Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
Pakeisti 589 straipsnio 66 punktą ir jį išdėstyti taip:
„66) Valstybinės mokesčių inspekcijos – dėl šio kodekso
93, 95, 99, 127, 132, 137, 143, 150, 151, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 170, 172, 173, 174, 176, 178, 179, 180, 187, 188, 188¹, 189, 190, 191, 192, 194, 205, 207 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 431, 449, 450, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2 straipsnis. 611 straipsnio pakeitimas Pakeisti 611 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai šio kodekso 264 straipsnio 1 ir 2 dalyse (transporto priemonių
važiavimas ar stovėjimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus), 278 straipsnio 2 dalyje, 282 straipsnyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417, 418,
straipsnio 1 ir 2 dalyse, 432 straipsniuose straipsnyje, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 463 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio
administracinio nusižengimo protokolas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui).
Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą.
Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso
tik administracinio nusižengimo protokolas), o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolas) pripažįstamas negaliojančiu.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2020 m. Nr. XIII- Vilnius
Pakeisti 589 straipsnio 66 punktą ir jį išdėstyti taip:
„66) Valstybinės mokesčių inspekcijos – dėl šio kodekso
93, 95, 99, 127, 132, 137, 143, 150, 151, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 170, 172, 173, 174, 176, 178, 179, 180, 187, 188, 188¹, 189, 190, 191, 192, 194, 198¹, 205, 207 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 431, 449, 449¹, 450, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2 straipsnis. 611 straipsnio pakeitimas Pakeisti 611 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „611 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokolo ir administracinio nurodymo surašymas tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje
šio kodekso 264 straipsnio 1 ir 2 dalyse (transporto priemonių važiavimas ar stovėjimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus), 278 straipsnio 2 dalyje, 282 straipsnyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417, 418,
straipsnio 1 ir 2 dalyse, 432 straipsniuose straipsnyje, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 463 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio
administracinio nusižengimo protokolas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui).
Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą.
Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso
tik administracinio nusižengimo protokolas), o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolas) pripažįstamas negaliojančiu
savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui.
Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas).
Juridinio asmens, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) arba juridinį asmenį (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą), kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. 3. Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus (išskyrus šio kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus), daromos transporto priemonės nuotraukos arba vaizdo įrašas, kuriose (kuriame) užfiksuojami nusižengimai, arba nusižengimai užfiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. 4. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso
tik administracinio nusižengimo protokolas) gali būti automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre.
Automatiškai suformuotame administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo suformavimo data ir vieta, įstaigos, kurioje administracinio nusižengimo protokolas buvo suformuotas, pavadinimas; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo suformavimo metu; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, administracinio nusižengimo protokole automatiškai suformuojamas šio kodekso 609 straipsnio 2 dalyje, 610 straipsnio 1 dalyje nurodyto turinio administracinis nurodymas. Automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuotas administracinio nusižengimo protokolas nepasirašomas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 20 ir
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas) parengti siekiant užkardyti sudaromus fiktyvius sandorius transporto priemonių prekybos srityje, sudaryti galimybę kontrolės institucijoms nustatyti tikruosius transporto priemonių pardavėjus (perpardavinėtojus) bei savininkus ir užtikrinti jiems tenkančių mokestinių prievolių ir (ar) kitos teisinės atsakomybės už nustatytus teisės pažeidimus neišvengiamumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad didžioji dalis automobilių pirkimo–pardavimo sandorių Lietuvos Respublikoje įvyksta atsiskaitant grynaisiais pinigais. Labai dažnai naudotų transporto priemonių pirkėjai, norėdami mažiau mokėti už įsigyjamą transporto priemonę, sutinka transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutartyse nurodyti ne tikruosius automobilių pardavėjus, o pirminį, užsienyje buvusį (o kai kuriais atvejais netgi neegzistuojantį), automobilio savininką. Atitinkamai tikrieji transporto priemonių pardavėjai (perpardavinėtojai) yra nefiksuojami jokiuose dokumentuose, lieka šešėlyje, nes tokiu būdu nuslepia tikrąsias gautas pajamas, nuo kurių nesumokami gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiai.
Transporto priemonę įsigijus iš tokio perpardavinėtojo, sudaromas įspūdis, kad sandoris vyksta tarp Europos Sąjungos (toliau – ES) piliečio ir Lietuvos Respublikos piliečio, nes klastojama (nuslepiama) dažniausiai Vokietijos Federacinėje Respublikoje sudaryta tikroji pirkimo–pardavimo sutartis („Kauferis“). Atitinkamai pirkėjas dėl nežinojimo ar nesupratimo negali pasinaudoti Civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytomis teisėmis (pvz., gauti teisingą informaciją apie įsigyjamos transporto priemonės galimus trūkumus), taip pat esant nustatytiems pagrindams grąžinti netinkamą transporto priemonę ją pardavusiam asmeniui ir atgauti visus faktiškai sumokėtus (o net tik nurodytus „Kauferyje“) pinigus. Pagal VĮ
„Regitra“ surinktą 2019 metų informaciją (laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 31 d.
iki 2019 m. spalio 31 d.), „Kauferių“ problema akivaizdi: Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenimis (vadovaujantis Analizės, modeliavimo ir rizikos valdymo kompetencijų centro ir Kauno technologijos universiteto atliktu 2018 metų Lietuvos PVM atotrūkio vertinimu), automobilių prekybos srityje PVM atotrūkis siekė 38 mln. eurų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2017–2019 metais buvo pradėti 25 ikiteisminiai tyrimai dėl neapskaitytos prekybos naudotais lengvaisiais automobiliais (nustatyta daugiau kaip 900 tūkst. eurų žala valstybės biudžetui, neįskaitant tęsiamų patikrinimų ir ikiteisminių tyrimų, kuriuose žala vis dar nustatoma, nes atliekami objektų tyrimai).
projektu siūloma įtvirtinti privalomo transporto priemonių savininkų bei transporto priemonių įvežimo į Lietuvos Respubliką pardavimui deklaravimo modelį ir įdiegti centralizuotą transporto priemonių savininkų apskaitos sistemą (toliau – TPSAS). Žinant tikruosius transporto priemonių pardavėjus ir savininkus atsiras galimybė užtikrinti jiems tenkančių mokestinių prievolių ir
(ar) kitos teisinės atsakomybės už nustatytus teisės pažeidimus neišvengiamumą. Atitinkamai bus užtikrintas tikrųjų transporto priemonių savininkų ir valdytojų atsekamumas (nustatymas), kuris pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą nėra užtikrinamas. Pažymėtina, kad šiems pasiūlymams pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 19 d. pasitarimo metu (protokolo Nr. 26 2 klausimo nutariamosios dalies 2.3 papunktis). Papildomai SEAKĮ projektu siūloma pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 27 straipsnio 3 dalį siekiant sumažinti asmenims tenkančią administracinę naštą, kai transporto priemonėms, kurios įregistruotos, laikinai išduodamuose valstybinio numerio ženkluose turi būti privalomai nurodomas laikinosios registracijos terminas, kuris jau ir taip pažymėtas Kelių transporto priemonių registre (toliau –
Taip pat siūloma pakeisti SEAKĮ 27 straipsnio 4 ir 11 dalis, atsisakant privalomo reikalavimo, kad KTPR registruojamos tik tos transporto priemonės, kurioms atliktos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros, ir taip supaprastinti transporto priemonių registravimo procedūras transporto priemones registruojantiems asmenims pateikus ne Lietuvos Respublikoje išduotus muitinės procedūrų atlikimą patvirtinančius dokumentus. Kartu su SEAKĮ projektu teikiamas ANK projektas, kuriame siūloma praplėsti ANK 589 straipsnyje numatytų subjektų, kuriems suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnyje numatytus nusižengimus (t. y. už transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymą), ratą įtraukiant VMI pareigūnus. Taip pat, siekiant efektyviau naudoti valstybės išteklius, palengvinti daug žmogiškųjų išteklių ir išlaidų reikalaujantį darbą tiriant tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, siūloma numatyti galimybę už ANK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus nusižengimus protokolą su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal ANK
tik administracinio nusižengimo protokolą) automatiškai suformuoti Administracinių nusižengimų registre. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1V-638 sudaryta darbo grupė (2019 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 1V-344 redakcija). Įstatymų projektų rengimą koordinavo Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Viešojo saugumo politikos grupės (vadovas – vyriausiasis patarėjas Rustamas Liubajevas, tel. (8 5) 271 7248, el. p. [email protected]) vyresnysis patarėjas Darius Vasaris (tel. (8 5) 271 7138, el. p. [email protected]) ir patarėja Jurgita Laskevičiūtė (tel. (8 5) 271 8432, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Nors šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260) ir nustato pareigą pranešti apie pasikeitusį transporto priemonės savininką, tačiau už šios pareigos nevykdymą nėra jokios atsakomybės. Labai dažnai pasitaiko atvejų, kai transporto priemonė jau būna parduota (ir po kelis kartus), tačiau KTPR tvarkytojas jokių duomenų apie tai neturi ir jo toliau tvarkoma ir naudojama informacija apie transporto priemonės savininką (valdytoją) neatitinka tikrovės. VĮ
„Regitra“ duomenimis, nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2019 m. spalio 30 d. buvo
pranešta apie 165 tūkst. transporto priemonių pardavimą Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau iš jų 47 tūkst. buvo įregistruotos ne to asmens vardu, kurio duomenys buvo nurodyti deklaruojant pasikeitusį transporto priemonės savininką. Šios transporto priemonės buvo kartą ar daugiau perparduotos ir dėl to galėjo likti nesumokėtų mokesčių, apsunkintas teisės pažeidimų kontrolės funkcijas vykdančių institucijų darbas siekiant nustatyti tikrąjį transporto priemonės savininką.
Tokiais atvejais ieškant transporto priemonės esamo savininko eikvojamos valstybės lėšos, nes visos valstybės institucijos visų pirma vadovaujasi registro duomenimis, o tik po to, kai šie neatitinka realios situacijos, – faktiniais duomenimis (pirkimo–pardavimo sutartimis ir pan.). Tokios pareigos įstatymuose nustatytas reguliavimas ypač aktualus valstybės mokesčių administratoriui, kuris pirmiausia remiasi registro duomenimis pateikdamas mokesčių nepriemokos nurodymus. Šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nuostatų, įpareigojančių transporto priemonės savininką ar valdytoją, jei transporto priemonės savininkas yra užsienio šalies gyventojas, KTPR tvarkytojui nustatyta tvarka deklaruoti apie į Lietuvos Respubliką įvežtą ir parduodamą transporto priemonę. Transporto priemonių pirkimo ir pardavimo veikla Lietuvos Respublikoje nėra licencijuojama, o fizinių ir juridinių asmenų transporto priemonių pirkimo ir pardavimo sandorių ar bendrai prekybos kontrolė įmanoma tik vertinant oficialius sandorių dokumentus bei kitus įrodymus (liudytojų parodymus, šalies, iš kurios gyventojo buvo įsigyta transporto priemonė, pateiktą oficialią informaciją ir kt.). Tačiau tokia jau įvykusių sandorių tikrinimo veikla sukelia sandorio šalių (ypač pirkėjų) didelį nepasitenkinimą ir pareikalauja neproporcingai didelių kontrolės institucijų veiklos sąnaudų. Dėl to transporto priemonių prekybos kontrolė vykdoma gana fragmentiškai, patikrinimai trunka labai ilgai ir tai nedaro esminės įtakos šešėlinei transporto priemonių prekybos sričiai.
Šiuo metu galiojančio SEAKĮ 27 straipsnio 3 dalis nustato pareigą laikinai įregistruotas transporto priemones ženklinti laikinaisiais valstybinio numerio ženklais, ant kurių nurodomas jų galiojimo (transporto priemonės registracijos) terminas. Siekdamas įgyvendinti SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtino Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisykles. Šiose taisyklėse, be procedūrinių transporto priemonių registravimo reikalavimų, patvirtinti ir reikalavimai valstybiniams numerio ženklams, kurie skirstomi pagal atskirus tipus (bendrojo naudojimo, skirti lengviesiems automobiliams taksi, diplomatiniai, iš Lietuvos Respublikos išvežamų transporto priemonių, skirti laikinai įregistruojamoms iš Lietuvos Respublikos išvežamoms Lietuvos Respublikoje arba užsienio šalyje galiojančios registracijos ar leidimo laikinai dalyvauti viešajame eisme neturinčioms transporto priemonėms, išskyrus galinguosius keturračius (toliau – iš Lietuvos Respublikos išvežamos transporto priemonės), galingųjų keturračių, istorinių transporto priemonių, elektromobilių). Visais atvejais duomenys apie transporto priemonės laikiną registraciją tvarkomi KTPR, juos gali patikrinti visos kompetentingos institucijos. Galiojančio SEAKĮ 27 straipsnio 11 dalis nustato, kad KTPR registruojamos tik tos transporto priemonės, kurioms yra atliktos privalomos muitinės procedūros ir sumokėti valstybei nustatyti mokesčiai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje atliktų muitinės procedūrų patikrinimas atliekamas naudojant Integruotos muitinės informacinės sistemos duomenis.
Tačiau tais atvejais, kai muitinės procedūros būna atliktos ne Lietuvos Respublikoje, o kitoje ES muitų teritoriją sudarančioje šalyje (teritorijoje), VĮ „Regitra“, atlikdama transporto priemonės registracijos procedūras, nagrinėja transporto priemones registruojančių pareiškėjų pateiktus muitinės procedūrų atlikimą patvirtinančius dokumentus (muitinės deklaracijas). Siekdama įvertinti, ar šie dokumentai užpildyti tinkamai, VĮ „Regitra“ papildomai kreipiasi į Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) dėl išvados, ar tinkamai atliktos muitinės procedūros. Muitinės departamentas, gavęs VĮ „Regitra“ paklausimą, savo ruožtu siunčia paklausimą savo užsienio kolegoms tos šalies, kurioje būna išduotas muitinės procedūrų atlikimą patvirtinantis dokumentas. Toks susirašinėjimas trunka savaites, kartais mėnesius, o atsakymas dėl muitinės procedūrų atlikimo apskritai negaunamas. Tokiu būdu trikdomos transporto priemonių registravimo procedūros, keliamas transporto priemones registruojančių pareiškėjų nepasitenkinimas, didinama našta tiek VĮ „Regitra“, tiek ir Muitinės departamentui, o pareiškėjai negali naudoti teisėtai įsigytų transporto priemonių. Remiantis ANK 431 straipsnio 1 dalimi, transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo 150 iki 300 eurų (pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį nusižengimą padarius pakartotinai – nuo 440 iki 600 eurų). Tačiau šių ANK nuostatų nėra galimybės taikyti, kol SEAKĮ nepapildytas naujomis pareigomis transporto priemonės savininkui (valdytojui) deklaruoti apie turimą, įgytą, parduotą ar kitu pagrindu perleistą nuosavybės teisę į transporto priemonę, taip pat apie į Lietuvos Respubliką įvežtą ir parduodamą, Lietuvos Respublikoje neįregistruotą transporto priemonę KTPR tvarkytojui.
Vadovaujantis ANK 608 straipsnio 1 dalimi, dėl ANK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Tačiau tokie nusižengimai nėra įtraukti į ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų sąrašą, už kuriuos administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu gali būti automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
projektu siūloma papildyti SEAKĮ 20 straipsnį naujomis 1 ir 2 dalimis, kuriose būtų aiškiai apibrėžtas subjektų, turinčių pareigą deklaruoti nuosavybės teisės į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą pasikeitimą, ratas, numatytos esminės tokio reikalavimo taikymo sąlygos ir terminai.
Siūloma nustatyti, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka KTPR tvarkytojui deklaruoti privalo: Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris per vienus kalendorinius metus Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų, arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas, įgijęs nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją (o tais atvejais, kai nuosavybės teisė į KTPR tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą įgyjama arba perleidžiama, per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo), taip pat užsienietis ar Lietuvos Respublikoje neregistruotas užsienio juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teritorijoje įgijęs nuosavybės teisę į KTPR tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, šių aplinkybių atsiradimo dieną.
Siūloma nustatyti, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka KTPR tvarkytojui deklaruoti privalo: Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris per vienus kalendorinius metus Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų, arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas, įgijęs nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją (o tais atvejais, kai nuosavybės teisė į KTPR tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą įgyjama arba perleidžiama, per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo), taip pat užsienietis ar Lietuvos Respublikoje neregistruotas užsienio juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teritorijoje įgijęs nuosavybės teisę į KTPR tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, šių aplinkybių atsiradimo dieną. SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nenumatytais atvejais motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo deklaruoti apie į Lietuvos Respubliką įvežtą ir (ar) parduodamą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą KTPR tvarkytojui ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir (ar) viešo pasiūlymo įsigyti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą pradžios.
straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, jog motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų savininkų ir valdytojų nustatymo tikslu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka KTPR tvarkytojas viešai skelbia tokius duomenis: motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos markę, modelį, deklaruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms suteiktą galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko deklaravimo kodą (toliau – SDK) ir jo būseną (galiojantis ar negaliojantis), motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo datą, identifikavimo numerį (VIN). SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalį siūloma papildyti nuostata, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas deklaruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms suteiktą SDK privalo skelbti viešo pasiūlymo įsigyti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą metu. Atitinkamai siūloma patikslinti SEAKĮ 27 straipsnio 11 dalį numatant, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre registruojamos tik tos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurių savininkas SEAKĮ 20 straipsnio nustatyta tvarka yra deklaravęs registruojamos motorinės transporto priemones ir (ar) priekabos nuosavybės teisę.
Atsižvelgus į siūlomų pakeitimų pobūdį, redakciniu požiūriu siūloma patikslinti SEAKĮ 1 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią įstatymo paskirtį (t. y. numatyti, kad SEAKĮ nustato motorinių transporto priemonių ir
(ar) priekabų savininkų teises ir pareigas, reikalavimus, susijusius su transporto priemonių valdymu ir duomenų viešinimu). Šioms SEAKĮ projekto nuostatoms įgyvendinti turės būti įsteigta informacinė sistema – TPSAS. Siekiant įgyvendinti šiuo metu galiojančią SEAKĮ 27 straipsnio 3 dalį, laikinai įregistruojamų transporto priemonių valstybiniai registracijos numerio ženklai pažymimi specialiu VĮ
„Regitra“ išduodamu hologramos lipduku. Atsižvelgiant į tai, kad jau nuo 2016
m. birželio 1 d. atsisakyta privalomo techninės apžiūros lipduko klijavimo ant valstybinio numerio ženklo, kuris nurodydavo, iki kada galioja transporto priemonės techninės apžiūros talonas, taip pat įvertinus tai, kad nuo 2017 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių redakcija (patvirtinti nauji reikalavimai transporto priemonių valstybinio numerio ženklams ir neliko lipdukams klijuoti skirtų vietų), SEAKĮ projektu siūloma atsisakyti privalomo laikinosios registracijos numerio ženklų žymėjimo lipdukais ir taip sumažinti administracinę naštą transporto priemonių valdytojams. Tikrinantis pareigūnas, turima įranga nuskaitęs transporto priemonės valstybinio numerio ženklą, patenka į KTPR duomenų bazę, kurioje galima rasti visą reikalingą informaciją apie tikrinamą transporto priemonę, todėl toks žymėjimas lipdukais nebeteko prasmės.
projektu taip pat siūloma pakeisti SEAKĮ 27 straipsnio 4 ir 11 dalis atsisakant privalomo reikalavimo, kad KTPR įregistruojamos tik tos transporto priemonės, kurioms atliktos privalomos muitinės procedūros. Siūloma numatyti, kad nustačius, jog neatliktos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros, leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme sustabdomas, tačiau registracijos procedūros galės būti atliekamos. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama supaprastinti transporto priemonių įregistravimo procedūras, transporto priemones registruojantiems asmenims pateikus ne Lietuvos Respublikoje išduotus muitinės procedūrų atlikimą patvirtinančius dokumentus. Informacija apie tokių transporto priemonių registravimą ir pareiškėjų pateiktus dokumentus galėtų būti teikiama Muitinės departamentui, kuris galėtų atlikti atitinkamus patikrinimus ir kuriam informavus VĮ „Regitra“, kad privalomos muitinės procedūros nebuvo atliktos, KTPR įregistruotos transporto priemonės leidimas dalyvauti viešajame eisme būtų sustabdomas. Remiantis ANK
reikalavimų nevykdymas (t. y. ir SEAKĮ projekte įtvirtinamos naujos pareigos transporto priemonės savininkui (valdytojui) deklaruoti neatlikimas) užtrauks baudą nuo 150 iki 300 eurų (pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį nusižengimą padarius pakartotinai – nuo 440 iki 600 eurų).
Atitinkamai ANK projektu siūloma teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už ANK 431 straipsnyje numatytus nusižengimus suteikti ir VMI pareigūnams, kurie pagal kompetenciją prisidėtų prie transporto priemonių savininkų (valdytojų) atsakomybės už nustatytų reikalavimų nevykdymą, neišvengiamumo užtikrinimo. Pažymėtina, kad 2019 m. liepos 16 d. priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 188¹straipsniu ir 190, 589 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2354, kurio 3 straipsnis, keičiantis ANK 589 straipsnio 66 punktą, įsigalios 2020 m. liepos 1 d. Atsižvelgus į tai, ANK projektas parengtas suvestinės teisės akto redakcijos (įskaitant priimtus, bet neįsigaliojusius pakeitimus) pagrindu. 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 33, 38, 417, 424, 569, 573, 575, 589, 590, 595, 602, 610, 611, 612, 669, 682 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1862 pakeistas ANK 611 straipsnis ir įtvirtinta galimybė už ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus administracinio nusižengimo protokolą automatiškai suformuoti Administracinių nusižengimų registre. Šis pakeitimas leidžia suformuoti administracinių nusižengimų protokolus nedalyvaujant pareigūnui. Taip efektyviau naudojami valstybės ištekliai, palengvinamas daug žmogiškųjų išteklių ir išlaidų reikalaujantis darbas.
Siūloma papildyti ANK 611 straipsnio
automatiškai formuoti protokolus ir už ANK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus nusižengimus. Gautos informacijos apie pareigos deklaruoti turimą, įgytą, parduotą ar kitu pagrindu perleistą nuosavybės teisę į transporto priemonę, taip pat pareigos deklaruoti į Lietuvos Respubliką įvežtą ir parduodamą, Lietuvos Respublikoje neregistruotą transporto priemonę nevykdymą pagrindu administracinių nusižengimų protokolai bus automatiškai suformuoti Administracinių nusižengimų registre ir išsiųsti transporto priemonės savininkui (valdytojui). Pažymėtina, kad panašios siūlomos naujovės, kaip gerosios praktikos pavyzdys transporto priemonių registravimo srityje, šiuo metu galioja Latvijos Respublikoje. Kaimyninėje valstybėje veikia Parduodamų transporto priemonių registras – bet kuri licencijuoto pardavėjo parduodama transporto priemonė turi būti užregistruota minėtame registre (www.csdd.lv/autoveikali). Ypač didelis dėmesys Latvijos Respublikoje skiriamas įregistruotos transporto priemonės savininko duomenų pasikeitimui. Latvijoje veikiančio deklaravimo modelio esmė ta, kad pardavėjas pirmiausiai turi išregistruoti transporto priemonę (išregistruojant patikrinama, ar nėra mokestinių įsiskolinimų ir kitų apribojimų dėl transporto priemonės nuosavybės perleidimo), atitinkamai pirkėjas turi nurodyti, kokią transporto priemonę perka ir iš ko. Paskui transporto priemonės pardavėjas turi patvirtinti transporto priemonės savininko pasikeitimą (pardavėjui patvirtinti transporto priemonės pardavimą reikia per 5 dienas – fakto laiku nepatvirtinus, nuosavybės perleidimas panaikinamas).
Galiausiai naujasis transporto priemonės savininkas per 5 dienas turi įregistruoti transporto priemonę (neįregistravus transporto priemonės per 5 dienas, transporto priemonės leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdomas). Lietuvos Respublikoje siūlomas TPSAS veikimo modelis panašus į Latvijos modelį, tačiau yra paprastesnis ir mažiau ribojantis sandorio laisvę bei galimybę naudotis transporto priemone pirkimo ir pardavimo sandorio metu:
Kiekvienas asmuo, įsigijęs transporto priemonę, nustatyta tvarka turės apie tai pranešti, t. y. deklaruoti apie įgytą (registravimui KTPR ar kai transporto priemonė įsigyjama iš užsienio šalies gyventojo ir įvežama į Lietuvos Respubliką pardavimui) ar perleistą (parduotą) transporto priemonę. Šiuo atveju būtų atliekami labai nesudėtingi atitinkamos informacijos apie transporto priemonę ir jos savininką pateikimo TPSAS veiksmai, nereikalaujama fiziškai pateikti transporto priemonės tapatumo nustatymui ar kad transporto priemonė turėtų atliktą privalomą techninę apžiūrą, būtų apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kt. Asmeniui pateikus deklaraciją elektroniniu ar fiziniu būdu VĮ „Regitra“ padalinyje, bus suteikiamas SDK, pagal kurį galima identifikuoti Lietuvos Respublikoje neįregistruotą transporto priemonę. SDK taip pat turėtų būti naudojamas parduodant Lietuvos Respublikoje bet kurią transporto priemonę. Atitinkamai KTPR įregistruojamos tik tos transporto priemonės, kuriomis ketinama dalyvauti viešajame eisme, ir jų valdytojai, t. y. tokiu būdu aiškiai atskiriama transporto priemonės savininko ir transporto priemonės valdytojo, kuris ją naudoja pagal paskirtį, atsakomybė.
Nedeklaravus transporto priemonės TPSAS ir neturint suteikto SDK, parduota transporto priemonė negalės būti registruojama KTPR, todėl tokiai transporto priemonei nebus suteikiamas leidimas dalyvauti eisme, taip pat transporto priemonės pardavėjui bus skiriama ANK 431 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatyta bauda. Atitinkamai ir transporto priemonės pirkėjui bus skiriama ANK 431 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatyta bauda, jei jis nustatyta tvarka nedeklaruos transporto priemonės įsigijimo. Toliau pateikiama TPSAS principinė veikimo schema:
Vienas iš pagrindinių teigiamų šio siūlomo teisinio reguliavimo padarinių – visada bus žinomas tikrasis transporto priemonės savininkas ar valdytojas. Tai svarbu todėl, kad kontrolės institucijos dar iki sudarant transporto priemonės pardavimo sandorį turės galimybę patikrinti, kas yra tikrasis transporto priemonės savininkas. Atitinkamai, jei transporto priemonė bus parduodama nustatyta tvarka nedeklaravus jos pardavimo (savininko, kai transporto priemonė įsigyjama iš užsienio šalies gyventojo ir įvežama į Lietuvos Respubliką parduoti), kontrolės institucijos turės pagrįstą įtarimą dėl transporto priemonės ar jos dalių pardavimo sandorio skaidrumo ar galimos šešėlinės transporto priemonių prekybos. Tokiu būdu taip pat bus palengvinamas policijos ir kitų institucijų darbas nustatant Kelių eismo taisyklių pažeidėjus ar vykdant institucijoms pavestas kitas funkcijas.
Taip pat planuojama, kad, nustatyta tvarka deklaravus transporto priemonės įvežimą į Lietuvos Respubliką parduoti ir transporto priemonei suteikus SDK, asmenims, ketinantiems įsigyti viešai parduodamą transporto priemonę, bus sudaryta galimybė pasitikrinti, ar transporto priemonė parduodama skaidriai (yra deklaruotas pardavimas), t. y. kad žinomas jos savininkas, o pats pardavimo sandoris būsiąs pakankamai patikimas. Tai suteiks pasitikėjimo sandorio šalims (ypač pirkėjams) ir sudarys galimybę sąžiningą prekybą transporto priemonėmis vykdantiems asmenims prisidėti prie kovos su šešėline transporto priemonių prekyba pranešant kontrolės institucijoms apie pastebėtą nustatyta tvarka nedeklaruotų transporto priemonių pardavimą. Tikimasi, kad taikant siūlomą teisinį reguliavimą ir skiriant administracines nuobaudas asmenims, kurie vengs deklaruoti transporto priemonių įvežimą į Lietuvos Respubliką ir jų pardavimą, tokia veikla jiems taps nepelninga ir tai paskatins tikruosius pardavėjus atsisakyti šešėlinės prekybos. Manoma, kad tai taip pat paskatins visuomenę formuoti civilizuotą ir skaidrią transporto priemonių, jų dalių prekybos tradiciją ir sumažins šešėlinę transporto priemonių prekybą iki minimumo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įgyvendinamos įstatymų nuostatos turėtų veikti kaip labai efektyvi priemonė kovojant su šešėline automobilių prekyba ir skatintų tiek pardavėjų, tiek pirkėjų suinteresuotumą veikti sąžiningai. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas turės abipusės naudos tiek transporto priemonės pirkėjui, tiek jos pardavėjui. Teisiniu ir administraciniu požiūriu pirkėjas galės tikėtis, kad transporto priemonės įsigijimo sandoris bus gana patikimas, taip pat bus greitesnės ir lengvesnės automobilio pardavimo procedūros nerizikingų sandorių atvejais (žaliasis koridorius). Atitinkamai sąžiningam pardavėjui bus sukurta skaidri ir teisinga konkurencinė aplinka, bus aiškus atsakomybės už parduotą automobilį perėjimo momentas. 8. Įstatymų įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymus kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nenumatoma naujų sąvokų, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymus reikės keisti Kelių transporto priemonių registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 „Dėl Kelių transporto priemonių registro nuostatų patvirtinimo“.
Turės būti priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl įgaliojimų suteikimo (numatoma, kad įgaliota institucija bus VRM). Atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turės patvirtinti ir Deklaravimo apie Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje turimą, įgytą, parduotą ar kitu pagrindu perleistą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, į Lietuvos Respubliką įvežtą ir parduodamą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą tvarkos aprašą. Taip pat turės būti parengti ir patvirtinti TPSAS nuostatai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Siekiant administracinių nusižengimų protokolus ir administracinius nurodymus už ANK 431 straipsnio 1 ir
registrui tobulinti 2021 m. papildomai reikės apie 200 000 eurų. 13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Saugus eismas“, „transporto priemonė“, „transporto priemonės registracija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad nors aiškinamajame rašte ir yra teigiama, jog Administracinių nusižengimų kodekso projektas parengtas suvestinės teisės akto redakcijos (įskaitant priimtus, bet neįsigaliojusius pakeitimus) pagrindu, tačiau teikiamas projektas neatitinka suvestinės Administracinių nusižengimų kodekso redakcijos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą – Projekto
žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes nuoroda į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą šiuo atveju kodekse teikiama nebe pirmą kartą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Vilija
Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Valstybinės mokesčių inspekcijos departamento direktorė Eglė Ramanauskienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, VĮ „Regitra“ Administravimo departamento Teisės skyriaus vadovas Vytautas Žekonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-12-171 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad nors aiškinamajame rašte ir yra teigiama, jog Administracinių nusižengimų kodekso projektas parengtas suvestinės teisės akto redakcijos (įskaitant priimtus, bet neįsigaliojusius pakeitimus) pagrindu, tačiau teikiamas projektas neatitinka suvestinės Administracinių nusižengimų kodekso redakcijos. Pritarti Projektas tobulintinas pagal įstatymo Nr. XIII-2354 ir įstatymo Nr. XIII-2587 redakcijas. 2.
patarėja L.Zdanavičienė Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 611 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo ir administracinio nurodymo surašymą tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Projektu siūloma papildyti šio straipsnio 1 dalį, įtraukiant ANK 431 str. 1 ir 2 dalis (t.y. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas). Tiek dabar galiojančio Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (20 str.) nustatytų reikalavimų, tiek naujai siūlomų papildyti reikalavimų neįvykdymas pagal ANK 611 straipsnio 3 dalį turėtų būti fiksuojamas šioje dalyje nustatytomis priemonėmis: „3. Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus, daromos transporto priemonės nuotraukos arba vaizdo įrašas, kuriose (kuriame) užfiksuojami nusižengimai, arba nusižengimai užfiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis.“ Svarstytina, kaip praktiškai bus įgyvendinamas šis ANK 611 straipsnio 3 dalies reikalavimas. Pritarti Tikslintina ANK 611 straipsnio 3 dalis išdėstant ją taip: „3. Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus (išskyrus šio kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus), daromos transporto priemonės nuotraukos arba vaizdo įrašas, kuriose (kuriame) užfiksuojami nusižengimai, arba nusižengimai užfiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis.“ Atitinkamai keistina ir ANK 611 straipsnio 2 dalis, išdėstant ją taip: „2. Kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui.
Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso
straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso
administracinio nusižengimo protokolas).
Juridinio asmens, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) arba juridinį asmenį (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą), kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-03-16 Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1.20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4278 bei Administracinių nusižengimų kodekso 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIlIP-4279. Pastabų projektams neturime. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Muitinės departamentas 2020-03-09 Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4278 ir Administracinių nusižengimo kodekso 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4279. Informuojame, kad pastabų ir siūlymų neturime. Atsižvelgti 2.
2020-03-10 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus, pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti
ministerijos 2020-03-16 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020 m. vasario 28 d. raštu
„Dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4278-4279“, informuoja, kad pagal
kompetenciją pastabų ir pasiūlymų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4278 ir Administracinių nusižengimo kodekso 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4279 neturi. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto pasiūlymui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2020-06-223 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad iki Vyriausybės pateiktame projekte siūlomos įsigaliojimo datos (2020-11-01) liko tik keturi mėnesiai ir klausymų metu buvo išsakytos pagrįstos abejonės dėl realaus projekto įgyvendinimo užtikrinimo dėl būtinų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo, dėl būtinos techninės įvairių registrų tarpusavio sąveikos, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas, kad : „4. Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas.“, siūlytina nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą – 2021 m. gegužės 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto
m. gegužės 1 d. ir šį straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
8Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė