Projekto lyginamasis variantas
1, 20
Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių
keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, motorinių transporto priemonių ir
(ar) priekabų savininkų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų viešinimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Reikalavimai transporto priemonių savininkams ir
valdytojams 1.
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui privalo deklaruoti:
1) Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris per vienus kalendorinius metus Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis
asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas, įgijęs nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir
(ar) priekabą, ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tais atvejais, kai nuosavybės teisė į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą įgyjama arba perleidžiama, per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo;
2) užsienietis ar Lietuvos Respublikoje neregistruotas užsienio juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teritorijoje įgijęs nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, šių aplinkybių atsiradimo dieną. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais atvejais motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo deklaruoti apie į Lietuvos Respubliką įvežtą ir (ar) parduodamą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir (ar) viešo pasiūlymo įsigyti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą pradžios.
priemonių ir (ar) priekabų savininkų ir valdytojų nustatymo tikslu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas viešai skelbia šiuos duomenis:
1) motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos markę;
2) motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos modelį;
3) šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais deklaruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms suteiktą galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko deklaravimo kodą ir kodo būseną (galiojantis ar negaliojantis);
4) motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo datą;
5) motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos identifikavimo numerį (VIN). 4. 1. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas viešo pasiūlymo įsigyti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą metu privalo skelbti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais deklaruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms suteiktą galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko deklaravimo kodą. 5. 2.
išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. 6. 3. Gavęs kvietimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) ar jo įgaliotas asmuo (jeigu savininkas – juridinis asmuo) privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą ir turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei kitus kvietime nurodytus dokumentus. 7. 4. Savivaldžio automobilio valdytojas privalo užtikrinti saugų savivaldžio automobilio dalyvavimą viešajame eisme. Savivaldžio automobilio valdytojas prilyginamas motorinės transporto priemonės vairuotojui tuo metu, kai perima savivaldžio automobilio valdymą.“
1Pripažinti netekusia galios 27 straipsnio 3 dalį. 3. Laikinai, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje,
registruotos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos ženklinamos laikinaisiais valstybinio registracijos numerio ženklais, ant kurių nurodomas jų galiojimo (motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos registracijos) terminas. 2. Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad neatlikta ar negalioja motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos privalomoji techninė apžiūra arba kad motorinė transporto priemonė ir
(ar) priekaba neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, arba kad ir (ar) nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kad neatliktos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme sustabdomas (išskyrus motorines transporto priemones ir (ar) priekabas, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti). Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, po 14 dienų nuo šių aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu per šį laikotarpį neįregistruojamas naujas transporto priemonės savininkas ar valdytojas, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sustabdomas leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme. Šiuo atveju informacija apie ketinimą sustabdyti leidimą transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme išviešinama vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
Pašalinus priežastis, lėmusias motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos leidimo dalyvauti viešajame eisme sustabdymą (motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko ir valdytojo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar mirties atveju, įregistravus naują motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininką ar valdytoją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas panaikina šio leidimo sustabdymą ir motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba vėl gali dalyvauti viešajame eisme. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko ir valdytojo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar mirties atveju, iki bus įregistruotas naujas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas, bet ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui nuo motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko ir valdytojo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar mirties aplinkybių nustatymo, gali būti registruojamas tik motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojas. Sustabdžius leidimą motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme, leidimo sustabdymo metu šių transporto priemonių ir (ar) priekabų valstybinio registracijos numerio ženklai laikomi negaliojančiais.“
taip: „11.
Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre registruojamos (įskaitant šio straipsnio 2 dalyje nustatytus laikino registravimo atvejus) tik tos motorinės transporto priemonės ir
(ar) priekabos, kurioms yra atliktos privalomos muitinės procedūros ir sumokėti valstybei nustatyti mokesčiai kurių savininkas šio įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka yra deklaravęs registruojamos motorinės transporto priemones ir (ar) priekabos nuosavybės teisę.“ 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2. Motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų
savininkas (valdytojas) apie iki šio įstatymo įsigaliojimo įvežtą, įsigytą, parduotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, kai šios transporto priemonės valdymo pasikeitimas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nebuvo įregistruotas arba apie tai nebuvo pateikti duomenys Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, arba apie šio įstatymo įsigaliojimo dieną parduodamą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui privalo deklaruoti per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4278(2) lyginamasis variantas
1,
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių
keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų viešo skelbimo susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas. 1. Papildyti 2 straipsnį 75¹ dalimi: „75¹. Transporto priemonės markė – transporto priemonės gamintojo pavadinimas arba jo prekių ženklas, kuriuo žymimos to gamintojo prekės, siekiant išskirti jas iš kitų gamintojų prekių.“
straipsnį 77¹ dalimi: „77¹. Transporto priemonės modelis – transporto priemonės pavadinimas, kurį gamintojas suteikia to paties tipo transporto priemonių šeimai arba serijai.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Reikalavimai transporto priemonių savininkams ir
valdytojams 1.
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui privalo deklaruoti:
1) Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs ar per vienus kalendorinius metus Lietuvoje išbuvęs ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas ar investicinė bendrovė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, – ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės ir (ar) priekabos įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, o šie subjektai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, – per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo;
2) užsienietis ar Lietuvos Respublikoje neregistruotas užsienio juridinis asmuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, – šių aplinkybių atsiradimo dieną. 2.
atvejais motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo deklaruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Ši nuostata netaikoma, kai motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą valdo asmuo, kuris yra ir šios motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas arba jo šeimos narys, kai motorinė transporto priemonė ir
(ar) priekaba nuosavybės teise priklauso darbdaviui, kai motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba yra lizinguojama arba įgyjama išperkamosios nuomos pagrindu. 3. 1. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas viešo pasiūlymo įsigyti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą metu privalo skelbti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais deklaruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms suteiktą galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodą. 4. 2. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.
Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. 5. 3. Gavęs kvietimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) ar jo įgaliotas asmuo (jeigu savininkas – juridinis asmuo) privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą ir turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei kitus kvietime nurodytus dokumentus. 6. 4. Savivaldžio automobilio valdytojas privalo užtikrinti saugų savivaldžio automobilio dalyvavimą viešajame eisme. Savivaldžio automobilio valdytojas prilyginamas motorinės transporto priemonės vairuotojui tuo metu, kai perima savivaldžio automobilio valdymą.“
1Pripažinti netekusia galios 27 straipsnio 3 dalį. 3. Laikinai, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje,
registruotos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos ženklinamos laikinaisiais valstybinio registracijos numerio ženklais, ant kurių nurodomas jų galiojimo (motorinės transporto priemonės ir
(ar) priekabos registracijos) terminas. 2. Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad neatlikta ar negalioja motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos privalomoji techninė apžiūra arba kad motorinė transporto priemonė ir
(ar) priekaba neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, arba kad ir (ar) nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kad neatliktos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme sustabdomas (išskyrus motorines transporto priemones ir (ar) priekabas, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti). Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, po 14 dienų nuo šių aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu per šį laikotarpį neįregistruojamas naujas transporto priemonės savininkas ar valdytojas, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sustabdomas leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme. Šiuo atveju informacija apie ketinimą sustabdyti leidimą transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme išviešainama skelbiama vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
Pašalinus priežastis, lėmusias motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos leidimo dalyvauti viešajame eisme sustabdymą (motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko ir valdytojo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar mirties atveju, įregistravus naują motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininką ar valdytoją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas panaikina šio leidimo sustabdymą ir motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba vėl gali dalyvauti viešajame eisme. Motorinės transporto priemonės ir
(ar) priekabos savininko ir valdytojo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar mirties atveju, iki bus įregistruotas naujas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas, bet ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui nuo motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko ir valdytojo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar mirties aplinkybių nustatymo, gali būti registruojamas tik motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojas. Sustabdžius leidimą motorinei transporto priemonei ir
(ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme, leidimo sustabdymo metu šių transporto priemonių ir (ar) priekabų valstybinio registracijos numerio ženklai laikomi negaliojančiais.“
taip: „11.
Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre registruojamos (įskaitant šio straipsnio 2 dalyje nustatytus laikino registravimo atvejus) tik tos motorinės transporto priemonės ir
(ar) priekabos, kurioms yra atliktos privalomos muitinės procedūros ir sumokėti valstybei nustatyti mokesčiai kurių savininkas šio įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka yra deklaravęs duomenis apie registruojamos motorinės transporto priemones ir (ar) priekabos nuosavybės teisę.“
Papildyti Įstatymą 27³ straipsniu:
„27³ straipsnis. Duomenų viešas skelbimas siekiant nustatyti motorinių
transporto priemonių ir (ar) priekabų savininkus ir valdytojus Motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų savininkų ir valdytojų nustatymo tikslu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas viešai skelbia šiuos duomenis:
1) motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos markę;
2) motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos modelį;
3) šio įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais deklaravimo atvejais motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms suteiktą galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodą ir kodo būseną (galiojantis ar negaliojantis);
4) motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo datą;
5) motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos identifikavimo numerį (VIN). 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2.
priemonių ir (ar) priekabų savininkas (valdytojas) apie iki šio įstatymo įsigaliojimo įvežtą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą ar įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, kai šios transporto priemonės valdymo pasikeitimas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nebuvo įregistruotas arba apie tai nebuvo pateikti duomenys Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, privalo deklaruoti per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 20 ir
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas) parengti siekiant užkardyti sudaromus fiktyvius sandorius transporto priemonių prekybos srityje, sudaryti galimybę kontrolės institucijoms nustatyti tikruosius transporto priemonių pardavėjus (perpardavinėtojus) bei savininkus ir užtikrinti jiems tenkančių mokestinių prievolių ir (ar) kitos teisinės atsakomybės už nustatytus teisės pažeidimus neišvengiamumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad didžioji dalis automobilių pirkimo–pardavimo sandorių Lietuvos Respublikoje įvyksta atsiskaitant grynaisiais pinigais. Labai dažnai naudotų transporto priemonių pirkėjai, norėdami mažiau mokėti už įsigyjamą transporto priemonę, sutinka transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutartyse nurodyti ne tikruosius automobilių pardavėjus, o pirminį, užsienyje buvusį (o kai kuriais atvejais netgi neegzistuojantį), automobilio savininką. Atitinkamai tikrieji transporto priemonių pardavėjai (perpardavinėtojai) yra nefiksuojami jokiuose dokumentuose, lieka šešėlyje, nes tokiu būdu nuslepia tikrąsias gautas pajamas, nuo kurių nesumokami gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiai.
Transporto priemonę įsigijus iš tokio perpardavinėtojo, sudaromas įspūdis, kad sandoris vyksta tarp Europos Sąjungos (toliau – ES) piliečio ir Lietuvos Respublikos piliečio, nes klastojama (nuslepiama) dažniausiai Vokietijos Federacinėje Respublikoje sudaryta tikroji pirkimo–pardavimo sutartis („Kauferis“). Atitinkamai pirkėjas dėl nežinojimo ar nesupratimo negali pasinaudoti Civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytomis teisėmis (pvz., gauti teisingą informaciją apie įsigyjamos transporto priemonės galimus trūkumus), taip pat esant nustatytiems pagrindams grąžinti netinkamą transporto priemonę ją pardavusiam asmeniui ir atgauti visus faktiškai sumokėtus (o net tik nurodytus „Kauferyje“) pinigus. Pagal VĮ
„Regitra“ surinktą 2019 metų informaciją (laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 31 d.
iki 2019 m. spalio 31 d.), „Kauferių“ problema akivaizdi: Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenimis (vadovaujantis Analizės, modeliavimo ir rizikos valdymo kompetencijų centro ir Kauno technologijos universiteto atliktu 2018 metų Lietuvos PVM atotrūkio vertinimu), automobilių prekybos srityje PVM atotrūkis siekė 38 mln. eurų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2017–2019 metais buvo pradėti 25 ikiteisminiai tyrimai dėl neapskaitytos prekybos naudotais lengvaisiais automobiliais (nustatyta daugiau kaip 900 tūkst. eurų žala valstybės biudžetui, neįskaitant tęsiamų patikrinimų ir ikiteisminių tyrimų, kuriuose žala vis dar nustatoma, nes atliekami objektų tyrimai).
projektu siūloma įtvirtinti privalomo transporto priemonių savininkų bei transporto priemonių įvežimo į Lietuvos Respubliką pardavimui deklaravimo modelį ir įdiegti centralizuotą transporto priemonių savininkų apskaitos sistemą (toliau – TPSAS). Žinant tikruosius transporto priemonių pardavėjus ir savininkus atsiras galimybė užtikrinti jiems tenkančių mokestinių prievolių ir
(ar) kitos teisinės atsakomybės už nustatytus teisės pažeidimus neišvengiamumą. Atitinkamai bus užtikrintas tikrųjų transporto priemonių savininkų ir valdytojų atsekamumas (nustatymas), kuris pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą nėra užtikrinamas. Pažymėtina, kad šiems pasiūlymams pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 19 d. pasitarimo metu (protokolo Nr. 26 2 klausimo nutariamosios dalies 2.3 papunktis). Papildomai SEAKĮ projektu siūloma pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 27 straipsnio 3 dalį siekiant sumažinti asmenims tenkančią administracinę naštą, kai transporto priemonėms, kurios įregistruotos, laikinai išduodamuose valstybinio numerio ženkluose turi būti privalomai nurodomas laikinosios registracijos terminas, kuris jau ir taip pažymėtas Kelių transporto priemonių registre (toliau –
Taip pat siūloma pakeisti SEAKĮ 27 straipsnio 4 ir 11 dalis, atsisakant privalomo reikalavimo, kad KTPR registruojamos tik tos transporto priemonės, kurioms atliktos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros, ir taip supaprastinti transporto priemonių registravimo procedūras transporto priemones registruojantiems asmenims pateikus ne Lietuvos Respublikoje išduotus muitinės procedūrų atlikimą patvirtinančius dokumentus. Kartu su SEAKĮ projektu teikiamas ANK projektas, kuriame siūloma praplėsti ANK 589 straipsnyje numatytų subjektų, kuriems suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnyje numatytus nusižengimus (t. y. už transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymą), ratą įtraukiant VMI pareigūnus. Taip pat, siekiant efektyviau naudoti valstybės išteklius, palengvinti daug žmogiškųjų išteklių ir išlaidų reikalaujantį darbą tiriant tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, siūloma numatyti galimybę už ANK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus nusižengimus protokolą su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal ANK
tik administracinio nusižengimo protokolą) automatiškai suformuoti Administracinių nusižengimų registre. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1V-638 sudaryta darbo grupė (2019 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 1V-344 redakcija). Įstatymų projektų rengimą koordinavo Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Viešojo saugumo politikos grupės (vadovas – vyriausiasis patarėjas Rustamas Liubajevas, tel. (8 5) 271 7248, el. p. [email protected]) vyresnysis patarėjas Darius Vasaris (tel. (8 5) 271 7138, el. p. [email protected]) ir patarėja Jurgita Laskevičiūtė (tel. (8 5) 271 8432, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Nors šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260) ir nustato pareigą pranešti apie pasikeitusį transporto priemonės savininką, tačiau už šios pareigos nevykdymą nėra jokios atsakomybės. Labai dažnai pasitaiko atvejų, kai transporto priemonė jau būna parduota (ir po kelis kartus), tačiau KTPR tvarkytojas jokių duomenų apie tai neturi ir jo toliau tvarkoma ir naudojama informacija apie transporto priemonės savininką (valdytoją) neatitinka tikrovės. VĮ
„Regitra“ duomenimis, nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2019 m. spalio 30 d. buvo
pranešta apie 165 tūkst. transporto priemonių pardavimą Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau iš jų 47 tūkst. buvo įregistruotos ne to asmens vardu, kurio duomenys buvo nurodyti deklaruojant pasikeitusį transporto priemonės savininką. Šios transporto priemonės buvo kartą ar daugiau perparduotos ir dėl to galėjo likti nesumokėtų mokesčių, apsunkintas teisės pažeidimų kontrolės funkcijas vykdančių institucijų darbas siekiant nustatyti tikrąjį transporto priemonės savininką.
Tokiais atvejais ieškant transporto priemonės esamo savininko eikvojamos valstybės lėšos, nes visos valstybės institucijos visų pirma vadovaujasi registro duomenimis, o tik po to, kai šie neatitinka realios situacijos, – faktiniais duomenimis (pirkimo–pardavimo sutartimis ir pan.). Tokios pareigos įstatymuose nustatytas reguliavimas ypač aktualus valstybės mokesčių administratoriui, kuris pirmiausia remiasi registro duomenimis pateikdamas mokesčių nepriemokos nurodymus. Šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nuostatų, įpareigojančių transporto priemonės savininką ar valdytoją, jei transporto priemonės savininkas yra užsienio šalies gyventojas, KTPR tvarkytojui nustatyta tvarka deklaruoti apie į Lietuvos Respubliką įvežtą ir parduodamą transporto priemonę. Transporto priemonių pirkimo ir pardavimo veikla Lietuvos Respublikoje nėra licencijuojama, o fizinių ir juridinių asmenų transporto priemonių pirkimo ir pardavimo sandorių ar bendrai prekybos kontrolė įmanoma tik vertinant oficialius sandorių dokumentus bei kitus įrodymus (liudytojų parodymus, šalies, iš kurios gyventojo buvo įsigyta transporto priemonė, pateiktą oficialią informaciją ir kt.). Tačiau tokia jau įvykusių sandorių tikrinimo veikla sukelia sandorio šalių (ypač pirkėjų) didelį nepasitenkinimą ir pareikalauja neproporcingai didelių kontrolės institucijų veiklos sąnaudų. Dėl to transporto priemonių prekybos kontrolė vykdoma gana fragmentiškai, patikrinimai trunka labai ilgai ir tai nedaro esminės įtakos šešėlinei transporto priemonių prekybos sričiai.
Šiuo metu galiojančio SEAKĮ 27 straipsnio 3 dalis nustato pareigą laikinai įregistruotas transporto priemones ženklinti laikinaisiais valstybinio numerio ženklais, ant kurių nurodomas jų galiojimo (transporto priemonės registracijos) terminas. Siekdamas įgyvendinti SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtino Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisykles. Šiose taisyklėse, be procedūrinių transporto priemonių registravimo reikalavimų, patvirtinti ir reikalavimai valstybiniams numerio ženklams, kurie skirstomi pagal atskirus tipus (bendrojo naudojimo, skirti lengviesiems automobiliams taksi, diplomatiniai, iš Lietuvos Respublikos išvežamų transporto priemonių, skirti laikinai įregistruojamoms iš Lietuvos Respublikos išvežamoms Lietuvos Respublikoje arba užsienio šalyje galiojančios registracijos ar leidimo laikinai dalyvauti viešajame eisme neturinčioms transporto priemonėms, išskyrus galinguosius keturračius (toliau – iš Lietuvos Respublikos išvežamos transporto priemonės), galingųjų keturračių, istorinių transporto priemonių, elektromobilių). Visais atvejais duomenys apie transporto priemonės laikiną registraciją tvarkomi KTPR, juos gali patikrinti visos kompetentingos institucijos. Galiojančio SEAKĮ 27 straipsnio 11 dalis nustato, kad KTPR registruojamos tik tos transporto priemonės, kurioms yra atliktos privalomos muitinės procedūros ir sumokėti valstybei nustatyti mokesčiai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje atliktų muitinės procedūrų patikrinimas atliekamas naudojant Integruotos muitinės informacinės sistemos duomenis.
Tačiau tais atvejais, kai muitinės procedūros būna atliktos ne Lietuvos Respublikoje, o kitoje ES muitų teritoriją sudarančioje šalyje (teritorijoje), VĮ „Regitra“, atlikdama transporto priemonės registracijos procedūras, nagrinėja transporto priemones registruojančių pareiškėjų pateiktus muitinės procedūrų atlikimą patvirtinančius dokumentus (muitinės deklaracijas). Siekdama įvertinti, ar šie dokumentai užpildyti tinkamai, VĮ „Regitra“ papildomai kreipiasi į Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) dėl išvados, ar tinkamai atliktos muitinės procedūros. Muitinės departamentas, gavęs VĮ „Regitra“ paklausimą, savo ruožtu siunčia paklausimą savo užsienio kolegoms tos šalies, kurioje būna išduotas muitinės procedūrų atlikimą patvirtinantis dokumentas. Toks susirašinėjimas trunka savaites, kartais mėnesius, o atsakymas dėl muitinės procedūrų atlikimo apskritai negaunamas. Tokiu būdu trikdomos transporto priemonių registravimo procedūros, keliamas transporto priemones registruojančių pareiškėjų nepasitenkinimas, didinama našta tiek VĮ „Regitra“, tiek ir Muitinės departamentui, o pareiškėjai negali naudoti teisėtai įsigytų transporto priemonių. Remiantis ANK 431 straipsnio 1 dalimi, transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo 150 iki 300 eurų (pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį nusižengimą padarius pakartotinai – nuo 440 iki 600 eurų). Tačiau šių ANK nuostatų nėra galimybės taikyti, kol SEAKĮ nepapildytas naujomis pareigomis transporto priemonės savininkui (valdytojui) deklaruoti apie turimą, įgytą, parduotą ar kitu pagrindu perleistą nuosavybės teisę į transporto priemonę, taip pat apie į Lietuvos Respubliką įvežtą ir parduodamą, Lietuvos Respublikoje neįregistruotą transporto priemonę KTPR tvarkytojui.
Vadovaujantis ANK 608 straipsnio 1 dalimi, dėl ANK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Tačiau tokie nusižengimai nėra įtraukti į ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų sąrašą, už kuriuos administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu gali būti automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
projektu siūloma papildyti SEAKĮ 20 straipsnį naujomis 1 ir 2 dalimis, kuriose būtų aiškiai apibrėžtas subjektų, turinčių pareigą deklaruoti nuosavybės teisės į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą pasikeitimą, ratas, numatytos esminės tokio reikalavimo taikymo sąlygos ir terminai.
Siūloma nustatyti, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka KTPR tvarkytojui deklaruoti privalo: Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris per vienus kalendorinius metus Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų, arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas, įgijęs nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją (o tais atvejais, kai nuosavybės teisė į KTPR tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą įgyjama arba perleidžiama, per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo), taip pat užsienietis ar Lietuvos Respublikoje neregistruotas užsienio juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teritorijoje įgijęs nuosavybės teisę į KTPR tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, šių aplinkybių atsiradimo dieną.
Siūloma nustatyti, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka KTPR tvarkytojui deklaruoti privalo: Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris per vienus kalendorinius metus Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų, arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas, įgijęs nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją (o tais atvejais, kai nuosavybės teisė į KTPR tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą įgyjama arba perleidžiama, per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo), taip pat užsienietis ar Lietuvos Respublikoje neregistruotas užsienio juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teritorijoje įgijęs nuosavybės teisę į KTPR tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, šių aplinkybių atsiradimo dieną. SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nenumatytais atvejais motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo deklaruoti apie į Lietuvos Respubliką įvežtą ir (ar) parduodamą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą KTPR tvarkytojui ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir (ar) viešo pasiūlymo įsigyti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą pradžios.
straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, jog motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų savininkų ir valdytojų nustatymo tikslu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka KTPR tvarkytojas viešai skelbia tokius duomenis: motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos markę, modelį, deklaruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms suteiktą galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko deklaravimo kodą (toliau – SDK) ir jo būseną (galiojantis ar negaliojantis), motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo datą, identifikavimo numerį (VIN). SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalį siūloma papildyti nuostata, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas deklaruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms suteiktą SDK privalo skelbti viešo pasiūlymo įsigyti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą metu. Atitinkamai siūloma patikslinti SEAKĮ 27 straipsnio 11 dalį numatant, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre registruojamos tik tos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurių savininkas SEAKĮ 20 straipsnio nustatyta tvarka yra deklaravęs registruojamos motorinės transporto priemones ir (ar) priekabos nuosavybės teisę.
Atsižvelgus į siūlomų pakeitimų pobūdį, redakciniu požiūriu siūloma patikslinti SEAKĮ 1 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią įstatymo paskirtį (t. y. numatyti, kad SEAKĮ nustato motorinių transporto priemonių ir
(ar) priekabų savininkų teises ir pareigas, reikalavimus, susijusius su transporto priemonių valdymu ir duomenų viešinimu). Šioms SEAKĮ projekto nuostatoms įgyvendinti turės būti įsteigta informacinė sistema – TPSAS. Siekiant įgyvendinti šiuo metu galiojančią SEAKĮ 27 straipsnio 3 dalį, laikinai įregistruojamų transporto priemonių valstybiniai registracijos numerio ženklai pažymimi specialiu VĮ
„Regitra“ išduodamu hologramos lipduku. Atsižvelgiant į tai, kad jau nuo 2016
m. birželio 1 d. atsisakyta privalomo techninės apžiūros lipduko klijavimo ant valstybinio numerio ženklo, kuris nurodydavo, iki kada galioja transporto priemonės techninės apžiūros talonas, taip pat įvertinus tai, kad nuo 2017 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių redakcija (patvirtinti nauji reikalavimai transporto priemonių valstybinio numerio ženklams ir neliko lipdukams klijuoti skirtų vietų), SEAKĮ projektu siūloma atsisakyti privalomo laikinosios registracijos numerio ženklų žymėjimo lipdukais ir taip sumažinti administracinę naštą transporto priemonių valdytojams. Tikrinantis pareigūnas, turima įranga nuskaitęs transporto priemonės valstybinio numerio ženklą, patenka į KTPR duomenų bazę, kurioje galima rasti visą reikalingą informaciją apie tikrinamą transporto priemonę, todėl toks žymėjimas lipdukais nebeteko prasmės.
projektu taip pat siūloma pakeisti SEAKĮ 27 straipsnio 4 ir 11 dalis atsisakant privalomo reikalavimo, kad KTPR įregistruojamos tik tos transporto priemonės, kurioms atliktos privalomos muitinės procedūros. Siūloma numatyti, kad nustačius, jog neatliktos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros, leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme sustabdomas, tačiau registracijos procedūros galės būti atliekamos. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama supaprastinti transporto priemonių įregistravimo procedūras, transporto priemones registruojantiems asmenims pateikus ne Lietuvos Respublikoje išduotus muitinės procedūrų atlikimą patvirtinančius dokumentus. Informacija apie tokių transporto priemonių registravimą ir pareiškėjų pateiktus dokumentus galėtų būti teikiama Muitinės departamentui, kuris galėtų atlikti atitinkamus patikrinimus ir kuriam informavus VĮ „Regitra“, kad privalomos muitinės procedūros nebuvo atliktos, KTPR įregistruotos transporto priemonės leidimas dalyvauti viešajame eisme būtų sustabdomas. Remiantis ANK
reikalavimų nevykdymas (t. y. ir SEAKĮ projekte įtvirtinamos naujos pareigos transporto priemonės savininkui (valdytojui) deklaruoti neatlikimas) užtrauks baudą nuo 150 iki 300 eurų (pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį nusižengimą padarius pakartotinai – nuo 440 iki 600 eurų).
Atitinkamai ANK projektu siūloma teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už ANK 431 straipsnyje numatytus nusižengimus suteikti ir VMI pareigūnams, kurie pagal kompetenciją prisidėtų prie transporto priemonių savininkų (valdytojų) atsakomybės už nustatytų reikalavimų nevykdymą, neišvengiamumo užtikrinimo. Pažymėtina, kad 2019 m. liepos 16 d. priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 188¹straipsniu ir 190, 589 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2354, kurio 3 straipsnis, keičiantis ANK 589 straipsnio 66 punktą, įsigalios 2020 m. liepos 1 d. Atsižvelgus į tai, ANK projektas parengtas suvestinės teisės akto redakcijos (įskaitant priimtus, bet neįsigaliojusius pakeitimus) pagrindu. 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 33, 38, 417, 424, 569, 573, 575, 589, 590, 595, 602, 610, 611, 612, 669, 682 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1862 pakeistas ANK 611 straipsnis ir įtvirtinta galimybė už ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus administracinio nusižengimo protokolą automatiškai suformuoti Administracinių nusižengimų registre. Šis pakeitimas leidžia suformuoti administracinių nusižengimų protokolus nedalyvaujant pareigūnui. Taip efektyviau naudojami valstybės ištekliai, palengvinamas daug žmogiškųjų išteklių ir išlaidų reikalaujantis darbas.
Siūloma papildyti ANK 611 straipsnio
automatiškai formuoti protokolus ir už ANK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus nusižengimus. Gautos informacijos apie pareigos deklaruoti turimą, įgytą, parduotą ar kitu pagrindu perleistą nuosavybės teisę į transporto priemonę, taip pat pareigos deklaruoti į Lietuvos Respubliką įvežtą ir parduodamą, Lietuvos Respublikoje neregistruotą transporto priemonę nevykdymą pagrindu administracinių nusižengimų protokolai bus automatiškai suformuoti Administracinių nusižengimų registre ir išsiųsti transporto priemonės savininkui (valdytojui). Pažymėtina, kad panašios siūlomos naujovės, kaip gerosios praktikos pavyzdys transporto priemonių registravimo srityje, šiuo metu galioja Latvijos Respublikoje. Kaimyninėje valstybėje veikia Parduodamų transporto priemonių registras – bet kuri licencijuoto pardavėjo parduodama transporto priemonė turi būti užregistruota minėtame registre (www.csdd.lv/autoveikali). Ypač didelis dėmesys Latvijos Respublikoje skiriamas įregistruotos transporto priemonės savininko duomenų pasikeitimui. Latvijoje veikiančio deklaravimo modelio esmė ta, kad pardavėjas pirmiausiai turi išregistruoti transporto priemonę (išregistruojant patikrinama, ar nėra mokestinių įsiskolinimų ir kitų apribojimų dėl transporto priemonės nuosavybės perleidimo), atitinkamai pirkėjas turi nurodyti, kokią transporto priemonę perka ir iš ko. Paskui transporto priemonės pardavėjas turi patvirtinti transporto priemonės savininko pasikeitimą (pardavėjui patvirtinti transporto priemonės pardavimą reikia per 5 dienas – fakto laiku nepatvirtinus, nuosavybės perleidimas panaikinamas).
Galiausiai naujasis transporto priemonės savininkas per 5 dienas turi įregistruoti transporto priemonę (neįregistravus transporto priemonės per 5 dienas, transporto priemonės leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdomas). Lietuvos Respublikoje siūlomas TPSAS veikimo modelis panašus į Latvijos modelį, tačiau yra paprastesnis ir mažiau ribojantis sandorio laisvę bei galimybę naudotis transporto priemone pirkimo ir pardavimo sandorio metu:
Kiekvienas asmuo, įsigijęs transporto priemonę, nustatyta tvarka turės apie tai pranešti, t. y. deklaruoti apie įgytą (registravimui KTPR ar kai transporto priemonė įsigyjama iš užsienio šalies gyventojo ir įvežama į Lietuvos Respubliką pardavimui) ar perleistą (parduotą) transporto priemonę. Šiuo atveju būtų atliekami labai nesudėtingi atitinkamos informacijos apie transporto priemonę ir jos savininką pateikimo TPSAS veiksmai, nereikalaujama fiziškai pateikti transporto priemonės tapatumo nustatymui ar kad transporto priemonė turėtų atliktą privalomą techninę apžiūrą, būtų apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kt. Asmeniui pateikus deklaraciją elektroniniu ar fiziniu būdu VĮ „Regitra“ padalinyje, bus suteikiamas SDK, pagal kurį galima identifikuoti Lietuvos Respublikoje neįregistruotą transporto priemonę. SDK taip pat turėtų būti naudojamas parduodant Lietuvos Respublikoje bet kurią transporto priemonę. Atitinkamai KTPR įregistruojamos tik tos transporto priemonės, kuriomis ketinama dalyvauti viešajame eisme, ir jų valdytojai, t. y. tokiu būdu aiškiai atskiriama transporto priemonės savininko ir transporto priemonės valdytojo, kuris ją naudoja pagal paskirtį, atsakomybė.
Nedeklaravus transporto priemonės TPSAS ir neturint suteikto SDK, parduota transporto priemonė negalės būti registruojama KTPR, todėl tokiai transporto priemonei nebus suteikiamas leidimas dalyvauti eisme, taip pat transporto priemonės pardavėjui bus skiriama ANK 431 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatyta bauda. Atitinkamai ir transporto priemonės pirkėjui bus skiriama ANK 431 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatyta bauda, jei jis nustatyta tvarka nedeklaruos transporto priemonės įsigijimo. Toliau pateikiama TPSAS principinė veikimo schema:
Vienas iš pagrindinių teigiamų šio siūlomo teisinio reguliavimo padarinių – visada bus žinomas tikrasis transporto priemonės savininkas ar valdytojas. Tai svarbu todėl, kad kontrolės institucijos dar iki sudarant transporto priemonės pardavimo sandorį turės galimybę patikrinti, kas yra tikrasis transporto priemonės savininkas. Atitinkamai, jei transporto priemonė bus parduodama nustatyta tvarka nedeklaravus jos pardavimo (savininko, kai transporto priemonė įsigyjama iš užsienio šalies gyventojo ir įvežama į Lietuvos Respubliką parduoti), kontrolės institucijos turės pagrįstą įtarimą dėl transporto priemonės ar jos dalių pardavimo sandorio skaidrumo ar galimos šešėlinės transporto priemonių prekybos. Tokiu būdu taip pat bus palengvinamas policijos ir kitų institucijų darbas nustatant Kelių eismo taisyklių pažeidėjus ar vykdant institucijoms pavestas kitas funkcijas.
Taip pat planuojama, kad, nustatyta tvarka deklaravus transporto priemonės įvežimą į Lietuvos Respubliką parduoti ir transporto priemonei suteikus SDK, asmenims, ketinantiems įsigyti viešai parduodamą transporto priemonę, bus sudaryta galimybė pasitikrinti, ar transporto priemonė parduodama skaidriai (yra deklaruotas pardavimas), t. y. kad žinomas jos savininkas, o pats pardavimo sandoris būsiąs pakankamai patikimas. Tai suteiks pasitikėjimo sandorio šalims (ypač pirkėjams) ir sudarys galimybę sąžiningą prekybą transporto priemonėmis vykdantiems asmenims prisidėti prie kovos su šešėline transporto priemonių prekyba pranešant kontrolės institucijoms apie pastebėtą nustatyta tvarka nedeklaruotų transporto priemonių pardavimą. Tikimasi, kad taikant siūlomą teisinį reguliavimą ir skiriant administracines nuobaudas asmenims, kurie vengs deklaruoti transporto priemonių įvežimą į Lietuvos Respubliką ir jų pardavimą, tokia veikla jiems taps nepelninga ir tai paskatins tikruosius pardavėjus atsisakyti šešėlinės prekybos. Manoma, kad tai taip pat paskatins visuomenę formuoti civilizuotą ir skaidrią transporto priemonių, jų dalių prekybos tradiciją ir sumažins šešėlinę transporto priemonių prekybą iki minimumo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įgyvendinamos įstatymų nuostatos turėtų veikti kaip labai efektyvi priemonė kovojant su šešėline automobilių prekyba ir skatintų tiek pardavėjų, tiek pirkėjų suinteresuotumą veikti sąžiningai. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas turės abipusės naudos tiek transporto priemonės pirkėjui, tiek jos pardavėjui. Teisiniu ir administraciniu požiūriu pirkėjas galės tikėtis, kad transporto priemonės įsigijimo sandoris bus gana patikimas, taip pat bus greitesnės ir lengvesnės automobilio pardavimo procedūros nerizikingų sandorių atvejais (žaliasis koridorius). Atitinkamai sąžiningam pardavėjui bus sukurta skaidri ir teisinga konkurencinė aplinka, bus aiškus atsakomybės už parduotą automobilį perėjimo momentas. 8. Įstatymų įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymus kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nenumatoma naujų sąvokų, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymus reikės keisti Kelių transporto priemonių registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 „Dėl Kelių transporto priemonių registro nuostatų patvirtinimo“.
Turės būti priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl įgaliojimų suteikimo (numatoma, kad įgaliota institucija bus VRM). Atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turės patvirtinti ir Deklaravimo apie Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje turimą, įgytą, parduotą ar kitu pagrindu perleistą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, į Lietuvos Respubliką įvežtą ir parduodamą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą tvarkos aprašą. Taip pat turės būti parengti ir patvirtinti TPSAS nuostatai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Siekiant administracinių nusižengimų protokolus ir administracinius nurodymus už ANK 431 straipsnio 1 ir
registrui tobulinti 2021 m. papildomai reikės apie 200 000 eurų. 13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Saugus eismas“, „transporto priemonė“, „transporto priemonės registracija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 1, 20 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEItimo įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
keliais įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 20 straipsnį, nustatant įpareigojimą asmenims deklaruoti nuosavybės teisės į motorinę transporto priemonę ar priekabą įgijimą ar perleidimą. Šis siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos kalbiniu požiūriu, kadangi siūlomos formuluotės dėstomos nenuosekliai ir nelogiškai. Antra, manytina, kad projekto 2 straipsniu keičiamame įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodomos asmenų grupės gali apimti viena kitą. Trečia, pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje pateiktą apibrėžimą kolektyvinio investavimo subjektai yra investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių tikslas – platinant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsniu keičiamame įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatoma pareiga deklaruoti Lietuvos Respublikoje įsteigtam tik kolektyvinio investavimo subjektui, kurio forma yra investicinis fondas, įgijusiam nuosavybės teisę į motorinę priemonę ir (ar) priekabą. Ketvirta, lieka neaišku, kaip būtų nustatoma, ar fizinis asmuo išbuvo Lietuvos Respublikoje ilgiau negu 183 dienas per kalendorinius metus, kokia institucija būtų įgaliota tai nustatyti.
Be to, nėra aišku, kaip minėtas 183 dienų terminas derėtų su keičiamo įstatymo nuostatose vartojamu terminu „iki 90 dienų per vienus metus“ (25 straipsnio 5 dalis, 27 straipsnio 1 dalis) bei kituose įstatymuose nustatytais terminais (pvz., Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatytais užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje terminais (ne daugiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį). Penkta, pastebėtina, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje reikalavimas deklaruoti „<...> apie į Lietuvos Respubliką įvežtą ir (ar) parduodamą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir (ar) viešo pasiūlymo įsigyti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą pradžios“ neturi nei kalbinės, nei loginės prasmės, nes įvežtos motorinės transporto priemonės deklaruoti iki įvežimo neįmanoma. Taip pat siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje išbraukti perteklinį žodį „pradžios“. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos tobulintinos. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustato asmenims pareigą deklaruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, o projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 20 straipsnį 3 ir 4 dalimis, kurių nuostatose yra minima sąvoka „unikalus motorinės transporto priemonės ir
(ar) priekabos savininko deklaravimo kodas“.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad nedeklaravus transporto priemonės Transporto priemonių savininkų apskaitos sistemoje ir neturint suteikto Savininko deklaravimo kodo, parduota transporto priemonė negalės būti registruojama Kelių transporto priemonių registre, todėl tokiai transporto priemonei nebus suteikiamas leidimas dalyvauti eisme, taip pat transporto priemonės pardavėjui bus skiriama Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatyta bauda. Atitinkamai ir transporto priemonės pirkėjui bus skiriama ANK 431 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatyta bauda, jei jis nustatyta tvarka nedeklaruos transporto priemonės įsigijimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ir tai, kad asmenų teisės ir pareigos privalo būti reglamentuojamos įstatymų, o ne poįstatyminių teisės aktų lygmeniu, siūlytume šiose projekto nuostatose apibrėžti minėtas sąvokas. 3. Projekto 2 straipsniu pildant keičiamo įstatymo 20 straipsnį nauja 3 dalimi, įvedamos naujos iki šiol įstatyme nenaudotos sąvokos: markė, modelis, identifikavimo numeris (VIN). Svarstytina, ar jos neturėtų būti apibrėžtos. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr.
VIII-2043 2 ir 27² straipsnių papildymo bei Įstatymo papildymo 29² straipsniu įstatymo projektas XIIIP- 3831, kurio 1 straipsnyje siūloma keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti 97 dalimi pateikiant sąvoką: „VIN numeris (vehicle identification number) – unikalus septyniolikos raidžių ir skaičių derinys, identifikuojantis automobilio pagaminimo šalį, gamintoją, markę, variklio dydį ir tipą, modelį, pagaminimo metus ir transporto priemonės serijos numerį.“. 4. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytinas žodis
„šio“. 5. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad motorinių transporto
priemonių ir (ar) priekabų savininkas (valdytojas) apie iki šio įstatymo įsigaliojimo (taip pat ir įstatymo įsigaliojimo dieną) įvežtą, įsigytą, parduotą transporto priemonę registro tvarkytojui turi deklaruoti per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Manytina, kad šioje dalyje siūlomi deklaravimo terminai yra pernelyg ilgi, lyginant su projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais deklaravimo terminais, kurie bus taikomi, įvežus, įsigijus ar pardavus transporto priemonę jau kitą dieną po įstatymo įsigaliojimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
PAPILDYMO 27³ STRAIPSNIU įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 20 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „lizinguojama arba įgyjama“ įrašytini žodžiai „valdoma lizingo arba“. 2. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje, derinant su kitomis projekto nuostatomis, po žodžio „įvežtą“ įrašytini žodžiai „į Lietuvos Respublikos teritoriją“, o prieš žodį „įgytą“ – žodžiai „Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Be to, siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje vietoj žodžių „per
direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
1,
2020-06-22
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-01-023 Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 20 straipsnį, nustatant įpareigojimą asmenims deklaruoti nuosavybės teisės į motorinę transporto priemonę ar priekabą įgijimą ar perleidimą. Šis siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos kalbiniu požiūriu, kadangi siūlomos formuluotės dėstomos nenuosekliai ir nelogiškai. Antra, manytina, kad projekto 2 straipsniu keičiamame įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodomos asmenų grupės gali apimti viena kitą.
Trečia, pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje pateiktą apibrėžimą kolektyvinio investavimo subjektai yra investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių tikslas – platinant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsniu keičiamame įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatoma pareiga deklaruoti Lietuvos Respublikoje įsteigtam tik kolektyvinio investavimo subjektui, kurio forma yra investicinis fondas, įgijusiam nuosavybės teisę į motorinę priemonę ir (ar) priekabą. Ketvirta, lieka neaišku, kaip būtų nustatoma, ar fizinis asmuo išbuvo Lietuvos Respublikoje ilgiau negu 183 dienas per kalendorinius metus, kokia institucija būtų įgaliota tai nustatyti. Be to, nėra aišku, kaip minėtas 183 dienų terminas derėtų su keičiamo įstatymo nuostatose vartojamu terminu „iki
kituose įstatymuose nustatytais terminais (pvz., Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatytais užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje terminais (ne daugiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį).
Penkta, pastebėtina, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio
ir (ar) parduodamą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir (ar) viešo pasiūlymo įsigyti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą pradžios“ neturi nei kalbinės, nei loginės prasmės, nes įvežtos motorinės transporto priemonės deklaruoti iki įvežimo neįmanoma. Taip pat siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje išbraukti perteklinį žodį
„pradžios“. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20
straipsnio 2 dalies nuostatos tobulintinos. Pritarti iš dalies Po klausymų patikslintos įstatymo projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalys. Nepritarta į 4 pastebėjimui dėl 183 dienų termino. Ši nuostata derinama su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, kurios numato, koks asmuo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju (pažymėtina, kad tiek 183 dienų termino, tiek 90 ir 280 dienų laikotarpio apskaičiavimo, taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Finansų ministerija). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-01-023 2.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
transporto priemonę ir (ar) priekabą, o projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 20 straipsnį 3 ir 4 dalimis, kurių nuostatose yra minima sąvoka „unikalus motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko deklaravimo kodas“. Aiškinamajame rašte teigiama, kad nedeklaravus transporto priemonės Transporto priemonių savininkų apskaitos sistemoje ir neturint suteikto Savininko deklaravimo kodo, parduota transporto priemonė negalės būti registruojama Kelių transporto priemonių registre, todėl tokiai transporto priemonei nebus suteikiamas leidimas dalyvauti eisme, taip pat transporto priemonės pardavėjui bus skiriama Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatyta bauda. Atitinkamai ir transporto priemonės pirkėjui bus skiriama ANK 431 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatyta bauda, jei jis nustatyta tvarka nedeklaruos transporto priemonės įsigijimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ir tai, kad asmenų teisės ir pareigos privalo būti reglamentuojamos įstatymų, o ne poįstatyminių teisės aktų lygmeniu, siūlytume šiose projekto nuostatose apibrėžti minėtas sąvokas. Nepritarti Netikslinga SEAKĮ-e apibrėžti naujas sąvokas, pvz., sąvoką „unikalus motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko deklaravimo kodas“. Pagal įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies ir pagal projekto 5 straipsniu įstatymo papildymo 27(3) straipsniu nuostatas, vartojamas terminas tampa aiškus, t. y. kaip atsiranda kodas ir kam jis naudojamas, tai parodo, kad atitinkamo objekto savininkui suteikiamas tam tikras individualus numeris. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-01-022 3.
Projekto 2 straipsniu pildant keičiamo įstatymo
sąvokos: markė, modelis, identifikavimo numeris (VIN). Svarstytina, ar jos neturėtų būti apibrėžtos. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 27² straipsnių papildymo bei Įstatymo papildymo 29² straipsniu įstatymo projektas XIIIP- 3831, kurio 1 straipsnyje siūloma keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti 97 dalimi pateikiant sąvoką: „VIN numeris (vehicle identification number) – unikalus septyniolikos raidžių ir skaičių derinys, identifikuojantis automobilio pagaminimo šalį, gamintoją, markę, variklio dydį ir tipą, modelį, pagaminimo metus ir transporto priemonės serijos numerį.“. Pritarti iš dalies Apibrėžtos „transporto priemonės markės“ ir „transporto priemonės modelio“ sąvokos papildant įstatymo 2 straipsnį. SEAKĮ-e nėra tikslinga apibrėžti įstatymo projektu Nr. XIIIP-3831 siūlomos sąvokos „transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN)“. Sąvoka „transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN)“ yra apibrėžta 2011 m. sausio 11 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 19/2011 dėl variklinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į gamintojo identifikavimo plokštelę ir transporto priemonės identifikavimo numerį, reikalavimų, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (toliau – Reglamentas 19/2011) 2 straipsnio
papildomas sąvokos apibrėžimas nacionalinėje teisėje nereikalingas. Be to, įstatymo projekte Nr.
Be to, įstatymo projekte Nr. XIIIP-3831 siūloma sąvokos apibrėžtis neatitinka ir standarto LST ISO 3779:2010 „Kelių transporto priemonės. Transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN). Turinys ir sandara (tapatus ISO 3779:2009)“ reikalavimų. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
„išskyrus“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti
2
motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų savininkas (valdytojas) apie iki šio įstatymo įsigaliojimo (taip pat ir įstatymo įsigaliojimo dieną) įvežtą, įsigytą, parduotą transporto priemonę registro tvarkytojui turi deklaruoti per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Manytina, kad šioje dalyje siūlomi deklaravimo terminai yra pernelyg ilgi, lyginant su projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais deklaravimo terminais, kurie bus taikomi, įvežus, įsigijus ar pardavus transporto priemonę jau kitą dieną po įstatymo įsigaliojimo. Nepritarti Projekte numatytas 3 mėn. pereinamasis laikotarpis grindžiamas poreikiu užtikrinti VĮ
„Regitra“ tinkamą darbo organizavimą ir klientų srautų valdymą. Praktika
rodo, kad didžioji dalis visuomenės narių savo pasiruošimą teisinio reguliavimo pokyčiams atideda paskutiniam momentui, tad tam, kad VĮ „Regitra“ veikla nebūtų sutrikdyta, būtinas pakankamas laikotarpis motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų savininkams (valdytojams), kurie įsigaliojus įstatymui turės deklaruoti anksčiau įvežtas, perleistas transporto priemones, nustatytų įpareigojimų įvykdymui. 6. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
1 Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti galiojančio įstatymo 1 straipsnį.
Siūlomas pakeitimas tikslintinas, nes Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (pvz., įstatymo 13 ir 20 straipsniai) numato ne tik motorinių transporto priemonių transporto priemonių ir (ar) priekabų savininkų, bet visų (ne tik motorinių) transporto priemonių ir ne tik savininkų, bet ir valdytojų teises ir pareigas. Pritarti
31 Projekto 2 straipsniu keičiamo SEAKĮ 20 straipsnio pavadinimas yra “Reikalavimai transporto priemonių savininkams ir valdytojams”. Pagal pateiktą formuluotę nėra aišku, ar 20 straipsnio 1 dalyje naujai nustatomą pareigą turintys vykdyti subjektai yra transporto priemonių savininkai ir valdytojai? Nepritarti
vykdyti subjektai yra tik transporto priemonių savininkai, nes jiems nustatoma pareiga deklaruoti apie įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. (kaip nurodyta SEAKĮ 2 straipsnio 78 dalyje, „Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise.“
31 Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nuostata, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui privalo deklaruoti 1 ir 2 punktuose nurodyti asmenys. Pagal siūlomą reguliavimą, darytina išvada, kad minėtam registro tvarkytojui, t.y. Kelių transporto priemonių registrui, bus teikiami tam tikri (projekte neįvardinti) duomenys, kurie bus nurodyti poįstatyminiame teisės akte.
Tačiau projekto aiškinamajame rašte projekto rengėjai nurodo, kad „SEAKĮ projektu siūloma įtvirtinti privalomo transporto priemonių savininkų bei transporto priemonių įvežimo į Lietuvos Respubliką pardavimui deklaravimo modelį ir įdiegti centralizuotą transporto priemonių savininkų apskaitos sistemą (toliau – TPSAS).“ Siekiant išvengti neaiškumų ir dviprasmybių, siūlytina įstatymo projektą papildyti įvardijant informacinės sistemos pavadinimą. Nepritarti Siūloma formuluotė yra universalaus pobūdžio, kai nustatomas subjektas, kuriam yra privaloma deklaruoti nuosavybės duomenis, o tuo tarpu įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais bus reglamentuotas konkretus įrankis skirtas deklaracijoms apskaityti, t.y. Transporto priemonių savininkų apskaitos sistema. Ateityje nusprendus Kelių transporto priemonių registrą integruoti su Transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, kaip modulį, nereikėtų keisti įstatymo nuostatų. 9. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
53 Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalies turinys neatitinka straipsnio pavadinimo. Šioje dalyje nustatomi reikalavimai Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui, o ne transporto priemonių savininkams ir valdytojams (toks straipsnio pavadinimas). Pritarti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas papildytas nauju 27³ straipsniu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-03-16 Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1.20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIIP-4278 bei Administracinių nusižengimų kodekso 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIlIP-4279. Pastabų projektams neturime. Atsižvelgti
2020-03-16 Susipažinome su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų, projektų ir susijusių dokumentų duomenų bazėje registruotu Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 20 ir
Projektas). Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo pakeitimu siekiama užkardyti sudaromus fiktyvius sandorius transporto priemonių prekybos srityje, sudaryti galimybę kontrolės institucijoms nustatyti tikruosius transporto priemonių pardavėjus (perpardavinėtojus) bei savininkus ir užtikrinti jiems tenkančių mokestinių prievolių ir (ar) kitos teisinės atsakomybės už nustatytus teisės pažeidimus neišvengiamumą. Esminiai Projekto pakeitimai, kuriuos siūloma įgyvendinti:
keliais įstatymas (toliau - SEAKĮ) papildomas naujomis pareigomis transporto priemonės ir (ar) priekabos (toliau - transporto priemonė) savininkui (valdytojui) deklaruoti apie turimą, įgytą, parduotą ar kitu pagrindu perleistą nuosavybės teisę į transporto priemonę. Anksčiau tokia pareiga buvo numatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse, patvirtintose vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260, tačiau nebuvo nustatoma administracinė atsakomybė už pareigos nevykdymą. Pagal Projektą, deklaruoti apie transporto priemonės įgijimą arba perleidimą privaloma per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo 150 iki 300 eurų (pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį nusižengimą padarius pakartotinai - nuo 440 iki 600 eurų). 2.
priemonių savininkų apskaitos sistemą (toliau - TPSAS). 3. Deklaruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms planuojama suteikti galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko deklaravimo kodą (toliau - SDK). SDK taip pat turėtų būti naudojamas parduodant Lietuvos Respublikoje bet kurią transporto priemonę. Nedeklaravus transporto priemonės TPSAS ir neturint suteikto SDK, parduota transporto priemonė negalės būti registruojama Kelių transporto priemonių registre (toliau - KTPR), todėl tokiai transporto priemonei nebus suteikiamas leidimas dalyvauti eisme. Asociacijos narių nuomone, Projektas parengtas neįvertinant, jog didelę dalį rinkoje esančių transporto priemonių įgyja lizingo bendrovės finansavimo tikslu ir naujai siūlomas reglamentavimas nustato papildomas perteklines prievoles didelei daliai rinkos dalyvių, kurie nedalyvauja slepiant pajamas transporto priemonių prekybos srityje. Žemiau pateikiame siūlomo Projekto pagrindinius trūkumus:
visiems transporto priemonių įgijėjams ir perleidėjams. Projektu siekiama spręsti fiktyvių sandorių egzistavimo problemą, tuo tarpu lizingo bendrovės nepatenka j grupę subjektų, kurie slepia įvykusius sandorius. Priešingai, lizingo bendrovės siekia tinkamos registracijos savo ar įgijėjo vardu siekdama tinkamai valdyti kredito riziką (įgijimo atveju) ar nusiimti administracinę naštą (perleidimo atveju). Lizingo bendrovės sutartiniais dokumentais sutaria su transporto priemonių perleidėjais ir įgijėjais dėl registravimo pareigos ir tokiu būdu valdo kredito riziką bei mažina jai tenkančią administravimo naštą. Iš pateikto Projekto nėra aišku, ar administracinė atsakomybė būtų taikoma visais atvejais, kai vėluojama deklaruoti, ar vis dėl to šalys gali susitarti dėl to, kuri iš jų deklaruoja, ar pavyzdžiui, pakanka, kad apie sandorį deklaruoja viena iš sandorio šalių.
Atsižvelgiant į tai, kad lizingo bendrovės siekia tinkamos transporto priemonių registracijos ir nedalyvauja schemose siekiant nuslėpti transporto priemonių perleidimo sandorius, manome, jog lizingo bendrovėms šioje schemoje turi būti taikoma išimtis nustatant, kad lizingo bendrovės gali susitarti su transporto priemonių perleidėjais ir įgijėjais dėl registravimo pareigos perdavimo ir atsakomybė lizingo bendrovei tokiu atveju netaikoma. 2. Projektu siūloma įdiegti TPSAS. Kyla neaiškumų, kokie transporto priemonių registravimo duomenys būtų matomi šioje TPSAS sistemoje, o kurie Kelių transporto priemonių registre (toliau - KTPR), pavyzdžiui, kur bus registruojamas turto valdytojas ir valdymo terminas. Reikalinga įvertinti dviejų registrų egzistavimo ir praktinio pritaikomumo klausimą. Šiuo metu lizingo bendrovės turi galimybę gauti duomenis apie jų vardu registruotas transporto priemones ir jų valdytojus, tai reikšminga tiek kredito rizikos valdymo tikslu, tiek siekiant turėti teisingus duomenis apie valdytojus ir perduoti juos administracinius nusižengimus skiriantiems pareigūnams ar kitoms institucijoms, kurios turi teisę tokią informaciją gauti. Siektina, kad naujoji registravimo sistema sudarytų sąlygas efektyviai perduoti ir gauti informaciją. 3. Projektu numatyta, kad asmeniui pateikus deklaraciją elektroniniu ar fiziniu būdu VĮ Regitra" padalinyje, bus suteikiamas SDK, pagal kurį galima identifikuoti Lietuvos Respublikoje neįregistruotą transporto priemonę. SDK taip pat turėtų būti naudojamas parduodant Lietuvos Respublikoje bet kurią transporto priemonę.
Kyla praktinio įgyvendinimo klausimų, pavyzdžiui, kuriuo momentu SDK bus suteikiamas, jeigu perleidėjas pirmas kreipsis dėl deklaravimo ir jis gaus SDK kodą, ar jam bus skirta prievolė SDK kodą pateikti pirkėjui ir pan., šių klausimų tinkamą reglamentavimą tikslinga užtikrinti iki planuojamo jų įgyvendinimo. 4. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šis Įstatymas (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalį) įsigalioja nuo 2020 m. lapkričio
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Taigi, poįstatyminis teisės aktas, kuriame bus numatyta, kaip bus praktiškai įgyvendinamas Projektas, gali būti priimtas ir likus vienai dienai iki Projekto įsigaliojimo. Akivaizdu, kad pasiruošti visiems būsimiems pokyčiams per tokį trumpą laiko tarpą tiek asociacijos nariams, tiek ir kitiems rinkos dalyviams būtų neįmanoma, todėl siūlytume pakeisti Projekto 4 straipsnio 3 dalį, numatant, kad įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti likus bent
įgyvendinamuosius teisės aktus patvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atitinkamai ji turėtų patvirtinti „Deklaravimo apie Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje turimą, įgytą, parduotą ar kitu pagrindu perleistą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, į Lietuvos Respubliką įvežtą ir parduodamą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą tvarkos aprašą". Asociacijos narių žiniomis, nurodytas aprašas jau yra rengiamas ir derinamas lygiagrečiai su Projektu. Kaip matyti iš šio kreipimosi, Asociacijos nariams kyla daug klausimų dėl praktinių Projekto nuostatų įgyvendinimo.
Todėl, mūsų nuomone, kartu su Projektu visuomenei taip pat turėtų būti pateiktas susipažinti ir rengiamas „Deklaravimo apie Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje turimą, įgytą, parduotą ar kitu pagrindu perleistą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, j Lietuvos Respubliką įvežtą ir parduodamą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą tvarkos aprašo" projektas. 6. Aiškinamojo rašto dalyje „Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai“ nurodoma, kad Projektas turės vien tik teigiamą naudą rinkos dalyviams, tačiau nei iš pasiūlyto teisės akto projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kam bus
„perkelti“ TPSAS išlaikymo kaštai: šiuo metu deklaruojant pasikeitusį
transporto priemonės savininką (valdytoją) VĮ REGITRA tvarkomame KTPR imamas nuo 1,74 EUR iki 2,90 EUR mokestis. Projekte nurodoma, kad SEAKĮ tvarkys KTPR tvarkytojas ir kad asmenys, įvežę motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą į Lietuvos Respublikos teritoriją, įgiję ar perleidę nuosavybės teisę į jas, turės tai deklaruoti KTPR tvarkytojui. Taigi, tikėtina, kad siūlomas projektas turės ne tik teigiamos, bet ir neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, t.y. įsigaliojus siūlomam Projektui panašiai kaip KTPR atveju motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų savininkams bus taikomi papildomi mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome įvertinti SEAKĮ Projekte siūlomas nuostatas dėl transporto priemonių registravimo schemos (tvarkos ir terminų), administracinės atsakomybės taikymo, projekto įsigaliojimo termino, registro išlaikymo kaštų klausimo ir dviejų registrų egzistavimo turint mintyje, kad didelę dalį rinkoje esančių transporto priemonių įgyja lizingo bendrovės finansavimo tikslu. Esame pasirengę susitikti su specialistais, siekiant aptarti aukščiau paminėtas pastabas bei ieškant kompromisų.
Pritarti iš dalies Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pasiūlymu, įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalis patikslinta. Visi Transporto priemonių savininkų apskaitos sistemos deklaravimo praktiniai klausimai bus aptarti rengiamame Deklaravimo apie Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje turimą, įgytą, parduotą ar kitu pagrindu perleistą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, į Lietuvos Respubliką įvežtą ir parduodamą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą tvarkos apraše. Atsižvelgiant į tai, kad kol nėra priimtas įstatymo pakeitimas, kuris priklausomai nuo pateiktų pasiūlymų, gali keistis – nėra galimybės ir teisinio pagrindo parengti jį įgyvendinančio tvarkos aprašo projekto, juo labiau teikti jį derinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 2020-03-09 Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4278 ir Administracinių nusižengimo kodekso 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4279. Informuojame, kad pastabų ir siūlymų neturime. Atsižvelgti
2020-03-10 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus, pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti 3.
ministerijos 2020-03-16 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020 m. vasario 28 d. raštu
„Dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4278-4279“, informuoja, kad pagal
kompetenciją pastabų ir pasiūlymų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4278 ir Administracinių nusižengimo kodekso 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4279 neturi. Atsižvelgti
622 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI FM), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020 m. vasario 28 d. raštu „Dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4278-4279“, 2020-03-16 raštu Nr. (18.1 E) R-1288 informavo, kad pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4278 (toliau —SEAKĮ 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas) ir Administracinių nusižengimo kodekso 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4279 neturi. SEAKĮ 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 20 straipsnio 2 dalis, kuriai VMI prie FM pastabų neturėjo, buvo suformuluota taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais atvejais motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo deklaruoti apie į Lietuvos Respubliką įvežtą ir (ar) parduodamą motorinę transporto priemonę ir
(ar) priekabą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir (ar) viešo pasiūlymo įsigyti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą pradžios.“ Iš Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020-06-12 pateiktos medžiagos klausymams matyti, kad atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-01-02 nuomonę, pagal kurią SEAKĮ 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau — SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas deklaruoti „neturi nei kalbinės, nei loginės prasmės, nes įvežtos motorinės transporto priemonės deklaruoti iki įvežimo neįmanoma. Taip pat siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje išbraukti perteklinį žodį
„pradžios“. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20
straipsnio 2 dalies nuostatos tobulintinos.“, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė SEAKĮ 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo projekto 2 straipsniu keičiamo SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalį tikslinti ir dėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais atvejais motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo deklaruoti apie į Lietuvos Respubliką įvežtą ir (ar) parduodamą motorinę transporto priemonę ir
(ar) priekabą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir (ar) viešo pasiūlymo įsigyti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą pradžios.“ Toks tikslinimas su VMI prie FM derintas nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad SEAKĮ 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo projekto 2 straipsniu keičiamo SEAKĮ 20 str. 2 d. skirta valdytojams. Būtent ši dalis reglamentuos perpardavinėtojų (tarpininkų), esančių šešėlyje ir prekiaujančių pagal
„kauferius“, pareigas deklaruoti transporto priemones. Esantys šešėlyje
perpardavinėtojai (tarpininkai) atgabena transporto priemonę be pirkimo-pardavimo sutarties. Be šios sutarties nėra galimybės įrodyti, jog perpardavinėtojas (tarpininkas) yra savininkas, kuriam turėtų būti taikomos SEAKĮ 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo projekto 2 straipsniu keičiamo SEAKĮ
išimtis gali tapti teisine spraga transporto priemonių prekyba užsiimantiems asmenims išvengti SEAKĮ 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo projekte nustatytų pareigų ir neužkirs kelio naudotų transporto priemonių pirkėjams, norintiems mažiau mokėti už įsigyjamą transporto priemonę, transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutartyse nurodyti ne tikruosius automobilių pardavėjus, o pirminį, užsienyje buvusį automobilio savininką.
Atitinkamai tikriesiems transporto priemonių pardavėjams (perpardavinėtojams) išliks galimybė likti neužfiksuotiems jokiuose dokumentuose, tokiu būdu sudarant įspūdį, kad sandoris vyksta tarp Europos Sąjungos piliečio ir Lietuvos Respublikos piliečio, nes klastojama (nuslepiama) sudaryta tikroji pirkimo–pardavimo sutartis, ir tokiu būdu nuslėpti tikrąsias gautas pajamas, nuo kurių nesumokami gyventojų pajamų, pridėtinės vertės, pelno mokesčiai. Šiuo SEAKĮ 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo projektu turėtų būti užtikrinta, kad įstatymas galiotų ir tuo atveju, kai ketinimo parduoti nėra galimybės įrodyti (t. y. nėra duomenų apie viešą siūlymą parduoti), tačiau iš aplinkybių visumos nustatoma, kad asmuo Lietuvos teritorijoje valdo užsienyje išregistruotą transporto priemonę. Privalomas deklaravimas turi būti numatytas ir tuomet, kai perpardavinėtojas (tarpininkas) negali pateikti kilmės dokumentų originalų bei motyvuotai paaiškinti, kokiu tikslu transporto priemonė buvo įvežta į Lietuvą. VMI prie FM, įžvelgia, kad pakeitimu nebus pasiekti numatyti tikslai. Todėl įvertinę Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-01-02 nuomonę bei atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, siūlome SEAKĮ 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo projekto 2 straipsniu keičiamo SEAKĮ 20 str. 2 d. formuluoti taip: „2.
2 d. formuluoti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais atvejais motorinės
transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo deklaruoti valdomą transporto priemonę ir (ar) priekabą ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išskyrus atvejus, kai transporto priemonę ir (ar) priekabą valdo asmuo, kuris yra ir šios transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas arba jo šeimos narys, valdoma transporto priemonė ir (ar) priekaba nuosavybės teise priklauso darbdaviui, valdoma transporto priemonė ir (ar) priekaba yra lizinguojama arba įgyjama išperkamosios nuomos pagrindu.“ Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai susirūpinimą dėl šio nederinto pakeitimo taip pat išsakė 2020-06-12 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuotoliniu būdu vykusiuose klausymuose dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Administracinių nusižengimų kodekso 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Pritarti ši dalies Patikslinta įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalis pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pasiūlymą. Pritarus šiam pasiūlymui, atitinkamai tikslinama ir įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4278 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
13 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės projekte siūlomos įsigaliojimo datos (2020-11-01) liko tik keturi mėnesiai ir klausymų metu buvo išsakytos pagrįstos abejonės dėl realaus projekto įgyvendinimo užtikrinimo dėl būtinų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo, dėl būtinos techninės įvairių registrų tarpusavio sąveikos, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas, kad : „4. Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas.“, siūlytina nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą – 2021 m. gegužės 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 6 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2021 m. gegužės 1 d.
<...>
m. spalio 31 d. 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė