1 Projekto lyginamasis variantas
straipsniO
2019
taip: ,,1. Perkantieji subjektai gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos:
1) atlikta pirkimo procedūra iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ;
2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kiti perkantieji subjektai, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą;
3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje.“
taip: „2. Perkantieji subjektai Perkantysis subjektas privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio
Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu yra suteikta teisė atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas visiems perkantiesiems subjektams, siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar pagal sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas.
Perkantieji subjektai Perkantysis subjektas privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis šios centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti pirkėjo profilyje kartu su pirkimo dokumentais, o tais atvejais, kai pirkimas atliekamas apie jį neskelbiant, ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 103 straipsnyje nustatyta tvarka.“
taip:
„3. Laikoma, kad perkantysis subjektas įvykdo
įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jeigu jis įsigyja prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio
nuostatų laikymąsi sudarant ir vykdant pirkimo sutartį, taip pat kai jis pats atlieka tam tikras procedūras, įskaitant:
1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu;
2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu.“
taip: „ 8.
Centrinė perkančioji organizacija ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų subjektų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį, ir kartu nurodyti informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą. Šioje dalyje nurodyta informacija teikiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. “
pirkimų tarnyba iki 2019 m. gruodžio 31 d. nustato šio įstatymo 1 straipsniu pakeistoje Lietuvos Respublikos p irkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo
tvarką. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Nr. XIIIP-4288(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ,
2019 21 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Papildyti 49 straipsnį 8 dalimi: „
8Perkantysis subjektas, gavęs tiekėjo prašymą, pateikia prekių, paslaugų ar darbų technines specifikacijas, kurias jis reguliariai nurodo pirkimo sutartyse, arba technines specifikacijas, jeigu dalyvauti pirkime kviečiama reguliariu orientaciniu skelbimu.
“
1Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 63 straipsnis. Informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas arba dokumentų nepateikimas 1.
Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie tiekėją (tiekėjų grupės atveju – apie visus grupės narius) , kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėją, kuris dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnį , kai :
tiekėjo pavadinimas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), perkančiojo subjekto sprendimo pašalinti tiekėją pagal mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas ;
tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiojo subjekto sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, data;
3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas perkančiojo subjekto sprendimas dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą . 2.
taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:
1) jeigu tiekėjas neteikė pretenzijos ar nesikreipė į teismą, ginčydamas perkančiojo subjekto sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos;
2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas perkančiojo subjekto sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos Perkantysis subjektas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdamas, bet ne anksčiau kaip tiekėjo informavimo pagal šio straipsnio 3 dalį dieną ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų įvykių dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkantysis subjektas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją . 3. Perkantysis subjektas nedelsdamas , bet Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai nuo šio straipsnio 1 dalies 1
nurodytų įvykių dienos informuoja tiekėją apie tai, kad bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija . Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą. 4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie galimą tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros ar dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą.
Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama ne ilgiau kaip vienus metus nuo perkančiojo subjekto sprendimo pašalinti tiekėją pagal mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas iš pirkimo procedūros priėmimo dienos. “
straipsnių numeraciją. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį: „1
pakeitimas
taip: ,,1. Perkantieji subjektai gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos:
1) atlikta pirkimo procedūra iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ;
2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kiti perkantieji subjektai, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą;
3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje.“
taip: „2.
Perkantieji subjektai Perkantysis subjektas privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu yra suteikta teisė atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas visiems perkantiesiems subjektams, siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar pagal sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Perkantieji subjektai Perkantysis subjektas privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis šios centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti pirkėjo profilyje kartu su pirkimo dokumentais, o tais atvejais, kai pirkimas atliekamas apie jį neskelbiant, ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 103 straipsnyje nustatyta tvarka.“
taip:
„3. Laikoma, kad perkantysis subjektas įvykdo
įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jeigu jis įsigyja prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau perkantysis subjektas atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi sudarant ir vykdant pirkimo sutartį, taip pat kai jis pats atlieka tam tikras procedūras, įskaitant:
1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu;
2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu.“
taip: „ 8.
Centrinė perkančioji organizacija ketvirčiui pasibaigus mėnesiui per
perkančiųjų subjektų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį mėnesį , ir kartu nurodyti informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą. Šioje dalyje nurodyta informacija teikiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. “
straipsnių numeraciją. 1. Papildyti įstatymo projektą34 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3
straipsnio pakeitimas Pakeisti 99 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas 1.
Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti , kai :
tiekėjo pavadinimas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), perkančiojo subjekto sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, kaip nustatyta Civiliniame kodekse Civilinio kodekso
(toliau
2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiojo subjekto sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, data;
3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas pirkimo sutarties nutraukimas dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiojo subjekto sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą ;24 ) priimtas teismo sprendimas sprendimo , kuriuo tenkinamas perkančiojo subjekto reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais , įsiteisėjimo data .
Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti , kai :
tiekėjo pavadinimas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), perkančiojo subjekto sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, kaip nustatyta Civiliniame kodekse Civilinio kodekso
(toliau
2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiojo subjekto sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, data;
3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas pirkimo sutarties nutraukimas dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiojo subjekto sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą ;24 ) priimtas teismo sprendimas sprendimo , kuriuo tenkinamas perkančiojo subjekto reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais , įsiteisėjimo data . 2.
mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas:
1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiojo subjekto sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, nuo šio įstatymo 108 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos;
2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiojo subjekto sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;
3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiojo subjekto reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo dienos Perkantysis subjektas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdamas, bet ne anksčiau, nei tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų įvykių dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkantysis subjektas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją . 3.
nedelsdamas , bet Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai nuo šio straipsnio 1 dalies 1
informuoja tiekėją apie tai, kad bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija . Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą. 4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama ne ilgiau kaip
pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba perkančiojo subjekto sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo dienos. “
straipsnių numeraciją. 1. Papildyti įstatymo projektą 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
101 straipsnio pakeitimas Pakeisti 101 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 10) administruoja perkančiųjų subjektų pagal šio įstatymo 99 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal šio įstatymo 63 straipsnio
2 1 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsn į io nuostatas ;“
2Atitinkamai patikslinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. 2 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1 m. sausio lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2
21 m. gruodžio spalio 31 d. nustato šio įstatymo 1 straipsniu pakeistoje Lietuvos Respublikos p irkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 90 straipsnio 8 dalyje nurodytą tvarką priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . 34 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo 2021 m. spalio 31 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos , sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, sukurtose dinaminėse pirkimo sistemose pirkimo procedūros atliekamos pagal tuo metu pagal iki 2021 m. spalio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatas . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
-1491 82 IR 86 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO, lietuvos respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nr. xiii-328 90 STRAIPSNIO pakeitimo įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS
1
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – 1 projektas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – 2 projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – 3 projektas), Lietuvos
1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – 4 projektas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – 5 projektas), (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant sudaryti sąlygas centralizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų funkciją. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, vykdydama numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 29
centralizavimo“ įpareigojimą, įvertino Vyriausybės kanceliarijos projekto
„Pasirengimas bendrųjų funkcijų viešajame sektoriuje konsolidavimui“
įgyvendinimo metu išorės ekspertų atliktos Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybės atstovų tarnybų, atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtų įstaigų prie ministerijos, kitų įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (toliau – Įstaigos), atliekamų viešųjų pirkimų funkcijos peržiūros rezultatus ir pateikė Vyriausybei pasiūlymus dėl Įstaigų viešųjų pirkimų atlikimo funkcijos centralizavimo. Šiems pasiūlymams Vyriausybė pritarė Vyriausybės 2019 m. kovo 27 d. pasitarimo protokolu Nr. 13. Pagal Vyriausybei pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų funkcijos centralizavimo modelį 559 įstaigų tarptautiniai ir supaprastinti pirkimai bus pavedami centrinėms perkančiosioms organizacijoms (VšĮ CPO LT, Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir steigiamai naujai įstaigai
Todėl priimant sprendimus dėl Įstaigų viešųjų pirkimų atlikimo funkcijos centralizavimo, pirkimus perimančios centrinės perkančiosios organizacijos parinktos pagal sukauptą viešųjų pirkimų centralizavimo patirtį ir kompetenciją, siekiant kuo labiau išnaudoti sėkmingai veikiančių institucijų potencialą, įskaitant pirkimų objektų standartizavimo ir VšĮ CPO LT duomenų pagrindu veikiančios informacinės sistemos galimybes. Taigi, VšĮ CPO LT taps pagrindine ir didžiausią dalį pirkimo procedūrų perimančia centrine perkančiąja organizacija, jai bus patikėtas ir Vyriausybei pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų poreikio valdymas bei plečiama teikiamų paslaugų pasiūla. Atsižvelgus į tai, kad Krašto apsaugos sistemoje jau atlikta aprūpinimo sistemos reforma, Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos, įskaitant jos koordinuojamus krašto apsaugos sistemos pirkimus, centralizavimo modelis nebus taikomas. Taip pat centralizavimo modelis bus netaikomas ir Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybėms prie tarptautinių organizacijų, konsulinėms įstaigoms, specialiosioms misijoms ir kitoms perkančiosioms organizacijoms, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė dėl šių institucijų ir jų atliekamų pirkimų specifikos. Įstatymų projektai padės įgyvendinti Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 293–294 punktuose nurodytus prioritetus: užtikrinti skaidresnius ir efektyvesnius viešuosius pirkimus juos centralizavus. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įstatymų projektus parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus (vedėja – Aurelija Ylė, tel. 8 706 64 834, el. p. [email protected] ) patarėja Rima Ambrazevičienė, tel. 870664 621, el.
specialistė Neringa Andrijauskienė, tel. 870664 839, el.
. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 82 straipsnio 2 dalies nuostata, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija
straipsnio6 dalyje. Įstatymo 82 straipsnio 8 dalyje nustatyta pareiga c entrinei perkančiajai organizacijai ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų organizacijų atliktus centralizuotus praėjusio ketvirčio pirkimus. Analogiškai šie klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau –Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas) 90 straipsnyje.
Šiuo metu Vyriausybei pavaldžios įstaigos viešuosius pirkimus, kurie nėra įtraukti į VšĮ CPO LT elektroninį katalogą, atlieka pačios, centralizuotai pirkimai atliekami tik kai kurių ministrų valdymo srityse. Įstatymo
dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 91 straipsnyje įvardytos bendrosios funkcijos, kurios gali būti atliekamos centralizuotai: buhalterinės apskaitos, dokumentų valdymo, personalo administravimo ir kitos pagalbinio pobūdžio funkcijos, o šio įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje suteikta teisė Vyriausybei spręsti klausimus tiek dėl konkrečių biudžetinių įstaigų, kurių bendrosios funkcijos bus atliekamos centralizuotai, tiek dėl biudžetinės įstaigos (įstaigų), kuri (kurios) centralizuotai atliktų minėtas funkcijas. Analogiškai bendrųjų funkcijų centralizuotas atlikimas nustatytas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 111 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 301 straipsnyje nustatyta teisė Vyriausybei steigti biudžetines įstaigas, kurios centralizuotai atlieka dalį viešojo sektoriaus subjektų bendrųjų funkcijų, tvirtinti jų nuostatus. Tačiau pagal šiuos įstatymus įstaiga, kuri gali centralizuotai atlikti bendrąsias funkcijas, gali būti tik biudžetinė įstaiga.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokios nuostatos apriboja pasirinkimo galimybę bendrąsias funkcijas pavesti atlikti kitokios teisinės formos įstaigoms, turinčios tam reikalingą patirtį ir kompetenciją. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant įgyvendinti aiškinamojo rašto 1 punkte aptartą Įstaigų viešųjų pirkimų funkcijos centralizavimo modelį, Įstatymu turėtų būti suteikta teisė Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti privalomai taikomus sprendimus dėl tam tikrų įstaigų viešųjų pirkimų funkcijos centralizuoto atlikimo ir konkrečių viešųjų pirkimų procedūrų iki sutarties sudarymo atlikimo kitų perkančiųjų organizacijų vardu be įgaliojimo (analogiška teisė pagal kompetenciją turėtų būti suteikiama ir savivaldybių taryboms). Atsižvelgiant į tai,
straipsniu keičiamo Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma įtvirtinti nuostatą, kuri įpareigoja perkančiąją organizaciją įsigyti prekių, paslaugų ar darbų naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, jeigu Lietuvos Respublikoje veikianti centrinė perkančioji organizacija, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybės tarybos pagal
82 straipsnio 6 dalį priimtu sprendimu, atlieka viešojo pirkimo procedūrą jos vardu. Atitinkamai siūloma papildyti Įstatymo 82 straipsnio 6 dalį – nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) arba savivaldybės taryba pagal kompetenciją priima sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų funkcijų apimties ir konkrečių viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo kitų perkančiųjų organizacijų vardu.
Taip bus sukuriamos palankios sąlygos efektyviau ir skaidriau administruoti viešųjų pirkimų funkcijas, optimizuoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, didinti viešųjų pirkimų specialistų kompetenciją, specializaciją ir ekspertų lygio žinių sutelktumą. K artu pasitelkiant centrines perkančiąsias organizacijas v iešieji pirkimai bus efektyviau išnaudojami kaip strateginė priemonė siekiant tvaraus ekonomikos augimo, socialinių
rašto1 punkte aptartą Įstaigų viešųjų pirkimų funkcijos centralizavimo modelį ir toliau bus plėtojamas VšĮ CPO LT elektroninis katalogas, kuris bus skirtas visoms Lietuvos Respublikos perkančiosioms organizacijoms. Perkančiosios organizacijos, įskaitant ir centrines perkančiąsias organizacijas, ir toliau privalės įsigyti prekes, paslaugas ir darbus iš šio katalogo, jei jis atitiks jų poreikius ir ji negalės šių poreikių patenkinti efektyviau. Priėmusi sprendimą nesinaudoti elektroniniu katalogu, perkančioji organizacija turės motyvuoti šį sprendimą, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti kartu su pirkimo dokumentais, o tais atvejais, kai pirkimas atliekamas apie jį neskelbiant, jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka. Siekiant aiškiai įtvirtinti, kad minėtas sprendimas reikalingas tik tuomet, kai šias paslaugas teikia organizacija, kuriai Vyriausybės sprendimu suteikta teisė centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atlikti visoms perkančiosioms organizacijoms, atitinkamai patikslinamas Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 1 punktas.
Kartu, siekiant sklandaus centralizuotų viešųjų pirkimų atlikimo, patikslinamos ir kitos Įstatymo 82 straipsnio nuostatos, kad būtų aiškiai atskirta perkančių organizacijų ir jų vardu pirkimą atliekančios centrinės perkančiosios organizacijos atsakomybė. Pagal siūlomą reguliavimą perkančioji organizacija būtų atsakinga už sutarčių sudarymą ir vykdymą, o centrinė perkančioji organizacija – už pirkimo procedūrų atlikimą iki pirkimo sutarties sudarymo. Jei perkančioji organizacija atliktų tam tikras pirkimo procedūras, už jų tinkamą atlikimą atsakytų pati perkančioji organizacija. Taip pat, siekiant nustatyti aiškų duomenų teikimo apie perkančiųjų organizacijų centralizuotus praėjusio ketvirčio pirkimus procesą, siūloma nustatyti, kad centrinė perkančioji organizacija informaciją teiks Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į poreikį mažinti administracines išlaidas perkančiosioms organizacijoms, kurios naudojasi centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, siūloma pakeisti Įstatymo 86 straipsnio 9 dalį ir numatyti galimybę atliktų viešųjų pirkimų ataskaitas teikti ne tik pačiai perkančiajai organizacijai, bet ir centrinei perkančiajai organizacijai.
Atitinkamai Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 90 straipsnio 1–3 ir 8 dalių pakeitimu aiškiau atskiriama perkančiųjų subjektų ir centrinės perkančiosios organizacijos atsakomybė, patikslinama, kaip skelbiami ir saugomi perkančiųjų subjektų sprendimai neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, nustatoma , kad centrinė perkančioji organizacija informaciją apie perkančiųjų subjektų centralizuotus praėjusio ketvirčio pirkimus teiks Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į 1 projekto pakeitimus, 3 projektu, 4 projektu ir 5 projektu siekiama įtraukti viešųjų pirkimų procedūrų atlikimą į centralizuotai atliekamų bendrųjų funkcijų sąrašą ir neapriboti įstaigos (įstaigų), kuri (kurios) Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu centralizuotai atliktų bendrąsias funkcijas, teisinio statuso. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymų projektų nuostatos sudarys geresnes ir aiškesnes sąlygas įgyvendinti Įstatymą ir Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymą. Įstatymų projektų nuostatomis siekiama taupyti viešąsias lėšas, didinti viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą . 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Centralizavus pirkimus, profesionalesnis viešųjų pirkimų organizavimas sumažins prielaidas atsirasti korupcijai. 7.
įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų nuostatos paskatins smulkiojo ir vidutinio verslo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, nes centrinės perkančiosios organizacijos, pažangiai valdydamos informaciją, gali aktyviai informuoti ir skatinti tiekėjus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, taip didinti tiekėjų konkurenciją ir valdyti galinčias kilti rizikas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turės priimti Priėmus
tvarką, kaip centrinės perkančiosios organizacijos teikia Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį. Remdamasi 1 projekto 1 straipsnio nuostatomis, Vyriausybė turės pakeisti Vyriausybės 2007 m. sausio 19 d. nutarimą Nr.
pasirinktas centrines perkančiąsias organizacijas ir apibrėžti jų kompetenciją, nustatyti pareigas perkančiosioms organizacijoms, kurių vardu bus atliekamos centralizuotos viešųjų pirkimų procedūros. Kartu Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Profesionaliam ir sėkmingam viešųjų pirkimų atlikimo funkcijos centralizavimo pasirengimo etapui, kuriam skiriami 2020 metai, būtinas 250 tūkst. eurų finansavimas VšĮ CPO LT, kurį planuojama skirti iš Vidaus reikalų ministerijos administruojamų Europos Sąjungos lėšų 2020 metais (2019 m. birželio 19 d. pasitarimo pas Ministrą Pirmininką protokolas Nr. 6). Kitoms centrinėms perkančiosioms organizacijoms finansavimas nereikalingas, nes lėšų perskirstymas vyks tarp atitinkamų ministrų valdymo srityje veikiančių įstaigų. Vyriausybei pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų centralizavimas bus įgyvendintas iki 2024 m. ir tai kasmet leis sutaupyti 6,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų: vietoj šiuo metu skiriamų 15 mln. eurų minėtų įstaigų viešiesiems pirkimams pakaktų 9,2 mln. eurų; vietoj 594 viešųjų pirkimų specialistų pakaks 225 profesionalų. Skaičiavimai grindžiami prielaidomis, kad centralizavimo poveikis, kai sujungus keletą pirkimų galima atlikti vieną procedūrą, yra apie
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „viešasis pirkimas“, „viešojo pirkimo sutartis“, „pirkimas“, „pirkimo sutartis“ „centrinė perkančioji organizacija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymai turėtų būti išversti į anglų kalbą.
PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMo Nr. XIII-328 90 straipsniO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Vertinamas projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu reg. Nr. XIIIP-4287. Projektais siekiama tų pačių tikslų, siūlomi identiški galiojančių viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų pakeitimai. Vertinant sisteminiu požiūriu svarstytina, ar vertinamu projektu nereikėtų keisti taip pat ir keičiamo įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatų numatant šioje dalyje nurodytų pareigų perleidimą centrinei perkančiajai organizacijai (analogiškai projektu Nr. XIIIP-4287 siūlomam Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 9 dalies pakeitimui). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
9, 63, 90, 99 IR 101
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnį, kuris taip pat įsigalioja vėliau nei visas įstatymas. 2. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 113 punktu, projekto lyginamasis variantas dėstomas taip pat kaip ir teisės akto pakeitimo projektas . Jame nurodomi tik galiojančio įstatymo pakeitimai, t.y. ankstesnio projekto varianto pakeitimai nenurodomi. 3. Vertinamas projektas buvo pateiktas kartu su analogišką teisinį reguliavimą siūlančiu Viešųjų pirkimų įstatymo projektu Nr. XIIIP-4287. Sujungus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymų projektus Nr. XIIIP-4877 ir Nr. XIIIP-4287, pastarojo nuostatos buvo inkorporuotos į Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4877(4), kurio priėmimas numatomas kartu su vertinamu projektu. Sujungus Viešųjų pirkimų įstatymą keičiančių projektų nuostatas, vertinamas projektas atitinkamai tikslinamas nebuvo. Svarstytina, ar atsižvelgiant į įprastinę praktiką bei įvertinus įstatymus sisteminiu požiūriu, keičiamos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos neturėtų būti perkeltos ir į Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMo Nr. XIII-328 90 straipsniO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Bronislovas Matelis, Eugenijus Sabutis, Zenonas Streikus, Algis Strelčiūnas, Jurgita Šiugždinienė, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.
Kviestieji asmenys: Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė, Prezidento patarėja Giedrė Jarmalytė, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovė Viktorija Vasiliauskienė, Ministro Pirmininko patarėjas atvirų duomenų, skaitmeninės transformacijos, viešųjų pirkimų klausimais Rimantas Žylius, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės patarėjas Saulius Gaigalas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento l.e.p. vyriausiasis patarėjas Gediminas Švetkauskas, Konkurencijos tarybos narė Medeina Augustinavičienė, Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės patarėja Jurgita Klusevičiūtė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė, Nacionalinės NVO koalicijos direktorė Gaja Šavelė ir NVO koalicijos tarybos narys Rytis Jokubauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-19 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą.
Vertinamas projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu reg. Nr. XIIIP-4287. Projektais siekiama tų pačių tikslų, siūlomi identiški galiojančių viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų pakeitimai. Vertinant sisteminiu požiūriu svarstytina, ar vertinamu projektu nereikėtų keisti taip pat ir keičiamo įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatų numatant šioje dalyje nurodytų pareigų perleidimą centrinei perkančiajai organizacijai (analogiškai projektu Nr. XIIIP-4287 siūlomam
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-11-25 * Lietuvos savivaldybių asociacija įvertino Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4288, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4289, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 9(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4290, Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 30(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4291, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821 , 822 , 823 ir 1031 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4877 ir Viešųjų pirkimų įstatymo Nr.
I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4878. Informuojame Jus, kad iš esmės pritariame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 21 d. nutarime Nr. 1182 ,, Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821 , 822 , 823 ir 1031 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877 ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII‑327 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4878“ pateiktiems pasiūlymams. Kitiems projektams esminių pastabų ar pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-26 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII‑327 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4878 ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui
patikslinti – suderinti su Įstatymo projekto nuostatomis. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr.
XIIIP-4288 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronislovas Matelis. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Audito komitetas PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMo Nr. XIII-328 90 straipsniO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto nariai: Rasa Budbergytė, Deividas Labanavičius, Laima Nagienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Giedrė Jarmalytė, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento l.e.p. vyriausiasis patarėjas Gediminas Švetkauskas, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, T eisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vyresnysis patarėjas Mykolas Šavelskis, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, VšĮ CPO LT direktorė Neringa Andrijauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas, Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ asocijuotasis teisininkas Šarūnas Neniškis, Seimo narys Jonas Varkalys, Seimo narės R. Budbergytės patarėja Jūratė Zabielaitė, Seimo nario D. Labanavičiaus patarėja Eglė Stasiškienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-18 *
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Vertinamas projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu reg. Nr. XIIIP-4287. Projektais siekiama tų pačių tikslų, siūlomi identiški galiojančių viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų pakeitimai. Vertinant sisteminiu požiūriu svarstytina, ar vertinamu projektu nereikėtų keisti taip pat ir keičiamo įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatų numatant šioje dalyje nurodytų pareigų perleidimą centrinei perkančiajai organizacijai (analogiškai projektu Nr. XIIIP-4287 siūlomam Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 9 dalies pakeitimui). Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas, svarstydamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287, pasiūlė jį sujungti su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821 ,822 , 823 ir 1031 straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-4877, siūlytina abiejų įstatymo projektų (Nr. XIIIP-4287 ir Nr. XIIIP-4288) nuostatas atitinkamai s uderinti su įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877 nuostatomis . 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-05-11 * Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82(1), 82(2), 82(3) ir 103(1) straipsniais įstatymo projektą Nr.
ir jo lydimąjį įstatymo projektą Nr. XIIIP -4878, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287 ir jo lydimųjų įstatymų projektus Nr. XIIIP-4288 – XIIIP-4291 (toliau vadinama – Projektai).
<...>
Informuojame Jus, kad iš esmės pritariame
ir pastaboms dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Atsižvelgta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės kontrolė, 2021-05-03 * Seimui pateiktos svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo keitimo iniciatyvos, kuriomis siekiama centralizuoti ir supaprastinti viešuosius pirkimus, atitinka auditorių teiktas išvadas, kuriose akcentuota centralizavimo svarba, nurodyta EK ir EBPO, kalbant apie sutelkiamas kompetencijas, administravimo efektyvumo didinimą, klaidų ir sąnaudų mažinimą. Audito rezultatai rodo, kad, siekiant užtikrinti šių pirkimų sistemos efektyvų funkcionavimą, reikia optimizuoti jų procesą. Kartu norime atkreipti dėmesį ir į mažos vertės ir supaprastintų pirkimų teisinio reguliavimo supaprastinimo svarbą. Viešųjų pirkimų sistemos efektyvumą skatinančios priemonės gali būti įvairios: pirkimų centralizavimas, jų konsolidavimas, vykdymas elektroninėje erdvėje ir kt. Audito metu nustatyti sisteminiai viešųjų pirkimų sistemos trūkumai parodė, kad jų sistemos teisinis reglamentavimas ir kuriamos pirkimo procedūros yra orientuotos į pirkimo proceso vykdymą, o ne į pirkimo rezultatą bei riboja galimybes optimizuoti viešųjų pirkimų procesą.
Iki šiol Lietuvoje veikia apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų, joms trūksta viešųjų pirkimų specialistų, turinčių įgūdžių ir kompetencijos tinkamai šiuos pirkimus vykdyti. Viešųjų pirkimų specialistai turi turėti reikiamos kompetencijos ir įgūdžių, kad galėtų orientuotis sudėtingoje teisinėje aplinkoje ir užtikrintų, kad, laikydamosi teisės aktų reikalavimų, perkančiosios organizacijos laiku įsigytų tinkamos kokybės prekių, paslaugų ir darbų. Apklausę perkančiąsias organizacijas nustatėme, kad: 70-yje proc. jų procedūras atliko darbuotojai, kuriems pirkimų vykdymas nėra pagrindinė funkcija; 20-yje proc. – darbuotojai, kurių pagrindinė funkcija yra pirkimų vykdymas, bet jie vykdo ir kt. priskirtas funkcijas ir tik 10-yje proc. jų atlieka tik su pirkimais susijusias funkcijas atliekantys darbuotojai. EBPO ir SIGMA ekspertai nurodo, kad viešųjų pirkimų sistema gali būti centralizuojama įvairiais būdais ir metodais, nėra vieno geriausio būdo, šalių praktika yra įvairi. Centralizuota viešųjų pirkimų sistema leidžia pasiekti didesnį administravimo efektyvumą, didesnę specialistų kompetenciją ir specializaciją, sutelkti ekspertines žinias, o tai gali padėti sumažinti klaidų ir pažeidimų skaičių. Todėl svarbu skatinti šių pirkimų centralizaciją ne tik nacionaliniu (per Centrinę perkančiąją organizaciją), bet ir regioniniu (savivaldybių) bei žinybiniu lygmenimis. Pažymėtina tai, kad, siekiant viešųjų pirkimų supaprastinimo, ES valstybėms narėms palikta teisė nusistatyti viešųjų pirkimų nacionalinių verčių ribas ir pasirinkti nustatytų verčių neviršijančių viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą.
Audito rezultatai rodo, kad kitos valstybės narės pirkimams, kurie nesiekia tarptautinės pirkimo vertės ribos, taiko specialiąsias procedūras, kurios palengvina ir supaprastina procesą, o mažos vertės pirkimams, kurie nesiekia nustatytos ribos, viešųjų pirkimų procedūros nėra taikomos (pvz.: Švedijoje ~10 000 Eur , Suomijoje ~ 60 000 Eur (prekių ir paslaugų pirkimams) ir ~
perka centrinė valdžios institucija) ir ~ 28 300 Eur (kai perka kitos perkančiosios organizacijos), Danijoje ~ 67 200 Eur. Lietuvoje tokia riba pirkimams nėra nustatyta, todėl pirkimui, kurio vertė prasideda nuo 0,01 Eur, jau yra taikomos viešojo pirkimo procedūros. Lentelė . Bendra pirkimų apimtis pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. duomenis 5,6 mlrd. Eur Bendra viešųjų pirkimų vertė
Pirkimų skaičius 4,5 mlrd. Eur 0,9 mlrd. Eur Didžiųjų pirkimų* vertė Mažos vertės pirkimų vertė
Didžiųjų pirkimų* Mažos vertės pirkimų skaičius skaičius * Tarptautiniai ir supaprastinti pirkimai Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad 2020 m. šalyje didieji pirkimai pagal vertę sudarė apie 82 proc. visų pirkimų, o mažos vertės – tik 18 proc. visų pirkimų vertės, tačiau mažos vertės pirkimai pagal apimtį sudarė 96,3 proc. visų atliktų pirkimų. Audito metu įvertinę sąnaudų dydį ir atliktų viešųjų pirkimų vertę nustatėme, kad perkančiosios organizacijos, įsigydamos prekių, paslaugų ir darbų už 1 000 Eur, patiria vidutiniškai 20,54 Eur sąnaudų.
Detalesnė analizė parodė, kad perkančiosios organizacijos, vykdančios daugiau viešųjų pirkimų, patiria 3 kartus mažiau sąnaudų negu vykdančios mažiau pirkimų: įvykdžiusios iki 150 pirkimų per metus patiria 32,65 Eur sąnaudų, o įvykdžiusios daugiau kaip 150 pirkimų – 10,99 Eur sąnaudų. Atsižvelgdami į tai, pritariame, kad Viešųjų pirkimų įstatyme būtų nustatyta riba, iki kurios perkančiosios organizacijos apskritai neturėtų prievolės atlikti viešųjų pirkimų procedūrų (žr. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-4877 ). Taip šie pirkimai taptų mažiau imlūs darbui, o priežiūros priemonės būtų skiriamos rizikingiausiems ir didžiausios vertės viešiesiems pirkimams. Be to, turėtų būti tobulinamas ne tik mažos vertės, bet ir supaprastintų pirkimų teisinis reguliavimas. Lietuva, turėdama teisę supaprastintiems pirkimams nustatyti specialiąsias procedūras, kurios palengvintų ir supaprastintų viešųjų pirkimų procesą, pasirinko visų pirkimo būdų detalų teisinį reglamentavimą. Toks reglamentavimas apsunkina šių pirkimų sistemos funkcionavimą, mažina jos efektyvumą. Supaprastinant supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymą, kartu siūlytina stiprinti viešųjų pirkimų vidaus kontrolę: nustatyti efektyvią viešojo juridinio asmens vadovo ir atsakingų darbuotojų atsakomybę, vadovui diegti vidaus kontrolės sistemą, kuri užtikrintų, kad viešajame juridiniame asmenyje efektyviai būtų vykdoma viešųjų pirkimų, sutarčių ir įsipareigojimų vykdymo kontrolė, kuri padėtų gerinti rezultatus.
<...>
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2021-04-21 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui
ir siūlyti jį patikslinti – suderinti su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821 , 822 ,823 ir 1031 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877 nuostatomis. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos p irkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4288 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, bei Seimo Audito komiteto pasiūlymus, pateiktus dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95,
, 822 ,823 ir 1031 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877 . 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
paskirti pranešėjai: Laima Nagienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro patarėja Rūta Petrukaitė)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-328 90 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4288 2021 m. birželio 28 d. 108-P-
1Komiteto (nuotoliniame) posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius , Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Rūta Miliūtė; Laima Mogenienė; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai : Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestiniai asmenys : Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,20 19 -12-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Vertinamas projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu reg. Nr. XIIIP-4287. Projektais siekiama tų pačių tikslų, siūlomi identiški galiojančių viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų pakeitimai. Vertinant sisteminiu požiūriu svarstytina, ar vertinamu projektu nereikėtų keisti taip pat ir keičiamo įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatų numatant šioje dalyje nurodytų pareigų perleidimą centrinei perkančiajai organizacijai (analogiškai projektu Nr.
XIIIP-4287 siūlomam Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 9 dalies pakeitimui). Atsižvelgti Atsižvelgiant į tai, kad buvo pritarta Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4877(2), tačiau pakete kartu su Projektu Nr. XIIIP-4877 pakeitimai dėl šio Projekto papildymo analogiškomis viešųjų pirkimų centralizavimo nuostatomis nebuvo teikiami, įstatymo projektas kol kas jomis nepildomas. Projektu siekiama reglamentuoti įstatymo straipsnių pakeitimus, reikalingus įgyvendinti pastabas dėl ES pažeidimo procedūros. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-05-11 * Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82(1), 82(2), 82(3) ir 103(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4877, ir jo lydimąjį įstatymo projektą Nr. XIIIP -4878, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287 ir jo lydimųjų įstatymų projektus Nr. XIIIP-4288 – XIIIP-4291 (toliau vadinama – Projektai).
<...>
Informuojame Jus, kad iš esmės pritariame
ir pastaboms dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Pritarti iš dalies
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Valstybės kontrolė,
2021-05-03 * Seimui pateiktos svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo keitimo iniciatyvos, kuriomis siekiama centralizuoti ir supaprastinti viešuosius pirkimus, atitinka auditorių teiktas išvadas, kuriose akcentuota centralizavimo svarba, nurodyta EK ir EBPO, kalbant apie sutelkiamas kompetencijas, administravimo efektyvumo didinimą, klaidų ir sąnaudų mažinimą. Audito rezultatai rodo, kad, siekiant užtikrinti šių pirkimų sistemos efektyvų funkcionavimą, reikia optimizuoti jų procesą. Kartu norime atkreipti dėmesį ir į mažos vertės ir supaprastintų pirkimų teisinio reguliavimo supaprastinimo svarbą. Viešųjų pirkimų sistemos efektyvumą skatinančios priemonės gali būti įvairios: pirkimų centralizavimas, jų konsolidavimas, vykdymas elektroninėje erdvėje ir kt. Audito metu nustatyti sisteminiai viešųjų pirkimų sistemos trūkumai parodė, kad jų sistemos teisinis reglamentavimas ir kuriamos pirkimo procedūros yra orientuotos į pirkimo proceso vykdymą, o ne į pirkimo rezultatą bei riboja galimybes optimizuoti viešųjų pirkimų procesą. Iki šiol Lietuvoje veikia apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų, joms trūksta viešųjų pirkimų specialistų, turinčių įgūdžių ir kompetencijos tinkamai šiuos pirkimus vykdyti. Viešųjų pirkimų specialistai turi turėti reikiamos kompetencijos ir įgūdžių, kad galėtų orientuotis sudėtingoje teisinėje aplinkoje ir užtikrintų, kad, laikydamosi teisės aktų reikalavimų, perkančiosios organizacijos laiku įsigytų tinkamos kokybės prekių, paslaugų ir darbų. Apklausę perkančiąsias organizacijas nustatėme, kad: 70-yje proc. jų procedūras atliko darbuotojai, kuriems pirkimų vykdymas nėra pagrindinė funkcija; 20-yje proc. – darbuotojai, kurių pagrindinė funkcija yra pirkimų vykdymas, bet jie vykdo ir kt. priskirtas funkcijas ir tik 10-yje proc. jų atlieka tik su pirkimais susijusias funkcijas atliekantys darbuotojai.
EBPO ir SIGMA ekspertai nurodo, kad viešųjų pirkimų sistema gali būti centralizuojama įvairiais būdais ir metodais, nėra vieno geriausio būdo, šalių praktika yra įvairi. Centralizuota viešųjų pirkimų sistema leidžia pasiekti didesnį administravimo efektyvumą, didesnę specialistų kompetenciją ir specializaciją, sutelkti ekspertines žinias, o tai gali padėti sumažinti klaidų ir pažeidimų skaičių. Todėl svarbu skatinti šių pirkimų centralizaciją ne tik nacionaliniu (per Centrinę perkančiąją organizaciją), bet ir regioniniu (savivaldybių) bei žinybiniu lygmenimis. Pažymėtina tai, kad, siekiant viešųjų pirkimų supaprastinimo, ES valstybėms narėms palikta teisė nusistatyti viešųjų pirkimų nacionalinių verčių ribas ir pasirinkti nustatytų verčių neviršijančių viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą. Audito rezultatai rodo, kad kitos valstybės narės pirkimams, kurie nesiekia tarptautinės pirkimo vertės ribos, taiko specialiąsias procedūras, kurios palengvina ir supaprastina procesą, o mažos vertės pirkimams, kurie nesiekia nustatytos ribos, viešųjų pirkimų procedūros nėra taikomos (pvz.: Švedijoje ~10 000 Eur , Suomijoje ~ 60 000 Eur (prekių ir paslaugų pirkimams) ir ~
perka centrinė valdžios institucija) ir ~ 28 300 Eur (kai perka kitos perkančiosios organizacijos), Danijoje ~ 67 200 Eur. Lietuvoje tokia riba pirkimams nėra nustatyta, todėl pirkimui, kurio vertė prasideda nuo 0,01 Eur, jau yra taikomos viešojo pirkimo procedūros. Lentelė . Bendra pirkimų apimtis pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. duomenis 5,6 mlrd.
Eur Bendra viešųjų pirkimų vertė
Pirkimų skaičius 4,5 mlrd. Eur 0,9 mlrd. Eur Didžiųjų pirkimų* vertė Mažos vertės pirkimų vertė
Didžiųjų pirkimų* Mažos vertės pirkimų skaičius skaičius * Tarptautiniai ir supaprastinti pirkimai Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad 2020 m. šalyje didieji pirkimai pagal vertę sudarė apie 82 proc. visų pirkimų, o mažos vertės – tik 18 proc. visų pirkimų vertės, tačiau mažos vertės pirkimai pagal apimtį sudarė 96,3 proc. visų atliktų pirkimų. Audito metu įvertinę sąnaudų dydį ir atliktų viešųjų pirkimų vertę nustatėme, kad perkančiosios organizacijos, įsigydamos prekių, paslaugų ir darbų už 1 000 Eur, patiria vidutiniškai 20,54 Eur sąnaudų. Detalesnė analizė parodė, kad perkančiosios organizacijos, vykdančios daugiau viešųjų pirkimų, patiria 3 kartus mažiau sąnaudų negu vykdančios mažiau pirkimų: įvykdžiusios iki 150 pirkimų per metus patiria 32,65 Eur sąnaudų, o įvykdžiusios daugiau kaip 150 pirkimų – 10,99 Eur sąnaudų. Atsižvelgdami į tai, pritariame, kad Viešųjų pirkimų įstatyme būtų nustatyta riba, iki kurios perkančiosios organizacijos apskritai neturėtų prievolės atlikti viešųjų pirkimų procedūrų (žr. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-4877 ). Taip šie pirkimai taptų mažiau imlūs darbui, o priežiūros priemonės būtų skiriamos rizikingiausiems ir didžiausios vertės viešiesiems pirkimams. Be to, turėtų būti tobulinamas ne tik mažos vertės, bet ir supaprastintų pirkimų teisinis reguliavimas. Lietuva, turėdama teisę supaprastintiems pirkimams nustatyti specialiąsias procedūras, kurios palengvintų ir supaprastintų viešųjų pirkimų procesą, pasirinko visų pirkimo būdų detalų teisinį reglamentavimą. Toks reglamentavimas apsunkina šių pirkimų sistemos funkcionavimą, mažina jos efektyvumą.
Supaprastinant supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymą, kartu siūlytina stiprinti viešųjų pirkimų vidaus kontrolę: nustatyti efektyvią viešojo juridinio asmens vadovo ir atsakingų darbuotojų atsakomybę, vadovui diegti vidaus kontrolės sistemą, kuri užtikrintų, kad viešajame juridiniame asmenyje efektyviai būtų vykdoma viešųjų pirkimų, sutarčių ir įsipareigojimų vykdymo kontrolė, kuri padėtų gerinti rezultatus.
<...>
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP- 4288 ir siūlyti jį patikslinti – suderinti su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821 , 822 ,823 ir 1031 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877 nuostatomis. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad buvo pritarta Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4877(2), tačiau pakete kartu su Projektu Nr. XIIIP-4877 nuostatos dėl šio Projekto tobulinimo analogiškomis viešųjų pirkimų centralizavimo nuostatomis nebuvo teikiamos, kol kas įstatymo projektas jomis nepildomas. Projektu siekiama reglamentuoti ir suderinti įstatymo straipsnių pakeitimus, reikalingus įgyvendinti pastabas dėl ES pažeidimo procedūros. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12 iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4288 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2. Seimo Audito komitetas,
19 iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4288 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, bei Seimo Audito komiteto pasiūlymus, pateiktus dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821 ,822 , 823 ir 1031 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą ir argumentus dėl LR Vyriausybės pastabos. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas, 2021-06-281
8 Argumentai: Įgyvendinant Direktyvos 2014/25/ES nuostatas dėl techninių specifikacijų pateikimo, Įstatymo keičiamą 49 straipsnį siūloma papildyti nauja dalimi ir nustatyti, kad p erkantysis subjektas, gavęs tiekėjo prašymą, pateikia prekių, paslaugų ar darbų technines specifikacijas, kurias jis reguliariai nurodo pirkimo sutartyse, arba technines specifikacijas, jeigu pirkime kviečiama dalyvauti reguliariu orientaciniu skelbimu. Tokiu pakeitimu siekiama nustatyti greitesnes ir veiksmingesnes pirkimo procedūras – įpareigoti perkančiuosius subjektus pateikti bent tam tikrą bazinę informaciją apie būsimą pirkimą, apie kurį paskelbta. Pasiūlymas:
Papildyti 49 straipsnį 8 dalimi: „
8Perkantysis subjektas, gavęs tiekėjo prašymą,
pateikia prekių, paslaugų ar darbų technines specifikacijas, kurias jis reguliariai nurodo pirkimo sutartyse, arba technines specifikacijas, jeigu dalyvauti pirkime kviečiama reguliariu orientaciniu skelbimu. “
komitetas, 2021-06-282 (
Įvertinus tai, kad perkančiosios organizacijos sprendimai dėl „Klasikinio“ įstatymo 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatytų pašalinimo pagrindų taikymo nėra išimtinai siejami su teismo ar kitos institucijos sprendimais, a titinkamai tikslinamos „Komunalinio“ įstatymo
nurodant, kokią informaciją perkančioji organizacija turės skelbti apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją, arba dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, taip pat apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Pažymėtina, kad turės būti skelbiama informacija ir apie tiekėjų grupės visus narius.
Informacija apie tiekėjus, teikusius melagingą informaciją, ar tiekėjus, blogai vykdžiusius ankstesnes pirkimo sutartis, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVPIS) skelbiama nuo atitinkamo perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo dienos, tačiau tiekėjui ginčijant šį sprendimą, kartu pateikiama ir informacija apie tai. Siekiant sudaryti sąlygas tiekėjui pasiaiškinti, kodėl informacija apie jį yra skelbiama, Įstatyme siūloma nustatyti teisę tiekėjui Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka CVPIS pateikti minėtos informacijos paaiškinimą (pavyzdžiui, tiekėjų grupės atveju – paaiškinti, ar dėl savo ar kitų grupės narių skelbiama tokia informacija). Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas arba dokumentų nepateikimas 1.
Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie tiekėją (tiekėjų grupės atveju – apie visus grupės narius) , kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėją, kuris dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnį , kai :
pirkimo procedūros tiekėjo pavadinimas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), perkančiojo subjekto sprendimo pašalinti tiekėją pagal mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas ;
tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiojo subjekto sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, data;
3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas perkančiojo subjekto sprendimas dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą . 2.
taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:
1) jeigu tiekėjas neteikė pretenzijos ar nesikreipė į teismą, ginčydamas perkančiojo subjekto sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos;
2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas perkančiojo subjekto sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos Perkantysis subjektas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdamas, bet ne anksčiau kaip tiekėjo informavimo pagal šio straipsnio 3 dalį dieną ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų įvykių dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkantysis subjektas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją . 3. Perkantysis subjektas nedelsdamas , bet Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai nuo šio straipsnio 1 dalies 1
nurodytų įvykių dienos informuoja tiekėją apie tai, kad bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija . Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą. 4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie galimą tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros ar dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą.
Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama ne ilgiau kaip vienus metus nuo perkančiojo subjekto sprendimo pašalinti tiekėją pagal mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas iš pirkimo procedūros priėmimo dienos. “
įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti
komitetas, 2021-06-283
Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas 2021-06-23 Komiteto pos ėdyje pritarė Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP- 4877(2) , dėl kurio nuostatų suderinimo su Projektu Nr. XIIIP- 4288, šiame teisėkūros etape reikalinga išbraukti 90 straipsnio siūlomą patikslinimą, išskyrus 90 straipsnio 8 dalies nuostatą, kuri tikslinama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą siūlymą. Viešųjų prikimų tarnybos siūlymu reikia nustatyti, kad centrinės perkančiosios organizacijas ataskaitas teiktų ne kas ketvirtį, o kas mėnesį, kadangi Vyriausybės sprendimu Viešųjų pirkimų tarnyba ataskaitas apie žaliuosius pirkimus turės teikti kas mėnesį susijusias nuosatats . Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį: „1
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: ,,1. Perkantieji subjektai gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos.
Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos:
1) atlikta pirkimo procedūra iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ;
2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kiti perkantieji subjektai, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą;
3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Perkantieji subjektai Perkantysis subjektas privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu yra suteikta teisė atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas visiems perkantiesiems subjektams, siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar pagal sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Perkantieji subjektai Perkantysis subjektas privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis šios centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti pirkėjo profilyje kartu su pirkimo dokumentais, o tais atvejais, kai pirkimas atliekamas apie jį neskelbiant, ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 103 straipsnyje nustatyta tvarka.“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Laikoma, kad perkantysis subjektas įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jeigu jis įsigyja prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau perkantysis subjektas atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi sudarant ir vykdant pirkimo sutartį, taip pat kai jis pats atlieka tam tikras procedūras, įskaitant:
1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu;
2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu.“
ir ją išdėstyti taip: „
ketvirčiui pasibaigus mėnesiui per 5 darbo dienas privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų subjektų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį mėnesį , ir kartu nurodyti informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą. Šioje dalyje nurodyta informacija teikiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. “
įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti
komitetas,2021 -06-284
Pakeisti 99 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas 1.
Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti , kai :
tiekėjo pavadinimas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), perkančiojo subjekto sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, kaip nustatyta Civiliniame kodekse Civilinio kodekso
(toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas) , arba priimtas perkančiojo subjekto sprendimas sprendimo , kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją , priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas ;
2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiojo subjekto sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, data;
3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas pirkimo sutarties nutraukimas dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiojo subjekto sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą
, kuriuo tenkinamas perkančiojo subjekto reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais , įsiteisėjimo data .
Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti , kai :
tiekėjo pavadinimas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), perkančiojo subjekto sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, kaip nustatyta Civiliniame kodekse Civilinio kodekso
(toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas) , arba priimtas perkančiojo subjekto sprendimas sprendimo , kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją , priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas ;
2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiojo subjekto sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, data;
3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas pirkimo sutarties nutraukimas dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiojo subjekto sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą
, kuriuo tenkinamas perkančiojo subjekto reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais , įsiteisėjimo data . 2.
ir mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas:
1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiojo subjekto sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, nuo šio įstatymo 108 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos;
2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiojo subjekto sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;
3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiojo subjekto reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo dienos Perkantysis subjektas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdamas, bet ne anksčiau, nei tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų įvykių dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkantysis subjektas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją . 3.
nedelsdamas , bet Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai nuo šio straipsnio 1 dalies 1
informuoja tiekėją apie tai, kad bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija . Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą. 4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama ne ilgiau kaip
sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba perkančiojo subjekto sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo dienos. “
įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti
komitetas, 2021-06-285
101 straipsnio pakeitimas Pakeisti 101 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „
10) administruoja perkančiųjų subjektų pagal šio įstatymo 99 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal šio įstatymo 63 straipsnio21 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsn į io nuostatas ;“
įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti
komitetas, 2021-06-28 Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus, kuriems pritariama, atitinkamai reikalinga patikslinti įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto pavadinimą: „
“
komitetas, 2021-06-28 Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą: „2
Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą: „2
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalį, įsigalioja 2021
lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2 3.
2
21
spalio 31 d. nustato šio įstatymo 1 straipsniu pakeistoje Lietuvos Respublikos p irkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo
dalyje nurodytą tvarką priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . 34 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo 2021 m. spalio 31 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, sukurtose dinaminėse pirkimo sistemose pirkimo procedūros atliekamos pagal tuo metu pagal iki 2021 m. spalio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatas .“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kupčinskas, R. Miliūtė. 10. Komiteto atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto suredaguotas patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Raimonda Danė