leidžiama auginti pluoštines kanapes, siekė, kad būtų pakeisti tai daryti draudžiantys teisės aktai, aktyviai prisidėjo prie pluoštinių kanapių auginimo propagavimo. Visos tos pastangos davė neblogų rezultatų: pluoštinių kanapių plotai sparčiai didėja, daugėja jas perdirbančių įmonių, paskutinė ir stambiausia investicija yra padaryta Kėdainiuose ir jau šiais metais darbą pradės viena iš didžiausių regione pluoštinių kanapių perdirbimo gamykla. Tačiau, kaip parodė praktika, pluoštinių kanapių auginimas vien tik pluoštui nėra labai rentabili veikla, todėl būtina ieškoti būdų, kaip iš pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo sukurti didesnę pridėtinę vertę. Dabartinė LR Pluoštinių kanapių įstatymo redakcija labai aiškiai apibrėžia, kad iš pluoštinių kanapių gaminti galima tik sėklas ir pluoštą. Tačiau iš pluoštinių kanapių galima gaminti ir daugybę kitų gaminių, galima perdirbti ne tik stiebelius ir sėklą, bet gamyboje panaudoti ir kitas augalo dalis, kurias perdirbti šiuo metu yra draudžiama ir kurios yra geriausiu atveju paverčiamos biokuru, o blogiausiu

  • tiesiog išmetamos.

Tokiu būdu tiek pramonė, tiek Lietuvos žemės ūkis praranda galimybę gauti papildomai pajamų iš pluoštinių kanapių auginimo ir kurti taip reikalingą didesnę pridėtinę vertę. Tuo pačiu Lietuvos žmonės praranda galimybę naudoti Europoje ir pasaulyje šiuo metu labai populiarius gaminius, pagamintus iš pluoštinių kanapių: įvairias kosmetines ir asmens higienos priemones, maisto papildus, arbatas ir kt. Esame įsitikinę, kad reikia tobulinti dabartinį LR Pluoštinių kanapių įstatymą, pakeisti atitinkamas jo nuostatas ir leisti iš pluoštinių kanapių gaminti ne tik pluoštą ir sėklas, bet ir visus kitus įmanomus gaminius. Atsižvelgti

2. Lietuvos

ūkininkų sąjunga, 2019-02-14 Vykstant įvairioms diskusijoms dėl pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo, Lietuvos ūkininkų sąjunga pasisako už tai, kad Lietuvoje būtų sudarytos galimybės plėstis augalininkystės sektoriui, auginant įvairesnes kultūras. Senovėje augintas augalas – pluoštinės kanapės išgyvena renesansą, jų auginimo plotai plečiasi Europos sąjungoje ir pasaulyje, atgimsta ir Lietuvoje. Žemės ūkio produktų perdirbėjai mato plačias šio augalo panaudojimo galimybes, todėl aktyviai skatina žemdirbius jį auginti. Pastaraisiais metais Lietuvoje, nors nežymiai, bet pluoštinių kanapių auginami plotai didėja. Kurti didžiausią pridėtinę vertę Lietuvoje iš kanapių padėtų leidimas perdirbti visą augalą išgaunat vertingąsias šio augalo medžiagas – ekstraktą, aliejų ir tolimesnius išvestinius produktus, tai kanapių baltymus, miltus, įvertinant ir tai, kad panaudojamos visos augalo dalys: sėklos - maistui ar pašarams, šiaudeliai – techninio ar popierinio pluošto gamybai, spaliai – biokuro gamybai.

Tik perdirbant visą augalą galima konkuruoti su užsienio šalių įmonėmis ir kurti aukštą pridėtinę vertę Lietuvoje. Tačiau Lietuvoje susiduriama su draudimais, bei teisiniais nesuderinamumais, kai Lietuvoje leidžiama auginti sėjamąsias kanapes pluoštui bei sėkloms, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinoilio (THC) yra ne daugiau kaip 0,2 procento. Auginti kanapes ir iš jų biomasės gaminti produktus tokius kaip, kanapių ekstraktai ir tinktūros negalima, nes šie produktai yra įtraukti į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Dėl mažos psichoaktyvios medžiagos THC koncentracijos, tokių ekstraktų, tinktūrų ar CBD aliejaus gamyba daugelyje ES šalių yra leidžiamas. Todėl Lietuvoje užaugintas pluoštinių kanapių derlius dažnai išgabenamas į kitas ES šalis, Belgiją, Vokietiją, Italiją, Jungtinę Karalystę. Olandiją, tame tarpe ir kaimyninę Lenkiją, kur gaminami didelę paklausą turintys kanapių ekstraktai ir CBD aliejai. Lietuva praranda galimybę įsitvirtinti besiformuojančioje pasaulinėje kanapių produktų rinkoje. Perdirbant žaliavą šalyje, laimėtų visi, nes tai inovatyvi verslo šaka, suteikianti žemės ūkio sektoriui galimybes plėsti žaliavų auginimo bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos asortimentą, generuojanti darbo vietų kūrimą bei papildomas įplaukas į Lietuvos biudžetą.

Todėl labai svarbu, kad pluoštinių kanapių įstatyme būtų įteisintos naujos teisinio reguliavimo nuostatos leidžiančios auginti ne tik sėjamąsias kanapes pluoštui bei sėkloms, bet ir kitiems naudingiems produktams gaminti, išnaudojant šio augalo visą naudingą biomasę perdirbimui, kad būtų visapusiškai išnaudojamos šio augalo naudingosios savybės. Atsižvelgti

3. Lietuvos

žemės ūkio bendrovių asociacija, 2019-03-18 Vykstant įvairioms diskusijoms dėl pluoštinių kanapių perdirbimo, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) pasisako už tai, kad Lietuvoje būtų sudarytos galimybės plėstis augalininkystės sektoriui, auginant įvairias kultūras. Senovėje augintas augalas - pluoštinės kanapės išgyvena renesansą, plačiai auginamos pasaulyje ir atgimsta Lietuvoje. Žemės ūkio produktų perdirbėjai mato plačias šio augalo panaudojimo galimybes, todėl aktyviai skatina žemdirbius jį auginti. Pastaraisiais metais Lietuvoje, nors nežymiai, bet pluoštinių kanapių auginami plotai didėja. Kurti didžiausią pridėtinę vertę Lietuvoje iš kanapių padėtų leidimas perdirbti visą augalą išgaunat vertingąsias šio augalo medžiagas - ekstraktą, aliejų ir tolimesnius išvestinius produktus, tai kanapių baltymus, miltus, įvertinant ir tai, kad panaudojamos visos augalo dalys: sėklos - maistui ar pašarams, šiaudeliai – techninio ar popierinio pluošto gamybai. Spaliai - biokuro gamybai. Tik perdirbant visą augalą galima konkuruoti su užsienio šalių įmonėmis ir kurti aukštą pridėtinę vertę Lietuvoje.

Tačiau Lietuvoje susiduriama su draudimais, bei teisiniais nesuderinamumais, kai Lietuvoje leidžiama auginti sėjamąsias kanapes pluoštui bei sėkloms, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinoilio (THC) yra ne daugiau kaip 0,2 procento. Nors kiti pagaminti produktai tokie kaip, kanapių ekstraktai ir tinktūros negali būti gaminami, nes yra įtraukti į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Dėl mažos psichoaktyvios medžiagos THC koncentracijos, tokie ekstraktai, tinktūros ar CBD aliejus daugelyje ES šalių yra leidžiamas. Todėl Lietuvoje užaugintas pluoštinių kanapių derlius dažnai išgabenamas į kitas ES šalis, Belgiją, Vokietiją, Italiją, Jungtinę Karalystę. Olandiją, tame tarpe ir kaimyninę Lenkiją, kur gaminami didelę paklausą turintys kanapių ekstraktai ir CBD aliejai. Perdirbant žaliavą šalyje, laimėtų visi, nes tai inovatyvi verslo šaka, suteikianti žemės ūkio sektoriui galimybes plėsti žaliavų auginimo bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos asortimentą, generuojanti darbo vietų kūrimą bei papildomas įplaukas į Lietuvos biudžetą. Todėl labai svarbu, kad pluoštinių kanapių įstatyme būtų įteisintos naujos teisinio reguliavimo nuostatos leidžiančios pilnai perdirbti šį visapusiškai naudingą augalą. Atsižvelgti

2019-05-06 Pluoštinės kanapės produktų pasaulinė rinka auga eksponentiškai, daugelis (JAV, Kanada, Lenkija, Italija, JK) šalių keičia teisinį reguliavimą, taip skatindamos tokių produktų gamybą ir perdirbimą. Šiuo metu Lietuvoje kanapes augina 182 augintojai, kurie dirba

4000 ha laukų plotą. Pluoštinės kanapės auginimo, perdirbimo ir gamybos

sektorius turi didžiulį potencialą Lietuvoje, tačiau tam reikia tinkamo teisinio reguliavimo, kurio neužtikrinus, valstybė gali prarasti 300 mln. eurų potencialių investicijų ir iki 850 mln. eurų potencialios pridėtinės vertės.

Pagrindinės Lietuvos šios srities teisinio reglamentavimo problemos, ribojančios pluoštinių kanapių sektoriaus plėtrą, yra nenubrėžta aiški takoskyra tarp pluoštinės kanapės ir psichotropinės kanapės bei ribotai veikiantis LR Pluoštinių kanapių įstatymas. Su galiojančiame LR Pluoštinių kanapių įstatyme nustatytais apribojimais prarandame galimybę gaminti ir siūlyti rinkai bent pusę rinkos apyvartos sudarančias produktų grupes. Rinkos augimą didele dalimi sudaro įstatymu apribotos produktų grupės, todėl potencialiai atsisakome didesnės dalies globalios rinkos augimo galimybių. Negalėdami perdirbti viso augalo, liekame žemos pridėtinės vertės grandinės dalyje, atiduodami didžiausią vertę supirkėjams/gamintojams Europoje ir JAV. Lietuvos pramonininkų konfederacija, įvertinusi LR Seime inicijuotus Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo projektus, teigiamai vertina siekį patobulinti srities reglamentavimą.

Siekiant užtikrinti tinkamą pluoštinių kanapių industrijos veiklos teisinę bazę, vartotojų apsaugą ir į rinką tiekiamų gaminių kokybę, siūlome pritarti rengiamoms LR Pluoštinių kanapių įstatymų pataisoms, akcentuojant šiuos pagrindinius siūlymus:

  • Tikslinti ir plėsti pluoštinių kanapių auginimo tikslą, praplėsti ir aiškiai įvardinti galimus gaminti iš pluoštinės kanapės augalo didesnės pridėtinės vertės gaminius ir produktus ar produktų kategorijas (pvz. maistas, maisto papildai, farmacijos produktai, kosmetika, pašarai, veterinarijos produktai ir pan.);
  • Aiškiai numatyti viso augalo perdirbimo galimybę; įvesti aiškius ir įgyvendinamus reikalavimus gamybai ir kokybės kontrolei;
  • Įstatyme aiškiai nustatyti maksimalią galimą 0.2 % THC ribą ne tik augale, bet ir visuose jo gaminiuose ir produktuose, o ne deleguoti šią teisę rinką reguliuojančioms institucijoms. Esame pasirengę dalyvauti

būsimose diskusijose šiuo klausimu ir atsakyti j visus papildomus klausimus. Tikimės, kad siūlymai bus įvertinti ir j juos atsižvelgta. Atsižvelgti 5.

Atsižvelgti

Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA, Lietuvos biotechnologų asociacija (LBTA), Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio taryba, Kanapių augintojų, perdirbejų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA), Pluoštinių kultūrų augintojų asociacija, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, 2019-05-15 Šalies žemdirbių ir verslo organizacijų, pluoštinių kanapių gamintojus ir perdirbėjus vienijančių asociacijų vardu, taip pat agrarinių ir gyvybės mokslų institucijų vardu prašome Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimą traktuoti kaip pribrendusį teisinį pokytį, susijusį ne su psichoaktyvių ir kontroliuojamų medžiagų gamybos reguliavimu, bet su medžiagomis, kurias Pasaulinė sveikatos organizacija patvirtino kaip saugias ir nepatenkančias į kontroliuojamų medžiagų sąrašą.

Pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) verslo potencialus poveikis šalies bioekonomikos vystymui ir regionų tvariai plėtrai reikalauja priimant teisinę aplinką gerinančius sprendimus:

  • vadovautis Pasaulio sveikatos organizacijos 2019 m. pradžioje suformuluota rekomendacija, pateikta

JT organizacijai, kurioje teigiama, jog „preparatai, kurių sudėtyje dominuoja kanabidiolis ir ne daugiau kaip 0,2 procento delta-9-tetrahidrokanabinolio, nėra kontroliuojami tarptautiniu lygmeniu“ (žr. rašto 1 priedą);

  • įvertinti pluoštinių kanapių, kaip biologiškai vertingų žaliavų šaltinio, potencialą, kurį oficialiai pripažino Europos Parlamentas 2019 m. sausio mėn. priimtoje rezoliucijoje (2018/2775(RSP)) teigdamas, jog šio „augalo sudėtyje yra daugiau nei 480 komponentų, iš kurių daugiau nei 100 - kanabinoidai, kurie yra tiek psichoaktyviųjų medžiagų, tiek ir ne psichoaktyviųjų medžiagų junginiai“ (www.europarl.europa.eu/doceo/docum ent/B-8-2019-0071_LT.htm l);
  • išnagrinėti kitų šalių pluoštinių kanapių verslo teisinio reguliavimo gerąją patirtį, ypač atkreipiant dėmesį į JAV patirtį, kai 2018 m. gruodžio 20 d. priėmus Žemės ūkio tobulinimo aktą (ir w w w.agriculture.senate.gov/2018-farm -bill) nuo

2019 sausio 1 d. įsigaliojęs įstatymas išplėtė „kanapių“ apibrėžimą (297A

skirsnis) ir į pluoštinių kanapių sampratą įtraukė visas šio augalo dalis, taip pat iš kanapių pagamintus produktus, kuriuose THC koncentracija neviršija JAV leistinos dalies - 0,3 proc.;

  • atkreipti dėmesį į šalies pluoštinių kanapių verslo proveržio galimybes, kurių realizavimas leistų šalies žemdirbiams ir perdirbėjams teikti rinkai aukštos pridėtinės vertės produkciją.

Pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) verslo potencialus poveikis šalies bioekonomikos vystymui ir regionų tvariai plėtrai reikalauja priimant teisinę aplinką gerinančius sprendimus:

  • vadovautis Pasaulio sveikatos organizacijos 2019 m. pradžioje suformuluota rekomendacija, pateikta

JT organizacijai, kurioje teigiama, jog „preparatai, kurių sudėtyje dominuoja kanabidiolis ir ne daugiau kaip 0,2 procento delta-9-tetrahidrokanabinolio, nėra kontroliuojami tarptautiniu lygmeniu“ (žr. rašto 1 priedą);

  • įvertinti pluoštinių kanapių, kaip biologiškai vertingų žaliavų šaltinio, potencialą, kurį oficialiai pripažino Europos Parlamentas 2019 m. sausio mėn. priimtoje rezoliucijoje (2018/2775(RSP)) teigdamas, jog šio „augalo sudėtyje yra daugiau nei 480 komponentų, iš kurių daugiau nei 100 - kanabinoidai, kurie yra tiek psichoaktyviųjų medžiagų, tiek ir ne psichoaktyviųjų medžiagų junginiai“ (www.europarl.europa.eu/doceo/docum ent/B-8-2019-0071_LT.htm l);
  • išnagrinėti kitų šalių pluoštinių kanapių verslo teisinio reguliavimo gerąją patirtį, ypač atkreipiant dėmesį į JAV patirtį, kai 2018 m. gruodžio 20 d. priėmus Žemės ūkio tobulinimo aktą (ir w w w.agriculture.senate.gov/2018-farm -bill) nuo

2019 sausio 1 d. įsigaliojęs įstatymas išplėtė „kanapių“ apibrėžimą (297A

skirsnis) ir į pluoštinių kanapių sampratą įtraukė visas šio augalo dalis, taip pat iš kanapių pagamintus produktus, kuriuose THC koncentracija neviršija JAV leistinos dalies - 0,3 proc.;

  • atkreipti dėmesį į šalies pluoštinių kanapių verslo proveržio galimybes, kurių realizavimas leistų šalies žemdirbiams ir perdirbėjams teikti rinkai aukštos pridėtinės vertės produkciją. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) teigimu, perdirbus visas pluoštinės kanapės augalo dalis, šalies kanapių produktų sektoriaus sukuriama vertė Lietuvos ekonomikai per metus sugeneruotų 100 mln. Eur pridėtinę vertę, o per keletą metų šalies ekonomikai sukuriama vertė viršytų 300 mln.

Eur (https://w w w .vz.lt/agroverslas/2019/02/18/ragina-iteisinti-pluostiniu-kanapiu-perdirbim a-regi-100-300-mln-eur-pridetine-verte#ixzz5gw99uglL). Optimistines šalies pluoštinių kanapių verslo perspektyvas lemia pasaulio mastu prognozuojamas eksponentinis pluoštinių kanapių produktų rinkų augimas. Teigiama, kad CBD produktų rinka pasaulyje iki 2022 m. pasieks net 22 mlrd. USD apyvartą (https://cbdorigin.com /cbdm ovem ent-2018/), o JAV CBD (kanabidiolio) gamyba nuo 2019 iki 2022 metų išaugs net 40 kartų (https://m edium .eom /@ redactiondesorm eaux/do-you-believe-in-cbd-only-45a4ec75551c);

  • įvertinti pluoštinių kanapių verslo teikiamą naudą visuomenei ne tik ekonominiu, bet ir kaimo bendruomenių palaikymo požiūriu: pluoštinių kanapių ūkiai gali tapti sėkmingai veikiančiais darbo terapijos ir darbuotojų reabilitacijos centrais, kuriuose sunkumų patiriantys asmenys yra įgalinami atkurti ryšį su gamybine veikla ir gamta. Ūkiai, taikydami globojamojo įdarbinimo praktiką ir siūlydami kaimo gyventojams pakankamai gerai apmokamą rankų darbą, gali veiksmingai prisidėti prie negandą patiriančių žmonių gerovės ir socialinės integracijos;
  • užtikrinti vartotojų apsaugą priimant teisinį reglamentavimą, kuris garantuotų pluoštinės kanapės perdirbimo bei gamybos procesus, atitinkančius aukščiausius saugos ir kokybės standartus. Rinkai gali būti tiekiami tik tokie pluoštinių kanapių gaminiai, kurie atitinka jiems taikomus teisinius imperatyvus;
  • pripažinti pluoštinių kanapių verslo indėlį į proekologiško ūkininkavimo populiarinimą ir klimato kaitos švelninimą. Sparčiai augantys pluoštinių kanapių pasėlių plotai ateityje gali tapti viena iš realių alternatyvų didelę tarptautinę konkurenciją patiriančiam šalies grūdų ūkiui.

Kanapių kultūros paplitimas gerintų sėjomainą, stabdytų žemės naudmenų degradaciją ir tuo pačiu efektyviai mažintų žemės ūkio C0₂ emisiją bei prisidėtų prie teigiamo poveikio didinimo klimato kaitai;

  • atskleisti pluoštinių kanapių verslo potencialą formuojant konkurencingą šalies regionų ekonomiką. Vadovaudamiesi išsakytais argumentais ir vertindami šiuo metu įregistruotus Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo projektus, konkrečiai Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-429 bei Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą

Nr. XIIIP-3195, siūlome tobulinti Lietuvos teisinę aplinką:

  • leidžiant auginti pluoštines kanapes rinkos poreikius atitinkančiais pramoniniais tikslais ir sodininkystės reikmėms;
  • leidžiant naudoti visas pluoštinės kanapės augalo dalis ir gaminti pluoštinių kanapių produkciją, atitinkančią nustatytus kokybės ir saugumo standartus;
  • leidžiant realizuoti pluoštinių kanapių gaminius rinkoje ir eksportuoti, laikantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis nustatytų pluoštinių kanapių gaminiuose THC kiekių;
  • aiškiai apibrėžiant reikalavimus, skirtus gamintojams, gaminantiems ir tiekiantiems į rinką pluoštinių kanapių gaminius;
  • numatant pluoštinių kanapių auginimo, perdirbimo ir gaminių realizavimo kontrolės mechanizmą. Pluoštinių kanapių įstatymo naujoji redakcija, jei būtų atsižvelgta į šiame memorandume pateiktus argumentus ir pasiūlymus, atitiktų mokslo įrodymais bei gerąja šalių praktika grindžiamos tarptautinės kanapių politikos naujo ciklo sampratą. 1 priedas.

1 priedas. PSO rekomendacija keisti Narkotinių ir draudžiamųjų medžiagų sąrašą ir PSO generalinio direktoriaus Tedros Adhanom oficialaus laiško JT Generaliniam sekretoriui Antonio Guterres oficialus vertimas į lietuvių kalbą. Prieš PSO Nr. ECDD41 DABARTINIS TARPTAUTINIS KANAPIŲ APRAŠYMAS (2019 M. VASARIS) 1961 m. Konvencija 1971 m. Konvencija IV aprašas □ Dekarboksilintos Cannabis sativa L. žiedų ir vaisių viršūnės. □ Derva iš Cannabis sativa L. dekarboksiliutų žiedų ir vaisių viršūnių. I aprašas □ Izomeras ∆⁶a⁽¹⁰a⁾-THC. □ Izomeras ∆⁶a⁽⁷⁾-THC. □ Izomeras ∆⁷ -THC. □ Izomeras ∆⁸-THC. □ Izomeras ∆¹⁰-THC. □ Izomeras∆⁹⁽¹¹⁾-THC. I aprašas □ Dekarboksilintos žiedų ir vaisių viršūnės. □ Derva iš dekarboksilintų žiedų ir vaisių viršūnių. □ Preparatai, pagaminti iš dekarboksilintų žiedų ir vaisių viršūnių arba dervos. II aprašas □ Izomeras ∆⁹– THC. II aprašas / III aprašas / III aprašas / IV aprašas / Netaikomas kontrolės režimas pagal Konvencijos aprašymus □ Kanabidiolis (CBD) Pateikta tarptautinio teisinio reguliavimo supaprastinta santrauka, siekiant pateikti tikslią ir aiškią informaciją apie vykdomus tarptautinės kanapių kontrolės pakeitimus. Viską, ką Jums reikia Žinoti, galite rasti adresu internete: faaat.net/cannabis Po PSO Nr. ECDD41

TARPTAUTINIS KAN APIŲ APRAŠYMAS PO NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ KOMISIJOS PATVIRTINIMO

1961 m. Konvencija 1971 m.

Konvencija

1971 m. Konvencija

IV aprašas I aprašas I aprašas □ Dekarboksilintos Cannabis sativa L. žiedų ir vaisių viršūnės. □ Derva iš Cannabis sativa L. dekarboksiliutų žiedų ir vaisių viršūnių. □ Kai kurie dekarboksilintų žiedų ir vaisių viršūnių preparatai arba dervos preparatai. □Tetrahidrokanabinolis

  • (THC) (visi izomerai)

II aprašas / II aprašas / III aprašas / III aprašas □ Kai kurie kiti dekarboksilintų žiedų ir vaisių viršūnių arba dervos preparatai IV aprašas / Netaikomas kontrolės režimas pagal Konvencijos aprašymus □ CBD. □ Dekarboksilinlų žiedų ir vaisių viršūnių preparatai arba Cannabis sativa L. dervos preparatai, kurie sudaryti beveik tik iš CBD ir kurių sudėtyje yra ≤ 0.2% ∆⁹– THC. Viską, ką Jums reikia žinoti, galite rasti atlasu internete: faaat.net/cannabis [logotipas]: Pasaulio sveikatos organizacija Jo Ekscelencijai Antonio Outteres Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui Niujorkas, N Y 10017 JAV

2019 m, sausio 24 d. Gerbiamas Generalinis

Sekretoriau, PSO Priklausomybės nuo narkotikų ekspertų komiteto (ECDD) keturiasdešimt pirmas susirinkimas vyko nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 16 d. PSO centrinėje būstinėje Ženevoje. Po to, kai 2018 m. birželį keturiasdešimtasis ECDD pateikė rekomendacijas dėl kanapių ir su kanapėmis susijusių medžiagų išankstinės peržiūros, keturiasdešimt pirmasis ECDD atliko svarbias su šiomis medžiagomis susijusias peržiūras, kad galėtų nustatyti tinkamiausią kanapių ir su kanapėmis susijusių medžiagų tarptautinės kontrolės lygį, ir nuspręstų, ar Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) turėtų rekomenduoti įgyvendinti kontrolės lygio pakeitimus. Be to, keturiasdešimt pirmasis PSO ECDD peržiūrėjo dešimt Naujų psichoaktyviųjų medžiagų (NPM), iš kurių penkios yra sintetiniai opioidai, o dvi skausmą malšinantys vaistai Pregabalin irTramadol. Rekomendacijos dėl šių medžiagų yra perduodamos Jums atskiru laišku, kurio data yra tokia pati, kaip ir šio laiško.

Kanapių ir su kanapėmis susijusių medžiagų peržiūra buvo atlikta Narkotinių medžiagų komisijos 52/5 Rezoliucijos atžvilgiu. Joje Komisija nurodė, kad laukia atnaujintos Ekspertų Komiteto ataskaitos dėl kanapių. Remdamasis 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos (su pakeitimais, padarytais 1972 m. protokolu) 3 straipsnio 1, 3, 5 ir 6 skirsniais bei 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos 2 straipsnio 1,4 ir 6 skirsniais, džiaugiuosi galėdamas pateikti šias ECDD keturiasdešimt pirmo susirinkimo rekomendacijas dėl kanapių ir su kanapėmis susijusių medžiagų peržiūros:

Jo Ekscelencijai Antonio Guterres Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui Kanapės ir su kanapėmis susijusios medžiagos Kanapės ir kanapių derva ■ Turi būti išbrauktos iš 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV aprašo. Dronabinolis (r/e/ta-9-tetraliidrokanabinoIis) ■ Turi būti įtrauktas į 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos 1 aprašą. ■ Turi būti išbrauktas iš 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos II aprašo, atsižvelgiant į Narkotinių medžiagų komisijos priimtą rekomendaciją įtraukti dronabinolį ir jo stereoizomerus (r/e/fa-9-tetrahidrokanabinolis) į 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos 1 aprašą. Tetrahidrokanabinolis (</e//u-9-tetrahidrokanabinolio izomerai) ■ Turi būti įtrauktas į 1961 m, Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I aprašą atsižvelgiant į Narkotinių medžiagų komisijos priimtą rekomendaciją įtraukti dronabinolį ir jo stereoizomerus (rfe/fa-9-tetrahidrokanabinolis) į 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos 1 aprašą. ■ Turi būti išbrauktas iš 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I aprašo, atsižvelgiant į Narkotinių medžiagų komisijos priimtą rekomendaciją įtraukti tetrahidrokanabinolį į 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I aprašą.

Ekstraktai ir tinktūros ■ Turi būti išbraukti iš 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I aprašo Kanabidiolio preparatai ■ Įgyvendinti ECDD keturiasdešimt pirmo susirinkim o rekomendaciją, kad preparatai, kurie laikom i grynu kanabidioliu (C B D ) neturėtų būti aprašomi pagal tarptautines narkotikų kontrolės konvencijas, pridedant išnašą prie įrašo apie kanapes ir kanapių dervą 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos 1 apraše: „ Preparatai, karių sudėtyje dominuoja kanabidiolis ir ne daugiau kaip 0,2 procento deltu-9-tetrahidrokanabinolio, nėra kontroliuojami tarptautiniu lygmeniu''. Preparatai, pagaminti cheminės sintezės būdu arba kanapių preparatai, kurie savo sudėtimi atitinka farmacinius preparatus su vienu ar daugiau kitų ingrcdientų, taigi, delta-9-tetrahidrokanabinoIis (dronabinolis), negali būti regeneruojami lengvai prieinamomis priemonėmis arba tokiu kiekiu, kuris sukeltų pavojų visuomenės sveikatai. ■ Turi būti įtraukti į 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos III Aprašą Vertinimai ir išvados, kuriomis jie yra grindžiami, detaliai išdėstyti PSO Priklausomybės nuo narkotikų ekspertų komiteto (ECDD) keturiasdešimt pirmoje ataskaitoje. Ataskaitos išrašas yra pridedamas šio laiško 1-ame priede. Aš labai džiaugiuosi dėl nuolatinio bendradarbiavimo tarp PSO, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) ir Tarptautinės narkotikų kontrolės valdybos (INCB ), o ypatingai dėl to, kad šis bendradarbiavimas buvo labai naudingas PSO Priklausomybės nuo narkotikų ekspertų komiteto darbui (įskaitant UNODC ir INCB dalyvavimą ECDD keturiasdešimt pirmame susirinkime), o kalbant plačiau, džiaugiuosi dėl 2016 m. Jungtinių tautų visuotinio susirinkimo specialiosios sesijos (UNGASS) rekomendacijų įgyvendinimo. Pagarbiai /parašas/ Dr. Tedros Adhanont Ghebreyesus

Generalinis direktorius

Atsižvelgti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

pasiūlymai: Eil.

Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, 2019-07-30 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau - VMVT) pagal kompetenciją susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimui pateiktais Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-429 ir Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3195 (toliau - Įstatymo projektas), siekdama, kad siūlomas teisinis reguliavimas ūkininkams ir kitiems ūkio subjektams būtų kuo aiškesnis ir sukeltų kuo mažesnę administracinę naštą, nori atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto dėmesį į keletą pateikto Įstatymo projekto aspektų ir teikia šiuos pasiūlymus. VMVT atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekte įtvirtinta nuostata „<...> turėti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą laboratorinių tyrimų protokolą su tyrimų rezultatų vertinimo išvada, kuria patvirtinama, kad THC kiekis pačiame gaminyje neviršija didžiausio leistino THC kiekio <...>“ sukels ūkio subjektui nepagrįstą administracinę naštą, kadangi nustatoma pareiga kreiptis dėl laboratorinių tyrimų išimtinai tik į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (toliau - Institutas).

Pažymėtina, kad dažniausiai ūkio subjektai savanoriškai gali pasirinkti jiems priimtiną savikontrolės sistemą, t. y. įvertinti, analizuoti jų vykdomo verslo bendruosius, esminius tiekiamų rinkai pluoštinių kanapių maisto gaminių, pašarų saugos reikalavimus, užtikrinančius gaminamų pluoštinių kanapių maisto gaminių, pašarų produktų rizikos įvertinimą, saugos reikalavimų įgyvendinimą, ir savo nuožiūra pasirinkti laboratorinių tyrimų įstaigas. Atsižvelgiant į tai siūlytina ūkio subjektui palikti galimybę pačiam priimti sprendimus dėl gaminamų pluoštinių kanapių maisto gaminių, pašarų produktų saugos reikalavimų įgyvendinimo, t. y. suteikiant teisę pasirinkti savo nuožiūra akredituotą įstaigą (Institutą, kitas Europos Sąjungos valstybių narių akredituotas laboratorijas), kurioje bus atliekami laboratoriniai tyrimai dėl THC kiekio, nurodyto sveikatos apsaugos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintame sąraše, nustatymo. VMVT taip pat papildomai siūlo apsvarstyti klausimą dėl tikslingumo ir būtinumo VMVT nustatyti atskirą tvarką dėl laboratorinių tyrimų protokolų su tyrimų rezultatų vertinimo išvada išdavimo, nes vertinant Įstatymo projekto nuostatas, darytina išvada, kad ūkio subjektas turi pareigą atlikti kiekvienos gaminamų pluoštinių kanapių maisto gaminių, pašarų produktų partijos laboratorinius tyrimus. Institutas 2019-07-23 raštu Nr.

3A-532 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo“ informavo VMVT, kad šiuo metu Institutas THC kiekio tyrimų kanapių maisto gaminiuose bei pašaruose neatlieka, todėl maisto verslo subjektai dėl tyrimų atlikimo turėtų kreiptis į kitas laboratorijas. Siekiant įgyvendinti Nutarimo dėl Pluoštinių kanapių įstatymo nuostatas bei užtikrinti, kad Institutas galėtų išduoti tyrimų protokolą su išvada maisto verslo subjektams, būtina skirti papildomą finansavimą, t. y. apie 20 000 eurų, THC kiekio maisto produktuose bei pašaruose nustatymo metodo įdiegimui ir akreditavimui Institute. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektų suinteresuotumas gaminti ir tiekti rinkai pluoštinių kanapių maisto gaminius ir pašarus vis didėja, tinkamam VMVT oficialios kontrolės vykdymui ir valstybinių mėginių atrinkimui užtikrinti reikės papildomų žmogiškųjų išteklių ir finansavimo. Pažymėtina, kad 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (toliau - Reglamentas (EB) Nr. 882/2004) 4 straipsnis reglamentuoja kompetentingų institucijų paskyrimą ir veiklos kriterijų nustatymą. Vadovaujantis nurodytu straipsniu, VMVT yra kompetentinga institucija, atsakinga už oficialios kontrolės įgyvendinimą, visais lygiais užtikrinanti oficialios kontrolės nešališkumą, kokybę ir nuoseklumą (4 straipsnio 4 dalis). VMVT, atlikdama oficialios kontrolės veiksmus, atrenka valstybinius mėginius ir teikia juos Institutui tyrimams atlikti.

VMVT vykdydama oficialią kontrolę tikrins ar ūkio subjektų tiekiami rinkai pluoštinių kanapių maisto gaminiai, pašarai atitinka saugos reikalavimus, t. y. atrinks mėginius ir pateiks Institutui ištirti ar atrinktuose mėginiuose THC neviršija didžiausio leistino THC kiekio, nurodyto sveikatos apsaugos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintame sąraše. VMVT atkreipia dėmesį, kad priežiūros ir kontrolės funkcijų numatymas valstybės institucijoms didina jų veiklos apimtis ir visais atvejais susijęs su padidėsiančiu žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių poreikiu, todėl prašo numatyti pereinamąjį laikotarpį, kad visos institucijos galėtų tinkamai ir kokybiškai pasiruošti vykdyti pluoštinių kanapių produktų ir gaminių rinkos priežiūrą. Taip pat VMVT informuoja, kad atsižvelgiant į Instituto laboratorijos techninių bei žmogiškųjų išteklių poreikį ir pajėgumus, THC kiekio nustatymo maisto produktuose, pašaruose ir jų žaliavose tyrimo metodas galėtų būti įdiegtas 2020 m. I ketvirtyje, akredituotas - 2020 m. III ketvirtyje. Atsižvelgti

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2019-07-101

1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1148 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš esmės

pritarti Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3 ir

4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-429 (toliau – įstatymo

projektas Nr.

XIIIP-429) tikslui – sudaryti galimybę perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projektą Nr. XIIIP-429 tobulinti, atsižvelgiant į šiuos siūlymus:

1.1. Siekiant

pluoštinių kanapių auginimo tikslą nurodyti ne sąvokoje, o išdėstyti atskira nuostata, įstatymo projekto Nr. XIIIP-429 1 straipsnyje nurodytą pluoštinių kanapių sąvoką išdėstyti taip: „Pluoštinės kanapės – kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento.“

Pritarti

2019-07-101

2

1.2. Įstatymo projekte Nr. XIIIP-429

siūloma Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymą (toliau – įstatymas) papildyti sąvoka „Pluoštinių kanapių produktai“. Siekiant apibrėžti galutiniam vartojimui skirtus pluoštinių kanapių perdirbimo produktus, siūloma įstatymo projektą Nr. XIIIP-429 papildyti sąvoka „Pluoštinių kanapių gaminiai“ ir ją išdėstyti taip: „Pluoštinių kanapių gaminiai – galutiniam vartojimui skirti iš pluoštinių kanapių produktų pagaminti maisto gaminiai, pašarai ir kiti gaminiai, taip pat pluoštinių kanapių produktų turintys gaminiai“. Atitinkamai sąvoką „Pluoštinių kanapių produktai“ siūloma išdėstyti taip: „Pluoštinių kanapių produktai – žaliavinės ar mirkytos kanapės, ar jų dalys“, kadangi, nustatant sąvoką „Pluoštinių kanapių gaminiai“, sąvoka „Pluoštinių kanapių produktai“ apibrėžtų ne galutiniam vartojimui skirtus pluoštinių kanapių produktus. Pritarti

2019-07-102 1.3. Siekiant teisinio aiškumo, kam būtų leidžiama auginti pluoštines kanapes moksliniais eksperimentiniais ir selekciniais tikslais uždaruose gruntuose ir laboratorijose, įstatymo projekto Nr.

XIIIP-429 2 straipsnio nuostatą leisti pluoštines kanapes moksliniais eksperimentiniais ir selekciniais tikslais auginti oficialiai patvirtintų mokslo tyrimų institucijų uždaruose gruntuose ar laboratorijose išdėstyti atskira dalimi, t. y. papildyti įstatymo 3 straipsnį 2¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „2¹. Mokslinių tyrimų institutai (kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme) pluoštines kanapes, auginamas moksliniais eksperimentiniais ir selekciniais tikslais, gali auginti uždaruose gruntuose ar laboratorijose.“ Atitinkamai įstatymo 3 straipsnį papildyti 8 dalimi:

„8. Šio straipsnio nuostatos, reglamentuojančios pluoštinių kanapių

auginimo priežiūrą, taikomos ir šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytam pluoštinių kanapių auginimui.“

Pritarti

2019-07-103

1.4. Patikslinti įstatymo projekto

Nr. XIIIP-429 3 straipsnio nuostatą ir įstatymo 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Gaminti ir tiekti rinkai galima tik iš šio įstatymo reglamentuojamų pluoštinių kanapių gautus ir pagamintus šio įstatymo reglamentuojamus pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius“, kadangi įstatymo projektą siūloma papildyti sąvoka „Pluoštinių kanapių gaminiai“. Pritarti

2019-07-10

3. Siūlyti sujungti

įstatymo projektą Nr. XIIIP-429 ir įstatymo projektą Nr. XIIIP-3195, kadangi jais siekiama tų pačių tikslų – praplėsti pluoštinių kanapių panaudojimo galimybes, o sujungus, siūloma papildyti šiomis nuostatomis, numatant, kad įstatymas turi būti keičiamas atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus:

3.1. Patikslinti

įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Šis įstatymas nustato veiklos, susijusios su pluoštinių kanapių auginimu, priežiūros ir veiklos, susijusios su pluoštinių kanapių produktų gavimu ir gaminių gamyba, jų tiekimu rinkai, importu, priežiūros ir pluoštinių kanapių produktų importo licencijavimo tvarką Lietuvos Respublikoje.“, kadangi įstatymas papildomas sąvoka „Pluoštinių kanapių gaminiai“ ir turėtų reglamentuoti ne vien tik pluoštinių kanapių produktų ir gaminių tiekimą rinkai, bet ir jų gavimą bei gamybą. Pritarti

2019-07-10

3.2. Papildyti

įstatymo 1 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Šis įstatymas netaikomas pluoštinių kanapių gaminiams, kurie Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme apibrėžti kaip farmacijos produktai, ir kosmetikos gaminiams, kurie 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL 2009 L 342, p. 59) apibrėžti kaip kosmetikos gaminiai“, kadangi šios gaminių grupės detaliai reglamentuojamos specialiaisiais teisės aktais: Farmacijos įstatymu ir 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB)

Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių. Pritarti

2019-07-10

3.3. Atsižvelgiant

į tai, kad įstatymą siūloma papildyti pluoštinių kanapių produktų ir pluoštinių kanapių gaminių sąvokomis, patikslinti įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą pluoštinių kanapių importo sąvoką ir ją išdėstyti taip:

„Pluoštinių kanapių produktų ir gaminių importas (toliau – importas) – bet

koks pluoštinių kanapių produktų ir gaminių įvežimas į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių.“

Pritarti

2019-07-10

3.4. Kadangi

įstatymą siūloma papildyti pluoštinių kanapių produktų sąvoka, patikslinti įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą pluoštinių kanapių importo licencijos sąvoką ir ją išdėstyti taip: „7.

Pluoštinių kanapių produktų importo licencija (toliau – licencija) – viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (toliau – Agentūra) išduodamas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė importuoti į Lietuvos Respubliką pluoštinių kanapių produktus, nurodytus reglamento (ES) Nr. 1308/2013 189 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose ir atitinkančius šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus.“

Pritarti

2019-07-10

3.5. Siekiant

įstatyme apibrėžti jame vartojamas sąvokas, papildyti įstatymo 2 straipsnį sąvoka „Pluoštinių kanapių augintojas“: „Pluoštinių kanapių augintojas – žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistravęs fizinis ar juridinis asmuo, auginantis šio įstatymo reglamentuojamas pluoštines kanapes.“

Pritarti

2019-07-10

3.6. Išbraukti iš

įstatymo 2 straipsnio sąvokas „Pluoštinių kanapių sėjomainos laukas“ ir

„Sėjomainos rotacija“, kadangi šios sąvokos įstatyme nebebūtų vartojamos. Pritarti

2019-07-10

3.7. Kadangi

Europos Sąjungos reglamentų ir nacionalinių teisės aktų sąvokos neturėtų skirtis, patikslinti įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodytą sąvoką

„Pluoštinių kanapių tiekimas rinkai“ ir ją išdėstyti taip: „Pluoštinių

kanapių produktų ir gaminių tiekimas rinkai – pluoštinių kanapių produktų ar gaminių laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jų perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jų perdavimo formos“. Pritarti

2019-07-10 3.8.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo paskirtis yra reglamentuoti ne vien tik pluoštinių kanapių produktų ir gaminių tiekimą rinkai, bet ir jų gavimą bei gamybą, siūloma pakeisti įstatymo antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„ANTRASIS SKIRSNIS

PLUOŠTINIŲ

KANAPIŲ AUGINIMAS, PLUOŠTINIŲ KANAPIŲ PRODUKTŲ GAVIMAS IR GAMINIŲ GAMYBA IR

JŲ TIEKIMAS RINKAI“

Pritarti

2019-07-10

3.9. Siekiant

aiškiai apibrėžti pluoštinių kanapių auginimo paskirtį ir tikslą, papildyti įstatymo 3 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹. Pluoštines kanapes leidžiama auginti pluoštinių kanapių produktų ir pluoštinių kanapių gaminių gamybai arba sodininkystei.“

Pritarti

2019-07-10

3.10. Siekiant

sumažinti administracinę naštą pluoštinių kanapių augintojams ir atsižvelgiant į 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL 2014 L 227, p. 69), 30 straipsnio g) punktą, pakeisti dabar galiojantį reikalavimą Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) tikrinti kiekvieną pluoštinių kanapių sėjomainos lauką nustatant, kad Tarnyba tikrina ne mažiau kaip 30 proc. deklaruotų pluoštinių kanapių plotų, ir išdėstyti įstatymo 3 straipsnio 5 dalį taip: „5. Tarnyba žemės ūkio ministro nustatyta tvarka privalo iš ne mažiau kaip 30 proc. deklaruotų pluoštinių kanapių plotų, išskyrus pluoštines kanapes sodininkystei, imti mėginius THC kiekiui kanapėse nustatyti, vadovaudamasi patvirtinta mėginių ėmimo metodika.“

Pritarti

2019-07-10 3.11.

Kadangi įstatymas reglamentuoja ne vien tik pluoštinių kanapių auginimą, jų produktų ir gaminių tiekimą rinkai, bet ir gamybą, siūloma pakeisti įstatymo 4 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Pluoštinių kanapių produktų ir gaminių gamyba ir tiekimas rinkai“. Pritarti

2019-07-10

3.12. Tikslinti

įstatymo 4 straipsnio 3 dalį dėl pluoštinių kanapių importo reikalavimų, ir ją dėstyti pagal 2.4 papunktyje pateiktą siūlymą dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3195 2 straipsnio 2 dalyje dėstomos įstatymo 4 straipsnio 4 dalies tikslinimo. Kadangi Tarnybos funkcijos įgyvendinant šį įstatymą būtų nurodytos įstatymo 4 str. 6 dalyje, įstatymo 4 straipsnio 3 dalį dėstyti pagal 2.4 papunktyje pateiktą siūlymą dėl įstatymo 4 straipsnio 4 dalies. Pritarti

2019-07-10

3.13. Papildyti

įstatymo 4 straipsnį 5 dalimi: „5. Jeigu pluoštinių kanapių gaminių gamybos proceso metu susidaro pluoštinių kanapių tarpiniai produktai, kurie pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jie turi būti apskaitomi ir sunaudojami gaminio, atitinkančio Pluoštinių kanapių įstatymo reikalavimus, gamybai arba kaip atliekos tvarkomi, įskaitant šalinimą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. THC kiekis pluoštinių kanapių tarpiniuose produktuose neturi viršyti 0,2 proc.

Jei THC kiekis pluoštinių kanapių tarpiniuose produktuose viršija nustatytą ribą, jie laikomi atliekomis, turi būti šalinami ir negali būti naudojami tolesniame pluoštinių kanapių gaminių gamybos procese“, kadangi pluoštinių kanapių tarpinius produktus, kurie yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurioms taikomos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatos, būtina reglamentuoti įpareigojant subjektą vykdyti tokių medžiagų apskaitą ir jas panaudoti tik tolesniuose pluoštinių kanapių gaminių gamybos procesuose arba sunaikinti kaip atliekas pagal Atliekų tvarkymo įstatymą. Siūloma tarpinių produktų 0,2 proc. THC kiekio riba užtikrina, kad juridinis asmuo, neturintis specialiosios licencijos pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą, nelaikytų ir nekauptų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat koncentruotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nenaudotų pluoštinių kanapių gaminių gamybai. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma papildyti įstatymo 4 straipsnį 5 dalimi dėl pluoštinių kanapių gaminių gamybos metu susidariusių tarpinių produktų apskaitos, sunaudojimo arba sunaikinimo, papildyti įstatymo 2 straipsnį sąvoka „Tarpiniai produktai“ ir ją išdėstyti taip: „Pluoštinių kanapių tarpiniai produktai – medžiagos, susidarančios gamybos proceso metu perdirbant pluoštinių kanapių produktus, kol pagaminamas pluoštinių kanapių gaminys.“

Pritarti

2019-07-10

3.14. Siekiant

užtikrinti vartotojų saugą ir sveikatą, įstatyme nurodyti pluoštinių kanapių auginimo, pluoštinių kanapių produktų ir gaminių tiekimo rinkai, importo kontrolės institucijas:

3.14.1. Papildyti

įstatymo 4 straipsnį 6 dalimi: „6. Pluoštinių kanapių produktų tiekimo rinkai priežiūrą vykdo Tarnyba.“

Pritarti

2019-07-10 3.14.2. Papildyti įstatymo 4 straipsnį 7 dalimi: „7.

Tiesiogiai vartojamų pluoštinių kanapių gaminių tiekimo rinkai ir jų THC kiekio priežiūrą vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.“

Pritarti

2019-07-10 3.14.3. Papildyti įstatymo 4 straipsnį 8 dalimi: „8. Pluoštinių kanapių gaminių, kurie nėra tiesiogiai vartojami pluoštinių kanapių gaminiai, tiekimo rinkai ir jų THC kiekio priežiūrą vykdo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.“

Pritarti

2019-07-10

3.15. Siekiant

teisinio aiškumo, kad pluoštinių kanapių maisto gaminiams ir pašarams, be šio įstatymo nuostatų, taikomi ir kiti teisės aktai, papildyti įstatymo 4 straipsnį 9 dalimi: „9. Pluoštinių kanapių maisto gaminiai taip pat turi atitikti maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o pašarai – pašarus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“

Pritarti

2019-07-10

3.16. Kadangi

įstatyme importo reikalavimai apibrėžiami atskiru 5 straipsniu, išbraukti įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, įstatymo 5 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi:

„6. Importuojami pluoštinių kanapių produktai ir jų gaminiai turi būti gauti

ar pagaminti iš kanapių, kurių THC kiekis neviršija 0,2 proc.. Importuotojas turi turėti trečiosios šalies atsakingos institucijos išduotą tai patvirtinantį dokumentą.“ ir 7 dalimi: „7. Importuojamų tiesiogiai vartojamų pluoštinių kanapių gaminių THC kiekis pačiame gaminyje neturi viršyti didžiausio leistino THC kiekio, nurodyto sveikatos apsaugos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintame sąraše.

Importuotojas turi turėti trečiosios šalies atsakingos institucijos išduotą tai patvirtinantį dokumentą.“ Kituose tiesiogiai vartojamuose pluoštinių kanapių gaminiuose, kurie nėra įrašyti į sveikatos apsaugos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintą sąrašą, THC kiekis negali viršyti 0,2 proc. ir importuotojas turi turėti trečiosios šalies atsakingos institucijos išduotą tai patvirtinantį dokumentą.“

Pritarti

2019-07-10

3.17. Siekiant, kad

importuojant pluoštinių kanapių produktus ir gaminius būtų užtikrinta jų priežiūra, papildyti įstatymo 5 straipsnį 8 dalimi: „8. Pluoštinių kanapių produktų ir pluoštinių kanapių gaminių importo priežiūrą vykdo Muitinės departamentas.“

Pritarti

2019-07-10

3.18. Siekiant

atitikties 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1239, kuriuo dėl importo ir eksporto licencijų sistemos nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo taisyklės (OL 2016 L 206 p. 44) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/1239), 2 straipsnio 6 dalies nuostatoms, įstatymo 6 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Įvertinusi šio straipsnio 3 dalyje išvardytus dokumentus, Agentūra, vadovaudamasi Licencijavimo taisyklėmis, pareiškėjams, atitinkantiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, išduoda licenciją pagal Reglamento (ES) 2016/1239 I priede nustatytą šabloną. Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priimamas nedelsiant gavus pareiškėjo dokumentus. Atsisakius išduoti licenciją, apie tai pranešama pareiškėjui raštu arba elektroninėmis priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos, nurodant priežastis, dėl kurių atsisakoma licenciją išduoti.“ Pritarti 25.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10

3.19. Siekiant

racionalumo ir atitikties Reglamento (ES) 2016/1239 17 straipsnio 2 dalies reikalavimams, patikslinti įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apie licencijuojamos veiklos reikalavimus, taikytas nuobaudas arba su nustatytais pažeidimais susijusias taikytas priemones Agentūra informuoja Europos Komisiją Reglamento (ES) 2016/1239 17 straipsnio

2 dalyje nustatyta tvarka.“

Pritarti

2019-07-104

3.20. Siūloma

įstatymo įsigaliojimo datą nustatyti 2020 m. gegužės 1 d., atsižvelgiant į toliau išdėstytus argumentus:

3.20.1. Įstatymo

projektas turi būti notifikuojamas Europos Komisijai ir valstybėms narėms. Kadangi įstatymas turės įtakos laisvam gaminių judėjimui (jame nustatomi pluoštinių kanapių produktų, pluoštinių kanapių maisto gaminių, pašarų gamybos ir tiekimo rinkai reikalavimai, jo reikalavimai bus taikomi visiems Lietuvos rinkai tiekiamiems pluoštinių kanapių produktams ir gaminiams, nepriklausomai nuo to, ar jie būtų pagaminti Lietuvoje ar įvežami iš kitos šalies), įstatymo projektą reikės notifikuoti Europos Komisijai ir ES valstybėms narėms. Notifikavimo pranešimas turės būti pateiktas laikantis 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL

2015 L 241, p. 1), nustatytų reikalavimų ir vadovaujantis ją įgyvendinančiu

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.

617 „Dėl

informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), laikantis Taisyklių 15 punkte nustatytų projekto priėmimo atidėjimo terminų, pagal kuriuos, priklausomai nuo pateiktų pastabų ar išsamios nuomonės, įstatymo priėmimo atidėjimo terminas turi būti ne trumpesnis nei 3 arba 6 mėn nuo tos dienos, kai Europos Komisija gauna notifikavimo pranešimą. 3.20.2. Įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį ir tai, kad ūkio subjektai turės prisitaikyti prie keičiamo reglamentavimo (leistino maksimalaus THC kiekio nustatymo, pažymų, laboratorinių tyrimų protokolų su tyrimų rezultatų vertinimo išvada apie THC kiekį pluoštinių kanapių produktuose ir gaminiuose reikalavimo). 3.20.3. Priežiūros institucijos turės tinkamai ir kokybiškai pasirengti rinkos priežiūrai bei šių gaminių kokybei ir saugumui užtikrinti. Priežiūros ir kontrolės funkcijų numatymas valstybės institucijoms, kaip didinantis jų veiklos apimtis, visais atvejais susijęs su didėjančiu žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių poreikiu ir darantis poveikį valstybės finansams. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti įvertinamas finansavimo poreikis, o kadangi asignavimai valstybės institucijoms 2019 metais jau paskirstyti, nenumatant siūlomų funkcijų vykdymo ar jų apimties didėjimo, naujų funkcijų priskyrimas galimas tik ateinančiais biudžetiniais metais.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, kurioje konstatuota, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai.“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas). Pritarti

2019-07-10

3.21. Atsižvelgiant

į tai, kad įstatyme nurodyti: 1 straipsnio 2 dalyje ir įstatymo priedo 3 punkte Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1120/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, III antraštinėje dalyje numatytos bendrosios išmokos schemos taikymo taisyklės (OL 2009 L 316, p. 1), 2 straipsnio 7 dalyje, 5 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (OL 2007 L 299, p. 1), 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 straipsnio 2, 6 ir 7 dalyse,

11 straipsnio 2 dalyje ir įstatymo priedo 1 punkte Komisijos reglamentas (EB)

Nr.

507/2008, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1673/2000 dėl bendro pluoštinių linų ir kanapių rinkų organizavimo taikymo taisykles (OL

2008 L 149, p. 38), priede Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis

bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30, p. 16), ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (OL 2009 L 316, p. 65), yra paskelbti negaliojančiais, pakeisti nuorodas į atitinkamus galiojančius reglamentus:

3.21.1. 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo tikslas – nustatyti

reikalavimus asmenims, pageidaujantiems užsiimti tam tikra veikla, susijusia su reglamento (ES) Nr. 639/2014 9 straipsnio nuostatas atitinkančių pluoštinių kanapių veislių (toliau – įteisintos veislės) auginimu, pluoštinių kanapių produktų ir pluoštinių kanapių gaminių tiekimu rinkai ir importu, taip pat importo licencijuojamos veiklos sąlygas ir sudaryti teisines prielaidas asmenų veiklos priežiūrai šioje srityje atlikti.“; 3.21.2. 2 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7.

Pluoštinių kanapių produktų importo licencija (toliau – licencija) – viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (toliau – Agentūra) išduodamas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė importuoti į Lietuvos Respubliką pluoštinių kanapių produktus, nurodytus reglamento (ES) Nr. 1308/2013 189 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose ir atitinkančius šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus.“;

3.21.3. 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Pluoštinių kanapių produktai

importuojami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1308/2013 189 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2016/1237 9 straipsnyje nustatytų sąlygų, šio įstatymo ir žemės ūkio ministro patvirtintų Pluoštinių kanapių licencijavimo taisyklių (toliau – Licencijavimo taisyklės).“;

3.21.4. 5 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Importuojant pluoštinių kanapių

produktus, būtina turėti importo licenciją, atitinkančią Reglamento (ES) 2016/1239 I priede nustatytą šabloną („importo licencija AGRIM“).“;

3.21.5. 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Patvirtintiesiems importuotojams

licencijos išduodamos, jeigu jie raštu įsipareigoja Agentūrai pateikti dokumentus, įrodančius, kad per trumpesnį negu 12 mėnesių laikotarpį po licencijos išdavimo su licencijose nurodytomis sėjai neskirtomis pluoštinių kanapių sėklomis bus atlikta viena iš reglamento (ES) Nr. 2016/1237 9 straipsnio 4 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytų operacijų.“;

3.21.6. 6 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Įvertinusi šio straipsnio 3 dalyje

išvardytus dokumentus, Agentūra, vadovaudamasi Licencijavimo taisyklėmis, pareiškėjams, atitinkantiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, išduoda licenciją pagal Reglamento (ES) 2016/1239 I priede nustatytą šabloną. Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priimamas nedelsiant gavus pareiškėjo dokumentus.

Atsisakius išduoti licenciją, apie tai pranešama pareiškėjui raštu arba elektroninėmis priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos, nurodant priežastis, dėl kurių atsisakoma licenciją išduoti.“;

3.21.7. 6 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3

punkte nurodytiems produktams importuoti licencija pagal Reglamento (ES) 2016/1239 I priede nustatytą šabloną išduodama per 2 darbo dienas, pateikus Agentūrai visus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus. Agentūra privalo kontroliuoti, kaip licencijos turėtojas laikosi šio straipsnio 2 dalyje nurodyto rašytinio įsipareigojimo.“;

3.21.8. 8 straipsnio 1 dalies 2) punktą išdėstyti taip: „2) importuoti tik įteisintų

veislių šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus pluoštinių kanapių produktus, atitinkančius Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 189 straipsnyje nustatytus reikalavimus;“;

3.21.9. 11 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Apie licencijuojamos veiklos

reikalavimus, taikytas nuobaudas arba su nustatytais pažeidimais susijusias taikytas priemones Agentūra informuoja Europos Komisiją Reglamento (ES) 2016/1239 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“

Pritarti

2019-07-10

3.22. Kadangi

aktualizuojami įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, įstatymo priedą išdėstyti taip:

„ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/228 (OL 2017 L 35, p. 10). 2. 2013 m. gruodžio 17 d.

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL 2013 L 347, p. 608), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/288 (OL 2019 L 53, p. 14). 3. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL 2013 L 347, p. 671), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2393 (OL 2017 L 350, p. 15). 4. 2014 m. kovo 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 639/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir iš dalies keičiamas to reglamento X priedas (OL 2014 L 181, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. liepos 9 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/1784 (OL 2018 L 293, p. 1). 5. 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL 2014 L 227, p. 69), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/746 (OL 2018 L 125, p. 1). 6. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr.

1169/2011 ir panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1852/2001 (OL 2015 L 327, p. 1). 7. 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1237, kuriuo iš dalies papildomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 dėl importo ir eksporto licencijų sistemos taikymo taisyklių ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 užstatų, sumokėtų už tokias licencijas, grąžinimo ir negrąžinimo taisyklių, ir iš dalies keičiami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 2535/2001, (EB) Nr. 1342/2003, (EB) Nr. 2336/2003, (EB) Nr. 951/2006, (EB) Nr. 341/2007 ir (EB) Nr. 382/2008 ir panaikinami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 2390/98, (EB) Nr. 1345/2005, (EB) Nr. 376/2008 ir (EB) Nr. 507/2008 (OL 2016 L 206, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1965 (OL 2017 L 279, p. 36). 8. 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1239, kuriuo dėl importo ir eksporto licencijų sistemos nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo taisyklės (OL 2016 L 206 p. 44), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1964 (OL 2017 L 279 p. 34).“

Pritarti

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-429 ir siūlyti pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui:

1) jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus;

  • 2) sujungti įstatymo projektą Nr. XIIIP-429 ir įstatymo projektą Nr. XIIIP-3195,

kadangi jais siekiama tų pačių tikslų – praplėsti pluoštinių kanapių panaudojimo galimybes. 7.

7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto

paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, R. Martinėlis. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas