aiškinamasis raštas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslas Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, (toliau
Vyriausybė regioninės politikos srityje kelia tikslą – sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą ir užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą bei aukštą gyvenimo kokybę juose. Tam, kad Lietuvoje nesusiformuotų padėtis, kai didesnė gyventojų dalis yra susitelkusi viename mieste, o regionų plėtra nebūtų priklausoma tik nuo ES lygmeniu pasiektų susitarimų, svarbu stiprinti socialinę, demografinę, ekonominę bei ekspertinę bazę regionuose, siekiant, kad kiekvienas jų taptų stipriu augimo ir verslo bei gyventojų traukos centru. Įstatymo projektas yra parengtas įgyvendinant minėtą Vyriausybės programos nuostatą. Akivaizdu, kad, išliekant dabartinėms regionų plėtros tendencijoms, Vyriausybės tikslai regioninės politikos srityje nebus pasiekti, todėl būtini sisteminiai pokyčiai. Nepaisant to, kad regionų plėtrai (nuo 2007–2013 m. finansinio laikotarpio) yra skiriamas ES fondų finansavimas (daugiau kaip 2,5 mlrd. Eur nuo 2007 m.), regioniniai skirtumai nemažėja. Iš pagrindinių makroekonominių rodiklių labiau mažėjo tik registruoto nedarbo tarpregioniniai skirtumai, tačiau daugiausiai dėl bendro darbo jėgos mažėjimo. Svarbi priežastis, kodėl regioninė politika yra neefektyvi,
Kai planuojamos vienodos priemonės, savivaldybės iš esmės yra tik valstybės nustatytų priemonių vykdytojai, o regionų plėtros tarybos atlieka formalesnes – projektų sąrašų sudarymo funkcijas. Nacionalinės regioninės politikos institucinei sistemai sunku pereiti į kitą kokybinį lygmenį, pagrįstą valstybės ir savivaldybių bei savivaldybių tarpusavio pasitikėjimu, bendradarbiavimo kultūra ir bendrų problemų sprendimu. Kintant gyventojų skaičiui, o miestams plečiantis į priemiesčius, reguliariai kyla ir diskusijos apie savivaldybių jungimą, administracinių ribų keitimą ar savivaldybių funkcijų perdavimą valstybei. Esamas teisinis reglamentavimas nesudaro alternatyvių sprendimų galimybės, galimybės taikyti išsivysčiusių šalių (o ypač – šiaurės šalių) praktiką, kai bendras savivaldybių funkcijas, kurios yra per stambios mažoms savivaldybėms, tačiau per smulkios tam, kad jas būtų galima centralizuoti ir įgyvendinti valstybės lygmeniu, vykdo regioninė institucija. Tokiose šalyse profesinis mokymas, sveikatos priežiūra, viešasis transportas, dar daug kitų viešųjų funkcijų yra organizuojami regione. Regioninės politikos priemonių įgyvendinimą gali paveikti tikėtinas ES fondų finansavimo scenarijus – ne tik bendras finansavimo sumažėjimas (apie 24 proc.), bet ir skirtingos finansavimo sąlygos dviejuose NUTS 2-ojo lygmens regionuose. Tokiu atveju Sostinės regione, kuris būtų traktuojamas kaip „labiau išsivystęs“, tačiau yra nevienalytis daugeliu aspektų (geografiniu, demografiniu, ekonominiu, kultūriniu ir t. t.), iš esmės nebūtų galima įgyvendinti jokių šiuo metu egzistuojančių regioninės plėtros skatinimo priemonių (priklausančių iš tik nuo galimo ES fondų finansavimo).
Rengiant Įstatymo projektą taip pat siekiama nuosekliai suderinti Regioninės plėtros įstatymo nuostatas dėl regioninės plėtros planavimo dokumentų su Vyriausybės kanceliarijos parengtais naują strateginio valdymo sistemos modelį nustatančių teisės aktų projektais. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas efektyviam regioninės politikos įgyvendinimui, didinant Lietuvos regionų konkurencingumą ir užtikrinant aukštą gyvenimo kokybę juose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektu nustatomi teisiniai santykiai
politikos subjektai. Galiojančiu Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu (toliau – galiojantis įstatymas) nustatyti Vyriausybės, Vidaus reikalų ministerijos, įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos (Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos), Nacionalinės regioninės plėtros tarybos, regionų plėtros tarybų, savivaldybių institucijų įgaliojimai ir vykdomos funkcijos įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką. Iš šių subjektų juridinio asmens statuso neturi Nacionalinė regioninės plėtros taryba ir regionų plėtros tarybos – iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių tarybų deleguotų savivaldybių tarybų narių ir ekonominių socialinių partnerių deleguotų atstovų sudarytos kolegialios institucijos, kurioms nustatyti įgaliojimai, susiję daugiausiai su regionų plėtros planų ir ES fondų lėšomis siūlomų finansuoti regionų projektų sąrašų tvirtinimu.
Regionų plėtros tarybos, iš esmės būdamos sprendimus priimančiomis institucijomis, tačiau neturėdamos joms įgyvendinti reikalingų administracinių priemonių, savo įgaliojimus gali įgyvendinti tik iš dalies. Pavyzdžiui, regiono plėtros planas yra rengiamas įstaigos prie ministerijos, tvirtinamas regiono plėtros tarybos, o įgyvendinamas didžiąja dalimi – savivaldybių institucijų, tarp kurių nėra valdymo ryšių ir bendros organizacinės struktūros. Taip pat regiono plėtros taryba negali savo vardu sudaryti sutarčių, savarankiškai įgyvendinti kelias savivaldybes jungiančių projektų, dalyvauti naryste paremtose organizacijose (taip pat – tarptautinėse) ir joms negali būti perduotos viešųjų paslaugų teikimo administravimo funkcijos (pvz., regioninis viešojo transporto paslaugų organizavimas). Dėl neapibrėžto regionų plėtros tarybų teisinio statuso regionų plėtros tarybos negali savarankiškai įgyti teisių ir pareigų bei jas įgyvendinti. Tai reiškia, kad regiono plėtros tarybos sprendimai gali būti įgyvendinami tik tuo atveju, jeigu už juos atsakomybę prisiima kitas jai nepavaldus subjektas (pvz., savivaldybė ar ministerija), todėl regiono plėtros taryba priima sprendimus, tačiau neatsako už jų įgyvendinimo rezultatus.
Pagal esamą reglamentavimą regionų plėtros taryboms priskiriamos funkcijos, kurios gali būti efektyviai įgyvendinamos tik daugiapakopio valdymo principu (angl. multilevel governance), t. y. regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo konkrečių regionų lygiu funkcijos yra viešojo administravimo funkcijos, kurioms vykdyti būtinas bendrų regiono savivaldybių interesų atstovavimas, valstybės tikslų įgyvendinimas, proporcingas tiek valstybės, tiek didžiųjų miestų, tiek mažų savivaldybių indėlis priimant ir įgyvendinant regiono plėtrai būtinus sprendimus. Taikant įprastines viešųjų juridinių asmenų formas (biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos ar asociacijos), tokios funkcijos negali būti vykdomos ir dėl viešiesiems juridiniams asmenims atskirais įstatymais nustatytų veiklos tikslų ir apribojimų:
Lietuvoje veikė regioninės plėtros funkcijas vykdančios biudžetinės įstaigos – apskričių viršininkų administracijos, atitinkančios tarpinį centrinės valdžios lygmenį. Šio modelio atsisakyta pirmiausiai dėl žemo vykdomų funkcijų efektyvumo (įskaitant – regioninės plėtros funkcijas) ir dubliavimo.
tobulinimo gairių ir viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ nustatytomis Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairėmis. 3.2. Regioninio planavimo sistema. Pagal galiojantį įstatymą, regioninės politikos priemonės įgyvendinamos per regionų plėtros planus ir tikslinių teritorijų vystymo programas.
Be šių dokumentų, vadovaujamasi Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentais, Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais, nustatančiais regioninės politikos prioritetus, tikslinių teritorijų vystymo tikslus (konkretūs dokumentai galiojančiu įstatymu nenustatomi, šiuo metu vadovaujamasi 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programa), taip pat atskirų ūkio šakų (sektorių) planavimo dokumentais, teritorijų planavimo dokumentais ir savivaldybių strateginiais plėtros planais. Pagal galiojančio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, regionų plėtros planai rengiami įvertinus valstybės ir savivaldybių institucijų, socialinių bei ekonominių partnerių iniciatyvas ir pasiūlymus ir suderinus su atitinkamomis valstybės institucijomis (asignavimų valdytojais) plano įgyvendinimo priemonių finansavimo apimtį ir siekiamus rezultatus. Šiuo metu nėra reglamentuota skirtingo teritorinio lygmens (nacionalinio, regioninio, savivaldybių) ir tipo (strateginio, teritorijų) planavimo dokumentų derinimo procedūra, galioja daug skirtingų (dažnai ir prieštaringų) planavimo dokumentų, kuriais privaloma vadovautis rengiant regionų plėtros planus. Bendras (vieno asignavimų valdytojo ar skėtinis) dokumentas, kuriame būtų nustatomi valstybės konkretiems regionams keliami tikslai ir jiems pasiekti skiriami ištekliai, pagal esamą teisinį reglamentavimą nėra galimas. Vertinant šį reglamentavimą sistemiškai, pastebima, kad regioninės plėtros planavimo sistema yra paremta „iš viršaus į apačią“ principu, derinant regionų plėtros priemones prie atskirų asignavimų valdytojų planavimo dokumentų.
Kartu esant ir fragmentuotai asignavimų valdytojams taikomai (valstybės) planavimo dokumentų sistemai, regiono plėtros prioritetai, tikslai ir uždaviniai iš esmės derinami ne su bendrais valstybės ir savivaldybių tikslais, bet su atskirų ministerijų finansavimo taisyklėmis. 3.3. Nefinansinių priemonių taikymas. Galiojančiame įstatyme nėra reglamentuotas regioninės politikos įgyvendinimas kitais būdais, išskyrus regionų projektų atranką ir finansavimą (faktiškai – tik ES fondų lėšomis). Esamas teisinis reglamentavimas nenustato regioninės politikos priemonių ir jų įgyvendinimo mechanizmų, kurie galėtų būti įgyvendinami priimant ar keičiant skirtingą poveikį regionų plėtrai turinčius norminius teisės aktus (pvz., išskiriant specialaus mokestinio režimo teritorijas), administravimo sprendimus (pvz., įtaigų tinklo tvarkymą, sprendimus dėl įstaigų steigimo, reorganizavimo, perkėlimo), teikiant ekspertinę (kompetencijų centro) pagalbą ir kt. 3.4. Savivaldybių bendradarbiavimas. Esamas reglamentavimas nustato tam tikrus savivaldybių bendradarbiavimo mechanizmus, pvz., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendriems tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir
(arba) kitomis savivaldybėmis, tačiau galiojančiame įstatyme nėra reglamentuotos jokios nuostatos dėl savivaldybių bendradarbiavimo, kai yra siekiama bendrų regiono vystymo tikslų ir tam skirtų investicijų planavimo. 3.5 Įgyvendinimo teritorijos: Galiojančio įstatymo 6 straipsnyje nustatoma, kad Nacionalinė regioninė politika įgyvendinama regionuose ir tikslinėse teritorijose.
Regionai apibrėžiami kaip apskritys (aukštesnieji teritorijos administraciniai vienetai) ir Vyriausybės sudaryti regionai (pvz., 2016 m. sudaryti Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionai). Galiojančio įstatymo
tarybų sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Vadovaujantis įstatymu, yra sudarytos 10 regionų, sutampančių su apskritimis, regionų plėtros tarybos ir vieno Vyriausybės sudaryto regiono (Ignalinos atominės elektrinės regiono) regiono plėtros taryba. Ignalinos atominės elektrinės regioną sudaro Ignalinos, Zarasų rajonų ir Visagino savivaldybių teritorijos. Tikslinės teritorijos skirstomos pagal gyventojų skaičių (didžiųjų miestų dalys, maži ir vidutiniai miestai, kaimo vietovės) ir jas išskiriančius subjektus (savivaldybės, Vidaus reikalų ministerija, regionų plėtros tarybos). Tai reiškia, kad regioninės politikos įgyvendinimo teritorijos apibrėžiamos arba pagal administracines ribas (apskritys ar iš kelių apskričių ar savivaldybių sudaryti regionai), arba urbanistinių centrų principu. Regioninės politikos įgyvendinimas funkciniais ryšiais susijusiose teritorijose (funkcinėse zonose), paremtas bendradarbiavimu peržengiant administracines ribas, šiuo metu nereglamentuotas. 3.6. Partnerystė su verslo ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Galiojančio įstatymo
atstovavimo regionų plėtros tarybose kvotą. Socialinių ir ekonominių partnerių pasiūlyti atstovai, kuriuos skiria Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, turi sudaryti 1/3 visų regiono plėtros tarybos narių. Socialinių ir ekonominių partnerių sąvoka Lietuvos teisės aktuose nėra apibrėžta, todėl vadovaujamasi 2014 m. sausio 7 d Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr.
240/2014 „Dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso“ pateikiama ekonominių ir socialinių partnerių samprata, pagal kurią socialiniais ir ekonominiais partneriais laikomos pramonės šakų ir sektorių darbuotojų organizacijos, prekybos rūmai ir verslo asociacijos ir socialinės ekonomikos atstovai (pvz., nevyriausybinės ir privačios organizacijos, veikiančios integracijos į darbo rinką, socialinės integracijos, socialinių paslaugų ir pagalbos srityse). Dėl nebaigtinio socialinių ir ekonominių partnerių sampratą atitinkančių organizacijų sąrašo susiduriama su situacija, kad dalies ekonominių socialinių partnerių atstovų delegavimas į regionų plėtros tarybas iš esmės priklauso tik nuo atstovus pasiūliusių organizacijų skaičiaus, neatsižvelgiant į jų atstovaujamus sektorius, interesus. Visos šios organizacijos traktuojamos vienodai ir turi po vieną balsą skiriant atstovus į regiono plėtros tarybą (išskyrus Vyriausybės nutarimu apibrėžtą baigtinį atstovaujamų verslo ir darbdavių asociacijų, kurioms Vyriausybės nutarimu nustatyta fiksuota kvota, sąrašą). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1. Regioninės politikos subjektai. Nustatomas regionų plėtros tarybų, kaip viešųjų juridinių asmenų, statusas, jų sudarymo, veiklos nuostatos ir organų įgaliojimai. Panaikinami galiojančiame įstatyme nustatyti įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai, juos perduodant savarankiškai vykdyti regionų plėtros taryboms (nustatomi regiono plėtros tarybos administracijos įgaliojimai). Kartu įstatymu nustatomi įsipareigojimai užtikrinti regionų plėtros taryboms perduotų funkcijų finansavimą.
Atlikus šiuos pakeitimus, būtų sudaryta galimybė regionų plėtros taryboms visa apimtimi įgyvendinti viešojo juridinio asmens teises ir pareigas. Taip iš esmės būtų išspręsta šiuo metu egzistuojanti neapibrėžtos atsakomybės už regiono tikslų ir uždavinių įgyvendinimo rezultatus problema, kai esminius sprendimus dėl regiono plėtros rengia centrinės valdžios institucija (Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos), priima kolegiali institucija (regiono plėtros taryba), kuri neturi nei prievolės, nei galimybių šiuos sprendimus įgyvendinti, o už pasiektus rezultatus atsako atskiros savivaldybės arba ministerijos, kurios nepriima sprendimų dėl regionų plėtros planų, finansuotinų projektų sąrašų sudarymo, projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais ir kt. Nustačius regioninio lygmens kompetencijas turinčius subjektus (regionų plėtros tarybas) bus sudarytos prielaidos ir tam tikras specialiais teisės aktais savivaldybėms nustatomas funkcijas vykdyti optimaliu teritoriniu lygiu. Savivaldybių bendru sprendimu regioniniu lygiu galės būti konsoliduojamos funkcijos, kurių vykdymas nėra optimalus nei savivaldybių lygiu (dėl per mažų atskirų savivaldybių finansinių, administracinių išteklių, demografinių pokyčių, per mažo gyventojų skaičiaus), nei nacionaliniu lygiu (dėl menkų centrinės valdžios galimybių prisitaikyti prie konkrečių vietovių poreikių, užtikrinti lankstų paslaugų administravimą), pvz., tokiose srityse kaip antrinė sveikatos priežiūra, viešasis transportas, turizmo rinkodara, profesinis mokymas ir pan. funkcijos galės būti perduotos į optimalų teritorinį lygmenį. Sudaromos sąlygos regioniniu lygiu įgyvendinti ir tokias su daugeliu sričių susijusias iniciatyvas kaip regioninė specializacija.
Paminėtas funkcijas galės vykdyti regiono plėtros taryba, jei jų vykdymo galimybė konkrečios regiono plėtros tarybos visuotinio dalyvių susirinkimo sprendimu bus nustatyta konkrečios regiono plėtros tarybos nuostatuose, ar regiono plėtros tarybos įsteigtas juridinis asmuo, jei konkrečios regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas priims sprendimą tokiai (-ioms) funkcijai (-oms) vykdyti steigti juridinį asmenį. 4.2. Regioninio planavimo sistema. Panaikinamas atskiras regioninės plėtros planavimo dokumentų struktūros ir rengimo proceso reglamentavimas bei nuostatos dėl besidubliavusių su regionų plėtros planais planavimo dokumentų – integruotų teritorijų vystymo programų. Nustatoma, kad visų regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo tvarka yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme ir Vyriausybės tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje (projekto 7 straipsnis. Regioninės plėtros planavimo dokumentai). Regionų plėtros planai inkorporuojami į bendrą valstybės strateginio valdymo sistemą, taip sumažinant procedūrų dubliavimą ir sudarant sąlygas regionų plėtros planų įgyvendinimą finansuoti tiesiogiai, o ne per atskirų ministerijų programas. Įstatymo projektu nustatoma, kad regiono plėtros planas rengiamas ir įgyvendinamas apskrityje, kurioje veikia apskrities savivaldybių įsteigta regionų plėtros taryba. 4.3. Nefinansinių priemonių taikymas. Nustatomos regioninės plėtros skatinimo priemonės (įstatymo projekto 4 str.), jų įgyvendinimo mechanizmai (8, 14 str.) ir regioninės politikos subjektų įgaliojimai, susiję su priemonių, kurios įgyvendinamos ne per (arba ne vien per) finansuojamus regionų projektus, taikymu. Nustatomas reglamentavimas, kaip regioninė politika įgyvendinama: · Per reglamentavimą.
Vidaus reikalų ministerijai suteikiami įgaliojimai vertinti norminius teisės aktus ir jų projektus poveikio regionų plėtrai aspektu. Nustačius, kad tam tikri teisės aktai gali padidinti regionų socialinius ir (ar) ekonominius skirtumus, Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje derinamos ministerijų, regionų plėtros tarybų ir partnerių pozicijos. Taip pat būtų sudaromos galimybės (siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose) atskiriems regionams taikyti individualų administracinį reglamentavimą (pvz., mokestinį režimą ar viešųjų paslaugų teikimo sąlygas). · Skatinant vykdyti regioninės svarbos projektus. Šiems projektams įgyvendinti gali būti skirta tiek finansinė parama, tiek (vadovaujantis Žemės įstatymu) be aukciono išnuomojama valstybinė žemė, tiek suteikiama kompetencijų centro konsultacinė pagalba. Įstatymo projektu nustatomi tokių projektų priežiūros principai. Teikiant ekspertinę, metodinę ir techninę pagalbą. Įstatymo projekto 14 straipsniu nustatomas Kompetencijų centras, kurį sudaro nepriklausomi ekspertai (atrenkami viešųjų pirkimų būdu) ir Vyriausybės patvirtintos įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, teikiančios ekspertinę pagalbą regionų plėtros taryboms ir ministerijoms, reikalingą šioms rengiant ir įgyvendinant regionų plėtros planus ar Regionų plėtros programą. Kompetencijų centro pagalba regionų plėtros taryboms būtų teikiama neatlygintinai. Ministerijos turėtų galimybę neatlygintinai gauti tik Vyriausybės patvirtintų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, teikiamą pagalbą. Šio centro užduotys būtų atliekamos projektiniu principu, pagal Kompetencijų centro koordinatoriaus užduotis, parengtas atsižvelgiant į regiono plėtros tarybos ir ministerijos Kompetencijų centro koordinatoriui pateiktą pagalbos (paslaugų) poreikį.
Kompetencijų centro paslaugų teikimą koordinuotų ir paslaugų kokybę prižiūrėtų Vyriausybės įgaliota institucija. Planuojama, kad tokia institucija būtų Vidaus reikalų ministerija ar jai pavaldi įstaiga. Kompetencijų centro paslaugų teikimo tvarka būtų reglamentuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Atsižvelgiant į įstatymo projektu nustatomus regionų plėtros tarybų įgaliojimus, jų turinį, preliminariai planuojama, kad regionų plėtros taryboms reikės šių valstybei priklausančių įstaigų pagalbos: Vyriausybės strateginės analizės centro, VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, VšĮ Transporto kompetencijų agentūros, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Lietuvos kultūros tarybos. 4.4. Savivaldybių bendradarbiavimas. Įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatoma funkcinės zonos sąvoka (teritorija, pasižyminti ekonominiais, socialiniais ar kultūriniais ryšiais ir (ar) bendrai naudojanti infrastruktūrą ir (ar) paslaugų tinklą, kurios vystymas numatytas regiono plėtros plane ar kelių regionų plėtros planuose); įstatymo projekto 5 straipsniu funkcinė zona apibrėžiama kaip vienas iš nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo teritorijų tipų. Funkcinės zonos principu planuojamos ir įgyvendinamos bendros regiono plėtros plano priemonės (ir bendros priemonės su kitais regionais), neatsižvelgiant į administracines ribas ir priemonių vykdytojų pavaldumą. Tokiu principu gali būti įgyvendinamos Lietuvos regioninės politikos Baltojoje knygoje nustatytos iniciatyvos, susijusios su regioninių paslaugų sistemų įdiegimu, regioninės specializacijos įgyvendinimu.
Esminis šių priemonių pranašumas, lyginant su tradicinėmis „iš viršaus“ nustatomomis ir administraciniu pavaldumu pagrįstomis priemonėmis, yra: · galimybė išnaudoti teritorijų ryšius (susietas teritorijas), kurios egzistuoja natūraliai; · galimybė įvertinti sukuriamą naudą ne iš projekto vykdytojo, bet iš gyventojo perspektyvos (kiek darbuotojų pasieks darbo vietas, vaikų – mokyklas, žiūrovų – teatrus ir t. t.); · funkcinė zona neturi griežtų ribų (jos apibrėžiamos ribotam laikotarpiui, regiono plėtros plane), todėl daug paprasčiau pritaikyti plėtros priemones, susitarti dėl bendrų tikslų ir uždavinių, negu keisti savivaldybių ar apskričių teritorijų ribas; · galimybė optimizuoti regioninei politikai skirtų išteklių panaudojimą, nedubliuojant priemonių, infrastruktūros objektų, jeigu jų naudos gavėjai yra tie patys (pvz., nekurti dviejų pramonės parkų ties savivaldybių riba). Įstatymo projektu (ir kartu teikiamu Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu) nustatoma galimybė savivaldybių viešųjų paslaugų teikimo administravimo įgaliojimus perduoti regiono plėtros tarybai (savivaldybių taryboms priėmus atitinkamus sprendimus). Taip sudaromos sąlygos Lietuvoje diegti savivaldybių bendrai valdomas regionines viešųjų paslaugų organizavimo sistemas. Tokios sistemos yra įprastos ne tik daugelyje vakarų ir šiaurės Europos šalių, bet ir Latvijoje bei Estijoje (pvz., regioninis viešasis transportas, bendrai vykdomos regiono rinkodaros, turizmo ir kitos funkcijos), o Lietuvoje dėl nesukurto teisinio reguliavimo – iš esmės neįmanomos. 4.5 Įgyvendinimo teritorijos. Įstatymo projektu nustatomas naujas regioninės politikos įgyvendinimo teritorijos tipas – funkcinė zona.
Įvertinus, kad darbuotojų kelionės į darbą, taip pat kitų dažnų kelionių teritorijos ir ryšiai dažnai peržengia savivaldybės ribas, tačiau lieka apskrities ribose, šių zonų nustatymas ir bendrų priemonių planavimas priskiriamas regionų plėtros tarybų kompetencijai (esant poreikiui, bendradarbiaujant su kito regiono plėtros taryba). Įstatymo projektu atsisakoma šiuo metu nustatytos tikslinių teritorijų gradacijos pagal gyventojų skaičių (didžiųjų miestų dalys, maži ir vidutiniai miestai, kaimo vietovės) ir jas išskiriančius subjektus (savivaldybės, Vidaus reikalų ministerija, regionų plėtros tarybos), taip pat atskirų tikslinių teritorijų vystymo programų (tikslinių teritorijų vystymo priemones integruojant į regionų plėtros planus). Supaprastinant tikslinių teritorijų išskyrimą, Vyriausybei suteikiami įgaliojimai tvirtinti arba suteikti įgaliojimus tvirtinti tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus ir tvarką. Atsižvelgiant į regioninės politikos prioritetus, tikslinės teritorijos galės būti išskiriamos, tačiau jų išskyrimas ir vystymas nėra laikomas regioninės politikos įgyvendinimo uždaviniu (ši nuostata iš įstatymo išbraukiama), jų išskyrimas nebus privalomas. Numatoma, kad lankstesnis tikslinių teritorijų nustatymas gali būti reikalingas operatyviai reaguojant į tam tikras objektyvias aplinkybes, pvz., su ekonominiais sunkumais susiduriant stambiai įmonei, kai dėl to labai pablogėja tam tikro regiono ekonominė situacija. Taip pat tikslinių teritorijų nustatymas gali būti reikalingas pagal objektyvius kriterijus taikant diferencijuotas mokestines ar paramos verslui priemones atskiruose regionuose (teikiant regioninę valstybės pagalbą) ir (ar) kitas priemones, susijusias su specifinio regiono potencialo išnaudojimu arba pagalba sprendžiant problemas, kurios negali būti išspręstos vien vietiniais ir regiono plėtros tarybos disponuojamais ištekliais.
Įstatymu apibrėžiami regionai, kuriuose gali būti sudaromos regionų plėtros tarybos. Pagal siūlomą reguliavimą regiono plėtros tarybą galėtų sudaryti visos tos pačios apskrities savivaldybės, o viename regione galėtų veikti tik viena regiono plėtros taryba. Taip sprendžiamas esamo teisinio reglamentavimo neapibrėžtumas, kai, esant apskrityse veikiančioms regionų plėtros taryboms, papildomai gali būti kuriamos ir kitų (didesnių ar mažesnių už apskritį) regionų plėtros tarybos, iš esmės vykdančios tas pačias funkcijas. Taip pat įstatymu nustatoma galimybė kelioms (dviem ar daugiau) regionų plėtros taryboms vystyti bendrą funkcinę zoną, peržengiančią apskričių ribas (Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Įstatymo projektu nustatoma, kad jeigu savivaldybės iki
plėtros taryba bus likviduota, Vyriausybė iš kelių bendras ribas turinčių savivaldybių sudarys regioną. Įstatymo projektu paliekama Vyriausybės diskrecijai spręsti, kokį regioną (ar sutampantį su apskrities teritorija, ar kitokį) sudaryti. Nustatomas specialus reglamentavimas Vyriausybės sudaromam regionui, kuriame nėra regiono plėtros tarybos (jeigu savivaldybės nėra sudariusios regiono plėtros tarybos arba regiono plėtros taryba yra likviduota).
Vyriausybės sudarytam regionui, kuriame nėra regiono plėtros tarybos, regiono plėtros planas nebūtų rengiamas, jam skirtas pažangos priemones turėtų planuoti Vyriausybė per Vyriausybės tvirtinamas plėtros programas („iš viršaus“ principu) (Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 punktas), t. y. jeigu regiono plėtros taryba būtų neįsteigta, regionas iš vienos apskrities savivaldybių ar kelių apskričių būtų sudaromas Vyriausybės sprendimu ir jo vystymo priemonės būtų nustatomos Vyriausybės sprendimais. 4.6. Partnerystė su verslo ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Atsižvelgiant į įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, susijusius su regiono plėtros tarybos, kaip juridinio asmens statuso, nustatymu, partnerių atstovai būtų deleguojami į regiono plėtros tarybos kolegialų organą ‒ kolegiją. Atsisakoma bendro pobūdžio sąvokos „socialiniai ir ekonominiai partneriai“ vartojimo, vietoje to nustatant baigtinį organizacijų, kurios deleguoja atstovus (partnerių atstovus) į Nacionalinę regioninės plėtros tarybą ir regionų plėtros tarybas (darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka atrinktos į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą, Nevyriausybinių organizacijų taryba ir Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba), sąrašą bei reikalavimus konkrečių į regionų plėtros tarybas deleguojamiems partnerių atstovams (dirbti, vykdyti verslą ar gyventi konkrečiame regione ir būti nepriekaištingos reputacijos). Įstatymo projektu siūlomi nustatyti ir pagrindiniai partnerių atstovų atrankos į regionų plėtros tarybų kolegijas principai, užtikrinantys proporcingą atstovavimą interesų grupių ir teritoriniu aspektu (įstatymo projekto 22 straipsnio 6 dalis).
Pagal siūlomą reglamentavimą regiono plėtros tarybos kolegijoje būtų atstovaujamos visos interesų grupės (verslo organizacijų interesų grupė, profesinių sąjungų organizacijų interesų grupė, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų interesų grupė), nei viena interesų grupė nebūtų vyraujanti (negalėtų deleguoti daugiau kaip pusės visų atstovų) ir ne daugiau kaip pusę visiems partneriams atstovaujančių Kolegijos narių sudarytų toje pačioje regiono savivaldybėje gyvenantys ar dirbantys partnerių deleguoti atstovai. Įstatymo projektu taip pat siūlomi nustatyti į Kolegiją deleguojamiems partnerių atstovams: taikomus reikalavimus: reikalavimą turėti ryšį su regionu, į kurio regiono plėtros tarybos Kolegiją yra deleguojami, (t. y. dirbti, turėti verslą ar gyventi atitinkamo regiono teritorijoje) ir reikalavimą būti nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad partnerių ir jų atstovų atranka būtų vykdoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šioje tvarkoje būtų reglamentuojamas ir informacijos, reikalingos partnerių deleguotų atstovų nepriekaištingai reputacijai patvirtinti, surinkimas ir tvarkymas. 4.7. Regiono plėtros tarybos lėšos, turtas ir dalyvių turtinės teisės, pareigos.
Kadangi įstatymo projektu regiono plėtros tarybai suteikiami nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo planavimo ir koordinavimo regione įgaliojimai (tarp jų įgaliojimai vykdyti viešojo administravimo veiklą, t. y. tvirtinti regiono plėtros planą, priimti sprendimus dėl projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu), įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tiesiogiai su šių įgaliojimų susijusių funkcijų vykdymas būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis iš Vidaus reikalų ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Taip pat įstatymo projektu ir kartu teikiamu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę regionų plėtros taryboms įgyti teisę valstybės ir savivaldybių turtą valdyti ir naudotis panaudos pagrindais ir be konkurso – nuomos pagrindais. Regionų plėtros tarybos nebus jų veiklai skiriamų valstybės biudžeto lėšų asignavimų valdytoju, todėl teikiamu Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 19, 22¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad regionų plėtros tarybos nesudaro biudžeto vykdymo ataskaitų. Įstatymo projektu nustatomos regionų plėtros tarybų dalyvių turtinės teisės ir pareigos savo esme atitinka kitos teisinės formos juridinių asmenų – asociacijų narių turtines teises ir pareigas, nustatytas Asociacijų įstatyme: regiono plėtros tarybos dalyvis turės pareigą mokėti dalyvio stojamąjį įnašą ir dalyvio mokesčius; dalyvio įnašai, sumokėti mokesčiai nėra grąžinami iš regiono plėtros tarybos išstojančiam nariui. Regiono plėtros tarybos dalyvio teisės neperleidžiamos. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jų rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas pateikiamas atskiru dokumentu. Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės viešojo valdymo sistemai (viešajam administravimui) Siekiant įgyvendinti įstatymo projektą, iki 2021 m. sausio
Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – įstaiga prie ministerijos), kuris dabar įgyvendina Regioninės plėtros įstatymu įstaigai prie Vidaus reikalų ministerijos nustatytus įgaliojimus, funkcijos, susijusios su regionų plėtros plano rengimu, regionų plėtros tarybų (kolegijų) priimtų sprendimų įgyvendinimo koordinavimu, regionų plėtros tarybų (kolegijų) sekretoriato funkcijų vykdymu. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. įstaiga prie ministerijos vykdytų funkcijas, kurios bus reikalingos 2014–2020 m. finansinio laikotarpio projektams užbaigti, t. y. apibendrins ir teiks regionų plėtros taryboms svarstyti siūlomų finansuoti projektų sąrašų pakeitimus ir atliks kitas funkcijas, kurios įstaigai prie ministerijos yra nustatytos 2014–2020 m. laikotarpio ES fondų naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Įstatymo projektu savivaldybių steigiamoms regionų plėtros taryboms nustatomi viešojo administravimo įgaliojimai: regionų plėtros tarybų kolegialiems organams – kolegijoms pavedama tvirtinti regionų plėtros planus ir priimti sprendimus dėl projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais bei sprendimus dėl regiono plėtros tarybų sprendimų, kuriais projektai pripažinti regioninės svarbos projektais, pripažinimo netekusiais galios.
Įstatymo projektu taip siūloma nustatyti galimybę regiono plėtros tarybai įgyvendinti kelių ar visų regiono savivaldybių jai perduotus viešųjų paslaugų teikimo administravimo įgaliojimus (jeigu savivaldybių tarybų sprendimais tokie įgaliojimai bus perduoti). Įstatymo projektu siūloma nustatyti pareigą regiono plėtros tarybai Teisės aktų registre skelbti regiono plėtros tarybos kolegijos sprendimus dėl regionų plėtros planų tvirtinimo, keitimo ir projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais. Numatoma, kad tai turės teigiamos įtakos regionų plėtros tarybų veiklos atvirumui, skaidrumui. Faktinis poveikis viešojo administravimo sistemos kokybei, efektyvumui didele dalimi priklausys nuo naujai suformuotų regionų plėtros tarybų organų ir savivaldybių administracinių gebėjimų. Siekiant sėkmingai įgyvendinti įstatymą, numatoma didelį dėmesį skirti naujai įsteigtų regionų plėtros tarybų dalyvių (savivaldybių), kolegijų narių ir administracijos darbuotojų kompetencijų stiprinimui, išnaudojant kompetencijoms stiprinti skirtų projektų įgyvendinimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis galimybes. 7. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Korupcijos rizika įgyvendinant regioninę politiką sumažės, nes, decentralizuojant regioninės politikos įgyvendinimą, kartu nustatomi ir papildomi savikontrolės mechanizmai (veiklos ir finansiniai auditai). 8.
ir jo plėtrai Įstatymas leis įgyvendinti daugiau ir įvairesnių priemonių, gerinant konkrečių regionų verslo sąlygas. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su įstatymo projektu teikiami šie įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2, 4, 4¹straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 5, 16, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 1, 2, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. xi-2220 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. x-1212 19, 22¹straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
6) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projektas yra susijęs su Vyriausybės kanceliarijos rengiamu Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projektu, kurio priėmimas yra būtinas įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą. 10. Ar projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės:
įstatymo įsigaliojimo datos:
2) ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 1 d. patvirtinti Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimo ,,Dėl Nacionalinės regioninės plėtros tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimus;
3) ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti netekusiu galios Vyriausybės 2010 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 1518 „Dėl biudžetinės įstaigos Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įsteigimo“.
Priėmus įstatymą Vidaus reikalų ministerija turės:
įstatymo įsigaliojimo datos patvirtinti pavyzdinę regiono plėtros tarybos steigimo sutarties formą ir pavyzdinius regionų plėtros tarybų nuostatus;
2) ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 1 d. patvirtinti vidaus reikalų ministro 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 1V-720 „Dėl Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimus;
3) ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti netekusiu galios vidaus reikalų ministro 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 1V-720 „Dėl Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti Įstatymo įgyvendinimui užtikrinti valstybės biudžeto lėšų reikės regionų plėtros tarybų funkcijų, nurodytų Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, (toliau – nacionalinės regioninės politikos funkcijos) vykdymui, kompetencijų centro veiklai ir funkcijų, kurias iki 2023 m. gruodžio 31 d. vykdys įstaiga prie ministerijos, vykdymui finansuoti, taip pat įstaigoje prie ministerijos dirbančių valstybės tarnautojų išeitinėms išmokoms apmokėti ir nepanaudotoms kasmetinėms atostogoms kompensuoti. Įvertinus regionų plėtros taryboms įstatymo projektu nustatomų nacionalinės regioninės plėtros funkcijų sudėtingumą ir imlumą laikui, būtinybę kiekvienai regiono plėtros tarybai užtikrinti pagalbinio pobūdžio funkcijų atlikimą, taip pat įstaigos prie ministerijos patirtį vykdant panašaus pobūdžio funkcijas, numatoma, kad regionų plėtros tarybose reikia įsteigti 50 pareigybių (vidutiniškai po 5 pareigybes kiekvienoje regiono plėtros taryboje).
Konkrečioje regiono plėtros taryboje reikalingų pareigybių skaičius sietinas su apskritį, kurioje veiks regiono plėtros taryba, sudarančių savivaldybių skaičiumi: regionų plėtros tarybose, kurių steigėjos bus 4–5 savivaldybės, reikėtų steigti po 4 pareigybes, regionų plėtros tarybose, kurių steigėjos bus 6 savivaldybės, – po 5, o regionų plėtros tarybose, kurių steigėjos bus 7–8 savivaldybės, – po 6 pareigybes. Atsižvelgiant į regionų plėtros taryboms nustatomų nacionalinės regioninės plėtros funkcijų pobūdį, kiekvienoje regionų plėtros taryboje, be administracijos direktoriaus, reikėtų įdarbinti regioninio strateginio planavimo ekspertą (-us), regiono plėtros plano priemonių valdymo specialistą (-us) ir pagalbinio pobūdžio funkcijas atliekantį specialistą. Siekiant realiai padidinti nacionalinės regioninės politikos planavimo ir įgyvendinimo regionuose kokybę ir veiksmingumą, būtina sudaryti palankias sąlygas į regionų plėtros tarybas pritraukti labai kompetentingus darbuotojus, todėl apskaičiuojant tokių darbuotojų darbo užmokesčiui reikalingas valstybės biudžeto lėšas orientuotasi į konkurencingais esančius valstybei priklausančių viešųjų įstaigų, kurios atlieka Europos Sąjungos fondų ir (ar) kitos tarptautinės finansinės paramos administravimo ir ekspertines funkcijas, (toliau – agentūros) atitinkamų pareigybių darbo užmokesčio vidurkius. Pagal įstatymo projektą svarbus vaidmuo, regionuose atliekant nacionalinės regioninės politikos funkcijas, nustatomas regionų plėtros tarybų organams – kolegijoms.
Siekiant kolegijos narių aktyvaus ir atsakingo įsitraukimo į kolegijai nustatomų funkcijų vykdymą, įstatymo projekte siūloma valstybės biudžeto lėšomis apmokėti regionų plėtros tarybų kolegijų narių (išskyrus kolegijos nariais esančių savivaldybės merų ir mero pavaduotojų) darbą atliekant įstatymo projekte jiems numatomas pareigas. Apskaičiuojant kolegijos narių darbo apmokėjimui reikalingas valstybės biudžeto lėšas, remtasi dabar veikiančių regionų plėtros tarybų narių panašaus pobūdžio pareigų atlikimo patirtimi. Atsižvelgiant į Įstatymo projektu numatomą įstaigos prie ministerijos funkcijų perskirstymą iki 2021 m. sausio 1 d., numatoma, kad nuo
tarnautojų, kurie dirba įtaigos teritoriniuose padaliniuose, jiems išmokant išeitines išmokas ir kompensuojant nepanaudotas atostogas. Įstatymo projektu taip pat siekiama sudaryti galimybę regioninės politikos subjektams gauti tyrimų, analizės, prognozavimo ir konsultavimo paslaugas tose srityse, kuriose neturės reikalingų kompetencijų įstaigos, Vyriausybės įgaliotos teikti tyrimų, analizės, prognozavimo ir konsultavimo paslaugas, įgaliojant Vidaus reikalų ministeriją viešo konkurso būdu atrinkti tokias paslaugas teiksiančius ekspertus. Numatoma, kad tokių Vidaus reikalų ministerijos atrinktų ekspertų paslaugoms finansuoti kasmet (nuo 2021 m.) reiktų skirti bent po 0,078 mln. EUR asignavimų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apskaičiuota, kad asignavimai, kuriuos reikia skirti Vidaus reikalų ministerijai įstatymo projektui įgyvendinti, 2020 m. sudarytų 1,65 mln. EUR (iš jų darbo užmokesčiui
EUR), 2023 m. – 2,097 mln. EUR (iš jų darbo užmokesčiui – 1,559 mln. EUR), 2024 m. – 1,8768 mln. EUR (iš jų darbo užmokesčiui ir išeitinėms išmokoms – 1,3488 mln. EUR). Galiojančiam įstatymui įgyvendinti Vidaus reikalų ministerijai per metus yra skiriama 1,178 mln. EUR asignavimų. Priėmus įstatymo projektą reikėtų padidinti Vidaus reikalų ministerijai skiriamus asignavimus:
m. – 0,919 mln. EUR, 2024 m. – 0,699 mln. EUR. Savivaldybės privalomai turėtų skirti lėšų juridinio asmens įregistravimui ir regiono plėtros tarybos auditams. Juridinio asmens registravimo Juridinių asmenų registre paslauga, remiantis Registrų centro viešai skelbiama informacija, kainuoja 30,99 EUR, vidutinės vidaus audito išlaidos – 350 EUR per metus (jeigu auditas atliekamas įstatyme nustatytų periodiškumu – kas trejus metus), t. y. vidutinis savivaldybės įnašas už juridinio asmens registravimą turėtų siekti 0,51 EUR (vienkartinis), o metinės savivaldybei tenkančios audito išlaidos – 60 EUR. Papildomas savivaldybių prisidėjimas nėra privalomas, t. y. savivaldybės gali susitarti mokėti simbolinio dydžio (pvz., 1 EUR) dydžio stojamąjį ir metinius įnašus. Regiono plėtros tarybos dalyvių susirinkimo sprendimu (jei tam pritars visos regiono plėtros tarybos dalyviais esančios savivaldybės) savivaldybės galės mokėti didesnio nei minimalaus dydžio įnašus, tokiu atveju iš regiono plėtros tarybos dalyvių (savivaldybių) įnašų sukauptas regiono plėtros tarybos lėšas regiono plėtros taryba galėtų naudoti regiono plėtros tarybos funkcijų, nurodytų įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktuose, taip pat pačios regiono plėtros tarybos iniciatyva regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatytų funkcijų vykdymui finansuoti. Pažymėtina, kad dalis įstatymo įgyvendinimo išlaidų galėtų būti finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų techninės paramos lėšomis.
Remiantis Techninės paramos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337, techninės paramos lėšomis galėtų būti tinkamos finansuoti įstaigos prie ministerijos darbuotojų darbo, tiesiogiai susijusio su 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimu, apmokėjimo ir kitos su darbo apmokėjimu susijusios išlaidos (įskaitant išeitinių išmokų apmokėjimo ir nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensavimo išlaidas). Taip pat planuojama, kad, patvirtinus 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, šios programos techninės paramos lėšomis galėtų būti finansuojamos tiesiogiai su šios programos įgyvendinimu susijusios regionų plėtros tarybų ir kompetencijų centrų veiklos išlaidos. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, taip pat Europos žodyno „Eurovoc“ terminai, temos bei sritys Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 3 dalyje „labiau išsivystęs regionas“ apibrėžiamas kaip vieną požymių nurodant, kad tai yra „Vyriausybės sudarytas regionas“. Pagal to paties straipsnio 4 dalį regionu laikoma apskritis, kurioje yra įsteigta regiono plėtros taryba. Tokiu atveju Vyriausybė regiono sudaryme nedalyvauja, t. y. apskritis savaime laikoma regionu pagal įstatymo apibrėžimą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad regionas, apimantis apskritį, kurioje yra įsteigta regiono plėtros taryba, pagal minėtus apibrėžimus negalėtų būti laikomas labiau išsivysčiusiu regionu, net jeigu ir atitiktų reikalavimus, straipsnio 3 dalyje keliamus bendrojo vidaus produkto dydžiui. Svarstytina, ar būtent toks teisinis reguliavimas turėtas omenyje, ir ar labiau išsivysčiusiu regionu negalėtų būti laikoma ir konkreti apskritis, atitinkanti reikalavimus bendrajam vidaus produktui. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje regionas apibrėžiamas dvejopai – kaip apskritis, kurioje yra įsteigta regiono plėtros taryba, arba kaip teritorija, Vyriausybės sudaryta iš kelių bendras ribas turinčių teritorijos administracinių vienetų. Antrajam variantui, be kita ko, priskiriami ir keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatytais atvejais sudaromi regionai, kurie gali sutapti su apskrities teritorija tuo atveju, kai toje apskrityje nėra regiono plėtros tarybos. Pagal projekto nuostatas nėra aišku, ar šių skirtingų tipų regionų teritorijos gali tarpusavyje visiškai ar iš dalies sutapti, t. y. ar tam tikra teritorijos dalis (teritorijos administracinis vienetas) gali priklausyti keliems regionams vienu metu.
Taip pat šiame kontekste lieka neaišku, kokiu tikslu keičiamame įstatyme apibrėžiamas ir gali būti sudaromas antrasis regiono tipas, nes tokiam regionui (netgi ir tuo atveju, kai jo ribos neapimtų kitų regionų teritorijų) nebūtų taikoma dauguma pagrindinių keičiamo įstatymo nuostatų – jame nebūtų sudaroma regiono plėtros taryba, nebūtų rengiamas ir tvirtinamas regiono plėtros planas, jis negalėtų naudotis kompetencijų centro paslaugomis ir pan. Tai reiškia, kad tokie regionai negalėtų naudotis dauguma keičiamo įstatymo nustatytų regioninės politikos įgyvendinimo priemonių. Atsižvelgus į keičiamo įstatymo taikymo apimtį svarstytina, ar pirmajam regiono tipui nereikėtų priskirti regionų, nesutampančių su apskrities teritorija, tačiau neapimančių kitų regionų teritorijos dalių (kartu jiems suteikiant visas keičiamo įstatymo numatomas regiono teises ir galimybes), ir ar nereikėtų antrojo regiono tipo apibrėžti atskira sąvoka, savo turiniu ir keičiamo įstatymo taikymo apimtimi nesutampančia su „regiono“ sąvoka. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas tikslintinas nurodant, kad turimos omenyje ekonominės ar socialinės aplinkos sąlygos (toje) teritorijoje. 4. Svarstytina, ar neturėtų būti tikslinama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, pateikianti nuorodą į Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo sąvokų apibrėžimus. Keičiamame įstatyme vartojamos ne tik Strateginio valdymo įstatymo (kurio projektas Nr. XIIIP-4294 yra registruotas Seime) 3 straipsnyje apibrėžtos sąvokos, bet ir 6–8 straipsniuose apibrėžtų planavimo dokumentų tipų pavadinimai, kurie nepatenka į sąvokų apibrėžimus, tačiau keičiamame įstatyme taip pat yra vartojami jų neapibrėžiant ir papildomai neatskleidžiant jų turinio. 5.
pagal projekto 2 straipsnio 1 dalį įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d., sąvokų dalis pagal 2 straipsnio 6 dalį būtų suprantama taip, kaip jos apibrėžtos Strateginio valdymo įstatyme, kuris, jeigu būtų priimtas, pagal projekto Nr. XIIIP-4294 16 straipsnio 1 dalį įsigaliotų tik 2021 m. sausio 1 d. 6. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio pirmojo sakinio nuostata, kad planavimo dokumentai „yra rengiami“ diskutuotina, nes planavimo dokumentų rengimas, pats savaime, nereiškia, kad parengtas dokumentas taps teisės aktu (sprendimu). Teisiniu požiūriu yra svarbus planavimo dokumentų tvirtinimas (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 punktas, 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas)
nurodyti tik planavimo dokumentus, o formuluotėje „Vyriausybės tvirtinamos nacionalinės plėtros programos“ žodžius „Vyriausybės tvirtinamos“ išbraukti, nes Vyriausybės įgaliojimai tvirtinti šias programas jau yra nurodyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 punkte ir neturėtų būti kartojami 4 straipsnio 2 punkto formuluotėje. Be to, Vyriausybė tvirtina visus keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nurodytus planavimo dokumentus (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 punktas). Regionų plėtros tarybos tvirtina 3 punkte nurodytus regionų plėtros planus (12 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau jos straipsnio 3 punkte nėra nurodomos. 8. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo II skyriuje apibrėžiant nacionalinės regioninės politikos tikslus, uždavinius, planavimą ir įgyvendinimą, visų pirma neturėtų būti apibrėžta pati nacionalinės regioninės politikos sąvoka. 9. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 punktas tikslintinas, nes pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą administracinis reglamentavimas apibrėžiamas kaip veikla, ir dėl to jis turėtų būti vykdomas, o ne „nustatomas“. 10.
straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos, nurodančios regionus, esančius „prie kaimyninių valstybių bendrų <...> sienų“ tikslintinos, nes ši loginė konstrukcija reiškia tik tuos Lietuvos regionus, kurie yra greta dviejų ar daugiau užsienio valstybių bendrų sienų (pvz., Lietuvos regionas ties Baltarusijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sienų susikirtimu), nors greičiausiai turėta omenyje bendra Lietuvos ir kaimyninės valstybės siena (pavyzdžiui, kaip keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 punkte), o ne kelių kaimyninių valstybių bendra siena. 11. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 punkte santrumpa „toliau - priemonės“ pateikiama nekorektiškai, nes toliau keičiamo įstatymo tekste daugelį kartų žodis „priemonės“ vartojamos kita reikšme, o vienintelį kartą 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte tinkanti pagal prasmę santrumpa nėra vartojama. 12. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, Vyriausybė vidaus reikalų ministro siūlymu priima “sprendimą dėl <...> šios apskrities įtraukimo į regioną, sudaromą iš kelių bendras ribas turinčių apskričių“ tiek, kiek regiono sudarymas numatomas tik apskričių, o ne savivaldybių lygmeniu, nesuderinta su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateiktu regiono sąvokos apibrėžimu „<...> arba iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių“ bei su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 punkto formuluote, pagal kurią Vyriausybė „sudaro regionus iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių“
vartojama sąvoka „planavimo dokumentai“. Ši sąvoka gali apimti su regionine plėtra nesusijusius teritorijų planavimo ar strateginio planavimo dokumentus, todėl reikėtų patikslinti, kokie būtent planavimo dokumentai turimi omenyje. 14.
tikslintinas nustatant kam ministerijos teikia pasiūlymus ir išvadas dėl Regionų plėtros programos – Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai ar kokiems kitiems subjektams. 15. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 ir punkte, 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose nurodomi planavimo dokumentai ir teisės aktai, kurie „turės poveikį regiono plėtrai“. Svarstytina, ar visais šiais atvejais galima užtikrintai teigti, jog atitinkami dokumentai ar teisės aktai tikrai turės tokį poveikį, ir ar šis terminas neturėtų būti tikslinamas nurodant dokumentus, „galinčius turėti“ atitinkamą poveikį. Be to, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose nėra aišku, kokioje stadijoje teikiami atitinkami pasiūlymai – tik rengiant atitinkamus dokumentus, ar ir jiems galiojant. 16. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos „pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo“ nustato regiono plėtros tarybos statusą ir turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje. 17. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkto loginė konstrukcija tikslintina, nes siūloma nuostata numato kreipimąsi į bet kokią bet kokius planavimo dokumentus rengiančią instituciją, tačiau pasiūlymo turinys ribojamas Regionų plėtros programa ir Vyriausybės tvirtinamais planavimo dokumentais, kurių įgyvendinimas turės poveikį regiono plėtrai. 18. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įstaigų požymių išvardijimas „teikiančių tyrimų, analizės, prognozavimo ir konsultavimo paslaugas“ yra perteklinis, nes šie į ekspertinių valstybės įstaigų sąrašą įtraukiamų įstaigų požymiai jau yra išvardyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 punkte, kuriame pateikta atitinkama santrumpa. 19. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalis tikslintina nurodant, kad paslaugos yra ne atliekamos, o teikiamos. 20.
straipsnyje neturėtų būti pateiktas „įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos“ apibrėžimas, o ne tik nurodyta funkcija. 21. Regiono plėtros taryba pagal keičiamo įstatymo
savivaldybių, nors „regiono“ sąvoka keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiama gerokai plačiau. Atsižvelgiant į faktinį regiono plėtros susiejimą tik su apskrities teritorija, ir jei nebus atsižvelgta į šios išvados 2 punkte išdėstytas pastabas, svarstytina, ar nereikėtų pasirinkti ir keičiamame įstatyme vartoti tiksliau atitinkantį institucijos pavadinimą – „apskrities plėtros taryba“. 22. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 1 punkte neaišku, kokie „savivaldybėms atstovaujantys“ juridiniai asmenys turimi omenyje, nes pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 2 dalies 2 punktą savivaldybei atstovauja meras arba jo įgaliotas asmuo. 23. Regiono plėtros taryba pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį yra perkančioji organizacija, todėl keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punkte turėtų būti nurodyta, kad auditorius ar audito įmonė ne renkama, o nustatyta tvarka parenkama. Be to, abejotina, ar Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų procedūrų vykdymo funkcija turėtų būti pavedama visuotiniam dalyvių susirinkimui. 24. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje vietoje sąlyginio termino „negali būti laikomas“ įrašytina „nelaikomas“. 25. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžio „straipsnio“ praleistas žodis ir skaičius „2 dalies“. 26. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas tikslintinas nurodant, kokios yra nurodytų dokumentų svarstymo pasekmės, t. y. kokius veiksmus Kolegija atlieka apsvarsčiusi metinius veiklos planus ir metines veiklos ataskaitas. 27. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis tikslintina nurodant ne 1 punktą, o 1 dalį. 28.
nustatomas Kolegijos nariui už darbo laiką atliekant šias pareigas mokamas atlyginimas, tačiau nustatoma išimtis šias pareigas einančiam savivaldybės merui ir mero pavaduotojui. Pažymime, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį savivaldybės taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais, todėl tokiu atveju keičiamame įstatyme mero pavaduotojui, kaip ir savivaldybės tarybos nariui, išimtis dėl mokamo atlyginimo neturėtų būti nustatoma. Keičiamo įstatymo 26 straipsnyje numatyti regiono plėtros tarybos administracijos direktorius ir administracijos darbuotojai, kurių darbo užmokesčio dydis ar jo nustatymo sąlygos projekte nėra reglamentuoti. Šiame kontekste pažymėtina, kad keičiamu įstatymu regiono plėtros tarybai nustačius savarankišką „regiono plėtros tarybos“ teisinę formą, nei jos administracijos direktoriaus, nei administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo nereglamentuoja nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, nei Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo, nei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos. Pagal keičiamą įstatymą regiono plėtros tarybos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų. Konstitucinis Teismas savo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarime konstatavo, kad „pagal Konstituciją, inter alia jos 128 straipsnio
valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas. Kitaip, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti kitų valstybės institucijų teisės aktuose, atsirastų prielaidų susidaryti tokiai situacijai, kad Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti.
Tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją yra suvaržytos, jo vaidmuo formuojant valstybės biudžetą tėra formalus, ir nederėtų su Seimo konstitucinių įgaliojimų valstybės finansų srityje paskirtimi ir esme. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšos, skiriamos iš jo išlaikomų įstaigų, per kurias įgyvendinamos įvairios valstybės funkcijos, darbuotojų darbui apmokėti, sudaro reikšmingą valstybės (savivaldybės) biudžeto išlaidų dalį, konstatuotina, kad šias išlaidas lemiantys valstybės finansiniai įsipareigojimai, susiję su šių darbuotojų darbo apmokėjimu, laikytini esminiais turtiniais valstybės įsipareigojimais, dėl kurių pagal Konstitucijos 128 straipsnio 1 dalį sprendimus Vyriausybės siūlymu turi priimti Seimas. Todėl iš šių lėšų finansuojamų įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo svarbiausi elementai, turintys esminę įtaką valstybės (savivaldybės) biudžeto išlaidų dydžiui, nustatytini įstatymu“. Projektu siūlomas toks teisinis reguliavimas, kad regionų plėtros tarybos administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo užmokesčio dydis (ir bendras biudžeto lėšų poreikis su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms) priklauso ne nuo Seimo teisės aktu nustatytų konkrečių dydžių, o nuo įstatymo neapibrėžtais pagrindais nustatomų dydžių. Pagal Konstituciją Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (67 straipsnio 14 punktas).
Svarstytina, ar toks reguliavimas, kai Seimas, negalėdamas paveikti ar pakeisti regionų plėtros tarybų darbo užmokesčio fondą sąlygojančių aplinkybių, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, nepagrįstai neapribotų Seimo kompetencijos biudžeto sudarymo ir tvirtinimo srityje. 29. Įvertinus keičiam o įstatymo 23 straipsnyje nurodytą Kolegijos funkcijų ir priimamų sprendimų pobūdį, neaišku, kokių Kolegijos sprendimų įgyvendinimo koordinavimas turimas omenyje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies 2 punkte ir tarp kokių subjektų šių sprendimų įgyvendinimas būtų koordinuojamas. 30. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 5 dalyje būtina vardyti beveik visas galiojančios redakcijos keičiamame įstatyme nustatytas Įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos funkcijas, t. y. ar nepakaktų pateikti nuorodos į atitinkamas galiojančio įstatymo nuostatas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p.[email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas. 1. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatomi apribojimai administracijos direktoriui dirbti kitą darbą ar būti valdymo organų nariu. Straipsnio 8 dalyje įtvirtinti besąlyginiai ribojimai, o 9 dalyje numatoma, kad visais kitais atvejais dirbti kitą darbą ar būti organo nariu leidžiama tik gavus Kolegijos sutikimą. Administracijos direktorius pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą yra pagal darbo sutartį dirbantis juridinio asmens vadovas. Jis nėra valstybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, jam nesuteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Tačiau jam nustatomi apribojimai dirbti kitą darbą, griežtesni negu analogiški apribojimai, nustatyti valstybės tarnautojams ar kai kuriems valstybės pareigūnams. Pažymėtina, kad tokie apribojimai neturi analogų pagal darbo sutartį dirbančių juridinių asmenų vadovų statuso teisiniame reguliavime. Konstitucijos
darbą. Konstitucinis Teismas ne kartą yrą pažymėjęs, kad ši laisvė yra viena iš būtinų žmogaus gyvybinių poreikių tenkinimo, deramos padėties visuomenėje užtikrinimo sąlygų. Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę. Sudarydamas jas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygas. Tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 7 d., 2008 m. vasario 20 d., 2010 m. kovo 22 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai).
Kaip galimas sąlygas Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą pirmiausia yra siejama su įvairiais natūraliais reikalavimais – kiekvieno asmens sugebėjimais ir galimybėmis; tokie reikalavimai gali apimti tam tikro išsilavinimo turėjimą, moralines ir kitas savybes (gydytojams, mokytojams, teisėjams, prokurorams ir t. t.), specialios teisės įgijimą (vairuotojams ir t. t.) ir kt. Kvalifikacijos, profesinių žinių, įgūdžių reikalavimai asmenims, pretenduojantiems dirbti sudėtingą ar atsakingą darbą, laikomi natūraliais ir paprastai yra visuotinai pripažįstami (Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, vertindamas valstybės tarnautojų galimus kito darbo ribojimus, yra pažymėjęs, jog konstitucinė valstybės tarnybos samprata, valstybės tarnybos konstitucinė paskirtis, jos, kaip profesinės veiklos, pobūdis suponuoja tai, kad, paisant inter alia konstitucinio proporcingumo principo, įstatymu turi būti nustatyti tokie valstybės tarnautojų kito darbo ribojimai, kurie užkirstų kelią valstybės tarnautojams dirbti tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu jie turi valdingus įgaliojimus ar kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima kokius nors kitus sprendimus, susijusius su ta įmone, įstaiga ar organizacija (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Projektu siūloma besąlygiškai riboti administracijos direktoriaus galimybę dirbti bet kokiose pareigose iš esmės bet kuriame regiono savivaldybės valdomame ar kontroliuojamame juridiniame asmenyje, nepriklausomai nuo vykdomų funkcijų pobūdžio. Visais kitais atvejais kitą darbą jis galėtų dirbti tik gavęs specialų Kolegijos leidimą. Administracijos direktoriaus statusas siejamas iš esmės su techninėmis regiono plėtros tarybos darbo aptarnavimo funkcijomis, kaip minėta, jam nėra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, jis neturi valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo statuso. Todėl projektu siūlomi apribojimai regiono plėtros tarybos administracijos direktoriui dirbti kitą darbą vertintini kaip neproporcingi, nepagrįstai ribojantys asmens teisę laisvai pasirinkti darbą ir prieštaraujantys Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. 2.
ir 4 dalies 6 punkte, 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojamų sąvokų
„poveikio rodiklis“, „rezultato rodiklis“ turinys nėra aiškus, projekte ar
galiojančiuose įstatymuose šios sąvokos nėra apibrėžtos. Šių sąvokų apibrėžimas galėtų būti perkeltas iš Seime registruoto Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294. 3. Iš keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies punkto konstrukcijos nėra aišku, kokia tvarka turima omenyje (vidaus audito atlikimo, vidaus auditą atliekančio subjekto parinkimo ar kokia nors kita). Šiame kontekste pažymėtina, kad ir vidaus audito atlikimo principai, ir jį atliekantys subjektai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme, todėl šių tvarkų papildomai nustatyti nereikėtų. 4. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 26 straipsnio 4, 5, 6, 10 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje nurodant, kad regiono plėtros tarybos administracijos direktorius yra skiriamas į pareigas (o ne renkamas) ir iš jų atleidžiamas (o ne atšaukiamas). 5. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 ir 13 dalies nuostatos dėl administracijos direktoriaus ir regiono plėtros tarybos administracijos darbuotojų pareigos „teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus“ yra ne šio įstatymo, o Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reglamentavimo dalykas. Šio, o ne keičiamo, įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti deklaruojančių asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai. Pagal šį įstatymą tik deklaruojantys asmenys privalo vengti interesų konflikto ir teikti interesų deklaracijas. Baigtinis deklaruojančių asmenų sąrašas nustatytas šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje ir 4 straipsnio 3 dalyje.
Analizuojant šį sąrašą bei regiono plėtros tarybos, jos administracijos direktoriaus bei darbuotojų statusą bei funkcijas, darytina išvada, kad regiono plėtros taryba pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies apibrėžimą yra perkančioji organizacija, jos vienasmenis vadovas – administracijos direktorius laikomas deklaruojančiu asmeniu pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punktą, o regiono plėtros tarybos administracijos darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus, laikomi deklaruojančiais asmenimis pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 11 punktą. Atsižvelgiant į tai, regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus ir viešojo administravimo įgaliojimus turinčių darbuotojų pareigų, susijusių su interesų deklaravimu, reglamentavimas keičiamame įstatyme yra perteklinis ir nesusijęs su keičiamo įstatymo reguliavimo sritimi. 6. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 9 dalis pildytina nuostatomis, numatančiomis teisę apskųsti Kolegijos sprendimą neleisti administracijos direktoriui dirbti kito darbo. 7. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad „Darbo kodekso nuostatos regiono plėtros tarybos administracijos direktoriui taikomos tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip“. Ši nuostata prieštarauja imperatyviai Darbo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatai „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“. Darbo kodeksas nenustato atvejų (išskyrus priėmimo į pareigas ir darbo apmokėjimo tvarką), kada regiono tarybos administracijos direktoriaus statusą turinčiam darbuotojui galėtų būti taikomos kitos nei Darbo kodekso normos. 8.
priede nustatoma išskirtinė regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo sistema. Toks siūlomas reguliavimas diskutuotinas dviem aspektais. 8.1. Nėra aišku, kodėl regionų plėtros tarybos išskiriamos iš viešosios valdžios institucinės sistemos ir jų vadovams bei darbuotojams nesiūloma taikyti nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, nei Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, nei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme įtvirtintų darbo apmokėjimo sistemų. 8.2. Nors regionų plėtros tarybų funkcijos viešosios valdžios institucinėje sistemoje nėra išskirtinės savo statusu ar vykdomomis funkcijomis, atkreiptinas dėmesys į šių tarybų, kurias steigia regiono savivaldybės, vadovų ir darbuotojų (neturinčių valstybės tarnautojo ar valstybės pareigūno statuso) projektu siūlomų darbo užmokesčio koeficientų santykį su, pavyzdžiui, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo pirmininko, Ministro Pirmininko paskirtų valstybės pareigūnų – tarybų, tarnybų ar komisijų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokesčio koeficientų sistema. 9. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų pareigybių pareiginės algos nustatymo kriterijai bei kiti su darbo apmokėjimu susiję klausimais nustatomi Regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše, tačiau projekte nėra jokių nuostatų, apibrėžiančių koks tai yra dokumentas, kas jį tvirtina ir pan. 10.
„Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos
regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.“. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos bei vidaus reikalų ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę bei į Seimo priimto įstatymo promulgavimą, svarstytina, ar įvertinus įstatymo įsigaliojimo datą nurodytos institucijos turėtų realių galimybių parengti ir priimti įstatymo įgyvendinimui būtinus teisės aktus. 11. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose, 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte taisytinos spausdinimo klaidos. 12. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodytinas pirmą kartą minimo įstatymo pilnas pavadinimas (su žodžiais
„Lietuvos Respublikos“). Teisės departamento direktorius Andrius
Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5)
P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Audito komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Audronė Jankuvienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, vyresnioji specialistė Diana Andriūnaitė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viceministras Tautvydas Tamulevičius, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vyresnysis patarėjas Andrius Valickas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyresnysis patarėjas Sigitas Mitalauskas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės patarėja Eglė Šarkauskaitė, Regioninės plėtros departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo tarybos pirmininkas Nerijus Čepauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-17
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 3 dalyje „labiau išsivystęs regionas“ apibrėžiamas kaip vieną požymių nurodant, kad tai yra „Vyriausybės sudarytas regionas“.
Pagal to paties straipsnio 4 dalį regionu laikoma apskritis, kurioje yra įsteigta regiono plėtros taryba. Tokiu atveju Vyriausybė regiono sudaryme nedalyvauja, t. y. apskritis savaime laikoma regionu pagal įstatymo apibrėžimą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad regionas, apimantis apskritį, kurioje yra įsteigta regiono plėtros taryba, pagal minėtus apibrėžimus negalėtų būti laikomas labiau išsivysčiusiu regionu, net jeigu ir atitiktų reikalavimus, straipsnio 3 dalyje keliamus bendrojo vidaus produkto dydžiui. Svarstytina, ar būtent toks teisinis reguliavimas turėtas omenyje, ir ar labiau išsivysčiusiu regionu negalėtų būti laikoma ir konkreti apskritis, atitinkanti reikalavimus bendrajam vidaus produktui. Pritarti Argumentai:
Siekiant, kad bet kuris regionas, galėtų būti laikomas labiau išsivysčiusiu regionu, jeigu atitiktų keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje keliamus reikalavimus bendrojo vidaus produkto dydžiui, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Labiau išsivystęs regionas – Lietuvos Respublikos
Vyriausybės sudarytas regionas, kurio bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui, išreikštas perkamosios galios standartais, yra aukštesnis už Europos Sąjungos vidurkį.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje regionas apibrėžiamas dvejopai – kaip apskritis, kurioje yra įsteigta regiono plėtros taryba, arba kaip teritorija, Vyriausybės sudaryta iš kelių bendras ribas turinčių teritorijos administracinių vienetų.
Antrajam variantui, be kita ko, priskiriami ir keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatytais atvejais sudaromi regionai, kurie gali sutapti su apskrities teritorija tuo atveju, kai toje apskrityje nėra regiono plėtros tarybos. Pagal projekto nuostatas nėra aišku, ar šių skirtingų tipų regionų teritorijos gali tarpusavyje visiškai ar iš dalies sutapti, t. y. ar tam tikra teritorijos dalis (teritorijos administracinis vienetas) gali priklausyti keliems regionams vienu metu. Taip pat šiame kontekste lieka neaišku, kokiu tikslu keičiamame įstatyme apibrėžiamas ir gali būti sudaromas antrasis regiono tipas, nes tokiam regionui (netgi ir tuo atveju, kai jo ribos neapimtų kitų regionų teritorijų) nebūtų taikoma dauguma pagrindinių keičiamo įstatymo nuostatų – jame nebūtų sudaroma regiono plėtros taryba, nebūtų rengiamas ir tvirtinamas regiono plėtros planas, jis negalėtų naudotis kompetencijų centro paslaugomis ir pan. Tai reiškia, kad tokie regionai negalėtų naudotis dauguma keičiamo įstatymo nustatytų regioninės politikos įgyvendinimo priemonių. Atsižvelgus į keičiamo įstatymo taikymo apimtį svarstytina, ar pirmajam regiono tipui nereikėtų priskirti regionų, nesutampančių su apskrities teritorija, tačiau neapimančių kitų regionų teritorijos dalių (kartu jiems suteikiant visas keičiamo įstatymo numatomas regiono teises ir galimybes), ir ar nereikėtų antrojo regiono tipo apibrėžti atskira sąvoka, savo turiniu ir keičiamo įstatymo taikymo apimtimi nesutampančia su „regiono“ sąvoka.
Pritarti Argumentai: Siekiant keičiamo įstatymo nuostatų aiškumo ir vientisumo, kad į
„regiono“ sąvoką patektų ne tik apskritis, kurios savivaldybės steigia
regiono plėtros tarybą, siekdamos nacionalinės regioninės politikos tikslo įgyvendinimo, ir ne tik teritorija, kurią tuo pačiu tikslu Vyriausybė sudaro iš vienos ar kelių bendras ribas turinčių apskričių, ar kelių bendras ribas turinčių savivaldybių, bet ir keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatytais atvejais sudaromi regionai, kurie gali sutapti su apskrities teritorija tuo atveju, kai toje apskrityje nėra regiono plėtros tarybos, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Regionas – apskritis, kurioje yra įsteigta regiono plėtros
taryba, arba iš vienos apskrities ar kelių bendras ribas turinčių apskričių ar kelių bendras ribas turinčių savivaldybių Vyriausybės sudaryta teritorija.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-17
53 Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas tikslintinas nurodant, kad turimos omenyje ekonominės ar socialinės aplinkos sąlygos (toje) teritorijoje. Nepritarti Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte minimas vienas iš tikslų tikslinėse teritorijose gali būti reikalingas prisitaikyti ir prie pasikeitusių ekonominės ar socialinės aplinkos sąlygų toje teritorijoje, ir prie tą teritoriją įtakojančių išorinių veiksnių. 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-17
6 Svarstytina, ar neturėtų būti tikslinama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, pateikianti nuorodą į Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo sąvokų apibrėžimus. Keičiamame įstatyme vartojamos ne tik Strateginio valdymo įstatymo (kurio projektas Nr. XIIIP-4294 yra registruotas Seime) 3 straipsnyje apibrėžtos sąvokos, bet ir 6–8 straipsniuose apibrėžtų planavimo dokumentų tipų pavadinimai, kurie nepatenka į sąvokų apibrėžimus, tačiau keičiamame įstatyme taip pat yra vartojami jų neapibrėžiant ir papildomai neatskleidžiant jų turinio. Pritarti Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos, planavimo dokumentų lygmenys ir tipai suprantamos suprantami taip, kaip jos apibrėžtos jie apibrėžti Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-17
Atkreipiame dėmesį į tai, kad keičiamo įstatymo, kuris pagal projekto 2 straipsnio 1 dalį įsigaliotų 2020 m. liepos
apibrėžtos Strateginio valdymo įstatyme, kuris, jeigu būtų priimtas, pagal projekto Nr. XIIIP-4294 16 straipsnio 1 dalį įsigaliotų tik 2021 m. sausio 1 d. Pritarti Žr. Audito komiteto 13 pasiūlymą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-17
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio pirmojo sakinio nuostata, kad planavimo dokumentai „yra rengiami“ diskutuotina, nes planavimo dokumentų rengimas, pats savaime, nereiškia, kad parengtas dokumentas taps teisės aktu (sprendimu). Teisiniu požiūriu yra svarbus planavimo dokumentų tvirtinimas (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 punktas, 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas) Pritarti Žr. Audito komiteto 1 pasiūlymą. 7.
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-17
2 Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 punkte pakaktų nurodyti tik planavimo dokumentus, o formuluotėje „Vyriausybės tvirtinamos nacionalinės plėtros programos“ žodžius
„Vyriausybės tvirtinamos“ išbraukti, nes Vyriausybės įgaliojimai tvirtinti
šias programas jau yra nurodyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 punkte ir neturėtų būti kartojami 4 straipsnio 2 punkto formuluotėje. Be to, Vyriausybė tvirtina visus keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nurodytus planavimo dokumentus (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 punktas). Regionų plėtros tarybos tvirtina 3 punkte nurodytus regionų plėtros planus (12 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau jos straipsnio 3 punkte nėra nurodomos. Pritarti Žr. Audito komiteto 1 pasiūlymą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-17
4,5 Svarstytina, ar keičiamo įstatymo II skyriuje apibrėžiant nacionalinės regioninės politikos tikslus, uždavinius, planavimą ir įgyvendinimą, visų pirma neturėtų būti apibrėžta pati nacionalinės regioninės politikos sąvoka. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės regioninės politikos sąvoką savo esme atskleidžia keičiamo įstatymo 3 straipsnyje suformuluotas nacionalinės regioninės politikos tikslas ir jo įgyvendinimo uždaviniai, atskiras šios sąvokos apibrėžimas būtų perteklinis bei dubliuotų nacionalinės regioninės politikos tikslą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-17
2 Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 punktas tikslintinas, nes pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą administracinis reglamentavimas apibrėžiamas kaip veikla, ir dėl to jis turėtų būti vykdomas, o ne „nustatomas“. Pritarti Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 punktą.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nustatant vykdant administracinį reglamentavimą ir
(ar) nustatant viešųjų paslaugų teikimo režimą, darantį įtaką atskirų regionų socialinei ir ekonominei plėtrai, siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose;“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-17
12428 Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 punkto bei 12 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos, nurodančios regionus, esančius „prie kaimyninių valstybių bendrų <...> sienų“ tikslintinos, nes ši loginė konstrukcija reiškia tik tuos Lietuvos regionus, kurie yra greta dviejų ar daugiau užsienio valstybių bendrų sienų (pvz., Lietuvos regionas ties Baltarusijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sienų susikirtimu), nors greičiausiai turėta omenyje bendra Lietuvos ir kaimyninės valstybės siena (pavyzdžiui, kaip keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 punkte), o ne kelių kaimyninių valstybių bendra siena. Pritarti Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 punktą ir 12 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pasiūlymas:
punktą ir jį išdėstyti taip: „4) skatinant investicijas ir bendradarbiavimą, skirtus spręsti regionų, esančių prie kaimyninių valstybių bendrų Lietuvos ir kaimyninės valstybės bendros sausumos ar jūrų sienų sienos, nustatytas bendras problemas;“ 2.
Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) pagal kompetenciją dalyvauja rengiant programas, skirtas spręsti regionų, esančių prie kaimyninių valstybių bendrų Lietuvos ir kaimyninės valstybės bendros sausumos ar jūrų sienų sienos, ir vykdant jų įgyvendinimo stebėseną;“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-17
5 Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 punkte santrumpa
„toliau - priemonės“ pateikiama nekorektiškai, nes toliau keičiamo įstatymo
tekste daugelį kartų žodis „priemonės“ vartojamos kita reikšme, o vienintelį kartą 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte tinkanti pagal prasmę santrumpa nėra vartojama. Pritarti Argumentai: Siekiant suvienodinti keičiamo įstatymo nuostatuose žodžio
„priemonės“ reikšmę, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento
pastabai, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) vykdant regionų plėtros planų pažangos priemonėms (toliau –
priemonės) įgyvendinti atrinktus projektus;“ 12.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-17
1 Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, Vyriausybė vidaus reikalų ministro siūlymu priima
“sprendimą dėl <...> šios apskrities įtraukimo į regioną, sudaromą iš
kelių bendras ribas turinčių apskričių“ tiek, kiek regiono sudarymas numatomas tik apskričių, o ne savivaldybių lygmeniu, nesuderinta su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateiktu regiono sąvokos apibrėžimu
„<...> arba iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių“
bei su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 punkto formuluote, pagal kurią Vyriausybė „sudaro regionus iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių“. Pritarti Žr. Audito komiteto argumentaciją ir pasiūlymą prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabos. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-17
17 Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte vartojama sąvoka „planavimo dokumentai“. Ši sąvoka gali apimti su regionine plėtra nesusijusius teritorijų planavimo ar strateginio planavimo dokumentus, todėl reikėtų patikslinti, kokie būtent planavimo dokumentai turimi omenyje. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo nuostatos turi būti aiškios ir konkrečios, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo
ir jį išdėstyti taip:
„7) vertina planavimo dokumentų, norminių teisės aktų ir jų projektų,
turinčių ar galinčių turėti skirtingą įtaką atskiroms Lietuvos Respublikos teritorijoms, poveikį regionų plėtrai, teikia jų rengėjams (prireikus – Vyriausybei) išvadas, ar planavimo dokumentai, teisės aktai, jų projektai atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą, įgyvendinimo uždavinius, ir pasiūlymus dėl jų tobulinimo;“
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-17
21 Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas tikslintinas nustatant kam ministerijos teikia pasiūlymus ir išvadas dėl Regionų plėtros programos – Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai ar kokiems kitiems subjektams. Pritarti Argumentai: Įvertinant tai, kad nenurodytas subjektas, kuriam bus teikiamos išvados ir pasiūlymai, susiję su regionų plėtros programa, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo
ir jį išdėstyti taip:
„1) pagal kompetenciją teikia pasiūlymus ir išvadas Vidaus reikalų
ministerijai dėl Regionų plėtros programos;“
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 ir punkte, 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose nurodomi planavimo dokumentai ir teisės aktai, kurie „turės poveikį regiono plėtrai“. Svarstytina, ar visais šiais atvejais galima užtikrintai teigti, jog atitinkami dokumentai ar teisės aktai tikrai turės tokį poveikį, ir ar šis terminas neturėtų būti tikslinamas nurodant dokumentus, „galinčius turėti“ atitinkamą poveikį.
Be to, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose nėra aišku, kokioje stadijoje teikiami atitinkami pasiūlymai – tik rengiant atitinkamus dokumentus, ar ir jiems galiojant. Pritarti Argumentai: Žr. Audito komiteto 3 pasiūlymą. Siekiant teisinio aiškumo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo nuostatas. Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo 11 straipsnio
išdėstyti taip:
„1) Vidaus reikalų ministerijos teikimu svarsto Regionų plėtros
programos, kitų Vyriausybės tvirtinamų planavimo dokumentų, kurių įgyvendinimas turės gali turėti poveikį regionų plėtrai, projektus; teikia išvadas dėl šių dokumentų Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai;“
12 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) teikia pasiūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir kitoms ministerijoms dėl teisės aktų, kurių įgyvendinimas turės gali turėti poveikį regiono plėtrai, projektų;“. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-17
1611 Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos „pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo“ nustato regiono plėtros tarybos statusą ir turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje. Pritarti Argumentai: Žr. Audito komiteto 2 pasiūlymą. Taip pat, siekiant teisinio nuoseklumo ir aiškumo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina atitinkamai tikslinti kitas keičiamo įstatymo nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Regiono plėtros taryba yra pagal šį įstatymą įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurios tarybos veiklos tikslas – planuoti, koordinuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą konkrečiame regione ir bendrai su kitomis regionų plėtros tarybomis įgyvendinamas regioninės plėtros skatinimo priemones, padėti savivaldybėms organizuoti bendrą viešųjų paslaugų teikimo funkcijų vykdymą, taip pat atstovauti regionui.“
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-17
22 Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkto loginė konstrukcija tikslintina, nes siūloma nuostata numato kreipimąsi į bet kokią bet kokius planavimo dokumentus rengiančią instituciją, tačiau pasiūlymo turinys ribojamas Regionų plėtros programa ir Vyriausybės tvirtinamais planavimo dokumentais, kurių įgyvendinimas turės poveikį regiono plėtrai. Pritarti Žr. Audito komiteto 3 pasiūlymą. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-17
1 Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įstaigų požymių išvardijimas „teikiančių tyrimų, analizės, prognozavimo ir konsultavimo paslaugas“ yra perteklinis, nes šie į ekspertinių valstybės įstaigų sąrašą įtraukiamų įstaigų požymiai jau yra išvardyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 punkte, kuriame pateikta atitinkama santrumpa. Pritarti Argumentai:
Siekiant perteklinių nuostatų atsisakymo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kompetencijų centrą sudaro į Vyriausybės patvirtintą ekspertinių valstybės įstaigų sąrašą įtrauktų įstaigų, teikiančių tyrimų, analizės, prognozavimo ir konsultavimo paslaugas, ir Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinktų šias paslaugas teiksiančių ekspertų (toliau – išorės ekspertai) visuma. Vidaus reikalų ministerija viešai skelbia šių įstaigų ir ekspertų sąrašą.“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-17
4 Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalis tikslintina nurodant, kad paslaugos yra ne atliekamos, o teikiamos. Pritarti Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kompetencijų centro paslaugų teikimo rezultatai (tyrimai,
analizės, prognozės ir teikiant konsultavimo paslaugas parengtos rekomendacijos) ir šių paslaugų atlikimo teikimo metu surinkti ar parengti dokumentai, išskyrus dokumentus ar jų dalis, kurių viešą skelbimą ir (ar) pakartotinį naudojimą riboja teisės aktai, skelbiami viešai, sudarant galimybę pakartotinai naudoti šiuos dokumentus komerciniais arba nekomerciniais tikslais.“
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-17
Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 15 straipsnyje neturėtų būti pateiktas „įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos“ apibrėžimas, o ne tik nurodyta funkcija. Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos jai keičiamu įstatymu nustatomas (paliekamas) funkcijas vykdys terminuotai iki 2023 m. gruodžio 31 d., tikslintinas įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos pavadinimas. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „15 straipsnis.
Vyriausybės įgaliotos įstaigos Įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai Vyriausybės įgaliota įstaiga Įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos:
1) apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai svarstyti valstybės ir savivaldybių institucijų pasiūlymus dėl projektų įtraukimo į regiono plėtros tarybos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus;
2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
taip: „5.
Kol savo veiklą tęsia šio straipsnio 4 dalyje nurodytos regionų plėtros tarybos, Vyriausybės įgaliota įstaiga Įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos:
1) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka rengia regiono plėtros planą ir teikia jį regiono plėtros tarybai svarstyti ir tvirtinti;
2) rengia pasiūlymus regiono plėtros tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo;
3) renka, apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai informaciją apie regione vykdomas tikslinių teritorijų vystymo programas;
4) apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai svarstyti valstybės ir savivaldybių institucijų pasiūlymus dėl projektų įtraukimo į regiono plėtros tarybos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus;
5) koordinuoja savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių veiklą jiems vykdant šio straipsnio 4 dalyje nurodytos regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus, susijusius su nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimu tame regione, vykdo regiono plėtros tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėseną, analizuoja regiono socialinės, ekonominės ir demografinės būklės pokyčius ir, atsižvelgdama į surinktą informaciją, siūlo regiono plėtros tarybai priimti sprendimus;
6) organizuoja rengiamų regiono plėtros tarybos sprendimų projektų aptarimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, teikia informaciją apie regiono plėtros plano rengimą ir įgyvendinimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir visuomenei;
7) organizuoja regiono plėtros tarybos posėdžius, rengia regiono plėtros tarybos priimamų sprendimų projektus, kaupia ir saugo regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus ir jos sudarytų darbo grupių išvadas, atlieka kitas sekretoriato funkcijas;
8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.“ 21.
Kol savo veiklą tęsia šio straipsnio 4 dalyje nurodytos regionų plėtros tarybos, Vyriausybės įgaliota įstaiga Įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos:
1) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka rengia regiono plėtros planą ir teikia jį regiono plėtros tarybai svarstyti ir tvirtinti;
2) rengia pasiūlymus regiono plėtros tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo;
3) renka, apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai informaciją apie regione vykdomas tikslinių teritorijų vystymo programas;
4) apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai svarstyti valstybės ir savivaldybių institucijų pasiūlymus dėl projektų įtraukimo į regiono plėtros tarybos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus;
5) koordinuoja savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių veiklą jiems vykdant šio straipsnio 4 dalyje nurodytos regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus, susijusius su nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimu tame regione, vykdo regiono plėtros tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėseną, analizuoja regiono socialinės, ekonominės ir demografinės būklės pokyčius ir, atsižvelgdama į surinktą informaciją, siūlo regiono plėtros tarybai priimti sprendimus;
6) organizuoja rengiamų regiono plėtros tarybos sprendimų projektų aptarimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, teikia informaciją apie regiono plėtros plano rengimą ir įgyvendinimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir visuomenei;
7) organizuoja regiono plėtros tarybos posėdžius, rengia regiono plėtros tarybos priimamų sprendimų projektus, kaupia ir saugo regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus ir jos sudarytų darbo grupių išvadas, atlieka kitas sekretoriato funkcijas;
8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-17
Regiono plėtros taryba pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnį gali būti steigiama tik visų vieną apskritį sudarančių savivaldybių, nors „regiono“ sąvoka keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiama gerokai plačiau.
Atsižvelgiant į faktinį regiono plėtros susiejimą tik su apskrities teritorija, ir jei nebus atsižvelgta į šios išvados 2 punkte išdėstytas pastabas, svarstytina, ar nereikėtų pasirinkti ir keičiamame įstatyme vartoti tiksliau atitinkantį institucijos pavadinimą – „apskrities plėtros taryba“. Pritarti Argumentai:
Žr. Audito komiteto argumentaciją ir pasiūlymą dėl keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 1 punkto tikslinimo prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 2 punkto. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-17
41 Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 1 punkte neaišku, kokie „savivaldybėms atstovaujantys“ juridiniai asmenys turimi omenyje, nes pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 2 dalies 2 punktą savivaldybei atstovauja meras arba jo įgaliotas asmuo. Pritarti Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo 17 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) steigėjai (savivaldybių pavadinimai, joms atstovaujančių
juridinių asmenų pavadinimai, buveinės, kodai, vadovų joms atstovaujančių asmenų vardai ir pavardės);“
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-17
15 Regiono plėtros taryba pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį yra perkančioji organizacija, todėl keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punkte turėtų būti nurodyta, kad auditorius ar audito įmonė ne renkama, o nustatyta tvarka parenkama.
Be to, abejotina, ar Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų procedūrų vykdymo funkcija turėtų būti pavedama visuotiniam dalyvių susirinkimui. Pritarti iš dalies Argumentai: Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (Viešųjų įstaigų įstatymas, Asociacijų įstatymas) auditorių ar auditoriaus įmonę renka juridinių asmenų visuotinis dalyvių (dalininkų /narių) susirinkimas, o dalis viešųjų įstaigų, asociacijų pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas yra perkančiosios organizacijos. Siekiant teisinio aiškumo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai dėl žodžio „parenkama“, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo 21 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) priima sprendimą dėl regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito ir veiklos audito atlikimo ir renka parenka auditorių ar audito įmonę;“
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-17
5 Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje vietoje sąlyginio termino „negali būti laikomas“ įrašytina „nelaikomas“. Pritarti Žr. Audito komiteto 7 pasiūlymą. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-17
13 Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžio „straipsnio“ praleistas žodis ir skaičius „2 dalies“. Pritarti Argumentai: Taisytina palikta techninė klaida, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) priima sprendimus dėl šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2–6 ir 8 punktuose nurodytų regiono plėtros tarybos funkcijų įgyvendinimo;“
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-17
18 Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas tikslintinas nurodant, kokios yra nurodytų dokumentų svarstymo pasekmės, t. y. kokius veiksmus Kolegija atlieka apsvarsčiusi metinius veiklos planus ir metines veiklos ataskaitas. Pritarti Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) svarsto regiono plėtros tarybos metinius
veiklos planus ir metines veiklos ataskaitas ir teikia pasiūlymus dėl jų tobulinimo administracijos direktoriui;“
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-17
2 Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis tikslintina nurodant ne 1 punktą, o 1 dalį. Pritarti Argumentai: Taisytina palikta techninė klaida, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kolegijos pirmininkas, o jo nesant – Kolegijos pirmininko pavaduotojas, be šio straipsnio 1 punkte dalyje nurodytų pareigų, turi šias pareigas:
1) sudaryti Kolegijos posėdžių darbotvarkes;
2) pirmininkauti Kolegijos posėdžiams;
3) pasirašyti Kolegijos posėdžių protokolus ir priimtus sprendimus;
4) dalyvauti Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdžiuose.“ 28.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-17
Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatomas Kolegijos nariui už darbo laiką atliekant šias pareigas mokamas atlyginimas, tačiau nustatoma išimtis šias pareigas einančiam savivaldybės merui ir mero pavaduotojui. Pažymime, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį savivaldybės taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais, todėl tokiu atveju keičiamame įstatyme mero pavaduotojui, kaip ir savivaldybės tarybos nariui, išimtis dėl mokamo atlyginimo neturėtų būti nustatoma. Keičiamo įstatymo 26 straipsnyje numatyti regiono plėtros tarybos administracijos direktorius ir administracijos darbuotojai, kurių darbo užmokesčio dydis ar jo nustatymo sąlygos projekte nėra reglamentuoti. Šiame kontekste pažymėtina, kad keičiamu įstatymu regiono plėtros tarybai nustačius savarankišką „regiono plėtros tarybos“ teisinę formą, nei jos administracijos direktoriaus, nei administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo nereglamentuoja nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, nei Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo, nei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos. Pagal keičiamą įstatymą regiono plėtros tarybos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų.
Konstitucinis Teismas savo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarime konstatavo, kad „pagal Konstituciją, inter alia jos 128 straipsnio 1 dalį, sprendimus, turinčius esminę įtaką valstybės biudžete numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas. Kitaip, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti kitų valstybės institucijų teisės aktuose, atsirastų prielaidų susidaryti tokiai situacijai, kad Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti. Tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją yra suvaržytos, jo vaidmuo formuojant valstybės biudžetą tėra formalus, ir nederėtų su Seimo konstitucinių įgaliojimų valstybės finansų srityje paskirtimi ir esme. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšos, skiriamos iš jo išlaikomų įstaigų, per kurias įgyvendinamos įvairios valstybės funkcijos, darbuotojų darbui apmokėti, sudaro reikšmingą valstybės (savivaldybės) biudžeto išlaidų dalį, konstatuotina, kad šias išlaidas lemiantys valstybės finansiniai įsipareigojimai, susiję su šių darbuotojų darbo apmokėjimu, laikytini esminiais turtiniais valstybės įsipareigojimais, dėl kurių pagal Konstitucijos 128 straipsnio 1 dalį sprendimus Vyriausybės siūlymu turi priimti Seimas. Todėl iš šių lėšų finansuojamų įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo svarbiausi elementai, turintys esminę įtaką valstybės (savivaldybės) biudžeto išlaidų dydžiui, nustatytini įstatymu“.
Projektu siūlomas toks teisinis reguliavimas, kad regionų plėtros tarybos administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo užmokesčio dydis (ir bendras biudžeto lėšų poreikis su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms) priklauso ne nuo Seimo teisės aktu nustatytų konkrečių dydžių, o nuo įstatymo neapibrėžtais pagrindais nustatomų dydžių. Pagal Konstituciją Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (67 straipsnio 14 punktas). Svarstytina, ar toks reguliavimas, kai Seimas, negalėdamas paveikti ar pakeisti regionų plėtros tarybų darbo užmokesčio fondą sąlygojančių aplinkybių, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, nepagrįstai neapribotų Seimo kompetencijos biudžeto sudarymo ir tvirtinimo srityje. Pritarti Žr. Audito komiteto 6 pasiūlymą. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-17
55 Įvertinus keičiamo įstatymo 23 straipsnyje nurodytą Kolegijos funkcijų ir priimamų sprendimų pobūdį, neaišku, kokių Kolegijos sprendimų įgyvendinimo koordinavimas turimas omenyje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies 2 punkte ir tarp kokių subjektų šių sprendimų įgyvendinimas būtų koordinuojamas. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad keičiamu įstatymu yra nustatomas nebaigtinis regiono plėtros tarybos funkcijų ir klausimų, dėl kurių sprendimus priima regionų plėtros tarybos kolegija, sąrašas, o regiono plėtros taryba vykdys ir funkcijas, kurios nustatytos kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir pan., subjektai, tarp kurių galėtų būti koordinuojamas Kolegijos sprendimų įgyvendinimas, gali būti įvairūs, priklausomai nuo Kolegijos sprendimo pobūdžio, manytina, kad nereikėtų konkrečiai apibrėžti Kolegijos funkcijų ir priimamų sprendimų pobūdžio ir subjektų, tarp kurių būtų koordinuojamas sprendimų įgyvendinimas. 30.
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-17
Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 5 dalyje būtina vardyti beveik visas galiojančios redakcijos keičiamame įstatyme nustatytas Įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos funkcijas, t. y. ar nepakaktų pateikti nuorodos į atitinkamas galiojančio įstatymo nuostatas. Nepritarti Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas funkcijas Įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos vykdytų jau po to, kai dabar galiojantis Regioninės plėtros įstatymas nebegaliotų. Manytina, kad keičiamame įstatyme neturėtų būti daromos nuorodos į įstatymo nuostatas, kurios bus negaliojančios jų taikymo metu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo taryba, 2020-03-19 Nr.DT-18/21-4 Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo projektas (toliau - Įstatymo projektas). Pagal Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktą informaciją, matyti, kad planuojamas regioninės politikos įgyvendinimas didžia dalimi bus atliekamas Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Departamentas) apskrities skyrių naikinimo sąskaita. Departamento darbo taryba (toliau - Darbo taryba) supranta regioninės politikos reformų poreikį ir palaiko siekį sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą, stiprinti socialinę, demografinę, ekonominę bei ekspertinę bazę regionuose, tačiau nesutinka, kad Įstatymo projekte numatytas regioninės politikos įgyvendinimo modelis sudarys tinkamas sąlygas regionų stiprinimui. Tikėtina, kad toks modelis netgi prisidės prie regionų silpnėjimo.
Šiuo metu dažnai akcentuojama, kad būtina stiprinti regionus, tačiau Įstatymo projekte nėra numatyta funkcijų, kurios būtų perkeliamos iš nacionalinio lygmens į regioninį, taip sudarant sąlygas ne tik išlaikyti, bet ir plėtoti žmogiškuosius išteklius dalyvaujančius regioninės politikos įgyvendinimo regionuose procese. Negana to, yra net atsisakoma dalies regioninės politikos funkcijų, vykdytų regionuose, taip prarandant ilgalaikes valstybės investicijas į tas funkcijas vykdžiusius žmogiškuosius išteklius - Departamento apskričių skyrių darbuotojus - pasiekta daug teigiamų pokyčių lyginant su 2007-2013 m. ES finansiniu laikotarpiu. Departamentui nuosekliai buvo perduodamos projektų vertinimo funkcijos ir didesnės atsakomybės. Tai sulaukė teigiamo atgarsio savivaldybių tarpe, taip pat pagerino įgyvendinančias institucijas pasiekiančių projektų, įskaitant ir investicijų projektų, kokybę. Visuomet buvo akcentuojama, kad kitas žingsnis bus visiškas regioninių projektų vertinimo ir administravimo perdavimas regionams, šių funkcijų atlikimą pavedant Departamento apskričių skyriams. Ir tam nuosekliai buvo ruošiamasi. Tačiau Įstatymo projektu naikinant Departamento funkcijas yra naikinama ir regioninių projektų vertinimo funkcija regionuose, o tai yra didelis žingsnis atgal regioninės politikos įgyvendinimo regionuose procese. Būtina įvertinti, kad Departamentas, atlikdamas jam priskirtas funkcijas, apskričių skyriuose turi vertingus žmogiškuosius išteklius, patirtį, įdirbį kuriant regiono institucijų, savivaldybių, agentūrų, ministerijų bendradarbiavimo tinklą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte šiai institucijai turi būti numatytos su tuo susijusios atitinkamos funkcijos. Taip būtų imamasi progresyvių regioninės politikos stiprinimo regionuose veiksmų, žengiami anksčiau planuoti tolimesni žingsniai, sąlygoti objektyvių juos pagrindžiančių aplinkybių.
Atsižvelgdama j tai kas išdėstyta, Darbo taryba teikia siūlymus, kurie ženkliai prisidėtų prie efektyvios regioninės plėtros politikos stiprinimo regionuose, neprarandant ilgalaikių investicijų ir sudarytų prielaidas ne tik išsaugoti, bet ir plėtoti žmogiškuosius išteklius regionuose. Teikiamų pasiūlymų Įstatymo projektui esmė:
1Funkcijų, Įstatymo projektu numatytų Vidaus reikalų ministerijai, perkėlimas Departamentui
ir jų vykdymas regionuose (regionuose vykdomų funkcijų išplėtimas; regioninės politikos įgyvendinimo regionuose stiprinimas);
2Departamento darbuotojų įgytų kompetencijų, atliekant analogiškas funkcijas, panaudojimas
regionuose planuojamuose steigti Kompetencijų centruose (Departamento teritoriniai skyriai - pagrindinė Kompetencijų centrų „ašis“; regioninės politikos įgyvendinimo regionuose stiprinimas);
3ES investicijų valdymo ir kontrolės sistemos (toliau - VKS) funkcijų,
susijusių su regionams numatomomis skirti ES investicijomis 2021-2028 metų laikotarpiu vykdymas, panaudojant Departamento teritorinių skyrių darbuotojų sukauptas kompetencijas. Detalus VKS funkcijų aprašymas galėtų būti apibrėžtas, tada kai jos bus aiškiai detalizuotos atitinkamais teisės aktais 2021-2028 metų laikotarpiui (Departamento teritoriniai skyriai atliktų visas regionams numatomų skirti ES investicijų lėšų administravimo funkcijas, išplečiant iki šiol vykdytas VKS funkcijas; regioninės politikos įgyvendinimo regionuose stiprinimas). Tikime, kad Seime į pateiktus Darbo tarybos siūlymus bus pilnai atsižvelgta, ir tai sąlygos atitinkamai pakoreguoto Įstatymo projekto priėmimą, kuriuo bus išsaugota ne tik Departamento apskričių skyrių darbuotojų socialinė, ekonominė ir teisinė situacija, bet ir bus įtvirtintas tinkamas regionų stiprinimo siekis.
Darbo taryba yra atvira dialogams, konstruktyvioms diskusijoms, susietomis su Įstatymo projekto tobulinimu, todėl Darbo tarybai yra priimtini ta tema organizuojami susitikimai, kuriuose aktyviai dalyvautų. PRIDEDAMA. 4 1. Apsispręsti pagrindiniame komitete
reikalų ministerijos darbo taryba, 2020-03-19 Nr.DT-18/21-4
1.
nacionalinę regioninę politiką, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą:
1) rengia Regionų plėtros programą, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) teikia pasiūlymus kitoms valstybės institucijoms dėl strateginio lygmens planavimo dokumentų, plėtros programų ir nacionalinių Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programavimo dokumentų, reikalingų nacionalinės regioninės politikos tikslui, uždaviniams įgyvendinti;
3) pagal kompetenciją konsultuoja regionų plėtros tarybas dėl regionų plėtros planų rengimo, įgyvendinimo ir įgyvendinimo stebėsenos;
4) vertina regionų plėtros planų ir jų pakeitimų projektus, ar jie atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą ir uždavinius, ir teikia išvadas ir pasiūlymus dėl jų regionų plėtros taryboms;
5) Vyriausybės tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka stebi regionų plėtros planų rezultatų-rodiklių išankstinių sąlygų įgyvendinimo pažangą ir teikia pasiūlymus regionų plėtros taryboms dėl regionų plėtros planų tikslinimo, kad būtų pasiekti poveikio ir rezultato rodikliai konkrečiame regione ir įgyvendintos išankstinės sąlygos;
6) kontroliuoja valstybės biudžeto lėšų, skirtų regionų plėtros tarybų veiklai, panaudojimą ir administruoja Regionų plėtros programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;
7) vertina planavimo dokumentų, norminių teisės aktų ir jų projektų poveikį regionų plėtrai, teikia jų rengėjams (prireikus - Vyriausybei) išvadas, ar planavimo dokumentai, teisės aktai, jų projektai atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą, įgyvendinimo uždavinius, ir pasiūlymus dėl jų tobulinimo;
8) rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl regionų sudarymo;
9) teikia metodinę ir techninę pagalbą valstybės institucijoms ir įstaigoms regioninės plėtros skatinimo priemonių rengimo ir įgyvendinimo klausimais;
10) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl įstaigų, kurių savininkas ar dalininkas yra valstybė, įtraukimo į ekspertinių valstybės įstaigų sąrašą;
11) organizuoja Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdžius;
12) atlieka kitas šiame įstatyme, kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytas funkcijas, susijusias su nacionalinės regioninės politikos formavimu, įgyvendinimo organizavimu, koordinavimu ir kontrole.
Vidaus reikalų ministerija, formuodama nacionalinę regioninę politiką, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą:
1) rengia Regionų plėtros programą, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) teikia pasiūlymus kitoms valstybės institucijoms dėl strateginio lygmens planavimo dokumentų, plėtros programų ir nacionalinių Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programavimo dokumentų, reikalingų nacionalinės regioninės politikos tikslui, uždaviniams įgyvendinti;
3) pagal kompetenciją konsultuoja regionų plėtros tarybas dėl regionų plėtros planų rengimo, įgyvendinimo ir įgyvendinimo stebėsenos;
4) vertina regionų plėtros planų ir jų pakeitimų projektus, ar jie atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą ir uždavinius, ir teikia išvadas ir pasiūlymus dėl jų regionų plėtros taryboms;
5) Vyriausybės tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka stebi regionų plėtros planų rezultatų-rodiklių išankstinių sąlygų įgyvendinimo pažangą ir teikia pasiūlymus regionų plėtros taryboms dėl regionų plėtros planų tikslinimo, kad būtų pasiekti poveikio ir rezultato rodikliai konkrečiame regione ir įgyvendintos išankstinės sąlygos;
6) kontroliuoja valstybės biudžeto lėšų, skirtų regionų plėtros tarybų veiklai, panaudojimą ir administruoja Regionų plėtros programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;
7) vertina planavimo dokumentų, norminių teisės aktų ir jų projektų poveikį regionų plėtrai, teikia jų rengėjams (prireikus - Vyriausybei) išvadas, ar planavimo dokumentai, teisės aktai, jų projektai atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą, įgyvendinimo uždavinius, ir pasiūlymus dėl jų tobulinimo;
8) rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl regionų sudarymo;
9) teikia metodinę ir techninę pagalbą valstybės institucijoms ir įstaigoms regioninės plėtros skatinimo priemonių rengimo ir įgyvendinimo klausimais;
10) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl įstaigų, kurių savininkas ar dalininkas yra valstybė, įtraukimo į ekspertinių valstybės įstaigų sąrašą;
11) organizuoja Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdžius;
12) atlieka kitas šiame įstatyme, kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytas funkcijas, susijusias su nacionalinės regioninės politikos formavimu, įgyvendinimo organizavimu, koordinavimu ir kontrole. 2.
formuojant nacionalinę regioninę politiką:
1) pagal kompetenciją teikia pasiūlymus ir išvadas dėl Regionų plėtros programos;
2) pagal kompetenciją konsultuoja regionų plėtros tarybas dėl regionų plėtros planuose planuojamų regiono plėtrai aktualių pažangos priemonių nustatymo;
3) pagal kompetenciją vertina, ar regionų plėtros planų ir jų pakeitimų projektai dera su strateginiais tikslais ir pažangos uždaviniais atitinkamose valstybės veiklos srityse. Apsispręsti pagrindiniame komitete
reikalų ministerijos darbo taryba, 2020-03-19 Nr.DT-18/21-4
14 straipsnis. Kompetencijų centras
ministerijos ir į Vyriausybės patvirtintą ekspertinių valstybės įstaigų sąrašą įtrauktų įstaigų, teikiančių tyrimų, analizės, prognozavimo ir konsultavimo paslaugas, ir Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinktų šias paslaugas teiksiančių ekspertų (toliau - išorės ekspertai) visuma. Vidaus reikalų ministerija viešai skelbia šių įstaigų ir ekspertų sąrašą. 2. Kompetencijų centras ministerijoms ir regionų plėtros taryboms teikia tyrimų, analizės, prognozavimo ir konsultavimo paslaugas, reikalingas rengiant ar įgyvendinant Regionų plėtros programą ir regionų plėtros planus. Kompetencijų centro paslaugos ministerijoms (išskyrus ministerijoms teikiamas išorės ekspertų paslaugas) ir regionų plėtros taryboms teikiamos neatlygintinai. 3. Kompetencijų centro paslaugos teikiamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4.
centro paslaugų teikimo rezultatai (tyrimai, analizės, prognozės ir teikiant konsultavimo paslaugas parengtos rekomendacijos) ir šių paslaugų atlikimo metu surinkti ar parengti dokumentai, išskyrus dokumentus ar jų dalis, kurių viešą skelbimą ir (ar) pakartotinį naudojimą riboja teisės aktai, skelbiami viešai, sudarant galimybę pakartotinai naudoti šiuos dokumentus komerciniais arba nekomerciniais tikslais. 5. Kompetencijų centro paslaugų teikimą koordinuoja ir teikiamų paslaugų kokybę prižiūri Vyriausybės įgaliota institucija įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos
pagrindiniame komitete
reikalų ministerijos darbo taryba, 2020-03-19 Nr.DT-18/21-4
15 straipsnis. Įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai
prie Vidaus reikalų ministerijos:
1) apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai svarstyti valstybės ir savivaldybių institucijų siūlymus dėl projektų įtraukimo į regiono plėtros tarybos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus;
regioninės plėtros skatinimo priemonių rengimo ir įgyvendinimo klausimais;
2Įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos teritoriniai padaliniai apskrityse:
atitinkamų regionų plėtros planų rengimo, įgyvendinimo ir įgyvendinimo stebėsenos;
atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą ir uždavinius, ir teikia išvadas ir pasiūlymus dėl jų atitinkamoms regionų plėtros taryboms;
stebi atitinkamų regionų plėtros planų rezultatų rodiklių, išankstinių sąlygų įgyvendinimo pažangą ir teikia pasiūlymus atitinkamoms regionų plėtros taryboms dėl atitinkamo regionų plėtros planų tikslinimo, kad būtų pasiekti poveikio ir rezultato rodikliai konkrečiame regione ir įgyvendintos išankstinės sąlygos;
kitas su kompetencijų centrų veikla susijusias funkcijas;
funkcijas. Apsispręsti pagrindiniame komitete
reikalų ministerijos darbo taryba, 2020-03-19 Nr.DT-18/21-4
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnį, įsigalioja <2020 m. liepos 1 d > <2021 m. sausio 1 d.>
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnis įsigalioja <2021 m. sausio liepos
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas netenka galios 2023 m. gruodžio 31 d. 4.
įstatymo įsigaliojimo sudarytos regionų plėtros tarybos savo veiklą tęsia ir atlyginimas regionų plėtros tarybos pirmininkams ir jų pavaduotojams mokamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas tol, kol vadovaujantis šiuo įstatymu atitinkamame regione įsteigiama regiono plėtros taryba ir patvirtinama jos Kolegijos sudėtis, bet ne ilgiau kaip iki <2021 m. sausio liepos
5.
Kol savo veiklą tęsia šio straipsnio 4 dalyje nurodytos regionų plėtros tarybos, Įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos:
1) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka rengia regiono plėtros planą ir teikia jį regiono plėtros tarybai svarstyti ir tvirtinti;
2) rengia pasiūlymus regiono plėtros tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo;
3) renka, apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai informaciją apie regione vykdomas tikslinių teritorijų vystymo programas;
4) apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai svarstyti valstybės ir savivaldybių institucijų siūlymus dėl projektų įtraukimo į regiono plėtros tarybos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus;
5) koordinuoja savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių veiklą jiems vykdant šio straipsnio 4 dalyje nurodytos regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus, susijusius su nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimu tame regione, vykdo regiono plėtros tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėseną, analizuoja regiono socialinės, ekonominės ir demografinės būklės pokyčius ir atsižvelgdama į surinktą informaciją siūlo regiono plėtros tarybai priimti sprendimus;
6) organizuoja rengiamų regiono plėtros tarybos sprendimų projektų aptarimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, teikia informaciją apie regiono plėtros plano rengimą ir įgyvendinimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir visuomenei;
7) organizuoja regiono plėtros tarybos posėdžius, rengia regiono plėtros tarybos priimamų sprendimų projektus, kaupia ir saugo regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus ir jos sudarytų darbo grupių išvadas ir atlieka kitas sekretoriato funkcijas;
8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Kol savo veiklą tęsia šio straipsnio 4 dalyje nurodytos regionų plėtros tarybos, Įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos:
1) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka rengia regiono plėtros planą ir teikia jį regiono plėtros tarybai svarstyti ir tvirtinti;
2) rengia pasiūlymus regiono plėtros tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo;
3) renka, apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai informaciją apie regione vykdomas tikslinių teritorijų vystymo programas;
4) apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai svarstyti valstybės ir savivaldybių institucijų siūlymus dėl projektų įtraukimo į regiono plėtros tarybos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus;
5) koordinuoja savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių veiklą jiems vykdant šio straipsnio 4 dalyje nurodytos regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus, susijusius su nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimu tame regione, vykdo regiono plėtros tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėseną, analizuoja regiono socialinės, ekonominės ir demografinės būklės pokyčius ir atsižvelgdama į surinktą informaciją siūlo regiono plėtros tarybai priimti sprendimus;
6) organizuoja rengiamų regiono plėtros tarybos sprendimų projektų aptarimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, teikia informaciją apie regiono plėtros plano rengimą ir įgyvendinimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir visuomenei;
7) organizuoja regiono plėtros tarybos posėdžius, rengia regiono plėtros tarybos priimamų sprendimų projektus, kaupia ir saugo regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus ir jos sudarytų darbo grupių išvadas ir atlieka kitas sekretoriato funkcijas;
8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 5.
įstatymo įsigaliojimo veikusi Nacionalinė regioninės plėtros taryba savo veiklą tęsia pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas tol, kol vadovaujantis šiuo įstatymu bus sudaryta nauja Nacionalinė regioninės plėtros taryba, bet ne ilgiau kaip iki <2021 m. sausio liepos 1 d.>
įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti iš dalies Pritariant siūlymui dėl keičiamo įstatymo įsigaliojimo, žr. Audito komiteto 13 pasiūlymą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus miesto savivaldybės meras, Kauno miesto savivaldybės meras, Klaipėdos miesto savivaldybės meras, Šiaulių miesto savivaldybės meras, Panevėžio miesto savivaldybės meras, 2019-12-10 Nr. 33.192.E) R-3422 <...> Regioninės politikos įstatymo projekte numatoma, kad siekiama skatinti tolygią ir tvarią ilgalaikę visų regionų plėtrą, tačiau neatsižvelgiama į jau esamą susidariusią situaciją, regionų centrų problemas ir jų gyventojų poreikius. Dėl didesnio regionų centruose gyvenančių žmonių skaičiaus, infrastruktūros tinklo, centralizuotai teikiamų paslaugų išvystymo didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės susiduria su skirtingais iššūkiais nei mažosios savivaldybės, todėl manome, kad Regionų plėtros programoje jiems turi būti nustatyti atskiri rodikliai, kurie padėtų spręsti miestams aktualias problemas ir nesukeltų konflikto su regionuose esančiomis mažesnėmis savivaldybėmis.
Iki šiol nėra paaiškinta, kokie rodikliai galėtų būti numatyti Regionų plėtros programoje, kaip pavyzdį pateikiame kelių infrastruktūros vystymo rodiklius: „naujai nutiestų ir
(arba) rekonstruotų kelių ilgis“ arba „gyventojų, turinčių galimybę kasdien naudotis sukurta (atnaujinta) kelio infrastruktūra, skaičius“. Dėl tankaus gatvių tinklo miestuose rekonstravus nedidelę kelio atkarpą ja pasinaudoti gali didelis gyventojų skaičius, tuo tarpu rajonų savivaldybės turi neišvystytos kelių infrastruktūros problemą ir poreikį asfaltuoti kelius nutolusiose vietose, taip sukurdamos didelį naujai nutiestų kelių ilgio rodiklį, nors tai neša naudą tik nedideliam žmonių skaičiui. Rengiamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane svarstoma apie paslaugų koncentravimą regionų centruose. Regionų centrai jau turi geriau išvystytą paslaugų infrastruktūrą, į kurią yra investuotos valstybės lėšos ir kurios išlaikymas kasmet kainuoja, todėl siekiant efektyvaus išteklių naudojimo būtų tikslinga daugiau dėmesio skirti susisiekimo sąlygoms gerinti. Manome, kad vienodų rodiklių visoms savivaldybėms nustatymas, nepaisant esamos situacijos, skirtingų jų funkcijų ir galimybių, tik dar labiau skatintų savivaldybių konkurenciją. 2014–2020 m. laikotarpiu savivaldybių atskyrimo principas buvo taikomas rengiant didžiųjų Lietuvos miestų ir regionų integruotas teritorijų vystymo programas (toliau – ITVP). Lyginant miestų ir regionų ITVP, akivaizdžiai matyti, kad savivaldybės susiduria su skirtingomis problemomis ir taiko skirtingas priemones joms spręsti.
Skirtinga miestų ir rajonų problematika atsiskleidžia ir šiuo metu, pavyzdžiui, jeigu priemonės finansavimo sąlygų apraše nustatomas rodiklis skaičiuojamas nauda, tenkančia gyventojui (naujai sukurtų ugdymo vietų mokyklose ar darželiuose skaičius), šį rodiklį didžiąja dalimi pasiekia miestų savivaldybės, jeigu matuojamas tik kiekis (nutiestų kelių ilgis), miestai prie šio rodiklio prisideda nežymiai. Siūlome Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo projektą papildyti nuostata, kad Regionų plėtros programose nustatomi atskiri rodikliai didžiųjų miestų savivaldybėms, taip užtikrinant esamos infrastruktūros palaikymą ir gyventojų poreikių tenkinimą. Manome, kad nenumačius tokių pakeitimų būtų sudarytos sąlygos atsirasti papildomai konkurencijai ir konfliktams tarp savivaldybių, dėl kurių tik dar labiau lėtėtų regionų vystymasis. Taip pat norime atkreipti dėmesį į regionų kolegijų sudarymo tvarką. Regioninės politikos baltojoje knygoje pabrėžiamas politikos formavimas iš apačios į viršų, siekiant pirmiausia atliepti kiekvieno gyventojo poreikius, todėl turime pabrėžti, kad steigiant ir valdant regionų plėtros tarybas yra diskriminuojami miestų savivaldybių gyventojai, nes vieno gyventojo balsas miesto savivaldybėje yra nelygus vieno gyventojo balsui mažoje savivaldybėje. Minėto įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatoma, kad savivaldybės, kuriose gyvena daugiau kaip 200 000 gyventojų, t. y. Kauno miesto ir Vilniaus miesto savivaldybės, gauna po 3 vietas regiono taryboje, savivaldybės, kuriose gyvena nuo 50 000 iki 200 000 gyventojų, – 2 vietas, o savivaldybės, kuriose gyvena mažiau kaip 50 000 gyventojų, – 1 vietą.
Dėl to skirtingų savivaldybių gyventojų atstovavimo galimybės skiriasi nuo kelių iki keliasdešimt kartų (palyginti Vilniaus miesto ir Širvintų rajono arba Kauno miesto ir Birštono savivaldybės atstovavimo balsų skirtumą). Atsižvelgdami į tai, kad regionų taryboms suteikiami nauji didesni įgaliojimai, manome, kad yra būtina užtikrinti proporcingą gyventojų interesų atstovavimą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. šalyje buvo tik 11 savivaldybių, kuriose gyveno daugiau kaip 50000 gyventojų, o gyventojų skaičius tarp didžiųjų savivaldybių skiriasi dešimtimis tūkstančių. Proporcingas didžiųjų miestų savivaldybėms tenkančių balsų skaičiaus nustatymas ženkliai nepadidintų bendro kolegijos narių skaičiaus, tačiau reikšmingai prisidėtų prie atstovavimo principų įgyvendinimo. Siūlome numatyti sąlygą, kad savivaldybių balsų skaičius kolegijoje būtų tiesiogiai proporcingas gyventojų skaičiui, pvz., 50000 gyventojų lygu 1 balsas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Nėra abejonių, kad didžiųjų miestų savivaldybėse susiduriama su specifiniais (t. y. kitose savivaldybėse neaktualiais arba mažiau aktualiais) iššūkiais ir kad didžiojo miesto ekonominis socialinis stiprinimas yra ypač reikšmingas regiono ir visos šalies vystymuisi. Tačiau reikalinga atsakingai įvertinti galimybę regionų plėtros planavimo dokumentuose didžiųjų miestų savivaldybėms nustatyti atskirus rodiklius. 2. Valstybės kontrolė, 2020-01-30 Regioninės plėtros įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas efektyviam regioninės politikos įgyvendinimui, didinant Lietuvos regionų konkurencingumą ir užtikrinant aukštą gyvenimo kokybę juose. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad regioninės politikos efektyvumą lemia jos decentralizavimas.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktoje institucinių reformų apžvalgoje ir šios organizacijos ekspertų decentralizacijos procesų studijoje (OECD, 2017, Overview of Institutional Reforms. OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/9789264272866-4-en; OECD, 2019, Making Decentralization Work: A Handbook for Policy-Makers, OECD Multi-level Governance Studies, OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/g2g9faa7-en) pabrėžiama regioninės politikos decentralizavimo svarba. Įstatymo projekte numatyta, kad nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimui planuoti rengiama regionų plėtros programa ir jų plėtros planai. Strateginio valdymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4294, kuris taip pat pateiktas svarstyti Seimui, nurodyta, kad regionų plėtros programą parengs Vidaus reikalų ministerija, o tvirtins Vyriausybė. Programa bus esminis regionų plėtros planavimo įrankis, nes joje turės būti:
sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turės įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi;
tikslai ir uždaviniai, juos įgyvendinančios pažangos priemonės, rezultato rodikliai ir reikalingos lėšos. Regionų plėtros taryba svarstys regionų plėtros programos projektus ir teiks dėl jų išvadas Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai. Regiono plėtros taryba vadovaudamasi programa rengs ir tvirtins regiono plėtros planą, o savivaldybių tarybos pagal kompetenciją priims sprendimus dėl šios programos įgyvendinimo. Taigi, regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės vykdys Vidaus reikalų ministerijos parengtas veiklos užduotis.
Teisės akto projekto nuostatų peržvalga suponuoja preliminarią nuomonę, kad galbūt sudaromos nepakankamos prielaidos mažinti regioninės politikos centralizaciją, planuojant regionų plėtros priemones ir jų finansavimo sąlygas, nors tokia būtinybe yra grindžiamas Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo būtinumas. 2019 m. balandžio 9 d. valstybinio audito ataskaitoje „Ar savivaldybių vykdomų funkcijų sistema sudaro sąlygas joms veikti efektyviai?“ pažymėjome, kad decentralizacijos procesams įdiegti reikalingi pakankami vietos valdžios pajėgumai, viešosios politikos funkcijų decentralizacijos balansas, tinkama koordinavimo ir efektyvi centrinės valdžios stebėsenos sistema, apie kurią įstatymo projekte nėra kalbama. Audito metu nustatyta, kad šalies mastu nevertinama, kokias funkcijas efektyviausiai gali vykdyti centrinė valdžia, o kokias – vietos savivalda. Be to, savivaldybių vykdomų funkcijų skirstymas į savarankiškąsias ir valstybines bei sukurti atskiri jų vykdymo ir finansavimo mechanizmai nelemia efektyvesnio funkcijų vykdymo, racionaliausio viešųjų finansų naudojimo ir nepagerina viešųjų paslaugų kokybės. Įgyvendinant audito metu pateiktas rekomendacijas, Vyriausybė yra numačiusi savivaldybių vykdomų funkcijų sistemos peržiūrą 2021–2030 m. nacionalinės pažangos programos projekte. Planuojama, kad per programos įgyvendinimo laikotarpį dalis valstybės kartu su savivaldybėmis vykdomų funkcijų, dėl kurių atlikti vertinimai ir nustatyta, kuriuo lygiu jas vykdyti yra efektyviausia, 2030 m. sieks 100 proc. Taigi regionų plėtros taryboms sudarius galimybę būti regioninio lygmens kompetenciją turinčiu subjektu, svarbu, kad savivaldybių funkcijos būtų vykdomos optimaliu lygiu ir regionų plėtros tarybų funkcijos koreliuotų su sistemine savivaldybių vykdomų funkcijų peržiūra. Pritarti 3.
4 <...> Tam, kad būtų sumažintas neapibrėžtumas dėl Tarybų veiklos finansinių rezultatų, išvengta papildomos rizikos vietos valdžios, o kartu ir viso valdžios sektoriaus finansų tvarumui bei įvertinus Taryboms numatomas vykdyti funkcijas bei joms finansuoti numatomus lėšų šaltinius, siūlytume Įstatymo projekto 16 straipsnio 4 dalyje numatyti draudimą Taryboms skolintis lėšas. Pritarti Žr. Audito komiteto 4 pasiūlymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Kęstutis Masiulis, 2019-12-19 Argumentai: aiškesnis, paprastesnis, lengvai atpažįstamas, istoriškai pagrįstas ir unikalus terminas „Seimelis“ daug labiau tinka nei biurokratinė sudėtinga trijų žodžių formuluotė. Seimeliai – kaip regiono atstovų sueigos, spręsti regiono rūpesčių, įteisinta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1565 m. valdovo Žygimanto Augusto privilegija. Pasiūlymai:
Visame įstatyme pakeisti terminą „Regiono plėtros taryba“ į istorinį „Seimelis“
pagrindiniame komitete
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
regioninės plėtros įstatymo projektui Nr. XIIIP-4280 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo projektas Nr. XIIIP-4280, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas Nr.
VIII-1889 (toliau – keičiamas įstatymas) yra tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4294, todėl siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnį nauja dalimi, ją susiejant su Strateginio valdymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinama Strateginio valdymo metodika, numatant, kad šiuose dokumentuose bus nustatyta nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo, priežiūros ir atsiskaitymo tvarka. Taip pat įvertinant planavimo dokumentų tvirtinimo, o ne rengimo, svarbą, siekiant teisinio nuoseklumo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 ir 7 pastaboms, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimoas įgyvendinimas planavimas
įgyvendinimas planuoti planuojamas yra rengiami šiešiuose planavimo dokumentai dokumentuose:
1) Nacionalinis Nacionaliniame pažangos planas plane;
2) Vyriausybės tvirtinamos nacionalinės plėtros programos programose:
a) Regionų plėtros programa programoje;
b) plėtros programos programose, kuriose nustatytomis pažangos priemonėmis įgyvendinamos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytos regioninio vystymo nuostatos;
3) regionų plėtros planai planuose. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo, priežiūros ir atsiskaitymo už pasiektą pažangą tvarka nustatoma Strateginio valdymo įstatyme ir Vyriausybės tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje.“ Pritarti 2.
Audito komitetas, 2020-04-15
1 Argumentai: Šalies viešajame sektoriuje šiuo metu veikia 8 teisinių formų institucijos: 78 proc. sudaro biudžetinės įstaigos, 15 proc.
Nr. 495 patvirtino Viešojo sektoriaus sistemos tobulinimo gaires, skirtas viešojo sektoriaus įstaigų valdymui tobulinti ir jų kompetencijai išgryninti. Šių gairių rengėjai – Vidaus reikalų ministerija – jomis siekė optimizuoti visą viešojo sektoriaus įstaigų tinklą. Tad šiose gairėse yra nustatyti kriterijai dėl teisės formos parinkimo institucijai. Tačiau Valstybės kontrolė 2020 m. sausio 23 d. Nr. YE-1 „Viešojo sektoriaus institucinės sandaros apžvalgoje“ pabrėžia, kad teisinių formų įvairovė yra koncentruota politiką įgyvendinančiose institucijose, kurių didžioji dalis veikia vietos valdžios lygiu. Nepaisant to, kad naujos institucijos gali būti steigiamos tik esant neišvengiamai būtinybei, projekto nuostatomis siekiama įtvirtinti dar vieną naujos teisinės formos instituciją viešajame sektoriuje – Regioninės plėtros tarybas. Akcentuotina ir tai, kad nesant aiškaus pagrindimo dėl naujo juridinio asmens steigimo, su siūlymu steigti naują viešojo sektoriaus įstaigą, kartu nebuvo pateiktas išsamus siūlomo sprendimo pagrindimas, apimantis visų galimų alternatyvų analizės rezultatus.
Juridiniams asmenims, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga, įstatymais yra nustatomi konkretūs veiklos tikslai, jie gali būti suderinami su regionų plėtros tarybų (kaip institucijų) faktiškai vykdoma administracinio reglamentavimo funkcija, nes numatyta tik viena tokio pobūdžio funkcija – tvirtinti regiono plėtros planą. Be to, juridinių asmenų formoms – viešosioms įstaigoms – taikomos bendrosios nuostatos keliais aspektais neatitinka regionų plėtros tarybų veiklos ypatumų. Įvertinant tai, manytina, kad nėra būtinybės steigti naujos teisinės formos juridinį asmenį, tokiu būdu dar labiau išbalansuojant Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigų sistemą. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 16 pastabai, siūlytina projekto nuostatomis neįtvirtinti dar vienos naujos teisinės formos institucijos, numatant, kad regioninės plėtros taryboms taikoma viena iš įprastinių viešųjų juridinių asmenų formų viešajame sektoriuje – viešoji įstaiga. Pasiūlymas:
1Pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Regiono plėtros taryba yra pagal šį įstatymą įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Regiono plėtros tarybos teisinė forma – regiono plėtros tarybaviešoji įstaiga. Regiono plėtros tarybos pavadinime turi būti žodžiai „regiono plėtros taryba“ ir nurodytas apskrities pavadinimas. Regiono plėtros tarybos buveinė turi būti tos apskrities, kurios savivaldybės įsteigė regiono plėtros tarybą, teritorijoje.“
komitetui pakeisti Viešųjų įstaigų įstatymą Nr. I-1428 papildant nuostata dėl įstatymo taikymo išimties: „1¹ straipsnis.
Įstatymo taikymo išimtis Šio įstatymo nuostatos regionų plėtros taryboms taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos regionų plėtros įstatymui.“
įstatymo projektą įregistruoti ir įtraukti į įstatymų projektų Nr. XIIIP-4280 – XIIIP-4286 paketą. Pritarti
3Audito komitetas,
2020-04-15
22 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 15 ir 17 pastaboms, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) svarsto ir teikia pasiūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir kitoms Vyriausybės tvirtinamus planavimo dokumentus rengiančioms valstybės institucijoms, įstaigoms dėl Regionų plėtros programos ir kitų Vyriausybės tvirtinamų planavimo dokumentų, kurių įgyvendinimas turės gali turėti poveikį regiono plėtrai, projektų;“
4Audito komitetas,
2020-04-15
43 N Argumentai: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje yra pateiktas baigtinis su regiono plėtros tarybos veikla susijusių ribojimų sąrašas, tarp kurių – draudimas suteikti paskolas. Kadangi tokiame ribojimų sąraše draudimo skolintis ar kitaip prisiimti finansinius įsipareigojimus nėra, manytina, kad regionų plėtros tarybos tokią teisę turėtų. Siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme įtvirtintų taisyklių laikymąsi regioniniu lygmeniu, sumažinti neapibrėžtumus dėl regionų plėtros tarybų veiklos finansinių rezultatų, išvengti papildomos rizikos vietos valdžios, o kartu ir viso valdžios sektoriaus finansų tvarumui bei įvertinus regionų plėtros taryboms numatomas vykdyti funkcijas bei joms finansuoti numatomus lėšų šaltinius, pritariant Finansų ministerijos nuomonei, siūlytina numatyti draudimą regionų plėtros taryboms skolintis lėšas.
Pasiūlymas:
1Papildyti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3) prisiimti skolinius įsipareigojimus;“
įstatymo 16 straipsnio 4 dalies
5Audito komitetas,
2020-04-15
113 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 11 savo pasiūlymu pasiūlė regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatyti, kas konkrečiai atliks regiono plėtros tarybos vidaus auditą vadovaujantis Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatomis, siekiant teisinio nuoseklumo, siūlytina patikslinti ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Papildyti keičiamo įstatymo18 straipsnio 1 dalį nauju 13 punktu ir jį išdėstyti taip: „13) vidaus auditą atliekantis subjektas ir tvarka.“
6Audito komitetas,
2020-04-15
111 Argumentai: Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas tvirtina administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas. Tačiau darbuotojų darbo užmokesčio dydis ar jo nustatymo sąlygos nėra apibrėžtos. Pažymėtina, kad darbo apmokėjimo sąlygos regiono plėtros tarybos kolegijos nariams yra aptariamos keičiamame įstatyme. Svarstytina, kodėl šių dviejų kategorijų subjektams teisinis reguliavimas dėl darbo apmokėjimo sąlygų būtų įtvirtinamas skirtingos juridinės galios teisės aktuose.
Įvertinant tai, kad šių juridinių asmenų dalyviais galėtų būti savivaldybės, taip pat tai, kad didžiąją jų lėšų dalį sudarytų valstybės ir šiuos juridinius asmenis įsteigusių savivaldybių biudžetų lėšos, manytina, jog būtų tikslinga regionų plėtros tarybų administracijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas aptarti tiesiogiai keičiamame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad toks neapibrėžtas reguliavimas laikytinas ydingu, siūlytina tikslinti nuostatas numatant, kad Vyriausybė nustatytų regionų plėtros tarybų administracijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo 21 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta regionų plėtros tarybų administracijų direktorių ir administracijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka tvirtina administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo
įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje numatytas reikalavimas į regionų plėtros tarybų kolegiją deleguoti tik tuos partnerių atstovus, kurie yra nepriekaištingos reputacijos. Įvertinant regiono plėtros tarybos kolegialaus organo ‒ kolegijos – keičiamame įstatyme numatytą svarbų vaidmenį regionuose atliekant nacionalinės regioninės politikos funkcijas, be visų kitų funkcijų, numatytų keičiamo įstatymo 23 straipsnyje, svarbą, manytina, kad toks reikalavimas yra nepakankamas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimas būtų nustatytas ir regiono savivaldybių tarybų į Kolegiją deleguotiems atstovams, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 24 pastabai, tikslintina keičiamo įstatymo 22 straipsnio atitinkamos dalys. Pasiūlymas:
1Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Į Kolegiją deleguojami partnerių atstovai turi dirbti, vykdyti verslą ar gyventi regiono, į kurio regiono plėtros tarybos Kolegiją yra deleguojami, teritorijoje ir būti nepriekaištingos reputacijos.
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“ 2.
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“
įstatymo 22 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6.
Regiono savivaldybių tarybų ir partnerių į Kolegiją deleguoti atstovai turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“ 3.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“
dalimi.
8Audito komitetas,
2020-04-15
3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 7 savo pasiūlymu pasiūlė, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimas būtų taikomas visiems regionų tarybos kolegijos nariams, siekiant teisinio nuoseklumo, siūlytina patikslinti ir keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kolegijos nario, kuris yra savivaldybės
meras ar savivaldybės tarybos deleguotas savivaldybės tarybos narys, įgaliojimai pasibaigia, kai pasibaigia ar nutrūksta mero ar atitinkamai savivaldybės tarybos nario įgaliojimai. Kolegijos nario, kuris yra deleguotas savivaldybės tarybos, įgaliojimai taip pat pasibaigia ir šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kai paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.“
9Audito komitetas,
2020-04-15
43 Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto suformuluotą 7 pasiūlymą, reikalinga patikslinti keičiamo įstatymo atitinkamas nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kai jis nebeatitinka bent vieno iš šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje ar
10Audito komitetas,
metu galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad priimant sprendimus pirmenybė turi būti teikiama viešiesiems interesams, kad būtų užkirstas kelias kilti interesų konfliktams. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta pareiga regionų plėtros tarybos kolegijos nariui apie esamą viešųjų ir privačių interesų konfliktą informuoti šios kolegijos pirmininką. Tačiau analogiška pareiga regionų plėtros tarybų administracijos darbuotojams nėra numatyta.
Atsižvelgiant į tai, kad dauguma kylančių interesų konfliktų yra prognozuojami, juos galima iš anksto numatyti ir, imantis atitinkamų prevencinių priemonių, nesunkiai suvaldyti, t. y. apskritai neleisti bet kokiam interesų konfliktui atsirasti ir realizuotis, siūlytina numatyti pareigą regionų plėtros tarybų administracijos darbuotojams vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto bei teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus. Keičiamame įstatyme nereglamentuota, kokiu būdu (viešo konkurso ar kt.) bus atrenkami regioninės plėtros tarybos administracijos darbuotojai ir kokie kvalifikaciniai reikalavimai bus taikomi kandidatams. Manytina, kad siekiant skaidrumo, būtina keičiamą įstatymą papildyti nuostatomis, susijusiomis su minėtų darbuotojų įdarbinimu ir atranka. Įvertinant Audito komiteto 7 pasiūlymą dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo taikymo visiems regionų tarybos kolegijos nariams, siekiant teisinio nuoseklumo, siūlytina šį reikalavimą taikyti ir administracijos direktoriui bei administracijos darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 28 pastabai, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 26 straipsnį. Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Regiono plėtros tarybos administracijos direktorius ir administracijos
darbuotojai negali būti regiono plėtros tarybos, kurioje jie dirba, Kolegijos nariais. Regiono plėtros tarybos administracijos direktorius ir administracijos darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus, turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji suprantama pagal šio įstatymo
konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus.“
2Papildyti keičiamo įstatymo 26 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7.
Asmenys į regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus pareigas ir administracijos darbuotojų pareigas, nustatytas Vyriausybės patvirtiname pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąraše, priimami konkurso, organizuojamo ir vykdomo Vyriausybės nustatyta tvarka, būdu. Į kitas administracijos darbuotojų pareigas priimama Darbo kodekse nustatyta tvarka.“
11Audito komitetas,
2020-04-15
Argumentai: Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad regiono plėtros tarybos administracijos direktorius privalo užtikrinti metinių finansinių ataskaitų rinkinio parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliekamas) visuotiniam dalyvių susirinkimui ir Juridinių asmenų registrui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, viešojo sektoriaus subjektai šių duomenų neteikia Juridinių asmenų registrui. Tačiau pritariant projekto iniciatorių nuostatai, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada, kai toks auditas atliekamas, turėtų būti teikiamas Juridinių asmenų registrui, būtina patikslinti keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes. Vadovaujantis Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatomis, viešojo juridinio asmens, kurį yra įsteigę keli steigėjai, vidaus auditą atlieka steigėjų bendru sprendimu tame viešajame juridiniame asmenyje įsteigta vidaus audito tarnyba ar vieno iš steigėjų vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta kas atliks regionų plėtros tarybų vidaus auditą. Taip pat keičiamo įstatymo 28 straipsnyje siūlytina įtvirtinti ne teisę, o pareigą atlikti regiono plėtros tarybos finansinį auditą esant atitinkamoms sąlygoms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta tikslintinos keičiamo įstatymo 28 straipsnio nuostatos.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinys, metinė veiklos ataskaita ir auditas
ataskaitų rinkinys ir metinė veiklos ataskaita rengiami ir skelbiami Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Regiono plėtros taryba turi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti Regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir, kai atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas, audituotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada, metinę veiklos ataskaitą ir finansinių ataskaitų auditoriaus išvadą (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliekamas). Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti dokumentai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo dienos neatlygintinai skelbiami Juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainėje. 3. Regiono plėtros tarybos finansinisfinansinių ataskaitų auditas gali turi būti neatliekamas, jeigu paskutinę finansinių metų dieną finansinės būklės ataskaitoje nurodyto turto vertė neviršija 1 800 000 eurų arba jeigu pajamos per ataskaitinius finansinius metus neviršija 3 500 000 eurų. 4. Regiono plėtros tarybos vidaus auditas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu. Kas atlieka regiono plėtros tarybos vidaus auditą, nustatoma regiono plėtros tarybos nuostatuose. Regiono plėtros tarybos vidaus auditas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 3 finansinius metus.“ Pritarti 12.
Audito komitetas, 2020-04-15 * Argumentai: Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nacionalinės regioninės politikos institucinei sistemai yra sunku pereiti į kitą kokybinį lygmenį, pagrįstą valstybės ir savivaldybių bei savivaldybių tarpusavio pasitikėjimu, bendradarbiavimo kultūra ir bendrų problemų sprendimu. Tačiau abejotina, ar keičiamo įstatymo nuostatomis pavyks sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą ir užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą bei aukštą gyvenimo kokybę juose, nes neieškota alternatyvių sprendimų galimybių kaip būtų galima plėsti regionų tarybų funkcijas, kad tokiose srityje kaip profesinis mokymas, sveikatos priežiūra, viešasis transportas ir pan., būtų priimami bendri regioninės institucijos jungtiniai sprendimai. Audito komiteto nuomone, būtina regionų plėtros tarybų funkcijas ir atsakomybes praplėsti joms priskiriant papildomas, nei numatyta keičiamame įstatyme, konkrečias funkcijas, kurių vykdymas galėtų tikslingiausiai būti įgyvendinamas regioniniu lygmeniu, siekiant aukštesnės kokybės paslaugų teikimo ir kaštų optimizavimo srityse. Pasiūlymas:
Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui įgalinti regionų plėtros tarybas priskiriant joms papildomas, nei numatyta keičiamame įstatyme, funkcijas. Pritarti
13Audito komitetas,
2020-04-15 * Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294 ir jo lydinčiuosius projektus yra pripažinusi prioritetiniais įstatymų projektais, kurių svarstymas kaip įmanoma greičiau turėtų įvykti Seimo pavasario sesijoje siekiant visapusiškai pasirengti įstatymų įgyvendinimui, įvertinant tai, kad Regioninės plėtros įstatymo projektas Nr.
XIIIP-4280 ir lydintieji įstatymų projektai yra tiesiogiai susiję su Strateginio valdymo įstatymo projektu, todėl turėtų būti svarstomi paraleliai, siekiant užtikrinti abiejų teisės aktų teisinį nuoseklumą, sistemiškumą, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabai, siūlytina suderinti atitinkamų įstatymų projektų įsigaliojimo datas. Pasiūlymas:
Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui suderinti įstatymų projektų Nr. XIIIP-4280 ir XIIIP-4294 bei jų lydinčiųjų įstatymų projektų įsigaliojimo datas. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: I. Šimonytė. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Audito komiteto biuro patarėja Asta Rubežė ir vyresnioji specialistė Diana Andriūnaitė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2020-05-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės patarėja Eglė Šarkauskaitė, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vyresnysis patarėjas Andrius Valickas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Finansų ministerijos Investicijų departamento Investicijų politikos skyriaus patarėja Jolanta Vaičiūnienė, Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas, Utenos regiono plėtros tarybos pirmininkas, Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vadovė Vaiva Budzevičienė, Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Darbo tarybos pirmininkas Nerijus Čepauskas, Asociacijos
„Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė Klaudija Kionies. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 3 dalyje „labiau išsivystęs regionas“ apibrėžiamas kaip vieną požymių nurodant, kad tai yra „Vyriausybės sudarytas regionas“. Pagal to paties straipsnio 4 dalį regionu laikoma apskritis, kurioje yra įsteigta regiono plėtros taryba. Tokiu atveju Vyriausybė regiono sudaryme nedalyvauja, t. y. apskritis savaime laikoma regionu pagal įstatymo apibrėžimą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad regionas, apimantis apskritį, kurioje yra įsteigta regiono plėtros taryba, pagal minėtus apibrėžimus negalėtų būti laikomas labiau išsivysčiusiu regionu, net jeigu ir atitiktų reikalavimus, straipsnio 3 dalyje keliamus bendrojo vidaus produkto dydžiui. Svarstytina, ar būtent toks teisinis reguliavimas turėtas omenyje, ir ar labiau išsivysčiusiu regionu negalėtų būti laikoma ir konkreti apskritis, atitinkanti reikalavimus bendrajam vidaus produktui. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Labiau išsivystęs regionas – Lietuvos Respublikos
Vyriausybės sudarytas regionas, kurio bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui, išreikštas perkamosios galios standartais, yra aukštesnis už Europos Sąjungos vidurkį.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje regionas apibrėžiamas dvejopai – kaip apskritis, kurioje yra įsteigta regiono plėtros taryba, arba kaip teritorija, Vyriausybės sudaryta iš kelių bendras ribas turinčių teritorijos administracinių vienetų. Antrajam variantui, be kita ko, priskiriami ir keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatytais atvejais sudaromi regionai, kurie gali sutapti su apskrities teritorija tuo atveju, kai toje apskrityje nėra regiono plėtros tarybos.
Pagal projekto nuostatas nėra aišku, ar šių skirtingų tipų regionų teritorijos gali tarpusavyje visiškai ar iš dalies sutapti, t. y. ar tam tikra teritorijos dalis (teritorijos administracinis vienetas) gali priklausyti keliems regionams vienu metu. Taip pat šiame kontekste lieka neaišku, kokiu tikslu keičiamame įstatyme apibrėžiamas ir gali būti sudaromas antrasis regiono tipas, nes tokiam regionui (netgi ir tuo atveju, kai jo ribos neapimtų kitų regionų teritorijų) nebūtų taikoma dauguma pagrindinių keičiamo įstatymo nuostatų – jame nebūtų sudaroma regiono plėtros taryba, nebūtų rengiamas ir tvirtinamas regiono plėtros planas, jis negalėtų naudotis kompetencijų centro paslaugomis ir pan. Tai reiškia, kad tokie regionai negalėtų naudotis dauguma keičiamo įstatymo nustatytų regioninės politikos įgyvendinimo priemonių. Atsižvelgus į keičiamo įstatymo taikymo apimtį svarstytina, ar pirmajam regiono tipui nereikėtų priskirti regionų, nesutampančių su apskrities teritorija, tačiau neapimančių kitų regionų teritorijos dalių (kartu jiems suteikiant visas keičiamo įstatymo numatomas regiono teises ir galimybes), ir ar nereikėtų antrojo regiono tipo apibrėžti atskira sąvoka, savo turiniu ir keičiamo įstatymo taikymo apimtimi nesutampančia su „regiono“ sąvoka. Pritarti iš dalies Argumentai:
Vyriausybės sudaromo regiono teritorija gali persidengti su apskrities, kurioje įsteigta regiono plėtros taryba, teritorija, todėl regionų plėtros tarybų steigimas ir veikla Vyriausybės sudarytuose regionuose yra netikslingas, kadangi taip būtų sudarytos sąlygos persidengti regionų plėtros tarybų veiklos teritorijoms ir būtų neaišku, kuri regiono plėtros taryba yra atsakinga už tam tikros regiono teritorijos plėtros planavimą, įgyvendinimo rezultatus.
Vyriausybės sudaryti regionai – Sostinės regionas ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas kartu apima visas šalies apskritis. Remiantis šiuo padalijimu kiekvieno iš nurodytų regionų vystymui Lietuvai bus skiriamos ES struktūrinės paramos lėšos 2021–2027 m. Atsižvelgiant į susiklosčiusią „regiono“ sąvokos vartojimo praktika yra netikslinga įvesti naują sąvoką, skirtą vienam iš regionų tipų. Siekiant aiškesnio „regiono“ sąvokos reglamentavimo siūlome pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį:
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Regionas – apskritis, kurioje yra įsteigta regiono plėtros
taryba, arba iš vienos ar kelių bendras ribas turinčių apskričių ar kelių bendras ribas turinčių savivaldybių Vyriausybės sudaryta teritorija.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
53 Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas tikslintinas nurodant, kad turimos omenyje ekonominės ar socialinės aplinkos sąlygos (toje) teritorijoje. Nepritarti Teritorijoje gali būti reikalinga prisitaikyti tiek prie pasikeitusių ekonominės ar socialinės aplinkos sąlygų toje teritorijoje, tiek prie tą teritoriją įtakojančių išorinių ekonominės ar socialinės aplinkos sąlygų (pvz., kitų šalies teritorijų, visos šalies, globalių ir pan.). 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Svarstytina, ar neturėtų būti tikslinama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, pateikianti nuorodą į Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo sąvokų apibrėžimus. Keičiamame įstatyme vartojamos ne tik Strateginio valdymo įstatymo (kurio projektas Nr. XIIIP-4294 yra registruotas Seime) 3 straipsnyje apibrėžtos sąvokos, bet ir 6–8 straipsniuose apibrėžtų planavimo dokumentų tipų pavadinimai, kurie nepatenka į sąvokų apibrėžimus, tačiau keičiamame įstatyme taip pat yra vartojami jų neapibrėžiant ir papildomai neatskleidžiant jų turinio. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ir į tai, kad Regioninės plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-4280 įsigaliojimo data numatoma 2020 liepos 1 d., o Strateginio valdymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294 įsigaliojimo data numatoma 2021 m. sausio 1 d. ir siekiant sklandaus Regioninės plėtros įstatymo nuostatų įgyvendinimo, siūlome aktualias sąvokas, reglamentuojančias planavimo dokumentus, kurios yra apibrėžtos Strateginio valdymo įstatymo projekte, detalizuoti projekte Nr. XIIIP-4280(2). Pasiūlymas:
taip:
„2. Išankstinė sąlyga – Regionų plėtros programoje nustatytas
reikalavimas, skirtas užtikrinti Nacionaliniame pažangos plane Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamuose planavimo dokumentuose nustatytų pažangos uždavinių veiksmingąam ir rezultatyvųiam įgyvendinimąui užtikrinti, kurį įgyvendinus įgyjama teisė regiono plėtros plano pažangos priemonėms įgyvendinti naudoti Regionų plėtros programoje numatytas numatytus finansinius išteklius pažangos lėšas.“ Pasiūlymas:
2Išbraukti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį:
„6. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos, suprantami taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme.“ Pasiūlymas: 3.
Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo planavimas
įgyvendinimuias planuotijamas yra rengiami šie šiuose planavimo dokumentaiuose:
1) Nacionalinis pažangos planas;
2) Vyriausybės tvirtinamos nacionalinės plėtros programos:
a) Regionų plėtros programaoje;b2) kitose Vyriausybės tvirtinamose plėtros programose, kuriomis kuriose nustatytomis pažangos priemonėmis įgyvendinamos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytos regioninio vystymo nuostatos;
3) regionų plėtros planaiuose. 2. Regionų plėtros programa – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentas, kuriame, siekiant įgyvendinti Valstybės pažangos strategiją ir jos pagrindu Vyriausybės patvirtintus planavimo dokumentus, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, nustatoma:
1) regionų socialinės, ekonominės ir demografinės būklės ir vystymosi tendencijų lyginamosios analizės pagrindiniai duomenys;
2) regionų plėtros uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai konkrečių regionų lygmeniu;
3) tikslinių teritorijų (jeigu tokias yra išskyrusi Vyriausybė ar jos įgaliota institucija) vystymo tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai;
4) išankstinės sąlygos;
5) preliminarūs regionams skirti finansiniai ištekliai. 3. Regionų plėtros programa rengiama ir tvirtinama vadovaujantis šiuo įstatymu ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Regionų plėtros programos įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Vyriausybės nustatyta tvarka. 4.
Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas:
1) pateikiama išsami konkretaus regiono situacijos analizė,
įgyvendinimo poveikis konkretaus regiono lygmeniu;
3) prireikus detalizuojamos konkrečiam regionui Regionų plėtros programoje nustatytos išankstinės sąlygos;
ir (ar) projektai, nurodomi preliminarūs kiekvienai priemonei ir (ar) projektui įgyvendinti reikalingi finansiniai ištekliai;
6) nustatomi rezultato rodikliai. 5. Regionų plėtros planai rengiami, įgyvendinami, jų įgyvendinimo stebėsena, vertinimas, priežiūra ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „3) vykdant plėtros programose Vyriausybės patvirtintuose planavimo dokumentuose nustatytas pažangos priemones, kuriomis įgyvendinamos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytos regioninio vystymo nuostatos;“. Atitinkamai keistinas šio straipsnio 1 dalies 5 punktas. Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 11. Pasiūlymas:
taip: „1) tvirtina Nacionalinį pažangos planą, Regionų plėtros programą ir kitas nacionalines plėtros programas, kuriomis įgyvendinamos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytos regioninio vystymo nuostatos;“. Pasiūlymas: 6.
Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „2) teikia pasiūlymus kitoms valstybės institucijoms pasiūlymus dėl strateginio lygmens Vyriausybės tvirtinamų planavimo dokumentų, plėtros programų ir nacionalinių Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programavimo dokumentų, reikalingų nacionalinės regioninės politikos tikslui, uždaviniams įgyvendinti;“ Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „5) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka stebi regionų plėtros planų rezultatų rodiklių, išankstinių sąlygų įgyvendinimo pažangą ir teikia pasiūlymus regionų plėtros taryboms dėl regionų plėtros planų tikslinimo, kad būtų pasiekti poveikio ir rezultato rodikliai konkrečiame regione ir įgyvendintos išankstinės sąlygos;“. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „3) pagal kompetenciją vertina, ar regionų plėtros planų ir jų pakeitimųo projektai dera su strateginiais Vyriausybės patvirtintų planavimo dokumentų tikslais ir pažangos uždaviniais atitinkamose valstybės veiklos srityse.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-17 Atkreipiame dėmesį į tai, kad keičiamo įstatymo, kuris pagal projekto 2 straipsnio 1 dalį įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d., sąvokų dalis pagal 2 straipsnio 6 dalį būtų suprantama taip, kaip jos apibrėžtos Strateginio valdymo įstatyme, kuris, jeigu būtų priimtas, pagal projekto Nr. XIIIP-4294 16 straipsnio 1 dalį įsigaliotų tik 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgti Žr. komiteto pasiūlymus prie Teisės departamento pastabos Nr. 4. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-174 Keičiamo įstatymo 4 straipsnio pirmojo sakinio nuostata, kad planavimo dokumentai „yra rengiami“ diskutuotina, nes planavimo dokumentų rengimas, pats savaime, nereiškia, kad parengtas dokumentas taps teisės aktu (sprendimu).
Teisiniu požiūriu yra svarbus planavimo dokumentų tvirtinimas (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 punktas, 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas) Atsižvelgti Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 3 prie Teisės departamento pastabos Nr. 4. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 punkte pakaktų nurodyti tik planavimo dokumentus, o formuluotėje „Vyriausybės tvirtinamos nacionalinės plėtros programos“ žodžius
„Vyriausybės tvirtinamos“ išbraukti, nes Vyriausybės įgaliojimai tvirtinti
šias programas jau yra nurodyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 punkte ir neturėtų būti kartojami 4 straipsnio 2 punkto formuluotėje. Be to, Vyriausybė tvirtina visus keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nurodytus planavimo dokumentus (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 punktas). Regionų plėtros tarybos tvirtina 3 punkte nurodytus regionų plėtros planus (12 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau jos straipsnio 3 punkte nėra nurodomos. Atsižvelgti Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios sąvokos perkeliamos iš Strateginio valdymo įstatymo projekto, keičiasi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies formuluotė. Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 4. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-173 Svarstytina, ar keičiamo įstatymo II skyriuje apibrėžiant nacionalinės regioninės politikos tikslus, uždavinius, planavimą ir įgyvendinimą, visų pirma neturėtų būti apibrėžta pati nacionalinės regioninės politikos sąvoka. Nepritarti Nacionalinės regioninės politikos samprata ir jos esmė atskleidžiama keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nustatant nacionalinės regioninės politikos tikslą ir jo įgyvendinimo uždavinius.
Nacionalinės regioninės politikos sąvokos keičiamame įstatyme apibrėžimas būtų perteklinis ir dubliuotų nacionalinės regioninės politikos tikslą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 punktas tikslintinas, nes pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą administracinis reglamentavimas apibrėžiamas kaip veikla, ir dėl to jis turėtų būti vykdomas, o ne „nustatomas“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nustatant vykdant administracinį reglamentavimą ir
(ar) nustatant viešųjų paslaugų teikimo režimą tvarką, darantįčius įtaką atskirų regionų socialinei ir ekonominei plėtrai, siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose;“. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-175111348 Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 punkto bei 12 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos, nurodančios regionus, esančius „prie kaimyninių valstybių bendrų <...> sienų“ tikslintinos, nes ši loginė konstrukcija reiškia tik tuos Lietuvos regionus, kurie yra greta dviejų ar daugiau užsienio valstybių bendrų sienų (pvz., Lietuvos regionas ties Baltarusijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sienų susikirtimu), nors greičiausiai turėta omenyje bendra Lietuvos ir kaimyninės valstybės siena (pavyzdžiui, kaip keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 punkte), o ne kelių kaimyninių valstybių bendra siena. Pritarti Pasiūlymas: 1.
Pritarti Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„4) skatinant investicijas ir bendradarbiavimą,
skirtus spręsti regionų, esančių prie kaimyninių valstybių bendrų Lietuvos ir kaimyninės valstybės bendros sausumos ar jūrų sienų jūros sienos, nustatytas bendras problemas nustatytoms bendroms problemoms spręsti;“. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „8) pagal kompetenciją dalyvauja rengiant programas, skirtas spręsti regionų, esančių prie kaimyninių valstybių bendrų Lietuvos ir kaimyninės valstybės bendros sausumos ar jūrų sienų jūros sienos problemoms spręsti, ir vykdant jų įgyvendinimo stebėseną;“. Atitinkamai tikslinamas ir 7 straipsnio 4 punktas. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15 Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 punkte santrumpa
„toliau - priemonės“ pateikiama nekorektiškai, nes toliau keičiamo įstatymo
tekste daugelį kartų žodis „priemonės“ vartojamos kita reikšme, o vienintelį kartą 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte tinkanti pagal prasmę santrumpa nėra vartojama. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) vykdant regionų plėtros planų pažangos priemonėms (toliau
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-17 Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, Vyriausybė vidaus reikalų ministro siūlymu priima
“sprendimą dėl <...> šios apskrities įtraukimo į regioną, sudaromą iš
kelių bendras ribas turinčių apskričių“ tiek, kiek regiono sudarymas numatomas tik apskričių, o ne savivaldybių lygmeniu, nesuderinta su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateiktu regiono sąvokos apibrėžimu
„<...> arba iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių“
bei su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 punkto formuluote, pagal kurią Vyriausybė „sudaro regionus iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių“. Pastaba nebeaktuali Komitetas pritarė Seimo narės G. Burokienės pasiūlymui Nr. 2 ir šis straipsnis yra išbraukiamas. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
17 Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte vartojama sąvoka „planavimo dokumentai“. Ši sąvoka gali apimti su regionine plėtra nesusijusius teritorijų planavimo ar strateginio planavimo dokumentus, todėl reikėtų patikslinti, kokie būtent planavimo dokumentai turimi omenyje. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo
ir jį išdėstyti taip:
„7) vertina planavimo dokumentų, norminių teisės aktų ir jų projektų,
turinčių ar galinčių turėti skirtingą įtaką atskiroms Lietuvos Respublikos teritorijoms, poveikį regionų plėtrai, teikia jų rengėjams (prireikus – Vyriausybei) išvadas, ar planavimo dokumentai, norminiai teisės aktai, jų projektai atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą, įgyvendinimo uždavinius, ir pasiūlymus dėl jų tobulinimo;“. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21 Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas tikslintinas nustatant kam ministerijos teikia pasiūlymus ir išvadas dėl Regionų plėtros programos – Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai ar kokiems kitiems subjektams.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo
ir jį išdėstyti taip:
„1) pagal kompetenciją teikia pasiūlymus ir išvadas Vidaus
reikalų ministerijai pasiūlymus ir išvadas dėl Regionų plėtros programos;“
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11331 2,6 Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 ir punkte, 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose nurodomi planavimo dokumentai ir teisės aktai, kurie „turės poveikį regiono plėtrai“. Svarstytina, ar visais šiais atvejais galima užtikrintai teigti, jog atitinkami dokumentai ar teisės aktai tikrai turės tokį poveikį, ir ar šis terminas neturėtų būti tikslinamas nurodant dokumentus, „galinčius turėti“ atitinkamą poveikį. Be to, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose nėra aišku, kokioje stadijoje teikiami atitinkami pasiūlymai – tik rengiant atitinkamus dokumentus, ar ir jiems galiojant. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į šią Teisės departamento pastabą ir į Seimo narių P. Urbšio ir G. Burokienės pasiūlymą Nr. 5, siūlome tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Pasiūlymas:
1Pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Vidaus reikalų ministerijos teikimu svarsto Regionų
plėtros programos, kitų Vyriausybės tvirtinamų planavimo dokumentų, kurių įgyvendinimas turės gali turėti poveikį regionų plėtrai, projektus; teikia išvadas dėl šių dokumentų Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai išvadas dėl šių dokumentų;“. Pasiūlymas: 2.
Pasiūlymas:
2Pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) teikia pasiūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir kitoms ministerijoms dėl teisės aktų, kurių įgyvendinimas turės gali turėti poveikį regiono plėtrai, projektų;“. Argumentai: Atsižvelgiant į šią Teisės departamento pastabą ir į Teisės departamento pastabą Nr. 17 siūlome tikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „2) svarsto ir teikia pasiūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir kitoms Vyriausybės tvirtinamus planavimo dokumentus rengiančioms valstybės institucijoms, įstaigoms dėl Regionų plėtros programos ir kitų Vyriausybės tvirtinamų planavimo dokumentų, kurių įgyvendinimas turės gali turėti poveikį regiono plėtrai, projektų;“. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos „pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo“ nustato regiono plėtros tarybos statusą ir turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Regiono plėtros taryba yra pagal šį įstatymą įsteigtas pelno
nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Regiono plėtros tarybos teisinė forma – regiono plėtros taryba. Regiono plėtros tarybos pavadinime turi būti žodžiai „regiono plėtros taryba“ ir nurodytas apskrities pavadinimas. Regiono plėtros tarybos buveinė turi būti tos apskrities, kurios savivaldybės įsteigė regiono plėtros tarybą, teritorijoje.“ 17.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32 Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkto loginė konstrukcija tikslintina, nes siūloma nuostata numato kreipimąsi į bet kokią bet kokius planavimo dokumentus rengiančią instituciją, tačiau pasiūlymo turinys ribojamas Regionų plėtros programa ir Vyriausybės tvirtinamais planavimo dokumentais, kurių įgyvendinimas turės poveikį regiono plėtrai. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 15 (dėl keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punkto). 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įstaigų požymių išvardijimas „teikiančių tyrimų, analizės, prognozavimo ir konsultavimo paslaugas“ yra perteklinis, nes šie į ekspertinių valstybės įstaigų sąrašą įtraukiamų įstaigų požymiai jau yra išvardyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 punkte, kuriame pateikta atitinkama santrumpa. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kompetencijų centrą sudaro į Vyriausybės patvirtintą ekspertinių
valstybės įstaigų sąrašą įtrauktų įstaigų, teikiančių tyrimų, analizės, prognozavimo ir konsultavimo paslaugas, įtrauktos įstaigos ir Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinktų atrinkti šias paslaugas teiksiančių ekspertų teikiantys ekspertai (toliau – išorės ekspertai) visuma. Vidaus reikalų ministerija viešai skelbia šių įstaigų ir ekspertų sąrašą.“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalis tikslintina nurodant, kad paslaugos yra ne atliekamos, o teikiamos. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kompetencijų centro paslaugų teikimo rezultatai (tyrimai, analizės, prognozės ir teikiant konsultavimo paslaugas parengtos rekomendacijos) ir šių paslaugų atlikimo teikimo metu surinkti ar parengti dokumentai, išskyrus dokumentus ar jų dalis, kurių viešą skelbimą ir (ar) pakartotinį naudojimą riboja teisės aktai, skelbiami viešai, sudarant galimybę pakartotinai naudoti šiuos dokumentus komerciniais arba nekomerciniais tikslais.“
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
4 Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 15 straipsnyje neturėtų būti pateiktas „įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos“ apibrėžimas, o ne tik nurodyta funkcija. Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į tai kad įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos šiuo įstatymu jai nustatomas (t. y. paliekamas iki šio įstatymo priėmimo galiojusias) funkcijas vykdys terminuotai iki 2023 m. gruodžio 31 d. (kol bus baigta įgyvendinti 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programa) platesnis įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos apibūdinimas netikslingas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įgaliojimus įstaigai prie Vidaus reikalų ministerijos suteikia Vyriausybė, tikslintinas įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos pavadinimas. Pasiūlymas:
jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Įstaigos Vyriausybės įgaliotos įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai“
pirmą sakinį ir jį išdėstyti taip: „Įstaiga Vyriausybės įgaliota įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos:“. Argumentai: Atitinkamai turi būti pakeistas ir įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys: Pasiūlymas:
jį išdėstyti taip: „54.
Tol, Kkol savo veiklą tęsia šio straipsnio 4 3 dalyje nurodytos regionų plėtros tarybos, Įstaiga Vyriausybės įgaliota įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos:“
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-12-1716 Regiono plėtros taryba pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnį gali būti steigiama tik visų vieną apskritį sudarančių savivaldybių, nors „regiono“ sąvoka keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiama gerokai plačiau. Atsižvelgiant į faktinį regiono plėtros susiejimą tik su apskrities teritorija, ir jei nebus atsižvelgta į šios išvados 2 punkte išdėstytas pastabas, svarstytina, ar nereikėtų pasirinkti ir keičiamame įstatyme vartoti tiksliau atitinkantį institucijos pavadinimą – „apskrities plėtros taryba“. Nepritarti Argumentai:
Sąvoka ,,regiono plėtros taryba“ yra visuomenei įprasta ir vartojama nuo 2000 metų valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose. Projekte nėra iš esmės keičiama regiono plėtros tarybos, kaip institucijos, paskirtis, o sąvoka „apskrities plėtros taryba“ gali sukelti neaiškumą ir sudaryti neapibrėžtumo įspūdį mėginant šią instituciją klaidingai susieti su jau neegzistuojančiomis apskrities viršininkų administracijomis. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
41 Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 1 punkte neaišku, kokie „savivaldybėms atstovaujantys“ juridiniai asmenys turimi omenyje, nes pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 2 dalies 2 punktą savivaldybei atstovauja meras arba jo įgaliotas asmuo. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo 16 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) steigėjai (savivaldybių pavadinimai, joms atstovaujančių
juridinių asmenų pavadinimai, buveinės, kodai, vadovų joms atstovaujančių asmenų vardai ir pavardės);“ 23.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15 Regiono plėtros taryba pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį yra perkančioji organizacija, todėl keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punkte turėtų būti nurodyta, kad auditorius ar audito įmonė ne renkama, o nustatyta tvarka parenkama. Be to, abejotina, ar Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų procedūrų vykdymo funkcija turėtų būti pavedama visuotiniam dalyvių susirinkimui. Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui tikslinti nuostatą dėl auditoriaus ar audito įmonės parinkimo. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) priima sprendimą dėl regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito ir veiklos audito atlikimo ir renka parenka auditorių ar audito įmonę;“ Nepritarti dėl abejonės ar viešųjų pirkimų procedūros gali būti pavedamos visuotiniam dalyvių susirinkimui. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (Viešųjų įstaigų įstatymą Asociacijų įstatymą) auditorių ar auditoriaus įmonę renka juridinių asmenų visuotinis dalyvių (dalininkų/narių) susirinkimas. Dalis viešųjų įstaigų, asociacijų pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį yra perkančiosios organizacijos. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
vietoje sąlyginio termino „negali būti laikomas“ įrašytina „nelaikomas“. Pritarti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžio „straipsnio“ praleistas žodis ir skaičius „2 dalies“. Pritarti 26.
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18 Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas tikslintinas nurodant, kokios yra nurodytų dokumentų svarstymo pasekmės, t. y. kokius veiksmus Kolegija atlieka apsvarsčiusi metinius veiklos planus ir metines veiklos ataskaitas. Įvertinta Atsižvelgiant į Seimo narės G. Burokienės pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, dėl kolegijos įgaliojimų, keičiasi keičiamo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkto redakcija. Žr. Seimo narės G. Burokienės pasiūlymą Nr. 15. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis tikslintina nurodant ne 1 punktą, o 1 dalį. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo 23 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį ir jį išdėstyti taip: „2. Kolegijos pirmininkas, o kai jo nesant nėra – Kolegijos pirmininko pavaduotojas, be šio straipsnio 1 punkte dalyje nurodytų pareigų, turi šias pareigas:“. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-1724 26N 1,2 Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatomas Kolegijos nariui už darbo laiką atliekant šias pareigas mokamas atlyginimas, tačiau nustatoma išimtis šias pareigas einančiam savivaldybės merui ir mero pavaduotojui. Pažymime, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį savivaldybės taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais, todėl tokiu atveju keičiamame įstatyme mero pavaduotojui, kaip ir savivaldybės tarybos nariui, išimtis dėl mokamo atlyginimo neturėtų būti nustatoma. Keičiamo įstatymo 26 straipsnyje numatyti regiono plėtros tarybos administracijos direktorius ir administracijos darbuotojai, kurių darbo užmokesčio dydis ar jo nustatymo sąlygos projekte nėra reglamentuoti.
Šiame kontekste pažymėtina, kad keičiamu įstatymu regiono plėtros tarybai nustačius savarankišką „regiono plėtros tarybos“ teisinę formą, nei jos administracijos direktoriaus, nei administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo nereglamentuoja nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, nei Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo, nei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos. Pagal keičiamą įstatymą regiono plėtros tarybos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų. Konstitucinis Teismas savo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarime konstatavo, kad „pagal Konstituciją, inter alia jos 128 straipsnio 1 dalį, sprendimus, turinčius esminę įtaką valstybės biudžete numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas. Kitaip, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti kitų valstybės institucijų teisės aktuose, atsirastų prielaidų susidaryti tokiai situacijai, kad Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti. Tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją yra suvaržytos, jo vaidmuo formuojant valstybės biudžetą tėra formalus, ir nederėtų su Seimo konstitucinių įgaliojimų valstybės finansų srityje paskirtimi ir esme.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšos, skiriamos iš jo išlaikomų įstaigų, per kurias įgyvendinamos įvairios valstybės funkcijos, darbuotojų darbui apmokėti, sudaro reikšmingą valstybės (savivaldybės) biudžeto išlaidų dalį, konstatuotina, kad šias išlaidas lemiantys valstybės finansiniai įsipareigojimai, susiję su šių darbuotojų darbo apmokėjimu, laikytini esminiais turtiniais valstybės įsipareigojimais, dėl kurių pagal Konstitucijos 128 straipsnio 1 dalį sprendimus Vyriausybės siūlymu turi priimti Seimas. Todėl iš šių lėšų finansuojamų įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo svarbiausi elementai, turintys esminę įtaką valstybės (savivaldybės) biudžeto išlaidų dydžiui, nustatytini įstatymu“. Projektu siūlomas toks teisinis reguliavimas, kad regionų plėtros tarybos administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo užmokesčio dydis (ir bendras biudžeto lėšų poreikis su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms) priklauso ne nuo Seimo teisės aktu nustatytų konkrečių dydžių, o nuo įstatymo neapibrėžtais pagrindais nustatomų dydžių. Pagal Konstituciją Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (67 straipsnio 14 punktas). Svarstytina, ar toks reguliavimas, kai Seimas, negalėdamas paveikti ar pakeisti regionų plėtros tarybų darbo užmokesčio fondą sąlygojančių aplinkybių, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, nepagrįstai neapribotų Seimo kompetencijos biudžeto sudarymo ir tvirtinimo srityje. Pritarti Argumentai:
Įvertinus Seimo narės G. Burokienės pasiūlymą Nr. 17 ir šią Teisės departamento pastabą, siūlome pakeisti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pasiūlymas:
taip: „1.
Už darbo laiką atliekant Kolegijos nario pareigas Kolegijos nariui (išskyrus Kolegijos nariu esančiam esantį savivaldybės meruią ir ne visuomeniniais pagrindais dirbantį mero pavaduotojuią) mokamas atlyginimas iš Vidaus reikalų ministerijai regiono plėtros tarybų veiklai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, kai Kolegijos nario pareigų atlikimas yra neatsiejamai susijęs su šio įstatymo 12 11 straipsnio 2 3 dalies 1–8 ir 11 punktuose nustatytų regiono plėtros tarybos funkcijų vykdymu. Kolegijos nario darbo laikas apskaičiuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Atlyginimą Kolegijos nariui moka regiono plėtros taryba.“ Pasiūlymas:
taip: „2. Už darbo laiką atliekant Kolegijos nario pareigas (išskyrus Kolegijos nariu esančiam esantį savivaldybės meruią ir ne visuomeniniais pagrindais dirbantį mero pavaduotojuią), kurios nėra susijusios su šio įstatymo 12
nustatytų regiono plėtros tarybos funkcijų vykdymu, Kolegijos nariui gali būti mokamas atlyginimas iš šio įstatymo 27 straipsnio 1 3 dalies 2–4 dalyje nurodytų regiono plėtros tarybos lėšų, jeigu regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas taip nusprendžia.“ Argumentai: Atsižvelgiant į šią Teisės departamento pastabą, kad administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojams pagrindiniai atlyginimų dydžiai, mokėjimo sąlygos ir koeficientai turi būti nustatyti įstatyme, siūlome papildyti įstatymą nauju 26 straipsniu. Pasiūlymas:
straipsniu: „26 straipsnis. Administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo dydžiai ir sąlygos 1.
Administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemokos;
3) premijos;
4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą. 2. Regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše (toliau
Administracijos darbuotojo pareiginės algos koeficientą pagal darbo apmokėjimo tvarkos apraše nustatytus pareiginės algos nustatymo kriterijus ir koeficientų dydžius nustato administracijos direktorius. Administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojo pareiginė alga sulygstama darbo sutartyje. 5. Administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojams gali būti skiriama viena iš šių priemokų:
1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito administracijos darbuotojo funkcijas;
2) už papildomų užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis. 6. Administracijos direktoriui ar administracijos darbuotojui skiriama priemoka negali būti didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos dydžio. 7. Administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojams neviršijant regiono plėtros tarybos lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, gali būti skiriamos premijos už pasiektus labai gerus regiono plėtros tarybos veiklos rezultatus ir (ar) labai gerą konkrečių užduočių atlikimą. Kiekvienu atveju, nurodytu šioje dalyje, nurodyta premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per finansinius metus ir negali viršyti pareiginės algos dydžio. Premija negali būti skiriama administracijos direktoriui ar administracijos darbuotojui per paskutinius 12 mėnesių padariusiam darbo pareigų pažeidimą. 8.
rezultatai ir administracijos direktoriui nustatytų užduočių įvykdymo rezultatai vertinami pagal regiono plėtros tarybos metiniame veiklos plane nustatytus konkrečius regiono plėtros tarybos veiklos vertinimo rodiklius ir
(ar) administracijos direktoriui nustatytų užduočių įvykdymo rodiklius. Administracijos darbuotojui nustatytų užduočių įvykdymo rezultatai vertinami pagal administracijos direktoriaus nustatytus konkrečiam administracijos darbuotojui nustatytų užduočių įvykdymo rodiklius. 9. Šio straipsnio 5 ir 7 dalyse nurodytas priemokas ir premijas administracijos direktoriui skiria regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas Kolegijos teikimu, o administracijos darbuotojui – administracijos direktorius. 10. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. 11. Administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojams gali būti mokama už dalyvavimą regiono plėtros tarybos įgyvendinamuose Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansinių institucijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, atitinkančius regiono plėtros tarybos veiklos tikslus, ir kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansinių institucijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Šioje dalyje nurodytos išmokos nėra įskaičiuojamos į administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojo darbo užmokestį, apskaičiuotą pagal šiame įstatyme nustatytą administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką ir dydžius.
Už laiką, kurį administracijos direktorius ir administracijos darbuotojas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansinių institucijų užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal šiame įstatyme nustatytą administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką ir dydžius, administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojui nemokamas.“ Pasiūlymas:
įstatymą priedu:
Administracijos direktorius: 13,3–16,3 Ekspertas: 11,4–14,4 Vyriausiasis specialistas: 8,2–12 Vyresnysis specialistas: 7,7–10,5 Šiame priede nurodytoms regionų plėtros tarybų administracijų darbuotojų pareigybėms priskirtinos funkcijos:
pareigybei priskiriamos regiono situacijos analizės, regiono plėtros plano projekto ir kitų regiono plėtros tarybos sprendimų projektų rengimo, taip pat tyrimų regiono plėtros tarybos sprendimų projektams pagrįsti atlikimo funkcijos;
priskiriamos regiono plėtros plano (priemonių, projektų) įgyvendinimo valdymo funkcijos;
bendrosios funkcijos, t. y. funkcijos, padedančios užtikrinti regiono plėtros tarybos vidaus administravimą, funkcionavimą. 4.
specialisto ir (ar) vyresniojo specialisto pareigybei be šio priedo 1, 2 ar 3 punkte nurodytų funkcijų gali būti priskiriamos ir kitos su regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatytomis regiono plėtros tarybos funkcijomis susijusios funkcijos.“
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
122 Įvertinus keičiamo įstatymo 23 straipsnyje nurodytą Kolegijos funkcijų ir priimamų sprendimų pobūdį, neaišku, kokių Kolegijos sprendimų įgyvendinimo koordinavimas turimas omenyje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies 2 punkte ir tarp kokių subjektų šių sprendimų įgyvendinimas būtų koordinuojamas. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme regiono plėtros tarybos funkcijų ir klausimų, dėl kurių sprendimus priima regionų plėtros tarybos kolegija, sąrašas yra nebaigtinis, o regiono plėtros taryba taip pat vykdys ir funkcijas, kurios nustatytos kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, subjektai, tarp kurių galėtų būti koordinuojamas Kolegijos sprendimų įgyvendinimas, gali būti įvairūs, priklausomai nuo Kolegijos sprendimo pobūdžio, netikslinga konkrečiai apibrėžti Kolegijos funkcijų ir priimamų sprendimų pobūdžio ir subjektų, tarp kurių būtų koordinuojamas sprendimų įgyvendinimas. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 5 dalyje būtina vardyti beveik visas galiojančios redakcijos keičiamame įstatyme nustatytas Įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos funkcijas, t. y. ar nepakaktų pateikti nuorodos į atitinkamas galiojančio įstatymo nuostatas. Nepritarti Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytas funkcijas Vyriausybės įgaliota įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos vykdytų jau po to, kai dabar galiojantis Regioninės plėtros įstatymas nebegaliotų. Keičiamame įstatyme neturėtų būti daromos nuorodos į įstatymo nuostatas, kurios bus nebegaliojančios jų taikymo metu. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo taryba 2020-03-19 Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo projektas (toliau - Įstatymo projektas). Pagal Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktą informaciją, matyti, kad planuojamas regioninės politikos įgyvendinimas didžia dalimi bus atliekamas Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Departamentas) apskrities skyrių naikinimo sąskaita. Departamento darbo taryba (toliau - Darbo taryba) supranta regioninės politikos reformų poreikį ir palaiko siekį sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą, stiprinti socialinę, demografinę, ekonominę bei ekspertinę bazę regionuose, tačiau nesutinka, kad Įstatymo projekte numatytas regioninės politikos įgyvendinimo modelis sudarys tinkamas sąlygas regionų stiprinimui. Tikėtina, kad toks modelis netgi prisidės prie regionų silpnėjimo. Šiuo metu dažnai akcentuojama, kad būtina stiprinti regionus, tačiau Įstatymo projekte nėra numatyta funkcijų, kurios būtų perkeliamos iš nacionalinio lygmens į regioninį, taip sudarant sąlygas ne tik išlaikyti, bet ir plėtoti žmogiškuosius išteklius dalyvaujančius regioninės politikos įgyvendinimo regionuose procese. Negana to, yra net atsisakoma dalies regioninės politikos funkcijų, vykdytų regionuose, taip prarandant ilgalaikes valstybės investicijas į tas funkcijas vykdžiusius žmogiškuosius išteklius - Departamento apskričių skyrių darbuotojus - pasiekta daug teigiamų pokyčių lyginant su 2007-2013 m. ES finansiniu laikotarpiu. Departamentui nuosekliai buvo perduodamos projektų vertinimo funkcijos ir didesnės atsakomybės.
Tai sulaukė teigiamo atgarsio savivaldybių tarpe, taip pat pagerino įgyvendinančias institucijas pasiekiančių projektų, įskaitant ir investicijų projektų, kokybę. Visuomet buvo akcentuojama, kad kitas žingsnis bus visiškas regioninių projektų vertinimo ir administravimo perdavimas regionams, šių funkcijų atlikimą pavedant Departamento apskričių skyriams. Ir tam nuosekliai buvo ruošiamasi. Tačiau Įstatymo projektu naikinant Departamento funkcijas yra naikinama ir regioninių projektų vertinimo funkcija regionuose, o tai yra didelis žingsnis atgal regioninės politikos įgyvendinimo regionuose procese. Būtina įvertinti, kad Departamentas, atlikdamas jam priskirtas funkcijas, apskričių skyriuose turi vertingus žmogiškuosius išteklius, patirtį, įdirbį kuriant regiono institucijų, savivaldybių, agentūrų, ministerijų bendradarbiavimo tinklą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte šiai institucijai turi būti numatytos su tuo susijusios atitinkamos funkcijos. Taip būtų imamasi progresyvių regioninės politikos stiprinimo regionuose veiksmų, žengiami anksčiau planuoti tolimesni žingsniai, sąlygoti objektyvių juos pagrindžiančių aplinkybių. Atsižvelgdama j tai kas išdėstyta, Darbo taryba teikia siūlymus, kurie ženkliai prisidėtų prie efektyvios regioninės plėtros politikos stiprinimo regionuose, neprarandant ilgalaikių investicijų ir sudarytų prielaidas ne tik išsaugoti, bet ir plėtoti žmogiškuosius išteklius regionuose. Teikiamų pasiūlymų Įstatymo projektui esmė:
Departamentui ir jų vykdymas regionuose (regionuose vykdomų funkcijų išplėtimas; regioninės politikos įgyvendinimo regionuose stiprinimas); 2.
Departamento darbuotojų įgytų kompetencijų, atliekant analogiškas funkcijas, panaudojimas regionuose planuojamuose steigti Kompetencijų centruose (Departamento teritoriniai skyriai - pagrindinė Kompetencijų centrų „ašis“; regioninės politikos įgyvendinimo regionuose stiprinimas);
3ES investicijų valdymo ir kontrolės sistemos (toliau - VKS) funkcijų,
susijusių su regionams numatomomis skirti ES investicijomis 2021-2028 metų laikotarpiu vykdymas, panaudojant Departamento teritorinių skyrių darbuotojų sukauptas kompetencijas. Detalus VKS funkcijų aprašymas galėtų būti apibrėžtas, tada kai jos bus aiškiai detalizuotos atitinkamais teisės aktais 2021-2028 metų laikotarpiui (Departamento teritoriniai skyriai atliktų visas regionams numatomų skirti ES investicijų lėšų administravimo funkcijas, išplečiant iki šiol vykdytas VKS funkcijas; regioninės politikos įgyvendinimo regionuose stiprinimas). Tikime, kad Seime į pateiktus Darbo tarybos siūlymus bus pilnai atsižvelgta, ir tai sąlygos atitinkamai pakoreguoto Įstatymo projekto priėmimą, kuriuo bus išsaugota ne tik Departamento apskričių skyrių darbuotojų socialinė, ekonominė ir teisinė situacija, bet ir bus įtvirtintas tinkamas regionų stiprinimo siekis. Darbo taryba yra atvira dialogams, konstruktyvioms diskusijoms, susietomis su Įstatymo projekto tobulinimu, todėl Darbo tarybai yra priimtini ta tema organizuojami susitikimai, kuriuose aktyviai dalyvautų. PRIDEDAMA. 4 1. Nepritarti Žr. komiteto argumentus prie atskirų Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo tarybos pasiūlymų. 2. Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo taryba 2020-03-199
1.
nacionalinę regioninę politiką, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą:
1) rengia Regionų plėtros programą, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) teikia pasiūlymus kitoms valstybės institucijoms dėl strateginio lygmens planavimo dokumentų, plėtros programų ir nacionalinių Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programavimo dokumentų, reikalingų nacionalinės regioninės politikos tikslui, uždaviniams įgyvendinti;
3) pagal kompetenciją konsultuoja regionų plėtros tarybas dėl regionų plėtros planų rengimo, įgyvendinimo ir įgyvendinimo stebėsenos;
4) vertina regionų plėtros planų ir jų pakeitimų projektus, ar jie atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą ir uždavinius, ir teikia išvadas ir pasiūlymus dėl jų regionų plėtros taryboms;
5) Vyriausybės tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka stebi regionų plėtros planų rezultatų-rodiklių išankstinių sąlygų įgyvendinimo pažangą ir teikia pasiūlymus regionų plėtros taryboms dėl regionų plėtros planų tikslinimo, kad būtų pasiekti poveikio ir rezultato rodikliai konkrečiame regione ir įgyvendintos išankstinės sąlygos;
6) kontroliuoja valstybės biudžeto lėšų, skirtų regionų plėtros tarybų veiklai, panaudojimą ir administruoja Regionų plėtros programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;
7) vertina planavimo dokumentų, norminių teisės aktų ir jų projektų poveikį regionų plėtrai, teikia jų rengėjams (prireikus - Vyriausybei) išvadas, ar planavimo dokumentai, teisės aktai, jų projektai atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą, įgyvendinimo uždavinius, ir pasiūlymus dėl jų tobulinimo;
8) rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl regionų sudarymo;
9) teikia metodinę ir techninę pagalbą valstybės institucijoms ir įstaigoms regioninės plėtros skatinimo priemonių rengimo ir įgyvendinimo klausimais;
10) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl įstaigų, kurių savininkas ar dalininkas yra valstybė, įtraukimo į ekspertinių valstybės įstaigų sąrašą;
11) organizuoja Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdžius;
12) atlieka kitas šiame įstatyme, kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytas funkcijas, susijusias su nacionalinės regioninės politikos formavimu, įgyvendinimo organizavimu, koordinavimu ir kontrole.
Vidaus reikalų ministerija, formuodama nacionalinę regioninę politiką, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą:
1) rengia Regionų plėtros programą, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) teikia pasiūlymus kitoms valstybės institucijoms dėl strateginio lygmens planavimo dokumentų, plėtros programų ir nacionalinių Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programavimo dokumentų, reikalingų nacionalinės regioninės politikos tikslui, uždaviniams įgyvendinti;
3) pagal kompetenciją konsultuoja regionų plėtros tarybas dėl regionų plėtros planų rengimo, įgyvendinimo ir įgyvendinimo stebėsenos;
4) vertina regionų plėtros planų ir jų pakeitimų projektus, ar jie atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą ir uždavinius, ir teikia išvadas ir pasiūlymus dėl jų regionų plėtros taryboms;
5) Vyriausybės tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka stebi regionų plėtros planų rezultatų-rodiklių išankstinių sąlygų įgyvendinimo pažangą ir teikia pasiūlymus regionų plėtros taryboms dėl regionų plėtros planų tikslinimo, kad būtų pasiekti poveikio ir rezultato rodikliai konkrečiame regione ir įgyvendintos išankstinės sąlygos;
6) kontroliuoja valstybės biudžeto lėšų, skirtų regionų plėtros tarybų veiklai, panaudojimą ir administruoja Regionų plėtros programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;
7) vertina planavimo dokumentų, norminių teisės aktų ir jų projektų poveikį regionų plėtrai, teikia jų rengėjams (prireikus - Vyriausybei) išvadas, ar planavimo dokumentai, teisės aktai, jų projektai atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą, įgyvendinimo uždavinius, ir pasiūlymus dėl jų tobulinimo;
8) rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl regionų sudarymo;
9) teikia metodinę ir techninę pagalbą valstybės institucijoms ir įstaigoms regioninės plėtros skatinimo priemonių rengimo ir įgyvendinimo klausimais;
10) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl įstaigų, kurių savininkas ar dalininkas yra valstybė, įtraukimo į ekspertinių valstybės įstaigų sąrašą;
11) organizuoja Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdžius;
12) atlieka kitas šiame įstatyme, kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytas funkcijas, susijusias su nacionalinės regioninės politikos formavimu, įgyvendinimo organizavimu, koordinavimu ir kontrole. 2.
formuojant nacionalinę regioninę politiką:
1) pagal kompetenciją teikia pasiūlymus ir išvadas dėl Regionų plėtros programos;
2) pagal kompetenciją konsultuoja regionų plėtros tarybas dėl regionų plėtros planuose planuojamų regiono plėtrai aktualių pažangos priemonių nustatymo;
3) pagal kompetenciją vertina, ar regionų plėtros planų ir jų pakeitimų projektai dera su strateginiais tikslais ir pažangos uždaviniais atitinkamose valstybės veiklos srityse. Nepritarti Pasiūlyme siūloma dalį funkcijų, kurios priskirtos Vidaus reikalų ministerijos kompetencijai, perduoti įstaigai prie Vidaus reikalų ministerijos. Tai išbalansuotų projekte formuojamą funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų sistemą, o taip pat prieštarautų bendriems kompetencijų atskyrimo principams. Siūlomos funkcijos yra susijusios su nacionalinės regioninės politikos formavimu, tad jų priskyrimas įstaigai prie ministerijos netikslingas ir netinkamas. Politikos formavimas yra ministerijų kompetencija, o įstaigoms prie ministerijų skiriami vykdomieji įgaliojimai. Taip pat vertinant pasiūlymą, neaiški jo pridedamoji vertė regionams, kadangi susijusių funkcijų išdalinimas skirtingoms institucijoms gali turėti neigiamos įtakos regioninės politikos formavimui. 3. Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo taryba
14 straipsnis. Kompetencijų centras
ir į Vyriausybės patvirtintą ekspertinių valstybės įstaigų sąrašą įtrauktų įstaigų, teikiančių tyrimų, analizės, prognozavimo ir konsultavimo paslaugas, ir Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinktų šias paslaugas teiksiančių ekspertų (toliau – išorės ekspertai) visuma. Vidaus reikalų ministerija viešai skelbia šių įstaigų ir ekspertų sąrašą. 2.
2Kompetencijų centras ministerijoms ir regionų plėtros taryboms teikia tyrimų,
analizės, prognozavimo ir konsultavimo paslaugas, reikalingas rengiant ar įgyvendinant Regionų plėtros programą ir regionų plėtros planus. Kompetencijų centro paslaugos ministerijoms (išskyrus ministerijoms teikiamas išorės ekspertų paslaugas) ir regionų plėtros taryboms teikiamos neatlygintinai. 1. Kompetencijų centro paslaugos teikiamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4. Kompetencijų centro paslaugų teikimo rezultatai (tyrimai, analizės, prognozės ir teikiant konsultavimo paslaugas parengtos rekomendacijos) ir šių paslaugų atlikimo metu surinkti ar parengti dokumentai, išskyrus dokumentus ar jų dalis, kurių viešą skelbimą ir (ar) pakartotinį naudojimą riboja teisės aktai, skelbiami viešai, sudarant galimybę pakartotinai naudoti šiuos dokumentus komerciniais arba nekomerciniais tikslais. 5. Kompetencijų centro paslaugų teikimą koordinuoja ir teikiamų paslaugų kokybę prižiūri Vyriausybės įgaliota institucija įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos Nepritarti Projekte netikslinga nustatyti konkretų subjektą, kuris koordinuos ir prižiūrės Kompetencijų centro teikiamų paslaugų kokybę. Šiam subjektui suteikiami labai atsakingi įgaliojimai, tad būtina prieš tai įvertinti to subjekto turimus administracinius gebėjimus ir kompetenciją vertinti ekspertinių valstybės įstaigų veiklą. Tai yra Vyriausybės kompetencija išanalizuoti, įvertinti ir paskirti labiausiai tinkamą instituciją. Pavesti šią funkciją dešimčiai departamento skyrių prie VRM būtų neefektyvu. 4. Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo taryba
15 straipsnis. Įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai 1.
Įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos:
1) apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai svarstyti valstybės ir savivaldybių institucijų siūlymus dėl projektų įtraukimo į regiono plėtros tarybos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus;
regioninės plėtros skatinimo priemonių rengimo ir įgyvendinimo klausimais;
atitinkamų regionų plėtros planų rengimo, įgyvendinimo ir įgyvendinimo stebėsenos;
atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą ir uždavinius, ir teikia išvadas ir pasiūlymus dėl jų atitinkamoms regionų plėtros taryboms;
stebi atitinkamų regionų plėtros planų rezultatų rodiklių, išankstinių sąlygų įgyvendinimo pažangą ir teikia pasiūlymus atitinkamoms regionų plėtros taryboms dėl atitinkamo regionų plėtros planų tikslinimo, kad būtų pasiekti poveikio ir rezultato rodikliai konkrečiame regione ir įgyvendintos išankstinės sąlygos;
kitas su kompetencijų centrų veikla susijusias funkcijas;
funkcijas. Nepritarti Pasiūlymas neatitinka šiuo metu Seimo komitetuose svarstomo Strateginio valdymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294 nuostatų. Šiame projekte nustatomas ryšys tarp nacionalinės ir regioninės politikos planavimo dokumentų, numatoma, kad keisis kai kurių iš šiame pasiūlyme išvardintų funkcijų vykdymo apimtis ir jas įgyvendinantys subjektai.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Regioninės plėtros įstatymo projekte nustatyta, kad regiono plėtros tarybos bus pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris turės savo administracijas. Atsižvelgiant į tai, netikslinga regionuose papildomai steigti (ar palikti vykdyti besidubliuojančias funkcijas) Įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos teritorinius padalinius. 5. Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo taryba
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnį, įsigalioja <2020 m. liepos 1 d > <2021 m. sausio 1 d.>
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnis įsigalioja <2021 m. sausio liepos
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas netenka galios 2023 m. gruodžio 31 d. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos regionų plėtros tarybos savo veiklą tęsia ir atlyginimas regionų plėtros tarybos pirmininkams ir jų pavaduotojams mokamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas tol, kol vadovaujantis šiuo įstatymu atitinkamame regione įsteigiama regiono plėtros taryba ir patvirtinama jos Kolegijos sudėtis, bet ne ilgiau kaip iki <2021 m. sausio liepos
5.
Kol savo veiklą tęsia šio straipsnio 4 dalyje nurodytos regionų plėtros tarybos, Įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos:
1) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka rengia regiono plėtros planą ir teikia jį regiono plėtros tarybai svarstyti ir tvirtinti;
2) rengia pasiūlymus regiono plėtros tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo;
3) renka, apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai informaciją apie regione vykdomas tikslinių teritorijų vystymo programas;
4) apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai svarstyti valstybės ir savivaldybių institucijų siūlymus dėl projektų įtraukimo į regiono plėtros tarybos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus;
5) koordinuoja savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių veiklą jiems vykdant šio straipsnio 4 dalyje nurodytos regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus, susijusius su nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimu tame regione, vykdo regiono plėtros tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėseną, analizuoja regiono socialinės, ekonominės ir demografinės būklės pokyčius ir atsižvelgdama į surinktą informaciją siūlo regiono plėtros tarybai priimti sprendimus;
6) organizuoja rengiamų regiono plėtros tarybos sprendimų projektų aptarimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, teikia informaciją apie regiono plėtros plano rengimą ir įgyvendinimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir visuomenei;
7) organizuoja regiono plėtros tarybos posėdžius, rengia regiono plėtros tarybos priimamų sprendimų projektus, kaupia ir saugo regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus ir jos sudarytų darbo grupių išvadas ir atlieka kitas sekretoriato funkcijas;
8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Kol savo veiklą tęsia šio straipsnio 4 dalyje nurodytos regionų plėtros tarybos, Įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos:
1) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka rengia regiono plėtros planą ir teikia jį regiono plėtros tarybai svarstyti ir tvirtinti;
2) rengia pasiūlymus regiono plėtros tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo;
3) renka, apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai informaciją apie regione vykdomas tikslinių teritorijų vystymo programas;
4) apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai svarstyti valstybės ir savivaldybių institucijų siūlymus dėl projektų įtraukimo į regiono plėtros tarybos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus;
5) koordinuoja savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių veiklą jiems vykdant šio straipsnio 4 dalyje nurodytos regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus, susijusius su nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimu tame regione, vykdo regiono plėtros tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėseną, analizuoja regiono socialinės, ekonominės ir demografinės būklės pokyčius ir atsižvelgdama į surinktą informaciją siūlo regiono plėtros tarybai priimti sprendimus;
6) organizuoja rengiamų regiono plėtros tarybos sprendimų projektų aptarimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, teikia informaciją apie regiono plėtros plano rengimą ir įgyvendinimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir visuomenei;
7) organizuoja regiono plėtros tarybos posėdžius, rengia regiono plėtros tarybos priimamų sprendimų projektus, kaupia ir saugo regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus ir jos sudarytų darbo grupių išvadas ir atlieka kitas sekretoriato funkcijas;
8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 5.
įstatymo įsigaliojimo veikusi Nacionalinė regioninės plėtros taryba savo veiklą tęsia pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas tol, kol vadovaujantis šiuo įstatymu bus sudaryta nauja Nacionalinė regioninės plėtros taryba, bet ne ilgiau kaip iki <2021 m. sausio liepos 1 d.>
įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti Siūlomos įsigaliojimo datos neatitinka projekte numatytų nuostatų. Projekte siūloma įsigaliojimo data 2020 liepos 1 d. tam, kad naujos regionų plėtros tarybos galėtų steigtis ir būtų patvirtintos jų kolegijų sudėtys iki 2021 m. sausio 1. d. 6. Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo taryba 2020-05-04 2020 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (toliau - Komitetas) buvo svarstomas Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VII-1889 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIIIP-4280 (toliau – Įstatymo projektas XIIIP-4280), kuriam Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo taryba (toliau - Darbo taryba) pateikė pasiūlymus (2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. DT-18/21-4 ir 2020 m. kovo 19 d. pagal pasiūlymų teikimo Lietuvos Respublikos Seime formą). Nors Darbo tarybos pateikti pasiūlymai akivaizdžiai prisidėtų prie efektyvios regioninės plėtros politikos stiprinimo regionuose, tenka apgailestauti, kad nei vienam iš jų nebuvo pritarta. Susipažinus su nepritarimo argumentais bei Komiteto narių išsakytais pastebėjimais pasiūlymų svarstymo metu, tenka konstatuoti, kad, mūsų nuomone, Darbo tarybos pasiūlymai Komiteto narių nebuvo tinkamai suprasti. Teigiamai nuteikia tik vieno Komiteto nario išsakytas pastebėjimas „vis tik jis yra teisus“, kuomet Darbo tarybos pirmininkas Komiteto posėdžio metu detalizavo pasiūlymų esmę.
Atsižvelgdami į tai, kad Komiteto posėdyje nebuvo patvirtinta išvada bei tai, kad Komitetas pateikė siūlymą teikti pastabas/komentarus Įstatymo projektui XIIIP-4280, papildomai (paprastumo dėlei - schematiškai) pateikiame Darbo tarybos teiktų pasiūlymų esmę (pridedama). Neabejojame, kad Darbo tarybos pateiktas papildomas pasiūlymų Įstatymo projektui XIIIP-4280 atvaizdavimas, akivaizdžiai įrodantis tų pasiūlymų naudą Lietuvos regioninei politikai stiprinant Lietuvos regionus, Komitetui bus pagrindas Darbo tarybos pateiktus pasiūlymus Įstatymo projektui XIIIP-4280 perkelti į šį tesės aktą. Darbo taryba yra atvira dialogams, konstruktyvioms diskusijoms, todėl Darbo tarybai yra priimtini ta tema organizuojami susitikimai, kuriuose aktyviai dalyvautų. Dabartinė situacija: Institucijos dalyvaujančios regioninės politikos funkcijų vykdymo procese (regioninis lygmuo): 1.Regionų plėtros tarybos; 2.RPD prie VRM apskričių skyriai; Regioninės politikos vykdomų funkcijų skaičius: X. Nacionalinis lygmuo: 1.VRM; 2.Projektus įgyvendinančios agentūros (dalis regioninių projektų funkcijų), Regioninės politikos vykdomų funkcijų skaičius: Y. Situacija, pritarus projekto XIII-4280 nuostatoms ir neatsižvelgus į Darbo tarybos pasiūlymus: Institucijos, dalyvaujančios regioninės politikos funkcijų vykdymo procese(regioninis lygmuo): 1.Regionų plėtros tarybos; 2.Regionų plėtros tarybų administracijos; Regioninės politikos vykdomų funkcijų skaičius: X-3 (3 funkcijomis mažiau). Nacionalinis lygmuo: 1.VRM; 2.Projektus įgyvendinančios agentūros (visos regioninių projektų funkcijos); 3.Kompetencijų centras; 4.LRV paskirtas Kompetencijų centro koordinatorius; 5.Ekspertai. Regioninės politikos vykdomų funkcijų skaičius: Y+3 (3 funkcijomis daugiau).
Situacija, pritarus projekto XIII-4280 nuostatoms ir atsižvelgus į Darbo tarybos pasiūlymus: Institucijos dalyvaujančios regioninės politikos funkcijų vykdymo procese (regioninis lygmuo): 1.Regionų plėtros tarybos; 2.RPD prie VRM apskričių skyriai; 3.Regionų plėtros tarybų administracijos. Regioninės politikos vykdomų funkcijų skaičius: X+2 (2 funkcijomis daugiau). Nacionalinis lygmuo:
Institucijos dalyvaujančios regioninės politikos funkcijų vykdymo procese: 1.VRM; 2. Kompetencijų centras; 3. Ekspertai. Regioninės politikos vykdomų funkcijų skaičius: Y-2 (2 funkcijomis mažiau). Nepritarti Pasiūlymai pakartoja Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo tarybos pasiūlymus pateiktus 2020-03-19. Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant Regioninės plėtros įstatymo projektą buvo organizuojamos plačios diskusijos, vyko dialogai su kiekviena regiono plėtros taryba, aktyviai dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacija, atskiros savivaldybės, įvairūs suinteresuoti partneriai. Pasirinktas regionų plėtros tarybos modelis yra išsamių ir konstruktyvių diskusijų rezultatas. Buvo nuspręsta pasirinkti optimalų modelį suteikiant regionų plėtros taryboms didesnį savarankiškumą bei viską koncentruoti viename subjekte, steigiamame kiekviename regione, t. y. regiono plėtros taryboje, turinčioje juridinio asmens statusą. Pagal projekto Nr. XIIIP-4280(2) 26 straipsnį ir Įstatymo priedą regiono plėtros tarybos pačios turės galimybę formuoti savo administracijas ir įdarbinti reikiamos kompetencijos darbuotojus bei ekspertus.
Papildomai regionuose palikti padalinius prie VRM, kurie yra centrinės valdžios padaliniai (rašte minima informacija yra klaidinanti, nes šie padaliniai nepriklauso regioninei valdžiai, o yra pavaldūs centrinei valdžiai, tad jų vykdomos funkcijos negali būti priskiriamos regioniniam lygmeniui) yra netikslinga, nes plečiami pačių regiono plėtros tarybų įgaliojimai, joms suteikiama daugiau funkcijų ir keičiamas jų statusas. 7. Utenos regiono plėtros taryba 2020-05-04 2020 m. balandžio 29 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje svarstant Regioninės plėtros įstatymo projekto (toliau – RPĮ projektas) pakeitimus iškilo daug diskutuotinų klausimų ir buvo pateiktas siūlymas iki kito komiteto posėdžio pateikti RPĮ projektui siūlymus. Atsižvelgiant į tai, Utenos regiono plėtros taryba (toliau – Utenos RPT) teikia savo pastebėjimus ir siūlymus. Utenos RPT nuomone, įgyvendinus dabartinės redakcijos RPĮ projekto nuostatas, regioninis lygmuo nebūtų stiprinamas, jiems nebūtų suteikiama daugiau galių, regionų stiprinimas yra tik deklaruojamas. Šiuo metu regionuose veikiančios institucijos atliekančios regioninės politikos funkcijas yra regionų plėtros tarybos ir Regioninės plėtros departamento prie vidaus reikalų ministerijos apskričių skyriai. Nacionaliniame lygmenyje šias funkcijas atlieka vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) ir Projektus administruojančios institucijos (pastarosios atlieka tik dalį su regioninių priemonių projektais susijusių funkcijų, dalis yra atliekama regionuose). RPĮ projekte siūloma regioniniame lygmenyje palikti tik 2 institucijas: Regionų plėtros tarybas ir Regionų plėtros tarybų administracijas, tačiau regionai netenka net ir dalinės projektų vertinimo ir administravimo funkcijos.
Dar labiau centralizuojamas regionų strategijų/planų rengimo procesas, kas ženkliai apriboja galimybes patiems regionams laisvai suformuoti savo poreikius. Tuo tarpu nacionalinio lygmens funkcijos dar labiau išplečiamos. VRM ir Projektus administruojančioms institucijoms perkeliamos ir šiuo metu regionuose vykdomos su projektų administravimu susijusios funkcijos. Papildomai įkuriamos naujos institucijos – kompetencijų centras, kompetencijų centrą sudarančių institucijų koordinatorius bei nacionaliniu lygmeniu regioninės politikos įgyvendinimui regionuose centralizuotai samdomi ekspertai. Kadangi šie pakeitimai regionus ne stiprins, o silpnins, Utenos RPT teikia savo siūlymus:
1Šiuo metu regionuose vykdomų funkcijų neperkelti į nacionalinį lygmenį. 2. Papildomai iš nacionalinio lygmens perkelti į regioninį šias funkcijas:
2.1. regionuose vykdyti pilną regioninių projektų administravimą (atlikti projektus administruojančių institucijų funkcijas, susijusias su regioniniais projektais); 2.2. Kompetencijų centro vykdomas funkcijas koordinuoti patiems regionams;
sudaryti sąlygas joms pačioms samdyti reikalingus ekspertus. 3. Administracijų vadovus skirti analogišku principu, kaip savivaldybės administracijos direktorius (pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 3 p. savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas) – regiono plėtros tarybos pirmininko teikimu regiono plėtros tarybos sprendimu.
Tikimės, kad Seimas, įvertinęs tai kas išdėstyta, supras RPĮ projekto keitimo būtinybę ir atsižvelgs į Utenos RPT siūlymus tolimesniuose RPĮ projekto svarstymuose. Nepritarti Perdavus dalį funkcijų Regionų plėtros departamento prie VRM teritoriniams skyriams, šios funkcijos nebūtų vykdomos regionų lygmeniu, kadangi tie skyriai yra VRM pavaldume, t. y. jie centrinės valdžios sudedamoji dalis. Įstatymo projektas numato, kad Regionų plėtros tarybos bus steigiamos kaip juridiniai asmenys ir turės savo administracijas. Regionų plėtros tarybos bus laisvos apsispręsti, kokios kompetencijos darbuotojus, ekspertus jiems įdarbinti savo administracijoje. Regionų plėtros taryboms bus skiriami valstybės biudžeto asignavimai pakankamų administracinių gebėjimų turinčių darbuotojų įdarbinimui. Pagal projekto Nr. XIIIP-4280(2) 26 straipsnį ir Įstatymo priedą regiono plėtros tarybos pačios turės galimybę formuoti savo administracijas. Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 28. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo įstatymu svarstomame Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4282(2) yra nustatyta, kad „savivaldybė taip pat gali savivaldybės tarybos sprendimu perduoti regiono plėtros tarybai konkrečius viešųjų paslaugų teikimo administravimo įgaliojimus, kurių įgyvendinimo tvarka detalizuojama savivaldybės ir regiono plėtros tarybos sutartyje.“, tad regionų plėtros taryboms suteikiama teisė kartu su savivaldybėmis apsispręsti dėl kai kurių funkcijų vykdymo delegavimo regionų plėtros taryboms. 8.
2020-05-05 Asociacija
„Klaipėdos regionas“ (toliau – Asociacija), vienijanti visas Klaipėdos
apskrities savivaldybes, teikia Asociacijos narių poziciją dėl LR vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gruodžio 9 d. pateikto „Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo projekto“ (toliau – įstatymo projektas). Atsižvelgdama į š. m. balandžio 29 d. vykusio LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio medžiagą bei posėdžių narių ir dalyvių diskusijas, Asociacija, apibendrinusi visų Klaipėdos regiono savivaldybių (toliau – Savivaldybės), išsakytas pastabas, parengė ir teikia šią bendrą Savivaldybių poziciją dėl naujojo Regioninės plėtros įstatymo projekto. Savivaldybės pritaria LR Vyriausybės pozicijai, kad regioninė politika privalo sudaryti sąlygas tolygiai, tvariai ir ilgalaikei visų regionų plėtrai. Pokyčiai šioje valstybės valdymo srityje yra savalaikiai ir reikalingi, tačiau Savivaldybės akcentuoja, kad vykdoma pertvarka turi užtikrinti efektyvesnę regioninę politiką, atspindinčią realius savivaldybių poreikius ir „iš apačios“ kylančias iniciatyvas. Asociacija dar praėjusių metų vasarą kreipėsi į LR Vidaus reikalų ministeriją (2019-07-12 raštas „Dėl Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo derinimo“, Nr. SR19–66), išsakydamos poziciją, kad pateiktame įstatymo projekte siūlomiems regioninės politikos įgyvendinimo Lietuvoje pokyčiams trūksta praktinio įvertinimo ir mechanizmų efektyviam regionų administravimui. Šią Savivaldybių nuomonę patvirtina ir Europos Tarybos gero valdymo ekspertizės centro (angl. Centre of Expertise for Good Governance) atliktas Regioninės plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-4280 vertinimas ir parengta ataskaita (toliau – Ataskaita). Atsižvelgdamos į užsienio ekspertų pastabas, Savivaldybės pritaria, kad planuojamai regioninės politikos pertvarkai trūksta aiškios regioninės politikos vizijos ir plėtros krypčių įvardijimo.
Ekspertai nurodo, kad abstrakčiomis ir netiksliomis ambicijomis vedama, aiškiai įvardintos valstybės paskatų ar kompetencijų paskirstymo sistemos neturinti reforma nėra veiksminga. Savivaldybės mano, kad regioninės plėtros įstatyme turi būti aiškiai nurodomas regioninės politikos raidos tikslas bei sąsaja su Regioninės politikos Baltojoje knygoje aprašomomis regioninės politikos ilgojo laikotarpio perspektyvomis, vedančiomis į administracinę regionų reformą, keičiant esamų regionų ribas ar nustatant NUTS klasifikatoriaus II lygmeniui priskirtinus administracinius regionus. Savivaldybės pabrėžia, kad vadovaujantis tarptautine praktika, efektyvi regioninė politika reikalauja tiesioginės atskaitomybės, t. y. regiono gyventojų renkamų atstovų. Tiesioginių regiono rinkimų svarba pabrėžiama ir užsienio ekspertų Ataskaitoje, kurioje abejojama ar suplanuota regioninių plėtros tarybų pertvarka gali pakeisti mechanizmą, kuomet regiono gyventojų lūkesčių ir interesų atstovavimas, pasitenkinimas valdžia ir jos vykdomais sprendimais, išreiškiamas tiesioginių rinkimų metu . Savivaldybės taip pat sutinka ir su užsienio ekspertų išsakoma nuomone, kad regioninės politikos pertvarka turėtų būti orientuota į regioninio mąstymo skatinimą – regionai patys turi valdyti ir reguliuoti viešųjų reikalų sprendimą, atsižvelgiant į regiono gyventojų interesus bei prisiimti visapusišką atsakomybę už savo sprendimus . Šiuo atveju, suplanuotoje pertvarkoje regionai vis dar yra tik Vyriausybės programų vykdytojai. Išsakytą Savivaldybių nuomonę palaiko ir LR Valstybės kontrolė, kuri teigia, kad
„Regionų plėtros taryba svarstys regionų plėtros programos projektus ir teiks
dėl jų išvadas Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai.
Regiono plėtros taryba vadovaudamasi programa rengs ir tvirtins regiono plėtros planą, o savivaldybių tarybos pagal kompetenciją priims sprendimus dėl šios programos įgyvendinimo. Taigi, regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės vykdys Vidaus reikalų ministerijos parengtas veiklos užduotis“ . Savivaldybės atkreipia dėmesį dėl regioninių funkcijų detalizavimo ir jų finansavimo mechanizmo aiškumo stokos. Įstatyme turi būti aiškiai įvardintos ir detalizuotos regionų veiklos kryptys ir funkcijos. Šiuo metu įstatymo projekte nėra įvardintos funkcijos, kurios bus perkeliamos iš nacionalinio lygmens į regioninį, taip pat neaiškus regioniniu lygiu teikiamų paslaugų reglamentavimas ir jiems reikalingų finansinių resursų poreikis. Ekspertai taip pat pabrėžia, kad įstatymo projektas turi įvardinti ne tik regionų plėtros tarybų (toliau – RPT) finansavimo šaltinius, bet ir metodiką kaip jie bus apskaičiuojami bei seką, kaip finansavimo proporcijos keisis ateityje. Savivaldybės siūlo, kad regioninių lėšų skaičiavimo metodika turi būti išdėstyta pačiame įstatyme. Savivaldybės atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekte numatomas regionų Kompetencijų centras turi stiprinti regionus ir padėti jiems formuoti savarankiškumą, todėl reikia koreguoti įstatymo 14 straipsnio nuostatas, nurodant, kad RPT gali pačios rinktis jiems reikalingus ekspertus ar bent dalyvauti tokių ekspertų sąrašo sudaryme. Savivaldybėms daug klausimų kelia įstatymo projekte esanti funkcinių regionų (zonų) apibrėžtis. Nėra detalaus aprašymo kaip bus formuojamos funkcinės zonos (regionai), kaip vyks bendrų veiklų administravimas.
Įstatymo 12 straipsnyje nurodoma, kad RPT suderinusi su kitomis regionų plėtros tarybomis nustato bendrų su kitais regionais funkcinių zonų vystymo tikslus, uždavinius ir koordinuoja jų įgyvendinimą. Savivaldybėms kyla daug klausimų dėl praktinio funkcinių regionų valdymo modelio, viešųjų paslaugų teikimo tokiuose regionuose, bendrų RPT projektų finansavimo mechanizmų. Savivaldybės mano, kad parengtame įstatymo projekte nuvertinama regioninės ekosistemos kūrimo ir partnerystės svarba. Įstatymo projekte, po LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabų, iš regionų socialinių ir ekonominių partnerių atimama balso teisė regioninių sprendimų priėmime – keičiama įstatymo projekto 22 straipsnio 4 d. Asociacija ir Savivaldybės aktyviai dirbdami regioniniame lygmenyje aiškiai matome socialinių ir ekonominių regiono partnerių dalyvavimo sprendimų priėmime svarbą. Savivaldybės kartu su Asociacija jau antrus metus intensyviai dirba rengiant regiono specializacijos strategiją. Regiono partnerių dalyvavimas šiame procese yra gyvybiškai svarbus. Vadovaujantis užsienio šalių regionų praktika, efektyvi regioninė plėtra neįmanoma be vadinamojo 4 sraigtų modelio (angl. quadruple helix) partnerių – savivaldos, mokslo, verslo ir bendruomenės – dalyvavimo regioniniuose procesuose. Įstatymo projekte keičiamas socialinių ir ekonominių partnerių statusas prieštarauja ir Lietuvos regioninės politikos Baltojoje knygoje įtvirtintą nuostatą į regionų plėtros tarybų veiklą ir sprendimų priėmimo procesus įtraukti platų ratą ekonominių ir socialinių partnerių. Aktyvus ekonominių ir socialinių partnerių įsitraukimas į regioninius procesus prisideda prie kūrybiškų, efektyvių ir atsakingų sprendimų, nešančių naudą visam regionui. Taip pat didinama ekonominių ir socialinių partnerių motyvacija dalyvauti regiono plėtroje .
Atsižvelgiant į anksčiau išvardintas pastabas, siūlome atidėti įstatymo svarstymą ir toliau jį tobulinti. Taip pat paraleliai būtina parengti su juo susijusius regionų plėtrai svarbių dokumentų projektus (regionų plėtros programa, regionų plėtros planų rengimo metodika). Tai leistų aiškiai įvardinti regionų vystymuisi reikalingus veiksmus ir matyti bendrą ateities viziją, o regioninės politikos veikėjai galėtų aiškiai įvertinti suplanuotus pokyčius, jų naudą regionams. Savivaldybių nuomone, iki pakartotinio įstatymo projekto svarstymo turi būti atlikta Vyriausybės numatyta savivaldybių vykdomų funkcijų sistemos peržiūra, kuri išanalizuotų ir pateiktų esamų savivaldybių funkcijų vertinimus bei nustatytų, kuriuo lygiu jas vykdyti yra efektyviausia. Vadovaujantis Baltijoje knygoje įtvirtintais regioninės politikos nuoseklumo, plataus konsensuso ir įrodymais grįsto valdymo principais, ruošiant įstatymo korekcijas siūlome vykdyti aktyvias diskusijas su savivaldybėmis, įsigilinant vietos savivaldos siūlymus ir pastabas. Savivaldybės atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis pateiktu įstatymo projektu neaišku kaip bus realiai įgyvendinami numatomi pokyčiai bei kaip bus prisitaikoma prie realių regionų gyventojų poreikių. Manome, kad, siekiant užtikrinti sklandų įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimą būtina tinkamai jam pasiruošti ir iki įstatymo pakeitimo suformuoti aiškią pokyčio įgyvendinimo sistemą, į planavimą, įtraukiant savivaldų atstovus, regionų asocijuotas struktūras bei visas regioninės politikos įgyvendinime dalyvaujančias šalis. 1. Parengtame įstatymo projekto trūksta ilgalaikės regioninės politikos vizijos ir plėtros krypčių įvardijimo.
Savivaldybės mano, kad regioninės plėtros įstatyme turi būti aiškiai nurodomas regioninės politikos raidos tikslas bei sąsaja su Regioninės politikos Baltojoje knygoje aprašomomis regioninės politikos ilgojo laikotarpio perspektyvomis, vedančiomis į administracinę regionų reformą, keičiant esamų regionų ribas ar nustatant NUTS klasifikatoriaus II lygmeniui priskirtinus administracinius regionus. Savivaldybės pabrėžia, kad vadovaujantis tarptautine praktika, efektyvi regioninė politika reikalauja tiesioginės atskaitomybės, t. y. regiono gyventojų renkamų atstovų. Tiesioginių regiono rinkimų svarba pabrėžiama ir užsienio ekspertų Ataskaitoje, kurioje abejojama ar suplanuota regioninių plėtros tarybų pertvarka gali pakeisti mechanizmą, kuomet regiono gyventojų lūkesčių ir interesų atstovavimas, pasitenkinimas valdžia ir jos vykdomais sprendimais, išreiškiamas tiesioginių rinkimų metu . Atsižvelgti į LR regionų baltojoje knygoje įtvirtintas nuostatas, siūlome papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį nurodant regioninės politikos Lietuvoje ilgojo periodo viziją ir planuojamą regionų decentralizacijos proceso raidą. 2. Įstatymo projekte turi būti aiškiai įvardintos ir detalizuotos regionų veiklos kryptys ir funkcijos. Šiuo metu įstatymo projekte nėra įvardintos funkcijos, kurios bus perkeliamos iš nacionalinio lygmens į regioninį, taip pat neaiškus regioniniu lygiu teikiamų paslaugų reglamentavimas ir jiems reikalingų finansinių resursų poreikis. Neaišku, kokius finansinius išteklius turės skirti savivaldybės įstatymo projekte siūlomam regioninės politikos modeliui sukurti ir įgyvendinti. Įstatymo projektas turi įvardinti ne tik regionų plėtros tarybų finansavimo šaltinius, bet ir metodiką kaip jie bus apskaičiuojami.
Siūloma regioninių lėšų skaičiavimo metodiką išdėstyti pačiame įstatyme, Siūlome papildyti 12 straipsnio 2 dalį nurodant nacionalinio ir vietos lygmens funkcijas, kurios bus perkeliamos į regioninį lygmenį. Taip pat atsižvelgiant į RPT funkcijų plėtrą ir augantį finansavimo lėšų poreikį, siūlome koreguoti įstatymo projekto 27 straipsnį, nurodant ne tik regionų plėtros tarybų finansavimo šaltinius, bet ir esminius valstybės biudžeto lėšų (RPT veiklai vykdyti) skyrimo metodikos principus ir nuostatas. Taip pat įstatymo projekte aiškiai įvardinti, kurios RPT veiklos kryptys ir funkcijos, turės būti finansuojamos savivaldybių (RPT dalyvių) biudžeto lėšomis. 3. Įstatymo projekte nėra įvardijamas funkcinių zonų (regionų) valdymo ir finansavimo modelis. Įstatymo projekto nurodoma, kad RPT suderinusi su kitomis regionų plėtros tarybomis nustato bendrų su kitais regionais funkcinių zonų vystymo tikslus, uždavinius ir koordinuoja jų įgyvendinimą. Savivaldybėms kyla daug klausimų dėl praktinio funkcinių regionų valdymo modelio, viešųjų paslaugų teikimo tokiuose regionuose, bendrų RPT projektų finansavimo mechanizmų. Taip pat nėra viešai pristatyti Vyriausybės vykdomų pilotinių projektų (Tauragė+ ir Šalčininkai+) rezultatai bei formuojamas funkcinių zonų valdymo modelis. Savivaldybių nuomone įstatymo projekte turi būti aiškiau ir išsamiau įvardinti tarpsavivaldybinio bendradarbiavimo modeliai bei funkcinių regionų administravimo struktūra – atsižvelgiant į tai, kad vienos ar keleto savivaldybių gyventojai naudosis kitos savivaldybės infrastruktūra ir paslaugomis, turi būti aiškiai nustatytas atsiskaitymo už tokias paslaugas modelis tarp savivaldybių (keičiamas mokesčių perskirstymo modelis).
Siūloma papildyti įstatymo III dalį
„Nacionalinę regioninę politiką formuojantys ir įgyvendinantys subjektai ir
jų įgaliojimai“ formuojant naują įstatymo projekto straipsnį, nusakantį funkcinių zonų (regionų) vystymo modelį – finansinių resursų ir veiklų koordinavimo tvarką. 4. Savivaldybės nepritaria Komiteto siūlymui iš darbdavių, profesinių sąjungų organizacijų, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaryti tik patariamąjį balsą turinčią Partnerių grupę. Savivaldybės mano, kad Komiteto siūlymu sumažinama regioninės ekosistemos kūrimo ir partnerystės svarba. Asociacija ir Savivaldybės aktyviai dirbdami regioniniame lygmenyje aiškiai matome socialinių ir ekonominių regiono partnerių dalyvavimo sprendimų priėmime svarbą. Savivaldybės kartu su Asociacija jau antrus metus intensyviai dirba rengiant regiono specializacijos strategiją. Regiono partnerių dalyvavimas šiame procese yra gyvybiškai svarbus. Vadovaujantis užsienio šalių regionų praktika, efektyvi regioninė plėtra neįmanoma be vadinamojo 4 sraigtų modelio (angl. quadruple helix) partnerių – savivaldos, mokslo, verslo ir bendruomenės – dalyvavimo regioniniuose procesuose. Įstatymo projekte keičiamas socialinių ir ekonominių partnerių statusas prieštarauja ir Lietuvos regioninės politikos Baltojoje knygoje įtvirtintą nuostatą į regionų plėtros tarybų veiklą ir sprendimų priėmimo procesus įtraukti platų ratą ekonominių ir socialinių partnerių.
Aktyvus ekonominių ir socialinių partnerių įsitraukimas į regioninius procesus prisideda prie kūrybiškų, efektyvių ir atsakingų sprendimų, nešančių naudą visam regionui. Taip pat didinama ekonominių ir socialinių partnerių motyvacija dalyvauti regiono plėtroje. Siūlome palikti įstatymo nuostatas dėl socialinių-ekonominių partnerių dalyvavimo Kolegijos sudėtyje su sprendimų priėmimo balso teise. Siūlome papildyti 22 straipsnio 4 punktą, nurodant, kad socialinius -ekonominius partnerius į RPT kolegiją gali siūlyti ir Regiono savivaldybės bei asocijuotos struktūros. 5. Įstatymo projekte numatomas regionų Kompetencijų centras turi stiprinti regionus ir padėti jiems formuoti savarankiškumą. Savivaldybės mato poreikį ir būtinybę RPT suteikti teisę pačioms rinktis jiems reikalingus ekspertus ir dalyvauti tokių ekspertų sąrašo sudaryme. Siūloma koreguoti įstatymo 14 straipsnio 1 dalį įtraukiant RPT į ekspertų sąrašo sudarymą. Nepritarti Netikslinga stabdyti projekto svarstymą ir tęsti diskusijas. Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant šį projektą buvo organizuojamos plačios diskusijos, vyko dialogai su kiekviena regiono plėtros taryba, aktyviai dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacija, atskiros savivaldybės, įvairūs suinteresuoti partneriai. Pasirinktas regiono plėtros tarybos modelis yra išsamių ir konstruktyvių diskusijų rezultatas. Buvo nuspręsta pasirinkti optimalų modelį suteikiant regionų plėtros taryboms didesnį savarankiškumą bei viską koncentruoti viename subjekte, steigiamame kiekviename regione, t. y. regiono plėtros taryboje, turinčioje juridinio asmens statusą. Pagal projekto Nr.
Pagal projekto Nr. XIIIP-4280(2) 26 straipsnį ir Įstatymo priedą regiono plėtros tarybos pačios turės galimybę formuoti savo administracijas ir įdarbinti reikiamos kompetencijos darbuotojus bei ekspertus. Pagal projekto
atstovų, tad kiekviena savivaldybė turės savo atstovus regiono plėtros taryboje. Šiuo metu Seimo komitetuose yra svarstomas Strateginio valdymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4294, kuriame bus tarpusavyje susieti visi planavimo dokumentai (tame tarpe ir regioninio lygmens), o taip pat visi planavimo dokumentai bus susieti su Nacionaline pažangos strategija, kurioje numatyta šalies vystymosi vizija. 9. Asociacija „Klaipėdos regionas“ Neringos savivaldybė 2020-05-0516 Regioninė politika turi būti formuojama ir vykdoma „iš apačios į viršų“ principu pagal kiekvienos savivaldybės sprendimą, o savivaldybėms, kurios nepareiškia noro dalyvauti RPT veikloje, taip pat taikyti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemones. Siūlymas įstatymo projekte įtvirtinti savivaldybių savarankišką apsisprendimą dėl dalyvavimo Regiono plėtros taryboje ar funkcinėje zonoje. Pritarti Žr. Seimo narės G. Burokienės pasiūlymą Nr. 10. 10. Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-05-05 Valstybės Valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje, svarstant Regionų plėtros įstatymo projektą, buvo suformuluotas siūlymas atsisakyti nuostatos, jog regiono plėtros tarybą steigia visos apskrities savivaldybės ir nustatyti, jog regiono plėtros tarybą gali steigti ne mažiau kaip ¾ savivaldybių. Lietuvos savivaldybių asociacijos buvo paprašyta pateikti savivaldybių nuomonę dėl šio siūlymo. Norime informuoti, jog atlikome savivaldybių apklausą. Nuomonę pareiškė 41 savivaldybė. 38 savivaldybės pasisakė už tai, kad regiono plėtros tarybą gali kartu steigti visos savivaldybės (pirminis projekto variantas) ir 3 savivaldybės pritarė nuostatai, jog regiono plėtros tarybą gali steigti ¾ savivaldybių.
Manome, kad pritarus daugumos savivaldybių siūlymui, būtų tikslinga patikslinti projekto Nr. XIIIP-4280(2) 16, 17, 21, 23 straipsnius. Įvertinta Diskusijos komiteto posėdyje metu Lietuvos savivaldybių asociacija pritarė Seimo narės G. Burokienės pasiūlymui Nr. 10. Priimtas sprendimas, įvertinant Vietos savivaldos chartijoje akcentuojamą savivaldybių savarankiškumo principą, kad regiono plėtros tarybą gali steigti ne mažiau kaip 3/4 regiono savivaldybių. Taip bus užtikrintas sklandus regionų plėtros tarybų steigimas ir jų tolesnis funkcionavimas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus miesto savivaldybės meras, Kauno miesto savivaldybės meras, Klaipėdos miesto savivaldybės meras, Šiaulių miesto savivaldybės meras, Panevėžio miesto savivaldybės meras, 2019-12-10 <...> Regioninės politikos įstatymo projekte numatoma, kad siekiama skatinti tolygią ir tvarią ilgalaikę visų regionų plėtrą, tačiau neatsižvelgiama į jau esamą susidariusią situaciją, regionų centrų problemas ir jų gyventojų poreikius. Dėl didesnio regionų centruose gyvenančių žmonių skaičiaus, infrastruktūros tinklo, centralizuotai teikiamų paslaugų išvystymo didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės susiduria su skirtingais iššūkiais nei mažosios savivaldybės, todėl manome, kad Regionų plėtros programoje jiems turi būti nustatyti atskiri rodikliai, kurie padėtų spręsti miestams aktualias problemas ir nesukeltų konflikto su regionuose esančiomis mažesnėmis savivaldybėmis.
Iki šiol nėra paaiškinta, kokie rodikliai galėtų būti numatyti Regionų plėtros programoje, kaip pavyzdį pateikiame kelių infrastruktūros vystymo rodiklius: „naujai nutiestų ir
(arba) rekonstruotų kelių ilgis“ arba „gyventojų, turinčių galimybę kasdien naudotis sukurta (atnaujinta) kelio infrastruktūra, skaičius“. Dėl tankaus gatvių tinklo miestuose rekonstravus nedidelę kelio atkarpą ja pasinaudoti gali didelis gyventojų skaičius, tuo tarpu rajonų savivaldybės turi neišvystytos kelių infrastruktūros problemą ir poreikį asfaltuoti kelius nutolusiose vietose, taip sukurdamos didelį naujai nutiestų kelių ilgio rodiklį, nors tai neša naudą tik nedideliam žmonių skaičiui. Rengiamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane svarstoma apie paslaugų koncentravimą regionų centruose. Regionų centrai jau turi geriau išvystytą paslaugų infrastruktūrą, į kurią yra investuotos valstybės lėšos ir kurios išlaikymas kasmet kainuoja, todėl siekiant efektyvaus išteklių naudojimo būtų tikslinga daugiau dėmesio skirti susisiekimo sąlygoms gerinti. Manome, kad vienodų rodiklių visoms savivaldybėms nustatymas, nepaisant esamos situacijos, skirtingų jų funkcijų ir galimybių, tik dar labiau skatintų savivaldybių konkurenciją. 2014–2020 m. laikotarpiu savivaldybių atskyrimo principas buvo taikomas rengiant didžiųjų Lietuvos miestų ir regionų integruotas teritorijų vystymo programas (toliau – ITVP). Lyginant miestų ir regionų ITVP, akivaizdžiai matyti, kad savivaldybės susiduria su skirtingomis problemomis ir taiko skirtingas priemones joms spręsti.
Skirtinga miestų ir rajonų problematika atsiskleidžia ir šiuo metu, pavyzdžiui, jeigu priemonės finansavimo sąlygų apraše nustatomas rodiklis skaičiuojamas nauda, tenkančia gyventojui (naujai sukurtų ugdymo vietų mokyklose ar darželiuose skaičius), šį rodiklį didžiąja dalimi pasiekia miestų savivaldybės, jeigu matuojamas tik kiekis (nutiestų kelių ilgis), miestai prie šio rodiklio prisideda nežymiai. Siūlome Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo projektą papildyti nuostata, kad Regionų plėtros programose nustatomi atskiri rodikliai didžiųjų miestų savivaldybėms, taip užtikrinant esamos infrastruktūros palaikymą ir gyventojų poreikių tenkinimą. Manome, kad nenumačius tokių pakeitimų būtų sudarytos sąlygos atsirasti papildomai konkurencijai ir konfliktams tarp savivaldybių, dėl kurių tik dar labiau lėtėtų regionų vystymasis. Taip pat norime atkreipti dėmesį į regionų kolegijų sudarymo tvarką. Regioninės politikos baltojoje knygoje pabrėžiamas politikos formavimas iš apačios į viršų, siekiant pirmiausia atliepti kiekvieno gyventojo poreikius, todėl turime pabrėžti, kad steigiant ir valdant regionų plėtros tarybas yra diskriminuojami miestų savivaldybių gyventojai, nes vieno gyventojo balsas miesto savivaldybėje yra nelygus vieno gyventojo balsui mažoje savivaldybėje. Minėto įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatoma, kad savivaldybės, kuriose gyvena daugiau kaip 200 000 gyventojų, t. y. Kauno miesto ir Vilniaus miesto savivaldybės, gauna po 3 vietas regiono taryboje, savivaldybės, kuriose gyvena nuo 50 000 iki 200 000 gyventojų, – 2 vietas, o savivaldybės, kuriose gyvena mažiau kaip 50 000 gyventojų, – 1 vietą.
Dėl to skirtingų savivaldybių gyventojų atstovavimo galimybės skiriasi nuo kelių iki keliasdešimt kartų (palyginti Vilniaus miesto ir Širvintų rajono arba Kauno miesto ir Birštono savivaldybės atstovavimo balsų skirtumą). Atsižvelgdami į tai, kad regionų taryboms suteikiami nauji didesni įgaliojimai, manome, kad yra būtina užtikrinti proporcingą gyventojų interesų atstovavimą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. šalyje buvo tik 11 savivaldybių, kuriose gyveno daugiau kaip 50000 gyventojų, o gyventojų skaičius tarp didžiųjų savivaldybių skiriasi dešimtimis tūkstančių. Proporcingas didžiųjų miestų savivaldybėms tenkančių balsų skaičiaus nustatymas ženkliai nepadidintų bendro kolegijos narių skaičiaus, tačiau reikšmingai prisidėtų prie atstovavimo principų įgyvendinimo. Siūlome numatyti sąlygą, kad savivaldybių balsų skaičius kolegijoje būtų tiesiogiai proporcingas gyventojų skaičiui, pvz., 50000 gyventojų lygu 1 balsas. Pritarti iš dalies Pritarti dėl siūlymo susieti savivaldybės tarybos deleguotų atstovų į Kolegiją skaičių su tos savivaldybės gyventojų skaičiumi. Žr. Seimo narės Guodos Burokienės pasiūlymą Nr. 14. Nepritarti dėl siūlymo įstatymo projekte nustatyti didžiųjų miestų savivaldybėms atskirus rodiklius. Tai yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas, tai turėtų būti nustatoma regionų plėtros planavimo dokumentuose. 2. Valstybės kontrolė, 2020-01-30 Regioninės plėtros įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas efektyviam regioninės politikos įgyvendinimui, didinant Lietuvos regionų konkurencingumą ir užtikrinant aukštą gyvenimo kokybę juose. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad regioninės politikos efektyvumą lemia jos decentralizavimas.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktoje institucinių reformų apžvalgoje ir šios organizacijos ekspertų decentralizacijos procesų studijoje (OECD, 2017, Overview of Institutional Reforms. OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/9789264272866-4-en; OECD, 2019, Making Decentralization Work: A Handbook for Policy-Makers, OECD Multi-level Governance Studies, OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/g2g9faa7-en) pabrėžiama regioninės politikos decentralizavimo svarba. Įstatymo projekte numatyta, kad nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimui planuoti rengiama regionų plėtros programa ir jų plėtros planai. Strateginio valdymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4294, kuris taip pat pateiktas svarstyti Seimui, nurodyta, kad regionų plėtros programą parengs Vidaus reikalų ministerija, o tvirtins Vyriausybė. Programa bus esminis regionų plėtros planavimo įrankis, nes joje turės būti:
sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turės įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi;
tikslai ir uždaviniai, juos įgyvendinančios pažangos priemonės, rezultato rodikliai ir reikalingos lėšos. Regionų plėtros taryba svarstys regionų plėtros programos projektus ir teiks dėl jų išvadas Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai. Regiono plėtros taryba vadovaudamasi programa rengs ir tvirtins regiono plėtros planą, o savivaldybių tarybos pagal kompetenciją priims sprendimus dėl šios programos įgyvendinimo. Taigi, regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės vykdys Vidaus reikalų ministerijos parengtas veiklos užduotis.
Teisės akto projekto nuostatų peržvalga suponuoja preliminarią nuomonę, kad galbūt sudaromos nepakankamos prielaidos mažinti regioninės politikos centralizaciją, planuojant regionų plėtros priemones ir jų finansavimo sąlygas, nors tokia būtinybe yra grindžiamas Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo būtinumas. 2019 m. balandžio 9 d. valstybinio audito ataskaitoje „Ar savivaldybių vykdomų funkcijų sistema sudaro sąlygas joms veikti efektyviai?“ pažymėjome, kad decentralizacijos procesams įdiegti reikalingi pakankami vietos valdžios pajėgumai, viešosios politikos funkcijų decentralizacijos balansas, tinkama koordinavimo ir efektyvi centrinės valdžios stebėsenos sistema, apie kurią įstatymo projekte nėra kalbama. Audito metu nustatyta, kad šalies mastu nevertinama, kokias funkcijas efektyviausiai gali vykdyti centrinė valdžia, o kokias – vietos savivalda. Be to, savivaldybių vykdomų funkcijų skirstymas į savarankiškąsias ir valstybines bei sukurti atskiri jų vykdymo ir finansavimo mechanizmai nelemia efektyvesnio funkcijų vykdymo, racionaliausio viešųjų finansų naudojimo ir nepagerina viešųjų paslaugų kokybės. Įgyvendinant audito metu pateiktas rekomendacijas, Vyriausybė yra numačiusi savivaldybių vykdomų funkcijų sistemos peržiūrą 2021–2030 m. nacionalinės pažangos programos projekte. Planuojama, kad per programos įgyvendinimo laikotarpį dalis valstybės kartu su savivaldybėmis vykdomų funkcijų, dėl kurių atlikti vertinimai ir nustatyta, kuriuo lygiu jas vykdyti yra efektyviausia, 2030 m. sieks 100 proc. Taigi regionų plėtros taryboms sudarius galimybę būti regioninio lygmens kompetenciją turinčiu subjektu, svarbu, kad savivaldybių funkcijos būtų vykdomos optimaliu lygiu ir regionų plėtros tarybų funkcijos koreliuotų su sistemine savivaldybių vykdomų funkcijų peržiūra. Pritarti 3.
4 3N <...> Tam, kad būtų sumažintas neapibrėžtumas dėl Tarybų veiklos finansinių rezultatų, išvengta papildomos rizikos vietos valdžios, o kartu ir viso valdžios sektoriaus finansų tvarumui bei įvertinus Taryboms numatomas vykdyti funkcijas bei joms finansuoti numatomus lėšų šaltinius, siūlytume Įstatymo projekto 16 straipsnio 4 dalyje numatyti draudimą Taryboms skolintis lėšas. Pritarti Pasiūlymas:
1Papildyti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalį nauju 3 punktu:
„3) prisiimti skolinius įsipareigojimus;“. 2. Buvusius keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies 3-4 punktus laikyti atitinkamai 4-5 punktais. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė Guoda Burokienė 2020-04-285 2N Argumentai: Europos Tarybos gero valdymo ekspertizės centras (angl. Centre of Expertise for Good Governance) atliko Regioninės plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-4280 tarpusavio vertinimą ir paskelbė savo ataskaitą. Ataskaita buvo rengiama bendradarbiaujant su kolegomis iš Islandijos, Slovakijos, Slovėnijos, Jungtinės Karalystės bei tarptautiniais ekspertais iš Europos Tarybos. Atsižvelgdami į Europos regioninės savivaldos standartus ir šalių, kurių atstovai dalyvavo vertinimo grupėje, patirtį, ekspertai atkreipė dėmesį į kai kuriuos klausimus apie regioninę plėtrą Lietuvoje ir pateikė bendrąsias rekomendacijas dėl įstatymo projekto. Teikiamuose pasiūlymuose yra atsižvelgiama į vertinimo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas. Siūloma sudaryti galimybę savivaldybėms, kurios nepareiškė noro dalyvauti regioninės plėtros tarybos veikloje, taikyti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemones. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 1 straipsniu keičiamą 5 straipsnį 2 dalimi: „2.
Savivaldybėse, kurios nėra apskrities savivaldybių įsteigtos regiono plėtros tarybos dalyvės, gali būti taikomos šio straipsnio 1 dalies 1–4 ir 7 punktuose nurodytos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės. Šiose savivaldybėse šio straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 8 punktuose nurodytos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės gali būti taikomos, jeigu tam pritaria regiono plėtros taryba.“
Guoda Burokienė 2020-04-288 Argumentai: Siūloma sudaryti galimybę savivaldybėms, kurios nepareiškė noro dalyvauti regioninės plėtros tarybos veikloje, taikyti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemones. Pasiūlymas:
1Išbraukti projekto 1 straipsniu keičiamą 8 straipsnį:
„8 straipsnis. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimas apskrityje, kurioje nėra
regiono plėtros tarybos
savivaldybėms šio įstatymo nustatyta tvarka neįsteigus apskrityje regiono plėtros tarybos arba įsteigtą regiono plėtros tarybą likvidavus, Vyriausybė vidaus reikalų ministro siūlymu priima sprendimą dėl regiono (-ų) sudarymo šioje apskrityje arba šios apskrities įtraukimo į regioną, sudaromą iš kelių bendras ribas turinčių apskričių. 2. Vyriausybei šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju sudarius regioną, jame gali būti taikomos tik šio įstatymo 5 straipsnio 1–4 ir 7 punktuose nurodytos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės.“
3.
Guoda Burokienė,
1 Argumentai: Siekiama, kad regionų balsas būtų girdimas priimant nacionalinės politikos sprendimus, susijusius su regionais, todėl siūloma patikslinti Nacionalinės regioninės plėtros tarybos (NRPT) sudarymo ir jos išvadų nagrinėjimo klausimų reguliavimą, numatant, kad NRPT nariais būtų ne daugiau kaip pusė narių ne regionų plėtros tarybos kolegijos pirmininkų (t. y. institucijos neturi būti atstovaujamos gausiau nei regionai), taip pat siūloma įtvirtinti, kad NRPT pirmininkas būtų skiriamas iš regionų plėtros tarybų kolegijų pirmininkų. Be to, siūloma aiškiai įpareigoti Vyriausybę ir kitas institucijas, kad visi klausimai, susiję ar darantys įtaką regionų plėtrai, būtų privalomai derinami su NRPT, o nutarus neatsižvelgti į NRPT pasiūlymus, toks nepritarimas būtų motyvuotas. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nacionalinė regioninės plėtros taryba
yra kolegiali Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos patariamoji institucija nacionalinės regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais. Į Nacionalinę regioninės plėtros tarybą įtraukiami ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, regionų plėtros tarybų kolegijų pirmininkai ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas. Po vieną atstovą į Nacionalinę regioninės plėtros tarybą turi teisę deleguoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą atrinktos darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos ir po vieną nevyriausybinių organizacijų atstovą – Nevyriausybinių organizacijų taryba ir Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba. Nacionalinė regioninės plėtros taryba formuojama taip, kad ne mažiau kaip pusę jos narių sudarytų regionų plėtros tarybų kolegijų pirmininkai.“ Nepritarti Pasiūlymas nesiderina su nustatytais Nacionalinės plėtros tarybos formavimo principais.
Pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnį į Nacionalinę regioninės plėtros tarybą savo atstovus turi teisę deleguoti darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, ministerijos, valstybės institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės ir bendruomeninės organizacijos. Nustačius, kad daugiau kaip pusę Nacionalinės regioninės plėtros tarybos narių sudarytų regionų plėtros tarybų kolegijų pirmininkai, nebūtų galimybės į kolegijos sudėtį įtraukti visų kitų suinteresuotų grupių atstovų. 4. Seimo nariai Guoda Burokienė,
2 Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nacionalinės regioninės plėtros tarybos
institucinę sudėtį ir pirmininką tvirtina Vyriausybė, o personalinę sudėtį ir darbo reglamentą – vidaus reikalų ministras. Nacionalinės regioninės plėtros tarybos pirmininku skiriamas vienas iš regionų plėtros tarybų kolegijų pirmininkų.“
Guoda Burokienė,
31 Argumentai: Siekiant išvengti situacijos, kai nacionalinės valdžios institucijos savo nuožiūra teikia Nacionalinei regioninės plėtros tarybai svarstyti dokumentus, siūloma tikslinti projektą, numatant, kad NRPT svarsto atitinkamus dokumentus, atsisakant nuostatos, kad jų svarstymą inicijuoja VRM. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) Vidaus reikalų ministerijos teikimu svarsto Regionų plėtros programos, kitų Vyriausybės tvirtinamų planavimo dokumentų, kurių įgyvendinimas turės poveikį regionų plėtrai, projektus; teikia išvadas dėl šių dokumentų Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai;“ Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 15. 6.
Guoda Burokienė,
32 Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Vidaus reikalų ministerijos teikimu svarsto norminių teisės aktų, kurių įgyvendinimas turės poveikį regionų plėtrai, projektus ir dėl jų parengtas numatomo poveikio vertinimo išvadas, teikia išvadas ir pasiūlymus dėl šių dokumentų Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai;“
Guoda Burokienė,
4 N Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnį 4 dalimi: „4. Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus dokumentus jų rengėjams yra privaloma derinti su Nacionaline regioninės plėtros taryba. Jeigu dokumento rengėjas nepritaria Nacionalinės regioninės plėtros tarybos išvadoms ar pasiūlymams, jis turi pateikti tokio sprendimo motyvus.“
Guoda Burokienė 2020-04-2811 Argumentai: Siūlome aiškiau ir detaliau reglamentuoti regionų plėtros tarybų įgaliojimus, tiksliau nustatyti regioninio lygmens tikslą ir regionų galias. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamą 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Regiono plėtros taryba ir jos įgaliojimai
ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurios veiklos tikslas – planuoti, koordinuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą konkrečiame regione ir bendrai su kitomis regionų plėtros tarybomis įgyvendinamas regioninės plėtros skatinimo priemones, padėti savivaldybėms organizuoti bendrą viešųjų paslaugų teikimo funkcijų vykdymą, taip pat atstovauti regionui.
Regiono plėtros tarybos veiklos tikslai:
1) planuoti, koordinuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą konkrečiame regione ir bendrai su kitomis regionų plėtros tarybomis, savivaldybių institucijomis ir įstaigomis įgyvendinamas regioninės plėtros skatinimo priemones;
2) skatinti socialinę, ekonominę regiono plėtrą, darnų urbanizuotų teritorijų vystymą, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regiono ir kitų regionų bei šių skirtumų tarp regiono savivaldybių mažinimą;
3) skatinti savivaldybių bendradarbiavimą, siekiant padidinti funkcinių zonų vystymo ir viešųjų paslaugų teikimo organizavimo efektyvumą;
4) atstovauti regionui. 2. Regiono plėtos taryba veikia regiono gyventojų interesais pagal šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir savivaldybių tarybų sprendimais jai suteiktą kompetenciją. 23.
23Regiono plėtros taryba:
1) rengia, tvirtina regiono plėtros planą, jo pakeitimus, koordinuoja ir kontroliuoja regiono plėtros plano įgyvendinimą;
2) svarsto ir teikia pasiūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir kitoms planavimo dokumentus rengiančioms valstybės institucijoms, įstaigoms dėl Regionų plėtros programos ir kitų Vyriausybės tvirtinamų planavimo dokumentų, kurių įgyvendinimas turės poveikį regiono plėtrai;
3) teikia pasiūlymus savivaldybių taryboms dėl savivaldybių strateginių plėtros planų;
4) koordinuoja Regionų plėtros programoje regionui nustatytų išankstinių sąlygų įgyvendinimą arba pagal kompetenciją jas įgyvendina;
5) suderinusi su kitomis regionų plėtros tarybomis arba šios regiono plėtros tarybos dalyvėmis nesančių savivaldybių tarybomis nustato bendrų su kitais regionais ir (arba) savivaldybėmis funkcinių zonų vystymo tikslus, uždavinius ir koordinuoja jų įgyvendinimą;
6) teikia pasiūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir kitoms ministerijoms dėl teisės aktų, kurių įgyvendinimas turės poveikį regiono plėtrai;
7) pripažįsta projektus regioninės svarbos projektais, vykdo šių projektų įgyvendinimo priežiūrą ir sprendžia dėl regiono plėtros tarybos sprendimų, kuriais projektai pripažinti regioninės svarbos projektais, pripažinimo netekusiais galios;
8) pagal kompetenciją dalyvauja rengiant programas, skirtas spręsti regionų, esančių prie kaimyninių valstybių bendrų sausumos ar jūrų sienų, ir vykdant jų įgyvendinimo stebėseną;
9) atstovauja regionui tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose ir bendradarbiauja su kitų valstybių regionais;
10) įgyvendina, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, kelių ar visų regiono savivaldybių perduotus viešųjų paslaugų teikimo administravimo įgaliojimus;
11) atlieka kitas šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytas regiono plėtros tarybos funkcijas. 4.
kitas regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas, kurios neatsiejamai susijusios su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu nurodytais regiono plėtros tarybos veiklos tikslu tikslais.“ Pritarti Kartu pritarti Teisės departamento pastaboms Nr. 10 (dėl keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto tikslinimo) ir Nr. 15 (dėl keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 ir 6 punktų tikslinimo). Žr. komiteto pasiūlymus prie Teisės departamento pastabų Nr. 10 ir Nr. 15. 9. Seimo narė
2 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kompetencijų centras ministerijoms ir regionų plėtros taryboms teikia tyrimų, analizės, prognozavimo ir
konsultavimo paslaugas, reikalingas rengiant ar įgyvendinant Regionų plėtros programą ir regionų plėtros planus, sprendimus dėl savivaldybių viešųjų paslaugų teikimo administravimo įgaliojimų perdavimo regiono plėtros tarybai. Kompetencijų centro paslaugos ministerijoms (išskyrus ministerijoms teikiamas išorės ekspertų paslaugas) ir regionų plėtros taryboms teikiamos neatlygintinai.“
Guoda Burokienė 2020-04-2816 1, 2, 3, 7 Argumentai: Siekiant spręsti galinčią susidaryti problemą, kai ne visos savivaldybės išreikš norą dalyvauti regiono plėtros tarybos steigime, ir norint sudaryti sąlygas sklandžiam regiono plėtros tarybos funkcionavimui, siūlome nustatyti, kad regiono plėtros tarybą gali steigti ne mažiau kaip 3/4 atitinkamos apskrities savivaldybių. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„1. Regiono plėtros tarybą gali kartu steigti visos savivaldybės ne
mažiau kaip 3/4 savivaldybių, kurių teritorijos pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą sudaro priklauso vienos apskrities teritoriją teritorijai.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Regiono plėtros tarybos steigimo teisinis pagrindas yra šio įstatymo nustatyta tvarka sudaryta regiono plėtros tarybos steigimo sutartis. Steigimo sutartį pasirašo visų regiono plėtros tarybą steigiančių savivaldybių tarybų įgalioti asmenys.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Regiono plėtros tarybos steigimo sutartis surašoma vadovaujantis visų regiono
plėtros tarybą steigiančių savivaldybių tarybų sprendimais dėl regiono plėtros tarybos steigimo.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Regiono plėtros tarybos steigėjai, iki Iki regiono plėtros
tarybos įregistruojamos įregistravimo Juridinių asmenų registre regiono plėtros tarybos steigėjai, atsižvelgdami į vidaus reikalų ministro patvirtintus pavyzdinius regiono plėtros tarybos nuostatus, parengia regiono plėtros tarybos nuostatų projektą, ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą, kuriame patvirtina regiono plėtros tarybos nuostatus, regiono plėtros tarybos kolegijos (toliau – Kolegija) personalinę sudėtį ir darbo reglamentą, o Kolegija paskiria administracijos direktorių. Regiono plėtros tarybos steigiamajame susirinkime turi teisę balsuoti visi regiono plėtros tarybos steigėjai. Vienas steigėjas steigiamajame susirinkime turi vieną balsą. Steigiamos regiono plėtros tarybos vardu veikia steigimo sutartyje nurodytas arba steigiamojo susirinkimo įgaliotas asmuo.“
1 7,9 Argumentai: Atsižvelgiant į kitų pasiūlymų turinį patikslinti Kolegijos įgaliojimus. Pasiūlymas:
punktą ir jį išdėstyti taip: „7) regiono plėtros tarybos kolegijos (toliau – Kolegija) Kolegijos kompetencija ir jos sudarymo tvarka;“. 2.
2Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo 17 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) naujų dalyvių priėmimo į regiono plėtros tarybą ir dalyvių išstojimo iš regiono plėtros tarybos tvarka;“. Pritarti
12Seimo narė Guoda Burokienė 2020-04-2819 Argumentai:
Atsižvelgiant į siūlomą administracijos direktoriaus ir Kolegijos kompetenciją, tikslintinas regiono plėtros tarybos organų reglamentavimas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamą 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Regiono plėtros tarybos organai Regiono plėtros tarybos organai yra visuotinis dalyvių susirinkimas ir Kolegija, vienasmenis valdymo organas organai – Kolegija ir administracijos direktorius.“ Pritarti
1 2 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) skiria regiono plėtros tarybos administracijos direktorių ir atšaukia jį iš pareigų laikydamasis šio įstatymo 21 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų priima sprendimą dėl Kolegijos narių skaičiaus ir sudėties;“. Pritarti
14Seimo narė Guoda Burokienė 2020-04-2821 Argumentai:
Atsižvelgiant į kolegijai siūlomus suteikti papildomus įgaliojimus, tikslinami kolegijos formavimo principai. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamą 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Kolegijos sudarymas 1.
1Kolegija sudaroma iš šių narių:
1) regiono savivaldybių merų;
2) regiono savivaldybių tarybų skiriamų savivaldybių tarybų narių pagal kiekvienos regiono savivaldybės gyventojų skaičių:
a) kai savivaldybė turi 200 001 ir daugiau gyventojų – trys savivaldybės tarybos paskirti atstovai;
b) kai savivaldybė turi nuo 50 000 iki 200 000 gyventojų – du savivaldybės tarybos paskirti atstovais;
c) kai savivaldybė turi 49 999 ir mažiau gyventojų – vienas savivaldybės tarybos paskirtas atstovas;
3) darbdavių, profesinių sąjungų organizacijų, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų (toliau – partneriai) atstovų, kurie sudaro 1/3 Kolegijos narių (apskaičiuojant jų skaičius aritmetiškai suapvalinamas). Kolegija sudaroma iš visų regiono plėtros tarybos steigėjomis (dalyvėmis) esančių savivaldybių merų ir savivaldybių tarybų deleguotų šių savivaldybių tarybų narių (toliau – Kolegijos nariai). 2. Sudarant Kolegiją turi būti užtikrinama, kad:
1) bendras Kolegijos narių skaičius būtų ne didesnis kaip šių dviejų skaičių suma:
a) regiono plėtros tarybos steigėjomis (dalyvėmis) esančių savivaldybių skaičiaus ir 2 sandaugos;
b) regiono plėtros tarybos steigėjomis (dalyvėmis) esančių savivaldybių gyventojų skaičiaus ir 35 000 dalmens;
savivaldybei atstovaujančių narių skaičių turi būti užtikrinama, kad:
1) kiekvieną savivaldybę Kolegijoje atstovautų ne mažiau kaip 2 Kolegijos nariai;
2) kiekvieną savivaldybę atstovaujančių Kolegijos narių skaičius būtų ne mažesnis kaip savivaldybės gyventojų skaičiaus ir 35 000 dalmuo, išskyrus atvejį, kai šis skaičius viršytų 1/3 visų Kolegijos narių;
3) vieną savivaldybę atstovaujančių Kolegijos narių skaičius būtų ne didesnis už 1/3 visų Kolegijos narių;
4) savivaldybę, kurios gyventojų skaičiaus ir 35 000 dalmuo yra didesnis už 1/3 visų Kolegijos narių, atstovautų 1/3 Kolegijos narių. 4. Atliekant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus veiksmus, gaunami skaičiai aritmetiškai suapvalinami. 5.
pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje, šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus. 3. Regiono savivaldybių tarybos privalo deleguoti savo atstovus į Kolegiją ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo regiono plėtros tarybos įsteigimo. Po savivaldybių tarybų rinkimų regiono savivaldybių tarybos privalo deleguoti savo atstovus į Kolegiją ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pirmojo naujos savivaldybės tarybos posėdžio. 4. Partnerių atstovus į kolegijas deleguoja darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka atrinktos į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą, Nevyriausybinių organizacijų taryba ir Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba. Partneriai ir jų atstovai atrenkami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 5. Į Kolegiją deleguojami partnerių atstovai turi dirbti, vykdyti verslą ar gyventi regiono, į kurio regiono plėtros tarybos Kolegiją yra deleguojami, teritorijoje ir būti nepriekaištingos reputacijos.
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio
(etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio
(etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai. 6.
jų atstovus į Kolegijos narius, turi būti užtikrinama, kad:
1) Kolegijoje būtų atstovaujama kiekvienai iš šių interesų grupių: verslo organizacijų interesų grupei, profesinių sąjungų organizacijų interesų grupei, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų interesų grupei. Interesų grupei Kolegijoje gali būti neatstovaujama tik tuo atveju, kai į Kolegiją šio įstatymo nustatyta tvarka nėra pasiūlytas nė vienas šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis ir šiai interesų grupei atstovaujantis kandidatas;
2) ne daugiau kaip pusę visų partneriams atstovaujančių Kolegijos narių sudarytų tai pačiai interesų grupei priklausančių partnerių deleguoti atstovai;
3) ne daugiau kaip pusę visų partneriams atstovaujančių Kolegijos narių sudarytų toje pačioje regiono savivaldybėje gyvenantys ar dirbantys partnerių deleguoti atstovai. Pritarti
Siekiant aiškiau atskirti viešuosius ir privačius interesus ir užtikrinti aiškią ir veiksmingą atskaitomybę, siūloma sudaryti specialų patariamąjį organą, kurį sudarytų ekonominiai ir socialiniai partneriai ir su kuriuo turėtų būti konsultuojamasi aktualiomis temomis, taip pat nustatoma, kad direktorius atrenkamas konkurso būdu ir skiriamas kolegijos. Pasiūlymas:
punktą ir jį išdėstyti taip: „3) priima sprendimus dėl šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2–6 ir 8 punktuose nurodytų regiono plėtros tarybos funkcijų įgyvendinimo;“
22 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) svarsto tvirtina regiono plėtros tarybos metinius metinį veiklos planus planą ir metines metinę veiklos ataskaitas ataskaitą;“. 3. Papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo 22 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu:
„9) renka regiono plėtros tarybos administracijos direktorių ir
atšaukia jį iš pareigų;“ 4.
Buvusį šios dalies 9 punktą laikyti 10 punktu. 5. Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kolegija šio straipsnio 1 dalies 1– 7 ir 9 10 punktuose
nurodytus sprendimus priima regiono plėtros tarybos vardu.“
22 straipsnį 10 – 17: „10. Kolegija iš darbdavių, profesinių sąjungų organizacijų, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų (toliau – partneriai) atstovų sudaro patariamąją Kolegijos partnerių grupę. 11. Partnerių grupė:
1) svarsto regiono plėtros plano ir jo pakeitimų, regiono plėtros tarybos sprendimų dėl projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais, taip pat regiono plėtros plano įgyvendinimo ataskaitų projektus ir dėl šių dokumentų teikia išvadas Kolegijai;
2) Kolegijos prašymu svarsto kitus su nacionalinės regioninės politikos tikslo ir uždavinių įgyvendinimu regione susijusius klausimus ir teikia nuomonę Kolegijai. 12. Jeigu Kolegija priimdama sprendimą neatsižvelgia į partnerių grupės pateiktas pastabas, pasiūlymus arba atsižvelgia į juos iš dalies, apie Kolegijos argumentus partnerių grupė turi būti informuota Kolegijos darbo reglamente nustatyta tvarka. 13. Partnerių atstovus į partnerių grupę deleguoja darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka atrinktos į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą, Nevyriausybinių organizacijų taryba ir Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba. 14. Renkant partnerius ir jų atstovus į partnerių grupę, turi būti užtikrinama, kad:
1) partnerių grupėje būtų atstovaujama kiekvienai iš šių interesų grupių: verslo organizacijų interesų grupei, profesinių sąjungų organizacijų interesų grupei, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų interesų grupei.
Interesų grupei partnerių grupėje gali būti neatstovaujama tik tuo atveju, kai į partnerių grupę šiai interesų grupei atstovaujantis kandidatas;
2) ne daugiau kaip pusę visų partneriams atstovaujančių partnerių grupės narių sudarytų tai pačiai interesų grupei priklausančių partnerių deleguoti atstovai. 15. Partnerius partnerių grupėje atstovaujantys asmenys turi teisę:
1) gauti šio straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodytus dokumentus ir susijusią medžiagą;
2) dalyvauti Kolegijos posėdžiuose patariamojo balso teise;
3) dalyvauti Kolegijos sudaromų darbo grupių veikloje. 16. Partnerius partnerių grupėje atstovaujantiems asmenims Kolegijos darbo reglamente gali būti nustatyta ir kitų šiam įstatymui neprieštaraujančių teisių. 17. Partnerių ir jų atstovų atrankos ir partnerių grupės veiklos tvarka nustatoma Kolegijos darbo reglamente.“ Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad komitetas pritarė Audito komiteto pasiūlymui Nr. 7, siūlome pakeisti keičiamo 22 straipsnio 13 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo 22 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Partnerių aAtstovus į partnerių grupę deleguoja darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka atrinktos į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą, Nevyriausybinių organizacijų taryba ir Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba. Į partnerių grupę deleguoti atstovai turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji suprantama pagal šio įstatymo 21 straipsnio 7 dalį.“ 16.
Seimo narė Guoda Burokienė 2020-04-2823 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Kolegijos nariai bus savivaldybių tarybų nariai, turi būti patikslintas ryšys tarp savivaldybių tarybų rinkimų ir kolegijų sudarymo. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Kolegijos nario pareigos ir įgaliojimų pasibaigimas
1Kolegijos narys privalo:
1) dalyvauti Kolegijos posėdžiuose;
2) Kolegijos sprendimu atstovauti regiono plėtros tarybai;
3) apie esamą viešųjų ir privačių interesų konfliktą informuoti Kolegijos pirmininką, jo nesant – Kolegijos pirmininko pavaduotoją (Kolegijos primininkas, o jo nesant – Kolegijos pirmininko pavaduotojas apie esamą viešųjų ir privačių interesų konfliktą privalo informuoti kitus Kolegijos narius), pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant Kolegijos sprendimą, dėl kurio kyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas. 2. Kolegijos pirmininkas, o jo nesant – Kolegijos pirmininko pavaduotojas, be šio straipsnio 1 punkte nurodytų pareigų, turi šias pareigas:
1) sudaryti Kolegijos posėdžių darbotvarkes;
2) pirmininkauti Kolegijos posėdžiams;
3) pasirašyti Kolegijos posėdžių protokolus ir priimtus sprendimus;
4) dalyvauti Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdžiuose;
5) vykdyti kitas šiuo įstatymu ir Kolegijos darbo reglamentu Kolegijos pirmininkui nustatytas pareigas. 3. Kolegijos nario, kuris yra savivaldybės meras ar savivaldybės tarybos deleguotas savivaldybės tarybos narys, įgaliojimai pasibaigia, kai pasibaigia ar nutrūksta mero ar atitinkamai savivaldybės tarybos nario įgaliojimai.
Po savivaldybių tarybų rinkimų regiono plėtros tarybos dalyvėmis esančių savivaldybių tarybos privalo deleguoti savo atstovus į Kolegiją ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pirmojo naujos savivaldybės tarybos posėdžio. 4. Kolegijos nario, kuris yra deleguotas savivaldybės tarybos, įgaliojimai taip pat pasibaigia ir šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytais šiais atvejais:
yra deleguotas partnerio, įgaliojimai pasibaigia:
1) kai jis atsistatydina;
2) kai jį atšaukia delegavusi institucija;
3) kai jis nebeatitinka bent vieno iš šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų;
3) kai jis per dvylika mėnesių nedalyvavo daugiau kaip pusėje Kolegijos posėdžių, nesant objektyvių, nuo paties Kolegijos nario nepriklausančių priežasčių. 5. Pasibaigus Kolegijos nario, kuris yra deleguotas savivaldybės tarybos, įgaliojimams šio straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, regiono plėtros tarybos dalyvėmis esančių savivaldybių tarybos privalo deleguoti savo atstovus į Kolegiją ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo ankstesnio Kolegijos nario įgaliojimų pasibaigimo.“
Guoda Burokienė 2020-04-2824 1,2 Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„1. Už darbo laiką atliekant Kolegijos nario
pareigas Kolegijos nariui (išskyrus Kolegijos nariu esančiam savivaldybės merui ir mero pavaduotojui) mokamas atlyginimas iš Vidaus reikalų ministerijai regiono plėtros tarybų veiklai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, kai Kolegijos nario pareigų atlikimas yra neatsiejamai susijęs su šio įstatymo 12 11 straipsnio 2 3 dalies 1–8 ir 11 punktuose nustatytų regiono plėtros tarybos funkcijų vykdymu.
Kolegijos nario darbo laikas apskaičiuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Atlyginimą Kolegijos nariui moka regiono plėtros taryba. 2. Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už darbo laiką atliekant Kolegijos nario pareigas (išskyrus Kolegijos nariu
esančiam savivaldybės merui ir mero pavaduotojui), kurios nėra susijusios su šio įstatymo 12 11 straipsnio 2 3 dalies 1–8 ir 11 punktuose nustatytų regiono plėtros tarybos funkcijų vykdymu, Kolegijos nariui gali būti mokamas atlyginimas iš šio įstatymo 2726 straipsnio 3 dalies 21–43 dalyje punktuose nurodytų regiono plėtros tarybos lėšų, jei regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas taip nusprendžia.“ Pritarti Kartu pritarti Teisės departamento pastabos Nr. 28 pirmai daliai dėl keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluočių. Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 28. 18. Seimo narė Guoda Burokienė 2020-04-2825 Argumentai:
Siekiant užtikrinti, kad administracijos direktorių veiksmingiau kontroliuotų Kolegija, siūloma pakeisti jo skyrimo tvarką ir nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamą 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Regiono plėtros tarybos administracijos direktorius ir administracija
administracijos direktorius yra vienasmenis regiono plėtros tarybos valdymo organas ‒ juridinio asmens vadovas.
Administracijos direktoriaus pareigos:
1) organizuoti ir kontroliuoti regiono plėtros tarybos administracijos darbą, kad būtų įgyvendinamas regiono plėtros tarybos veiklos tikslas ir atliekamos regiono plėtros tarybos ir jos organų funkcijos;
2) sudaryti darbo sutartis su regiono plėtros tarybos administracijos darbuotojais ir jas nutraukti ir įgyvendinti kitus darbdavio įgaliojimus darbo teisės srityje;
3) organizuoti regiono plėtros tarybos turto valdymą;
4) užtikrinti šio įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų pateikimą regiono plėtros tarybos partnerių grupei ir partnerių grupės išvados, kuri pateikta dėl šių dokumentų, pateikimą Kolegijai;
5) užtikrinti metinių veiklos planų parengimą ir pateikimą visuotiniam dalyvių susirinkimui ir Kolegijai;
6) užtikrinti metinių finansinių ataskaitų rinkinio parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliekamas) visuotiniam dalyvių susirinkimui ir Juridinių asmenų registrui;
7) užtikrinti duomenų, nurodytų Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje, pateikimą Juridinių asmenų registrui;
8) užtikrinti informacijos apie regiono plėtros tarybos veiklą pateikimą visuomenei ir viešų pranešimų paskelbimą šio įstatymo, kitų teisės aktų ir regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatyta tvarka;
9) tvirtinti regiono plėtros tarybos administracijos darbo reglamentą;
10) užtikrinti veiksmingą regiono plėtros tarybos vidaus kontrolės sistemos veikimą;
11) atlikti kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose jam nustatytas pareigas. 2. Regiono plėtros tarybos administracijos direktorius veikia regiono plėtros tarybos vardu santykiuose su kitais asmenimis tais klausimais, kurie šiuo įstatymu ir regiono plėtros tarybos nuostatais nepriskirti Kolegijai ir visuotiniam dalyvių susirinkimui. 3.
administracijos direktoriumi regiono plėtros tarybos vardu sudaro ir ją nutraukia visuotinio dalyvių susirinkimo įgaliotas asmuo. 43. Administracijos direktorius atsiskaito už savo ir regiono plėtros tarybos administracijos veiklą teikdamas regiono plėtros tarybos metines veiklos ataskaitas visuotiniam dalyvių susirinkimui ir Kolegijai. 4. Administracijos direktorius priimamas į pareigas konkurso, organizuojamo ir vykdomo Vyriausybės nustatyta tvarka, būdu kadencijai, kuri prasideda nuo jo priėmimo į pareigas dienos ir baigiasi, kai Kolegija, sudaryta po savivaldybių merų ir tarybų rinkimų iš naujai kadencijai išrinktų merų ir savivaldybių tarybų narių, susirenka į pirmąjį Kolegijos posėdį. Kai steigiama regiono plėtros taryba, administracijos direktoriaus kadencija prasideda nuo regiono plėtros tarybos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Tas pats asmuo tos pačios regiono plėtros tarybos administracijos direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 5. Darbo sutartį su administracijos direktoriumi regiono plėtros tarybos vardu sudaro ir ją nutraukia Kolegijos pirmininkas arba kitas Kolegijos įgaliotas asmuo. 6. Pasibaigus administracijos direktoriaus pirmajai kadencijai, Kolegija pirmajame posėdyje priima sprendimą atšaukti administracijos direktorių iš pareigų arba sprendimą skirti administracijos direktorių antrai kadencijai. Pasibaigus antrajai kadencijai, administracijos direktorius yra atšaukiamas iš pareigų. Jeigu Kolegija priima sprendimą atšaukti administracijos direktorių iš pareigų, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia Darbo kodekse nustatyta tvarka. Tol, kol administracijos direktorius nėra paskirtas, administracijos direktoriaus pareigas eina Kolegijos pirmininko arba laikinai Kolegijos pirmininko pareigas einančio Kolegijos nario siūlymu Kolegijos paskirtas regiono plėtros tarybos administracijos darbuotojas.
Konkursas į administracijos direktoriaus pareigas turi būti paskelbtas per 1 mėnesį nuo ankstesnio administracijos direktoriaus atšaukimo iš pareigų. 7. Administracijos direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji suprantama pagal šio straipsnio 8 dalį, savo veikloje vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus. 8.
jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai. 9.
apskrities savivaldybės tarybos nariu, savivaldybės administracijos direktoriumi, jo pavaduotoju, savivaldybės administracijos valstybės tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, biudžetinės įstaigos, kurios savininkė ar viena iš savininkų yra apskrities savivaldybė, vadovu, valstybės tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, viešosios įstaigos, kurios savininke ar viena iš dalininkų yra apskrities savivaldybė, vadovu ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, kolegialaus valdymo ar kito organo vadovu ar nariu, apskrities savivaldybės įmonės vienasmeniu vadovu, kolegialaus valdymo ir kito organo nariu ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, apskrities savivaldybės valdomos akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės vadovu, kolegialaus valdymo, kito organo nariu ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį. 10. Administracijos direktorius gali būti kito, nei nurodyta šio straipsnio 9 dalyje, juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu, tik gavęs Kolegijos sutikimą. Kolegija sprendimą dėl sutikimo administracijos direktoriui būti kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu priima gavusi administracijos direktoriaus rašytinį prašymą. Šis administracijos direktoriaus prašymas turi būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo jo pateikimo Kolegijos pirmininkui dienos. Sutikimas duodamas, jeigu administracijos direktoriaus buvimas kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu nesukelia interesų konflikto, nekliudo jam tinkamai vykdyti pareigų, nurodytų šiame ir kituose įstatymuose, ir regiono plėtros tarybos nuostatuose. 11.
direktorius turi būti atšauktas iš administracijos direktoriaus pareigų nepasibaigus jo kadencijai, jeigu:
1) Kolegija du kartus iš eilės nepatvirtina regiono plėtros tarybos metinės veiklos ataskaitos;
nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
3) administracijos direktorius pažeidžia šio straipsnio 9–10 dalyse nustatytus reikalavimus;
4) administracijos direktorius pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. 12. Darbo kodekso nuostatos administracijos direktoriui taikomas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 513. Regiono plėtros tarybos administracija:
1) rengia dokumentus, kuriuos, vadovaudamasi šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir regiono plėtros tarybos nuostatais, turi tvirtinti Kolegija ar visuotinis dalyvių susirinkimas;
2) koordinuoja Kolegijos sprendimų įgyvendinimą, vykdo jų įgyvendinimo stebėseną arba pati įgyvendina Kolegijos sprendimus;
3) atlieka veiksmus, susijusias su savivaldybių tarybų regiono plėtros tarybai perduotų viešųjų paslaugų teikimo administravimo funkcijų įgyvendinimu;
4) atlieka regiono plėtros tarybos bendrąsias funkcijas (dokumentų, personalo, finansinių ir materialinių išteklių valdymo, atstovavimo teismuose ir kitas pagalbinio pobūdžio funkcijas) arba organizuoja šioms funkcijoms atlikti reikalingų paslaugų teikimą;
5) organizuoja Kolegijos, visuotinio dalyvių susirinkimo posėdžius, atlieka šių regiono plėtros tarybos organų sekretoriato funkcijas;
6) atlieka kitas regiono plėtros tarybos nuostatuose regiono plėtros tarybos administracijai nustatytas funkcijas. 6. Regiono plėtros tarybos administracijos direktorius ir administracijos darbuotojai negali būti regiono plėtros tarybos, kurioje jie dirba, Kolegijos nariais. 14.
pagrįstų abejonių dėl kandidato į administracijos direktoriaus pareigas ar administracijos direktoriaus atitikties šio straipsnio 7, 9–10 dalyse nustatytiems reikalavimams, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.“ Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad komitetas pritarė nepriekaištingos reputacijos reikalavimą taikyti ir Kolegijos nariams, nepriekaištingos reputacijos samprata yra dėstoma keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje. Siekiant sisteminio nuostatų dėstymo siūloma atsisakyti nepriekaištingos reputacijos nuostatų kartojimo, o pateikti nuorodą į 21 straipsnio 7 dalį. Pasiūlymas:
įstatymo 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Administracijos direktorius turi būti
nepriekaištingos reputacijos, kaip ji suprantama pagal šio įstatymo 21 straipsnio 8 7 dalį, savo veikloje vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus.“ Pasiūlymas:
įstatymo 25 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas: Buvusias šio straipsnio 9 – 15 dalis laikyti atitinkamai 8 – 14 dalimis. 19. Seimo narė Guoda Burokienė 2020-04-2827 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamą 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Parama regionų plėtros tarybų veiklai, Regiono regiono plėtros tarybos lėšos ir turtas 1.
Valstybė remia regionų plėtros tarybas:
1) valstybės biudžeto lėšomis finansuojant regiono plėtros tarybos funkcijų, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1–8 ir 11 punktuose, vykdymą, taip pat Kolegijos narių, administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą;
paslaugas, nurodytas šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte. 2. Regiono plėtros tarybai skirtinos valstybės biudžeto lėšos apskaičiuojamos ir regiono plėtros tarybai skiriamos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. 3. Kiti Regiono regiono plėtros tarybos lėšų šaltiniai:
1) Vidaus reikalų ministerijai skiriami valstybės biudžeto asignavimai;
21) regiono plėtros tarybos dalyvių stojamieji įnašai pinigais ir dalyvių mokesčiai;
32) lėšos, gautos kaip parama;
43) kitos teisėtai gautos lėšos. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos lėšos regiono plėtros tarybai skiriamos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti. Regiono plėtros tarybai skirtinos valstybės biudžeto lėšos apskaičiuojamos ir regiono plėtros tarybai skiriamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 34. Regiono plėtros tarybos lėšos ir turtas gali būti naudojami tik regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatytam nustatytiems regiono plėtros tarybos veiklos tikslui tikslams.“
2 Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „2.
Regiono plėtros taryba yra likviduojama tuo atveju, kai regiono plėtros tarybos dalyvių skaičius tampa mažesnis už 3/ 4 savivaldybių, kurių teritorijos pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą sudaro priklauso atitinkamos apskrities teritoriją teritorijai, skaičių skaičiaus, ir kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais.“
28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu regiono plėtros taryboje liko mažiau dalyvių, nei 3/4
apskrityje yra esančių savivaldybių, per trisdešimt dienų apie tokį dalyvių sumažėjimą regiono plėtros taryba turi pranešti Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.“
28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu regiono plėtros taryboje lieka mažiau dalyvių, nei 3/4 apskrityje yra
esančių savivaldybių, ar jei kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais priimamas sprendimas likviduoti regiono plėtros tarybą, regiono plėtros taryba netenka įgaliojimų vykdyti šio įstatymo 121 straipsnio 2 3 dalyje nustatytų regiono plėtros tarybos funkcijų. Šiais atvejais sutartys dėl regiono plėtros tarybos patvirtinto regiono plėtros plano priemonių įgyvendinimo (toliau – projektų sutartys) toliau vykdomos šiose projektų sutartyse nustatyta tvarka. Naujos projektų sutartys nesudaromos. Tolesnę regiono plėtros plano priemonių, dėl kurių įgyvendinimo vykdomos projektų sutartys, įgyvendinimo stebėseną atlieka Vidaus reikalų ministerija.“
2019-12-191 Argumentai: aiškesnis, paprastesnis, lengvai atpažįstamas, istoriškai pagrįstas ir unikalus terminas „Seimelis“ daug labiau tinka nei biurokratinė sudėtinga trijų žodžių formuluotė.
Seimeliai – kaip regiono atstovų sueigos, spręsti regiono rūpesčių, įteisinta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1565 m. valdovo Žygimanto Augusto privilegija. Pasiūlymai: Visame įstatyme pakeisti terminą „Regiono plėtros taryba“ į istorinį „Seimelis“ Nepritarti Sąvoka ,,regiono plėtros taryba“ yra visuomenei įprasta ir vartojama nuo 2000 metų valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose. Projekte nėra iš esmės keičiama regiono plėtros tarybos, kaip institucijos, paskirtis, o sąvoka „Seimelis“ gali sukelti neapibrėžtumo įspūdį. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas,
12 N Argumentai: Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo projektas Nr. XIIIP-4280, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas Nr. VIII-1889 (toliau – keičiamas įstatymas) yra tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4294, todėl siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnį nauja dalimi, ją susiejant su Strateginio valdymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinama Strateginio valdymo metodika, numatant, kad šiuose dokumentuose bus nustatyta nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo, priežiūros ir atsiskaitymo tvarka. Taip pat įvertinant planavimo dokumentų tvirtinimo, o ne rengimo, svarbą, siekiant teisinio nuoseklumo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 ir 7 pastaboms, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimoas įgyvendinimas
planavimas
įgyvendinimas planuoti planuojamas yra rengiami šiešiuose planavimo dokumentai dokumentuose:
1) Nacionalinis Nacionaliniame pažangos planas plane;
2) Vyriausybės tvirtinamos nacionalinės plėtros programos programose:
a) Regionų plėtros programa programoje;
b) plėtros programos programose, kuriose nustatytomis pažangos priemonėmis įgyvendinamos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytos regioninio vystymo nuostatos;
3) regionų plėtros planai planuose. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo, priežiūros ir atsiskaitymo už pasiektą pažangą tvarka nustatoma Strateginio valdymo įstatyme ir Vyriausybės tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ir į tai, kad Regioninės plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-4280 įsigaliojimo data numatoma 2020 liepos 1 d., o Strateginio valdymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294 įsigaliojimo data numatoma 2021 m. sausio 1 d. ir siekiant sklandaus Regioninės plėtros įstatymo nuostatų įgyvendinimo, siūlome aktualias sąvokas, reglamentuojančias planavimo dokumentus, kurios yra apibrėžtos Strateginio valdymo įstatymo projekte, detalizuoti projekte Nr. XIIIP-4280(2). Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 4. 2.
2Audito komitetas,
1 Argumentai: Šalies viešajame sektoriuje šiuo metu veikia 8 teisinių formų institucijos: 78 proc. sudaro biudžetinės įstaigos, 15 proc.
Nr. 495 patvirtino Viešojo sektoriaus sistemos tobulinimo gaires, skirtas viešojo sektoriaus įstaigų valdymui tobulinti ir jų kompetencijai išgryninti. Šių gairių rengėjai – Vidaus reikalų ministerija – jomis siekė optimizuoti visą viešojo sektoriaus įstaigų tinklą. Tad šiose gairėse yra nustatyti kriterijai dėl teisės formos parinkimo institucijai. Tačiau Valstybės kontrolė 2020 m. sausio 23 d. Nr. YE-1 „Viešojo sektoriaus institucinės sandaros apžvalgoje“ pabrėžia, kad teisinių formų įvairovė yra koncentruota politiką įgyvendinančiose institucijose, kurių didžioji dalis veikia vietos valdžios lygiu. Nepaisant to, kad naujos institucijos gali būti steigiamos tik esant neišvengiamai būtinybei, projekto nuostatomis siekiama įtvirtinti dar vieną naujos teisinės formos instituciją viešajame sektoriuje – Regioninės plėtros tarybas. Akcentuotina ir tai, kad nesant aiškaus pagrindimo dėl naujo juridinio asmens steigimo, su siūlymu steigti naują viešojo sektoriaus įstaigą, kartu nebuvo pateiktas išsamus siūlomo sprendimo pagrindimas, apimantis visų galimų alternatyvų analizės rezultatus. Juridiniams asmenims, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga, įstatymais yra nustatomi konkretūs veiklos tikslai, jie gali būti suderinami su regionų plėtros tarybų (kaip institucijų) faktiškai vykdoma administracinio reglamentavimo funkcija, nes numatyta tik viena tokio pobūdžio funkcija – tvirtinti regiono plėtros planą.
Be to, juridinių asmenų formoms – viešosioms įstaigoms – taikomos bendrosios nuostatos keliais aspektais neatitinka regionų plėtros tarybų veiklos ypatumų. Įvertinant tai, manytina, kad nėra būtinybės steigti naujos teisinės formos juridinį asmenį, tokiu būdu dar labiau išbalansuojant Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigų sistemą. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 16 pastabai, siūlytina projekto nuostatomis neįtvirtinti dar vienos naujos teisinės formos institucijos, numatant, kad regioninės plėtros taryboms taikoma viena iš įprastinių viešųjų juridinių asmenų formų viešajame sektoriuje – viešoji įstaiga. Pasiūlymas:
1Pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Regiono plėtros taryba yra pagal šį įstatymą įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Regiono plėtros tarybos teisinė forma – regiono plėtros tarybaviešoji įstaiga. Regiono plėtros tarybos pavadinime turi būti žodžiai „regiono plėtros taryba“ ir nurodytas apskrities pavadinimas. Regiono plėtros tarybos buveinė turi būti tos apskrities, kurios savivaldybės įsteigė regiono plėtros tarybą, teritorijoje.“
komitetui pakeisti Viešųjų įstaigų įstatymą Nr. I-1428 papildant nuostata dėl įstatymo taikymo išimties: „1¹ straipsnis. Įstatymo taikymo išimtis Šio įstatymo nuostatos regionų plėtros taryboms taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos regionų plėtros įstatymui.“
įstatymo projektą įregistruoti ir įtraukti į įstatymų projektų Nr.
XIIIP-4280 – XIIIP-4286 paketą. Nepritarti Dėl projekte siūlomos regionų plėtros tarybų teisinės formos buvo ilgai diskutuota ir aptarti visi galimi variantai. Numatoma, kad regionų plėtros tarybos vykdys regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo konkrečių regionų lygiu funkcijas. Tai viešojo administravimo funkcijos. Pasiūlyme siūloma įtvirtinti viešosios įstaigos formą. Tokios įstaigos pagrindinė paskirtis – viešųjų paslaugų teikimas ir tai yra nesuderinama su regionų plėtros tarybų faktiškai vykdoma administracinio reglamentavimo funkcija (tvirtinti regiono plėtros planą). Be to viešajai įstaigai taikomos bendrosios nuostatos dėl jų steigimo, valdymo organų sudarymo, kas neatitinka regionų plėtros tarybų veiklos ypatumų (kolegialaus sprendimų priėmimo, savivaldybių atstovavimo proporcijos pagal gyventojų skaičių, partnerių dalyvavimo priimant sprendimus). 3. Audito komitetas,
32 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 15 ir 17 pastaboms, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) svarsto ir teikia pasiūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir kitoms Vyriausybės tvirtinamus planavimo dokumentus rengiančioms valstybės institucijoms, įstaigoms dėl Regionų plėtros programos ir kitų Vyriausybės tvirtinamų planavimo dokumentų, kurių įgyvendinimas turės gali turėti poveikį regiono plėtrai, projektų;“ Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 15. 4. Audito komitetas,
43 N Argumentai: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje yra pateiktas baigtinis su regiono plėtros tarybos veikla susijusių ribojimų sąrašas, tarp kurių – draudimas suteikti paskolas.
Kadangi tokiame ribojimų sąraše draudimo skolintis ar kitaip prisiimti finansinius įsipareigojimus nėra, manytina, kad regionų plėtros tarybos tokią teisę turėtų. Siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme įtvirtintų taisyklių laikymąsi regioniniu lygmeniu, sumažinti neapibrėžtumus dėl regionų plėtros tarybų veiklos finansinių rezultatų, išvengti papildomos rizikos vietos valdžios, o kartu ir viso valdžios sektoriaus finansų tvarumui bei įvertinus regionų plėtros taryboms numatomas vykdyti funkcijas bei joms finansuoti numatomus lėšų šaltinius, pritariant Finansų ministerijos nuomonei, siūlytina numatyti draudimą regionų plėtros taryboms skolintis lėšas. Pasiūlymas:
2Papildyti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3) prisiimti skolinius įsipareigojimus;“
įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 3-4 punktus laikyti atitinkamai 4-5 punktais. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Finansų ministerijos pastabos. 5. Audito komitetas,
113 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 11 savo pasiūlymu pasiūlė regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatyti, kas konkrečiai atliks regiono plėtros tarybos vidaus auditą vadovaujantis Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatomis, siekiant teisinio nuoseklumo, siūlytina patikslinti ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Papildyti keičiamo įstatymo18 straipsnio 1 dalį nauju 13 punktu ir jį išdėstyti taip: „13) vidaus auditą atliekantis subjektas ir tvarka.“ Pritarti 6.
Audito komitetas,
111 Argumentai: Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas tvirtina administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas. Tačiau darbuotojų darbo užmokesčio dydis ar jo nustatymo sąlygos nėra apibrėžtos. Pažymėtina, kad darbo apmokėjimo sąlygos regiono plėtros tarybos kolegijos nariams yra aptariamos keičiamame įstatyme. Svarstytina, kodėl šių dviejų kategorijų subjektams teisinis reguliavimas dėl darbo apmokėjimo sąlygų būtų įtvirtinamas skirtingos juridinės galios teisės aktuose. Įvertinant tai, kad šių juridinių asmenų dalyviais galėtų būti savivaldybės, taip pat tai, kad didžiąją jų lėšų dalį sudarytų valstybės ir šiuos juridinius asmenis įsteigusių savivaldybių biudžetų lėšos, manytina, jog būtų tikslinga regionų plėtros tarybų administracijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas aptarti tiesiogiai keičiamame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad toks neapibrėžtas reguliavimas laikytinas ydingu, siūlytina tikslinti nuostatas numatant, kad Vyriausybė nustatytų regionų plėtros tarybų administracijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo 21 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta regionų plėtros tarybų administracijų direktorių ir administracijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka tvirtina administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas;“ Pritarti iš dalies Pritarti nuostatai, kad Kolegija tvirtina ne tik administracijos, bet ir administracijos direktoriaus darbo apmokėjimo sąlygas. Nepritarti, kad darbo apmokėjimo tvarką tvirtina Vyriausybė. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr.
28, kurioje akcentuojama, kad visi iš valstybės biudžeto mokamų atlyginimų pagrindiniai dydžiai turi būti nustatyti įstatyme, siūlome keičiamą įstatymą papildyti nauju 26 straipsniu ir įstatymo priedu, nustatant administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojams pagrindinius apmokėjimo dydžius, ir pareiginių algų koeficientus. Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 28. 7. Audito komitetas,
67 N N Argumentai: Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje numatytas reikalavimas į regionų plėtros tarybų kolegiją deleguoti tik tuos partnerių atstovus, kurie yra nepriekaištingos reputacijos. Įvertinant regiono plėtros tarybos kolegialaus organo ‒ kolegijos – keičiamame įstatyme numatytą svarbų vaidmenį regionuose atliekant nacionalinės regioninės politikos funkcijas, be visų kitų funkcijų, numatytų keičiamo įstatymo 23 straipsnyje, svarbą, manytina, kad toks reikalavimas yra nepakankamas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimas būtų nustatytas ir regiono savivaldybių tarybų į Kolegiją deleguotiems atstovams, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 24 pastabai, tikslintina keičiamo įstatymo 22 straipsnio atitinkamos dalys. Pasiūlymas:
1Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Į Kolegiją deleguojami partnerių atstovai turi dirbti, vykdyti verslą ar gyventi regiono, į kurio regiono plėtros tarybos Kolegiją yra deleguojami, teritorijoje ir būti nepriekaištingos reputacijos.
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“ 2.
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“
įstatymo 22 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6.
Regiono savivaldybių tarybų ir partnerių į Kolegiją deleguoti atstovai turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“ 3.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“
dalimi.
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad komitetui pritarus Seimo narės G. Burokienės pasiūlymams Nr. 14 ir Nr. 15 keičiasi keičiamų 21 ir 22 straipsnių dėstymo konstrukcija, siūlome šį pasiūlymą išdėstyti 21 straipsnyje, o 22 straipsnyje duoti nuorodą į 22 straipsnį. Žr. komiteto pasiūlymą prie Seimo narės G. Burokienės pasiūlymo Nr. 15. Pasiūlymas:
6 dalimi:
„6. Regiono savivaldybių tarybų į Kolegiją deleguoti atstovai turi
būti nepriekaištingos reputacijos.“ Pasiūlymas:
7 dalimi: „7.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo nustatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“ 8.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo nustatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“
8Audito komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 7 savo pasiūlymu pasiūlė, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimas būtų taikomas visiems regionų tarybos kolegijos nariams, siekiant teisinio nuoseklumo, siūlytina patikslinti ir keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kolegijos nario, kuris yra savivaldybės
meras ar savivaldybės tarybos deleguotas savivaldybės tarybos narys, įgaliojimai pasibaigia, kai pasibaigia ar nutrūksta mero ar atitinkamai savivaldybės tarybos nario įgaliojimai. Kolegijos nario, kuris yra deleguotas savivaldybės tarybos, įgaliojimai taip pat pasibaigia ir šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kai paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.“ Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo narės G, Burokienės pasiūlymą Nr. 16 keičiasi keičiamo įstatymo 23 straipsnio dėstymo konstrukcija, siūlome keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį dėstyti įvertinant Seimo narės G. Burokienės ir Audito komiteto pasiūlymus. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kolegijos nario, kuris yra deleguotas savivaldybės tarybos, įgaliojimai taip pat pasibaigia ir šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytais atvejais kai:
yra deleguotas partnerio, įgaliojimai pasibaigia:
1) kai jis atsistatydina;
2) kai jį atšaukia delegavusi institucija;
3) kai jis nebeatitinka bent vieno iš šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų;
3) kai jis per dvylika
objektyvių, nuo paties Kolegijos nario nepriklausančių priežasčių;
4) paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.“ 9.
Audito komitetas,
43 Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto suformuluotą 7 pasiūlymą, reikalinga patikslinti keičiamo įstatymo atitinkamas nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kai jis nebeatitinka bent vieno iš šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje ar
Atsižvelgti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus keičiasi 21, 22 ir 23 straipsnių dėstymo konstrukcija. Žr. komiteto pasiūlymą prie Audito komiteto pastabos Nr. 8. 10. Audito komitetas,
1314 N Argumentai: Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad priimant sprendimus pirmenybė turi būti teikiama viešiesiems interesams, kad būtų užkirstas kelias kilti interesų konfliktams. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta pareiga regionų plėtros tarybos kolegijos nariui apie esamą viešųjų ir privačių interesų konfliktą informuoti šios kolegijos pirmininką. Tačiau analogiška pareiga regionų plėtros tarybų administracijos darbuotojams nėra numatyta.
Atsižvelgiant į tai, kad dauguma kylančių interesų konfliktų yra prognozuojami, juos galima iš anksto numatyti ir, imantis atitinkamų prevencinių priemonių, nesunkiai suvaldyti, t. y. apskritai neleisti bet kokiam interesų konfliktui atsirasti ir realizuotis, siūlytina numatyti pareigą regionų plėtros tarybų administracijos darbuotojams vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto bei teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus. Keičiamame įstatyme nereglamentuota, kokiu būdu (viešo konkurso ar kt.) bus atrenkami regioninės plėtros tarybos administracijos darbuotojai ir kokie kvalifikaciniai reikalavimai bus taikomi kandidatams. Manytina, kad siekiant skaidrumo, būtina keičiamą įstatymą papildyti nuostatomis, susijusiomis su minėtų darbuotojų įdarbinimu ir atranka. Įvertinant Audito komiteto 7 pasiūlymą dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo taikymo visiems regionų tarybos kolegijos nariams, siekiant teisinio nuoseklumo, siūlytina šį reikalavimą taikyti ir administracijos direktoriui bei administracijos darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 28 pastabai, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 26 straipsnį. Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Regiono plėtros tarybos administracijos direktorius ir administracijos
darbuotojai negali būti regiono plėtros tarybos, kurioje jie dirba, Kolegijos nariais. Regiono plėtros tarybos administracijos direktorius ir administracijos darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus, turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji suprantama pagal šio įstatymo
konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus.“
2Papildyti keičiamo įstatymo 26 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7.
Asmenys į regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus pareigas ir administracijos darbuotojų pareigas, nustatytas Vyriausybės patvirtiname pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąraše, priimami konkurso, organizuojamo ir vykdomo Vyriausybės nustatyta tvarka, būdu. Į kitas administracijos darbuotojų pareigas priimama Darbo kodekse nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarti dėl nepriekaištingos reputacijos administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojams, turintiems viešojo administravimo įgaliojimus. Nepritarti dėl pasiūlymo Nr. 2. Atsižvelgiant į tai, kad administracijos darbuotojai nebus valstybės tarnautojai, jiems bus taikomos Darbo kodekso nuostatos. Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo Nr. 496 bus nustatyta konkurso į šias pareigas organizavimo ir vykdymo tvarka bei sąlygos. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
plėtros tarybos administracijos direktorius ir administracijos darbuotojai negali būti regiono plėtros tarybos, kurioje jie dirba, Kolegijos nariais. Regiono plėtros tarybos administracijos darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus, turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji suprantama pagal šio įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, savo veikloje vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus.“ Argumentai:
Siūlome keičiamo įstatymo 25 straipsnio 14 dalį dėstyti įvertinant Seimo narės G. Burokienės apsiūlymą Nr. 18 ir šį Audito komiteto pasiūlymą. Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 25 straipsnį 14 dalimi: „14.
Kolegija, turėdama duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į administracijos direktoriaus pareigas ar administracijos direktoriaus atitikties šio straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse nustatytiems reikalavimams, o administracijos direktorius, turėdamas duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į administracijos darbuotojo, turinčio viešojo administravimo įgaliojimus, pareigas ar tokius įgaliojimus turinčio administracijos darbuotojo atitikties šiame įstatyme nustatytam nepriekaištingos reputacijos reikalavimui turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.“ Taip pat Žr. komiteto pasiūlymus prie Seimo narės G. Burokienės pasiūlymo Nr. 18 ir prie Teisės departamento pastabos Nr. 28. 11. Audito komitetas, 2020-04-1527 Argumentai:
Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad regiono plėtros tarybos administracijos direktorius privalo užtikrinti metinių finansinių ataskaitų rinkinio parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliekamas) visuotiniam dalyvių susirinkimui ir Juridinių asmenų registrui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, viešojo sektoriaus subjektai šių duomenų neteikia Juridinių asmenų registrui. Tačiau pritariant projekto iniciatorių nuostatai, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada, kai toks auditas atliekamas, turėtų būti teikiamas Juridinių asmenų registrui, būtina patikslinti keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes.
Vadovaujantis Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatomis, viešojo juridinio asmens, kurį yra įsteigę keli steigėjai, vidaus auditą atlieka steigėjų bendru sprendimu tame viešajame juridiniame asmenyje įsteigta vidaus audito tarnyba ar vieno iš steigėjų vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta kas atliks regionų plėtros tarybų vidaus auditą. Taip pat keičiamo įstatymo 28 straipsnyje siūlytina įtvirtinti ne teisę, o pareigą atlikti regiono plėtros tarybos finansinį auditą esant atitinkamoms sąlygoms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta tikslintinos keičiamo įstatymo 28 straipsnio nuostatos. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinys, metinė veiklos ataskaita ir auditas
ataskaitų rinkinys ir metinė veiklos ataskaita rengiami ir skelbiami Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Regiono plėtros taryba turi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti Regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir, kai atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas, audituotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada, metinę veiklos ataskaitą ir finansinių ataskaitų auditoriaus išvadą (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliekamas).
Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti dokumentai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo dienos neatlygintinai skelbiami Juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainėje. 3. Regiono plėtros tarybos finansinisfinansinių ataskaitų auditas gali turi būti neatliekamas, jeigu paskutinę finansinių metų dieną finansinės būklės ataskaitoje nurodyto turto vertė neviršija 1 800 000 eurų arba jeigu pajamos per ataskaitinius finansinius metus neviršija 3 500 000 eurų. 4. Regiono plėtros tarybos vidaus auditas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu. Kas atlieka regiono plėtros tarybos vidaus auditą, nustatoma regiono plėtros tarybos nuostatuose. Regiono plėtros tarybos vidaus auditas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 3 finansinius metus.“
12Audito komitetas,
2020-04-15 * Argumentai: Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nacionalinės regioninės politikos institucinei sistemai yra sunku pereiti į kitą kokybinį lygmenį, pagrįstą valstybės ir savivaldybių bei savivaldybių tarpusavio pasitikėjimu, bendradarbiavimo kultūra ir bendrų problemų sprendimu.
Tačiau abejotina, ar keičiamo įstatymo nuostatomis pavyks sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą ir užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą bei aukštą gyvenimo kokybę juose, nes neieškota alternatyvių sprendimų galimybių kaip būtų galima plėsti regionų tarybų funkcijas, kad tokiose srityje kaip profesinis mokymas, sveikatos priežiūra, viešasis transportas ir pan., būtų priimami bendri regioninės institucijos jungtiniai sprendimai. Audito komiteto nuomone, būtina regionų plėtros tarybų funkcijas ir atsakomybes praplėsti joms priskiriant papildomas, nei numatyta keičiamame įstatyme, konkrečias funkcijas, kurių vykdymas galėtų tikslingiausiai būti įgyvendinamas regioniniu lygmeniu, siekiant aukštesnės kokybės paslaugų teikimo ir kaštų optimizavimo srityse. Pasiūlymas:
Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui įgalinti regionų plėtros tarybas priskiriant joms papildomas, nei numatyta keičiamame įstatyme, funkcijas. Nepritarti Nustatyti daugiau papildomų funkcijų regionų plėtros taryboms netikslinga, kadangi siekiant kai kurias savivaldybių vykdomas funkcijas perduoti regionų plėtros taryboms reikalingi specialiųjų teisės aktų pakeitimai, kurie reikalauja gilesnės analizės ir įvertinimo. Pažymėtina, kad Vyriausybė yra numačiusi savivaldybių vykdomų funkcijų sistemos peržiūrą. Planuojama išanalizuoti ir atlikti funkcijų vertinimus bei nustatyti, kuriuo lygiu jas vykdyti yra efektyviausia.
Sprendimai dėl papildomų funkcijų perdavimo regionų plėtros taryboms turėtų būti priimti po to, kai matysis, kokia kryptimi vystysis regioninė politika, Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo įstatymu svarstomame Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekte Nr. XIIIP-4282(2) yra nustatyta, kad „savivaldybė taip pat gali savivaldybės tarybos sprendimu perduoti regiono plėtros tarybai konkrečius viešųjų paslaugų teikimo administravimo įgaliojimus, kurių įgyvendinimo tvarka detalizuojama savivaldybės ir regiono plėtros tarybos sutartyje.“, tad savivaldybėms suteikiama teisė pačioms apsispręsti dėl kai kurių funkcijų delegavimo regionų plėtros taryboms. 13. Audito komitetas, 2020-04-15 * Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294 ir jo lydinčiuosius projektus yra pripažinusi prioritetiniais įstatymų projektais, kurių svarstymas kaip įmanoma greičiau turėtų įvykti Seimo pavasario sesijoje siekiant visapusiškai pasirengti įstatymų įgyvendinimui, įvertinant tai, kad Regioninės plėtros įstatymo projektas Nr. XIIIP-4280 ir lydintieji įstatymų projektai yra tiesiogiai susiję su Strateginio valdymo įstatymo projektu, todėl turėtų būti svarstomi paraleliai, siekiant užtikrinti abiejų teisės aktų teisinį nuoseklumą, sistemiškumą, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabai, siūlytina suderinti atitinkamų įstatymų projektų įsigaliojimo datas. Pasiūlymas:
Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui suderinti įstatymų projektų Nr. XIIIP-4280 ir XIIIP-4294 bei jų lydinčiųjų įstatymų projektų įsigaliojimo datas. Atsižvelgti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ir į tai, kad Regioninės plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-4280 įsigaliojimo data numatoma 2020 liepos 1 d., o Strateginio valdymo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-4294 įsigaliojimo data numatoma 2021 m. sausio 1 d. ir siekiant sklandaus Regioninės plėtros įstatymo nuostatų įgyvendinimo, siūlome aktualias sąvokas, reglamentuojančias planavimo dokumentus, kurios yra apibrėžtos Strateginio valdymo įstatymo projekte, detalizuoti projekte Nr. XIIIP-4280(2). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4280(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš –0, susilaikė –3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vanda Kravčionok. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4280(2). Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-0926 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas. 1. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatomi apribojimai administracijos direktoriui dirbti kitą darbą ar būti valdymo organų nariu. Straipsnio 8 dalyje įtvirtinti besąlyginiai ribojimai, o 9 dalyje numatoma, kad visais kitais atvejais dirbti kitą darbą ar būti organo nariu leidžiama tik gavus Kolegijos sutikimą. Administracijos direktorius pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą yra pagal darbo sutartį dirbantis juridinio asmens vadovas. Jis nėra valstybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, jam nesuteikti viešojo administravimo įgaliojimai.
Tačiau jam nustatomi apribojimai dirbti kitą darbą, griežtesni negu analogiški apribojimai, nustatyti valstybės tarnautojams ar kai kuriems valstybės pareigūnams. Pažymėtina, kad tokie apribojimai neturi analogų pagal darbo sutartį dirbančių juridinių asmenų vadovų statuso teisiniame reguliavime. Konstitucijos
darbą. Konstitucinis Teismas ne kartą yrą pažymėjęs, kad ši laisvė yra viena iš būtinų žmogaus gyvybinių poreikių tenkinimo, deramos padėties visuomenėje užtikrinimo sąlygų. Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę. Sudarydamas jas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygas. Tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 7 d., 2008 m. vasario 20 d., 2010 m. kovo 22 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai). Kaip galimas sąlygas Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą pirmiausia yra siejama su įvairiais natūraliais reikalavimais – kiekvieno asmens sugebėjimais ir galimybėmis; tokie reikalavimai gali apimti tam tikro išsilavinimo turėjimą, moralines ir kitas savybes (gydytojams, mokytojams, teisėjams, prokurorams ir t. t.), specialios teisės įgijimą (vairuotojams ir t. t.) ir kt. Kvalifikacijos, profesinių žinių, įgūdžių reikalavimai asmenims, pretenduojantiems dirbti sudėtingą ar atsakingą darbą, laikomi natūraliais ir paprastai yra visuotinai pripažįstami (Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarimas).
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, vertindamas valstybės tarnautojų galimus kito darbo ribojimus, yra pažymėjęs, jog konstitucinė valstybės tarnybos samprata, valstybės tarnybos konstitucinė paskirtis, jos, kaip profesinės veiklos, pobūdis suponuoja tai, kad, paisant inter alia konstitucinio proporcingumo principo, įstatymu turi būti nustatyti tokie valstybės tarnautojų kito darbo ribojimai, kurie užkirstų kelią valstybės tarnautojams dirbti tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu jie turi valdingus įgaliojimus ar kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima kokius nors kitus sprendimus, susijusius su ta įmone, įstaiga ar organizacija (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Projektu siūloma besąlygiškai riboti administracijos direktoriaus galimybę dirbti bet kokiose pareigose iš esmės bet kuriame regiono savivaldybės valdomame ar kontroliuojamame juridiniame asmenyje, nepriklausomai nuo vykdomų funkcijų pobūdžio. Visais kitais atvejais kitą darbą jis galėtų dirbti tik gavęs specialų Kolegijos leidimą. Administracijos direktoriaus statusas siejamas iš esmės su techninėmis regiono plėtros tarybos darbo aptarnavimo funkcijomis, kaip minėta, jam nėra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, jis neturi valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo statuso.
Todėl projektu siūlomi apribojimai regiono plėtros tarybos administracijos direktoriui dirbti kitą darbą vertintini kaip neproporcingi, nepagrįstai ribojantys asmens teisę laisvai pasirinkti darbą ir prieštaraujantys Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Pritarti
3Komiteto sprendimas:
Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020 m. birželio 9 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projektu siūlomi apribojimai regiono plėtros tarybos administracijos direktoriui dirbti kitą darbą vertintini kaip neproporcingi, nepagrįstai ribojantys asmens teisę laisvai pasirinkti darbą ir prieštaraujantys Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. 3.2. Komitetas atkreipia Seimo dėmesį, kad 2020-06-09 yra registruoti Seimo narės Godos Burokienės pasiūlymai projektui XIIIP- 4280(3), dėl 26 straipsnio 8 ir 9 dalių pakeitimo ir kuriais (jei jiems būtų pritarta) šis prieštaravimas būtų pašalintas. Pritarus šiems Seimo narės pasiūlymams būtų išvengta analizuojamo projekto nuostatų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taip pat komitetas atkreipia pagrindinio komiteto dėmesį, kad Seimo narės 2 pasiūlyme dėl 26 straipsnio 9 dalies paskutinis sakinys turėtų būti formuluojamas taip:“ Šis Kolegijos sprendimas, atsisakyti duoti sutikimą, gali būti skundžiamas administraciniam teismui.“
4Balsavimo rezultatai: už –11, prieš – nėra ,
susilaikė –nėra. 5.
5Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė
Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė